Tag: Rudamina

  • Rudaminoje vyks „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“: 12 edukacijų ir vaišės šeimai

    Rudaminoje vyks „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“: 12 edukacijų ir vaišės šeimai

    Rudaminos turgavietė liepos 4 dieną nuo 10 iki 14 valandos taps vietos ūkių, skonių ir praktinių patirčių erdve. Čia pirmą kartą rengiamas Vilniaus rajono savivaldybės renginys „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“, į kurį kviečiami gyventojai ir svečiai.

    Renginio idėja paprasta: parodyti, kaip gimsta vietinė produkcija ir kuo šiandien gyvena šiuolaikiniai ūkiai. Organizatoriai žada, kad tai bus ne tik mugės tipo susitikimas, bet ir gyva pažintis su žemdirbystės tradicijomis bei naujovėmis.

    „Vilniaus rajonas visada garsėjo giliomis ūkininkavimo tradicijomis ir darbščiais žmonėmis, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti naują renginį, kuriame gali dalyvauti visi“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Pasak renginio organizatorių, programa sudėliota taip, kad veiklų rastų skirtingo amžiaus lankytojai. Dalis užsiėmimų skirti degustacijoms ir kulinariniam paveldui, kiti orientuoti į praktinį dalyvavimą, kad žmonės galėtų ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti.

    „Tai gyva ir skani pamoka po atviru dangumi visai šeimai. Norime, kad mūsų vaikai ne tik matytų uogas ar sūrį prekybos centrų lentynose, bet ir patys suprastų, iš kur jie atkeliauja“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Danuta Narbut.

    Skoniai, amatai ir vietos ūkiai

    Renginyje numatyta 12 nemokamų edukacijų, kurios apima tris kryptis: paragauti, patirti ir pažinti. Lankytojai galės susipažinti su ožkų pieno sūriais, stebėti šakočio kepimo procesą, paragauti totorių virtuvės gaminių ir medžiotojų gaminamo žvėrienos troškinio.

    Norintiems daugiau praktikos žadamos veiklos, kuriose bus galima dekoruoti meduolius, susipažinti su bitininkyste ir iš natūralaus vaško nusilieti žvakę. Taip pat planuojama pažintis su vaistinėmis žolelėmis ir vietoje verdama žolynų arbata.

    Pažintinėje dalyje bus pristatomi ir šiuolaikinio ūkio pavyzdžiai: vynuogynai, egzotiniai grybai, modernizuotas bulvių auginimas, uogų ir grūdų ūkiai. Numatyta ir edukacija apie vaismedžių priežiūrą, o Valstybinių miškų urėdija pakvies į užsiėmimą apie miško auginimo ciklą.

    Technikos ekspozicija ir programa

    Renginio metu planuojama technikos ekspozicija, kurioje lankytojai galės apžiūrėti žemės ūkio, miško, sodo ir vejos priežiūrai skirtą įrangą. Organizatoriai skelbia, kad bus pristatoma ir laisvalaikiui bei aktyviam poilsiui skirta technika.

    Taip pat dalyvaus asociacija Kurianti visuomenė, kuri žada įvairias užimtumo veiklas ir konsultacijas gyventojams. Šventinę nuotaiką palaikys kultūrinė programa su vietos kolektyvų pasirodymais.

    Kada ir kur vyks renginys?

    „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“ vyks liepos 4 dieną nuo 10 iki 14 valandos. Vieta: Rudaminos turgavietė, Gamyklos g. 16, Rudamina.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas renginyje ir visose edukacijose yra nemokamas. Atvykstantiems patariama planuoti laiką taip, kad užtektų ir degustacijoms, ir praktinėms veikloms.

  • Rudaminos seniūnaičių sueiga birželio 10 dieną: darbotvarkėje 2026 metų išlaidų klausimas

    Rudaminos seniūnaičių sueiga birželio 10 dieną: darbotvarkėje 2026 metų išlaidų klausimas

    Birželio 10 dieną 12.00 valandą organizuojama Rudaminos seniūnijos seniūnaičių sueiga. Susitikimas vyks seniūnijos pastate Vilniaus gatvėje 4, Rudaminos miestelyje, taip pat bus sudaryta galimybė dalyvauti nuotoliniu būdu.

