CP v2

Tag: Rinkodara

  • GTA 6 reklama užtvindė Majamį: ant „Kaseya Center“ stogo atsirado milžiniškas užrašas

    GTA 6 reklama užtvindė Majamį: ant „Kaseya Center“ stogo atsirado milžiniškas užrašas

    „Rockstar Games“ rinkodaros kampanija, susijusi su žaidimo „Grand Theft Auto VI“ premjera, įgauna pagreitį Majamio regione. Po diskusijų su Majamio Bičo valdžia gamintojams buvo atvertas kelias ryškesnėms reklaminėms iniciatyvoms, kurios, tikimasi, pritrauks papildomus turistų srautus.

    Vietos politikai sprendimą priėmė minimalia persvara, pabrėždami ekonominę naudą miestui. Skelbiama, kad „Rockstar Games“ įsipareigojo skirti apie 2 800 000 eurų paramą ir su renginiais susijusias investicijas, kurios turėtų atitekti viešosioms reikmėms ir miesto infrastruktūros poreikiams.

    Ryškiausias kampanijos akcentas atsirado ant gerai žinomos sporto arenos „Kaseya Center“ stogo, kur įrengtas milžiniškas užrašas „Welcome to Vice City“. Konstrukcija kelias dienas buvo surenkama vietoje, o vėliau, kaip nurodoma liudininkų vaizdo įrašuose, į stogą perkelta pasitelkus sraigtasparnį.

    „Kaseya Center“ yra viena matomiausių regiono vietų, nes čia vyksta NBA rungtynės, o namų arena naudojasi Majamio „Heat“ klubas. Dėl pasirinktos lokacijos užrašas geriausiai matomas iš aukštai, todėl socialiniuose tinkluose sparčiai plinta dronais filmuoti vaizdai.

    Neoficialūs vertinimai rodo, kad vien šiai instaliacijai galėjo būti skirta apie 900 000 eurų. Teigiama, kad užrašas dengia daugiau nei 400 kvadratinių metrų plotą, o konstrukcijai prireikė per 10 tonų plieno, todėl projektas prilygsta mažam inžineriniam statiniui, o ne trumpalaikei reklamai.

    Pagal susitarimą su objekto valdytojais instaliacija gali likti bent metus, tad reklaminis akcentas veiks ir po premjeros, kai susidomėjimas paprastai persikelia į atnaujinimus ir papildomą turinį. Tai taip pat sutaps su naujo NBA sezono startu, kai arena sulaukia didžiausių auditorijų ir žiniasklaidos dėmesio.

    Tokio masto reklama dera su įprasta „Rockstar Games“ strategija, kai didžiausi projektai remiami ne tik skaitmenine reklama, bet ir fiziškai matomais, sunkiai ignoruojamais miesto simboliais. Rinkoje pastebima tendencija žaidimų leidėjams vis dažniau derinti lauko instaliacijas, socialinių tinklų turinį ir bendruomenių aktyvaciją, kad žinia apie produktą būtų matoma ne tik internete.

    Kol kas ženklų, kad tai būtų vienintelis „Grand Theft Auto VI“ reklamos elementas, nėra. Atsižvelgiant į ankstesnes serijos kampanijas, tikėtina, kad artėjant premjerai bus pasitelkta daugiau vietinių partnerių, papildomos vizualinės instaliacijos ir renginiai, kurie vienu metu aptarnautų ir fanų susidomėjimą, ir turistinę miesto darbotvarkę.

  • „Rockstar Games“ efektas: reklamos masiškai persirengia GTA 6 stiliumi – kas vyksta?

    „Rockstar Games“ efektas: reklamos masiškai persirengia GTA 6 stiliumi – kas vyksta?

    Artėjanti žaidimo „Grand Theft Auto VI“ premjera laikoma vienu ryškiausių 2026 metų įvykių žaidimų industrijoje. Naujoji dalis kuriama po ilgos pertraukos, o gerbėjų lūkesčiai didžiuliai, todėl kiekviena naujiena apie projektą greitai persikelia į platesnę popkultūrą.

    „GTA 6“ sugrąžina seriją į Vice City – fikcinį miestą, įkvėptą Majamio, o veiksmas bus išplėstas į Leonidos valstiją, primenančią Floridą. Skirtingai nei 2002 metais išleistas „GTA: Vice City“, naujasis žaidimas orientuojasi į šiuolaikinius laikus, tačiau vizualinis identitetas išlaiko saulėtų spalvų ir neoninės estetikos kryptį.

