Tag: Riešutai

  • Pamiršk pistacijas: šis riešutas išpopuliarėjo ir tinka net į wrapus, rodo nauji duomenys

    Makadamijos riešutai Europoje vis dažniau minima alternatyva įprastiems graikiniams ar lazdyno riešutams, tačiau daliai pirkėjų jie vis dar išlieka mažiau pažįstami. Apklausų duomenys rodo, kad nemaža dalis vartotojų šių riešutų nėra ragavę arba jų sąmoningai nesirenka dėl kainos ir įpročių.

    Situacija keičiasi: per pastarąjį dešimtmetį makadamijų importo apimtys regione augo, o riešutai vis dažniau atsiduria ne tik desertuose, bet ir kasdieniuose patiekaluose. Prekybos ir maisto tendencijų stebėtojai sieja augimą su didėjančiu susidomėjimu baltymingais užkandžiais ir sveikesniais riebalų šaltiniais.

    Kodėl makadamija laikoma išskirtine?

    Makadamijos riešutai vertinami dėl riebalų profilio: juose gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mityboje dažnai siejamos su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais. Taip pat jie suteikia skaidulų ir mikroelementų, o natūraliai turi mažai cukrų.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad riešutai apskritai yra kaloringi, todėl svarbus saikas, ypač jei siekiama mažinti svorį. Vis dėlto nedidelė porcija gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir sumažinti norą užkandžiauti saldumynais.

    Kaip panaudoti ne tik desertuose?

    Dažniausiai riešutai valgomi kaip greitas užkandis, tačiau makadamija tinka ir sūriems patiekalams. Švelnaus, sviestiško skonio riešutai gali tapti traškia detale salotose, košėse ar net sumuštiniuose, ypač jei lengvai paskrudinami ir pasmulkinami.

    Vienas praktiškiausių sprendimų pietums į darbą yra wrapas: daržovių įdarui makadamija suteikia tekstūros, o viršuje gali atstoti tradicinius trupinius ar sėklas. Ji dera su cukinijomis, morkomis, varškės tipo sūriais ir žolelėmis, o lengvai pakepinus aromatas tampa ryškesnis.

    Ką svarbu žinoti perkant?

    Pirkėjams rekomenduojama atkreipti dėmesį į sudėtį: sūdytos ar stipriai skrudintos versijos gali turėti daugiau druskos ir pridėtinių riebalų. Geriausia rinktis kuo paprastesnės sudėties riešutus, o norimą skonį susikurti namuose.

    Kad riešutai neprarastų kokybės, juos verta laikyti sandariai, vėsiai ir saugoti nuo saulės. Dėl didelio riebalų kiekio jie jautresni apkartimui, todėl ilgai atidaryto pakelio geriau nelaikyti kambario temperatūroje.

  • Kaufland lentynoje aptiko medų su riešutais: 71 proc. medaus, kaina nustebino

    Prekybos centruose vis dažniau atsiranda medaus gaminių, kuriuose įprastas saldiklis sujungiamas su riešutais. Pirkėjų dėmesį patraukia stiklainis, kuriame riešutų nėra tik simboliškai: etiketėje nurodoma, kad sudėtyje yra 71 proc. nektarinio medaus ir 29 proc. riešutų.

    Toks derinys praktiškas virtuvėje, nes vienu metu gaunamas ir saldiklis, ir užkandis ar dekoras desertams. Riešutai tinka dėti ant sūrio pyrago, obuolių pyrago ar moliūginio kepinio, taip pat maišyti į jogurtą bei košes, kai norisi ir skonio, ir tekstūros.

    Kas svarbu vertinant sudėtį?

    Didelė riešutų dalis reiškia, kad produktas bus kaloringesnis nei įprastas medus, todėl porcijas verta dozuoti. Riešutai suteikia nesočiųjų riebalų, skaidulų ir mikroelementų, o medus prideda greitai pasisavinamų angliavandenių, todėl tai labiau energijos užtaisas nei lengvas priedas.

    Skonio požiūriu riešutai medui dažniausiai suteikia švelnios kartumo natos ir sodresnį aromatą. Likęs medus gali būti naudojamas gėrimams ar užpilams, tačiau svarbu prisiminti, kad labai karštame vandenyje medų įprasta dėti tik tada, kai gėrimas šiek tiek atvėsta.