    Seniūnaičių sueiga yra darbo formatas, kuriame seniūnaitijoms atstovaujantys seniūnaičiai aptaria aktualius vietos bendruomenės klausimus, teikia pasiūlymus seniūnijai ir savivaldybei, derina veiklos prioritetus. Tokie susitikimai paprastai skirti sprendimams, susijusiems su kasdieniais gyventojų poreikiais ir vietos iniciatyvų įgyvendinimu.

    Šį kartą svarbiausias darbotvarkės klausimas susijęs su 2026 metų antrojo ketvirčio seniūnaičių išlaidomis, kurios patiriamos vykdant seniūnaičio veiklą. Sueigoje numatyta aptarti šių išmokų panaudojimo kryptis ir su tuo susijusias praktines detales.

    Taip pat bus nagrinėjami kiti klausimai, kuriuos sueigos dalyviai gali iškelti pagal aktualumą. Gyventojams, kurie turi pasiūlymų ar pastebėjimų dėl savo seniūnaitijos problemų, rekomenduojama juos perduoti seniūnaičiams iš anksto, kad jie būtų įtraukti į aptarimą.

    Dalyvavimas nuotoliniu būdu leidžia prisijungti ir tiems seniūnaičiams, kurie negali atvykti į vietą, tačiau nori dalyvauti sprendimų priėmime. Praktinė prisijungimo informacija paprastai pateikiama seniūnijos komunikacijos kanaluose arba perduodama tiesiogiai sueigos dalyviams.

  • Rudaminoje vaikai kurs gintarines apyrankes tėčiui: kūrybinės dirbtuvės prieš Tėvo dieną

    Rudaminoje vaikai kurs gintarines apyrankes tėčiui: kūrybinės dirbtuvės prieš Tėvo dieną

    Tėvo diena Lietuvoje 2026 metais bus minima birželio 7 dieną, kaip ir įprasta, pirmąjį birželio sekmadienį. Artėjant šiai progai, šeimos vis dažniau renkasi ne pirktas dovanas, o veiklas, kurios leidžia vaikams padėką tėčiui išreikšti savo rankomis.

    Rudaminoje organizuojamos kūrybinės dirbtuvės vaikams Pasidaryk gintarinę apyrankę tėčiui. Tokia idėja patraukli tuo, kad dovana tampa asmeniška ir prasminga, o pats procesas vaikams virsta patirtimi, kurią lengva prisiminti ilgai.

    Gintaras ir jo prasmė

    Dirbtuvių metu dalyviai supažindinami su gintaro istorija ir simbolika. Gintaras Lietuvoje siejamas su Baltijos regionu, amatais ir tradicijomis, todėl kūryba su šia medžiaga natūraliai įgauna ir edukacinį, ir kultūrinį atspalvį.

    Po trumpos teorinės dalies vaikai pereina prie praktikos ir kuria apyrankes, derindami spalvas, formas bei detales pagal savo sumanymą. Tokios dirbtuvės lavina smulkiąją motoriką, kantrybę ir kūrybiškumą, o kartu padeda vaikams išmokti planuoti darbą nuo idėjos iki rezultato.

    Ne tik dovana, bet ir šeimos tradicija

    Rankų darbo dovanos dažnai tampa proga šeimoje kurti mažas tradicijas, kurios stiprina ryšį ir pabrėžia dėmesį žmogui, o ne daiktui. Tėvo dienos kontekste tai ypač svarbu, nes vaikai pamato, kad rūpestis ir pagarba gali būti išreiškiami paprastai, bet nuoširdžiai.

    Dirbtuves organizuoja Rudaminos kultūros centras. Organizatorių teigimu, pagrindinis tikslas yra suteikti vaikams galimybę sukurti unikalią dovaną ir kartu prasmingai praleisti laiką bendruomenėje.

  • Rudaminoje įvyko tarptautinis vaikų liaudies šokių festivalis: į sceną žengė 12 kolektyvų

    Rudaminoje įvyko tarptautinis vaikų liaudies šokių festivalis: į sceną žengė 12 kolektyvų

    Gegužės 24 dieną Rudaminoje surengtas septintasis tarptautinis vaikų ir jaunimo liaudies šokių festivalis Šok ir trypk 2026. Renginys subūrė jaunuosius šokėjus, kurie žiūrovams pristatė skirtingų regionų tradicijas, kostiumų spalvas ir liaudies šokio temperamentą.