    Neoninis stilius persikėlė į reklamą

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau pastebimos reklaminės iliustracijos, kurios akivaizdžiai primena Vice City atmosferą. Dėmesį traukia ryškūs gradientai, šilti tonai, retro futuristinės nuotaikos ir atostogų estetika, kurią auditorija instinktyviai sieja su „GTA 6“ vizualika.

    Tokias kūrybines kryptis pasirinko ir dideli prekių ženklai, tarp jų Yamaha, BMW ir Burger King. Nors oficialiai dažnai nepasakoma, kad tai tiesioginė nuoroda į „GTA 6“, interneto bendruomenės greitai sujungė taškus ir šį reiškinį praminė vadinamuoju „Rockstar Games“ efektu.

    Kodėl įmonės gaudo GTA 6 bangą

    Rinkodaros požiūriu tai logiška: „GTA“ serija turi milžinišką ir labai aktyvią auditoriją, o jos vizualiniai kodai lengvai atpažįstami net tiems, kurie patys nežaidžia. Kai prekės ženklas reklamoje panaudoja panašią estetiką, jis gali gauti papildomą organinį pasiekiamumą vien dėl to, kad vartotojai pradeda dalintis turiniu ir ieškoti paslėptų užuominų.

    Toks modelis ypač veikia socialinėse platformose, kur trumpas vizualinis impulsas neretai svarbesnis už ilgą paaiškinimą. Atpažįstamas stilius skatina komentarus, reakcijas ir diskusijas, o tai algoritmams reiškia dar didesnį matomumą.

    Ko tikėtis iki premjeros

    Įsibėgėjant komunikacijai apie „GTA 6“, šio stiliaus reklamos gali tapti dar dažnesnės. Kuo arčiau premjera, tuo labiau tikėtina, kad skirtingų sektorių prekių ženklai bandys įsiterpti į pokalbį, pasinaudodami bendra nuotaika, spalvomis ir užuominomis, kurios patinka gerbėjams.

    Kartu tai rodo, kad žaidimų industrija vis aiškiau diktuoja toną ne tik pramogoms, bet ir reklamos kūrybai. „GTA 6“ atvejis tampa pavyzdžiu, kaip vieno kūrinio estetika gali peržengti savo terpę ir trumpam suvienodinti skirtingų prekės ženklų vizualinę kalbą.

  • Rudens išpardavimų spąstai: šiuos pirkinius griebiame masiškai, bet dažnai be reikalo

    Rudens išpardavimų spąstai: šiuos pirkinius griebiame masiškai, bet dažnai be reikalo

    Artėjantis ruduo prekybininkams yra vienas palankiausių sezonų, kai pirkėjų emocijas lengva paversti impulsyviais pirkiniais. Parduotuvėse greitai atsiranda rudeninės dekoracijos, kvapnios žvakės, pledai, pagalvėlės ir naujos drabužių kolekcijos, o reklamos žada jaukumą ir gerą nuotaiką.

    Tokie pasiūlymai dažnai remiasi ne būtinybe, o noru akimirksniu susikurti nuotaiką. Rinkodaroje tai sustiprina riboto laiko akcijos, „paskutinės galimybės“ žinutės ir sezoninės kolekcijos, kurios skatina pirkti dabar, net jei realaus poreikio nėra.

    Praktikoje dažniausiai permokama už smulkmenas, kurios greitai tampa nereikalingos: sezonines dekoracijas, teminius indus ar tekstilę, kurią po kelių savaičių norisi pakeisti. Neretai jos ir užima vietą namuose, o ilgainiui keliauja į sandėliuką ar šiukšliadėžę.

    Dar viena dažna klaida yra drabužių pirkimas vien dėl tendencijų, neįvertinus, ar jie derės su turimu garderobu. Greitosios mados ciklas nuolat atnaujina „must have“ sąrašus, todėl pirkėjas gali likti su daiktais, kurie dėvimi vos kelis kartus.

    Norint išvengti rudeninių išlaidų šuolio, verta padaryti trumpą pertrauką prieš apmokant krepšelį ir įsivertinti, ar pirkinys bus naudojamas bent keliasdešimt kartų. Taip pat padeda aiškus biudžetas sezoniniams atnaujinimams ir taisyklė pirmiausia panaudoti tai, ką jau turite namuose.

  • „Rockstar Games“ planas dėl GTA 6 išėjo į gatves: Miami Beach dalijasi, ant stalo – 2,8 mln. eurų

    „Rockstar Games“ planas dėl GTA 6 išėjo į gatves: Miami Beach dalijasi, ant stalo – 2,8 mln. eurų

    Po ilgesnio tylos periodo „Rockstar Games“ ir „Take-Two Interactive“ pamažu perkelia GTA 6 rinkodarą iš interneto į realų pasaulį. JAV žiniasklaidoje ir vietos institucijų dokumentuose vis dažniau minimos derybos dėl reklaminės kampanijos Miami Beach, kurio estetika siejama su būsimu žaidimo pasauliu.

