CP v2

Tag: Rizikos kapitalas

  • „Astute“ pritraukė 1,1 mln. eurų ir startuoja su B2B platforma, skirta kūrėjų partnerystėms

    „Astute“ pritraukė 1,1 mln. eurų ir startuoja su B2B platforma, skirta kūrėjų partnerystėms

    Partnerystes tarp B2B bendrovių ir naujosios medijos kūrėjų valdyti padedanti platforma „Astute“ paskelbė pritraukusi 1,1 mln. eurų iš ankstyvosios (pre-seed) investicijų serijos. Kartu įmonė pranešė pradedanti veikti su nauja B2B platformos versija, skirta kūrėjų kanalų atrankai, bendradarbiavimo organizavimui ir rezultatų matavimui.

    Finansavimo raundą, kaip skelbiama, parėmė keli rizikos kapitalo fondai ir strateginiai privatūs investuotojai. Bendrovę įkūrė Vida Stanić ir Abhishek Manikandan, o „Astute“ tikslas yra supaprastinti procesą, kuris B2B rinkoje dažnai būna lėtas ir išskaidytas per daugybę skirtingų kanalų.

    Kodėl B2B marketingas keičiasi?

    „Astute“ savo sprendimą pozicionuoja platesniame rinkos poslinkyje: auditorijos vis daugiau dėmesio skiria naujosios medijos formatams, tokiems kaip naujienlaiškiai, tinklalaidės ir socialiniai tinklai, o ne vien tradicinei reklamai, ryšiams su visuomene ar paieškos sistemų optimizavimui. B2B bendrovėms tai reiškia augantį poreikį atsirasti ten, kur sprendimų priėmėjai realiai vartoja turinį ir kur formuojasi nuomonė.

    Tokioje aplinkoje svarbus tampa ne tik pasiekiamumas, bet ir patikimumas, todėl kūrėjų rekomendacijos, interviu, tinklalaidžių epizodai ar redakciniai paminėjimai gali veikti kaip reputacijos kapitalas. Kartu daugėja nepriklausomų kanalų, o jų paieška ir įvertinimas reikalauja vis daugiau laiko ir duomenų.

    Kaip veikia platforma ir kuo čia DI?

    Bendrovė teigia, kad platformoje naudojami du DI agentai, automatizuojantys abi partnerystės puses. Vienas agentas orientuotas į kūrėjus ir padeda su administracinėmis užduotimis, susijusiomis su prekės ženklais bei kampanijomis, o kitas skirtas B2B įmonėms, kad šios greičiau rastų tinkamus kūrėjus ir valdytų kampanijas.

    „Astute“ nurodo, kad technologija stebi daugiau nei 1 000 000 kūrėjų įrašų per minutę ir fiksuoja, kur ir kaip minimos konkrečios bendrovės bei jų konkurentai. Remiantis šiais signalais siūlomos potencialios partnerystės kryptys, o pati platforma pritaikyta įvairiems formatams, įskaitant interviu, tinklalaidžių pasirodymus, reklamos integracijas ar bendrus renginius.

    Matavimas ir ateities planai

    Platforma taip pat orientuota į rezultatų matavimą: nuo parodymų ir konversijų iki prekės ženklo matomumo. Bendrovė pabrėžia, kad atskiras dėmesys skiriamas matomumui DI pagrįstose paieškos ir rekomendacijų sistemose, nes jos vis dažniau daro įtaką tam, kaip atrandami produktai ir paslaugos.

    „Daugelį metų B2B marketingas rėmėsi reklama, ryšiais su visuomene ir paieškos sistemų optimizavimu, tačiau auditorijos persikėlė į naujosios medijos kanalus, tokius kaip naujienlaiškiai, tinklalaidės ir socialiniai tinklai. B2B rinka šiame pokytyje yra kita eilėje“, – sakė „Astute“ įkūrėja ir vadovė Vida Stanić.

    Ilgesnėje perspektyvoje „Astute“ planuoja plėstis nuo pavienių partnerystės sandorių prie platesnio B2B prekės ženklų auginimo, patikimumo stiprinimo ir nuosavų auditorijų kūrimo. Įmonė tikisi, kad didėjant konkurencijai ir mažėjant produktų kūrimo barjerams, būtent distribucija ir matomumas taps vienu svarbiausių veiksnių technologijų rinkoje.

  • „amber“ pritraukė 7 mln. eurų: DI žinių platformą žada sparčiai plėsti visoje Europoje

    „amber“ pritraukė 7 mln. eurų: DI žinių platformą žada sparčiai plėsti visoje Europoje

    Acheno mieste įsikūręs startuolis „amber“ pritraukė 7 mln. eurų A serijos investiciją ir skelbia planus spartinti plėtrą Europoje bei toliau vystyti technologiją, padedančią įmonėms patogiai pasiekti vidines žinias. Investavimo etapui bendrai vadovavo jau esamas investuotojas „Ventech“ ir „NRW.Venture“, rizikos kapitalo fondas, priklausantis NRW.BANK.

