CP v2

Tag: Rizikos kapitalas

  • Europos technologijų rinkoje – 3,6 mlrd. eurų sandoriai: fondai, įsigijimai ir DI proveržiai

    Europos technologijų rinkoje – 3,6 mlrd. eurų sandoriai: fondai, įsigijimai ir DI proveržiai

    Per savaitę Europoje fiksuota daugiau kaip 70 technologijų finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 3,9 mlrd. eurų, taip pat keli pasitraukimai, susijungimai ir įsigijimai. Aktyvumas rodo, kad rizikos kapitalas grįžta į didesnius čekius, o DI ir infrastruktūros projektai vis dažniau laikomi strategine investicijų kryptimi.

    Kelionės maršrutas nuo Bilbao iki Anžė šį kartą išryškino dvi aiškias tendencijas: biotechnologijų ekosistemos bręsta ir telkia kapitalą, o skaičiavimo pajėgumų plėtra tampa pramonės prioritetu. Investuotojai vis dažniau kalba ne tik apie grąžą, bet ir apie Europos konkurencingumą bei technologinį savarankiškumą.

    Stambūs raundai ir infrastruktūra

    Tarp didžiausių sandorių išsiskyrė Jungtinėje Karalystėje veikianti „Nscale“, pritraukusi apie 3,1 mlrd. eurų prieš pirminį viešą akcijų siūlymą. Šis finansavimas siejamas su planu greitinti viso ciklo DI debesijos plėtrą, kai vienu metu investuojama ir į skaičiavimo resursus, ir į programinės įrangos sluoksnį.

    Vokietijoje įsikūrusi „Reverion“ gavo apie 154 mln. eurų ir paskelbė apie planus plėsti gamybą bei komandą. Tuo metu Švedijos mikromobilumo bendrovė „Voi“ užsitikrino apie 150 mln. eurų kredito liniją, kurią ketina naudoti įsipareigojimams refinansuoti ir parkui didinti.

    Dar vienas ryškus sandoris – Danijos „Onomondo“, pritraukusi daugiau kaip 100 mln. eurų, kad spartintų pasaulinės daiktų interneto infrastruktūros plėtrą. Rinka rodo, kad kapitalas vis dažniau keliauja į įmones, kurios kuria „bėgius“ skaitmeninei ekonomikai, o ne vien galutinius vartotojams matomus produktus.

    Susijungimai, įsigijimai ir IPO pauzės

    Susijungimų ir įsigijimų fronte išsiskyrė sandoriai, susiję su automatizavimu, sveikatos priežiūros procesais ir kibernetiniu saugumu. Tokie pirkimai rodo, kad didesni rinkos žaidėjai ieško nišinių technologijų, kurias gali greitai integruoti į esamus produktus ir pardavimų kanalus.

    Reikšminga žinia ir iš vartotojų įrenginių segmento: „Oura“ nusprendė atidėti planuotą pirminį viešą akcijų siūlymą, įvertintą apie 14 mlrd. eurų. Toks sprendimas paprastai signalizuoja atsargesnį požiūrį į viešųjų rinkų langą ir norą palaukti stabilesnių vertinimų bei palankesnių palūkanų normų lūkesčių.

    Investuotojų judesiai ir nauji DI projektai

    Investuotojų pusėje dėmesį patraukė „Headline“ uždarytas apie 370 mln. eurų Europos fondas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai fondai aktyviau ieško komandų, gebančių kurti DI modelius, duomenų infrastruktūrą ir įrankius, kurie mažina diegimo kaštus įmonėms.

    „DIG Ventures“ uždarė apie 110 mln. eurų trečiąjį fondą, orientuotą į Europos DI infrastruktūros startuolius. Tokia specializacija stiprėja visoje žemyno rinkoje, nes DI plėtra vis labiau remiasi energijos, lustų, duomenų centrų ir programinės įrangos tiekimo grandinės patikimumu.

    Greta finansavimo naujienų atsiranda ir netradicinių iniciatyvų, kurios DI ir robotikos temą perkelia į gynybos bei saugumo kontekstą. Ukrainos skaitmenizacijos lyderystės komunikacijoje akcentuojama idėja, kad robotai gali mažinti žmonių riziką fronto linijoje, o technologiniai talentai kviečiami prisidėti prie tokio tipo projektų kūrimo ir valdymo.

  • Berlyno „Kuro“ pritraukė 10 mln. eurų: DI platforma žada sutaupyti rangovams dešimtis valandų

    Berlyno „Kuro“ pritraukė 10 mln. eurų: DI platforma žada sutaupyti rangovams dešimtis valandų

    Berlyne įsikūręs statybų technologijų startuolis „Kuro Technology“ pritraukė 10 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta DI platformai, padedančiai generaliniams rangovams valdyti projektų duomenis ir dokumentus. Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas UVC Partners, prisidėjo ir Foundamental, Realyze Ventures bei helloworld.

    „Kuro Technology“ buvo įkurta 2024 metais ir šiuo metu joje dirba 16 žmonių. Įmonę įkūrė Lea Scherer ir Jonas Minkler, anksčiau dirbę vadovaujančiose pareigose statybų technologijų bendrovėse, kuriose kaupė patirtį skaitmeninant statybos procesus.