    Kaina ir alternatyvos parduotuvėse

    Minimas produktas parduodamas 240 gramų pakuotėje ir kainuoja 19,99 Lenkijos zlotų, tai yra apie 4,6 euro. Toks pats kainos lygis nurodomas ir kitoje prekybos vietoje, kur šis gaminys sutinkamas to paties svorio stiklainyje.

    Pirkėjai tokį variantą neretai renkasi kaip patogų sprendimą, nes atskirai perkant kokybišką medų ir riešutus bendra suma dažnai būna didesnė. Tačiau norint tiksliai palyginti, verta pasitikrinti, kokios kilmės medus, kokie riešutai naudojami ir ar sudėtyje nėra papildomų saldiklių ar kvapiklių.

    Ne tik saldumynams: su sūriais ir užkandžiais

    Riešutai meduje tinka ne vien desertams, bet ir sūrių lėkštėms, ypač su ožkos sūriu, minkštais baltaisiais sūriais ar mėlynojo pelėsio sūriais. Saldumo ir riebumo kontrastas padeda išryškinti sūrio skonį, todėl tokie deriniai vis dažniau pasirenkami vaišių stalui.

    Šį produktą galima naudoti ir prie pikantiškesnių užkandžių, kai norisi saldaus akcento. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad medus išlieka cukrų šaltinis, todėl net ir natūralūs produktai geriausiai tinka kaip saikingas priedas, o ne kasdienis desertas didelėmis porcijomis.

  • Stipresnis už espresso: šis kavos kokteilis su bananu ir riešutais padeda išjudėti ryte

    Ne visi rytą pradeda su džiaugsmu gurkšnodami juodą kavą: daliai žmonių ji per karti, o dar dažniau energijos reikia čia ir dabar. Tuomet į puodelį neretai keliauja grietinėlė ar keli šaukšteliai cukraus, tačiau toks pasirinkimas gali baigtis staigiu energijos kritimu netrukus po pusryčių.

    Alternatyva gali būti maistingas kokteilis kavos pagrindu, kuris sujungia kofeino poveikį ir ilgesnį sotumo jausmą. Jį paprasta pasigaminti namuose, o sudėtį sudaro įprasti produktai: stipri kava, bananas, riešutai, kakava ir prieskoniai.

    Kofeinas daugeliui padeda greičiau pajusti budrumą, tačiau vien kava ne visada suteikia ilgalaikės energijos. Kai prie jos pridedama angliavandenių ir riebalų šaltinių, pavyzdžiui, banano ir riešutų, gėrimas dažniau tampa ne tik stimuliuojantis, bet ir sotesnis.

    Kas suteikia sotumo ir energijos

    Bananas kokteiliui suteikia natūralaus saldumo ir tirštumo, todėl dažnai nebereikia papildomo cukraus. Riešutai praturtina gėrimą nesočiaisiais riebalais ir baltymais, o tai gali padėti ilgiau išlikti sočiam, ypač jei ryte nenorisi kieto maisto.

    Kakava ir cinamonas ne tik sustiprina aromatą, bet ir leidžia sumažinti poreikį saldinti gėrimą. Juodos kavos kartumas tokioje kompozicijoje tampa vos juntamu fonu, todėl kokteilis tinka ir tiems, kurie nemėgsta klasikinės juodos kavos skonio.

    Kaip pasigaminti namuose

    Pirmiausia pasiruoškite puodelį stiprios juodos kavos arba espresso ir leiskite jai šiek tiek pravėsti. Tuomet į trintuvo indą dėkite bananą, saują riešutų, 1–2 arbatinius šaukštelius kakavos, žiupsnį cinamono ir supilkite kavą.

    Jei norisi saldžiau, galima įdėti arbatinį šaukštelį medaus, tačiau dažnai pakanka ir banano saldumo. Viską sutrinkite iki vientisos masės ir gerkite iš karto, o karštomis dienomis kokteilį galima atšaldyti ir pasiimti su savimi termopuodelyje.

