CP v2

Tag: Rumunija

  • Mokytojų stažuotė Bukarešte atvėrė naujas ugdymo idėjas: ką parsivežė 12 pedagogų

    Balandžio 14–17 dienomis dvylika Lietuvos mokytojų dalyvavo stažuotėje Rumunijos sostinėje Bukarešte. Vizitas surengtas vykdant projektą Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų naujų paslaugų užtikrinimas, kurio tikslas – stiprinti pedagogų kompetencijas ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.

    Stažuotę koordinavęs Švietimo centras akcentuoja, kad tokie vizitai suteikia praktinių įžvalgų, kaip skirtingose šalyse sprendžiami įtraukties, mokinių motyvacijos ir mokytojų bendradarbiavimo klausimai. Mokytojams tai taip pat yra galimybė palyginti ugdymo organizavimą ir įsivertinti, kas galėtų būti pritaikoma savo mokyklose.

    Vizitas mokykloje ir profesinis dialogas

    Stažuotės dalyviai lankėsi „Santa Nicholas“ pagrindinėje mokykloje, kur susipažino su vietos švietimo sistemos kasdienybe ir ugdymo metodais. Susitikimuose daug dėmesio skirta pamokų organizavimui, mokinių pasiekimų stebėsenai ir bendruomenės įtraukimui į mokyklos gyvenimą.

    Mokytojai dalijosi patirtimis apie pamokų planavimą, klasės valdymą ir pagalbos mokiniui organizavimą, ypač kai ugdymo poreikiai skiriasi. Tokie pokalbiai dažnai tampa atspirties tašku konkretiems pokyčiams: nuo naujų metodinių idėjų iki tvaresnių komandinio darbo susitarimų mokyklose.

    „Tarptautinės stažuotės padeda pamatyti, kaip panašūs iššūkiai sprendžiami kitur, ir grįžti su aiškiomis idėjomis, ką galime patobulinti savo ugdymo praktikoje“, – sakė Jurgita Vaitiekūnienė.

    Patirtys už klasės ribų

    Programoje numatytos ir pažintinės-edukacinės veiklos, kurios praplečia kultūrinį kontekstą ir suteikia papildomų idėjų integruotoms pamokoms. Dalyviai lankėsi Pelešo pilyje, kur susipažino su Rumunijos istoriniu paveldu ir kultūros raida.

    Ne mažiau reikšmingas buvo apsilankymas Parlamento rūmuose – viename didžiausių administracinių pastatų pasaulyje. Ši patirtis leido iš arčiau pažvelgti į Rumunijos politinę istoriją, architektūros specifiką ir tai, kaip valstybės istorija atsispindi viešosiose erdvėse.

    Ką tokios stažuotės duoda mokykloms?

    Tarptautinės stažuotės dažniausiai turi tiesioginę grąžą mokykloms, kai įgytos įžvalgos paverčiamos konkrečiais susitarimais: metodinių grupių veikla, bendros pamokų stebėsenos praktikos ar nauji mokinių įtraukties sprendimai. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama kompetencijomis grįstam ugdymui, mokytojų bendradarbiavimui ir duomenimis paremtam pasiekimų vertinimui.

    Stažuotės dalyviai pabrėžia, kad svarbiausia vertė yra ne vien atskiri metodai, o platesnis požiūris į mokyklos kultūrą ir tarpusavio ryšius. Įgyta patirtis, pasak organizatorių, prisidės prie ugdymo kokybės stiprinimo ir inovatyvesnių sprendimų diegimo kasdienėje pedagogų praktikoje.

  • Rumunija skiria 500 mln. eurų biokuro plėtrai: parama bioetanoliui, SAF ir HVO iki 2030 metų

    Rumunija skiria 500 mln. eurų biokuro plėtrai: parama bioetanoliui, SAF ir HVO iki 2030 metų

    500 mln. eurų schema biokurui

    Rumunijos Energetikos ministerija pradėjo viešą konsultaciją dėl 500 mln. eurų valstybės pagalbos programos, skirtos naujiems biokuro gamybos pajėgumams. Priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo ir orientuota į kelias kryptis: bioetanolį, tvarius aviacinio kuro sprendimus SAF ir atsinaujinantį dyzeliną HVO.

    Ministerija pabrėžia, kad schema numatyta investicijoms į naujas gamyklas ir technologijas, kurios padėtų didinti alternatyvių degalų pasiūlą bei mažinti iškastinio kuro dalį. Tai dera su Europos Sąjungos kryptimi didinti atsinaujinančių degalų naudojimą transporte, ypač aviacijoje.

