Tag: Rizikos kapitalas

  • Brazilijos stablekoinų infrastruktūros bendrovė „Avenia“ pritraukė dar 25 mln. dolerių

    Brazilijos stablekoinų infrastruktūros bendrovė „Avenia“ pritraukė dar 25 mln. dolerių

    Brazilijos stablekoinų infrastruktūros bendrovė „Avenia“ pritraukė 25 mln. JAV dolerių per „Series A“ investicijų etapo pratęsimą. Įmonė sako, kad lėšas naudos naujiems produktams kurti ir svarsto įsigijimus.

    Apie sandorį praneša „The Block“: investicijų raundui vadovavo „Lightspeed Faction“, taip pat prisidėjo „Flourish Ventures“, „Quona“, „Big Bets“, „Headline“ ir kiti, įskaitant esamus investuotojus. Pasak bendrovės bendraįkūrėjo ir operacijų vadovo Leandro Noel, tai buvo nuosavybės (equity) finansavimas.

    Jo teigimu, „Avenia“ aktyviai pinigų neieškojo – ankstesnis raundas buvo perviršytas, o dalis investuotojų, nespėjusių prisijungti, vėliau sugrįžo su pasiūlymais, kai bendrovė augo. L. Noel pridūrė, kad sąlygos buvo palankios, todėl nuspręsta atverti papildomą 25 mln. dolerių etapą.

    Šis pratęsimas seka po vasarį paskelbto 17 mln. dolerių raundo. Skaičiuojant ir ankstesnius „pre-seed“ bei „seed“ etapus, nuo 2023 metų įkūrimo „Avenia“ iš viso yra pritraukusi 44,6 mln. dolerių, tačiau įmonė neatskleidė savo vertinimo.

    Ką daro „Avenia“ ir „BRLA“

    San Paule įsikūrusi bendrovė, anksčiau veikusi kaip „BRLA Digital“, verslams siūlo galimybę per API ar valdymo skydą priimti, konvertuoti, laikyti ir siųsti lėšas tarp vietinių valiutų ir stablekoinų. Taip pat ji leidžia „BRLA“ – stablekoiną, susietą su Brazilijos realu.

    Įmonė teigia, kad „BRLA“ mėnesinis operacijų mastas siekia 7 mlrd. realų (apie 1,2 mlrd. JAV dolerių). Dauguma klientų yra Brazilijoje, tačiau bendrovė palaiko išmokas į daugiau nei 100 šalių.

    Tarp naudojamų mokėjimo bėgių minimi SWIFT, ACH, bankiniai pavedimai ir SEPA tarptautiniu mastu, o Brazilijoje – „Pix“, TED ir „boleto“.

    Nauji produktai ir planuojami įsigijimai

    „Avenia“ kuria kelis produktus: prekybininkų aptarnavimo (merchant acquiring) sprendimą, produktą, kuris siūlytų grąžą nuo Brazilijos realų likučių, taip pat „Visa“ kortelės programą. Bendrovės teigimu, „merchant acquiring“ sprendimas turėtų startuoti dar šiais metais.

    Grąžos produktas, pasak L. Noel, pradžioje būtų testuojamas su keturiais esamais klientais, o kortelės projektas jau yra galutiniame dizaino patvirtinimo etape su „Visa“.

    Įsigijimai, anot bendrovės atstovo, siejami ir su licencijomis: naujiems produktams reikalingi reguliaciniai leidimai. „Avenia“ ieško mokėjimo įstaigų, įskaitant elektroninių pinigų leidėjus, taip pat brokerių ir vertybinių popierių platintojų (DTVM), neatmetami ir bankai; potencialiais taikiniais laikomos ir kitur Lotynų Amerikoje ar JAV licencijuotos bendrovės.

    Licencijos statusas ir komandos augimas

    Pasak L. Noel, „Avenia“ gali veikti kaip virtualiųjų aktyvų paslaugų teikėja, kol pagal Brazilijos centrinio banko rezoliuciją 520 yra nagrinėjama jos paraiška. Vis dėlto galutinė licencija dar nėra suteikta.

    Bendrovė taip pat sparčiai plečia komandą: šiuo metu joje dirba 43 žmonės – beveik tris kartus daugiau nei metų pradžioje. Iki metų pabaigos „Avenia“ tikisi pasiekti 50 darbuotojų ribą.

  • „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų fondą: investuos į DI, energetiką, gynybą ir sveikatą Europoje

    „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų fondą: investuos į DI, energetiką, gynybą ir sveikatą Europoje

    Ankstyvosios stadijos investicijų fondas „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų ir ketina šias lėšas nukreipti į vadinamąsias „frontier“ (pažangiausių sričių) technologijas Europoje. Fondo ambicija – padėti užauginti naują kartą pasaulinio masto bendrovių ir prisidėti prie didesnio Europos ekonominio savarankiškumo.

    „Plural“ teigia, kad per artimiausią dešimtmetį daugiausia dėmesio skirs sritims, kurių Europa labiausiai stokoja: energetikai, DI infrastruktūrai, gynybai, sveikatai ir kitoms pažangiosioms technologijoms. Kaip rašo „Tech.eu“, fondo atstovai tikisi, jog toks fokusas ilgainiui gali turėti „BVP lygio“ poveikį regionui.

    Fondo partneris Sten Tamkivi pabrėžia, kad technologiškai sudėtingoms idėjoms, ypač susijusioms su aparatine įranga, kapitalo poreikis yra nepalyginamai didesnis nei daugeliui programinės įrangos startuolių. Jo teigimu, pavyzdžiui, sintezės energetikos, hipergarsinių technologijų ar naujos lustų architektūros kūrėjams vien iki pirmųjų reikšmingų etapų gali reikėti dešimčių milijonų.