    Miami Beach miesto komisijoje buvo svarstomos sąlygos, kuriomis „Rockstar Games“ galėtų vykdyti reklaminę veiklą viešosiose erdvėse. Sprendimas, kaip skelbiama, priimtas nedidele persvara: 4 balsai prieš 3, o diskusijose netrūko tiek palaikymo, tiek kritikos.

    Dalies pareigūnų nuogąstavimai siejami su pačios GTA serijos reputacija ir smurtiniu turiniu.

    „Grand Theft Auto yra vaizdo žaidimų serija, kuri pasakoja apie nusikalstamą veiklą“, – posėdžio metu argumentavo kritiškai nusiteikę dalyviai.

    Kita stovykla akcentavo ekonominę naudą ir tai, kad tokio masto kultūrinio reiškinio ignoruoti praktiškai neįmanoma. Jų teigimu, miesto matomumas globalioje kampanijoje gali virsti papildomu turistų srautu ir komercine nauda, ypač artėjant žaidimo startui.

    Derybose minėta suma – 3 milijonai JAV dolerių, kuriuos bendrovė turėtų skirti miestui; perskaičiavus, tai sudaro apie 2,8 milijono eurų. Savivaldybės atstovai esą tikisi susitarti dėl kiek didesnio įnašo, o gautos lėšos būtų nukreiptos viešajai infrastruktūrai, įskaitant Flamingo futbolo aikštės atnaujinimą.

    Pagal aptartą planą kampanija turėtų startuoti spalio 15 dieną ir tęstis iki metų pabaigos. Nors iš GTA 6 būtų galima tikėtis itin ryškios reklamos, svarstoma apie santūresnį formatą: žaidimo simbolika galėtų atsirasti ant paplūdimio gultų ir skėčių, taip įsiliejant į miesto kasdienybę.

    Taip pat neatmetama galimybė dėl papildomų susitarimų, kurie leistų GTA 6 ženklinimą matyti dar labiau pastebimose vietose. Tarp aptariamų idėjų minėtas ir Kaseya Center pastato stogas, kur rungtyniauja Miami Heat komanda, tačiau tokio sprendimo detalės kol kas nėra patvirtintos.

    Ekspertai pastebi, kad didžiųjų žaidimų leidėjų rinkodara vis dažniau remiasi patirtinėmis kampanijomis, kai reklama kuriama ne tik ekranuose, bet ir miestuose, renginiuose bei turizmo erdvėse. GTA 6 atveju pasirinkta kryptis gali būti ypač efektyvi, nes žaidimo estetika ir geografija glaudžiai siejamos su Florida, o realios lokacijos padeda stiprinti įspūdį ir socialinių tinklų sklaidą.

    Kol kas nei „Rockstar Games“, nei Miami Beach viešai nepateikė galutinio, visapusiškai pasirašyto susitarimo teksto, todėl kampanijos mastas ir galutinės sąlygos dar gali keistis. Vis dėlto pats faktas, kad reklama svarstoma savivaldos lygmeniu, rodo, kokio dydžio ir įtakos projektu laikomas GTA 6.

  • RTV Euro AGD įsiutino žaidėjus: reklamuodami GTA 6 parodė DI „gameplay“ ir sulaukė audros

    RTV Euro AGD įsiutino žaidėjus: reklamuodami GTA 6 parodė DI „gameplay“ ir sulaukė audros

    Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje „Rockstar Games“ pradėjo vieną didžiausių pastarojo meto žaidimų rinkodaros kampanijų ir partnerystes, susijusias su „Grand Theft Auto VI“. Kartu startavo ir išankstinių užsakymų banga, todėl prekybininkai siekia patraukti pirkėjų dėmesį kuo ryškesnėmis vitrinomis.

    Tačiau Lenkijos elektronikos prekybos tinklas „RTV Euro AGD“ atsidūrė kritikos centre po to, kai vienoje parduotuvėje, kaip teigiama socialiniuose tinkluose, televizorių ekspozicijoje rodė „GTA 6“ išankstinę prekybą lydintį vaizdo klipą. Įrašas, kuriame matyti ekranai su reklamine medžiaga, ėmė sparčiai plisti platformoje X.

    Internautai greitai atkreipė dėmesį, kad rodomas klipas neatrodo kaip oficiali kūrėjų publikuota medžiaga. Komentaruose pabrėžiama, jog vaizdas nepanašus nei į „Rockstar Games“ išleistus anonsus, nei į viešai pristatytus „GTA 6“ reklaminius fragmentus.

