Tag: Rizikos kapitalas

  • Vokietijos „mbiomics“ pritraukė 30 mln. eurų: mikrobiomo vaistas prieš lėtines ligas artėja prie klinikų

    Vokietijos „mbiomics“ pritraukė 30 mln. eurų: mikrobiomo vaistas prieš lėtines ligas artėja prie klinikų

    Kas paskelbta ir ką tai reiškia

    Bavarijoje veikianti biotechnologijų bendrovė „mbiomics“ pranešė užbaigusi A serijos finansavimo etapą ir iš viso pritraukusi 30 mln. eurų. Pasak įmonės, naujausia investicijų dalis siekė 12 mln. eurų ir leidžia pereiti nuo technologijų platformos kūrimo prie pasirengimo klinikiniams tyrimams.

    Finansavimo etape dalyvavo anksčiau investavę fondai, tarp jų MIG Fonds ir Bayern Kapital. „mbiomics“ teigimu, pagrindinis tikslas dabar yra sukurti pramoniniu mastu gaminamą, farmacinius standartus atitinkantį mikrobiomo terapijos produktą.

    Kuo skiriasi „gyvas“ mikrobiomo vaistas

    Įmonė kuria vadinamuosius gyvuosius bioterapinius produktus, tai yra geriamus preparatus iš gyvų bakterijų padermių. Idėja paremta tuo, kad žarnyno mikrobioma daro įtaką imuninei ir metabolinei būklei, o tiksliniai mikrobų deriniai gali padėti atkurti sutrikusią ekosistemą.

    Iki šiol plačiausiai žinomas būdas keisti mikrobiomą buvo fekalinės mikrobiotos transplantacija, tačiau tai sunkiai standartizuojamas ir menkai mastelį leidžiantis sprendimas. „mbiomics“ pabrėžia, kad kuria apibrėžtos sudėties mikrobų konsorciumus, kuriuos galima nuosekliai atkartoti ir gaminti pagal farmacijos reikalavimus.

    „Nors žarnyno mikrobiomos klinikinis potencialas gerai suprantamas, paversti mikrobiomu paremtas terapijas masteliu gaminamu produktu ilgai buvo reikšmingas inžinerinis iššūkis“, – sakė „mbiomics“ vadovas ir vienas įkūrėjų Johannesas B. Woehrsteinas.

    Pirmasis taikinys: melanoma ir derinimas su imunoterapija

    „mbiomics“ pagrindinį kandidatą MBX-116 planuoja vertinti kaip papildomą terapiją kartu su imuninių kontrolės taškų inhibitoriais pažengusios melanomos atveju. Įmonė remiasi klinikiniais duomenimis, rodančiais, kad žarnyno mikrobiomos moduliavimas kai kuriems pacientams gali reikšmingai pagerinti atsaką į imunoterapiją.

    Bendrovė nurodo, kad 1B fazės klinikinio tyrimo pradžia šiuo metu planuojama 2027 metais. Iki tol ketinama parengti visą duomenų paketą, reikalingą leidimų procedūroms, ir užtikrinti stabilų gamybos procesą.

    „Džiaugiamės galėdami tęsti paramą šiame finansavimo etape. Nuo pirminės investicijos komanda padarė įspūdingą pažangą versdama mikrobiomos mokslą masteliu taikomu terapiniu sprendimu“, – sakė MIG Capital atstovas Matthiasas Kromayeris.

    Kur bus panaudoti 30 mln. eurų

    „mbiomics“ skelbia, kad lėšos bus nukreiptos į leidimus klinikai atveriančių farmakologinių duomenų rinkinių stiprinimą, GMP parengties didinimą ir gamybos plėtrą. Tai vienas sudėtingiausių mikrobiomo terapijų etapų, nes reikia užtikrinti ne tik saugumą, bet ir pastovią sudėtį bei aktyvumą kiekvienoje partijoje.

    Be onkologijos, įmonė mini platesnę kūrimo kryptį, kur mikrobioma galėtų būti svarbi autoimuninių ir neurodegeneracinių ligų kontekste. Vis dėlto artimiausias „mbiomics“ etapas yra klinikinis įrodymas, ar apibrėžtos sudėties mikrobų konsorciumas gali patikimai sustiprinti standartinių gydymo metodų poveikį.

