CP v2

Tag: Rudamina

  • Šimtmečio sulaukęs Rudaminos gyventojas Fiodoras Bazylevas atskleidė paprastą gyvenimo taisyklę

    Šimtmečio sulaukęs Rudaminos gyventojas Fiodoras Bazylevas atskleidė paprastą gyvenimo taisyklę

    Gegužės 11 dieną Rudaminoje (Vilniaus rajone) 100 metų jubiliejų minėjo vietos gyventojas Fiodoras Bazylevas. Garbinga sukaktis buvo pažymėta bendruomeniškai: šventinė diena prasidėjo pamaldomis Šv. Mikalojaus cerkvėje.

    Vėliau svečiai rinkosi cerkvės bendruomenės namuose, kur jubiliatą pasveikinti atvyko artimieji, draugai ir Vilniaus rajono savivaldybės atstovai. Vicemeras Algis Vaitkevičius mero Roberto Duchnevičiaus vardu įteikė atminimo dovanų ir gėlių.

    „Sulaukti šimto metų – tai ne tik garbingas jubiliejus, bet ir visas istorijos amžius, telpantis vieno žmogaus gyvenime. Linkiu, kad Jus ir toliau suptų artimųjų meilė, pagarba ir dėkingumas“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Fiodoras Bazylevas gimė 1926 metais gegužės 11 dieną Rusijoje ir augo su dviem vyresniais broliais. Antrojo pasaulinio karo metais šeimos likimą pakeitė priverstiniai išgyvenimai: 1943 metais kartu su tėvais jis buvo išvežtas į Vokietiją.

    Į Lietuvą F. Bazylevas atvyko 1945 metais. Čia jis penkerius metus tarnavo kariuomenėje, o vėliau mokėsi Vilniaus žemės ūkio technikume, kur įgijo agronomo profesijai reikalingų žinių.

    Baigęs mokslus, jis buvo paskirtas dirbti Šalčininkų rajono kolūkyje „Kamienka“. Vėliau profesinis kelias tęsėsi Rudaminoje, kur nuo 1958 metų rugpjūčio 25 dienos tapo nuolatiniu gyventoju.

    Rudaminoje jis dirbo agronomu ir brigadininku kolūkyje „Kovo 8-oji“, o nuo 1973 metų gyvena dabartiniuose namuose. Ilgametė patirtis žemės ūkyje, kaip pasakoja jį pažįstantys, tapo svarbia jo tapatybės dalimi ir ryšiu su vietos bendruomene.

    Asmeniniame gyvenime jubiliatas 1956 metais susituokė su Tamara, dirbusia mokytoja. Pasak F. Bazylevo, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, o kartu pora praleido 60 metų.

    Prieš dešimtmetį Fiodoras Bazylevas tapo našliu. Jis užaugino dvi dukras, džiaugiasi keturiais anūkais ir šešiais proanūkiais, o šeimos ryšiai, artimųjų teigimu, išlieka viena svarbiausių jo kasdienybės atramų.

    Paklaustas apie ilgaamžiškumo paslaptį ir gyvenimo vertybes, jubiliatas akcentuoja paprastus, bet nuoseklaus gyvenimo reikalaujančius dalykus. Jo teigimu, svarbiausia išlikti pagarbiems, nepuoselėti pavydo ir laikytis vidinės tvarkos.

    „Mylėkite tėvus, nes jie davė gyvenimą. Mylėkite gyvenimą, nes jis mums duotas tik vienas, ir mylėkite Dievą. Reikia nepavydėti, gerbti vienas kitą – tada viskas bus gerai“, – sakė Fiodoras Bazylevas.

    Vilniaus rajono savivaldybės duomenimis, tai jau trečias 100-mečio jubiliejus rajone šiais metais. Anksčiau vasario 25 dieną šimtmetį minėjo Rukainių seniūnijos gyventoja Irena Dowgiałło, o kovo 1 dieną Nemenčinės mieste šią sukaktį pasitiko Jelena Malinovkaja.

