Tag: Rizikos kapitalas

  • Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    JAV gynybos technologijų startuolis „Anduril“ paskelbė pritraukęs apie 4,6 mlrd. eurų investicijų ir per vieną sandorį beveik padvigubinęs įmonės vertę iki maždaug 56 mlrd. eurų. Raundui vadovavo investuotojai „Thrive Capital“ ir „Andreessen Horowitz“.

    Įmonės vadovas Brianas Schimpfas teigė, kad naujas kapitalas bus agresyviai nukreiptas į gamybos apimčių didinimą, mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą. Pagrindinis tikslas – greičiau diegti mastelio reikalaujančias gynybos sistemas JAV, augant geopolitinėms rizikoms.

    „Kai 2017 metais įkūrėme „Anduril“, gynyba nebuvo sritis, kuri pritrauktų reikšmingas rizikos kapitalo investicijas. Per pastaruosius kelerius metus tai iš esmės pasikeitė“, – sakė Brianas Schimpfas.

    Šis sandoris išryškina platesnę tendenciją: gynybos technologijų sektorius vis dažniau konkuruoja dėl kapitalo su tradicine programinės įrangos rinka, o investuotojai ieško projektų, galinčių greitai pereiti nuo prototipo prie serijinės gamybos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį autonominėms sistemoms, jutikliams, programinei įrangai ir DI sprendimams, kurie trumpina ciklą nuo kūrimo iki panaudojimo.

    „Anduril“ investuotojų dėmesį kursto ir lūkesčiai dėl galimo įmonės akcijų platinimo biržoje. Įmonės įkūrėjas Palmeris Luckey anksčiau yra viešai sakęs, kad bendrovę tikrai mato viešojoje rinkoje, nors tikslaus termino nenurodė.

    Tuo pat metu „Anduril“ siekia įsitvirtinti kaip vienas svarbiausių JAV gynybos modernizavimo ir reindustrializacijos naudos gavėjų. Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai plečia kontraktų portfelį, o gynybos užsakymai vis dažniau nukreipiami į įmones, kurios gali pasiūlyti ne tik technologiją, bet ir patikimą gamybinę bazę.

    Gynybos technologijų rinkoje ryškėja konkurencija su tradiciniais rangovais, tokiais kaip „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“ ar „RTX“. Vis dėlto naujos kartos įmonės bando laimėti greičiu, lankstesniu produktų kūrimu ir moderniais tiekimo bei gamybos procesais.

  • JK DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė 200 mln. eurų: taikosi į didėjantį inferencijos kamštį

    JK DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė 200 mln. eurų: taikosi į didėjantį inferencijos kamštį

    Jungtinės Karalystės puslaidininkių startuolis „Fractile“ pritraukė apie 200 mln. eurų B serijos investiciją, siekdamas kurti naujos kartos aparatinę įrangą dirbtinio intelekto inferencijai. Bendrovė teigia, kad augant didelių kalbos modelių panaudojimui, pagrindiniu ribojimu tampa ne vien mokymas, o laikas ir kaina, reikalingi rezultatams generuoti dideliu mastu.

    Investicijų raundui vadovavo keli rizikos kapitalo fondai, o gautos lėšos bus nukreiptos DI lustų ir sistemų kūrimui bei komandų plėtrai. Įmonė įkurta 2022 metais ir veikia su ambicija spręsti problemą, kurią technologijų rinkoje vis dažniau įvardija kaip inferencijos „butelio kaklelį“.

    Kas yra inferencijos problema?

    Inferencija – tai etapas, kai jau išmokytas DI modelis realiu laiku generuoja atsakymus: apdoroja užklausą, atlieka skaičiavimus ir pateikia rezultatą. Šis procesas tiesiogiai lemia naudotojo patirtį, paslaugos kainą ir tai, ar DI sprendimas apskritai ekonomiškai apsimoka dideliems srautams.

    Pastaruoju metu modeliai vis dažniau taikomi sudėtingesnėms užduotims, kurioms reikia ilgesnių generuojamų atsakymų ir didesnių kontekstų. Kuo daugiau teksto modelis turi „išlaikyti galvoje“ ir sugeneruoti, tuo labiau didėja skaičiavimų, atminties ir energijos sąnaudos.

    „Fractile“ teigia, kad riba jau čia

    Bendrovės vadovas ir įkūrėjas Walteris Goodwinas akcentuoja, kad pažangiausi DI modeliai jau pasiekė tašką, kai lemiamu veiksniu tampa laikas nuo užklausos iki galutinio atsakymo. Jo teigimu, ilgėjant generuojamoms sekoms ir didėjant užduočių sudėtingumui, dabartinė aparatinė įranga vis dažniau neleidžia išlaikyti reikiamo greičio už priimtiną kainą.

    „Mes viską pastatėme ant išvados, kad norint realiai atverti šią paslėptą vertę ir padaryti greitį įmanomą dideliu mastu, reikia iš esmės perkurti aparatinę įrangą, ant kurios veikiame su pažangiausiais DI modeliais“, – sakė Walteris Goodwinas.