  • Škotijos „Cnuic“ pritraukė 2,8 mln. eurų: siekia pagreitinti fotoninių lustų gamybą

    Škotijos „Cnuic“ pritraukė 2,8 mln. eurų: siekia pagreitinti fotoninių lustų gamybą

    Edinburge įsikūręs startuolis „Cnuic“ pritraukė 2,8 mln. eurų ankstyvosios stadijos (pre-seed) investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „Tensor Ventures“, kartu investavo Silicio slėnyje veikianti „Blank Space Ventures“ ir dar keli fondai.

    Bendrovė teigia sukūrusi veikiantį visiškai naujo tipo fotolitografijos įrenginio prototipą. Jo idėja paremta šviesos savybių panaudojimu, kad fotoniniai lustai būtų gaminami greičiau, lengviau perkonfigūruojamai ir su didesne 3D valdymo kontrole.

    „Cnuic“ tikslas yra sumažinti vieną didžiausių fotoninių lustų plėtros barjerų: sudėtingą ir brangią gamybą. Jei tokią technologiją pavyktų išplėsti iki pramoninio masto, ji galėtų paspartinti fotonikos sprendimų diegimą duomenų centruose ir ryšių infrastruktūroje.

    Kodėl fotoniniai lustai tampa svarbūs?

    Puslaidininkių pramonė ieško būdų didinti spartą ir energinį efektyvumą, kai tradiciniai silicio sprendimai vis labiau artėja prie fizinių ribų. Fotoniniai lustai duomenis perduoda ne elektronais, o šviesa, todėl teoriškai gali užtikrinti didelį pralaidumą ir mažesnius šilumos nuostolius.

    Praktikoje tai ypač aktualu duomenų centrams, kurių sąnaudas smarkiai didina elektros vartojimas ir aušinimas. Dėl to bet kokios technologijos, mažinančios energijos poreikį ir „siaurąsias vietas“ tarp skaičiavimo mazgų, gali turėti tiesioginį komercinį efektą.

    Ryšys su DI ir naujomis taikymo sritimis

    Augant DI modelių apimtims, vis didesnę reikšmę įgauna ryšio tarp daugybės procesorių greitis ir energinis efektyvumas. „Cnuic“ akcentuoja, kad fotoninių sprendimų proveržis galėtų padėti mažinti komunikacijos „butelio kakliukus“ didelio masto skaičiavimuose.

    Bendrovė taip pat nurodo platesnį šviesa paremtų sistemų potencialą, įskaitant metalešius, 3D fotoninius kristalus, AR ir VR bangolaidžius, lankstias gardeles ir panašius sprendimus. Tokios kryptys jau dabar domina tiek mokslą, tiek pramonę, tačiau jų plėtrą dažnai riboja gamybos sudėtingumas.

    „Mes išmokome naudoti elektronus. Dabar mokomės naudoti šviesą. „Cnuic“ kuria įrankius, kurie leis tai daryti masiškai“, – sakė vienas iš „Cnuic“ bendraįkūrėjų Omaras Durrani.

    Investuotojai pabrėžia, kad giliųjų technologijų (deep tech) srityje lemiamas veiksnys yra ne vien idėja, bet ir gebėjimas ją paversti patikima gamybos technologija. Jei „Cnuic“ sprendimas pasiteisins, jis gali tapti reikšmingu žingsniu, stiprinančiu Europos pozicijas puslaidininkių ir fotonikos grandinėse.

  • DI asistentą finansų patarėjams kurianti „Marloo“ pritraukė apie 9 mln. eurų: kur plėsis toliau

    DI asistentą finansų patarėjams kurianti „Marloo“ pritraukė apie 9 mln. eurų: kur plėsis toliau

    Londone įsikūrusi bendrovė „Marloo“, kuri kuria dirbtinio intelekto sprendimą finansų patarėjams, užbaigė apie 9 mln. eurų vertės pradinį investicijų etapą. Jam vadovavo fondas Blackbird Ventures, dalyvavęs ir ankstesniame įmonės finansavime, o per maždaug metus bendra pritraukta suma siekia apie 11,7 mln. eurų.

    „Marloo“ vystoma platforma skirta sumažinti kasdienę administracinę naštą, kuri tenka finansų patarėjams. DI gali automatizuoti užrašų darymą po susitikimų, dokumentacijos tvarkymą ir su atitiktimi susijusius procesus, kad daugiau laiko liktų klientų konsultavimui.

    Tokio tipo sprendimai rinkoje sparčiai populiarėja, nes finansų konsultavimo paslaugos sunkiai plečiamos didinant klientų skaičių. Dalis problemos yra tai, kad įprasti įrankiai ne visada atitinka realų patarėjų darbo ritmą, o augantis reguliavimas didina dokumentavimo ir atsekamumo poreikį.