    Kiek lėšų ir kokioms apimtims

    Pagal konsultacijai pateiktą modelį 100 mln. eurų būtų skiriama bioetanolio gamykloms, kurių minimalus tikslinis pajėgumas siektų 50 000 tonų per metus. Likę 400 mln. eurų numatyti SAF ir HVO įrenginiams, nustatant mažiausias planuojamas apimtis: SAF – 20 000 tonų per metus, HVO – 90 000 tonų per metus.

    Nepakankama vien idėja ar bendras ketinimas: priemonė sieja paramą su aiškiai pamatuojamais pajėgumais ir terminais. Taip valstybė signalizuoja, kad prioritetas teikiamas projektams, galintiems realiai ir gana greitai papildyti rinką produktais, kurių paklausa, tikėtina, augs dėl reguliacinių reikalavimų ir įmonių dekarbonizacijos tikslų.

    Paramos intensyvumas ir terminai

    Numatoma, kad negrąžinama valstybės pagalba galėtų padengti iki 70 proc. tinkamų projekto išlaidų. Maksimali suma vienai bendrovei būtų iki 50 mln. eurų bioetanolio gamyklai ir iki 133,3 mln. eurų SAF ir HVO įrenginiui.

    Gavėjai būtų atrenkami konkurso būdu, o programa būtų atvira ekonominiams operatoriams, planuojantiems investuoti į naujus biokuro pajėgumus Rumunijoje. Projektai turėtų būti pradėti eksploatuoti per ne ilgesnį kaip 48 mėnesių laikotarpį nuo pagalbos skyrimo, bet ne vėliau kaip iki 2030 metų gruodžio 31 dienos.

    Schema dar turės sulaukti Europos Komisijos ir Modernizavimo fondo Investicijų komiteto pritarimo. Tik gavus šiuos sprendimus programa galės pereiti nuo konsultacijų prie realaus finansavimo skyrimo ir sutarčių su investuotojais.

  • „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    Augimas išliko dviženklis

    „Žabka“ grupė paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: galutinio pirkėjo pardavimai augo 12 proc. per metus ir pasiekė apie 1,7 mlrd. eurų. Palyginamųjų pardavimų augimas (like for like) sudarė 3,2 proc.

    Bendrovė nurodė, kad pirmųjų metų mėnesių rezultatus slopino nepalankūs orai, mažinę pirkėjų srautus. Vėliau, gerėjant orams, pardavimų dinamika, pasak įmonės, spartėjo.

    Pelningumas gerėjo, nuostolis mažėjo

    Koreguota EBITDA per ketvirtį didėjo 13,1 proc. ir siekė apie 157 mln. eurų. Koreguotos EBITDA marža paaugo iki 9,1 proc. nuo 9,0 proc. prieš metus, o tai bendrovė sieja su masto efektu ir sąnaudų optimizavimu, įskaitant logistiką bei energijos vartojimą.

    „Žabka“ taip pat pranešė, kad koreguotas grynasis nuostolis sumažėjo iki maždaug 12 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 18 mln. eurų. Bendrovė tai aiškina geresniu veiklos rezultatu ir mažesnėmis finansavimo sąnaudomis.

    Plėtra Lenkijoje ir Rumunijoje

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Žabka“ atidarė 435 naujas parduotuves Lenkijoje ir Rumunijoje. Kovo pabaigoje tinklas, bendrovės duomenimis, turėjo 12 750 parduotuvių, tai yra 11,3 proc. daugiau nei prieš metus.

    Įmonė pakartojo anksčiau skelbtus plėtros planus: 2026 metais siekia atidaryti daugiau nei 1 300 naujų parduotuvių, o iki 2028 metų pabaigos tinklą išplėsti iki maždaug 16 000 taškų. Investicijos pirmąjį ketvirtį mažėjo 8 proc. ir sudarė apie 70 mln. eurų, daugiausia nukreiptos į naujų parduotuvių atidarymą ir esamų modernizavimą.

    „Pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtina mūsų verslo modelio atsparumą, o augantis mastas, kaštų disciplina ir investicijos į technologijas sudaro tvirtą pagrindą augimui“, – sakė „Žabka“ vadovas Tomasz Suchański.

    Nuo autonominių parduotuvių iki skaitmeninių paslaugų

    „Žabka“ veikia kaip convenience formato parduotuvių tinklas, didžiąja dalimi vystomas franšizės principu. Grupė taip pat plėtoja autonominių, be personalo veikiančių parduotuvių konceptą „Żabka Nano“.

    Be fizinio tinklo, grupė akcentuoja skaitmeninių paslaugų kryptį: į ją įtraukiami su maistu ir užsakymų valdymu susiję prekių ženklai, taip pat maisto prekių pristatymo ir e. prekybos sprendimai. 2024 metais grupė pradėjo veiklą Rumunijoje su prekės ženklu „Froo“, taip išplėsdama veiklą už Lenkijos ribų.