    „Inferencija yra ir DI industrijos pajamų variklis, ir veiksnys, ribojantis jos plėtrą“, – sakė Walteris Goodwinas.

    „Techninės ir ekonominės inferencijos greičio ribos, ypač atminties pralaidumas, kuris dabartinėse architektūrose nespėja augti, yra tai, kas stabdo progresą“, – sakė Walteris Goodwinas.

    Ką keičia specializuoti DI lustai

    DI rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti vis labiau specializuotą aparatinę įrangą konkrečioms užduotims, ypač inferencijai. Praktikoje tai reiškia bandymą sumažinti energijos sąnaudas vienam atsakymui, padidinti našumą ir geriau išnaudoti atminties pralaidumą, nes būtent duomenų judėjimas tarp atminties ir skaičiavimo blokų dažnai tampa brangiausia dalimi.

    „Fractile“ nurodo dirbanti ties lustų mikroarchitektūra, sistemų kūrimu ir gamybos procesų inovacijomis. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tikslas nėra vien pagreitinti dabartinius scenarijus, o atverti naujus: ilgesnes užduočių grandines, sudėtingesnį planavimą, didesnės apimties analizę ir kitus DI pritaikymus, kuriuos šiandien riboja kaina ir trukmė.

    Įmonė skelbia plečianti komandas Londone, Bristolyje, San Fransiske ir Taipėjuje. Tokia geografija atspindi puslaidininkių sektoriaus realybę, kur pažangių lustų kūrimas remiasi tarptautinėmis talentų, projektavimo ir gamybos grandinėmis.

  • Bukarešto „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų: DI žada greičiau atnaujinti aviacijos sistemas

    Bukarešto „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų: DI žada greičiau atnaujinti aviacijos sistemas

    Bukarešte įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų ankstyvosios stadijos investicijų. Bendrovė kuria DI pagrįstą platformą, skirtą greitinti didelių organizacijų programinės įrangos modernizavimą, ypač ten, kur vis dar veikia seni, kritinės svarbos sprendimai.

    Investicijų raunde dalyvavo rizikos kapitalo fondai Begin Capital, Gapminder VC, Underline Ventures, taip pat keli strateginiai verslo angelai. „DesignVerse“ teigia, kad gautos lėšos bus skirtos inžinerinei komandai plėsti ir augimui Europoje bei JAV.

    Įmonę 2024 metais įkūrė Andrei Manolache ir Robert Dragutoiu. Startuolis orientuojasi į organizacijas, kurios turi sudėtingas architektūras, vidines taisykles, saugumo reikalavimus ir daug techninės dokumentacijos, tačiau nori greičiau atnaujinti veiklos sistemas.

    Kaip veikia platforma

    „DesignVerse“ platforma remiasi principu, kad didelėse įmonėse daug laiko prarandama verčiant dizaino sprendimus į gamybinį kodą. Dizaineriai apibrėžia vartotojo sąsajas ir logiką, o inžinieriams tenka tai iš naujo interpretuoti, kas dažnai baigiasi neatitikimais, vėlavimais ir papildomomis iteracijomis.

    Startuolis teigia, kad jo DI sprendimas „įžemina“ generavimą organizacijos kontekste: naudoja dizaino sistemas, komponentų bibliotekas, architektūros šablonus ir techninę dokumentaciją. Tikslas yra generuoti programų dalis taip, kad jos atitiktų esamus ar planuojamus technologinius standartus bei inžinerines praktikas.

    „Didelės organizacijos vis dar praranda milžinišką kiekį laiko versdamos dizaino darbą į gamybinę programinę įrangą. Dizaineriai sukuria sumanymą, bet inžinieriai privalo jį rankiniu būdu perinterpretuoti ir perstatyti, o tai sukelia neatitikimus ir vėlavimus“, – sakė „DesignVerse“ vadovas Andrei Manolache.

    „DesignVerse“ sprendimas, pasak įmonės, siekia pašalinti šią trintį, kad komandos galėtų greičiau patikrinti elgseną su verslo atstovais ir mažinti atotrūkį tarp dizaino ir kūrimo. Tai ypač aktualu įmonėms, kuriose dirba daug komandų, o produktai vystomi ilgus metus.

    EUROCONTROL atvejis ir saugumo kontekstas

    „DesignVerse“ nurodo, kad platformą jau naudoja kritinės svarbos organizacijos, tarp jų ir EUROCONTROL, koordinuojanti oro eismą Europoje. Startuolio teigimu, per kiek daugiau nei mėnesį buvo modernizuota apie 15 metų senumo aplikacija, kai įprastais metodais tai galėjo užtrukti apie pusmetį.

    Tokio pobūdžio projektuose svarbiausia ne vien greitis, bet ir patikimumas, sauga bei kibernetinis atsparumas. Aviacijos sektoriuje programinės įrangos pakeitimai dažnai tikrinami griežčiau ir diegiami atsargiau, todėl įrankiams, kurie spartina kūrimą, tenka atitikti aukštesnę kartelę nei prototipavimo aplinkoje.