  • Riešėje atidarytas knygomatas: Vilniaus rajono gyventojams knygas bus galima atsiimti visą parą

    Riešėje atidarytas knygomatas: Vilniaus rajono gyventojams knygas bus galima atsiimti visą parą

    Riešėje įrengtas naujas Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos knygomatas, leidžiantis užsakytas knygas atsiimti bet kuriuo paros metu. Savivaldybės biblioteka skelbia, kad tai jau antrasis toks sprendimas rajone, o pirmasis knygomatas veikia prie Centrinės bibliotekos Rudaminoje.

    Naujasis knygomatas įrengtas Sporto gatvėje 3, Riešėje, ir skirtas ne tik šios gyvenvietės, bet ir aplinkinių vietovių gyventojams. Kadangi Riešėje nėra bibliotekos padalinio, toks atsiėmimo punktas tampa praktiška alternatyva tiems, kurie iki šiol dėl knygų turėdavo vykti į kitas gyvenvietes.

    Knygomato paslauga orientuota į žmones, kuriems nepatogu lankytis bibliotekoje darbo valandomis, nes leidinius galima atsiimti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi bibliotekose, siekiant suderinti skaitytojų įpročius su didėjančiu patogumo ir greitesnio aptarnavimo poreikiu.

    Leidinius galima užsisakyti portale iBiblioteka arba susisiekiant su Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriumi telefonu ar elektroniniu paštu. Užsakymo metu reikia pasirinkti atsiėmimo vietą, nurodant, kuriame knygomate norima atsiimti leidinius: Rudaminos ar Riešės.

    Biblioteka primena, kad užsakant internetu svarbu pasitikrinti, ar iBiblioteka paskyroje įrašytas teisingas mobiliojo telefono numeris. Kai leidiniai įdedami į knygomatą, skaitytojas gauna SMS žinutę su PIN kodu, o atvykus prie įrenginio tereikia įvesti gautą kodą ir atsiimti užsakymą.

    Grąžinti pasiskolintus leidinius taip pat galima per knygomatą, pasinaudojant grąžinimui skirta vieta. Biblioteka nurodo, kad užsakymų vykdymas ir knygų įdėjimas į knygomatą vyks kartą per savaitę, kiekvieną antradienį.

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos teigimu, knygomatai yra dalis siekio plėsti modernias paslaugas ir sudaryti patogesnes galimybes skaityti, mokytis bei naudotis bibliotekos fondais arčiau namų. Tikimasi, kad naujasis knygomatas Riešėje taps dažnai naudojama paslauga vietos bendruomenei.

    Informacija ir nuotrauka: Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka

  • Rudaminoje atidaryta lauko paroda apie Lietuvos totorius: Keturiasdešimt Totorių kaimo istorijos

    Rudaminoje atidaryta lauko paroda apie Lietuvos totorius: Keturiasdešimt Totorių kaimo istorijos

    Rudaminoje gegužės 6 dieną atidaryta lauko paroda Totorių kultūrinis paveldas, kviečianti iš arčiau susipažinti su Lietuvos totorių istorija, tradicijomis ir bendruomenės gyvenimu. Parodą pristatė Rudaminos kultūros centras, pakvietęs lankytojus į atvirą erdvę, kur istorija pasakojama per faktus, asmenybes ir išlikusius kultūros ženklus.

    Lietuvos totoriai mūsų šalyje gyvena daugiau nei šešis šimtmečius, o jų atvykimas siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Istorinėje atmintyje totoriai pirmiausia minimi kaip kariai, gynę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir svarbiausius miestus, tačiau ilgainiui jų vaidmuo keitėsi kartu su valstybės ir visuomenės raida.

    Laikui bėgant dalis totorių įsitvirtino kaip žemdirbiai, amatininkai ir prekybos keliuose dirbę vežėjai, garsėję patikimumu bei ryšiais su platesniu regionu. Paroda primena, kad ši bendruomenė Lietuvoje kūrė ne tik karinę, bet ir kasdienę, ūkinę bei kultūrinę istoriją, kuri matoma iki šiol.

    Vienas ryškiausių parodos akcentų yra Keturiasdešimt Totorių kaimas Vilniaus rajone, laikomas viena seniausių totorių gyvenviečių Lietuvoje. Ekspozicija pasakoja apie vietos raidą, žmones ir tradicijas, kurios čia išliko per kartas, kartu prisitaikant prie skirtingų istorinių laikotarpių.