    Įmonė teigia, kad ilgainiui platforma gali padėti pastebėti galimybes, kurios kasdienėje rutinoje lieka nepamatytos dėl laiko stokos ar per siauros konteksto aprėpties. Praktikoje tai gali reikšti priminimus apie neatnaujintą kliento informaciją, laiku neperžiūrėtus tikslus ar kitus signalus, svarbius konsultacijoms.

    „Per ilgai patarėjams skirti įrankiai neatitiko šios atsakomybės masto. „Marloo“ tai keičia ir padaro darbą, kuris anksčiau tiesiog nebuvo įmanomas“, – sakė „Marloo“ bendraįkūrėjai Hardy Michel ir Shakeel Lala.

    Naujos investicijos bus nukreiptos į plėtrą Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje, kur, pasak įmonės, didėja sprendimo diegimas. Taip pat planuojamas žingsnis į JAV rinką ir platesnio produktų rinkinio kūrimas, siekiant, kad platforma taptų pagrindine patarėjų įmonių darbo sistema.

  • Rizikos kapitalas ir kriptovaliutos: kur dabar keliauja investuotojų pinigai ir kodėl?

    Rizikos kapitalas ir kriptovaliutos: kur dabar keliauja investuotojų pinigai ir kodėl?

    Rizikos kapitalo rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama projektams, kurie jungia kriptovaliutas, blokų grandines ir platesnį finansinių technologijų sektorių. Po 2022–2023 metais vykusio atvėsimo investuotojai tapo atsargesni, todėl dažniau renkasi aiškesnį verslo modelį, tvirtesnę atitiktį reguliavimui ir realias pajamas.

    Ši kryptis ypač matoma ten, kur blokų grandinės sprendžia praktines problemas: atsiskaitymų greitį, tarpvalstybinių pervedimų kainą, turto tokenizaciją ar duomenų patikimumą. Vietoje plataus pažadų lauko vis dažniau vertinami konkretūs rodikliai, tokie kaip klientų išlaikymas, mokančių vartotojų augimas ir rizikos valdymo kokybė.

    Kas keičiasi investicijų logikoje

    Rizikos kapitalo fondai, vertindami su kriptovaliutomis susijusias įmones, dažniau prašo įrodyti, kaip produktas veikia be spekuliacinio rinkos pakilimo. Dėl to pirmumą įgyja infrastruktūros ir saugumo sprendimai, taip pat mokėjimų, tapatybės ir atitikties technologijos.

    Lygiagrečiai auga institucinis interesas, tačiau jis paprastai ateina su griežtesniais reikalavimais dėl skaidrumo, audito ir vidinių kontrolės procesų. Tokia dinamika skatina rinką profesionalėti, o daliai startuolių tai tampa ir konkurenciniu pranašumu.

    Reguliavimas ir reputacijos veiksnys

    Europos Sąjungoje įsigaliojant MiCA reguliavimui ir stiprėjant pinigų plovimo prevencijos reikalavimams, įmonės turi daugiau pareigų, bet kartu atsiranda aiškesnės žaidimo taisyklės. Dalis fondų tai vertina kaip signalą, kad rinkoje mažės pilkųjų zonų, o ilgainiui didės brandžių produktų dalis.

    Reputacija ir pasitikėjimas tapo svarbiais kriterijais po ankstesnių garsiai nuskambėjusių bankrotų ir apgavysčių atvejų. Investuotojai dažniau tikrina komandų istoriją, pinigų srautus, trečiųjų šalių auditą ir tai, ar projektas nepernelyg priklausomas nuo vieno partnerio ar vienos biržos.

    Kur kryptis gali vesti toliau

    Artimiausiu metu rinkoje tikėtinas nuosaikus augimas, tačiau jis labiau siesis su produktyvumu ir efektyvumu, o ne vien su vertinimų šuoliais. Daug dėmesio sulaukia sprendimai, kurie gali sumažinti finansinių paslaugų kainą, pagerinti rizikos vertinimą ir automatizuoti procesus naudojant DI.

    Investuotojų pinigai greičiausiai ir toliau keliaus į sritis, kuriose technologija dera su aiškia paklausa ir atitiktimi reguliavimui. Tai reiškia, kad kriptovaliutų ir blokų grandinių projektams vien idėjos nebeužtenka, o laimi tie, kurie gali parodyti veikiančią ekonomiką ir tvarią plėtrą.

