Tag: Riebalinė kepenų liga

  • Gydytojai įvardijo geriausią gėrimą po vakarienės kepenų sveikatai – be kofeino

    Ką geriate po vakarienės, gali turėti reikšmės kepenų sveikatai – gydytojai geriausiu pasirinkimu įvardija nesaldintą kavą be kofeino.

    Kaip rašo „EatingWell“, kava siejama su geresniais kepenų rodikliais, o vakare renkantis variantą be kofeino galima išvengti nepageidaujamo poveikio miegui.

    Kepenys dirba nuolat: jos dalyvauja gliukozės apykaitoje ir jos kaupime, padeda tvarkyti riebalus ir cholesterolį, prisideda prie baltymų sintezės, detoksikacijos procesų bei vaistų skaidymo.

    Todėl ne tik tai, ką valgome, bet ir ką geriame, gali prisidėti prie kepenims palankesnės kasdienės rutinos – ypač vakarais, kai dažnas ieško „užbaigiančio“ gėrimo.

    Kodėl siūloma rinktis kavą be kofeino

    Gydytojų teigimu, kava yra vienas iš nedaugelio gėrimų, kuris gana nuosekliai siejamas su geresne kepenų būkle. O pasirinkus kavą be kofeino vakare, galima tikėtis tų pačių galimų privalumų neaukojant miego kokybės.

    Minima, kad kavą geriantys žmonės dažniau turi mažiau riebalinės kepenų ligos požymių, rečiau fiksuojama pažengusi fibrozė, taip pat mažesni kepenų cirozės ir kepenų vėžio rodikliai. Cirozė – tai kepenų randėjimas, paprastai susiformuojantis dėl ilgalaikio pažeidimo ar ligos.

    Vienoje didelėje analizėje, kurioje dalyvavo daugiau nei 350 000 žmonių, nenustatyta skirtumų tarp įprastos ir be kofeino kavos poveikio kepenų sveikatai. Tyrėjai nurodė, kad 1–2 puodeliai kavos per dieną buvo siejami su 20 proc. mažesne cirozės ir 24 proc. mažesne kepenų vėžio rizika, nepriklausomai nuo kofeino.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad naudos gali duoti ir didesnis kavos kiekis – minimos rekomendacijos, kuriose nurodoma, jog teigiamas poveikis pastebimas geriant tris ar daugiau puodelių per dieną.

    Kavos sudėtyje – augaliniai junginiai

    Kava be kofeino vis tiek turi biologiškai aktyvių augalinių junginių, tarp jų – chlorogeninių rūgščių (polifenolių grupės medžiagų). Tyrimai šiuos junginius sieja su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

    Teigiama, kad tokios medžiagos gali padėti neutralizuoti laisvuosius radikalus, palaikyti organizmo antioksidacines sistemas ir daryti įtaką uždegiminiams procesams. Visa tai potencialiai svarbu mažinant ląstelių pažeidimus, kurie ilgainiui gali prisidėti prie kepenų ligų.

    Be to, minimi mechanizmai, kuriais kavos junginiai gali padėti kepenims tvarkytis su riebalų apykaita ir veikti randėjimo procesus, taip prisidėdami prie mažesnio riebalų kaupimosi kepenyse.

    Kiti vakaro įpročiai, kurie gali padėti kepenims

    Specialistai pabrėžia, kad kava nėra „stebuklinga“ priemonė – ji gali būti tik viena bendro sveikesnio gyvenimo būdo dalis.

    Kaip vienas svarbiausių patarimų minimas alkoholio vengimas, nes alkoholis žaloja kepenis ir gali pabloginti jau pažeistos kepenų būklę.

    Taip pat siūloma riboti saldintus gėrimus. Cukrumi saldinti gėrimai laikomi vienu pagrindinių pridėtinio cukraus šaltinių, o didesnis jo kiekis siejamas su metabolinės kilmės riebalinės kepenų ligos (MASLD) vystymusi.

    Dar vienas įprotis – pasivaikščiojimas po vakarienės. Judėjimas gali padėti mažinti kepenų riebalų kiekį, o aktyvumas po valgio siejamas ir su mažesniu gliukozės šuoliu bei trigliceridų rodikliais, kurie glaudžiai susiję su MASLD.