    „Žabka“ akcijos Varšuvos biržoje kotiruojamos nuo 2024 metų spalio 17 dienos, kai įvyko pirminis viešas akcijų siūlymas. Rinkos dalyviai šios bendrovės rezultatus dažnai vertina kaip indikatorių, kaip kinta kasdienio vartojimo paklausa ir pirkėjų srautai mažmeninės prekybos segmente.

  • „Siemens Mobility“ tieks 12 vandenilinių traukinių Rumunijai: pirmasis toks projektas šalyje

    „Siemens Mobility“ pasirašė sutartį su Rumunijos geležinkelių reformos institucija ARF dėl 12 dviejų vagonų vandenilinių elektrinių traukinių, sukurtų Mireo Plus H platformos pagrindu. Tai pirmasis vandenilinių keleivinių traukinių projektas Rumunijoje ir vienas ankstyvųjų bandymų Rytų Europoje diegti alternatyvų, vietoje neteršiantį riedmenų parką neelektrifikuotuose maršrutuose.

    Pagal susitarimą numatyta ne tik traukinių gamyba, bet ir pilnas jų techninis aptarnavimas bei remontas 15 metų laikotarpiu, su galimybe sutartį pratęsti dar 15 metų. Keleivių vežimui šios transporto priemonės, kaip skelbiama, turėtų būti parengtos 2029 metais, o tai reiškia, kad iki realaus eksploatavimo dar laukia ilgas infrastruktūros ir priežiūros pasiruošimo etapas.

    Kaip veikia vandenilinis traukinys?

    Mireo Plus H naudoja elektrinę trauką, o elektros energija gaminama vandenilio kuro elementuose. Sistemą papildo baterijos, kurios kaupia energiją ir leidžia efektyviau išnaudoti galios pikus, taip pat priimti iš stabdymo grąžinamą energiją.

    Toks derinys paprastai vertinamas kaip alternatyva dyzeliniams traukiniams ten, kur elektrifikacija būtų per brangi arba užtruktų per ilgai. Vandeniliniai traukiniai leidžia mažinti vietinę taršą ir triukšmą, tačiau jų bendras poveikis klimatui priklauso nuo to, kaip pagaminamas pats vandenilis ir ar tiekimo grandinėje naudojama mažai anglies dioksido išmetanti energija.

    Kokios numatytos charakteristikos?

    Rumunijai skirti traukiniai turėtų važiuoti iki 120 kilometrų per valandą greičiu. Numatyta 131 sėdima vieta ir 5 atlenkiamos sėdynės, o traukinių sujungimo į dauginę trauką galimybė turėtų suteikti daugiau lankstumo piko metu ar skirtinguose maršrutuose.

    Saugai ir sąveikai su infrastruktūra planuojami įdiegti ETCS sprendimai, o taip pat PZB tipo traukinių kontrolės funkcijos, plačiai naudotos vokiškų standartų sistemose. Keleiviams žadama šiuolaikinė informavimo įranga su švieslentėmis ir garsiniais pranešimais.

    Priežiūra vietoje ir skaitmeniniai įrankiai

    Vienas iš esminių tokio projekto klausimų yra ilgalaikė techninė priežiūra, nes vandenilio technologijai reikalingi specifiniai kompetencijų ir atsarginių dalių sprendimai. Skelbiama, kad riedmenų aptarnavimas bus organizuojamas lokaliai, tarp numatomų vietų minint bazę Bukarešte.

    Techninei būklei stebėti planuojama pasitelkti skaitmeninius įrankius Railigent X, kurie realiu laiku renka duomenis apie įrangos darbą ir padeda planuoti profilaktiką. Tokie sprendimai geležinkeliuose siejami su mažesniu prastovų skaičiumi ir geresniu parko prieinamumu, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo duomenų kokybės ir to, kaip greitai priežiūros grandinė gali reaguoti į gedimų prognozes.

    „Didžiuojamės galėdami pristatyti pirmąją vandenilinių transporto priemonių flotilę Rumunijai ir suteikti nulinės taršos sprendimą neelektrifikuotoms linijoms“, – sakė „Siemens Mobility“ atstovas Andre Rodenbeck.

    Nors Europoje jau yra vandenilinių traukinių eksploatavimo pavyzdžių, didesnio masto plėtrą dažnai riboja vandenilio tiekimo kaina ir infrastruktūros parengtis. Dėl to tokie kontraktai vis dažniau vertinami kaip kompleksinis projektas, kuriame lygiagrečiai turi judėti riedmenų pirkimas, degalų tiekimo grandinė, saugos derinimai ir personalo paruošimas.