  • Berlyno „Patronus“ pritraukė 11 mln. eurų: išmanusis laikrodis senjorams ir šeimos programėlė

    Berlyno „Patronus“ pritraukė 11 mln. eurų: išmanusis laikrodis senjorams ir šeimos programėlė

    Berlyne įsikūręs senjorų priežiūros startuolis „Patronus“ pranešė uždaręs 11 mln. eurų investicijų raundą. Bendrovė kuria mobilų avarinės pagalbos išmanųjį laikrodį ir šeimos programėlę, o gautas lėšas ketina skirti plėtrai ir naujiems produktams, susijusiems su gerove bei kasdieniu skaitmeniniu palydovu.

    Raundui vadovavo 3TS Capital Partners, prisidėjo „Grazia Equity“ ir ankstesni investuotojai „Singular“, „Burda Principal Investments“, „Adjacent“, NAP bei UVC Partners. „Patronus“ pozicionuoja save kaip alternatyvą tradiciniams skubios pagalbos iškvietimo pakabukams, kurie, nors naudojami dešimtmečius, dažnai lieka stalčiuje ar ant naktinio staliuko.

    „Norime sukurti pasaulį, kuriame senėjimas reiškia saugumą, savarankiškumą ir ryšį. Technologija turi prisitaikyti prie žmonių, o ne atvirkščiai“, – sakė „Patronus“ įkūrėjas Benas Staudtas.

    Startuolį 2022 metais įkūrė Benas Staudtas ir Timas Wagneris. Pasak bendrovės, klasikiniai avariniai pakabukai dažnai suvokiami kaip stigmatizuojantys, nepatogūs ir vizualiai primenantys medicininį prietaisą, todėl dalis vartotojų jų nenuolat dėvi.

    „Patronus“ teigia, kad prieš pristatydama pirmąjį produktą komanda konsultavosi su daugiau nei 1 000 potencialių klientų. Iš šių pokalbių išryškėjo, kad problema dažnai yra ne techninė, o susijusi su orumu ir kasdienio naudojimo įpročiais.

    Bendrovės laikrodis, kaip teigiama, išoriškai primena įprastą aksesuarą, turi integruotą SIM kortelę ir gali veikti nepriklausomai nuo namų interneto tinklo. Paspaudus mygtuką, vartotojas sujungiamas su skubios pagalbos centru, kuris, anot įmonės, veikia visą parą Vokietijoje.

    Kartu su laikrodžiu sukurta programėlė šeimos nariams, kurioje matoma, ar laikrodis dėvimas, ar žmogus išėjo iš namų, taip pat jo buvimo vieta. Įvykus nelaimei, artimieji gauna pranešimą ir gali susisiekti per laikrodį.

    „Patronus“ skelbia, kad laikrodį kasdien dėvi 85 proc. vartotojų, o aktyvių naudotojų skaičius siekia apie 25 000. Bendrovė taip pat nurodo, kad jų sprendimas jau buvo panaudotas daugiau nei 500 000 skubios pagalbos skambučių, o su senjorais per programėlę susietų šeimos narių yra apie 50 000.

    Viena iš naujų krypčių, kurią „Patronus“ įvardija kaip prioritetą, yra vienišumo mažinimas vyresniame amžiuje. Tam kuriamas DI paremtas skaitmeninis palydovas laikrodyje, kuris būtų pasiekiamas nuolat, tačiau, bendrovės teigimu, neturėtų pakeisti žmogiško ryšio.

    Ankstesniais metais „Patronus“ jau buvo pritraukusi didesnį finansavimą plėtrai, o dabartinis 11 mln. eurų raundas rodo investuotojų dėmesį vadinamajai senėjimo technologijų rinkai. Europoje augant vyresnio amžiaus gyventojų daliai, sprendimai, sujungiantys saugumą, savarankiškumą ir ryšį su artimaisiais, tampa vis svarbesne skaitmeninės sveikatos ir priežiūros ekosistemos dalimi.

  • Amsterdamo fondas „QDNL Participations“ tapo „Ground State Ventures“: kvantinių technologijų fondui pritraukė 75,2 mln. eurų

    Amsterdamo fondas „QDNL Participations“ tapo „Ground State Ventures“: kvantinių technologijų fondui pritraukė 75,2 mln. eurų

    Amsterdame įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė, iki šiol veikusi „QDNL Participations“ vardu, paskelbė apie prekės ženklo keitimą į „Ground State Ventures“. Kartu įmonė pranešė, kad jos ankstyvosios stadijos kvantinių technologijų fondas jau yra pritraukęs daugiau kaip 75,2 mln. eurų ir ruošiasi galutiniam lėšų pritraukimo etapui.