    Galiausiai patariama vengti vėlyvo užkandžiavimo: valgymas po vakarienės, bet prieš miegą, siejamas su didesne cirozės ir MASLD rizika. Naktį organizmui sunkiau „sunaudoti“ energijos perteklių, todėl didėja atsparumo insulinui ir svorio augimo tikimybė.

  • Mėgstate užkąsti vėlai? Tyrimas rodo 20–30 proc. didesnę kepenų ligų riziką

    Vėlyvas užkandžiavimas vakare ar net jau atsigulus į lovą gali būti susijęs su didesne kepenų ligų rizika, rodo nauja analizė, apėmusi beveik 200 000 žmonių duomenis. Mokslininkai pabrėžia, kad tai yra ryšys, bet ne įrodytas priežasties ir pasekmės mechanizmas.

    Tyrėjai vertino, ar valgymo laikas siejasi su metaboliniais kepenų sutrikimais, įskaitant metabolinę riebalinę kepenų ligą ir cirozę. Rezultatai parodė, kad žmonėms, kurie nurodė valgantys po vakarienės arba jau atsigulę, rizika buvo didesnė.

    Skaičiuojama, kad vėlai valgantys asmenys turėjo apie 20–30 proc. didesnę tikimybę susidurti su minėtais kepenų sutrikimais, palyginti su tais, kurie vėlai nevalgė. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas vėlyvas užkandis savaime sukelia kepenų pažeidimą.

    Tyrimo autoriai dėmesį kreipia į cirkadinį ritmą, vadinamą biologiniu laikrodžiu, kuris reguliuoja daugelį organizmo procesų. Kepenų veikla taip pat kinta per parą, todėl maistas naktį, kai organizmas labiau pasirengęs poilsiui, gali būti apdorojamas mažiau efektyviai.

    „Organizmas gali prasčiau tvarkytis su maistu tuo metu, kai biologinis laikrodis yra nukreiptas į poilsį“, – sakė vienas iš tyrimo bendraautorių Andrew McHill.

    Ankstesni darbai siejo naktinį valgymą su prastesniais medžiagų apykaitos rodikliais, didesne nutukimo ir 2 tipo diabeto rizika, o šie veiksniai glaudžiai susiję ir su riebaline kepenų liga. Gyvūnų modeliuose taip pat pastebėta, kad nesutapimas tarp valgymo ir miego laiko gali ypač neigiamai veikti kepenis.

    Metabolinė riebalinė kepenų liga yra būklė, kai kepenų ląstelėse kaupiasi riebalai, dažnai kartu pasireiškiant atsparumui insulinui, padidėjusiam kraujospūdžiui ar cholesterolio pokyčiams. Daliai žmonių liga progresuoja, o viena pavojingiausių pažengusios eigos baigčių yra cirozė, kai normali kepenų struktūra pakeičiama randiniu audiniu.

    „Norime suprasti, ar vien valgymo laiko pakeitimas galėtų padėti kepenų sveikatai net nekeičiant dietos sudėties“, – sakė hepatologas Robert Wilechansky.

    Ekspertai primena, kad iš tokių duomenų negalima daryti išvados, jog vėlyvas valgymas tiesiogiai sukelia kepenų ligas, nes įtakos gali turėti ir kiti gyvenimo būdo veiksniai. Tačiau praktiniu požiūriu dažniausiai rekomenduojama paskutinį dienos valgymą planuoti anksčiau, vengti gausių patiekalų prieš miegą ir stengtis laikytis reguliaraus režimo.

  • Po atostogų kepenys siunčia signalus: gydytojai įvardijo, kas labiausiai kenkia ir kaip atsitiesti

    Po atostogų kepenys siunčia signalus: gydytojai įvardijo, kas labiausiai kenkia ir kaip atsitiesti

    Atostogų metu dažnai sugriūva įprastas dienos ritmas: valgoma vėliau, pasirenkami riebesni patiekalai, daugiau laiko praleidžiama vakarojant, o daliai žmonių tai reiškia ir alkoholį. Prie to prisideda ilgos kelionės, mažiau miego ir bendras nereguliarumas. Toks derinys kepenims paprastai reiškia didesnį krūvį.