    Didžiausias 1 mlrd. eurų fondo privalumas, anot „Plural“, – galimybė investuoti reikšmingiau nuo pat pradžių ir kartu išlaikyti „parako“ vėlesniems etapams, kai sėkmingoms įmonėms prireikia didelių finansavimo raundų. Tai turėtų sumažinti spaudimą įkūrėjams nuolat ieškoti kapitalo ir leisti daugiau dėmesio skirti produkto ar technologijos kūrimui.

    Kur keliaus lėšos ir kokius sektorius renkasi fondas

    „Plural“ portfelyje jau yra įmonių, kuriančių sprendimus DI, skaičiavimo pajėgumų, kvantinių technologijų srityse, taip pat energetikoje, gynyboje, gamybos automatizavime, kosmoso ir sveikatos technologijose. Tarp minimų sektorių – ir tokios sritys kaip mikrorobotika ar statybų automatizavimas.

    Fondas tikina, kad investavimo kryptis iš esmės nesikeičia – ir toliau bus remiamos ankstyvos stadijos įmonės. Skirtumas tas, kad kai kurioms technologijoms vien „sėklinio“ finansavimo nebeužtenka: norint pasiekti pirmuosius techninius rezultatus, reikia daugiau lėšų dar iki pajamų atsiradimo.

    Europos finansavimo rinka auga, bet „lubos“ vis dar juntamos

    Pasak S. Tamkivi, Europa per pastaruosius metus tapo pajėgesnė finansuoti startuolius ankstyvuose etapuose – išankstinio finansavimo (pre-seed) raundus šiandien galima kelti daugelyje miestų. Tačiau didelių, vėlyvos stadijos investicijų, kurios reikalingos norint užauginti pasaulinius lyderius, vis dar trūksta.

    Jo vertinimu, ypač sudėtinga pritraukti „drąsesnį“ kapitalą įmonėms, kurių pažanga matuojama techniniais, o ne komerciniais rodikliais. Tai būdinga tokioms sritims kaip sintezės energetika, gynybos sistemos ar naujos kartos puslaidininkiai.

    „Įkūrėjai investuoja į įkūrėjus“: kaip organizuotas „Plural“ darbas

    „Plural“ pabrėžia, kad išlaikys nedidelę, partneriais grįstą investavimo struktūrą: kiekvienas partneris per metus veda tik nedaug naujų sandorių, kad galėtų skirti daugiau laiko portfelio įmonėms. Pasak fondo, tai esą yra vienas pagrindinių jų veiklos skirtumų nuo didelių rizikos kapitalo fondų.

    Fondo komandą sudaro šeši lygiaverčiai partneriai – tarp jų yra verslininkų, kūrusių ir auginusių technologijų bendroves bei dirbusių tarptautinėse platformose. Fondas taip pat akcentuoja, kad jo partneriai patys investuoja asmenines lėšas į sandorius, kuriems vadovauja.

    „Plural“ tikslas – prisidėti prie Europos strateginio atsparumo srityse, kuriose žemynas ilgą laiką buvo labiau technologijų pirkėjas nei kūrėjas. Fondo atstovų teigimu, jei pažangiosios technologijos gaus pakankamai kapitalo, Europa turės daugiau galimybių kurti savus sprendimus energetikos, gynybos ar puslaidininkių srityse.

  • „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų: taikosi finansuoti Europos „trilijono“ vertės startuolį

    „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų: taikosi finansuoti Europos „trilijono“ vertės startuolį

    Londone įsikūręs ankstyvosios stadijos investicijų fondas „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų – didžiausią kapitalo sumą per visą savo istoriją.

    Apie šį raundą praneša portalas „EU-Startups“. Naujasis fondas skirtas vadinamiesiems „frontier“ (pažangiausių technologijų) kūrėjams, kurių ambicijos – nuo branduolinės sintezės iki kosmoso ir gynybos technologijų.

    „Plural“ teigia, kad prieš kelerius metus Europoje tokios kryptys daugeliui investuotojų atrodė pernelyg rizikingos, tačiau situacija keičiasi: technologijų įkūrėjai, imantys spręsti sudėtingiausias problemas, tampa vienais paklausiausių pasaulyje.

    Fondo partneris Khaledas Helioui pareiškė esąs įsitikinęs, kad šios kartos Europos įkūrėjai gali sukurti pirmąjį žemyne trilijono vertės (JAV doleriais) vertinamą verslą, o „Plural“ tikslas – būti šalia nuo pat pirmos dienos.

    Kaip bus panaudotas 1 mlrd. eurų

    „Plural“ nurodo, kad naujas kapitalas maždaug santykiu du prie vieno padalintas tarp naujo ankstyvosios stadijos fondo „Fund III“ ir atskiros priemonės, skirtos vėlesnėms investicijoms į sėkmingiausias portfelio įmones.

    Tokia struktūra turėtų leisti ne tik anksti atrasti mažiau akivaizdžius, bet didelį potencialą turinčius įkūrėjus, bet ir neprarasti galimybės toliau finansuoti bendrovių, kurios augdamos siekia tapti pasauliniais lyderiais.

    Fondas taip pat pabrėžia, kad kiekvienas partneris per metus ketina imtis tik nedidelio skaičiaus naujų investicijų – tai signalas, kad dėmesys bus skiriamas kryptingam darbui su pasirinktomis komandomis, o ne masiškam sandorių skaičiui.