    Kada verta būti atsargiems

    Nors toks kokteilis gali būti patogus greitas pusryčių pakaitalas, jautresniems kofeinui žmonėms verta stebėti, kaip organizmas reaguoja į stiprią kavą. Taip pat svarbu prisiminti, kad riešutai yra kaloringi, todėl porcijos dydį verta derinti prie savo dienos mitybos ir aktyvumo.

    Jeigu turite sveikatos sutrikimų, susijusių su širdies ritmu, kraujospūdžiu ar skrandžio jautrumu, kavos kiekį geriau mažinti arba rinktis silpnesnę versiją. Tokiu atveju kokteilį galima pritaikyti pagal poreikį, išlaikant jo esmę: daugiau maistinių medžiagų ir mažiau pridėtinio cukraus.

  • Šis rudens pyragas užkariauja namus: morkų kepinys su kriauše būna ypač sultingas

    Rudenį, kai norisi šilto ir kvapnaus deserto, į pirmą planą dažnai grįžta morkų pyragas. Šį kartą klasikinę versiją verta atnaujinti kriauše: ji suteikia natūralaus saldumo, o pyrago vidus išlieka drėgnas ir minkštas net kitą dieną.

    Morkos kepiniuose nėra naujiena, tačiau jų populiarumą palaiko paprasta idėja: daržovės suteikia tekstūros, spalvos ir padeda išlaikyti drėgmę, ypač jei naudojami aliejus ar jogurtas. Kriaušė čia veikia panašiai kaip obuoliai, tik jos skonis švelnesnis, o aromatas labiau rudeniškas.

    Kad pyragas pavyktų, svarbiausia nepermaišyti tešlos. Per ilgai maišant suaktyvėja glitimas, todėl kepinys gali tapti kietesnis, o ne puriai minkštas.

    Dar viena dažna klaida yra per smulkiai tarkuotos arba per šlapios morkos. Jei morkos itin sultingos, dalį skysčio verta lengvai nuspausti, o kriaušę rinktis tvirtą, kad kepant ji neištirptų į košę ir išlaikytų gabalėlius.

    Norint daugiau skonio, į tešlą tinka cinamonas, imbieras, muskatas ar vanilė, o tekstūrai tinka kapoti riešutai. Riešutus geriausia trumpai paskrudinti sausoje keptuvėje, tuomet jų aromatas tampa ryškesnis, o pyragas įgauna malonų traškumą.

    Kremas dažniausiai gaminamas iš kreminio sūrio, tačiau galima rinktis ir lengvesnį variantą su graikišku jogurtu. Svarbu, kad kremas nebūtų pernelyg skystas: atvėsintas pyragas jį laiko geriau, o skonis tampa sodresnis.

    Kepimo metu verta pasikliauti ne vien laiku, bet ir požymiais: pyragas turi būti pakilęs, kraštai lengvai atsiskyrę nuo formos, o į vidurį įsmeigtas pagaliukas turi išlįsti beveik sausas. Jei viršus pernelyg greitai tamsėja, kepinį galima pridengti kepimo popieriumi.

  • Norite savo graikinio riešutmedžio? Rudenį padarykite tai ir pavasarį sulauksite daigų

    Ruduo yra vienas palankiausių laikotarpių graikinį riešutmedį dauginti sėklomis, tai yra šviežiai surinktais, prinokusiais riešutais. Toks būdas leidžia užsiauginti tvirtus daigus be papildomų išlaidų medelynų sodinukams. Vis dėlto sėkmę dažniausiai lemia ne pats sėjimas, o tinkamas riešutų parinkimas ir kantrybė.

    Graikinio riešutmedžio sėkloms būtina stratifikacija, kitaip tariant, natūralus šaltasis periodas drėgnoje terpėje. Gamtoje riešutai per žiemą išbūna atvėsusioje žemėje, o pavasarį, atšilus orams, pradeda dygti. Dėl to rudeninė sėja į dirvą dažnai laikoma paprasčiausiu keliu, nes leidžia augalui pereiti visą ciklą natūraliomis sąlygomis.

    Didžiausia klaida yra sėti parduotuvėje pirktus riešutus, nes jie neretai būna perdžiovinti ar kitaip apdoroti, todėl gali nebedygti. Patikimiausi yra ką tik rudenį surinkti prinokę riešutai su nepažeistu branduoliu. Prieš sėjant verta atsirinkti tik sveikus, nesutrūkinėjusius ir nepajuodusius riešutus.