    „amber“ kuria DI paremtą žinių platformą, kuri sujungia ir sutvarko įmonės informaciją iš skirtingų šaltinių, pavyzdžiui, el. pašto, dokumentų, debesijos programų ir vidinių sistemų. Sprendimą įkūrė Bastian Maiworm, Philipp Reissel ir Igli Manaj, o pagrindinis tikslas – kad darbuotojai reikiamus atsakymus gautų greičiau nei naršydami failus ar ieškodami raktažodžiais.

    Problema, kurią siekiama spręsti, aktuali daugeliui įmonių diegiant generatyvinius DI įrankius: duomenys dažnai išsibarstę per kelias sistemas, todėl kontekstas prarandamas, o atsakymai tampa mažiau patikimi. Kartu didėja rizika prarasti institucines žinias, kai patyrę darbuotojai išeina iš darbo ar išeina į pensiją.

    Kas yra DI duomenų sluoksnis

    Platformos pagrindas – nuosavas DI duomenų sluoksnis, kuris prieš pritaikant didžiuosius kalbos modelius sukuria vientisesnį supratimą apie informaciją skirtingose įmonės sistemose. Tokia logika leidžia modeliui pateikti labiau į situaciją orientuotus atsakymus, nes jam pateikiamas struktūruotas ir aktualus verslo kontekstas.

    Praktiškai tai reiškia, kad darbuotojai gali greičiau rasti procedūras, vidines taisykles, klientų istorijas ar projektų sprendimus, kurie dažnai „pasislepia“ tarp dokumentų ir susirašinėjimų. Tokie įrankiai taip pat gali pagreitinti naujų kolegų įvedimą į darbą, nes dalis žinių tampa pasiekiamos vienoje vietoje, o ne keliuose skyriuose ar pavieniuose archyvuose.

    „DI kita evoliucija nėra dar vienas pokalbių robotas. Ateitis priklauso sistemoms, kurios supranta verslo kontekstą, atpažįsta vartotojo ketinimą ir gali savarankiškai užbaigti darbą. Būtent tai kuriame su „amber“,“ – sakė „amber“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Philipp Reissel.

    Plėtra Europoje ir gilesnės integracijos

    Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai Europoje, pirmiausia pradedant Beniliukso regionu, taip pat tolesnėms investicijoms į DI duomenų sluoksnį ir gilesnes integracijas su verslo sistemomis. Įmonė taip pat siekia stiprinti DI taikymą mažose ir vidutinėse įmonėse, kuriose dažnai trūksta resursų sudėtingiems duomenų projektams.

    „amber“ planuose – platformos raida nuo vartotojo inicijuojamų paieškų ir užklausų link sprendimų, kurie galėtų patys atpažinti užduotis ir jas įvykdyti. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją: įmonės vis dažniau ieško ne atskirų pokalbių įrankių, o patikimų, su vidiniais duomenimis susietų sprendimų, kurie realiai mažina laiką rutininėms žinioms ir procesams.

  • Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    2026 metų pirmąjį pusmetį Vokietija išlaikė vienos svarbiausių Europos technologijų investicijų rinkų statusą. Per šešis mėnesius šalies technologijų bendrovės pritraukė apie 6,3 mlrd. eurų per 267 sandorius, o didžiausi čekiai keliavo į brandesnes ir kapitalui imlias įmones.

    Bendras vaizdas rodo aiškią koncentraciją: didelę dalį sumos sugeneravo keli itin stambūs sandoriai, o likusi rinka išliko aktyvi, tačiau su mažesniais ankstyvos stadijos raundais. Tokia dinamika būdinga dabartiniam Europos rizikos kapitalo ciklui, kai investuotojai dažniau renkasi aiškesnį pajamų potencialą ir greitesnį mastelio didinimą.

    Robotika išsiveržė į priekį

    Didžiausią postūmį finansavimo statistikai suteikė robotikos sektorius. Pirmoje vietoje atsidūrė „Neura Robotics“, paskelbusi apie iki maždaug 1,3 mlrd. eurų siekiantį C serijos finansavimą, skirtą gamybos plėtrai ir pažintinių robotų kūrimui.

    Robotikos bangą sustiprino ir kitos Vokietijos įmonės, dirbančios su autonominėmis sistemomis bei pramonės automatizacija. Investuotojams tai signalas, kad Europoje greitėja vadinamosios fizinės DI krypties komercializacija, kai programinė įranga glaudžiai susiejama su sensoriais ir realaus pasaulio veiksmais.