    Kas valdo „Plural“ ir kas jau portfelyje

    „Plural“ įkurtas 2022 metais ir jį valdo šeši lygiaverčiai partneriai – technologijų įmonių kūrėjai bei vadovai. Tarp jų – „Wise“ bendraįkūrėjas ir buvęs pirmasis „Skype“ darbuotojas Taavet Hinrikus bei ankstyvosios „Skype“ komandos vadovas Sten Tamkivi.

    Partnerių gretose taip pat yra „Songkick“ bendraįkūrėjas Ianas Hogarthas, buvęs „Bigpoint“ vadovas Khaledas Helioui, „HelixNano“ bendraįkūrėja Carina Namih. Prie komandos pilnu etatu 2025 metų spalį prisijungė buvęs „Uber“ vadovas Pierre-Dimitri Gore-Coty.

    „Plural“ skelbia dirbantis iš biurų Londone, Taline ir Paryžiuje. Fondo teigimu, jo portfelio įmonės per pastaruosius 12 mėnesių pritraukė daugiau nei 3 mlrd. eurų vėlesnio etapo finansavimo.

    Tarp minimų portfelio vardų – gynybos DI bendrovė „Helsing“, sintezės energetikos startuolis „Proxima Fusion“, skaičiavimo infrastruktūros įmonė „OLIX“ ir kvantinių technologijų žaidėjas „Callosum“, taip pat kosmoso bendrovė „The Exploration Company“, robotikos įmonė „Monumental“ ir medicininių mikrorobotų kūrėja „Robeauté“.

    Kodėl šis fondas svarbus Europos startuoliams

    Carina Namih akcentavo, kad Europa ilgą laiką buvo linkusi finansuoti dideles idėjas mažais žingsniais – kai įkūrėjai nuolat priversti kelti po nedidelius raundus, kad galėtų „įrodyti“ progresą. Pasak jos, sudėtingoms technologijoms toks modelis ne visuomet tinka.

    „Plural“ teigia norintis „tinkamai“ finansuoti įkūrėjus nuo pat pradžių, ypač tuos, kurie kuria energetikos, DI infrastruktūros, gynybos, sveikatos ir kitų pažangiųjų technologijų sprendimus.

    Nors fondo tikslas sukurti sąlygas Europos masto proveržiui skamba ambicingai, pats 1 mlrd. eurų pritraukimas rodo, kad didelės apimties kapitalas į regiono rizikos investicijas ateina vis drąsiau – ypač ten, kur kalbama apie ilgalaikes ir sunkiai kopijuojamas technologijas.

  • Europos startuolių rinkoje – 2,3 mlrd. eurų sandorių savaitė: išsiskyrė gynybos ir sveikatos technologijos

    Europos startuolių rinkoje – 2,3 mlrd. eurų sandorių savaitė: išsiskyrė gynybos ir sveikatos technologijos

    Europos technologijų sektoriuje per savaitę fiksuota daugiau nei 60 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 2,3 mlrd. eurų. Lygiagrečiai suskaičiuota ir daugiau nei 10 pasitraukimų, įsigijimų bei susijusių M&A naujienų.

    Tokią apžvalgą pateikia portalas „Tech.eu“, kartu paskelbęs ir spalio mėnesio ataskaitą apie ryškiausius pritrauktus raundus, išskirtinius sandorius bei besikeičiančias technologijų investicijų tendencijas.

    Tarp didžiausių finansavimo naujienų išsiskyrė gynybos technologijų bendrovė UFORCE, pritraukusi 700 mln. JAV dolerių A serijos investiciją, o jos vertinimas siekė 6 mlrd. JAV dolerių.

    Spalį taip pat matyti platesnė tendencija: Europos technologijų startuoliai pritraukė 6 mlrd. eurų, o daugiausia investicijų teko sveikatos technologijų (healthtech) sektoriui.

    Didžiausi investicijų raundai Europoje

    Be UFORCE, tarp ryškiausių savaičių sandorių paminėta ir tai, kad „SoftBank“ vadovavo 500 mln. JAV dolerių finansavimo raundui bendrovėje „Agile Robots“.

    Tuo metu „Onodrim Industries“ pritraukė 300 mln. JAV dolerių A serijos investiciją, o bendrovės vertinimas pasiekė 1,3 mlrd. JAV dolerių – sandoris pristatytas kaip susijęs su Europos gynybos stiprinimu.

    Atskirai išskirtas ir EIC Scaling Club bendrovių rezultatas – jos pritraukė 4 mlrd. eurų ir, kaip teigiama, aplenkė kitus Europos deeptech segmento dalyvius.

    Įsigijimai ir investuotojų judėjimas

    Sveikatos technologijų srityje užfiksuotas „Elomia Health“ įsigijimas – bendrovė perėmė „Earkick“, siekdama plėsti DI paremtą psichinės gerovės platformą.

    Kelionių sektoriuje „WeRoad“ įsigijo šveicarų „TravelTribe“, o suomių Peterio Sarlino „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį „Brillian“ akcijų paketą, orientuodamasi į spartesnę plėtrą.

    Tarp investuotojų naujienų minimas „LEA Ventures“ sprendimas veikti savarankiškai, taip pat „Redalpine“ uždarytas 250 mln. JAV dolerių fondas. Austrijoje „Noctua“ pritraukė 15 mln. eurų, siekdama mažinti šalies deeptech spragą.