    Sėjai tinka laikotarpis nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio vidurio, kol dirva dar nėra giliai įšalusi. Rekomenduojama rinktis saulėtą vietą su laidžia, vidutiniškai drėgna dirva, o užmirkstančių plotų vengti, nes per didelė drėgmė didina puvimo riziką. Praktikoje svarbu riešutų neužkasti per giliai, kad pavasarį daigui pakaktų jėgų iškilti į paviršių.

    Dar vienas svarbus aspektas yra apsauga nuo graužikų, nes rudenį pasėti riešutai jiems tampa lengvu grobiu. Jei sėjos vieta neapsaugoma, dalis sėklų gali būti išnešiota ar suėsta dar iki pavasario. Todėl sodininkai dažnai renkasi mechanines apsaugos priemones arba sėja keliais etapais, kad padidintų tikimybę sulaukti daigų.

    Jei riešutai sėkmingai peržiemoja, pirmųjų dygimo požymių dažniausiai laukiama pavasarį, kai dirva pakankamai įšyla. Jauniems daigams svarbiausia stabilus drėgmės režimas ir vieta be konkurencijos su agresyvia žoline augalija. Tinkamai prižiūrimas daigas po kelerių metų virsta tvirtu medeliu, o vaisių paprastai tenka palaukti ilgiau, tačiau rezultatas dažnai atperka laiką.

  • Netikėtas kriaušės, pelėsinio sūrio ir medaus triukas: užkandis, kuris sužavi svečius

    Kriaušės, pelėsinis sūris ir medus iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip atsitiktinis derinys, tačiau būtent kontrastai čia sukuria efektą. Saldus, sultingas vaisius subalansuoja sūrų ir aštresnį sūrį, o medus sujungia skonius į vientisą, restorano lygio užkandį.

    Toks derinys dažniausiai patiekiamas kaip greita salota ar užkandžio lėkštė, kai norisi kažko įspūdingo be sudėtingo gaminimo. Pastaraisiais metais salotų ir užkandžių tendencijose ypač ryškėja saldumo ir sūrumo balansas, o kriaušė su mėlynuoju sūriu tam tinka idealiai.

    Kaip pasirinkti sūrį

    Ryškiausią skonį suteikia mėlynojo pelėsio sūriai, nes jų sūrumas ir aštrumas geriausiai kontrastuoja su kriauše ir medumi. Jei norisi švelnesnio varianto, verta rinktis kremiškesnį, mažiau intensyvų pelėsinį sūrį, kuris patiks ir tiems, kurie mėlynojo sūrio vengia.

    Galima naudoti ir švelnesnius variantus, pavyzdžiui, „Brie“ ar „Camembert“, tačiau tuomet dažniau prireikia rūgštesnio akcento. Tam tinka keli lašai citrinos sulčių ar šlakelis balzaminio acto, kad patiekalas nebūtų vien tik saldus ir kremiškas.

    Kriaušė: noki, bet tvirta

    Geriausiai tinka prinokusi, bet dar tvirta kriaušė, kuri lengvai pjaustoma ir nesubyra maišant. Prinokimą patogu tikrinti ties koteliu: lengvas minkštimo pasidavimas spaudžiant dažniausiai rodo, kad vaisius jau tinkamas.

    Jei kriaušė kietoka, ją galima supjaustyti itin plonai ir išnaudoti traškumą kaip privalumą. O kai svečiai jau pakeliui, kietesnius gabalėlius galima trumpai pakepinti su nedideliu kiekiu sviesto ir pačioje pabaigoje įmaišyti truputį medaus, kad atsirastų karamelės nata.

    Kas sujungia skonius

    Greitam padažui dažniausiai pakanka alyvuogių aliejaus, šlakelio citrinos sulčių arba balzaminio acto, medaus ir trupučio garstyčių. Druską verta dozuoti atsargiai, nes pelėsinis sūris pats savaime yra sūrus, o persūdžius dingsta pagrindinis kontrastas.

    Traškumą ir gilesnį skonį suteikia riešutai: ypač tinka graikiniai, tačiau galima rinktis ir pekano, lazdyno riešutus ar migdolų drožles. Riešutus trumpai paskrudinus sausoje keptuvėje, aromatas sustiprėja, tačiau svarbu neperkaitinti, nes jie greitai prisvyla.