    Pasak investuotojų, statybų sektoriuje viena didžiausių problemų yra informacijos fragmentacija, kai brėžiniai, specifikacijos, konkursų sąlygos ir kiti dokumentai nesutampa arba dubliuojasi. Dėl to komandų laikas eikvojamas ne sprendimams, o paieškai, tikrinimui ir duomenų suvedimui, o klaidos dažnai paaiškėja tik vėliau, kai jų taisymas kainuoja brangiai.

    Kaip veikia „Kuro“ platforma

    „Kuro“ kuria sistemą, kuri apdoroja projekto dokumentaciją ir sujungia ją į vieną duomenų modelį. Ant jo įmonė diegia kiekvienam klientui pritaikytą taisyklių rinkinį, apimantį konkrečias statybines dalis, tikrinimo kriterijus ir darbų paketus.

    Platforma skirta anksti pastebėti prieštaravimus tarp brėžinių ir specifikacijų, įvertinti rizikas ir sumažinti tikimybę, kad į sąmatas ar pirkimus pateks netikslūs duomenys. „Kuro“ taip pat orientuojasi į viešųjų pirkimų konkursų apdorojimą ir subrangovų pasiūlymų vertinimą, kad komandos galėtų greičiau priimti sprendimus.

    Svarbi idėja yra mokymasis iš pataisų: kai sąmatininkas ar kitas specialistas pakoreguoja duomenis, korekcija išsaugoma taisyklių rinkinyje. Tai reiškia, kad panašaus tipo neatitikimų kitame projekte nebereikia taisyti nuo nulio, o procesas palaipsniui tampa labiau standartizuotas.

    Kokius rezultatus mini investuotojai

    UVC Partners vertinimu, „Kuro“ klientai gali sutaupyti apie 90 valandų vienam pasiūlymui, o 70 proc. naudotojų teigia, kad įrankis padėjo aptikti informaciją, kuri kitu atveju būtų likusi nepastebėta. Tokie rodikliai svarbūs, nes didelė rangovų darbo dalis vyksta didelio spaudimo sąlygomis, kai kiekviena praleista detalė vėliau virsta terminais, papildomais kaštais ar ginčais.

    Tarp „Kuro“ klientų minimi Goldbeck, Köster, Implenia, Geiger, Riedel ir Hochtief Infrastructure. Tai vieni didžiausių generalinių rangovų vokiškai kalbančiame regione, todėl startuolis siekia įrodyti, kad jo sprendimas tinka didelio masto projektams.

    „Džiaugiamės galėdami dirbti su Lea ir Jonu. Jie atsineša tiek startuolių patirties, tiek gilių žinių apie statybų sektorių, o tai šioje srityje ypač svarbu“, – sakė UVC Partners vadovaujantis partneris dr. Ingo Potthof.

    „Tai jau duoda rezultatų: pirmieji sąmatų naudojimo atvejai kuria pamatuojamą vertę, o produktas palaipsniui plečiamas į kitus vidinius procesus, tokius kaip pirkimai, apskaita ir atitiktis“, – sakė dr. Ingo Potthof.

    Kur bus panaudoti 10 mln. eurų

    „Kuro“ teigia, kad investicija bus skirta plėsti DI platformą taip, kad ji su kiekvienu projektu kauptų žinias ir taptų vis tikslesnė. Bendrovė pradėjo nuo sąmatų, nes būtent ten formuojasi projekto finansinė logika, tačiau planuoja žingsnis po žingsnio apimti ir daugiau administracinių procesų.

    „Pradėjome nuo sąmatų, nes ten projektas gimsta ir yra apsisprendžiama. Tačiau problemos persikelia į viską, kas vyksta vėliau: per daug prieštaringų duomenų ir žinios, kurios nepersiduoda iš projekto į projektą“, – sakė „Kuro Technology“ bendraįkūrėjas Jonas Minkler.

    Platesniame kontekste tokio tipo sprendimai atspindi augančią ConTech kryptį Europoje, kur skaitmeninimas vis dažniau siejamas ne vien su statybvietės procesais, bet ir su dokumentų, atitikties bei pirkimų grandinės valdymu. Generaliniams rangovams tai tampa būdu mažinti priklausomybę nuo atskirų specialistų, standartizuoti žinias ir greičiau reaguoti į rinkos svyravimus.

  • Europa dominuoja inovacijų reitinge, bet rizikos kapitalo skaičiai atskleidžia kitą realybę

    Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos WIPO paskelbtas 2026 metų Pasaulinis inovacijų indeksas rodo, kad Europa išlaiko išskirtinę poziciją tarp lyderių. Net 6 iš 10 inovatyviausių pasaulio ekonomikų yra europinės, o tai paneigia dažną kritiką, jog žemynas negeba konkuruoti technologijų fronte.

    Reitinge šešiukę sudaro Šveicarija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Suomija ir Danija. Iškart už dešimtuko ribos rikiuojasi Vokietija, o toliau seka Prancūzija, Estija, Austrija ir Airija.

    Dar ryškesnis Europos svoris matomas išplėtus sąrašą: tarp 25 inovatyviausių ekonomikų Europa sudaro 14 pozicijų. WIPO taip pat fiksuoja, kad 2026 metų indekse 12 Europos valstybių pagerino savo vietą, nors bendras pasaulinis konkurencingumas išlieka itin įtemptas.