    Spalio tendencijos: lyderiavo healthtech

    Bendrame spalio paveiksle išryškėjo, kad Europos startuolių finansavime pirmavo sveikatos technologijų segmentas, o bendra pritraukta suma siekė 6 mlrd. eurų.

    Apžvalgoje taip pat pateikiamas Europos mastu veikiančių augančių įmonių (scaleups) vertinimas: jų komercinis stiprumas įvertintas 86 balais iš 100, tačiau pasirengimas JAV rinkai – tik 17 balų iš 100.

    Be to, Europos Komisija pristatė penkias priemones, kuriomis siekiama paskatinti verslo angelų investicijas visoje Europoje.

  • Europos startuolių investicijų apžvalga: šią savaitę fiksuoti finansavimo raundai (lapkričio 9–13 d.)

    Europos startuolių ekosistemoje lapkričio 9–13 dienomis buvo fiksuoti nauji finansavimo raundai – jie atspindi, kur šiuo metu krypsta investuotojų dėmesys.

    Tokios savaitinės apžvalgos dažniausiai apima skirtingų sričių įmones – nuo biotechnologijų iki kosmoso technologijų – ir leidžia vienoje vietoje matyti aktyviausius sandorius.

    Finansavimo raundai startuoliams paprastai reiškia ne tik papildomą kapitalą plėtrai, bet ir rinkos pasitikėjimo signalą: investuotojai vertina produktą, komandą ir augimo potencialą.

    Lietuvos skaitytojams tai aktualu ir praktiškai – tokios tendencijos dažnai nubrėžia kryptį, į kokius sektorius Europoje artimiausiu metu gali plaukti daugiau rizikos kapitalo ir kur atsiranda naujų partnerystės galimybių.

    Ką apima savaitės apžvalga

    Kaip skelbia „EU-Startups“, apžvalgoje surinkti šią savaitę jų stebėti Europos startuolių finansavimo sandoriai.

    Publikacijoje taip pat išskiriamos temos ir raktažodžiai, susiję su investicijų kryptimis, pavyzdžiui, biotechnologijos, kosmoso technologijos ir rizikos kapitalas.

    Ši apžvalga pateikiama kaip nuoseklus savaitės suvestinis vaizdas, orientuotas į tai, kokie finansavimo raundai buvo užfiksuoti per nurodytą laikotarpį.

    Kadangi pateiktame tekste nėra detalių apie konkrečias sumas, įmones ar investuotojus, šiame straipsnyje apsiribojama pačiu apžvalgos faktu ir jos tema.

  • Švedijos rizikos kapitalo fondas „Course Corrected“ pritraukė 80 mln. eurų antrajam fondui

    Švedijos rizikos kapitalo fondas „Course Corrected“ pritraukė 80 mln. eurų antrajam fondui

    Švedijos rizikos kapitalo bendrovė „Course Corrected“ užbaigė antrojo fondo pritraukimą ir surinko 80 mln. eurų investicijoms į energijos ir išteklių transformacijos technologijas.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, vadinamojo inkaro investuotojo vaidmens ėmėsi Europos investicijų fondas (EIF), įsipareigojęs fondui skirti 35 mln. eurų.

    Fondo investuotojų sąraše – ir pensijų kapitalas: tarp ribotųjų partnerių įvardijami „SEB Life & Pension“ bei „SEB-Stiftelsen“, taip pat Švedijos valstybei priklausanti rizikos kapitalo bendrovė „Saminvest“, viena Švedijos fondacija ir privatūs investuotojai.

    „Course Corrected“ įkurta 2021 metais – ją pradėjo Christine Ahlstrand, Kerstin Cooley ir Katja Bergman. Bendrovė pabrėžia, kad ieško ankstyvos stadijos įmonių, kurios laimi ne vien dėl „žalumo“, o dėl aiškaus komercinio pranašumo.

    Ką planuoja finansuoti antrasis fondas

    Su „Fund II“ bendrovė ketina paremti 20–30 ankstyvos stadijos Europos technologijų įmonių – nuo pre-seed iki „Series A“ etapų.

    Planuojamų pirmųjų investicijų dydis – nuo 500 tūkst. iki 2,5 mln. eurų vienai įmonei. „Course Corrected“ nurodo, kad investuos tik į Europoje veikiančias bendroves – tiek Šiaurės šalyse, tiek platesniame žemyne.

    Fondas jau spėjo atlikti septynias investicijas. Tarp paminėtų bendrovių – tinklo masto baterijų kaupimo sprendimus kurianti „Tavion“, tekstilės pluošto atgavimo startuolis „Renasens“, skaitmeninės tapatybės platforma „ecomID“ ir pramonės energijos valdymo įmonė „Skye“.

    Investuotojų dėmesys pensijų kapitalui

    „Course Corrected“ antrasis fondas tęsia pirmojo fondo kryptį – šis buvo sutelktas į „ClimateTech“. Šįkart išskiriamas ir pensijų fondų įsitraukimas, kuris Europos rizikos kapitalo rinkoje laikomas santykinai retesniu.

    Europos Centrinio Banko duomenimis, 2015–2025 metais pensijų fondai sudarė 10 proc. ES investuotojų įsipareigojimų rizikos kapitalo fondams, kai JAV investuotojų atveju ši dalis siekė 36 proc.

    „Course Corrected“ teigimu, modelis, jungiantis viešąsias institucijas, pensijų kapitalą ir aiškiai apibrėžtą sektoriaus specializaciją, padeda spręsti struktūrinę Europos investicijų ekosistemos spragą finansuojant naujos kartos pramonę kuriančias bendroves.