    Finansų technologijos ir energetikos platformos

    Antra pagal įtaką finansavimo rezultatams tapo finansų technologijų kryptis, tačiau svarbią dalį čia sudarė skolos finansavimas. „Cloover“ pritraukė apie 1,1 mlrd. eurų skolos lėšų, kurias planuoja naudoti decentralizuotos energetikos projektų finansavimui ir platformos plėtrai Europoje.

    Tarp didesnių finansavimo gavėjų išsiskyrė ir investavimo infrastruktūrą kurianti „Upvest“, pranešusi apie maždaug 115 mln. eurų finansavimą. Tokie sandoriai rodo, kad bankai, brokeriai ir turto valdytojai vis dar ieško būdų greičiau diegti skaitmeninius investavimo produktus, mažinant veiklos sąnaudas ir automatizuojant procesus.

    Gynyba, kosmosas ir klientų aptarnavimo automatizavimas

    Ryškų dėmesį pritraukė gynybos technologijos ir saugumas, kur didžiausias sandoris buvo „Stark“ pritraukti 500 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja programiškai valdomas nepilotuojamas sistemas ir gamybos pajėgumų didinimą, o tokie prioritetai atspindi platesnę Europos tendenciją daugiau investuoti į suverenius gynybos pajėgumus.

    Į dešimtuką pateko ir kosmoso technologijų bendrovė „Isar Aerospace“, užbaigusi 270 mln. eurų D serijos raundą, taip pat branduolinės sintezės kryptimi dirbanti „Focused Energy“, pritraukusi apie 220 mln. eurų. Greta jų matyti ir verslo procesų automatizavimo kryptis: klientų aptarnavimo sprendimus kurianti „Parloa“ paskelbė apie maždaug 325 mln. eurų D serijos finansavimą, siekdama plėtros JAV ir Europoje.

    Bendra 2026 metų pirmojo pusmečio išvada paprasta: Vokietijos technologijų rinka juda dviem greičiais. Viena kryptis – keli itin stambūs sandoriai robotikoje, gynyboje ir finansų infrastruktūroje, kita – platus ankstyvos stadijos projektų srautas, kuriam vis dažniau keliami griežtesni augimo ir efektyvumo reikalavimai.

    Didžiausi 2026 metų pirmojo pusmečio finansavimo gavėjai Vokietijoje buvo „Neura Robotics“, „Cloover“, „Stark“, „Parloa“, „Isar Aerospace“, „Focused Energy“, „Quantum Systems“, „Finn“, „Upvest“ ir „Taktile“. Šis sąrašas gerai parodo, kur investuotojai šiuo metu mato greičiausią kelią į mastelį: autonomija, saugumas, finansų infrastruktūra ir skaitmenizuotos paslaugos.

  • „Lovable“ pritraukė 370 mln. eurų, „Duolingo“ įsigijo „Animade“: svarbiausi Europos sandoriai

    „Lovable“ pritraukė 370 mln. eurų, „Duolingo“ įsigijo „Animade“: svarbiausi Europos sandoriai

    Didžiausi savaitės finansavimo raundai

    Per savaitę Europoje užfiksuota daugiau nei 35 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 763 mln. eurų. Kartu registruota daugiau nei 10 įmonių pasitraukimų, susijungimų ir įsigijimų bei su jais susijusių rinkos pranešimų.

    Daugiausia dėmesio sulaukė Švedijos bendrovė „Lovable“, kuri pritraukė apie 370 mln. eurų naujo kapitalo. Toks raundas dažniausiai signalizuoja ne tik investuotojų pasitikėjimą, bet ir aiškų tikslą spartinti produktų plėtrą, plėsti komandą bei agresyviau eiti į tarptautines rinkas.

    Solidžiu sandoriu išsiskyrė ir Jungtinės Karalystės „Cambridge Aerospace“, kuri pritraukė apie 278 mln. eurų. Aviacijos ir gynybos grandinėje tokios apimties investicijos paprastai siejamos su gamybos pajėgumų didinimu ir ilgo ciklo užsakymų finansavimu.

    Tarp ryškesnių pranešimų – ir skraidančių taksi gamintojo „Vertical Aerospaces“ pritrauktas finansavimas, siekiantis apie 86 mln. eurų. Šioje nišoje investuotojai vertina ne vien technologiją, bet ir sertifikavimo progresą bei partnerystes su infrastruktūros ir paslaugų teikėjais.