    Kur atsiveria finansavimo spraga

    Vis dėlto, lyderystė inovacijų reitinguose ne visada reiškia lyderystę kapitalo rinkose. WIPO skaičiuoja, kad 2026 metais Europa sudaro apie 9,9 proc. pasaulinės rizikos kapitalo sandorių vertės, vertinant pagal duomenis už pirmus du metų ketvirčius.

    Palyginimui, Šiaurės Amerika generuoja apie 72,6 proc., o Azija apie 15,9 proc. Šis kontrastas padeda suprasti, kodėl Europa, turėdama stiprias mokslo ir pramonės bazes, vis dar rečiau užaugina globalius technologijų milžinus.

    WIPO akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis yra idėjų pavertimas sparčiai augančiomis įmonėmis, mastelio finansavimas ir produktyvumo didinimas. Kitaip tariant, žaliavos inovacijoms netrūksta, tačiau kelias nuo laboratorijos iki tarptautinės rinkos dažnai būna per lėtas ir per brangus.

    2025 metais pasaulinė rizikos kapitalo sandorių vertė, WIPO vertinimu, šoktelėjo apie 28 proc. ir pasiekė maždaug 454 mlrd. eurų. Tuo pat metu sandorių skaičius sumažėjo apie 1,4 proc., o tai reiškia ketvirtus metus iš eilės trunkantį sandorių kiekio kritimą.

    DI keičia kapitalo kryptį

    WIPO duomenys rodo ir dar vieną ryškią tendenciją: DI pritraukė apie 53 proc. visos 2025 metų rizikos kapitalo sandorių vertės. 2026 metų pirmąjį pusmetį ši dalis, WIPO vertinimu, išaugo iki maždaug 77 proc., todėl finansavimas vis labiau koncentruojasi keliuose sektoriuose ir keliuose regionuose.

    „DI atveria naujas technologines ribas visose mokslo srityse, o valdžios ir įmonių investicijos į tyrimus 2025 metais pasiekė rekordą. 2026 metų ataskaita rodo, kad nauja giliųjų mokslų startuolių karta paverčia proveržius produktais ir keičia gyvybės mokslus, kosmosą, robotiką bei švarią energiją“, – sakė WIPO generalinis direktorius Daren Tang.

    Europos fondų rinka tuo metu rodo atsparumą, tačiau mastelis vis dar kuklesnis nei JAV ar kai kuriose Azijos dalyse. Vien per 2026 metus viešai skelbtų Europos fondų paleidimų ir investuotojų įsipareigojimų suma, remiantis sektoriaus apžvalgomis, siekė apie 9,6 mlrd. eurų, o dalis strategijų aiškiai nukreiptos į giliąsias technologijas ir DI.

    Giliųjų mokslų banga ir Europos šansai

    WIPO 2026 metų ataskaitoje išskiriama giliųjų mokslų kryptis apima daugiau nei 30 000 startuolių, įkurtų nuo 2000 metų tokiose srityse kaip puslaidininkiai, robotika, kvantinė kompiuterija, gyvybės mokslai, kosmosas ir pažangios medžiagos. Palyginti su 2010 metais, jų skaičius išaugo apie 9,5 karto.

    WIPO skaičiuoja, kad giliųjų mokslų įmonių vertė 2025 metais siekė apie 6,7 trln. eurų, o per metus augo apie 23 proc. 2025 metais ši kategorija pritraukė apie 108 mlrd. eurų rizikos kapitalo, o be itin didelių raundų ji sudarė apie 36,5 proc. pasaulinio finansavimo.

    Europa šioje srityje turi aiškių pranašumų: Jungtinė Karalystė, WIPO duomenimis, yra trečia pasaulyje pagal giliųjų mokslų startuolių skaičių. Estija išsiskiria augimo tempu, nes 2020–2025 metais giliųjų mokslų startuolių skaičius joje, WIPO vertinimu, šoktelėjo 313 proc.

    Miesto ir universitetų lygiu Europa taip pat atrodo konkurencinga: Kembridžas ir Oksfordas patenka tarp pasaulio lyderių pagal inovacijų intensyvumą, o Londonas ir Paryžius išlieka vieni stipriausių didmiesčių klasterių. Tačiau lemiamas klausimas išlieka tas pats: ar Europa sugebės užtikrinti pakankamą mastelio finansavimą ir greitesnius kelius į pasaulines rinkas.

    2026 metų indeksas todėl pasakoja dvi istorijas vienu metu. Europa išlieka viena stipriausių vietų kurti naujas žinias, tačiau rizikos kapitalo srautai rodo, kad didžiausias išbandymas prasideda tada, kai inovaciją reikia paversti pasauliniu verslu.

  • Europos startuolių finansavimo apžvalga: didžiausi savaitės sandoriai nuo rugsėjo 28 iki spalio 2 dienos

    Europos startuolių rinka savaitę nuo rugsėjo 28 iki spalio 2 dienos išliko aktyvi, nors investuotojai ir toliau akcentuoja kapitalo kainą, aiškų pajamų kelią bei tvarią verslo ekonomiką. Viešai skelbiamuose pranešimuose dominavo vėlesnių etapų investicijos ir tiksliniai raundai, skirti produktų komercializacijai, o ne vien augimui bet kokia kaina.