  • Londono startuolis „Fractile“ pritraukė 649 mln. eurų DI lustams ir taikosi į „Nvidia“

    Londone įsikūręs startuolis „Fractile“, kuriantis pažangius lustus ir sistemas dirbtiniam intelektui, pritraukė 649 mln. eurų „Series C“ investiciją. Po šio etapo bendrovės vertė po investicijos siekia 6,3 mlrd. eurų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. Investiciją bendrai vedė „Thrive Capital“, „Founders Fund“, „Lightspeed“ ir „Redpoint“, o prie raundo prisijungė ir daugiau investuotojų, tarp jų „CapitalG“, „DST Global“, „BlackRock“, „Bain Capital Ventures“ bei kiti.

    „Fractile“ tikslas – į rinką atvesti DI inferencijai skirtą aparatinę įrangą. Inferencija – tai procesas, kai jau apmokyti DI modeliai generuoja atsakymus, prognozes ar kitus rezultatus, o didėjant modelių sudėtingumui šiai daliai reikia vis daugiau skaičiavimo resursų.

    Bendrovė teigia, kad didžiausias pažangaus DI apribojimas vis dažniau tampa ne „protas“, o laikas ir kaina, kurių reikia naudingiems rezultatams gauti. Dėl to įmonė kuria specializuotus inferencijos procesorius, siekdama didesnio greičio ir efektyvumo.

    Kas yra „Fractile“ ir ką ji kuria

    „Fractile“ įkurta 2022 metais Walterio Goodwino ir Yuhango Songo, pagrindinė būstinė yra Londone, o veikla vykdoma ir Bristolyje. W. Goodwinas, einantis vadovo pareigas, anksčiau Oksfordo universitete atliko doktorantūros tyrimus robotikos ir dirbtinio intelekto srityje.

    Įmonė vysto procesorius, specialiai pritaikytus DI inferencijai. Pastaruoju metu, augant vadinamiesiems samprotaujantiems modeliams ir autonominiams DI agentams, didėja poreikis greičiau apdoroti užklausas ir generuoti išvestis.

    Pagrindinė „Fractile“ technologijos idėja – trimačio tipo architektūra, kai dinaminė operatyvioji atmintis (DRAM) sudedama tiesiai ant skaičiavimo logikos. Toks sprendimas turėtų sumažinti laiką ir energiją, reikalingą duomenims perkelti tarp atminties ir skaičiavimo komponentų – tai laikoma vienu iš našumo „butelio kakliukų“ esamuose DI spartintuvuose.

    Pasak bendrovės, ši architektūra gali užtikrinti gerokai didesnį atminties pralaidumą nei įprasta didelės spartos atmintis (HBM) ir suteikti didesnę talpą nei statinė operatyvioji atmintis (SRAM). Tarp įvardijamų ambicijų – tūkstančių žetonų per sekundę inferencijos spartos siekis net ir su dideliais modeliais bei plačiais konteksto langais.

    Investicijų bumas Europoje

    „Fractile“ raundas vyksta 2026 metais Europoje išaugus investicijoms į specializuotą DI skaičiavimo aparatinę įrangą ir infrastruktūrą. Straipsnyje minimi ir kiti to paties laikotarpio sandoriai, susiję su inferencijos lustais, individualiai pritaikytu siliciu ar optiniais tinklais DI duomenų centrams.

    Šie sandoriai rodo, kad konkurencija DI puslaidininkių rinkoje aštrėja, o „Nvidia“ išlieka vienu pagrindinių procesorių tiekėjų pažangių DI modelių mokymui ir veikimui. Įmonės, kuriančios inferencijos spartintuvus, ieško greitesnių ir energiškai efektyvesnių alternatyvų.

    Pažymima, kad „Fractile“ gegužę jau buvo pritraukusi 198 mln. eurų „Series B“ investiciją, o 2024 metais – apie 13 mln. eurų pradiniame etape. Dabartinis finansavimas turėtų pagreitinti kelią iki komercinio produkto.

    Kada pasirodys pirmasis lustas

    Kitas svarbiausias „Fractile“ etapas – komercinis aparatinės įrangos diegimas. Bendrovė planuoja pristatyti pirmąjį komercinį lustą 2027 metais.

    Įmonės žadami našumo ir efektyvumo patobulinimai, kaip nurodoma, dar turės būti patvirtinti platesniu realios gamybos ir naudojimo mastu. Vis dėlto pritraukta suma rodo, kad investuotojai mato potencialą DI inferencijos „butelio kakliuką“ spręsti nauja aparatinės įrangos architektūra.

  • Biskaja stato „deeptech“ ekosistemą: nuo biotechnologijų iki mokesčių lengvatų startuoliams

    Biskaja stato „deeptech“ ekosistemą: nuo biotechnologijų iki mokesčių lengvatų startuoliams

    Ispanijos Baskų krašto Biskaja (Bizkaia) siekia tapti patrauklia vieta „deeptech“ startuoliams, remdamasi stipria pramonės tradicija ir sparčiai augančiu gyvybės mokslų sektoriumi. Regionas ekosistemą vysto nuo biotechnologijų ir pažangios gamybos iki energetikos bei naujųjų technologijų.

    Kaip rašo „Tech.eu“, Biskajoje tam pasitelkiamos viešosios investicijos, MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) paskatos ir glaudi partnerystė tarp verslo, mokslo institucijų bei valdžios. Toks modelis turėtų padėti pritraukti tiek naujas įmones, tiek kapitalą, reikalingą sudėtingoms technologijoms komercializuoti.