    Pasak bendrovės, pervadinimas susijęs su išsiplėtusiu požiūriu į rinką ir augančiomis galimybėmis kvantinių technologijų srityje. Fondas planavo surinkti apie 59,8 mln. eurų, tačiau, didėjant investuotojų susidomėjimui, ši riba buvo viršyta.

    Kas keičiasi su nauju pavadinimu

    „Ground State Ventures“ įkūrėjas ir generalinis partneris Ton van ’t Noordende teigia, kad kvantinės informacijos era jau kuriama dabar, o fondas siekia derinti gilų mokslo supratimą su rizikos kapitalo logika. Jo teigimu, tikslas yra suburti fondą, galintį užtikrinti išskirtinę grąžą investuotojams ir padėti formuoti rinkos kategoriją.

    Bendrovė aiškina, kad terminas ground state kvantinėje fizikoje reiškia bazinę dalelės energijos būseną, nuo kurios, pridėjus energijos, galima pasiekti sužadintą būseną. Analogiškai fondas siekia suteikti kapitalo ir pagalbos ankstyvos stadijos komandoms, kad jos sparčiau pereitų nuo idėjos prie proveržio rinkoje.

    Fondo kryptis ir portfelis

    Bendrovė įkurta 2022 metais ir pradžioje daugiausia koncentravosi į Nyderlanduose veikiančius kvantinių technologijų startuolius. Tarp ankstyvųjų investicijų minimos Europos įmonės „QuantWare“, „Qblox“, „QphoX“, „QT Sense“ ir „Q*Bird“.

    Pastaruoju metu fondas aktyviau veikia tarptautiniu mastu ir prisidėjo prie pirmųjų finansavimo etapų JAV startuoliuose „Diffraqtion“, „Quantum Elements“ ir „SiC Systems“, taip pat Šveicarijoje veikiančioje „Rhonexum“. Pasak fondo, tai atspindi siekį ieškoti stipriausių komandų neapsiribojant viena geografija.

    „Ground State Ventures“ investuoja į kvantinių technologijų startuolius ankstyviausiose stadijose, daugiausia dėmesio skirdamas kvantiniam skaičiavimui, kvantiniams jutikliams, ryšiui ir infrastruktūrai. Bendrovė pabrėžia, kad be pirmojo čekio taip pat planuoja tęstinį finansavimą, kai įmonės auga ir pereina į vėlesnius etapus.

    Partneriai ir rinkos kontekstas

    2023 metais prie komandos prisijungė „Rigetti Computing“ įkūrėjas Chad Rigetti, tapęs partneriu. Fondas taip pat nurodo rėmęs jo naują projektą „Sygaldry“ ir dalyvavęs finansavimo etapuose, kai įmonė pritraukė apie 118,9 mln. eurų.

    Chad Rigetti teigia, kad, būdamas pirmosios kvantinių technologijų bangos dalimi, gerai supranta, ko reikia kuriant naują kartą, o fondas struktūruojamas taip, kad galėtų anksti atpažinti komerciškai ir techniškai perspektyviausius sprendimus. Jo teigimu, svarbu ne tik investuoti, bet ir padėti komandoms pereiti sudėtingus technologinius bei rinkos etapus.

    „Ground State Ventures“ nurodo turinti stiprią mokslinę ir inžinerinę kompetenciją, įskaitant fizikos mokslų daktarus, dirbančius JAV, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Bendrovės vertinimu, būtent ši kombinacija tampa kritiškai svarbi kvantinių technologijų srityje, kur investuotojams reikia įvertinti ne tik verslo modelį, bet ir fundamentinį technologijos realumą.

  • „Forest“ pritraukė dar 31 mln. eurų: kaip plės dalijamų e. dviračių tinklą Londone

    Londone veikianti dalijamų elektrinių dviračių operatorė „Forest“ pritraukė papildomus 31 mln. eurų finansavimo ir iš viso padidino savo Series B raundą iki 46 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus nukreiptos į plėtrą sostinėje, technologijų vystymą ir saugumo bei parkavimo kontrolės sprendimus.

    Pasak įmonės, dalis kapitalo yra nuosavybės investicijos, kurias skyrė „OKAI“ ir keli esami investuotojai, o kita dalis sudaryta iš turtu užtikrinto finansavimo, suteikto esamo skolintojo „Fintex Capital“. Toks derinys leidžia didinti parką ir infrastruktūrą neapsiribojant vien tik rizikos kapitalo injekcijomis.