    Įsigijimai ir susijungimai

    Savaitės įsigijimų naujienose išsiskyrė „Duolingo“, įsigijusi Jungtinės Karalystės animacijos studiją „Animade“. Tokie sandoriai dažnai vertinami kaip bandymas sustiprinti turinio kūrimo kompetencijas ir paspartinti kūrybinių sprendimų gamybą, ypač kai produktas remiasi įsitraukimu ir nuosekliu vartojimu.

    Kitu reikšmingu sandoriu tapo Danijos „Again“ sprendimas įsigyti „Geno“, siekiant sujungti DI paremtą atradimų procesą su pramonine biogamyba. Pastaraisiais metais tokios integracijos tampa vis dažnesnės, nes įmonės ieško būdų trumpinti tyrimų ciklus ir mažinti eksperimentų kaštus.

    Įsigijimų sąraše taip pat minimos telekomunikacijų ir infrastruktūros paslaugų krypties transakcijos bei vartotojų prekių segmentas, rodantys, kad rinka juda ne vien programinės įrangos, bet ir tradiciškesnių, kapitalui imlių sektorių konsolidacijos link.

    Investuotojų kryptys ir kitos naujienos

    Investuotojų pusėje dėmesį patraukė fondų telkimas: ankstyvos stadijos kapitalo paklausa išlieka aukšta, o dideli fondai ieško būdų išlaikyti tempą, nepaisant griežtesnių vertinimų ir ilgesnių derybų dėl sąlygų. Tai reiškia, kad stipriausi projektai vis dar gali tikėtis pinigų, tačiau atranka tampa selektyvesnė.

    Kartais rinkos pulsą geriausiai parodo ne tik finansavimai, bet ir reguliaciniai sprendimai: tarp svarbesnių pranešimų išsiskyrė „Revolut“ gauta bankinė licencija Prancūzijoje. Tokie žingsniai dažnai atveria kelią platesniam produktų krepšeliui, didesniam klientų pasitikėjimui ir lengvesniam plėtros finansavimui.

    Savaitės apžvalga rodo aiškią kryptį: dideli raundai ir aktyvūs įsigijimai grįžta ten, kur įmonės gali pagrįsti augimą pajamomis, technologiniu pranašumu ar strateginėmis partnerystėmis. Tuo pat metu DI išlieka bendra jungtis, kuri vis dažniau naudojama ne kaip rinkodaros etiketė, o kaip produktyvumo ir kaštų mažinimo instrumentas.

  • Švedų „Lovable“ vertė šoktelėjo iki 13,3 mlrd. eurų: pritraukė 400 mln. eurų ir plečiasi į JAV

    Švedų „Lovable“ vertė šoktelėjo iki 13,3 mlrd. eurų: pritraukė 400 mln. eurų ir plečiasi į JAV

    Švedijos vadinamojo vibe-coding startuolis „Lovable“ pritraukė 400 mln. eurų investiciją ir pasiekė 13,3 mlrd. eurų įvertinimą. Tai daugiau nei dvigubas šuolis, palyginti su ankstesniu finansavimo etapu, kai bendrovės vertė siekė apie 6,6 mlrd. eurų.

    Finansavimo raundui bendrai vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas „Menlo Ventures“ ir „Scaleup Europe Fund“, kurį valdo „EQT“. Prie investuotojų taip pat prisidėjo „Balderton Capital“, „Carmignac“, „Kaszek Ventures“, „Tencent“, „World Innovation Lab“ ir „Regent“.

    „Lovable“, veiklą pradėjusi 2024 metais, kuria platformą, leidžiančią neturintiems programavimo įgūdžių sparčiai kurti programinę įrangą. Tokios priemonės pastaraisiais metais tapo vienu sparčiausiai augančių segmentų, nes įmonės ieško būdų automatizuoti procesus ir mažinti kūrimo kaštus, o darbuotojai nori greitesnių prototipų bei mažiau techninių barjerų.

    Bendrovė teigia, kad savo technologijai naudoja kelių DI modelių derinį, parinkdama tinkamiausią konkrečiai užduočiai ir sujungdama rezultatus į vieną vartotojo patirtį. Rinkoje vis dažniau keliama tema, kad didelę tokių produktų savikainos dalį gali sudaryti žetonų ir skaičiavimo išlaidų sąskaitos, todėl startuoliai ieško būdų optimizuoti modelių naudojimą ir remtis atvirojo kodo sprendimais.

    Pasak „Lovable“, ant jos platformos sukurtos programėlės per mėnesį sulaukia daugiau nei 900 mln. apsilankymų. Tarp klientų įvardijamos tokios bendrovės kaip „Nvidia“, „Adidas“ ir „Zendesk“, o tai rodo, kad sprendimai orientuojami ne tik į individualius kūrėjus, bet ir į didesnes organizacijas.

