Tag: Rumunija

  • von der Leyen vyksta į Bulgariją ir Rumuniją po dronų atakų Juodojoje jūroje

    von der Leyen vyksta į Bulgariją ir Rumuniją po dronų atakų Juodojoje jūroje

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kitą savaitę planuoja vykti į Bulgariją ir Rumuniją po virtinės dronų atakų prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje.

    Kelionė rengiama augant įtampai NATO rytiniame flange – smūgiai laivybai priartino karo Ukrainoje grėsmę prie Aljanso teritorijos.

    Kaip teigė keli su planais susipažinę Europos Komisijos pareigūnai, po vizitų abiejose šalyse von der Leyen turėtų vykti ir į COP klimato viršūnių susitikimą Turkijoje.

    Praėjusį mėnesį Juodojoje jūroje dronais, pranešama, buvo apgadinti mažiausiai septyni komerciniai laivai – žuvo du jūreiviai, o dar mažiausiai 25 laikomi dingusiais.

    Rumunija kaltina Rusiją, Bulgarija – atsargesnė

    Rumunija dėl smūgių kaltina Rusiją ir perspėja, kad tai – Maskvos agresijos prieš Ukrainą eskalavimas. Tokie incidentai, Bukarešto teigimu, kelia tiesioginę riziką regiono saugumui.

    Bulgarija formaliai Maskvos neapkaltino – Sofija kalba apie dronus, atskrendančius „iš rytų krypties“.

    Saugumo nuogąstavimai pasiekė ir Bulgarijos pakrantę: penktadienį netoli Šablos miesto vietos gyventojas aptiko į krantą išmestą droną. Savivaldybės mero Mariyano Zhechevo teigimu, aparatą į krantą galėjo išplukdyti jūra.

    Kol kas neaišku, iš kur šis dronas atsirado ir ar jis susijęs su pastarosiomis atakomis prieš komercinę laivybą.

    Numatyti susitikimai Bukarešte ir Varnoje

    Skelbiama, kad pirmadienį Bukarešte von der Leyen turėtų susitikti su Rumunijos prezidentu Nicușoru Danu ir ministru pirmininku Luca Niculescu.

    Antradienį ji planuoja vykti į Varną, kur turėtų susitikti su Bulgarijos ministru pirmininku Rumenu Radevu ir apsilankyti Nikola Vapcarovo jūrų akademijoje.

    Kol kas nepatvirtinta, ar kartu vyks ir kiti aukšto rango ES vadovai, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ar ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    NATO stiprina stebėseną, ieškoma sprendimų laivybai

    Po atakų NATO sąjungininkai ėmė aktyviau stebėti situaciją Juodojoje jūroje. Pranešta, kad antradienį regione vienu metu fiksuotos Italijos, Jungtinės Karalystės ir JAV žvalgybinės misijos, o Prancūzija pratęsė jūrų patruliavimo orlaivio dislokavimą Rumunijoje.

    Lygiagrečiai vyksta diplomatinės pastangos siekiant apsaugoti komercinę laivybą. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra sakęs, kad Indija ir Turkija pateikė pasiūlymų, kaip padėti grūdus gabenantiems laivams saugiau plaukti Juodojoje jūroje tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą.

  • Eurostato duomenys: Lenkija – tarp brangiausios elektros šalių ES, įvertinus perkamąją galią

    Lenkija pagal elektros kainų naštą namų ūkiams Europos Sąjungoje atsidūrė tarp lyderių, kai skaičiuojama ne vien nominali kaina, o gyventojų perkamoji galia. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad Lenkijoje elektros kaina sudarė 41,1 PPS už 100 kWh ir nusileido tik Rumunijai, kur fiksuota 46,9 PPS.

    PPS, arba perkamosios galios standartas, leidžia palyginti, kiek elektra „kainuoja“ skirtingų šalių gyventojams, atsižvelgiant į kainų lygį ir pajamas. Dėl to valstybės, kur nominali kaina nėra pati aukščiausia, reitinge gali šoktelėti į viršų, jei gyventojų perkamoji galia mažesnė.

    Vidutinė kaina ES mažėjo

    Eurostato skaičiavimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį vidutinė elektros kaina namų ūkiams ES sumažėjo 2,2 proc. ir siekė apie 0,28 euro už kWh. Ankstesnį laikotarpį, 2025 metų antrąjį pusmetį, vidurkis buvo apie 0,29 euro už kWh.

    Kartu nežymiai mažėjo ir mokesčių bei įvairių reguliuojamų dedamųjų dalis galutinėse sąskaitose. 2026 metų pirmąjį pusmetį jos sudarė 28,4 proc. galutinės kainos, kai prieš pusmetį buvo 28,9 proc.