    Šios savaitės vaizdas atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: finansavimas vis dažniau koncentruojasi į kelias sritis, kuriose matomas greitesnis atsiperkamumas. Daugiausia dėmesio sulaukė sveikatos technologijos, finansinių paslaugų skaitmenizavimas ir verslui skirtos programinės įrangos sprendimai, įskaitant DI pagrįstą automatizaciją.

    Kas lemia investuotojų sprendimus

    Rinkoje ryškėja griežtesnė atranka: investuotojai dažniau reikalauja įrodytos paklausos, augančių pasikartojančių pajamų ir aiškaus kelio iki pelningumo. Dėl to net ir perspektyvūs startuoliai dažniau renkasi mažesnius, bet dažnesnius raundus, o vertinimai paprastai pagrindžiami veiklos rodikliais, o ne ateities pažadais.

    Įprasta praktika tampa ir mišrūs sandoriai, kai kapitalas papildomas skolintomis priemonėmis arba struktūruojamas etapais pagal pasiektus tikslus. Tai leidžia sumažinti riziką abiem pusėms, o startuoliams suteikia laiko įrodyti produkto tinkamumą rinkai bei stabilizuoti pinigų srautus.

    DI, sveikatos ir fintech kryptys

    DI šiandien dažniausiai vertinamas kaip našumo didinimo įrankis, o ne atskira mada, todėl finansavimą lengviau pritraukia bendrovės, kurios gali parodyti aiškią grąžą klientui. Praktikoje tai reiškia automatizuotą apskaitą, klientų aptarnavimo ir pardavimų procesų optimizavimą, taip pat sukčiavimo prevenciją finansų sektoriuje.

    Sveikatos technologijų srityje investuotojus labiausiai domina sprendimai, kurie mažina diagnostikos ir gydymo kaštus arba gerina pacientų priežiūros efektyvumą. Tuo metu fintech startuoliai dažniau akcentuoja atitiktį reguliavimui, rizikos valdymą ir įmonių segmentą, kur sprendimų diegimas lėtesnis, bet pajamos stabilesnės.

    Ką tai reiškia Europos startuoliams

    Šios savaitės sandorių dinamika rodo, kad kapitalas Europoje tebėra pasiekiamas, tačiau jis brangesnis ir labiau orientuotas į kokybę. Startuoliams tai reiškia didesnį spaudimą skaidriai matuoti rezultatus, pagrįsti plėtros planus ir anksčiau pradėti galvoti apie pelningumą.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad aktyvesni bus fondai, investuojantys į aiškiai apibrėžtas vertikales, o bendro pobūdžio augimo strategijos trauksis. Tuo pačiu daugės sandorių, kuriuose lemiamą vaidmenį turės ne vien kapitalo dydis, bet ir investuotojo kompetencija bei gebėjimas atverti naujas rinkas.

  • „DIG Ventures“ uždarė 110 mln. eurų fondą: dėmesys Europos DI infrastruktūros startuoliams

    „DIG Ventures“ uždarė 110 mln. eurų fondą: dėmesys Europos DI infrastruktūros startuoliams

    Europos rizikos kapitalo fondas „DIG Ventures“ uždarė trečiąjį fondą, kurio dydis siekia apie 110 mln. eurų. Šios lėšos bus nukreiptos į ankstyvos stadijos bendroves, kuriančias DI pritaikytą įmonių programinę įrangą ir debesijos infrastruktūrą.

    Fondą remia keli instituciniai investuotojai, tarp jų Horsley Bridge, Sofina, Granite bei vieno JAV universiteto fondo valdytojai. Prie rėmėjų prisijungė ir verslininkai investuotojai, susiję su „Slack“, „Datadog“, „Nord Security“, „Cast AI“, „Supercell“ ir „Dash0“.

    „DIG Ventures“ planuoja investuoti maždaug į 30 Europos įmonių pre-seed ir seed etapuose. Didžiausias dėmesys bus skiriamas toms platformoms ir įrankiams, kurie tampa DI amžiaus verslo programinės įrangos pagrindu.

    Kodėl DI infrastruktūra tapo prioritetu

    Fondo investavimo logika remiasi prielaida, kad DI spartina programinės įrangos kūrimą ir mažina jo kainą, todėl konkurencinis pranašumas vis dažniau persikelia į pamatinius sluoksnius. Tokiuose sluoksniuose ypač svarbūs tampa duomenų valdymas, tapatybės ir prieigos kontrolė, atitiktis bei procesų orkestravimas.

    Augant DI naudojimui, įmonėms tenka spręsti ir praktinius klausimus: kaip saugiai valdyti jautrius duomenis, kaip užtikrinti audituojamumą, kaip suvaldyti tiekėjų riziką ir kaip integruoti DI funkcijas į esamas sistemas. Dėl to infrastruktūros sprendimai dažnai tampa ne priedu, o būtina sąlyga masteliui pasiekti.

    „Mūsų įsitikinimas aiškus: kai kūrimas spartėja ir diferencijavimas silpnėja, labiausiai ginamos ir lengviausiai plečiamos įmonės bus tos, kurios kuria pamatus, nuo kurių priklauso platesnė įmonių programinė įranga“, – sakė „DIG Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Ross Mason.

