Tag: Rizikos draudimo fondai

  • ECB įspėja: susvyravus pasitikėjimui DI, akcijų ralis gali baigtis staigiu „pervertinimu“

    ECB įspėja: susvyravus pasitikėjimui DI, akcijų ralis gali baigtis staigiu „pervertinimu“

    Europos Centrinis Bankas (ECB) perspėja, kad investuotojai gali patirti didelių nuostolių, jei susilpnėtų pasitikėjimas dirbtinio intelekto (DI) sektoriaus augimu.

    Kaip skelbia „Euronews“, pirmadienį Frankfurte ECB viceprezidentas Borisas Vujčićas teigė, jog spartus DI plėtros tempas euro zonoje kuria naujų finansinio stabilumo iššūkių.

    Pasak jo, rinka gali staigiai „pervertinti“ DI istoriją – tai reikštų greitą kainų korekciją ir reikšmingus įmonių vertės kritimus.

    ECB dėmesį atkreipia ir tai, kad aktyvumas per pirminius viešuosius akcijų siūlymus JAV, lyginant su šalies ekonomikos dydžiu, artėja prie vėlyvųjų 1990-ųjų „dot-com“ burbulo piko.

    Euro zonos fondai – labiau pažeidžiami

    B. Vujčićas pabrėžė, kad staigus DI bendrovių vertinimų smukimas smogtų euro zonai, nes regiono investiciniai fondai yra tapę labiau veikiami šio sektoriaus svyravimų.

    Rinkos nuotaikas pastaruoju metu, anot jo, jau veikė keli sukrėtimai – tarp jų ir „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango atsistatydinimas po skandalo bei JAV vidurio kadencijos rinkimai.

    ECB taip pat atkreipė dėmesį į prognozes, kad didžiosios JAV technologijų bendrovės iki 2030 metų kapitalo investicijoms kartu gali skirti 5,5 trilijono JAV dolerių. Tai didina riziką, kad investuotojų lūkesčiai gali tapti pernelyg optimistiniai.

    Kitos trys rizikos: skolos, fondai ir „šešėlinis“ finansavimas

    Be DI vertinimų, ECB įvardijo ir dar dvi galimas grėsmes finansiniam stabilumui: didelę kai kurių euro zonos šalių viešąją skolą bei silpnesnę jų viešųjų finansų būklę.

    Augant ilgalaikėms skolinimosi sąnaudoms, investuotojai gali netikėtai pareikalauti gerokai didesnės grąžos už valstybės obligacijas. ECB pabrėžė, kad nors rizikos draudimo fondai padeda palaikyti sklandžią obligacijų prekybą, streso metu jie gali greitai „susitraukti“ ir mažinti pozicijas.

    Trečia rizika siejama su sparčiai augančiais privačiais skolintojais ir investiciniais fondais. ECB teigimu, dalis tokių rinkos dalyvių gali daug skolintis, būti sunkiau prižiūrimi ir glaudžiai susiję su likusia finansų sistema, todėl sukrėtimai gali sustiprėti.

    Ko siekia ECB ir ką sako apie bankus

    ECB ragina peržiūrėti fondų išpirkimų (lėšų atsiėmimo) taisykles, kad jos geriau atspindėtų, kaip greitai fondai iš tiesų gali parduoti turimą turtą.

    Taip pat siūloma svarstyti ribas, kiek rizikos draudimo fondai gali skolintis, kad sumažėtų galimų staigių „išsipardavimų“ poveikis rinkoms.

    B. Vujčićas įspėjo, kad visos trys rizikos – DI vertinimų korekcija, valstybės skolų įtampa ir nebankinių finansuotojų sukrėtimai – gali pasireikšti vienu metu. Tuo metu euro zonos bankų kapitalo ir likvidumo padėtis, jo teigimu, išlieka stipri.

  • Jimas Crameris perspėja: programinės įrangos akcijų šuolį kuria ne paklausa, o pavojingas short squeeze

    Jimas Crameris perspėja: programinės įrangos akcijų šuolį kuria ne paklausa, o pavojingas short squeeze

    JAV rinkose pastaruoju metu atšokus daliai programinės įrangos bendrovių akcijų, investuotojų nuotaikas atvėsino televizijos komentatorius ir investuotojas Jimas Crameris. Jo teigimu, kilimą gali lemti ne gerėjantys verslo rezultatai, o techninis reiškinys, kai trumpąsias pozicijas turintys fondai priversti skubiai supirkinėti akcijas.

    „Tai, ką matau, yra išspaudimas: tikras rizikos draudimo fondų išspaudimas“, – sakė Jimas Crameris.

    Pasak jo, toks judėjimas dažnai kyla tada, kai rinka buvo stipriai „prispausta“ statymų prieš sektorių, o vėliau pasikeitus kainų krypčiai dalis investuotojų skuba uždaryti trumpąsias pozicijas. Tuomet pirkimai dar labiau kelia kainą, nors fundamentiniai rodikliai per tą laiką gali būti beveik nepasikeitę.

    Jimas Crameris atkreipė dėmesį, kad programinės įrangos bendrovių akcijos dalį metų atsiliko, nes rinkoje daugėjo skepticizmo dėl kainodaros galios ir augimo tempo. Viena iš priežasčių buvo spartėjanti dirbtinio intelekto plėtra, kuri, investuotojų baime, gali keisti tradicinių programinės įrangos tiekėjų vertės grandinę.

    Kontekstas svarbus ir dėl kapitalo rotacijos: dalis investuotojų laikinai traukėsi iš puslaidininkių bei dirbtinio intelekto infrastruktūros bendrovių, kurios šiemet tempė indeksus aukštyn. Toks persigrupavimas neretai suteikia impulsą anksčiau smukusiems sektoriams, tačiau tai dar nereiškia, kad paklausos tendencijos jau tapo išskirtinai stiprios.

    „Negirdžiu, kad programinės įrangos paklausa būtų išprotėjusi. Nuolat girdžiu, kad išprotėjusi yra puslaidininkių paklausa“, – sakė Jimas Crameris.

    Jis taip pat pabrėžė, kad programinės įrangos sektoriuje judėjimą gali sustiprinti biržoje prekiaujami fondai, kurie perka ar parduoda visą krepšelį įmonių vienu metu. Tokiais atvejais kainos gali reaguoti ne tik į vienos bendrovės naujienas, bet ir į platesnius srautų pokyčius, kai pinigai įteka arba išteka iš viso sektoriaus.

    Kaip pavyzdį jis minėjo „ServiceNow“ kainos šuolius po optimistiškesnių analitikų komentarų, kurie, jo vertinimu, galėjo būti per agresyvi reakcija po ilgesnio silpnumo periodo. Tuo pat metu jis išliko labiau palankus su dirbtinio intelekto infrastruktūra siejamoms aparatinės įrangos ir puslaidininkių bendrovėms, kur, jo teigimu, paklausos signalai yra aiškesni.

    Investuotojams tokie perspėjimai reiškia vieną paprastą dalyką: trumpalaikis kainos šuolis nebūtinai patvirtina ilgalaikį verslo atsigavimą. Vertinant programinės įrangos akcijas, svarbiausia stebėti realius rodiklius: užsakymų augimą, klientų išlaikymą, prenumeratų atnaujinimo tempus, pelningumo dinamiką ir tai, ar DI funkcijos iš tiesų didina įkainius bei mažina klientų atsisakymą.