    Straipsnio autorė pasakoja apsilankiusi „BIOSPAIN 2026“ parodoje Bilbao ir iš arčiau susipažinusi su regiono strategija: kaip startuoliai čia skatinami kurtis, kokius pranašumus žada vietos infrastruktūra ir kokios spragos vis dar išlieka, kai įmonėms reikia augti.

    Regiono stiprybė – aiškus fokusas į sritis, kuriose reikalingos brangios laboratorijos, ilgesnis tyrimų ciklas ir glaudus ryšys su pramone. Toks požiūris aktualus visoje Europoje, kur startuoliams neretai trūksta finansavimo pereinant iš prototipo fazės į gamybą.

    Pramonė ir gyvybės mokslai kaip pamatas

    Biskajoje veikia daugiau nei 300 įmonių, 20 tyrimų centrų, keturi universitetai ir didžiosios ligoninės – visa ši bazė, nurodoma, generuoja daugiau nei 9,4 mlrd. eurų ir palaiko 62 000 darbo vietų.

    Gyvybės mokslų sektorius čia užima itin svarbią vietą: regionui tenka 45 proc. Baskų krašto šios srities įmonių ir 56 proc. pajamų. Daugiau nei 135 gyvybės mokslų bendrovės sukuria per 27 000 darbo vietų ir sugeneruoja 5,2 mlrd. eurų pajamų, ypač išsiskiriant biogamybai ir pažangiosioms terapijoms.

    Investicijos nukreipiamos į biotechnologijas, aviacijos ir kosmoso pramonę, pažangią gamybą, atsinaujinančią energetiką ir robotiką. Tarp minimų projektų – bioslėnio ir sveikatos priežiūros iniciatyva, kurią įgyvendina „I+Med“: planuojama 72 mln. eurų investicija per trejus metus, iš jų 28 mln. eurų – MTEP, o tikimasi sukurti daugiau nei 600 darbo vietų.

    Regionas akcentuoja ir mokestines paskatas. Nurodoma, kad investuotojai į inovatyvias įmones gali gauti 35 proc. gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, o kapitalo prieaugis pasitraukimo metu gali būti atleidžiamas nuo mokesčių 50 proc., o reinvestuojant į startuolius ar technologijų projektus – iki 100 proc.

    Struktūruota parama: nuo idėjos iki plėtros

    Regiono parama startuoliams aprašoma kaip aiškiai suskirstyta pagal įmonės brandą. Ankstyvoje stadijoje siūlomos iki 60 000 eurų dotacijos idėjoms validuoti – prototipams, rinkos testams ir komercinei analizei.

    Vėliau, kai verslas jau pasirengęs startui, „Creation of Innovative Companies“ programa numato iki 85 000 eurų paramą steigimui, intelektinei nuosavybei, patalpoms ir specializuotų darbuotojų samdai.

    Augimo etape finansavimo vaidmenį prisiima vietos rizikos kapitalo žaidėjas „Seed Capital Bizkaia“ – finansuojama dalyvaujančiomis paskolomis ir nuosavo kapitalo investicijomis. Tokia seka skirta tam, kad įmonė nuo laboratorinio prototipo galėtų pasiekti rinką ir vėliau didinti apimtis.

    Be finansavimo, akcentuojama specializuota infrastruktūra: minimi Energetikos žvalgybos centras, Baskų vandenilio koridorius, Automobilių žvalgybos centras ir „Bizkaia Quantum Advanced Industries“ iniciatyva.

    Viešas ir privatus kapitalas, įtraukiant ir minios finansavimą

    „Seed Capital Bizkaia“ pristatoma kaip organizacija, kuri nuo 1989 metų siekia prisiimti rizikas, kurių ankstyvoje stadijoje vengia kiti investuotojai. Jos modelis jungia viešą ir privatų kapitalą – bankai dalyvauja kaip akcininkai ir bendrai investuoja fonduose.

    Teigiama, kad ši institucija dažniausiai prisideda prie investicijų raundo sudarydama apie 40–50 proc. sumos, o likusi dalis tenka privatiems investuotojams. Be įprastų instrumentų, organizacija valdo ir minios finansavimo platformą.

    Platforma, sukurta 2019 metais, orientuojasi į inovatyvius projektus, turinčius teigiamą poveikį aplinkai ar visuomenei. Dabartinis jos modelis paremtas skolinimu, o tipinės finansavimo sumos siekia 100 000–200 000 eurų; pabrėžiama, kad investuotojų paklausa esą didelė.

    Šis sprendimas pristatomas ne tik kaip kapitalo pritraukimas, bet ir kaip būdas vietos gyventojams susipažinti su šalia veikiančiais startuoliais – stiprinant bendruomenės įsitraukimą į inovacijų ekosistemą.

    GovTech ir didžiausias iššūkis – perėjimas į „scaleup“

    Biskajos pramoninė bazė kuria natūralią rinką startuoliams, kurie kuria sprendimus energetikai, automobilių sektoriui ar sveikatos priežiūrai. Tačiau pripažįstama, kad didžiausi iššūkiai prasideda tuomet, kai įmonei reikia sparčiai augti – ypač jei tai reiškia perėjimą prie pramoninės gamybos.

    Regionas taip pat skatina vadinamąjį GovTech – startuolių sprendimų kūrimą viešajam sektoriui. Šiai krypčiai, kaip teigiama, jau apie trejus metus, o vienas sudėtingiausių etapų – pakeisti įprastą viešųjų pirkimų ir inovacijų diegimo logiką: nuo gatavo produkto pirkimo prie problemos formulavimo ir sprendimo kūrimo kartu su startuoliais.