    „Aviacija yra pramonė, kurioje inovacijų ciklas paprastai lėtesnis nei kitose srityse. EUROCONTROL vykdome didžiausią iki šiol skaitmeninės transformacijos programą ir siekiame spartinti modernizaciją, neaukodami patikimumo, saugos ir saugumo“, – teigiama EUROCONTROL komentare.

    Pajamos ir artimiausi planai

    „DesignVerse“ skelbia, kad per mažiau nei penkis mėnesius pasiekė apie 820 000 eurų metinių pasikartojančių pajamų rodiklį, o augimą lėmė įmonių klientai iš jautrių sektorių. Tokie skaičiai ankstyvoje stadijoje rodo, kad rinka noriai perka sprendimus, kurie mažina modernizavimo sąnaudas ir riziką.

    Bendrovė pabrėžia, kad daug DI kodavimo įrankių sukurti eksperimentams, tačiau didelėms organizacijoms svarbiausia integracija su esama architektūra ir saugus veikimas gamybinėje aplinkoje. Todėl „DesignVerse“ prioritetas yra konteksto sluoksnis, leidžiantis išlaikyti nuoseklumą tarp komandų ir mažinti fragmentaciją.

    Gavusi naują finansavimą įmonė planuoja didinti inžinerinius pajėgumus, tobulinti produktą ir plėsti diegimus. Anksčiau „DesignVerse“ buvo pritraukusi apie 660 000 eurų priešankstyvųjų investicijų, kurios leido sukurti platformos branduolį ir pradėti darbus su pirmaisiais dizaino partneriais.

  • Barselonos „Dolfin“ pritraukė 2,1 mln. eurų: DI platforma žada greitesnį pardavimų komisinių skaičiavimą

    Barselonos „Dolfin“ pritraukė 2,1 mln. eurų: DI platforma žada greitesnį pardavimų komisinių skaičiavimą

    Barselonoje įsikūręs startuolis „Dolfin“ uždarė 2,1 mln. eurų „Seed“ investicijų etapą, skirtą produkto plėtrai ir augimui Europoje bei JAV. Bendrovė kuria DI gimtą platformą, padedančią įmonėms valdyti pardavimų komisinių ir paskatų planus.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas Swanlaab, taip pat prisidėjo Archipelago Next, Inveready ir Dozen. Startuolis teigia, kad naujos lėšos bus nukreiptos į produkto tobulinimą ir komandos, atsakingos už plėtrą rinkoje, stiprinimą.

    Problema, kurią pažįsta daug įmonių

    „Dolfin“ taikosi į situaciją, kuri daugelyje organizacijų tapusi kasdienybe: komisinių skaičiavimas vis dar remiasi skaičiuoklėmis, rankinėmis patikromis ir nuolatiniu duomenų taisymu. Kai pardavimų taisyklės keičiasi ketvirčio viduryje, o klientų priskyrimai ar planų struktūra koreguojami, procesas neretai virsta kelių savaičių derinimu tarp pardavimų operacijų, finansų ir personalo komandų.

    Tokiose grandinėse atsiranda ir kita rizika: pardavėjams trūksta aiškumo, kaip konkretūs sandoriai paveiks jų uždarbį, o vadovams sudėtinga greitai įvertinti, ar paskatų sistema iš tiesų skatina norimą elgesį. Praktikoje tai reiškia daugiau ginčų dėl skaičių, daugiau laiko aiškinimams ir mažiau pasitikėjimo pačia motyvavimo sistema.

    Kaip veikia „Dolfin“ platforma

    Startuolis teigia, kad platforma leidžia kurti, valdyti ir keisti komisinių planus be sudėtingų diegimų ir be išorinių konsultantų. Sprendimas orientuotas į RevOps, finansų ir kompensacijų komandas, kurios dažniausiai prisiima atsakomybę už taisyklių administravimą ir atsiskaitymų tikslumą.

    Įrankis integruojamas su pagrindinėmis įmonių sistemomis, įskaitant CRM, ERP ir HRIS, todėl komisinių skaičiavimams reikalingi duomenys gali būti sujungti į vieną procesą. „Dolfin“ teigimu, diegimas, kuris anksčiau galėdavo trukti iki pusmečio, dabar sutrumpėja iki kelių savaičių, o komisinių ciklai, reikalavę kelių dienų rankinių patikrų, gali būti uždaromi per kelias valandas.

    „Daugelis komandų mano, kad jų kompensacijų sistema nesugedusi. Tačiau kiekvieną ketvirtį jos praleidžia savaites ją taisydamos, aiškindamos ir ieškodamos būdų apeiti problemas. „Dolfin“ sukūrėme, nes žinojome, kad yra geresnis būdas suderinti žmonių ambicijas su verslo tikslais“, – sakė „Dolfin“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Daniel Seror.