    Plėtra, infrastruktūra ir kontrolė

    „Forest“ teigia, kad naujas finansavimas pagreitins veiklos mastelio didinimą visame Londone, o kartu leis daugiau investuoti į dviračių infrastruktūrą. Bendrovė akcentuoja parkavimo vietas ir jų atitikties kontrolę, nes tai yra viena jautriausių dalijamos mikromobilumo paslaugos vietų miestų centruose.

    Įmonė nurodo jau investavusi į 2 600 parkavimo vietų ir planuoja šią kryptį tęsti, kad sumažintų netvarkingai paliekamų transporto priemonių problemą. Praktikoje tai reiškia daugiau aiškiai pažymėtų stovėjimo zonų ir griežtesnę skaitmeninę kontrolę programėlėje.

    Augantis naudojimas ir konkurencija mieste

    Bendrovė, įkurta 2020 metais, skelbia aptarnaujanti apie 1,5 mln. naudotojų ir vykdanti maždaug 2 mln. kelionių per mėnesį Londono rajonuose. „Forest“ taip pat teigia, kad jos veikla organizuojama taip, jog paslauga būtų be tiesioginių emisijų, o dviračiai ir aptarnavimo transportas būtų maitinami atsinaujinančia energija.

    Paklausą tokio tipo paslaugoms dažnai padidina viešojo transporto trikdžiai: bendrovė nurodė, kad per neseniai vykusius metro streikus kelionių skaičius buvo išaugęs apie 30 proc. Tai išryškina dalijamų elektrinių dviračių vaidmenį kaip alternatyvos, kai miestas susiduria su mobilumo apkrovomis.

    Partnerystė su gamintoju ir saugumo akcentas

    Finansavimo sandoryje dalyvaujantis „OKAI“, kuris yra „Forest“ elektrinių dviračių gamintojas, įgijo mažumos paketą. Bendrovės teigimu, tai suteiks daugiau įtakos dviračių dizainui ir gamybos sprendimams, kad parkas tarnautų ilgiau, o priežiūra būtų efektyvesnė.

    „Tai buvo išskirtinio augimo laikotarpis, o šis finansavimas rodo akcininkų pasitikėjimą mūsų gebėjimu atsakingai plėstis Londone“, – sakė „Forest“ finansų vadovas Jose Eluchans.

    „Fintex Capital“ vadovas Robertas Stafleris teigė, kad skolintojas plečia turtu užtikrinto finansavimo liniją, mat paslaugos paklausa didėja. Bendrovė pabrėžia, kad papildomi ištekliai bus skirti ir saugumo funkcijoms, ir parkavimo taisyklių laikymuisi gerinti.

  • Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Google“ ir „Meta“, susiduria su ryškiu talentų nutekėjimu: dalis aukščiausio lygio DI tyrėjų palieka korporacijas ir kuria nuosavas įmones. Investuotojai į šiuos ankstyvos stadijos DI laboratorijų projektus pila rekordiškai dideles sumas, o kai kurie startuoliai pinigus pritraukia per kelis mėnesius nuo įkūrimo.

    Viena ryškiausių istorijų – buvusio „Google DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio startuolis „Ineffable Intelligence“, kuris paskelbė pritraukęs apie 1,0 mlrd. eurų pradinį finansavimą. Tai išskirtinis atvejis rinkoje, kurioje tradiciškai didžiausios sumos skiriamos jau įrodžiusioms produktą įmonėms, o ne ką tik susikūrusioms komandoms.

    Kodėl tyrėjai išeina?

    Rizikos kapitalo atstovai aiškina, kad didžiosios DI laboratorijos vis labiau spaudžiamos greitai parodyti apčiuopiamą verslo grąžą. Dėl to siaurėja tyrimų kryptys, o eksperimentinėms idėjoms, kurios nepadeda laimėti artimiausios konkurencinės lenktynės, dažniau pristinga laiko ir resursų.

    „Kai dalyvauji lenktynėse, natūraliai susiaurini fokusą. Tai sukuria vakuumą: ištisos tyrimų sritys atsiduria paraštėse ne todėl, kad jos nesvarbios, o todėl, kad nelaimi čia ir dabar“, – sakė rizikos kapitalo valdytoja Elise Stern.

    Milijardai už pažadą ir komandą

    Kartu su „Ineffable Intelligence“ minimi ir kiti projektai, kuriuos steigia buvę pirmaujančių laboratorijų darbuotojai: pavyzdžiui, pranešama, kad Timas Rocktäschelis siekia pritraukti iki 0,9 mlrd. eurų savo kuriamam startuoliui „Recursive Superintelligence“. Kiti pavyzdžiai rodo tą pačią tendenciją: stambūs čekiai vis dažniau keliauja komandų reputacijai ir ambicijai, o ne brandžiam produktui.