    Komanda, investavimo taktika ir ankstesni rezultatai

    „DIG Ventures“ įkurta 2018 metais, o fondą valdo Ross Mason, Melissa Klinger ir Rytis Vitkauskas. Komanda pabrėžia veiklos patirtį ir žada portfelio įmonėms aktyvią pagalbą kuriant pardavimų strategiją bei plečiantis į užsienio rinkas.

    Fondas teigia, kad pagal vidinius duomenis apie 80 proc. ankstesnio fondo portfelio įmonių per dvejus metus pritraukė papildomą institucinį finansavimą. Taip pat nurodoma, kad daugiau nei 90 proc. komerciškai startavusių įmonių per 12 mėnesių įžengė į JAV rinką.

    Antrojo fondo portfelyje minimos tokios įmonės kaip „Dash0“, „Taktile“, CUBE, „Jack & Jill“ ir „Nexos.ai“. Tarp užfiksuotų pasitraukimų nurodomi sandoriai, kai Flock įsigijo Admiral už maždaug 100 mln. eurų, o taip pat įvykę Tower ir Cofide įsigijimai.

    Uždarius trečiąjį fondą, „DIG Ventures“ ketina tęsti investicijas į Europos komandų kuriamą DI infrastruktūrą ir toliau orientuotis į sandorius, kuriuose fondas dažniausiai imtųsi pagrindinio investuotojo vaidmens. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau ieško įmonių, kurios kuria saugumo, duomenų ir valdymo pagrindus, be kurių DI sprendimai nebus patikimi ir lengvai diegiami organizacijose.

  • „DIG Ventures“ pritraukė 106 mln. eurų: fondas taikysis į Europos DI ir debesijos infrastruktūros startuolius

    „DIG Ventures“ pritraukė 106 mln. eurų: fondas taikysis į Europos DI ir debesijos infrastruktūros startuolius

    Trečiasis fondas – 106 mln. eurų

    Londone įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „DIG Ventures“ uždarė trečiąjį fondą, kurio dydis siekia 106 mln. eurų. Fondas orientuotas į ankstyvos stadijos Europos startuolius, kuriančius DI ir debesijos infrastruktūros sprendimus.

    Bendrovė skelbia, kad naują fondą remia instituciniai investuotojai ir dalis verslininkų, kurie patys yra kūrę technologijų įmones. Tokia sudėtis, anot rinkos dalyvių, dažnai suteikia ne tik kapitalo, bet ir praktinės plėtros patirties.

    Nuo „MuleSoft“ iki investicijų į infrastruktūrą

    „DIG Ventures“ 2018 metais įkūrė Rossas Masonas, geriausiai žinomas kaip įmonių integracijos bendrovės „MuleSoft“ steigėjas. „MuleSoft“ vėliau buvo įsigyta „Salesforce“ už maždaug 4,9 mlrd. eurų, perskaičiavus pagal tuo metu skelbtą sandorio vertę doleriais.

    Iš pradžių fondas veikė kaip asmeninis šeimos biuras, tačiau ilgainiui perėjo prie klasikinio rizikos kapitalo modelio ir pradėjo investuoti į techninius steigėjus dar formuojant produktą. Pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kas laikoma DI eros pamatais: duomenų sluoksniui, tapatybei, atitikčiai ir DI darbo eigų orkestravimui.

    Portfelis, rezultatai ir strategija

    Pasak bendrovės, ankstesnis institucinės struktūros fondas pasižymėjo aukštais rezultatais lyginant su panašaus laikotarpio fondais, remiantis „Carta“ lyginamąja statistika. Portfelyje minimos tokios įmonės kaip Dash0, Taktile, CUBE, „Jack & Jill“ ir Nexos.ai.

    „Nemanau, kad Europoje yra kitas rizikos kapitalo fondas, siūlantis tokią partnerystę kaip „DIG“. Jie mąsto kaip steigėjai ir yra giliai susiję su pasauline įmonių klientų ekosistema“, – sakė Dash0 vadovas Mirko Novakovic.

    „DIG Ventures“ teigimu, didelė dalis ankstesnio fondo portfelio įmonių per dvejus metus pritraukė papildomą institucinį kapitalą, o nemaža jų dalis per maždaug metus pradėjo komercinę plėtrą JAV. Tokia kryptis atspindi platesnę Europos startuolių tendenciją: technologijos kuriamos Europoje, tačiau didžiausia pajamų rinka ir įmonių klientų koncentracija dažnai yra JAV.

    „Mūsų įsitikinimas aiškus: kai programinės įrangos kūrimas spartėja, o išskirtinumas nyksta, labiausiai ginamos ir mastelį pasiekiančios įmonės bus tos, kurios kuria pamatus, nuo kurių priklauso kitos sistemos“, – sakė „DIG Ventures“ įkūrėjas Rossas Masonas.

    Partnerių komandoje, be R. Masono, minimos Melissa Klinger ir Rytis Vitkauskas. Skelbiama, kad trečiasis fondas turėtų investuoti maždaug į 30 ankstyvos stadijos įmonių, o „DIG Ventures“ planuoja dažnai vesti investicinius raundus ir jau pradėjo diegti kapitalą.