    Platforma taip pat skirta pačiai pardavimų komandai: darbuotojai realiu laiku gali matyti, kaip jų veiksmai ir sandoriai keičia uždarbį, ar jie juda link tikslo ir kokie žingsniai galėtų padėti pasiekti kitą lygį. Tokia skaidrumo logika pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė, nes įmonės siekia mažinti laiką, skirtą ginčams dėl komisinių, ir didinti pasitikėjimą atlygį lemiančiomis taisyklėmis.

    Kodėl DI čia svarbus

    „Dolfin“ pabrėžia, kad DI buvo integruotas į produktą nuo pirmos dienos, o tai, anot bendrovės, suteikia pranašumą prieš tradicinius sprendimus, kuriems taisyklių pakeitimams dažnai reikia brangių diegimo projektų. Startuolis tikina, kad naujas paskatų planas gali būti paleidžiamas per valandas, o trumpalaikės, iki 48 valandų trunkančios motyvacinės kampanijos gali būti įgyvendinamos be atskiros diegimo komandos.

    Įmonė įkurta 2023 metais ir nurodo turinti SOC 2 atitiktį, kuri dažnai laikoma svarbia saugumo ir procesų kontrolės žyme dirbant su jautriais verslo duomenimis. „Dolfin“ taip pat teigia dirbanti su organizacijomis, kurių metinės pajamos viršija 851 mln. eurų.

    „Paskatų kompensacijos visada buvo sudėtingos. Pasikeitė tai, kad pagaliau galime padaryti jas paprastas žmonėms, kurie jomis naudojasi. Mūsų tikslas padėti įmonėms kurti paskatas, kurios iš tiesų skatina rezultatus, ir suteikti visoms komandoms aiškumą, kaip generuojamos pajamos ir kaip galima maksimaliai padidinti uždarbį“, – sakė „Dolfin“ produkto vadovas ir vienas įkūrėjų Antoni Bardina.

    Po investicijų „Dolfin“ planuoja spartinti produkto vystymą ir plėsti pardavimų bei rinkodaros funkcijas pagrindinėse Europos ir JAV rinkose. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją: įmonės vis aktyviau ieško sprendimų, kurie sumažintų rankinį darbą, pagreitintų komisinių uždarymą ir realiu laiku sujungtų paskatas su strateginiais pardavimų tikslais.

  • Skaitmeninė transformacija Lenkijoje iš naujo: Sebastianas Kulczykas įvardijo, ko labiausiai trūksta

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose investuotojas Sebastianas Kulczykas teigė, kad Lenkija skaitmeninę transformaciją iš esmės pradeda iš naujo. Jo mintis paprasta: technologijos šiandien pasiekiamos visur, todėl konkurencinį pranašumą lemia ne įrankiai, o gebėjimas juos paversti pelningu verslu.

    Kulczykas pabrėžė, kad vadinamasis „nulinis taškas“ nėra apie išradimų stoką ar talentų trūkumą. Pasak jo, lūžis vyksta todėl, kad debesija, duomenų infrastruktūra ir DI įrankiai tapo globalia norma, o skirtumą kuria kapitalas, sprendimų greitis ir organizacijų kultūra.

    Technologija tapo infrastruktūra

    Anot investuotojo, šiandien „tas pats“ technologijų rinkinys yra prieinamas Varšuvoje, Katovicuose ar San Fransiske. Tai reiškia, kad vien prieiga prie modernių sprendimų nebėra strateginis pranašumas, o svarbiausiu veiksniu tampa diegimas, produktizacija ir rinkos mastelio pasiekimas.

    Ši tendencija ypač ryški DI srityje, kur bendros paskirties modeliai ir platformos leidžia greitai kurti prototipus, automatizuoti procesus ar gerinti klientų aptarnavimą. Tačiau norint uždirbti, reikia ne tik technologų, bet ir aiškaus verslo modelio, duomenų disciplinos, saugumo bei gebėjimo greitai priimti sprendimus.

    Pagrindinė spraga – drąsaus vietinio kapitalo stoka

    Didžiausią problemą Kulczykas įvardijo kaip vietinio, drąsaus ir didesnę riziką prisiimančio kapitalo trūkumą. Jo teigimu, idėjų ir kompetencijų netrūksta, tačiau per dažnai pritrūkstama finansavimo, leidžiančio įmonei augti neprarandant kontrolės ir svarbiausios vertės kūrimo grandies šalyje.

    Ši problema aktuali daugeliui Vidurio ir Rytų Europos rinkų: ankstyvoje stadijoje startuoliai randa finansavimą, bet vėlesniam augimui reikalingos didesnės investicijos neretai ateina kartu su sprendimų centru persikėlimu į užsienį. Dėl to dalis pelno, intelektinės nuosavybės ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų galiausiai kuriama ne vietoje.

    „Idėjų yra, tačiau dar nesame sukūrę pakankamai stipraus vietinio kapitalo“, – sakė Sebastianas Kulczykas.

    Talentų netrūksta, bet sistema juos išstumia

    Kalbėdamas apie žmones, Kulczykas akcentavo, kad talentų bazė egzistuoja, tačiau jai reikia sąlygų kurti įmones ir išlaikyti augimą vietoje. Pasak jo, problema dažnai slypi ne specialistų skaičiuje, o ryšiuose tarp mokslo, verslo ir investuotojų bei gebėjime greitai pereiti nuo prototipo prie produkto.