    Kritikos esmė ta, kad, vartotojų vertinimu, parduotuvėje demonstruotas vaizdas galėjo būti sugeneruotas naudojant dirbtinis intelektas, o ne gautas iš oficialių šaltinių. Žaidėjai atkreipia dėmesį į būdingus požymius, tokius kaip nenatūralios animacijos, keistos detalės ir bendras vaizdo nenuoseklumas.

    Ši situacija išryškino platesnę problemą, su kuria susiduria kūrybinės industrijos ir rinkodara: auditorijos jautrumą DI naudojimui, ypač kai kalbama apie itin laukiamus, stiprią gerbėjų bendruomenę turinčius projektus. Žaidimų bendruomenė dažnai griežtai vertina bandymus pristatymuose naudoti neautentiškus ar klaidinančius vaizdus, nes tai gali sudaryti įspūdį, kad vartotojui žadama tai, ko iš tikrųjų nėra.

    Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad reklamoje svarbiausia aiškiai atskirti, kas yra oficiali medžiaga, o kas tik vizualizacija ar konceptas. Kai tokia riba išnyksta, kyla reputacinė rizika: pirkėjai gali suabejoti tiek reklamos skaidrumu, tiek pačios akcijos patikimumu.

    Kol kas viešo patvirtinimo, kokios kilmės buvo parduotuvėje rodyta medžiaga, nėra, tačiau pats atvejis jau tapo pamoka rinkodaros komandoms. Rinkoje, kur pasitikėjimas ir autentiškumas lemia pardavimus, ypač didelę reikšmę turi tai, ar naudojami kūrėjų patvirtinti kadrai ir ar aiškiai nurodoma, jei vaizdas yra sugeneruotas.

  • „Beiersdorf“ pajamos traukiasi, o Nivea tempą praranda: ką keis investicijos ir planai iki 2028 metų

    Vokietijos kosmetikos gamintoja „Beiersdorf“ paskelbė apie prastesnius 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus: per tris mėnesius pajamos siekė 4,95 mlrd. eurų, o organinis pardavimų pokytis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo neigiamas ir sudarė 3,5 proc.

    Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį, kad bendras pajamų smukimas vertine išraiška buvo didesnis ir siekė 4,5 proc., nes sustiprėjęs euras sumažino pardavimų vertę konvertuojant pajamas iš kitų valiutų į eurus.

    „Beiersdorf“ valdo kelis plačiai žinomus prekės ženklus, tarp jų Nivea, „Eucerin“ ir „La Prairie“. Didžiausią spaudimą ketvirčio rezultatams, pasak bendrovės, darė silpnesni Nivea pardavimai, o ši linija yra viena svarbiausių grupės apyvartai.

    Įmonė nurodė, kad pelnas akcijai siekė 2,55 euro ir buvo nežymiai didesnis nei prieš metus. Tuo metu pakoreguota veiklos marža sudarė 15,5 proc. ir buvo 0,6 proc. punkto mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    „Nepaisant įgyvendinamo maždaug pusantrų metų trukmės stiprinimo plano, Nivea dar nepavyko sugrąžinti konkurencingumo rinkoje. Pardavimams paskatinti didinsime vartotojų pasiekiamumo ir rinkodaros investicijas“, – sakė „Beiersdorf“ generalinis direktorius Vincentas Warnery.

    „Beiersdorf“ prognozuoja, kad visais 2026 metais pardavimai gali mažėti, o veiklos marža – trauktis. Bendrovė tai sieja su įtempta konkurencija ir sparčia nuolaidų tinklų plėtra, kuri pirkėjus vilioja agresyvia kainodara.

    Ekspertai tokioje aplinkoje paprastai mato dvi aiškias kryptis: prekės ženklams tenka pasirinkti arba aktyviau investuoti į įvaizdį ir inovacijas, arba įsitraukti į kainų karą, kuris dažnai spaudžia pelningumą. „Beiersdorf“ siunčia signalą, kad prioritetu lieka prekės ženklo stiprinimas, net jei trumpuoju laikotarpiu tai reiškia didesnes sąnaudas.

    Bendrovė taip pat yra svarbi darbdavė Lenkijoje, kur veikia per tris pagrindines įmones, įskaitant NIVEA Polska ir gamybos padalinį Poznanėje. Poznanės gamykloje, kaip skelbta anksčiau, per metus pagaminama apie 216 mln. kremo pakuočių, o produkcijos apimtis siekia apie 17 tūkst. tonų.

    Vadovybės tikslai išlieka ambicingi: įmonė prioritetu įvardija sugrįžimą į augimą 2027 metais ir siekį užtikrinti tvaresnį pelningumą 2028 metais. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar didesnės investicijos į Nivea padės atgauti pagreitį rinkoje, kur pirkėjų jautrumas kainai išlieka itin didelis.