    Nurodoma, kad kasmet identifikuojamos maždaug trys–penkios viešojo sektoriaus problemos, kurioms ieškoma inovatyvių sprendimų. Tam apmokomos ir viešojo sektoriaus komandos, įskaitant pirkimų specialistus.

    Kartu pabrėžiama, kad vien finansavimo neužtenka: augimui reikia ir tarptautinių ryšių, žinių, partnerių bei infrastruktūros. Todėl kuriami santykiai su užsienio investuotojais ir fondais.

    Talentų pritraukimas: ne tik darbas, bet ir įsikūrimas

    Kita svarbi kryptis – aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas ir išlaikymas. „Bizkaia Talent“ apibūdinama kaip ne pelno siekianti iniciatyva, kurią remia Biskajos provincijos taryba bei regiono įmonės ir universitetai.

    Jos veikla orientuota į darbdavių poreikius ir praktinę pagalbą atvykstantiems specialistams: nuo įdarbinimo iki kasdienio įsikūrimo klausimų, tokių kaip būstas ar mokyklos. Tikslas – kad žmonės ne tik atvyktų, bet ir pasiliktų.

    Tekste minimos ir kryptys, iš kurių siekiama pritraukti specialistų, pavyzdžiui, Kolumbija ir Peru, taip pat raginama kurti tiltus tarp studijų ir darbo rinkos – įskaitant praktikas tarptautiniams studentams.

    Tarp regione įsitvirtinusių įmonių pateikiami pavyzdžiai: klimato technologijų startuolis „Woza Labs“, persikėlęs iš Londono į Bilbao, ir Žemės stebėjimo bendrovė „Satlantis“, įkūrusi būstinę Biskajoje, išlaikydama veiklą JAV.

    Keli Biskajos startuoliai, į kuriuos krypsta dėmesys

    Straipsnyje išskiriami keli konkretūs pavyzdžiai. „Cocoon Bioscience“ – 2022 metais įkurta atšaka iš „Algenex“, kuri baltymų gamybai naudoja vabzdžius chrizalės stadijoje kaip natūralius bioreaktorius.

    „Fisify“ kuria skaitmeninės kineziterapijos sprendimus, o jų virtualus fizioterapeutas „Aurya“ naudoja kompiuterinę regą judesiams analizuoti ir realiu laiku pateikti grįžtamąjį ryšį atliekant pratimus.

    „Gloop“ vysto valgomus vienkartinių plastiko įrankių pakaitalus – šaukštus, šiaudelius ir kavos maišiklius, kurie naudojimo metu išlieka funkcionalūs, o vėliau gali būti suvalgomi.

    Tarp sveikatos technologijų minimas „Legit.Health“, siūlantis DI sprendimą, kuris iš nuotraukų padeda įvertinti odos būkles ir stebėti gydymo eigą, bei „Protellix“ – 2026 metų spalį pristatytas startuolis, kuriantis DI paremtas baltymų ir fermentų inžinerijos technologijas.

    Visa tai iliustruoja regiono kryptį: Biskaja nori būti vieta, kur sudėtingoms technologijoms sudaromos sąlygos augti – nuo laboratorinių tyrimų iki investicijų, infrastruktūros ir talentų pritraukimo.

  • „Tano“ pritraukė 4 mln. dolerių ir žada keisti influencerių agentūrų verslo modelį

    „Tano“ pritraukė 4 mln. dolerių ir žada keisti influencerių agentūrų verslo modelį

    Influencerių reklamos platforma „Tano“ pritraukė 4 mln. JAV dolerių pradinės stadijos investiciją ir siekia mesti iššūkį tradiciniam influencerių agentūrų veikimo modeliui.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Cherry Ventures“, o bendra „Tano“ pritraukta suma dabar siekia 5 mln. JAV dolerių. Apie ankstesnį finansavimą buvo skelbta ir iš „Seedcamp“ bei „The Players Fund“.

    Bendrovę įkūrė Willas Caplanas ir Sagaras Shahas. Jie kuria dirbtiniu intelektu paremtą platformą, kuri turėtų padėti prekių ženklams paprasčiau valdyti kūrėjų (influencerių) partnerystes ir paversti šį marketingo kanalą labiau išmatuojamu bei lengviau plečiamu.

    Augant vartotojų dėmesiui kūrėjų turiniui, įmonės vis aktyviau investuoja į influencerių marketingą, tačiau didelio skaičiaus partnerysčių valdymas išlieka sudėtingas: reikia atrinkti kūrėjus, koordinuoti kampanijas, tvarkyti atsiskaitymus ir vertinti rezultatus. Tradicinis agentūrų modelis mažesnes partnerystes neretai padaro brangias, todėl prekių ženklams sunkiau dirbti su platesniu kūrėjų tinklu.

    Kaip „Tano“ žada supaprastinti kūrėjų reklamos kampanijas

    „Tano“ teigia šias problemas sprendžianti derindama DI agentus ir kūrėjų strategus. Platforma skirta automatizuoti ir supaprastinti skirtingus kūrėjų reklamos etapus – nuo kūrėjų paieškos iki kampanijų administravimo.

    Pasak bendrovės, sistema gali apimti kūrėjų pritraukimą, produktų siuntimą, komunikaciją, paskatas ir mokėjimus. Tokiu būdu prekių ženklai galėtų vykdyti tęstines kampanijas per tūkstančius santykių, o ne apsiriboti pavienėmis partnerystėmis.