    Šių metų programoje pasirodė 12 kolektyvų, į Rudaminą atvykusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Festivalio organizatoriai pabrėžė, kad augantis dalyvių ratas rodo stabilų vaikų ir jaunimo susidomėjimą folkloru, o tokie renginiai padeda tradicijoms išlikti gyvoms.

    Scenoje pasirodė 12 kolektyvų

    Žiūrovai išvydo ansamblių Rudomianka, Švieselė, Mała Wilia, Żeżyki, Pacerki, Fasolinki, Suderwianka, Świtezianka, Sto Uśmiechów, Promyki, Hałas ir Žiogeliai pasirodymus. Kai kuriuose kolektyvuose šoko skirtingų amžiaus grupių dalyviai, todėl festivalis tapo ir kartų susitikimu, kai patirtis perduodama tiesiog scenoje.

    Po kiekvieno pasirodymo publika negailėjo plojimų, o renginio dinamika priminė, kad liaudies šokis šiandien vis dažniau pristatomas kaip šiuolaikiškai organizuota scena su aiškia dramaturgija, nuosekliomis programomis ir dėmesiu jaunųjų atlikėjų meniniam ugdymui.

    Apdovanoti konkurso laimėtojai

    Festivalio metu taip pat įteikti apdovanojimai virtualaus šokių konkurso Stars Stage 2026 nugalėtojams. Pirmoji vieta skirta kolektyvui Švieselė, antroji vieta atiteko kolektyvui Kropeliki, o trečiąją vietą pelnė Emilijos Zachaževskos ir Emilijos Staniulytės duetas.

    Visi šių metų festivalio dalyviai apdovanoti organizatorių diplomais, medaliais ir atminimo dovanomis. Tokia praktika, anot rengėjų, svarbi ne tik kaip padėka, bet ir kaip paskata jaunimui tęsti veiklą kolektyvuose bei stiprinti sceninę patirtį.

    Svečiai vedė šokių užsiėmimus

    Ypatingais festivalio svečiais tapo Lenkijos ansamblio Śląsk nariai. Gegužės 23 dieną jie vedė šokių užsiėmimus festivalio dalyviams, kurie turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su profesionalių atlikėjų darbo principais ir sceninio judesio detalėmis.

    Festivalį organizavo Rudaminos kultūros centras, o projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Organizatorių teigimu, renginys dar kartą patvirtino, kad folkloras išlieka bendruomenes telkianti jėga, o Rudamina stiprina savo, kaip gyvos tradicijų erdvės, vardą.

  • Vilniaus rajone atnaujins 3 priedangas: 120 tūkst. eurų skiriama saugesniam gyventojų prieglobsčiui

    Vilniaus rajone atnaujins 3 priedangas: 120 tūkst. eurų skiriama saugesniam gyventojų prieglobsčiui

    Vilniaus rajono savivaldybė pradeda naują civilinės saugos projektą, kuriuo siekiama sustiprinti priedangų tinklą ir gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gegužės 8 dieną pasirašyta projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Vilniaus rajone įgyvendinimo sutartis.

    Projektui iš Valstybės gynybos fondo skirta 120 000 eurų. Lėšos bus naudojamos priedangų atnaujinimui, modernizavimui ir pritaikymui žmonėms su negalia bei riboto judumo asmenims.

    Ką numato projektas

    Numatyta pagerinti sąlygas trijose Vilniaus rajono priedangose, esančiose švietimo ir kultūros įstaigose Nemenčinėje ir Rudaminoje. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas teikiamas ne tik techninei būklei, bet ir realiam prieinamumui, kad priedangos būtų tinkamos įvairių poreikių žmonėms.

    Modernizavimo darbai apims sprendimus, kurie didina saugumą ir savarankišką veikimą nutrūkus infrastruktūrai. Planuojama įrengti evakuacinius išėjimus, evakuacinį apšvietimą, diegti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, taip pat įsigyti rezervinius elektros generatorius.

    Numatomas ir vėdinimo sistemų atnaujinimas bei apsauginių langų skydų įrengimas. Įėjimai ir išėjimai bus pritaikomi riboto judumo asmenims, kad ekstremalios situacijos atveju priedangos būtų pasiekiamos kuo platesnei gyventojų grupei.