    Gautas lėšas „Lovable“ planuoja skirti verslo klientų skaičiaus augimui ir plėtrai, įskaitant JAV rinką. Taip pat numatoma didinti darbuotojų skaičių 50 proc. iki 450 ir toliau vystyti produktą taip, kad jis veiktų ne vien pagal naudotojo pateiktas užklausas, bet būtų aktyvesnis siūlydamas sprendimus.

    „Nuo pat pradžių „Lovable“ buvo kuriamas milijardams žmonių, turinčių kūrybiškumo ir žinių, bet iki šiol ribotų dėl techninių įgūdžių trūkumo“, – sakė „Menlo Ventures“ partneris Mattas Murphy.

  • „Entravel Group“ pritraukė apie 6,9 mln. eurų: taip ketina keisti viešbučių rezervacijų infrastruktūrą

    „Entravel Group“ pritraukė apie 6,9 mln. eurų: taip ketina keisti viešbučių rezervacijų infrastruktūrą

    Kelionių technologijų bendrovė „Entravel Group“ pritraukė 7,5 mln. JAV dolerių investiciją, kuri, taikant įprastą šio laikotarpio kursų apytikrį perskaičiavimą, sudaro apie 6,9 mln. eurų. Lėšos bus skirtos plėsti baltos etiketės (white-label) kelionių platformą ir kurti atsiskaitymams pritaikytą finansinį sluoksnį, paremtą stabilios vertės kriptoturtu (stablecoin).

    Investicijų etapui bendrai vadovavo „Ethereal Ventures“ ir „Finality Capital“, prisidėjo ir keli kiti rizikos kapitalo fondai. Bendrovė teigia, kad pagrindinis tikslas yra greičiau didinti apimtis rinkoje, kurioje viešbučių pasiūla, kainodara ir turinio duomenys yra smarkiai išskaidyti tarp skirtingų tiekėjų bei sistemų.

    Vienas sprendimas partnerių prekės ženklams

    „Entravel Group“ kuria infrastruktūrą, leidžiančią kitoms įmonėms siūlyti kelionių ir viešbučių rezervavimo paslaugas savo prekės ženklu, neinvestuojant į sudėtingas integracijas su tiekėjais ir užsakymų valdymo sistemomis. Tokia kryptis ypač aktuali finansinių paslaugų, superprogramėlių ir įvairių skaitmeninių platformų kūrėjams, kurie nori pridėti kelionių modulį prie jau turimos klientų bazės.

    Bendrovė veikia per tris tarpusavyje susietas veiklas: „MocatravelX“, „Ratestellar“ ir „Entravel“. „MocatravelX“ dirba tiesiogiai su viešbučiais, siekia užsitikrinti kambarių inventorių ir derybines kainas, o „Ratestellar“ šį turinį sujungia su kitais šaltiniais ir taip, kaip skelbiama, suteikia prieigą prie daugiau nei 2,2 mln. viešbučių.

    DI pažadai ir realybė rezervacijose

    Įmonė pabrėžia, kad vienas didžiausių kelionių rinkos skaudulių yra duomenų nesuderinamumas: tas pats viešbutis ar kambario tipas skirtingose sistemose gali būti aprašytas nevienodai, o kainos ir sąlygos sunkiai palyginamos. Šiai problemai spręsti pasitelkiamas DI pagrįstas „žemėlapiavimo“ metodas, kuris padeda atpažinti atitikmenis tarp tiekėjų, standartizuoti turinį ir palengvinti kainų palyginimą.

    Įmonė taip pat kuria sąsają, skirtą DI agentams, kad šie galėtų ne tik planuoti keliones ar teikti rekomendacijas, bet ir pereiti prie realių transakcijų. Esminė kliūtis tokiai vizijai iki šiol yra ne pati rekomendacija, o patikimas kelias iki užsakymo: reikalingas gyvas inventorius, tikslus kainų atnaujinimas, struktūruotas turinys ir stabilios integracijos su tiekėjų sistemomis.

    „Mūsų modelis sujungia visas užsakymo proceso dalis. Tada „Entravel“ paverčia šią viešbučių pasiūlą ir technologiją paruoštu naudoti sprendinių rinkiniu“, – sakė „Entravel Group“ įkūrėjas ir vadovas Mathias Lundoe Nielsen.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas bus nukreiptas didesnėms tiekėjų kredito linijoms užsitikrinti, kad būtų galima aptarnauti didesnius užsakymų srautus. Taip pat planuojama sparčiau plėsti baltos etiketės modelį tradicinėse kelionių rinkose, kuriose dominuoja įprasti rezervacijų kanalai.