    Rinkoje tai signalizuoja tęstinį investuotojų dėmesį ne vien DI programėlėms, bet ir infrastruktūrai, kuri leidžia jas kurti, valdyti ir saugiai taikyti versle. Būtent šioje grandyje daugėja sprendimų, susijusių su duomenų valdymu, tapatybės sauga ir reguliacinės atitikties automatizavimu.

  • Londono „Foundational“ pritraukė 9,6 mln. eurų: žada milimetriniu tikslumu sekti palydovus ir šiukšles

    Londono „Foundational“ pritraukė 9,6 mln. eurų: žada milimetriniu tikslumu sekti palydovus ir šiukšles

    Londone įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „Foundational“ išėjo iš vadinamojo slaptojo režimo ir paskelbė pritraukęs 9,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Bendrovė kuria infrastruktūrą, kuri, jos teigimu, leistų gerokai tiksliau nustatyti palydovų ir kitų objektų padėtį orbitoje, įskaitant kosmines šiukšles.

    Į finansavimo etapą įsitraukė keli ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondai, tarp jų „Inflection“, „BACKED“, „Final Frontier“, „Adjacent“ ir „Type One Ventures“. Startuolis pinigus planuoja skirti antžeminių stočių tinklui plėsti, kosmose naudojamos įrangos gamybai integruoti ir duomenų platformai toliau vystyti.

    Ką tiksliai kuria „Foundational“?

    „Foundational“ veiklos pagrindas – palydovų lazerinio nuotolio matavimo technologija, dažnai vadinama SLR. Šis metodas veikia siunčiant lazerio impulsus iš antžeminės stoties į palydove esantį atšvaitą ir išmatuojant laiką, per kurį šviesa sugrįžta atgal.

    Tokiu būdu, priklausomai nuo sistemos konfigūracijos ir sąlygų, galima pasiekti itin aukštą matavimo tikslumą, kurį įmonė apibūdina kaip milimetrinį. Startuolis siekia, kad ši technologija taptų ne paviene, brangiai prižiūrima infrastruktūra, o masteliuojama komercinė paslauga.

    Bendrovė teigia sujungianti tris grandis į vieną vertikaliai integruotą sistemą: palydovuose montuojamus atšvaitus, automatizuotas antžemines lazerines stotis ir programinę platformą, kuri apdoroja bei pateikia klientams duomenis. „Foundational“ taip pat tikina, kad jų sprendimas gali būti iki 30 kartų pigesnis už senesnės kartos analogus ir pritaikytas darbui įvairiomis oro sąlygomis.

    Kodėl tikslus sekimas tampa kritinis?

    Žemojoje Žemės orbitoje daugėja tiek veikiančių palydovų, tiek neveikiančių aparatų ir jų fragmentų, o tai didina susidūrimų riziką. Kuo tankesnė orbita, tuo svarbiau operatoriams ir institucijoms turėti kuo tikslesnius duomenis apie objektų padėtį ir trajektorijų pokyčius.

    Tikslus sekimas reikalingas ne vien kosmoso saugumui: nuo palydovinės infrastruktūros priklauso ryšiai, navigacija, Žemės stebėjimas ir laiko sinchronizacija, kuri svarbi finansų bei logistikos sistemoms. Dėl to didėja poreikis sprendimams, kurie padėtų patikimiau stebėti orbitos situaciją ir planuoti manevrus, mažinančius susidūrimų tikimybę.

    Kas žinoma apie komandą ir klientus?

    „Foundational“ įkurta 2025 metais, o įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Hira Virdee anksčiau dirbo su lazerinio sekimo technologijomis, kurios buvo vystomos ir komercializuojamos per „Lumi Space“. Startuolis pabrėžia, kad jo sprendimas remiasi ilgalaikiais moksliniais darbais ir praktine patirtimi diegiant lazerinio matavimo sistemas.

    Pasak bendrovės, tarp jos klientų ir partnerių yra Europos kosmoso agentūra, Jungtinės Karalystės valstybės institucijos, aviacijos ir kosmoso pramonės gamintojai, taip pat mokslinių tyrimų organizacijos ir vadinamojo NewSpace sektoriaus įmonės. „Foundational“ ambicija – sukurti atsparų pasaulinį tinklą, kuris nuolat teiktų tikslius padėties duomenis palydovų operatoriams, draudikams ir valdžios institucijoms.

    „Beveik viskas orbitoje ir stebėtinai daug dalykų ant žemės priklauso nuo to, ar tiksliai žinome, kur kas yra. Dabartinės matavimo technologijos nebeatitinka naujos kosmoso eros poreikių ir DI paremtų fizinių sistemų navigacijos iššūkių“, – sakė „Inflection“ vienas iš vadovų Alexander Lange.

    „Kiekvieną kartą atsiskaitydami kortele, tikrindami žemėlapį ar skambindami telefonu remiamės palydovine infrastruktūra, tačiau palydovų padėties nustatymo technologijos nepasivijo kosmoso ekonomikos augimo. Lazerinis nuotolio matavimas yra aukso standartas, bet iki šiol buvo pernelyg brangus ir sudėtingas masiškai taikyti“, – sakė „Foundational“ vadovas Hira Virdee.