  • Kodėl „McDonald’s“ Happy Meal vis dar dėžutėje: paslaptis slypi ne maiste, o psichologijoje

    „McDonald’s“ vaikų meniu „Happy Meal“ daugelis atpažįsta iš kartoninės dėžutės, nors kiti užsakymai dažniausiai keliauja popieriniame maišelyje ar ant padėklo. Ši pakuotė nėra atsitiktinė: ji nuo pat pradžių buvo sukurta kaip išskirtinis ženklas, kuris vaikams reiškia pažadą gauti ne tik maisto, bet ir patirtį.

    „Happy Meal“ startavo 1979 metais, kai išmanieji ekranai dar nebuvo kasdienybė. Tuomet dėžutė atliko „užimtumo“ funkciją: ant jos buvo spausdinami galvosūkiai, labirintai ar kiti žaidimai, kad vaikai turėtų ką veikti valgydami ir ilgiau išlaikytų dėmesį.

    Kartoninė dėžutė taip pat veikė kaip rinkodaros sprendimas, panašus į dribsnių dėžės principą: ryškus dizainas ir aiški forma kuria atpažįstamą ritualą. Vaikams svarbus pats atidarymas, turinio „atradimas“ ir net dėžutės nešimasis, todėl pakuotė tampa produkto dalimi, o ne vien tara.

    Istoriškai minimas ir konkurencijos veiksnys: tuo laikotarpiu greitojo maisto rinkoje populiarėjo vaikams skirtų rinkinių idėja, o pakuotė tapo patogia vieta partnerystėms ir reklaminėms kampanijoms. Nors skirtinguose šaltiniuose detalės pateikiamos nevienodai, bendras motyvas aiškus: dėžutė padėjo „Happy Meal“ atskirti nuo įprasto meniu.

    Bėgant dešimtmečiams keitėsi ir pats rinkinys. Prie klasikinių pasirinkimų atsirado „Chicken McNuggets“, mažėjo bulvyčių porcijos, o kai kuriose rinkose į dėžutę įtraukti obuolių skiltelės ar kiti alternatyvūs priedai, siekiant reaguoti į diskusijas dėl vaikų mitybos.

    Keitėsi ir gėrimų politika: dalyje šalių vaikų rinkiniuose dažniau siūlomas vanduo ar pienas, o gazuoti gėrimai pateikiami tik paprašius arba ribojami pagal vietos taisykles. Taip „McDonald’s“ bandė suderinti populiariausią produktą su augančiais visuomenės lūkesčiais dėl sveikesnių pasirinkimų.

    Vis dėlto stipriausias „Happy Meal“ variklis išliko žaislai ir riboto laiko kampanijos, kurios kuria kolekcionavimo efektą. Skirtingais laikotarpiais pasirodę bendri projektai su pasauliniais prekių ženklais ir kino studijomis pavertė dėžutę ne tik pakuote, bet ir reklaminiu „ekranu“, kuris pasiekia šeimas namuose.

    Šiandien „Happy Meal“ dėžutė vis dar veikia dėl paprastos priežasties: ji sukuria aiškų, vaikams suprantamą signalą, kad čia laukia žaidybinis elementas. Net kai pramogų alternatyvų netrūksta, atpažįstamas dizainas ir ritualas išlaiko emocinę vertę, kurią „McDonald’s“ nuosekliai stiprina jau kelis dešimtmečius.

  • „IKEA“ rinkodaros vadovė: kaip DI, kainos ir netikėta beždžionėlės Punch istorija keičia prekių ženklą

    „IKEA“ rinkodaros vadovė: kaip DI, kainos ir netikėta beždžionėlės Punch istorija keičia prekių ženklą

    DI ir virusiniai momentai

    Cannes Lions kūrybiškumo festivalyje šiemet daugiausia kalbėta apie tai, kaip prekių ženklai prisitaiko prie greitai besikeičiančios žiniasklaidos, kurią vis labiau formuoja dirbtinis intelektas ir interneto kultūra. „IKEA“ globalios rinkodaros strategijos ir integruotos žiniasklaidos direktorė Dorothée Gardon sako, kad DI įmonei pirmiausia yra galimybė, o ne grėsmė.

    Pasak jos, „IKEA“ DI vertina kaip įrankį, galintį sustiprinti kūrybinius gebėjimus ir padėti dirbti efektyviau, tačiau jis neturėtų tapti kūrybos pradžios tašku. „IKEA“ pabrėžia ir rizikas, ypač susijusias su prekės ženklo saugumu bei DI sistemų polinkiu generuoti klaidingą informaciją.