    Patiekimo principas paprastas: pirmiausia dedami žalumynai, tuomet kriaušė, sūris ir riešutai, o padažas užpilamas tik prieš pat valgant. Taip lapai išlieka traškūs, o sūris nesutrupa ir patiekalas atrodo tvarkingai net ant šventinio stalo.

  • Ši rudeninė kopūstų salota su kriauše dingsta akimirksniu: lengvas padažas keičia viską

    Rudenį, kai norisi lengvesnių, bet maistingų priedų prie pietų, vis dažniau renkamasi ne klasikinį kopūstų ir majonezo derinį, o gaivesnes salotas. Vienas sėkmingiausių variantų – raudonojo kopūsto salota su kriauše: ji išlieka traški, turi natūralaus saldumo ir puikiai tinka prie mėsos, žuvies ar ankštinių patiekalų.

    Raudonasis kopūstas vertinamas dėl skaidulų ir antioksidantų, ypač antocianinų, kurie suteikia jam ryškią spalvą. Kriaušė suteikia sultingumo ir saldumo, o kartu papildo patiekalą skaidulomis; dėl jų vaisius dažnai siejamas su tolygesniu cukraus pasisavinimu ir ilgesniu sotumu.

    Šios salotos išsiskiria tuo, kad kopūstas prieš maišant trumpai paminkomas su druska. Taip jis suminkštėja, išleidžia šiek tiek sulčių, bet nepraranda traškumo, o skonis tampa švelnesnis. Tai ypač svarbu, jei norisi greitai paruošiamo, tačiau subalansuoto garnyro.

    Lengvas padažas su aliejumi, citrinos sultimis, medumi ir garstyčiomis sujungia saldumą ir rūgštelę, todėl salotos neatrodo nei per saldžios, nei per aštrios. Graikiniai riešutai prideda tekstūros ir suteikia daugiau sotumo, o jų skonį galima sustiprinti trumpai paskrudinus sausoje keptuvėje.

    Salotas patogu ruošti iš anksto: pastovėjusios jos tampa dar aromatingesnės, tačiau geriausia riešutus berti prieš pat patiekiant, kad išliktų traškūs. Jei norisi dar gaivesnio varianto, dalį citrinos sulčių galima keisti obuolių actu, o medų – kitu natūraliu saldikliu pagal skonį.

    Kaip paruošti žingsnis po žingsnio

    Pusę raudonojo kopūsto gūžio smulkiai supjaustykite, suberkite į dubenį, pabarstykite puse arbatinio šaukštelio druskos ir 1–2 minutes paminkykite rankomis. Tai padės kopūstui greičiau suminkštėti ir geriau sugerti padažą.

    Didelę kriaušę supjaustykite plonais griežinėliais, išimdami sėklalizdį, o raudonąjį svogūną supjaustykite plonais pusžiedžiais. Graikinius riešutus susmulkinkite, o jei norite ryškesnio aromato, trumpai paskrudinkite.

    Atskirame dubenėlyje sumaišykite 3 šaukštus aliejaus, 1 šaukštą citrinos sulčių, 1 arbatinį šaukštelį medaus ir 1 arbatinį šaukštelį garstyčių, pagardinkite druska ir šviežiai maltais pipirais. Kopūstą sumaišykite su kriauše ir svogūnu, užpilkite padažu, o viršų pabarstykite riešutais.

  • Kavos nebūtina saldinti: šis rytinis kokteilis ilgai sotina, suteikia energijos ir aštrina protą

    Kava daugeliui yra ryto ritualas, tačiau dalis žmonių jos skonį mėgina „pataisyti“ cukrumi ar riebia grietinėle. Mitybos specialistai primena, kad tokie priedai gali greitai padidinti bendrą kalorijų kiekį ir paversti gėrimą desertu, o ne funkcionaliu pasirinkimu.

    Alternatyva gali būti paprastas kokteilis su juoda kava, kuriame saldumą suteikia vaisiai, o sotumą ir stabilesnę energiją padeda užtikrinti sveikie riebalai. Tokį gėrimą patogu rinktis, kai ryte trūksta laiko pusryčiams, bet norisi išvengti staigių energijos „bangų“ po saldžių užkandžių.