    Investuotojo vertinimu, inovacijos procesas nėra tiesus, todėl reikia tolerancijos nesėkmėms ir gebėjimo mokytis iš bandymų. Jei kapitalas ir organizacijos kultūra vengia rizikos, įmonės įstringa demonstracijų ir pilotų etape, o proveržis taip ir neįvyksta.

    Kulczykas reziumavo, kad „nulinis taškas“ yra ir galimybė, ir atsakomybė: skaitmeninėje ekonomikoje laimi tie, kurie sugeba greitai komercinti, išlaikyti talentus ir užtikrinti, kad vertės grandinė, pelnas bei kompetencijos liktų šalyje.

  • Italijos startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų: DI platforma žada supaprastinti statybų valdymą

    Italijos startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų: DI platforma žada supaprastinti statybų valdymą

    Italijos statybų technologijų startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kurią vedė fondai Earlybird Venture Capital ir Base10 Partners. Prie raundo prisidėjo ir Italian Founders Fund, o bendra įmonės pritraukta suma pasiekė 15,2 mln. eurų.

    Investicija gauta praėjus mažiau nei aštuoniems mėnesiams po viešo produkto starto, todėl rinka signalizuoja aiškų poreikį: statybų sektoriuje vis dar trūksta vieningos, realiu laiku veikiančios valdymo sistemos. „Pillar“ teigia kurianti DI paremtą operacinę platformą rangovams, kuri automatizuoja administracines ir „back office“ užduotis.

    Ką daro platforma rangovams?

    „Pillar“ sprendimas orientuotas į kasdienius procesus, kurie statybose dažnai vyksta per atskiras skaičiuokles, skirtingas programas ir rankinius veiksmus. Platforma siekia automatizuoti sąmatų ir pasiūlymų rengimą, maržos sekimą, darbo jėgos valdymą bei ataskaitų parengimą vykstant projektams.

    Įmonės tikslas yra suteikti rangovui operacinį matomumą vienoje vietoje, kad sprendimai būtų priimami remiantis nuolat atsinaujinančiais duomenimis. Tokia logika ypač svarbi projektiniame versle, kur pinigų srautai, terminai ir pakeitimai objekte tiesiogiai veikia pelningumą.

    Statybos dar atsilieka nuo skaitmenizacijos

    Statybos išlieka viena didžiausių pasaulio industrijų, tačiau skaitmenizacijos tempas joje dažnai lėtesnis nei gamyboje ar logistikoje. Praktikoje tai reiškia fragmentuotus duomenis, skirtingas sistemas ir ribotą kontrolę tarp biuro ir statybvietės, o klaidos kainuoja brangiai.

    „Pillar“ akcentuoja, kad dalis informacijos statybų komandose vis dar keliauja per susirašinėjimo kanalus, todėl bendrovė kuria integracijas, leidžiančias sujungti duomenis iš apskaitos sistemų, banko išrašų ir komunikacijos su statybviete į vieną sąsają. Tokiu būdu rangovui neturėtų reikėti kardinaliai keisti įpročių, kad gautų aiškesnį projekto vaizdą.

    „Kiekvienas projektas remiasi fragmentuotais duomenimis, rankiniais procesais ir beveik nulinio lygio matomumu nuo rangovo biuro iki komandos objekte. Mes kuriame numatytąją operacinę sistemą, nuo kurios ši industrija priklausys Italijoje, Europoje ir visur, kur statybos vis dar vyksta chaotiškai“, – sakė „Pillar“ vadovas ir vienas įkūrėjų Gabrielis Guinea Montalvo.

    Kam bus panaudoti 12 mln. eurų?

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas sustiprinti pozicijas Italijoje, plėtrai į tarptautines rinkas ir produkto ekosistemos vystymui. „Pillar“ planuoja plėsti platformą papildomais moduliais, apimančiais pirkimus, konkursų ir pasiūlymų valdymą, subrangovų koordinavimą, bankinius procesus bei susijusias statybų paslaugas.

    Ilgalaikė kryptis yra tapti centrine statybų sektoriaus operacine platforma, apimančia projektų valdymą, atsiskaitymus ir darbo jėgos operacijas. Jei tokios sistemos bus sėkmingai pritaikytos rinkoje, jos gali sumažinti administracinę naštą ir pagerinti finansinę kontrolę, kuri statybose dažnai tampa silpniausia grandimi.

  • Londono „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų: komandoms siūlo prototipuoti tiesiai realiame kodo pagrinde

    Londono „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų: komandoms siūlo prototipuoti tiesiai realiame kodo pagrinde

    Londone įsikūrusi „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti komandai plėsti ir tarptautinei produkto kūrėjų bendruomenei auginti. Startuolis kuria platformą, paremtą dirbtiniu intelektu, kuri leidžia produktų komandoms kurti dizainą ir prototipus tiesiai realiame įmonės kodo pagrinde.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Connect Ventures, prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų „Betaworks“ bei N49P. Pasak bendrovės, tikslas aiškus: sumažinti atotrūkį tarp to, ką dizaineriai ir produkto vadovai paruošia maketuose ar dokumentuose, ir to, ką programuotojai galiausiai įgyvendina kode.