    „Pastarųjų dienų įvykiai regione dar kartą priminė, kaip svarbu būti pasirengusiems įvairioms grėsmėms ir stiprinti civilinės saugos infrastruktūrą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Terminai ir platesnis kontekstas

    Projektą įgyvendina Vilniaus rajono savivaldybės administracija, o administravimą vykdo Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra. Finansavimas skiriamas pagal pažangos priemonę, skirtą stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius.

    Planuojama, kad darbai bus užbaigti iki 2027 metų trečiojo ketvirčio pabaigos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai nuoseklios investicijos į civilinės saugos infrastruktūrą dalis, kuri turi ilgalaikį tikslą didinti bendruomenės atsparumą.

    Vilniaus rajone šiuo metu yra 115 priedangų, kuriose gali pasislėpti 19 200 gyventojų. Savivaldybė nurodo, kad priedangų tinklas kasmet atnaujinamas ir plečiamas, o iki 2026 metų pabaigos planuojama sudaryti galimybę pasislėpti daugiau kaip 22 000 asmenų.

  • Šimtmečio sulaukęs Rudaminos gyventojas Fiodoras Bazylevas atskleidė paprastą gyvenimo taisyklę

    Šimtmečio sulaukęs Rudaminos gyventojas Fiodoras Bazylevas atskleidė paprastą gyvenimo taisyklę

    Gegužės 11 dieną Rudaminoje (Vilniaus rajone) 100 metų jubiliejų minėjo vietos gyventojas Fiodoras Bazylevas. Garbinga sukaktis buvo pažymėta bendruomeniškai: šventinė diena prasidėjo pamaldomis Šv. Mikalojaus cerkvėje.

    Vėliau svečiai rinkosi cerkvės bendruomenės namuose, kur jubiliatą pasveikinti atvyko artimieji, draugai ir Vilniaus rajono savivaldybės atstovai. Vicemeras Algis Vaitkevičius mero Roberto Duchnevičiaus vardu įteikė atminimo dovanų ir gėlių.

    „Sulaukti šimto metų – tai ne tik garbingas jubiliejus, bet ir visas istorijos amžius, telpantis vieno žmogaus gyvenime. Linkiu, kad Jus ir toliau suptų artimųjų meilė, pagarba ir dėkingumas“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Fiodoras Bazylevas gimė 1926 metais gegužės 11 dieną Rusijoje ir augo su dviem vyresniais broliais. Antrojo pasaulinio karo metais šeimos likimą pakeitė priverstiniai išgyvenimai: 1943 metais kartu su tėvais jis buvo išvežtas į Vokietiją.

    Į Lietuvą F. Bazylevas atvyko 1945 metais. Čia jis penkerius metus tarnavo kariuomenėje, o vėliau mokėsi Vilniaus žemės ūkio technikume, kur įgijo agronomo profesijai reikalingų žinių.

    Baigęs mokslus, jis buvo paskirtas dirbti Šalčininkų rajono kolūkyje „Kamienka“. Vėliau profesinis kelias tęsėsi Rudaminoje, kur nuo 1958 metų rugpjūčio 25 dienos tapo nuolatiniu gyventoju.

    Rudaminoje jis dirbo agronomu ir brigadininku kolūkyje „Kovo 8-oji“, o nuo 1973 metų gyvena dabartiniuose namuose. Ilgametė patirtis žemės ūkyje, kaip pasakoja jį pažįstantys, tapo svarbia jo tapatybės dalimi ir ryšiu su vietos bendruomene.

    Asmeniniame gyvenime jubiliatas 1956 metais susituokė su Tamara, dirbusia mokytoja. Pasak F. Bazylevo, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, o kartu pora praleido 60 metų.

    Prieš dešimtmetį Fiodoras Bazylevas tapo našliu. Jis užaugino dvi dukras, džiaugiasi keturiais anūkais ir šešiais proanūkiais, o šeimos ryšiai, artimųjų teigimu, išlieka viena svarbiausių jo kasdienybės atramų.

    Paklaustas apie ilgaamžiškumo paslaptį ir gyvenimo vertybes, jubiliatas akcentuoja paprastus, bet nuoseklaus gyvenimo reikalaujančius dalykus. Jo teigimu, svarbiausia išlikti pagarbiems, nepuoselėti pavydo ir laikytis vidinės tvarkos.

    „Mylėkite tėvus, nes jie davė gyvenimą. Mylėkite gyvenimą, nes jis mums duotas tik vienas, ir mylėkite Dievą. Reikia nepavydėti, gerbti vienas kitą – tada viskas bus gerai“, – sakė Fiodoras Bazylevas.