  • „LAUNCHub Ventures“ pritraukė 65 mln. eurų: trečiasis fondas taikosi virš 75 mln. eurų ribos

    „LAUNCHub Ventures“ pritraukė 65 mln. eurų: trečiasis fondas taikosi virš 75 mln. eurų ribos

    Sofijoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas „LAUNCHub Ventures“ paskelbė apie trečiojo fondo pirmąjį uždarymą, per kurį jau užsitikrino 65 mln. eurų investuotojų įsipareigojimų. Bendrovė nurodo, kad galutinis tikslas yra viršyti 75 mln. eurų ribą ir taip sustiprinti finansavimą ankstyvos stadijos startuoliams.

    Pasak „LAUNCHub Ventures“, naujame fonde dalyvauja tarptautinės finansų institucijos, regiono verslininkai, šeimos biurai ir dalis pačios fondo portfelio įkūrėjų. Prie fondo, be kita ko, prisideda Europos investicijų fondas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, o antrojo uždarymo metu gali prisijungti ir Tarptautinė finansų korporacija.

    „Praėjus keturiolikai metų mūsų įsitikinimas dėl šio regiono tik stiprėja, o rezultatai patvirtina pasirinktą kryptį“, – sakė „LAUNCHub Ventures“ vadovaujantis partneris Stanislavas Sirakovas.

    Fondo valdytojas teigia, kad per pirmuosius du fondus buvo investuota į beveik 100 įmonių, o iki šiol fiksuota 18 pasitraukimų. Taip pat akcentuojama, kad apie 75 proc. portfelio įmonių pritraukia bent vieną tolesnio etapo finansavimo raundą, o maždaug 40 proc. ankstyvųjų investicijų pasiekia A seriją.

    Trečiasis fondas planuoja per penkerių metų investavimo laikotarpį atlikti apie 25 ankstyvos stadijos investicijas. Vienos investicijos dydis turėtų siekti nuo 300 000 iki 3 000 000 eurų, o fondo tikslas yra vesti arba bendrai vesti raundus iki 7 000 000 eurų bei pasilikti kapitalo vėlesnėms A serijos investicijoms.

    „LAUNCHub Ventures“ nurodo, kad fondas finansuojamas per Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programą, taip pat prisideda Rumunijos vyriausybė per Romania Recovery Equity Fund ir Bulgarijos vyriausybė pagal šalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą. Tokia struktūra atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai viešasis kapitalas naudojamas pritraukti privačius investuotojus ir sumažinti ankstyvos stadijos finansavimo spragas.

    Fondas taip pat pranešė apie komandos pokyčius: Raya Yunakova ir Petaras Tsachevas paaukštinti į vadovaujančius partnerius. Prie vadovų komandos toliau lieka ir kiti ilgamečiai „LAUNCHub Ventures“ nariai, o Zagrebe dirbantis Vedranas Blagusas prisijungė kaip asocijuotas partneris, atsakingas už Kroatiją, Slovėniją ir Vakarų Balkanus.

    Tarp jau įvardytų naujojo fondo investicijų minimos bendrovės, dirbančios su dirbtinis intelektas pritaikymu pramogose, turinio patikroje ir specializuotoje programinėje įrangoje. „LAUNCHub Ventures“ pabrėžia, kad prioritetas išlieka Centrinės ir Rytų bei Pietryčių Europos startuoliai ir regiono diaspora, ypač pre-seed ir seed etapais, kai finansavimas dažnai yra sunkiausiai pasiekiamas.

  • Švedų „IPercept“ pritraukė 15 mln. eurų: DI žada iš anksto pastebėti CNC staklių gedimus

    Švedų „IPercept“ pritraukė 15 mln. eurų: DI žada iš anksto pastebėti CNC staklių gedimus

    Švedijos startuolis „IPercept“, kuriantis pramonės įrangos būklės stebėsenos sprendimus, per A serijos investicijų etapą pritraukė apie 15 mln. eurų. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos plėtrai JAV ir technologijos tobulinimui.

    Finansavimo etapui kartu vadovavo ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondas „Isogon Ventures“ ir Londone įsikūręs fondas „2150“. Prie investicijos taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai, tarp jų „Luminar Ventures“, „RunwayFBU“, „J12 Venture“ ir „AI.Fund“.

    „IPercept“ sprendimas orientuotas į CNC staklių prognozuojamąją priežiūrą, kai gedimai bandomi numatyti dar iki prastovų. Bendrovė teigia, kad jos DI asistentas padeda pastebėti dėvėjimąsi, gedimų požymius ir įrangos degradaciją, kad gamyba nesustotų netikėtai.

    Skirtingai nei dalis rinkoje esančių sistemų, „IPercept“ pabrėžia, kad duomenis renka ne iš staklių valdiklio ar kliento IT tinklo. Ant judančios CNC staklių dalies montuojamas vienas įrenginys fiksuoja mikrometrų mastelio judesius ir paverčia juos analizei tinkamais duomenimis.

    Praktiškai tai reiškia, kad gamintojai gali matyti, kurie komponentai dėvisi, kokiu greičiu tai vyksta ir kokių veiksmų imtis dar iki prastovos. Tokia prognozuojamoji priežiūra pramonėje laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti nuostolius, kai net trumpas gamybos sustojimas gali kainuoti brangiau nei pati įranga.