    „Geriausi produktų kūrėjai yra technologiškai stiprūs ir drąsūs: jie kuria įrankius, leidžiančius žmonėms dirbti taip, kaip jiems patogu, ir stumia galimybių ribas. Didžiuojamės galėdami paremti Gabriellos ir Nimo misiją iš esmės perkurti produktų kūrimą“, – sakė Connect Ventures valdantysis partneris Pietro Bezza.

    Kas yra „Dessn“ ir ką ji keičia?

    „Dessn“ 2024 metais įkūrė Gabriella Hachem ir Nim Cheema. Platformos idėja remiasi paprastu principu: vietoje dizaino kūrimo atskirose priemonėse ir vėlesnio vertimo į kodą, procesas pradedamas nuo esamo kodo pagrindo, o dizaino aplinka kuriama aplink jį.

    Praktikoje tai reiškia, kad dizaineriai ir produkto vadovai gali prototipuoti naudodami realius įmonės komponentus, dizaino sistemą ir tikrą produkto kontekstą, nereikalaudami lokaliai paleisti projekto ar atsidaryti programuotojų aplinkos. Bendrovės teigimu, būtent šioje vietoje dažniausiai prarandamas laikas, tikslumas ir dalis gerų idėjų.

    Saugumas ir prieiga prie kodo

    Dirbant su realiais kodų saugyklų duomenimis, vienas jautriausių klausimų yra saugumas ir prieigos apimtis. „Dessn“ nurodo turinti SOC 2 Type II sertifikavimą ir pabrėžia, kad projektai vykdomi izoliuotose aplinkose, o platforma nėra apmokoma naudotojų duomenimis.

    Taip pat teigiama, kad sistema nerašo ir nekeičia kodo bei nesiunčia pakeitimų atgal į naudotojo saugyklą. Prisijungiant prie repozitorijos prašoma tik naudotojo patvirtintos, apribotos apimties prieigos, o numatytas režimas yra tik skaitymui.

    Kur tokie įrankiai juda rinkoje?

    Pastaraisiais metais produktyvumo ir kūrimo įrankiuose vis dažniau akcentuojama ne vien greitesnė maketų generacija, bet ir glaudesnis ryšys su realiomis sistemomis, komponentais bei diegimo aplinka. Organizacijoms tai svarbu, nes vien vizualiai gražūs prototipai ne visada atspindi realius apribojimus, priklausomybes ir dizaino sistemos taisykles.

    „Dessn“ teigia, kad jos sprendimą jau naudoja tokios komandos kaip „Color“, „Wispr“ ir „Mercury“, o dalis vartotojų platformoje dirba po kelias valandas per dieną. Bendrovės kryptis aiški: padaryti prototipavimą kuo artimesnį galutiniam produktui, kad sprendimai būtų priimami matant realias pasekmes gamybinėje aplinkoje.

    „Didieji kalbos modeliai nėra determinuoti: tas pats įvedimas gali duoti daug skirtingų, bet teisingų rezultatų. Tai reiškia, kad produktas nėra vienas fiksuotas dalykas, o galimybių erdvė. Kai „Dessn“ gali atvaizduoti jūsų komponentus ir dizaino sistemą, visos įmanomos produkto versijos jau egzistuoja modelyje, o darbas tampa jų tyrinėjimas“, – sakė „Dessn“ bendraįkūrėja Gabriella Hachem.

  • „Index Ventures“ remiama „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų: DI automatizuos įmonių pajamų surinkimą

    „Index Ventures“ remiama „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų: DI automatizuos įmonių pajamų surinkimą

    Londono finansinių technologijų startuolis „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų A serijos investiciją, kurią vedė rizikos kapitalo fondas „Index Ventures“. Bendrovė kuria sprendimą, leidžiantį įmonėms automatizuoti sąskaitų apmokėjimo surinkimą ir susijusius finansų komandos procesus pasitelkiant DI.

    Raunde taip pat dalyvavo „Visionaries Club“, o prie investuotojų prisijungė ir nauji privatūs investuotojai, tarp jų buvęs „King“ operacijų vadovas Stéphane Kurgan bei „Miro“ įkūrėjas Andrey Khusid. „Adfin“ skelbia, kad per mažiau nei dvejus metus bendra pritraukta suma viršijo 25,5 mln. eurų.

    Nuo sąskaitų apmokėjimo iki pinigų srautų valdymo

    Įmonė teigia, kad naujas finansavimas bus skirtas produktą išplėsti iki visapusiško pinigų srautų valdymo, spartinti samdą inžinerijos ir pardavimų komandose bei pasiruošti tarptautinei plėtrai. Pagrindinis „Adfin“ pažadas rinkai yra mažesnė administracinė našta ir greitesnis apmokėjimų surinkimas įvairiais kanalais.