    Vilniaus rajono savivaldybės duomenimis, tai jau trečias 100-mečio jubiliejus rajone šiais metais. Anksčiau vasario 25 dieną šimtmetį minėjo Rukainių seniūnijos gyventoja Irena Dowgiałło, o kovo 1 dieną Nemenčinės mieste šią sukaktį pasitiko Jelena Malinovkaja.

  • Riešėje atidarytas knygomatas: Vilniaus rajono gyventojams knygas bus galima atsiimti visą parą

    Riešėje atidarytas knygomatas: Vilniaus rajono gyventojams knygas bus galima atsiimti visą parą

    Riešėje įrengtas naujas Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos knygomatas, leidžiantis užsakytas knygas atsiimti bet kuriuo paros metu. Savivaldybės biblioteka skelbia, kad tai jau antrasis toks sprendimas rajone, o pirmasis knygomatas veikia prie Centrinės bibliotekos Rudaminoje.

    Naujasis knygomatas įrengtas Sporto gatvėje 3, Riešėje, ir skirtas ne tik šios gyvenvietės, bet ir aplinkinių vietovių gyventojams. Kadangi Riešėje nėra bibliotekos padalinio, toks atsiėmimo punktas tampa praktiška alternatyva tiems, kurie iki šiol dėl knygų turėdavo vykti į kitas gyvenvietes.

    Knygomato paslauga orientuota į žmones, kuriems nepatogu lankytis bibliotekoje darbo valandomis, nes leidinius galima atsiimti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi bibliotekose, siekiant suderinti skaitytojų įpročius su didėjančiu patogumo ir greitesnio aptarnavimo poreikiu.

    Leidinius galima užsisakyti portale iBiblioteka arba susisiekiant su Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriumi telefonu ar elektroniniu paštu. Užsakymo metu reikia pasirinkti atsiėmimo vietą, nurodant, kuriame knygomate norima atsiimti leidinius: Rudaminos ar Riešės.

    Biblioteka primena, kad užsakant internetu svarbu pasitikrinti, ar iBiblioteka paskyroje įrašytas teisingas mobiliojo telefono numeris. Kai leidiniai įdedami į knygomatą, skaitytojas gauna SMS žinutę su PIN kodu, o atvykus prie įrenginio tereikia įvesti gautą kodą ir atsiimti užsakymą.

    Grąžinti pasiskolintus leidinius taip pat galima per knygomatą, pasinaudojant grąžinimui skirta vieta. Biblioteka nurodo, kad užsakymų vykdymas ir knygų įdėjimas į knygomatą vyks kartą per savaitę, kiekvieną antradienį.

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos teigimu, knygomatai yra dalis siekio plėsti modernias paslaugas ir sudaryti patogesnes galimybes skaityti, mokytis bei naudotis bibliotekos fondais arčiau namų. Tikimasi, kad naujasis knygomatas Riešėje taps dažnai naudojama paslauga vietos bendruomenei.

    Informacija ir nuotrauka: Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka

  • Rudaminoje atidaryta lauko paroda apie Lietuvos totorius: Keturiasdešimt Totorių kaimo istorijos

    Rudaminoje atidaryta lauko paroda apie Lietuvos totorius: Keturiasdešimt Totorių kaimo istorijos

    Rudaminoje gegužės 6 dieną atidaryta lauko paroda Totorių kultūrinis paveldas, kviečianti iš arčiau susipažinti su Lietuvos totorių istorija, tradicijomis ir bendruomenės gyvenimu. Parodą pristatė Rudaminos kultūros centras, pakvietęs lankytojus į atvirą erdvę, kur istorija pasakojama per faktus, asmenybes ir išlikusius kultūros ženklus.

    Lietuvos totoriai mūsų šalyje gyvena daugiau nei šešis šimtmečius, o jų atvykimas siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Istorinėje atmintyje totoriai pirmiausia minimi kaip kariai, gynę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir svarbiausius miestus, tačiau ilgainiui jų vaidmuo keitėsi kartu su valstybės ir visuomenės raida.

    Laikui bėgant dalis totorių įsitvirtino kaip žemdirbiai, amatininkai ir prekybos keliuose dirbę vežėjai, garsėję patikimumu bei ryšiais su platesniu regionu. Paroda primena, kad ši bendruomenė Lietuvoje kūrė ne tik karinę, bet ir kasdienę, ūkinę bei kultūrinę istoriją, kuri matoma iki šiol.