    Šis modelis veikia ir todėl, kad investuotojai tokius steigėjus laiko turinčiais unikalų pranašumą: jie jau yra matę, kas veikia dideliu mastu, ir gerai supranta, kokios idėjos viduje lieka neįgyvendintos. Dėl to nauji startuoliai dažnai taikosi į konkrečias nišas, kurias korporacijos laikinai nustumia į šalį.

    Ieško spragų už didžiųjų ribų

    Viena iš krypčių – DI taikymas lustų kūrime, kur pasitikėjimas ir neutralumas tampa strateginiu pranašumu. Pavyzdžiui, „Ricursive Intelligence“ kuria įrankius, skirtus padėti lustų dizainui, o jos steigėjos Anna Goldie ir Azalia Mirhoseini anksčiau dirbo „Google DeepMind“ ir „Anthropic“ aplinkoje, prisidėdamos prie automatizuoto lustų projektavimo iniciatyvų.

    „Kad lustų gamintojai patikėtų mums savo vertingiausia intelektine nuosavybe, turime būti neutrali pusė. To nebūtų įmanoma užtikrinti, jei būtume „Google“ viduje“, – sakė Anna Goldie.

    Kitos komandos kuria autonominių laboratorijų idėjas, o dar kiti startuoliai stengiasi peržengti vyraujančią didžiųjų kalbos modelių paradigmą, ieškodami patikimesnio elgesio realiame pasaulyje. Pabrėžiama, kad DI jau juda už ekranų ribų į pramonę, robotiką ir sveikatos apsaugą, kur svarbūs tokie aspektai kaip priežastingumas, stabilumas ir aiškinamumas.

    Tuo pat metu naujai besikuriančios įmonės aktyviai samdo iš tų pačių talentų baseinų: iš buvusių darbdavių bei kitų rinkos lyderių. Tai dar labiau kaitina atlygių konkurenciją ir didina spaudimą didžiosioms bendrovėms išlaikyti tyrėjus, kurie gali pasirinkti kurti savo verslą su investuotojų užnugariu.

  • Vokietijos robotikos startuolis „Sereact“ pritraukė 102 mln. eurų: ką žada naujas DI modelis

    Vokietijos robotikos startuolis „Sereact“ pritraukė 102 mln. eurų: ką žada naujas DI modelis

    Vokietijos robotikos startuolis „Sereact“ paskelbė užbaigęs B serijos investicijų etapą ir pritraukęs apie 102 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs naujausio DI modelio kūrimui, diegimo mastui didinti ir plėtrai JAV.

    Investicijų etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas Headline, o prie jo prisijungė Bullhound Capital, Felix Capital ir Daphni. Taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai Air Street Capital, Creandum ir Point Nine.

    „Sereact“ anksčiau buvo pritraukusi apie 26 mln. eurų A serijos finansavimą, o bendrai per kelis etapus – daugiau nei 130 mln. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad DI grįsta robotika išlieka viena karščiausių sričių Europoje, ypač ten, kur siekiama automatizuoti sandėlių ir gamybos procesus.

    Štutgarte įsikūrusi bendrovė kuria programinę įrangą robotams, suteikiančią jiems universalesnes regos ir manipuliavimo galimybes. Įmonė teigia, kad jos sprendimai gali būti pritaikomi skirtingose pramonės šakose, o tikslas – kad robotai greičiau suprastų aplinką ir patikimiau atliktų fizines užduotis.

    Didžiausia naujo finansavimo dalis bus skirta modelio „Cortex 2“ vystymui ir diegimui. Pasak „Sereact“, modelis mokomas įvairių fizinių veiksmų scenarijų ir realiu laiku padeda parinkti tikėtiniausiai sėkmingą veiksmų strategiją konkrečioje situacijoje.

    „Tai perkelia „Cortex“ iš paprasto daiktų paėmimo į darbus, kur svarbus kontaktas: įtempimo sąlygomis atliekamas surinkimas, komplektavimas, dėjimas, kai svarbus kiekvienas milimetras“, – sakė vienas iš įkūrėjų ir vadovas Ralf Guide.

    Startuolis pabrėžia, kad pats robotų negamina ir neparduoda paslaugų, o tiekia modelį, kuris gali veikti su skirtinga robotika. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai įmonės ieško ne vienos paskirties automatizacijos, bet programinės „smegenų“ dalies, kuri leistų tą pačią technologiją pritaikyti skirtingose darbo vietose.