    Įmonė nurodo, kad gautas finansavimas padės pradėti aktyvesnę veiklą JAV, samdyti pirmuosius vietos darbuotojus ir spartinti produkto vystymą. Pasak „IPercept“, jų technologija jau naudojama tokiose bendrovėse kaip „Airbus“, „Bosch“ ir „Volvo“.

    „IPercept“ komanda komercializaciją pradėjo 2022 metais, kai projektas atsiskyrė nuo KTH Karališkojo technologijos instituto, didžiausio Švedijos technikos universiteto. Toks akademinės kilmės startuolių kelias Europoje dažnai siejamas su ilgesniu technologijos brandinimu ir gilesniu tyrimų pagrindu.

    „CNC staklės pagamina beveik visas kitas pasaulio stakles, o iki šiol beveik niekas nematė, kas vyksta jų viduje, kai jos dirba“, – sakė „IPercept“ įkūrėjas ir vadovas Karoly Szipka.

    „Mūsų klausimas buvo, kaip paversti svarbiausią fizinio pasaulio mašiną tokią, kurią programinė įranga ir DI galėtų suprasti. Tam prireikė naujo matavimo principo, penkerių metų tyrimų ir ketverių metų realių duomenų“, – teigė jis.

    Prognozuojamosios priežiūros sprendimai pastaraisiais metais tampa viena sparčiausiai augančių pramonės skaitmeninimo krypčių, nes gamintojai siekia didesnio patikimumo ir mažesnių remonto kaštų. Jei „IPercept“ technologija pasiteisins platesniu mastu, tai gali tapti reikšmingu argumentu gamykloms, kurios ieško greitai diegiamų sprendimų be sudėtingos integracijos į esamas sistemas.

  • Milano biotechnologijų startuolis „Aptadir Therapeutics“ pritraukė 45 mln. eurų: kam bus skirti pinigai?

    Milano biotechnologijų startuolis „Aptadir Therapeutics“ pritraukė 45 mln. eurų: kam bus skirti pinigai?

    Milane įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Aptadir Therapeutics“ pranešė užbaigusi 45 mln. eurų pradinės stadijos investicijų raundą. Pasak įmonės, tai vienas didžiausių tokio tipo finansavimo sandorių Italijos sveikatos technologijų sektoriuje ir vienas ryškiausių ankstyvos stadijos raundų Europoje.

    Investicijų raundui vadovavo Londone įsikūręs gyvybės mokslų rizikos kapitalo fondas 4BIO Capital. Prie finansavimo taip pat prisidėjo ankstyvasis investuotojas Extend ir Italijos nacionalinis technologijų perdavimo centras biotechnologijų ir farmacijos srityse.

    Prie raundo prisijungė ir kiti investuotojai, tarp jų CDP Venture Capital, XGEN Venture ir CE-Ventures. Tokia investuotojų sudėtis rodo, kad rinka aktyviai ieško ankstyvos stadijos projektų, galinčių sukurti naujos kartos terapijas retoms ligoms ir onkologijai.

    „Aptadir Therapeutics“ šiuo metu dirba ikiklinikinėje stadijoje ir kuria naują RNR inhibitorių klasę, skirtą nutildyti defektinius genus. Tokios technologijos gali būti pritaikomos genetinėms ligoms, taip pat vėžio formoms, kurioms iki šiol trūksta veiksmingų gydymo alternatyvų.

    Bendrovės kuriama platforma remiasi tarptautinės mokslininkų grupės darbais RNR ir DNR biologijos, genetinių sutrikimų, leukemijos bei imunoterapijos srityse. Įmonė pabrėžia, kad projektų kryptys atrinktos atsižvelgiant į didelį nepatenkintą medicininį poreikį ir aiškų kelią iki klinikinių tyrimų.

    Pirmasis prioritetinis taikinys yra trapaus X chromosomos sindromas, genetinė būklė, susijusi su intelekto negalia, mokymosi sunkumais ir raidos sutrikimais. Tokios indikacijos biotechnologijų rinkoje dažnai laikomos sudėtingomis dėl biologinių mechanizmų ir klinikinių baigčių matavimo, todėl investuotojų dėmesys signalizuoja apie pasitikėjimą pasirinkta moksline strategija.

    Gautos lėšos bus skirtos terapijų portfelio vystymui ir programų pastūmėjimui link klinikinių tyrimų. Praktikoje tai reiškia papildomus ikiklinikinius efektyvumo bei saugumo tyrimus, gamybos procesų paruošimą ir reguliacinės strategijos stiprinimą, kad kandidatai galėtų pasiekti pirmuosius tyrimus su žmonėmis.

    „Šio investicijų raundo mastas atspindi mūsų technologijos potencialą ir tarptautinės mokslininkų komandos kokybę. Su investuotojų palaikymu galime kurti vaistų kandidatų portfelį, turintį galimybių atkurti genetinius kelius, kurie dešimtmečius buvo laikomi negrįžtamai nutildytais“, – sakė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Giovanni Amabile.

    Ankstyvos stadijos biotechnologijų investicijos pastaraisiais metais Europoje tapo selektyvesnės, tačiau dideli raundai dažniausiai tenka platforminėms technologijoms, galinčioms generuoti kelias programas skirtingoms ligoms. „Aptadir Therapeutics“ atvejis atitinka šią kryptį, nes įmonė akcentuoja ne vieną produktą, o platesnį terapijų kūrimo pagrindą.