    Parodoje pristatomos ir iškilios asmenybės, siejamos su totorių kultūros puoselėjimu Lietuvoje, tarp jų minimi kunigaikščiai Rudzevičiai, didikai Sobolevskiai ir Mensaidas Bajraševskis. Lankytojams primenama, kad bendruomenės tapatybę dažnai padeda išlaikyti ne tik institucijos, bet ir konkretūs žmonės bei šeimos, perduodančios atmintį ir papročius.

    Ekspozicija apima ir materialųjį paveldą: senas knygas, religinius tekstus, istorinius paminklus, liudijančius, kaip totoriams pavyko išsaugoti savo tikėjimą ir tradicijas gyvenant toli nuo protėvių kraštų. Ypatinga vieta skiriama mečetei kaip bendruomenės centrui, kuri ilgą laiką buvo ne tik maldos, bet ir susitikimų, svarbiausių gyvenimo įvykių erdvė.

    Atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenės atstovės Zita Milkamanovič ir Elnara Churlu, kurios pasidalijo asmeninėmis šeimų istorijomis ir pristatė kulinarinį paveldą. Susitikime daug dėmesio skirta tam, kaip tradiciniai patiekalai ir jų ruošimo papročiai išlieka bendruomenės tapatybės dalimi šiandien.

    Svečiai sužinojo apie totorių virtuvę ir jos vietą šventėse, taip pat apie patiekalus, turinčius religinę ar simbolinę reikšmę. Renginio metu lankytojams pristatyti tradiciniai valgiai, tarp jų koldūnai, balandėliai, bastruma, džiovinta žąsiena, taip pat buvo siūloma paragauti chalvos ir šimtalapio.

    Parodos atidarymas tapo proga ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pabendrauti, pasidalyti įspūdžiais bei geriau suprasti, kuo Lietuvos istorija yra daugiakultūrė. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda matyti bendrą šalies paveldą per skirtingų bendruomenių patirtis ir išsaugotus pasakojimus.

    Renginį organizavo Rudaminos kultūros centras.

  • Rudaminoje uždaryta paroda ir nuskambėjo smuikas: kaip muziką mokiniai pavertė spalvomis

    Rudaminoje uždaryta paroda ir nuskambėjo smuikas: kaip muziką mokiniai pavertė spalvomis

    Rudaminos kultūros centre balandžio 28 dieną surengtas vakaras sujungė dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingas kalbas: vaizdą ir garsą. Renginio metu vyko parodos uždarymas ir koncertas, kuriame skambėjo smuiko muzika.

    Parodoje lankytojai galėjo pamatyti Rudaminos meno mokyklos mokinių darbus, sukurtus klausantis smuiko kūrinių. Idėja paprasta, bet įgyvendinimas reikalauja daug jautrumo: muzikinę nuotaiką perkelti į linijas, spalvų ritmą ir formų dinamiką.

    Darbai atlikti įvairiomis technikomis, todėl kiekvienas kūrinys skirtingai atskleidė tą patį šaltinį: garsą. Naudotos sausosios pastelės, akvarelė, aliejinės pastelės, guašas ir mišri technika, leidusi sluoksniuoti įspūdį ir kurti ryškesnį emocinį kontrastą.

    Koncerte – jaunieji smuikininkai

    Parodos uždarymą pratęsė koncertas, kuriame pasirodė Rudaminos meno mokyklos mokinės Safira Augulevič, Kornelija Novicka, Augustė Seliatickytė, Estera Jakimovič ir Kamila Špakovska. Kiekviena atlikėja publikai pristatė po kūrinį, atskleisdama skirtingą smuiko skambesio charakterį.

    Kartu su mokiniais pasirodė ir jų mokytojas Žilvinas Švelnys, su kuriuo buvo atlikti bendri kūriniai, taip pat nuskambėjo ir jo solinis numeris. Koncerto akompanimentą atliko koncertmeisterė Jelena Ščerbakova.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Tokie vakarai vis dažniau tampa kultūros centrų ir meno mokyklų praktika, kai edukacija pristatoma ne kaip pamoka, o kaip patirtis. Muzikos ir dailės sintezė ugdo gebėjimą interpretuoti, o ne tik atkartoti, ir padeda jauniesiems kūrėjams drąsiau ieškoti savos raiškos.