    Vienas ryškiausių parodos akcentų yra Keturiasdešimt Totorių kaimas Vilniaus rajone, laikomas viena seniausių totorių gyvenviečių Lietuvoje. Ekspozicija pasakoja apie vietos raidą, žmones ir tradicijas, kurios čia išliko per kartas, kartu prisitaikant prie skirtingų istorinių laikotarpių.

    Parodoje pristatomos ir iškilios asmenybės, siejamos su totorių kultūros puoselėjimu Lietuvoje, tarp jų minimi kunigaikščiai Rudzevičiai, didikai Sobolevskiai ir Mensaidas Bajraševskis. Lankytojams primenama, kad bendruomenės tapatybę dažnai padeda išlaikyti ne tik institucijos, bet ir konkretūs žmonės bei šeimos, perduodančios atmintį ir papročius.

    Ekspozicija apima ir materialųjį paveldą: senas knygas, religinius tekstus, istorinius paminklus, liudijančius, kaip totoriams pavyko išsaugoti savo tikėjimą ir tradicijas gyvenant toli nuo protėvių kraštų. Ypatinga vieta skiriama mečetei kaip bendruomenės centrui, kuri ilgą laiką buvo ne tik maldos, bet ir susitikimų, svarbiausių gyvenimo įvykių erdvė.

    Atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenės atstovės Zita Milkamanovič ir Elnara Churlu, kurios pasidalijo asmeninėmis šeimų istorijomis ir pristatė kulinarinį paveldą. Susitikime daug dėmesio skirta tam, kaip tradiciniai patiekalai ir jų ruošimo papročiai išlieka bendruomenės tapatybės dalimi šiandien.

    Svečiai sužinojo apie totorių virtuvę ir jos vietą šventėse, taip pat apie patiekalus, turinčius religinę ar simbolinę reikšmę. Renginio metu lankytojams pristatyti tradiciniai valgiai, tarp jų koldūnai, balandėliai, bastruma, džiovinta žąsiena, taip pat buvo siūloma paragauti chalvos ir šimtalapio.

    Parodos atidarymas tapo proga ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pabendrauti, pasidalyti įspūdžiais bei geriau suprasti, kuo Lietuvos istorija yra daugiakultūrė. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda matyti bendrą šalies paveldą per skirtingų bendruomenių patirtis ir išsaugotus pasakojimus.

    Renginį organizavo Rudaminos kultūros centras.

  • Rudaminoje uždaryta paroda ir nuskambėjo smuikas: kaip muziką mokiniai pavertė spalvomis

    Rudaminoje uždaryta paroda ir nuskambėjo smuikas: kaip muziką mokiniai pavertė spalvomis

    Rudaminos kultūros centre balandžio 28 dieną surengtas vakaras sujungė dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingas kalbas: vaizdą ir garsą. Renginio metu vyko parodos uždarymas ir koncertas, kuriame skambėjo smuiko muzika.

    Parodoje lankytojai galėjo pamatyti Rudaminos meno mokyklos mokinių darbus, sukurtus klausantis smuiko kūrinių. Idėja paprasta, bet įgyvendinimas reikalauja daug jautrumo: muzikinę nuotaiką perkelti į linijas, spalvų ritmą ir formų dinamiką.

    Darbai atlikti įvairiomis technikomis, todėl kiekvienas kūrinys skirtingai atskleidė tą patį šaltinį: garsą. Naudotos sausosios pastelės, akvarelė, aliejinės pastelės, guašas ir mišri technika, leidusi sluoksniuoti įspūdį ir kurti ryškesnį emocinį kontrastą.

    Koncerte – jaunieji smuikininkai

    Parodos uždarymą pratęsė koncertas, kuriame pasirodė Rudaminos meno mokyklos mokinės Safira Augulevič, Kornelija Novicka, Augustė Seliatickytė, Estera Jakimovič ir Kamila Špakovska. Kiekviena atlikėja publikai pristatė po kūrinį, atskleisdama skirtingą smuiko skambesio charakterį.