    Dar viena kryptis – stabilios vertės kriptoturtu grįsto atsiskaitymo sluoksnio kūrimas, skirtas atsiskaitymams, iždo valdymui ir apyvartinio kapitalo finansavimui. Tokie sprendimai kelionių industrijoje dažniausiai siejami su poreikiu mažinti tarpvalstybinių mokėjimų trintį ir greitinti atsiskaitymų grandinę, tačiau praktinis pritaikymas priklausys nuo reguliacinės aplinkos ir partnerių pasirengimo.

  • „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    Rizikos kapitalo bendrovė „Accel“, investavusi į „Monzo“, „Vinted“ ir kitus sparčiai augusius technologijų verslus, paskelbė surinkusi padidintą ankstyvosios stadijos fondą, skirtą Europai ir Izraeliui. Fondo dydis siekia apie 740 mln. eurų, o tai daugiau nei ankstesnis tokio pat profilio įrankis, kurio vertė buvo apie 600 mln. eurų.

    Šis fondas yra dalis platesnio „Accel“ lėšų pritraukimo, iš viso siekiančio apie 3 240 000 000 eurų. Kapitalas paskirstytas per kelias kryptis, kad bendrovė galėtų finansuoti tiek ankstyvuosius etapus, tiek didesnius pradinius sandorius ir vėlesnes investicijas skirtinguose regionuose.

    Didesnės sumos ankstyvose stadijose

    „Accel“ teigimu, nauji fondai skirti sustiprinti ankstyvosios stadijos strategiją JAV, Europoje, Izraelyje ir Indijoje, kartu suteikiant daugiau galimybių didesnėms pradinėms investicijoms bei papildomam finansavimui vėlesniuose etapuose. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų gali dar labiau aštrėti, o čekiai ankstyvose stadijose didėti.

    Europos ir Izraelio kryptis „Accel“ portfelyje nėra naujiena: fondas yra jau devintas tokio tipo, o komanda Londone veikia daugiau nei 25 metus. Rinkoje tai vertinama kaip ilgo laikotarpio statymas ant regiono talentų, ypač kai technologijų įmonės vis dažniau auga tarptautinėje aplinkoje nuo pirmųjų dienų.

    DI tampa centrine investicijų tema

    Pranešimuose apie naujus fondus „Accel“ pabrėžė, kad dirbtinio intelekto transformacija, jų vertinimu, dar yra ankstyvoje stadijoje. Tai atspindi platesnę tendenciją: DI sprendimai vis dažniau tampa ne tik atskiru produktu, bet ir pagrindine infrastruktūra, leidžiančia greičiau kurti, testuoti ir plėsti verslus.

    „Niekada nebuvo įdomesnio laiko pradėti įmonę. DI atveria naujas inovacijų sritis ir sutrumpina kelią nuo idėjos iki išplėsto verslo“, – sakė „Accel“ partneris Harry Nelis.

    Startuoliams tai gali reikšti daugiau kapitalo ankstyvoms komandoms, bet kartu ir aukštesnę kartelę produktui, augimo tempui bei tarptautinėms ambicijoms. Investuotojai vis dažniau tikisi aiškios DI strategijos, tvaraus pajamų modelio ir gebėjimo greitai pritraukti klientus už vienos šalies ribų.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kad didesni fondai paprastai didina sandorių dinamiką: atsiranda daugiau galimybių finansuoti ambicingesnius planus, tačiau kartu gali brangti talentai ir didėti spaudimas išsiskirti iš konkurentų. Europoje ir Izraelyje tai ypač aktualu sektoriams, kur DI sprendimai persidengia su kibernetiniu saugumu, finansinėmis technologijomis, kūrybiniais įrankiais ir verslo procesų automatizavimu.

  • Helsinkio STRGY AI pritraukė 1 mln. eurų: DI platforma „StrategyOS“ žada tvarką strategijos vykdyme

    Helsinkio STRGY AI pritraukė 1 mln. eurų: DI platforma „StrategyOS“ žada tvarką strategijos vykdyme

    Helsinkyje įsikūrusi bendrovė „STRGY AI“ pritraukė 1 mln. eurų vadinamųjų angelų investicijų, kad paspartintų komercinę plėtrą ir toliau vystytų savo platformą „StrategyOS“. Finansavimo raunde dalyvavo privatūs investuotojai iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Šveicarijos ir Suomijos.

    Į finansavimą taip pat įsitraukė „Innovestor“ valdomas „Angel CoFund“, o papildomą, ne akcijomis grįstą paramą suteikė „Business Finland“. Tokia struktūra leidžia įmonei auginti produktą ir pardavimus nemažinant akcininkų dalies taip stipriai, kaip tai nutiktų vien tik per nuosavą kapitalą.