    Renginį organizavo Rudaminos kultūros centras ir Rudaminos meno mokykla. Vakaro atmosfera priminė, kad pavasariškas atsinaujinimas gali skambėti ne tik natomis, bet ir spalvomis.

  • Žemės dienos kūrybinės dirbtuvės Rudaminoje: kaip antrinės žaliavos tampa ugdymo priemone

    Žemės dienos kūrybinės dirbtuvės Rudaminoje: kaip antrinės žaliavos tampa ugdymo priemone

    Balandžio 22 dieną Vilniaus rajono Rudaminos lopšelyje-darželyje surengta praktinė konferencija, skirta Žemės dienai ir tvarumo ugdymui ankstyvajame amžiuje. Renginyje pedagogai dalijosi patirtimis, kaip antrines žaliavas paversti prasmingomis ugdymo priemonėmis ir kasdienėmis veiklomis, kurios vaikams padeda suprasti atsakingo vartojimo idėją.

    Į konferenciją atvyko ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai bei vadovai iš kelių Vilniaus rajono įstaigų, tarp jų ir Rudaminos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Pagirių lopšelis-darželis „Pelėdžiukas“, Maišiagalos, Nemėžio bei kitų bendruomenių pedagogai. Bendras akcentas buvo aiškus: tvarumas ugdymo įstaigoje neturi apsiriboti viena akcija, o turi tapti nuoseklia kasdienybės dalimi.

    Renginys pradėtas bendruomenišku svečių sutikimu ir vaikų parengtais pasirodymais, kurie suteikė šventei emocinio įtraukumo. Konferencijos atidaryme įstaigos direktorė Irena Bylinska pabrėžė, kad ankstyvas aplinkosauginis ugdymas formuoja ilgalačius įpročius, o vaikai geriausiai mokosi per patirtį, pavyzdį ir žaidimą.

    Teorinėje dalyje pristatytas pranešimas apie tvaraus vystymosi veiklas darželyje, aptariant atliekų rūšiavimo įpročių formavimą, medžiagų pakartotinį panaudojimą ir kūrybines veiklas, kurios ugdo vaikų smalsumą bei atsakomybę. Pedagogai akcentavo, kad tvarumo tema veiksmingiausia, kai ji integruojama į skirtingas ugdymo sritis, nuo meninės raiškos iki pasaulio pažinimo.

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai skirtingų įstaigų mokytojos vedė kūrybines dirbtuves vaikams. Veiklų metu ugdytiniai konstravo, eksperimentavo, kūrė iš antrinių žaliavų ir ieškojo naujų panaudojimo būdų, mokydamiesi, kad panaudotos medžiagos gali įgyti antrą gyvenimą.

    Pedagogai pabrėžė, kad tokios dirbtuvės lavina ne tik kūrybiškumą, bet ir problemų sprendimo gebėjimus, smulkiąją motoriką, bendradarbiavimą. Vaikams tai tampa aiškiu, apčiuopiamu ryšiu tarp kasdienių daiktų, vartojimo ir aplinkos, o mokytojams suteikia idėjų, kaip tvarumo principus taikyti be didelių išlaidų.

    Renginio pabaigoje dalyviai apibendrino patirtis ir pasidalijo įžvalgomis, kokios veiklos labiausiai įtraukia skirtingo amžiaus vaikus. Konferenciją simboliškai užbaigė bendra veikla su ugdytiniais, sodinant gėles, taip primenant, kad aplinkosauga prasideda nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių.

    Organizatorių teigimu, tokio formato susitikimai stiprina bendruomenių ryšį ir leidžia greičiau skleisti praktiškai pasiteisinusias ugdymo idėjas. Žemės dienos renginys Rudaminoje tapo proga ne tik paminėti datą, bet ir parodyti, kaip tvarumo ugdymas gali būti gyvas, kūrybingas ir vaikams suprantamas.