    Kofeinas siejamas su geresniu budrumu ir dėmesio koncentracija, ypač kai jis vartojamas saikingai. Vis dėlto jautresniems žmonėms per didelis kofeino kiekis gali sukelti nerimą ar širdies plakimą, todėl verta stebėti savo savijautą ir neviršyti įprastai rekomenduojamų ribų.

    Bananas kokteilyje suteikia natūralų saldumą ir angliavandenių, kurie tinka ryto energijai. Riešutai prideda baltymų ir nesočiųjų riebalų, o tai padeda ilgiau jaustis sočiai ir palaikyti tolygesnį energijos lygį dienos pradžioje.

    Dažnai minima, kad cinamonas gali prisidėti prie gliukozės apykaitos palaikymo, todėl jis populiarus tarp žmonių, kurie siekia mažiau saldinti gėrimus. Vis dėlto tai nėra vaistas, tad sergant cukriniu diabetu ar turint kitų sveikatos sutrikimų svarbiausia laikytis gydytojo rekomendacijų ir individualaus mitybos plano.

    Paruošimas paprastas: užplikykite puodelį stiprios juodos kavos ar pasigaminkite espreso ir leiskite trumpai pravėsti. Tuomet trintuve suplakite kavą su bananu, saujele riešutų, cinamonu ir kakava, o jei norisi saldžiau, įdėkite šaukštelį medaus.

    Kokteilį geriausia išgerti iškart, tačiau jį galima trumpai palaikyti šaldytuve ir gerti atšaldytą. Jei siekiate mažiau cukraus, pradėkite nuo mažesnio banano ar medaus visai atsisakykite, o skonį sustiprinkite kakava ir cinamonu.

  • Vienas kiaušinis, obuoliai ir riešutai: pyragas, kuris pavyksta visada ir ilgai neišsausėja

    Pyragas iš vieno kiaušinio skamba kukliai, tačiau būtent paprastumas dažnai tampa didžiausiu privalumu. Smulkiais kubeliais supjaustyti obuoliai tešlai suteikia drėgmės, todėl kepinys išlieka minkštas ir kitą dieną, net jei laikomas tik uždengtas.

    Šis variantas nėra klasikinė obuolių šarlotė, kur vaisiai dominuoja. Obuoliai čia labiau susilieja su mase, bet jų lengva rūgštelė subalansuoja saldumą, o cinamonas suteikia aromatą, primenantį rudeninius kepinius.

    Kad skonis būtų sodresnis, į tešlą verta įmaišyti smulkintų riešutų. Tinka graikiniai riešutai, migdolai ar anakardžiai, o dalį obuolių skiltelių ir riešutų galima palikti papuošimui ant viršaus, kad pyragas atrodytų apetitiškai ir be glajaus.

    Kaip pasiekti geriausią rezultatą

    Prieš maišant tešlą ingredientus pravartu išimti iš šaldytuvo, kad sušiltų iki kambario temperatūros. Tai padeda tolygiau susijungti riebalams, pienui ir kiaušiniui, o kepinys dažniau pakyla vienodai.

    Svarbu nepermaišyti tešlos, kai suberiami miltai ir kepimo milteliai: užtenka tik tiek, kad nebeliktų sausų miltų. Per ilgai maišant aktyvėja glitimas, todėl pyragas gali tapti kietesnis.

    Pyrago iš vieno kiaušinio receptas

    Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių, o 24 centimetrų skersmens formą išklokite kepimo popieriumi. Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite nedideliais kubeliais, kelias plonas skilteles pasilikite viršui.

    Dideliame dubenyje kiaušinį išplakite su cukrumi apie 2 minutes, kol masė pašviesės. Supilkite aliejų ir pieną, išmaišykite, tuomet suberkite miltus, kepimo miltelius ir žiupsnį druskos, trumpai permaišykite.

    Obuolius sumaišykite su cinamonu, riešutus susmulkinkite ir didžiąją dalį kartu su obuoliais įmaišykite į tešlą. Supilkite į formą, ant viršaus sudėkite paliktas obuolių skilteles bei riešutus, pabarstykite cukrumi ir kepkite 45–50 minučių, kol pagaliukas ištrauktas iš vidurio bus sausas.