    Kaip veikia „StrategyOS“

    „StrategyOS“ sukurta tam, kad įmonės strateginiai planai būtų paverčiami kasdieniais, išmatuojamais veiksmais, o vadovai realiu laiku matytų, ar organizacija juda sutarta kryptimi. Platforma siekia pakeisti statinius planus ir periodines ataskaitas nuolatiniu strategijos vykdymo stebėjimu.

    Sprendimas orientuotas į operacijų vadovus, strategijos vadovus ir vadovų komandų atstovus, kuriems svarbu greitai pastebėti nukrypimus nuo prioritetų. Sistemoje operacinė veikla susiejama su strateginiais tikslais, o vadovybei ir valdybai automatizuojamas pažangos raportavimas.

    Kodėl tokie įrankiai dabar paklausūs

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau susiduria su tuo, kad strategijos dokumentai gyvena atskirai nuo kasdienės veiklos, ypač augant komandų skaičiui ir procesų sudėtingumui. Praktikoje tai reiškia, kad nukrypimai nuo prioritetų paaiškėja tik po kelių savaičių ar mėnesių, kai padariniai jau kainuoja laiką ir pinigus.

    „STRGY AI“ teigia, kad jų kuriamas sprendimas užpildo būtent šią spragą: padeda vadovams matyti vykdymą nuolat, o ne tik per ketvirtines apžvalgas. Tokia logika ypač aktuali vidutinio dydžio įmonėms ir privataus kapitalo valdomoms organizacijoms, kur rezultatų stebėsena ir atskaitomybė yra itin griežta.

    „Dauguma įmonių turi strategiją. Tačiau labai nedaugelis kasdien gali pasakyti, ar jų komandos iš tikrųjų ją įgyvendina“, – sakė „STRGY AI“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Samuli Bäckas.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Įmonė nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas komercinei komandai stiprinti, ryšiams su stambesniais verslo klientais plėsti ir produkto vystymui tęsti. „StrategyOS“ jau naudoja pirmieji klientai vartojimo prekių sektoriuje, taip pat įmonės, kurias remia privatus kapitalas.

    „STRGY AI“ taip pat ruošia naujus produkto pristatymus vėliau šiais metais. Jei plėtra pasiteisins, bendrovė tikisi įsitvirtinti kaip viena iš tų platformų, kurios strategijos vykdymą paverčia ne vien pažadu skaidrėse, o kasdien valdomu procesu.

  • HSBC turto valdymo padalinys investavo į DI startuolį „Model ML“: įmonei jau pritraukta virš 90 mln.

    HSBC turto valdymo padalinys investavo į DI startuolį „Model ML“: įmonei jau pritraukta virš 90 mln.

    HSBC turto valdymo padalinys „HSBC Asset Management“ investavo nuosavą kapitalą į Londone įkurtą finansų sektoriaus automatizavimo startuolį „Model ML“. Investicijos suma neatskleidžiama, tačiau bendrovė skelbia, kad bendrai jau pritraukė daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių, tai yra apie 92 mln. eurų.

    „Model ML“ veikia Londone ir Niujorke, o pritrauktas finansavimas bus skirtas plėtrai ir naujų klientų paieškai bankų bei turto valdytojų segmente. Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimai kuriami būtent finansų paslaugoms, kuriose svarbūs atitikties, duomenų apsaugos ir procesų kontrolės reikalavimai.

    Startuolis teigia, kad tarp jo klientų jau yra apskaitos ir audito rinkos lyderiai „Deloitte“ ir „PwC“. Tokios partnerystės rodo, jog DI pritaikymas finansų institucijose vis dažniau pereina nuo eksperimentų prie konkrečių, išmatuojamą grąžą duodančių procesų automatizavimo.

    „Model ML“ technologija skirta automatizuoti sudėtingus darbo srautus, įskaitant tyrimus, patikrą prieš sandorius, finansinę analizę ir dokumentų rengimą. Bendrovė akcentuoja, kad jos požiūris yra nepririštas prie vieno modelio: kiekvienai užduočiai parenkamas geriausiai tinkantis DI modelis, o didžiausią vertę sukuria kelių modelių orkestravimas per vieną programinę sistemą.

    Kas svarbu rinkai

    Finansų sektoriuje DI diegimą dažnai riboja ne tik technologiniai, bet ir reguliaciniai veiksniai, todėl įmonės ieško sprendimų, kurie gali būti integruojami į esamas rizikos valdymo ir atitikties grandines. Dėl to pastaruoju metu didesnio dėmesio sulaukia vadinamasis vertikalus DI, kai įrankiai kuriami konkrečiai industrijai, o ne universalioms užduotims.

    „HSBC Asset Management“ nurodo, kad investicijos vykdomos per pagrindinę rizikos kapitalo strategiją, kuri apima tiek investavimą į fondus, tiek tiesioginius bendrainvesticinius sandorius su sparčiai augančiomis įmonėmis. Tokia schema leidžia turto valdytojui diversifikuoti riziką ir kartu iš arčiau stebėti naujų technologijų pritaikomumą finansų rinkai.