    „DI yra puikus stiprintuvas tikram kūrybiniam talentui, tačiau jis negali pakeisti žmogaus proto“, – sakė Dorothée Gardon.

    Interviu Gardon pabrėžė, kad kūrybiniai sprendimai turi kilti iš dizainerių ir komandų patirties, o technologijos gali padėti masteliuoti personalizaciją, optimizuoti procesus ir geriau suprasti auditorijas. Praktikoje tai reiškia daugiau automatizavimo turinio pritaikyme skirtingoms rinkoms, bet su aiškiomis taisyklėmis, kas yra priimtina „IKEA“ tonui ir vizualinei kalbai.

    Inovacijos, bet ne kokybės sąskaita

    „IKEA“ įvaizdis daugelį metų siejamas su inovacijų ir prieinamumo deriniu, o ši pusiausvyra, pasak Gardon, išlieka kertinė. Ji akcentavo, kad įmonė nuo pat pradžių pasirinko būti „daugelio žmonių“ pusėje, orientuodamasi į pirkėjus, kurių biudžetas ribotas, tačiau kartu neatsisakydama dizaino ir kokybės tikslų.

    Ši žinutė aktuali ir dėl pastaraisiais metais patirto kainų spaudimo: infliacija, brangusi energija ir tiekimo grandinių svyravimai paskatino pirkėjus dar jautriau reaguoti į kainas. Tokiose sąlygose prekių ženklams tenka vienu metu ir aiškiai komunikuoti vertę, ir saugoti reputaciją, kad pigumas netaptų kokybės sinonimu.

    Punch istorija ir prekės ženklo kontrolė

    Vienas netikėčiausių pavyzdžių, kaip interneto kultūra gali paveikti verslo rezultatus, buvo vadinamasis Punch momentas. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdai, kuriuose mažas japoninis makakas, pramintas Punch, nešasi „IKEA“ „Djungelskog“ orangutano pliušinį žaislą, o klipai surinko milijonus peržiūrų.

    Pasak Gardon, tai paskatino išaugusį žaislo pardavimą įvairiose rinkose, o „IKEA“ komanda pasinaudojo banga, sukurdama paprastą, socialiniams tinklams pritaikytą turinį. Ji pabrėžė, kad svarbiausia tokiais atvejais yra ne šokti į kiekvieną tendenciją, o atsirinkti tik tas, kurios natūraliai dera su prekės ženklo vertybėmis.

    „Ne kiekviena tendencija tinka mūsų prekės ženklui. Svarbu pasirinkti momentus, kurie iš tiesų dera su mūsų vertybėmis“, – sakė Dorothée Gardon.

    Gardon teigimu, Punch istorija tapo pavyzdžiu, kaip iš pažiūros atsitiktinis interneto įvykis gali virsti plačiu dėmesiu pasauliniu mastu, jei į jį sureaguojama greitai, bet neperžengiant identiteto ribų. Ji akcentavo, kad „IKEA“ nebūtinai siekia technologiškai įmantriausios produkcijos, o labiau vertina paprastumą, atpažįstamą toną ir žmogišką humorą.

    Kalbėdama apie artimiausius penkerius metus, Gardon išskyrė dėmesį duomenimis grįstam ryšiui su pirkėjais, ypač per „IKEA Family“ lojalumo programą, kuri, pasak jos, vienija apie 200 milijonų narių. Prioritetas, anot jos, yra augti laikantis privatumo principų ir geriau pritaikyti patirtį skirtingoms auditorijoms, kad „IKEA“ išliktų aktuali ir patraukli naujiems pirkėjams.

  • „McKinsey“ tyrimas: DI marketinge naudojamas masiškai, bet realią vertę mato tik nedaugelis

    „McKinsey“ tyrimas: DI marketinge naudojamas masiškai, bet realią vertę mato tik nedaugelis

    DI marketinge: daug naudojimo, mažai grąžos

    Cannes Lions festivalyje, kur kasmet susirenka pasaulio rinkodaros lyderiai, šiemet daugiausia kalbėta apie dirbtinį intelektą. Tačiau naujas „McKinsey“ tyrimas rodo paradoksą: DI įrankiai jau tapo kasdienybe, o apčiuopiamas poveikis verslo rezultatams vis dar retas.

    Ataskaita From anxiety to advantage: A marketing organisation that thrives with AI parengta apklausus daugiau nei 500 rinkodaros specialistų ir papildžius įžvalgas vadovų interviu. Esminė išvada paprasta: DI diegimas vyksta greičiau nei organizacijų pasirengimas keisti procesus, kompetencijas ir sprendimų priėmimą.