    „Adfin“ įkūrėjai Tom Pope ir Ciprian Diaconasu startuolį įkūrė 2024 metais. Bendrovė save pristato kaip platformą, kuri nuo pat pradžių projektuota būtent sąskaitomis pagrįstiems atsiskaitymams, o ne bendram mokėjimų priėmimui elektroninėje prekyboje.

    „Kuriame agentinę finansų platformą pinigų judėjimui: automatizuojame darbo eigas, kurias finansų komandos naudoja, kad gautų apmokėjimus, valdytų pinigus ir ilgainiui dar daugiau. Tai darome taip, kaip klientai nuolat sako norintys: saugiai, audituojamai, atsekamai, o žmonės išlieka tvirtai kontrolėje“, – sakė „Adfin“ vadovas ir vienas įkūrėjų Tom Pope.

    Kodėl vėluojantys apmokėjimai vis dar problema?

    „Adfin“ remiasi Jungtinės Karalystės smulkiojo ir vidutinio verslo realijomis: bendrovės teigimu, apie 63 proc. išrašomų sąskaitų apmokamos pavėluotai. Tokie vėlavimai mažina apyvartinių lėšų prieinamumą, riboja augimą ir didina riziką verslams, kurių veikla priklauso nuo reguliarių įplaukų.

    Startuolis teigia, kad jo klientų portfelyje vėluojančių sąskaitų dalis siekia apie 9 proc., o tai reikšmingai geriau nei bendras rinkos fonas. „Adfin“ nurodo aptarnaujanti daugiau nei 1 500 verslų Jungtinėje Karalystėje, įskaitant apskaitos ir teisės firmas bei paslaugų sektoriaus įmones.

    Kaip čia pritaikomas DI?

    Bendrovė akcentuoja, kad DI naudojamas ne vien priminimams siųsti, o sprendžiant, kokio veiksmo reikia kiekvienu konkrečiu atveju: kokiu kanalu komunikuoti, kada kreiptis, kaip suderinti apmokėjimo būdą ir procesą su kliento įpročiais. Tokia kryptis atitinka platesnę finansų technologijų tendenciją, kai DI vis dažniau taikomas kaip procesų automatizavimo variklis, o ne tik analitikos įrankis.

    „Index Ventures“ partnerė Julia André pabrėžė, kad fondas toliau didina įsipareigojimą komandai, nes ankstesni rezultatai rodo potencialą kurti naują kategoriją. Investuotojų logika paprasta: efektyvesnis apmokėjimų surinkimas greičiau stabilizuoja pinigų srautus, o tai tiesiogiai veikia įmonių galimybes augti ir investuoti.

  • Sebastianas Kulčykas apie skaitmeninę transformaciją: kodėl svarbiausia ne technologijos, o kapitalas

    Skaitmeninės ekonomikos „startas iš naujo“

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose investuotojas Sebastianas Kulčykas teigė, kad skaitmeninėje transformacijoje valstybės iš esmės atsiduria „nuliniame taške“. Jo mintis paprasta: dauguma technologinių įrankių šiandien prieinami globaliai, todėl pranašumą lemia ne pati technologija, o gebėjimas ją paversti produktu ir verslu.

    Pasak jo, laikai, kai konkurencinį pranašumą garantuodavo vien prieiga prie pažangių sprendimų, baigiasi. Skirtumą kuria sprendimų greitis, organizacijų kultūra ir tai, ar pavyksta sukurti ilgalaikę vertę vietos rinkoje.

    Kur dingsta vertė?

    Kulčykas akcentavo, kad esminė kliūtis nėra idėjų ar talentų trūkumas, o vietinio, drąsaus kapitalo stygius. Kai finansavimas per anksti ateina iš išorės, dalis kontrolės, intelektinės nuosavybės ir būsimo pelno neretai iškeliauja kartu su juo.

    Tokiu atveju šalis gali likti stipri kaip paslaugų ar kompetencijų tiekėja, tačiau silpnesnė kuriant globalius produktus ir valdant jų mastelį. Kitaip tariant, sukuriama daug darbo vietų, bet ne visada sukuriamos įmonės, kurios pačios diktuoja taisykles rinkoje.

    „Technologijos šiandien yra prieinamos visur, tačiau nulinis taškas prasideda tada, kai reikia jas komercinti ir išlaikyti pelną šalies viduje“, – sakė Sebastianas Kulčykas.

    DI era keičia konkurencijos taisykles

    Diskusijoje skambėjo ir platesnis kontekstas: DI, debesijos paslaugos ir standartizuoti programavimo įrankiai smarkiai sumažino įėjimo barjerus. Startuoti gali daugiau komandų nei anksčiau, tačiau kartu išaugo ir konkurencija, todėl laimi tie, kurie greičiausiai randa aiškų verslo modelį.

    Tai reiškia, kad investicijų klausimas tampa dar svarbesnis: reikalingas kapitalas, kuris leidžia testuoti, klysti, persitvarkyti ir galiausiai augti iki tarptautinio masto. Be tokio finansavimo inovacijos dažnai įstringa prototipų stadijoje arba parduodamos dar nepasiekusios brandos.