    Kartu su mokiniais pasirodė ir jų mokytojas Žilvinas Švelnys, su kuriuo buvo atlikti bendri kūriniai, taip pat nuskambėjo ir jo solinis numeris. Koncerto akompanimentą atliko koncertmeisterė Jelena Ščerbakova.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Tokie vakarai vis dažniau tampa kultūros centrų ir meno mokyklų praktika, kai edukacija pristatoma ne kaip pamoka, o kaip patirtis. Muzikos ir dailės sintezė ugdo gebėjimą interpretuoti, o ne tik atkartoti, ir padeda jauniesiems kūrėjams drąsiau ieškoti savos raiškos.

    Renginį organizavo Rudaminos kultūros centras ir Rudaminos meno mokykla. Vakaro atmosfera priminė, kad pavasariškas atsinaujinimas gali skambėti ne tik natomis, bet ir spalvomis.

  • Žemės dienos kūrybinės dirbtuvės Rudaminoje: kaip antrinės žaliavos tampa ugdymo priemone

    Žemės dienos kūrybinės dirbtuvės Rudaminoje: kaip antrinės žaliavos tampa ugdymo priemone

    Balandžio 22 dieną Vilniaus rajono Rudaminos lopšelyje-darželyje surengta praktinė konferencija, skirta Žemės dienai ir tvarumo ugdymui ankstyvajame amžiuje. Renginyje pedagogai dalijosi patirtimis, kaip antrines žaliavas paversti prasmingomis ugdymo priemonėmis ir kasdienėmis veiklomis, kurios vaikams padeda suprasti atsakingo vartojimo idėją.

    Į konferenciją atvyko ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai bei vadovai iš kelių Vilniaus rajono įstaigų, tarp jų ir Rudaminos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Pagirių lopšelis-darželis „Pelėdžiukas“, Maišiagalos, Nemėžio bei kitų bendruomenių pedagogai. Bendras akcentas buvo aiškus: tvarumas ugdymo įstaigoje neturi apsiriboti viena akcija, o turi tapti nuoseklia kasdienybės dalimi.

    Renginys pradėtas bendruomenišku svečių sutikimu ir vaikų parengtais pasirodymais, kurie suteikė šventei emocinio įtraukumo. Konferencijos atidaryme įstaigos direktorė Irena Bylinska pabrėžė, kad ankstyvas aplinkosauginis ugdymas formuoja ilgalačius įpročius, o vaikai geriausiai mokosi per patirtį, pavyzdį ir žaidimą.

    Teorinėje dalyje pristatytas pranešimas apie tvaraus vystymosi veiklas darželyje, aptariant atliekų rūšiavimo įpročių formavimą, medžiagų pakartotinį panaudojimą ir kūrybines veiklas, kurios ugdo vaikų smalsumą bei atsakomybę. Pedagogai akcentavo, kad tvarumo tema veiksmingiausia, kai ji integruojama į skirtingas ugdymo sritis, nuo meninės raiškos iki pasaulio pažinimo.

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai skirtingų įstaigų mokytojos vedė kūrybines dirbtuves vaikams. Veiklų metu ugdytiniai konstravo, eksperimentavo, kūrė iš antrinių žaliavų ir ieškojo naujų panaudojimo būdų, mokydamiesi, kad panaudotos medžiagos gali įgyti antrą gyvenimą.

    Pedagogai pabrėžė, kad tokios dirbtuvės lavina ne tik kūrybiškumą, bet ir problemų sprendimo gebėjimus, smulkiąją motoriką, bendradarbiavimą. Vaikams tai tampa aiškiu, apčiuopiamu ryšiu tarp kasdienių daiktų, vartojimo ir aplinkos, o mokytojams suteikia idėjų, kaip tvarumo principus taikyti be didelių išlaidų.

    Renginio pabaigoje dalyviai apibendrino patirtis ir pasidalijo įžvalgomis, kokios veiklos labiausiai įtraukia skirtingo amžiaus vaikus. Konferenciją simboliškai užbaigė bendra veikla su ugdytiniais, sodinant gėles, taip primenant, kad aplinkosauga prasideda nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių.

    Organizatorių teigimu, tokio formato susitikimai stiprina bendruomenių ryšį ir leidžia greičiau skleisti praktiškai pasiteisinusias ugdymo idėjas. Žemės dienos renginys Rudaminoje tapo proga ne tik paminėti datą, bet ir parodyti, kaip tvarumo ugdymas gali būti gyvas, kūrybingas ir vaikams suprantamas.