    Remiantis tyrimu, 88 proc. organizacijų jau naudoja DI, o daugiau nei 60 proc. rinkodaros specialistų teigia tai darantys kelis kartus per savaitę. Vis dėlto mažiau nei 10 proc. įmonių sako iš tiesų „užfiksavusios vertę“, tai yra aiškiai pamačiusios finansinę ar veiklos grąžą iš DI projektų.

    Šis atotrūkis dažniausiai siejamas su dviem problemomis: DI naudojamas kaip pavienis produktyvumo įrankis, o ne kaip procesų pertvarkos dalis, ir trūksta aiškių matavimo kriterijų. Kai DI įdiegiama vien tam, kad greičiau būtų kuriamas turinys ar ruošiami pasiūlymai, rezultatas nebūtinai virsta didesnėmis pajamomis ar efektyvesniu biudžeto panaudojimu.

    Kodėl auga nerimas net tarp vadovų?

    „McKinsey“ vyresnioji partnerė Kelsey Robinson pabrėžia, kad šalia entuziazmo sparčiai auga ir nerimas dėl ateities rinkodaros funkcijose. Tyrimo duomenimis, 86 proc. respondentų džiaugiasi DI galimybėmis darbe, tačiau 57 proc. tuo pačiu jaučia ryškų nerimą.

    „Dažnai girdžiu sakinį, kad darbą atims ne DI, o žmogus, kuris juo naudojasi geriau“, – sakė Kelsey Robinson.

    Įtampa ypač pastebima vadovų grandyje: tarp rinkodaros vadovų 96 proc. teigia esantys susidomėję DI, bet 71 proc. prisipažįsta nerimaujantys. Pasak Robinson, net 80 proc. jų baiminasi dėl savo darbo ateityje, o tai signalizuoja ne vien apie automatizaciją, bet ir apie spaudimą greitai keisti kompetencijas bei atsakomybės ribas.

    Įdomu tai, kad nerimas pasiskirsto gana tolygiai tarp skirtingų vaidmenų: nuo tekstų kūrėjų iki kūrybos strategų ar medijų optimizavimo specialistų. Tai rodo, kad organizacijos DI pokyčių nebesuvokia kaip nišinių, skirtų tik rutinai automatizuoti, o kaip visos rinkodaros funkcijos perbraižymo.

    Kelias nuo efektyvumo prie augimo

    Robinson teigimu, viena dažniausių klaidų yra DI pristatymas darbuotojams tik kaip efektyvumo ir kaštų mažinimo priemonė. Tokia komunikacija lengvai perskaitoma kaip planas „daryti daugiau su mažiau“, todėl natūraliai didina gynybiškumą ir pasipriešinimą.

    Jos nuomone, lyderiai turi aiškiai įvardyti augimo ambiciją: kaip DI padės pritraukti klientų, geriau personalizuoti pasiūlymus, greičiau testuoti kūrybines idėjas ir kelti kampanijų grąžą. Personalizacija rinkodaroje aptarinėjama daugiau nei dešimtmetį, tačiau DI leidžia tai daryti mastu ir greičiu, kuris anksčiau buvo sunkiai pasiekiamas.

    Kita svarbi kryptis – nelaukti „tobulų duomenų“. Daugelis organizacijų stabdo DI projektus argumentuodamos, kad jų duomenų bazės ar integracijos dar neparuoštos, tačiau pažangiausios įmonės renkasi dviejų greičių modelį: tuo pat metu gerina duomenų pagrindą ir ieško sričių, kur vertę galima parodyti jau dabar.

    Tokiomis sritimis dažniausiai tampa klientų aptarnavimas, kampanijų planavimas, medijų optimizavimas ar ribotos apimties personalizacijos scenarijai. Praktika rodo, kad greiti, gerai apibrėžti pilotai padeda sumažinti skepticizmą ir sukuria vidinį pagrindą platesnei transformacijai.

    Kaip pavyzdį Robinson mini finansinių technologijų bendrovę Chime, kuri DI diegimą suskirstė į etapus. Pirmiausia darbuotojams suteikiami įmonės lygio įrankiai kasdienėms užduotims, vėliau pertvarkomos konkrečios rolės ir darbo vietos, o tik tuomet pergalvojami viso ciklo procesai nuo planavimo iki vykdymo.

    Pasak jos, tokia seka leidžia ne tik įdiegti technologiją, bet ir pakeisti darbo būdą. Kaip vienas iš rezultatų įvardijama kampanijų ciklo trukmės mažėjimas nuo 10 savaičių iki 4, o reklamos grąžos rodiklio augimas beveik 20 proc., kas sujungia ir efektyvumą, ir augimo tikslus.