    Plėtros JAV planuose numatytas biuras Bostone, kur ketinama auginti komandas nuo inžinerijos iki komercinių funkcijų. „Sereact“ skelbia turinti klientų Europoje ir JAV, tarp jų – BMW ir Daimler Truck, o taip pat logistikos bendrovių, kurios robotiką naudoja sandėliuose.

    Bendrovė akcentuoja ir realaus pasaulio duomenų svarbą: diegimai pas klientus generuoja grįžtamąjį ryšį, iš kurio sistema mokosi, todėl sprendimai gali sparčiau tobulėti nei vien sintetiniais duomenimis apmokyti modeliai. Tai ypač aktualu robotikoje, kur aplinkos sąlygos ir objektai dažnai skiriasi nuo laboratorinių scenarijų.

  • „Ineffable Intelligence“ išlindo iš šešėlio: 1 mlrd. eurų sėkla ir planas kurti superintelektą

    „Ineffable Intelligence“ išlindo iš šešėlio: 1 mlrd. eurų sėkla ir planas kurti superintelektą

    Startuolis „Ineffable Intelligence“ pranešė baigęs slaptą veiklos etapą ir oficialiai startuojantis rinkoje. Bendrovė teigia pritraukusi apie 1 mlrd. eurų pradinę investiciją, o jos vertė po sandorio siekia maždaug 4,8 mlrd. eurų.

    Toks sėklinis finansavimas Europoje būtų išskirtinis mastu, nes įprastai ankstyviausiose stadijose investicijos skaičiuojamos dešimtimis ar šimtais milijonų eurų. Vis dėlto rinkoje pastaraisiais metais daugėja vadinamųjų mega sandorių DI srityje, kai kapitalas koncentruojasi keliuose itin ambicinguose projektuose.

    Kas slypi už idėjos?

    Bendrovė skelbia siekianti kurti mokymosi sistemą, paremtą sustiprinamuoju mokymusi, kuri galėtų nuolat įgyti naujų įgūdžių ir žinių iš patirties. Skirtingai nei dauguma dabartinių DI sprendimų, čia akcentuojamas mokymasis veikiant aplinkoje, o ne vien iš žmonių sukurtų duomenų.

    Šis požiūris siejamas su plačiau žinomais proveržiais, kai sustiprinamojo mokymosi metodais kuriamos sistemos mokosi spręsti uždavinius per bandymus ir grįžtamąjį ryšį. Praktikoje tai reiškia didelį skaičiavimo resursų poreikį, ilgesnius eksperimentavimo ciklus ir aukštesnę technologinę riziką, bet potencialiai ir didesnę grąžą.

    Kas įkūrė ir kas investavo?

    „Ineffable Intelligence“ įkūrė Davidas Silveris, siejamas su sustiprinamojo mokymosi krypties vystymu ir akademine veikla Londone. Bendrovė pabrėžia, kad komanda kuriama aplink ilgalaikę viziją spręsti fundamentinį klausimą, kaip intelektas gali atrasti naujas žinias.

    „Pasauliui reikia vietos, kur sustiprinamojo mokymosi ambicija galėtų klestėti ir kur būtų tiesiai sprendžiamas klausimas, kaip atrasti naujas žinias“, – sakė Davidas Silveris.

    Investuotojų sąraše minimos rizikos kapitalo įmonės ir strateginiai partneriai, tarp jų „Sequoia“, „Lightspeed“, taip pat technologijų bendrovė „NVIDIA“ ir kiti fondai. Tokia sudėtis rodo ne tik finansinį užnugarį, bet ir galimą prieigą prie skaičiavimo infrastruktūros, kuri DI projektams tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Didelės investicijos ankstyvoje stadijoje dažnai signalizuoja lenktynes dėl talento ir skaičiavimo galios, ypač kai kalbama apie naujos kartos DI sistemas. Rinkoje tai kelia ir klausimų: ar tokios ambicijos pateisins milžiniškas sąnaudas, ir kaip bus valdomos rizikos, susijusios su galingų modelių sauga bei valdymu.

    „Ineffable Intelligence“ taip pat akcentuoja filantropinį įsipareigojimą: įkūrėjas žada paaukoti visą asmeninę finansinę grąžą iš turimos bendrovės dalies per „Founders Pledge“. Jei bendrovės vertė toliau sparčiai augs, tokio pažado vertė teoriškai galėtų siekti milijardus eurų.