    Kulčykas pabrėžė, kad vengimas rizikuoti yra sisteminė problema, kuri stabdo proveržį. Inovacijų ekonomikoje nesėkmės yra proceso dalis, o ne išimtis, todėl kapitalas turi būti pasiruošęs ne tik greitam rezultatui, bet ir neišvengiamoms klaidoms.

    Jo teigimu, talentų netrūksta, tačiau trūksta sąlygų, kad jie liktų kurti įmonių vietoje, o ne tik dirbti kitų sukurtose struktūrose. Tam būtinas glaudesnis ryšys tarp mokslo, verslo ir investuotojų, kad idėjos virstų produktais, o produktai – eksportuojamu augimu.

  • Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgijoje įkurta technologijų bendrovė „Holmes“ pristatė automatizuoto programinės įrangos testavimo sprendimą ir užsitikrino 1,1 mln. eurų išankstinį sėklos (pre-seed) finansavimą. Startuolis teigia kuriantis įrankį komandoms, kurios produktus leidžia vis greičiau, o klaidų kaina tampa vis didesnė.

    Finansavimo raundui vadovavo „Syndicate One“, prisidėjo ir keli žinomi Belgijos technologijų ekosistemos verslininkai bei investuotojai. Tarp jų minimi „Aikido“ įkūrėjai Roeland Delrue ir Willem Delbare, „Showpad“ bendraįkūrėjas Louis Jonckheere bei verslininkas Thomas Van Overbeke, taip pat fondai „NewSchool“, „RDY“ ir „100IN“.

    Testavimas tampa siaurąja vieta

    „Holmes“ save pristato kaip autonominę kokybės užtikrinimo (QA) platformą, kuri mokosi, kaip žmonės realiai naudojasi produktu, ir nuolat tikrina svarbiausius vartotojo veiksmų scenarijus. Kitaip tariant, siekiama gaudyti problemas ne tik kodo lygyje, bet ir ten, kur jos atsiskleidžia vartotojui prisijungiant, ieškant, pildant formas ar atsiskaitant.

    Startuolio komanda akcentuoja, kad šiuolaikinėje kūrimo praktikoje, kai DI priemonės padeda greičiau rašyti kodą, sparčiai auga ir rizika nepastebėti klaidų, atsirandančių tik realiame naudojime. Tokiose situacijose komandos dažnai turi rinktis tarp greičio ir stabilumo, o „Holmes“ tikslas yra sumažinti šį kompromisą.

    „Šiandien kodas rašomas greičiau nei bet kada, dažnai padedant DI. Tačiau ar produktas veikia taip, kaip tikisi vartotojai, yra visai kitas klausimas“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robin Praet.

    Įkūrėjai su „exit“ patirtimi

    „Holmes“ įkūrė trys Belgijos technologijų verslininkai: Robin Praet, Robbrecht Delrue ir Sofie Buyse. Jie pabrėžia turintys patirties kuriant ir auginant produktus iki sandorių su didesniais rinkos žaidėjais.

    Praet ir Delrue anksčiau bendraįkūrė „Smartendr“ – užsakymų sprendimą viešojo maitinimo sektoriui, kurį 2025 metų rugsėjį įsigijo „OrderBilly“. Buyse buvo pirmoji „Henchman“ darbuotoja, o šį teisės profesionalams skirtą įrankį 2024 metų birželį įsigijo „LexisNexis“ už maždaug 136 mln. eurų.

    Kaip veikia „Holmes“?

    Pasak startuolio, vietoje tradicinio modelio, kai testus rašo ir nuolat prižiūri inžinieriai, „Holmes“ turi mokytis iš produkto naudojimo ir automatiškai generuoti bei nuosekliai vykdyti testus net produktui kintant. Tam naudojami keli specializuoti agentai, orientuoti į skirtingas sritis, pavyzdžiui, įprastus scenarijus, ribinius atvejus, prisitaikymą skirtingiems ekranams, prieinamumą ir klaidų atkūrimą.

    „Holmes“ teigimu, komandoms augant rankinis testavimas tampa stabdžiu, nes reikalauja daug laiko ir brangių resursų, o atsakomybė dažnai išsiskaido tarp testuotojų, produktuotojų ir programuotojų. Startuolis planuoja spręsti šią problemą įrankiu, kuris testavimą vykdo nuolat fone ir apie rizikas praneša dar iki naujų versijų pasiekimo vartotojus.

    „Kiekviena įmonė galiausiai pasiekia momentą, kai rankinis testavimas pradeda stabdyti augimą. Būtent tam momentui ir kūrėme „Holmes“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robbrecht Delrue.

    Bendrovė taip pat nurodo dirbanti su patariamąja technologijų vadovų grupe ir turinti apie 30 vadinamųjų dizaino partnerių, kurie padeda formuoti produktą ankstyvoje stadijoje. Platesnė prieiga, pasak „Holmes“, turėtų būti plečiama artimiausiais mėnesiais.