    „McKinsey“ išvada rinkodaros vadovams aiški: DI taps privaloma konkurencine kompetencija, todėl neveikimas tampa rizika. Jei įmonė neperžengs ribos nuo pavienio įrankių naudojimo iki procesų ir atsakomybių pertvarkos, ją aplenks tie, kurie DI pavers ne naujove, o nuolatine veiklos sistema.

  • „Serviceplan“ vadovas po Europos metų CMO apdovanojimų: kodėl rinkodara šiandien lemia augimą

    „Serviceplan“ vadovas po Europos metų CMO apdovanojimų: kodėl rinkodara šiandien lemia augimą

    Rinkodara nuo reklamos persikėlė į strategiją

    Rinkodara šiandien daro didesnę įtaką verslo rezultatams nei bet kada anksčiau, tačiau daugelis vadovų ją vis dar mato kaip kūrybinių vizualų ir kampanijų sritį. Taip po pirmą kartą surengtų European CMO of the Year Awards Kanuose teigė „Serviceplan Group“ generalinis direktorius Florianas Halleris.

    Jo vertinimu, rinkodara peržengė tradicinės reklamos ribas ir tapo procesu, apimančiu visą kliento kelią nuo pirmojo kontakto iki lojalumo. Šioje grandinėje susitinka duomenys, technologijos ir kūryba, o tai didina ir atsakomybę, ir sudėtingumą.

    Apdovanojimų idėja: iškelti tai, kas dažnai lieka nematoma

    Nauji apdovanojimai, organizuojami kartu su Cannes Lions tarptautiniu kūrybiškumo festivaliu, skirti įvertinti ryškiausius Europos rinkodaros lyderius. Pasak F. Hallerio, svarbiausias tikslas yra parodyti, kad rinkodara yra ne „minkšta“ funkcija, o vienas pagrindinių vertės kūrimo variklių.

    Šių metų laureate tapo Julia Goldin, „LEGO Group“ produktų ir rinkodaros vadovė. Ji buvo atrinkta iš trumpojo sąrašo, kuriame buvo ir didžiųjų prekių ženklų, tokių kaip „Ferrari“, „Coca-Cola“ ar „L’Oréal“, rinkodaros vadovai.

    „Dabar esame atsakingi už visą kliento kelią“, – sakė Florianas Halleris.

    DI rinkodaroje: akcentas ne vien kaštų mažinimui

    Interviu metu F. Halleris pabrėžė, kad diskusijose apie DI per dažnai dominuoja efektyvinimo ir biudžetų mažinimo kryptis. Jo teigimu, didžiausia DI vertė rinkodaroje yra galimybė kurti stipresnę, labiau personalizuotą komunikaciją ir padėti komandoms greičiau priimti sprendimus.

    Tokios galimybės ypač svarbios rinkoms, kuriose vartotojai tikisi nuoseklios patirties per skirtingus kanalus, o prekės ženklai privalo atitikti ir privatumo, ir skaidrumo lūkesčius. Dėl to rinkodaros vadovų vaidmuo vis dažniau apima ir technologinių sprendimų pasirinkimą, ir duomenų naudojimo principų kontrolę.

    Kuo Europa išsiskiria prekės ženklų kūrime?

    F. Hallerio vertinimu, pagrindiniai sėkmingo rinkodaros vadovo kriterijai skirtingose šalyse iš esmės sutampa: svarbiausi yra rezultatai, prekės ženklo stiprinimas ir gebėjimas valdyti tarptautinį ar regioninį augimą. Tačiau pati prekės ženklo vadyba Europoje turi savitą sluoksnį dėl skirtingų kalbų, kultūrų ir auditorijų.

    Tai reiškia, kad vienos kampanijos ar vieno tono dažnai neužtenka, o efektyviausiai veikia aiški strategija, pritaikyta vietiniams skirtumams. Dėl šios įvairovės Europa, pasak jo, yra viena įdomiausių erdvių prekės ženklams auginti.

    „Serviceplan“ kryptis: skaitmeninimas ir plėtra

    Kalbėdamas apie „Serviceplan Group“ ateitį, F. Halleris išskyrė kelias kryptis: tolesnį verslo skaitmeninimą ir glaudesnį ryšį tarp technologijų, kūrybos ir medijų. Grupė taip pat remiasi Houses of Communication modeliu, kai šios kompetencijos sujungiamos po vienu stogu, siekiant greitesnio darbo ir vientisos strategijos.

    Be to, bendrovė mato augimo potencialą ne tik Europoje, bet ir Artimuosiuose Rytuose, Jungtinėse Valstijose bei Kinijoje. Pasak vadovo, galimybių plėtrai netrūksta, todėl bendrovė nesiruošia mažinti tempo.