Tag: Riebi žuvis

  • Reumatologai dažniausiai rekomenduoja riebią žuvį: kuo ji naudinga uždegimo mažinimui

    Lėtinis uždegimas organizme gali tęstis mėnesius ar net metus ir ilgainiui imti žaloti audinius bei organus. Pasak gydytojų, viena paprasčiausių kasdienių priemonių, galinčių padėti mažinti tokį uždegiminį foną, yra mityba.

    Portale „EatingWell“ apžvelgtoje temoje reumatologai vieningai išskiria vieną produktų grupę, kurią pataria dažniau įtraukti į valgiaraštį – riebią žuvį. Prie jos priskiriama lašiša, skumbrė, tunas, sardinės, ančiuviai, silkė, polokas ir kitos panašios žuvys.

    Uždegimas pats savaime yra normali organizmo reakcija – tarsi „pirmoji pagalba“, kai susižeidžiame ar susergame. Tačiau kai uždegimas tampa lėtinis, jis nebe padeda, o gali būti siejamas su didesne įvairių lėtinių ligų rizika.

    Gydytojų teigimu, riebioje žuvyje esantys omega-3 riebalų rūgščių junginiai, taip pat vitaminas D ir selenas – pagrindinės priežastys, kodėl šis produktas laikomas vienu palankiausių uždegiminiams procesams „raminti“.

    Omega-3: EPA ir DHA vaidmuo

    Reumatologai pabrėžia, kad riebi žuvis yra svarbus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, ypač EPA ir DHA. Šie junginiai siejami su gebėjimu slopinti tam tikrus uždegimo kelius organizme.

    Taip pat akcentuojama, kad omega-3 gali daryti įtaką imuninės sistemos veiklai: tyrimuose minima, jog jie gali reguliuoti uždegiminius procesus „įjungiančių“ mechanizmų aktyvumą ir imuninį atsaką.

    Vienas iš paaiškinimų, kodėl tai aktualu, ypač siejamas su uždegiminėmis ligomis: kai imuninė sistema per daug suaktyvėja, ji gali „taikytis“ į paties organizmo audinius, pavyzdžiui, sąnarių gleivinę.

    Vitaminas D ir selenas – papildomi privalumai

    Riebi žuvis įvardijama kaip vienas iš nedaugelio natūralių maisto šaltinių, kuriuose yra reikšmingesnis vitamino D kiekis. Straipsnyje pateikiamas pavyzdys, kad vienoje sockeye lašišos porcijoje (apie 100 gramų) gali būti maždaug 60 proc. dienos vitamino D poreikio.

    Vitaminas D siejamas su imuninės sistemos reguliacija, todėl gali turėti reikšmės ir uždegiminiams procesams. Kartu pabrėžiama, kad žmonėms, turintiems autoimuninių sutrikimų, vitamino D kiekis neretai būna mažesnis.

    Dar viena svarbi maistinė medžiaga – selenas. Jis įvardijamas kaip mineralas ir antioksidantas, galintis padėti apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, o kartu minimas ir kaip galintis mažinti gyvsidabrio poveikį, nes gali su juo jungtis.

    Galima sąsaja su širdies ligų rizika

    Tekste primenama, kad lėtinis uždegimas „kerta“ per svarbius organus, tarp jų – ir širdį. Pavyzdžiui, nurodoma, jog žmonės, sergantys reumatoidiniu artritu, turi apie 50 proc. didesnę riziką susirgti širdies ligomis ar nuo jų mirti.

    Apžvelgti tyrimai rodo, kad riebios, bet ne liesos žuvies vartojimas buvo siejamas su mažesne širdies ligų rizika ir mažesniu mirtingumu. Minima, kad daugiausiai riebios žuvies valgę žmonės turėjo apie 8 proc. mažesnę koronarinės širdies ligos riziką ir apie 17 proc. mažesnę riziką nuo jos mirti.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokie skaičiai dažniausiai rodo sąsajas, o ne garantuotą priežastinį ryšį kiekvienam žmogui. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad riebi žuvis – praktiškas ir palyginti lengvai pritaikomas pasirinkimas kasdienei mitybai.

    Kaip dažniau valgyti riebią žuvį

    Reumatologų patarimai paprasti: žuvį derinti su kitais uždegimą mažinančiais produktais, tokiais kaip daržovės, ankštiniai, pilno grūdo produktai, riešutai ar sėklos. Taip pat siūloma bent kartą per savaitę žuvimi pakeisti raudoną ar perdirbtą mėsą.

    Dar vienas privalumas – universalumas: riebią žuvį galima kepti orkaitėje, ant grilio, keptuvėje, troškinti ar rinktis konservuotą variantą, kai reikia greito patiekalo. Skonį siūloma stiprinti žolelėmis ir prieskoniais, o gaminant naudoti nesočiuosius riebalus, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų.

    Tekste minima ir praktinė rekomendacija – siekti bent dviejų porcijų riebios žuvies per savaitę, įtraukiant ją į salotas, dubenėlius su grūdais, sumuštinius ar net takus.