    Ankstesni raundai ir investuotojai

    „Model ML“ anksčiau yra skelbusi apie 75 mln. JAV dolerių, tai yra apie 69 mln. eurų, A serijos investicijų raundą. Jis buvo paskelbtas po to, kai įmonė išėjo iš vadinamojo slapto kūrimo etapo ir buvo pritraukusi 12 mln. JAV dolerių, tai yra apie 11 mln. eurų, pradinio finansavimo.

    A serijos raundą, kaip anksčiau skelbta, vedė „FT Partners“, o tarp dalyvių buvo „Y Combinator“, „QED“, „13Books“, „Latitude“ ir „LocalGlobe“. Šių investuotojų portfeliuose dažnai atsiduria įmonės, kurios siekia greito augimo tarptautinėse rinkose, todėl papildomas HSBC turto valdymo padalinio kapitalas gali tapti postūmiu plėtrai didžiųjų finansų institucijų segmente.

    „Džiaugiamės, kad „HSBC Asset Management“ prisijungia kaip investuotojas. Tai rodo augantį pasitikėjimą vertikaliu DI finansų paslaugose, o vis dažniau išskirtinumą lemia ne vienas modelis, bet programinė įranga, kuri geba orkestruoti kelis modelius sudėtinguose darbo srautuose“, – sakė „Model ML“ vadovas ir vienas įkūrėjų Chazas Englanderis.

  • Oslo startuolis „Visoid“ pritraukė 2,3 mln. eurų: DI vizualizacijos architektams išeina į pasaulį

    Oslo startuolis „Visoid“ pritraukė 2,3 mln. eurų: DI vizualizacijos architektams išeina į pasaulį

    Osle įsikūręs startuolis „Visoid“ pritraukė apie 2,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta DI paremta vizualizacijos platforma spartinti ir plėtrai už Norvegijos ribų. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Skyfall Ventures, prisijungė ir ankstesni investuotojai StartupLab, OBOS bei Antler, taip pat nauji partneriai Farvatn ir byFounders Angel Collective.

    „Visoid“ įkurtas 2023 metais, o jo sprendimą kuria buvęs architektas Markas Szoke ir serijinis verslininkas Joachimas Holwech. Įmonė taikosi į vieną didžiausių architektų darbo laiko „ryjančių“ etapų: aukštos kokybės vizualizacijų parengimą, kai projektas dar tik kinta ir reikia greitai palyginti kelis sprendinius.

    DI vietoje ilgo renderinimo

    Platforma skirta dirbti su esamais architektūriniais 3D modeliais ir įprastais darbo srautais, o vizualizacijas generuoti per kelias minutes. Pagrindinė idėja yra ne vien sukurti gražų galutinį paveikslą, bet padėti architektams greitai įvertinti alternatyvas ir aiškiau komunikuoti su užsakovais dar ankstyvoje projektavimo stadijoje.

    Rinkoje, kur vis daugiau komandų DI naudoja ne tik prezentacijoms, bet ir sprendimų priėmimui, tokie įrankiai konkuruoja su tradiciniais renderinimo procesais, reikalaujančiais daugiau laiko ir kompiuterinių resursų. „Visoid“ akcentuoja, kad jų sprendimas išlaiko projekto logiką ir nuoseklumą, nes remiasi konkrečiu modeliu, o ne vien bendro pobūdžio vaizdų generavimu.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Įmonė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas inžinerijos, produkto ir komercinių komandų plėtrai, taip pat papildomoms DI funkcijoms architektūriniams scenarijams kurti. Lygiagrečiai planuojama auginti tarptautinę klientų bazę ir gilinti partnerystes su architektūros bei dizaino studijomis.

    Tokio tipo investicijos rodo, kad DI taikymas architektūroje vis labiau juda nuo pavienių eksperimentų prie kasdienio įrankio, padedančio trumpinti ciklus nuo idėjos iki sprendinio. „Visoid“ atveju sėkmę lems tai, kaip greitai platforma bus pritaikyta skirtingiems darbo metodams, programinei įrangai ir skirtingų rinkų architektų įpročiams.

    „Dabartinė pozicija mums suteikia tvirtą pagrindą vystyti „Visoid“ didesniems, dizainu grįstiems darbo srautams, o programa jau parengta architektams visame pasaulyje. Šis kapitalas leidžia greičiau samdyti žmones, stiprinti pozicijas rinkoje ir daugiau investuoti į komandą bei produktą“, – sakė „Visoid“ vadovas Markas Szoke.