    Kepenys yra vienas svarbiausių medžiagų apykaitos organų: jos dalyvauja apdorojant maistines medžiagas, kaupia kai kuriuos vitaminus ir padeda neutralizuoti organizmui kenksmingas medžiagas. Nors kepenys pasižymi gebėjimu atsinaujinti, nuolatinis persivalgymas, itin kaloringas maistas ir alkoholis didina uždegiminių procesų ir riebalinės kepenų ligos riziką.

    Ką daryti grįžus iš atostogų?

    Pirmas žingsnis paprastas, bet veiksmingas: grįžti prie reguliarių valgymo valandų ir subalansuoto raciono. Praktikoje tai reiškia daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, pakankamai baltymų, o sočiuosius riebalus ir itin perdirbtą maistą verta riboti. Ne mažiau svarbu pakankamas skysčių vartojimas ir miegas, nes miego trūkumas siejamas su prastesne metaboline sveikata.

    Alkoholio ribojimas išlieka viena svarbiausių priemonių, kai kalbama apie kepenų apsaugą. Specialistai pabrėžia, kad kepenims žalingas ne tik didelis kiekis vienu kartu, bet ir reguliarus vartojimas. Jei po atostogų jaučiamas nuolatinis nuovargis, pykinimas, maudimas dešinėje pašonėje ar pastebimi odos ir akių pageltimo požymiai, reikėtų neatidėlioti ir kreiptis į gydytoją.

    Vaistai ir kepenys: kada rizika išauga?

    Su kepenų apkrova dažniausiai siejamas alkoholis, tačiau įtakos gali turėti ir vaistai. Kepenys dalyvauja daugelio veikliųjų medžiagų skaidyme, todėl viršijant rekomenduojamas dozes arba derinant kelis preparatus su ta pačia veikliąja medžiaga rizika didėja. Ypač pavojingas derinys yra skausmą malšinantys vaistai kartu su alkoholiu.

    Medicinoje aprašomas vaistų sukeltas kepenų pažeidimas, kai tam tikros medžiagos gali sukelti kepenų ląstelių pažeidimą ar uždegimą. Riziką gali didinti ne tik perdozavimas, bet ir kelių preparatų vartojimas vienu metu, lėtinės ligos, vyresnis amžius ar individualus jautrumas. Dėl to vaistus svarbu vartoti tik pagal instrukciją ir neviršyti nurodytų dozių.

    Ar verta ieškoti papildomos pagalbos?

    Šalia gyvenimo būdo korekcijų dalis žmonių domisi augalinės kilmės medžiagomis, siejamomis su kepenų funkcijos palaikymu. Viena dažniausiai minimų yra margainių ekstrakte esanti silimarino grupė, kuri tiriama dėl galimo antioksidacinio poveikio ir kepenų ląstelių apsaugos. Kai kuriuose preparatuose taip pat naudojami fosfolipidai, siejami su ląstelių membranų struktūros palaikymu.

    Vis dėlto specialistai primena, kad nei augaliniai preparatai, nei maisto papildai nepakeičia pagrindinių dalykų: subalansuotos mitybos, alkoholio ribojimo, fizinio aktyvumo ir pakankamo miego. Jei yra lėtinių ligų, vartojami receptiniai vaistai ar pasireiškia įspėjamieji simptomai, sprendimus dėl papildomų priemonių saugiausia priimti pasitarus su gydytoju arba vaistininku.

    Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų grįžus prie sveikesnės rutinos kepenų rodikliai gali gerėti, ypač jei problemos susijusios su gyvenimo būdu. Tačiau kepenų ligos neretai ilgai būna besimptomės, todėl, kilus įtarimų, naudinga atlikti kraujo tyrimus ir, jei reikia, ultragarsinį ištyrimą.

  • Ne tik alkoholis: 5 kasdienių įpročių, kurie tyliai žaloja kepenis ir gali baigtis ciroze

    Kepenys kasdien filtruoja kraują, skaido vaistus, dalyvauja medžiagų apykaitoje ir padeda reguliuoti cholesterolį bei gliukozę. Gydytojai pabrėžia, kad jas gali žaloti ne vien alkoholis: didelę įtaką daro mityba, antsvoris, netinkamas vaistų vartojimas ir aplinkos toksinai.