  • 5 vitamino D gausiausi produktai: nuo riebios žuvies iki kiaušinių trynio

    Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį, palaiko imuninę funkciją ir dalyvauja smegenų signalų procesuose. Tačiau daugelis žmonių jo gauna per mažai – ypač gyvenant šiauriau, kur dalį metų saulės UVB spinduliuotės gali nepakakti natūraliai sintezei odoje.

    Kaip rašoma „EatingWell“, dalis vitamino D gaunama su maistu, dalis – su papildais, o dar viena dalis – iš saulės. Gyvenant aukštesnėse platumose rizika susidurti su vitamino D stygiumi didėja vien dėl mažesnio saulės intensyvumo.

    Suaugusiesiems nuo 19 iki 70 metų rekomenduojama paros norma yra 15 mikrogramų (600 tarptautinių vienetų). 71 metų ir vyresniems žmonėms rekomenduojama 20 mikrogramų (800 tarptautinių vienetų) per dieną.

    Norint padidinti suvartojimą, nebūtina kardinaliai keisti mitybos – dažnai užtenka tikslingai įtraukti kelis produktus. Štai penki vitamino D turtingi pasirinkimai, išskirti pagal pateikiamuose pavyzdžiuose nurodomą kiekį porcijoje.

    1. Riebi žuvis

    Riebi žuvis įvardijama kaip vienas geriausių natūralių vitamino D šaltinių. Į šią grupę patenka lašiša, upėtakis, skumbrė, silkė ir tunas – vitamino D gausu jų riebesnėje mėsoje.

    Pavyzdžiui, 3 uncijose (apie 85 gramai) vaivorykštinio upėtakio yra apie 16,2 mikrogramo vitamino D, o tokio pat dydžio lašišos porcija suteikia apie 14,2 mikrogramo.

    Žuvį galima rinktis įvairiais pavidalais – tiek šviežią, tiek konservuotą, derinant su daržovėmis ar kruopomis. Jei žuvį renkate vaikams arba esate nėščia ar žindote, verta atsižvelgti į rekomendacijas dėl gyvsidabrio – skirtingos tuno ar skumbrės rūšys gali labai skirtis.

    2. Pienas

    Pienas – dar vienas patogus būdas padidinti vitamino D kiekį racione, ypač jei jis papildytas (fortifikuotas). Fortifikuoto karvės pieno puodelyje nurodoma apie 2,9 mikrogramo vitamino D.

    Vitamino D gali turėti ir fortifikuoti augaliniai gėrimai, pavyzdžiui, sojų, migdolų ar avižų, tačiau kiekiai gali skirtis priklausomai nuo prekės ženklo – verta pasižiūrėti etiketę.

    Pieną paprasta įtraukti į kasdienę rutiną: su koše, pusryčių dribsniais, kokteiliais ar tiesiog prie valgio. Be vitamino D, karvės pienas taip pat suteikia baltymų, kalcio, kalio ir vitamino A.

    3. Pusryčių dribsniai

    Dalis pusryčių dribsnių taip pat būna praturtinti vitaminu D, todėl tai – patogus pasirinkimas tiems, kurie rytais ieško greito varianto. Kiekis priklauso nuo konkretaus produkto.

    Pateikiama, kad kai kurių fortifikuotų dribsnių porcija gali turėti apie 2 mikrogramus vitamino D. Derinant juos su fortifikuotu pienu, bendras kiekis gali dar padidėti.

    Renkantis dribsnius verta atkreipti dėmesį ir į skaidulų bei pridėtinio cukraus kiekį – tai padeda palyginti skirtingus variantus.

    4. Sardinės

    Sardinės minimos kaip maistinga jūros gėrybė, kurioje be vitamino D yra ir baltymų, vitamino B12, seleno, magnio, kalio bei omega-3 riebalų rūgščių.

    Vienoje porcijoje (dvi sardinės) nurodoma apie 1,2 mikrogramo vitamino D. Norint daugiau, porciją galima didinti, jei tai atitinka jūsų mitybos poreikius.

    Sardines galima naudoti kaip greitą baltymų priedą – dėti į makaronus, ant skrebučio ar net ant picos, nes jų nereikia papildomai gaminti.

    5. Kiaušiniai

    Kiaušiniai – įprastas pusryčių produktas, kuris taip pat prisideda prie vitamino D suvartojimo. Vienas didelis kiaušinis turi apie 1,1 mikrogramo vitamino D.

    Svarbi detalė: vitaminas D yra kiaušinio trynyje, todėl atsisakant trynio jo kiekis racione sumažėja. Dėl to, jei tik nėra medicininių priežasčių riboti, verta valgyti visą kiaušinį.

    Kiaušiniai taip pat vertinami dėl universalumo ir kainos: juos galima plakti, kepti orkaitėje ar naudoti kituose patiekaluose. Jei net ir įtraukus šiuos produktus vitamino D vis tiek trūksta, prieš pradedant vartoti papildus rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Ši pigi žuvis lenkia lašišą: omega-3, geresnė atmintis ir spaudimas – tik rinkitės teisingai