    Dar vienas akcentas – duomenų naudojimas rezultatams gerinti: kampanijų našumo informacija turėtų padėti tikslinti kūrėjų atranką ir įsitraukimą laikui bėgant.

    Matavimas per nuorodas, kodus ir integracijas

    „Tano“ nurodo, kad poveikį pardavimams prekių ženklai gali vertinti per sekimo nuorodas, nuolaidų kodus ir elektroninės komercijos integracijas. Tai leidžia aiškiau susieti kūrėjų veiklą su komerciniais rezultatais.

    Be to, dalis sukurto turinio, gavus reikiamus leidimus, gali būti panaudota mokamoje reklamoje. Tokiu atveju kūrėjų turinys tampa ne tik organinio pasiekiamumo, bet ir platesnių reklamos kampanijų dalimi.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Bendrovė skelbia, kad naujos lėšos bus skirtos samdyti papildomus inžinierius ir kūrėjų strategus. Tai turėtų prisidėti prie platformos tobulinimo ir „Tano“ veiklos masto didinimo.

    „Tano“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų W. Caplanas teigia, kad prekių ženklai turėtų galėti aiškiai nustatyti komercinį tikslą ir prognozuojamai investuoti į kūrėjų reklamą panašiai kaip į „Meta“ ar „Google“ kanalus.

    Jo teigimu, bendrovės vizija – sukurti didžiausią prekybai skirtą reklamos kanalą, kuriame derėtų žmonių kuriamas turinys ir sistemingas kampanijų valdymas, neprarandant individualių perspektyvų, dėl kurių toks turinys ir yra vertingas.

  • „Northzone“ subūrė 25 Europos technologijų lyderius: nauja „Northstars“ investicijų ir patarėjų programa

    „Northzone“ subūrė 25 Europos technologijų lyderius: nauja „Northstars“ investicijų ir patarėjų programa

    Rizikos kapitalo bendrovė „Northzone“ pristatė pirmąją „Northstars“ programos grupę – 25 patyrusius technologijų sektoriaus vadovus ir specialistus iš įvairių Europos šalių.

    Programos tikslas – sukurti plataus masto operatorių tinklą, kuris kartu su „Northzone“ padėtų pastebėti investavimo galimybes ir prisidėtų prie fondo portfelio įmonių augimo.

    Bendrovė akcentuoja, kad dirbtinis intelektas keičia startuolių kūrimo ir plėtros modelį: mažesnės komandos šiandien dažnai prisiima atsakomybes, kurioms anksčiau reikėdavo gerokai didesnių organizacijų.

    Dėl to auga paklausa žmonėms, galintiems vienu metu valdyti augimą, vystyti produktą ir vesti komandas – būtent tokių operatorių „Northzone“ ir siekia telkti į bendrą bendruomenę.

    Kas pateko į pirmąją „Northstars“ grupę

    Į pirmąją 25 asmenų grupę atrinkti skirtingų sričių profesionalai, turintys patirties robotikos, DI infrastruktūros, sveikatos technologijų, kibernetinio saugumo ir vertikalaus programinės įrangos vystymo srityse.

    Tarp jų – atstovai ir buvę ar esami vadovai iš gerai žinomų technologijų vardų, įskaitant „DeepL“, „ElevenLabs“, „Coinbase“, „Adyen“, taip pat kitų augančių bendrovių.

    „Northzone“ teigimu, ši pan-europinė bendruomenė turėtų tapti praktišku tiltu tarp skirtingų miestų ir ekosistemų, o jos nariai – aktyviais programos dalyviais, o ne vien simboliniais mentoriais.

    Kaip veiks tinklas: nuo sandorių paieškos iki mentorysčių

    Pirmaisiais programos metais „Northstars“ nariai bus įtraukiami į fondo investicijų paieškos ir vertinimo procesą: jie padės identifikuoti perspektyvius sandorius ir prisidės prie vadinamojo dealflow stiprinimo.

    Taip pat numatyta galimybė bendrai investuoti su fondu į įmones, kurias programos dalyviai atranda individualiai.

    Be investicijų krypties, tinklas bus orientuotas ir į praktinę pagalbą: patarimus, konsultavimą bei mentorystę „Northzone“ portfelio bendrovėms, kurioms augimo etape dažnai labiausiai reikia patyrusių operatorių įžvalgų.

    „Northzone“ pabrėžia, kad šie 25 žmonės – tik pirmasis etapas: programa tęstinė, tad ateityje tinklas turėtų plėstis.

    „Silicio slėnio pranašumas – tankis“

    Programai vadovaus „Northzone“ partneris Samas Endacottas kartu su Elena Pantazi, kuri yra partnerė ir platformos vadovė. Pristatydamas iniciatyvą S. Endacottas išskyrė esminį Europos iššūkį: talentas čia stiprus, tačiau išsisklaidęs po daugybę miestų.

    „Silicio slėnio pranašumas – tankis: kapitalas ir talentas vienoje vietoje, kurie maitina vienas kitą. Europa turi talentą, bet jis išsisklaidęs po dešimtis miestų ir ekosistemų“, – teigė jis.

    Jo teigimu, stipriausi operatoriai Berlyne, Stokholme, Ciuriche, Paryžiuje ar Londone turėtų lengvai pasiekti vieni kitus, kad galėtų dalintis geriausiomis praktikomis savo srityse.

    „Džiaugiamės galėdami su jais kurti steigiamąją bendruomenę ir toliau padėti atsiskleisti kitai startuolių ir įkūrėjų kartai, norinčiai mokytis iš aukščiausio lygio talento“, – pridūrė S. Endacottas.