    Pastaraisiais metais vis dažniau minimos metabolinės kilmės kepenų ligos, susijusios su nutukimu ir 2 tipo diabetu. Ši būklė gali ilgai nesukelti simptomų, tačiau laikui bėgant pereiti į uždegimą, randėjimą ir net cirozę.

    Alkoholis ir „nekaltas“ reguliarumas

    Alkoholis kepenyse skaidomas į toksinius tarpinius junginius, kurie ilgainiui gali sukelti riebalinę kepenų infiltraciją, alkoholio sukeltą hepatitą ir cirozę. Riziką didina ne tik dideli kiekiai, bet ir reguliarus vartojimas, ypač jei kartu yra antsvoris.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad kepenims pavojingas ir alkoholio derinimas su vaistais, nes taip didėja toksinio pažeidimo tikimybė. Ypač atsargiai reikėtų vertinti situacijas, kai alkoholis vartojamas tuo pačiu metu kaip skausmą malšinantys ar karščiavimą mažinantys vaistai.

    Riebus maistas, cukrus ir perdirbti produktai

    Perteklinis sočiųjų riebalų, itin perdirbtų produktų ir saldžių gėrimų vartojimas siejamas su riebalų kaupimu kepenyse. Ši būklė dabar dažnai apibūdinama kaip metabolinė steatotinė kepenų liga, glaudžiai susijusi su atsparumu insulinui.

    Jei kartu nustatomas padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis ar 2 tipo diabetas, kepenų uždegimo ir randėjimo rizika auga. Dalis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių požymių, todėl problema nustatoma tik atlikus kraujo tyrimus ar echoskopiją.

    Vaistai, ypač skausmą malšinantys

    Viena dažniausių ūminio toksinio kepenų pažeidimo priežasčių pasaulyje yra per didelės paracetamolio dozės. Viršijus rekomenduojamas ribas susidaro toksiški metabolitai, galintys greitai pažeisti kepenų ląsteles ir sukelti kepenų nepakankamumą.

    Pavojus didėja, jei keli preparatai turi tą pačią veikliąją medžiagą, o žmogus to neįvertina. Gydytojai ragina vaistus vartoti tik pagal instrukciją, neviršyti paros dozių ir pasitarti su mediku, jei tenka vartoti kelis preparatus vienu metu.

    Antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas

    Antsvoris, ypač pilvinis, didina riebalų kaupimąsi kepenyse ir skatina lėtinį uždegimą. Nejudrus gyvenimo būdas blogina gliukozės kontrolę ir medžiagų apykaitą, todėl kepenų apkrova dar labiau išauga.

    Svarbu tai, kad net nedidelis svorio sumažėjimas kai kuriems žmonėms gali pagerinti kepenų rodiklius, o reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti riebalų kiekį kepenyse. Dažniausiai akcentuojamas nuoseklumas, o ne trumpalaikės drastiškos dietos.

    Aplinkos toksinai ir kasdienė chemija

    Kepenys neutralizuoja įvairias chemines medžiagas, todėl ilgalaikis kontaktas su tirpikliais, pesticidais ar kitomis pramoninėmis medžiagomis gali didinti pažeidimo riziką. Ne mažiau svarbus ir oro užterštumas, kuris siejamas su sisteminiu uždegimu ir metaboliniais sutrikimais.

    Specialistai pataria mažinti kontaktą su agresyviomis cheminėmis priemonėmis, laikytis saugos reikalavimų darbe ir namuose, o esant rizikos veiksniams profilaktiškai atlikti kepenų fermentų tyrimus. Jei vargina nuolatinis nuovargis, pykinimas, spaudimas po dešiniuoju šonkaulių lanku ar gelta, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

    „Kepenų ligos dažnai progresuoja tyliai, todėl svarbiausia yra laiku atpažinti rizikos veiksnius ir imtis pokyčių, kol pažeidimas dar grįžtamas“, – pabrėžia gydytojai.