    Šį pyragą patogu pritaikyti pagal tai, ką turite namuose: obuolius galima keisti cukinija, o riešutus rinktis pagal skonį. Tai vienas tų kepinių, kuriuos lengva pagaminti net ir pradedantiesiems, o rezultatas džiugina savo purumu ir drėgnumu.

  • Turite lazdyną sode? Šį rugpjūčio darbą padarykite dabar – rudenį riešutai tiesiog byrės

    Paprastasis lazdynas yra vienas ištvermingiausių sodo krūmų, tačiau gausus ir kokybiškas derlius dažniausiai neprasideda nuo sėkmės. Rugpjūtį, kai riešutai intensyviai pildosi, net keli teisingi veiksmai gali lemti, ar rudenį skinksite pilnus, ar vadinamuosius tuščius riešutus.

    Lazdynas geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje ir laidžioje dirvoje. Augalui taip pat palankus neutralesnis ar silpnai šarminis dirvos rūgštingumas, todėl soduose dažnai pabrėžiama kalcio svarba ir vengiama užmirkimo.

    Laistymas per sausrą

    Rugpjūtį didžiausia klaida yra manyti, kad lazdynas visada apsieina be papildomo vandens. Jauni krūmai jautresni dirvos išdžiūvimui, o per karščius ir ilgesnes sausras drėgmės trūkumas gali atsiliepti riešuto branduolio formavimuisi.

    Praktiškiausia taisyklė tokia: laistyti rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnį šaknų sluoksnį. Lengvose, smėlingose dirvose tai ypač svarbu, nes vanduo greitai nuteka ir šaknys ilgai lieka sausos.

    Tręšimas be azoto

    Vasaros pabaigoje lazdynui reikia ne auginti naują žalią masę, o pasiruošti rudeniui ir žiemai. Dėl to rugpjūčio pabaigoje dažniau rekomenduojamos trąšos, kuriose daugiau kalio ir fosforo, o azoto išvengiama.

    Kalis siejamas su augalo atsparumu ir audinių branda, o fosforas svarbus šaknims ir bendram augalo energijos balansui. Per vėlai panaudotas azotas skatina vėlyvą augimą, kuris nespėja sumedėti ir gali labiau nukentėti nuo šalčių.

    Lengvas vasaros genėjimas

    Rugpjūtį tinka ne stiprus formavimo genėjimas, o švelnus vainiko praretinimas. Tikslas yra įleisti daugiau šviesos ir oro į krūmo vidų, kad mažėtų ligų rizika ir geriau bręstų riešutai.

    Pirmiausia verta pašalinti stačiai į viršų augančius, nederančius ūglius, dažnai vadinamus vilkūgliais. Taip pat pravartu išpjauti šaknų atžalas prie pat žemės, nes jos atima vandenį ir maisto medžiagas iš derančių šakų.

    Jei pastebite pažeistus, nudžiūvusius ar į krūmo vidų besitrinančius ūglius, juos taip pat geriau išimti dabar, nelaukiant rudens. Svarbu naudoti švarius, aštrius įrankius ir pjauti tvarkingai, kad žaizdos greičiau užsitrauktų.

    „Jei lazdynas auga vienas, derlius dažnai būna menkas, nes dauguma veislių geriau dera, kai netoliese auga skirtingos veislės ir vyksta kryžminis apdulkinimas“, – pažymi sodininkystės specialistai.

    Rugpjūtį taip pat verta reguliariai apžiūrėti krūmą dėl amarų ir kitų kenkėjų, o nukritusius pažeistus riešutus surinkti ir pašalinti. Sezono pabaigoje, kai žalsvas apvalkalas ima gelsti, o riešutai pradeda kristi, juos geriausia rinkti dažnai, kad neįdrėktų ir nepradėtų pelyti.

    Skyrus lazdynui vos keliasdešimt minučių iki vasaros pabaigos, rezultatas dažnai matomas rudenį. Tinkamas laistymas per sausrą, tręšimas be azoto ir lengvas praretinimas yra trys paprasti dalykai, kurie padeda pasiekti gausesnį ir pilnavertesnį riešutų derlių.