    Kur elektra brangiausia ir pigiausia?

    Nominaliai didžiausios elektros kainos namų ūkiams fiksuotos Airijoje, kur vidurkis siekė apie 0,39 euro už kWh. Toliau rikiavosi Vokietija ir Belgija, kur kaina sudarė maždaug po 0,36 euro už kWh.

    Mažiausios nominalios kainos tuo pačiu laikotarpiu buvo Vengrijoje, kur vidurkis siekė apie 0,11 euro už kWh. Tarp pigiausių taip pat minimos Malta ir Bulgarija, kur kainos buvo apie 0,13 euro už kWh.

    Lyginant su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, sparčiausiai kainos augo Rumunijoje, Airijoje ir Suomijoje. Didžiausi mažėjimai per metus fiksuoti Danijoje ir Liuksemburge, kas rodo, kad galutines sąskaitas skirtingose šalyse stipriai veikia reguliavimo sprendimai, kompensacijos ir rinkos kainų svyravimai.

  • Maisto kainų šokas Europoje: vienur krepšelis kainuoja beveik dvigubai – kodėl?

    Maisto kainų šokas Europoje: vienur krepšelis kainuoja beveik dvigubai – kodėl?

    Skirtumai – įspūdingi

    Maistas Europoje sudaro reikšmingą namų ūkių išlaidų dalį, tačiau už tą patį pirkinių krepšelį skirtingose šalyse mokama labai nevienodai. Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje maistui ir nealkoholiniams gėrimams vidutiniškai tenka 13,6 proc. vartojimo išlaidų.

    Vis dėlto kainų lygis nuo vienos valstybės iki kitos gali skirtis kartais, todėl tai, kas vienur atrodo kasdienė smulkmena, kitur virsta rimtu biudžeto išbandymu. Skirtumus lemia ne tik produktų savikaina, bet ir tai, kiek kainuoja visa grandinė nuo lauko iki parduotuvės.

    Kur brangiausia ir kur pigiausia

    Pagal 2026 metų vidurio „Numbeo“ skelbiamą maisto produktų indeksą, kuris buvo perskaičiuotas taip, kad ES vidurkis būtų 100, didžiausios kainos fiksuojamos Šveicarijoje. Tuo metu vienos mažiausių kainų matomos Moldovoje, o ES viduje pigiausia išlieka Rumunija.

    Šiaurės šalys taip pat dažnai patenka į brangiausiųjų viršūnę: aukštesnis nei ES vidurkis kainų lygis minimas Islandijoje, Norvegijoje ir Danijoje, o tarp brangesnių išsiskiria ir Liuksemburgas. Tarp didžiųjų Europos ekonomikų brangiausia minima Prancūzija, o Ispanija dažniau išsiskiria žemesnėmis kainomis.

    Pigesnės kainos nereiškia lengvesnio gyvenimo

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vien nominalios kainos neatsako į klausimą, kur maistas labiausiai įkandamas. Šalyse, kur kainos mažesnės, gyventojai neretai didesnę savo biudžeto dalį vis tiek skiria maistui, nes pajamos ir perkamoji galia yra mažesnės.

    „Mažesnės kainos nebūtinai reiškia didesnį įperkamumą“, – sakė Jeremiás Máté Balogh.

    Tokį paradoksą iliustruoja ir Rumunijos pavyzdys: nors kainos žemesnės už ES vidurkį, maistui ir nealkoholiniams gėrimams tenka palyginti didelė namų ūkių išlaidų dalis. Panaši tendencija minima ir Bulgarijoje, kur maisto dalis biudžete taip pat išlieka labai aukšta.

    Kas labiausiai kelia kainas

    Skirtumus tarp šalių stipriai veikia darbo kaštai, nuomos ir logistikos išlaidos, prekybos tinklų struktūra, mokesčiai bei vartotojų įpročiai. Kuo šalis turtingesnė, tuo didesnė tikimybė, kad galutinėje kainoje ryškiau atsispindės atlyginimų, patalpų išlaikymo ir paslaugų brangumas.

    Ne mažiau svarbus veiksnys išlieka energija ir degalai, nes jie tiesiogiai veikia žemės ūkį, maisto perdirbimą ir transportą. Kainų kilimas taip pat turi inerciją: net kai infliacija lėtėja, kainos nebūtinai krenta, jos gali tiesiog augti lėčiau, bet nuo jau pakilusio lygio.

    Kodėl duona vienur trigubai brangesnė

    Ekspertai pabrėžia, kad parduotuvėje mokama suma yra tik iš dalies paties produkto kaina. Likusi dalis susideda iš atlyginimų, energijos, patalpų nuomos, transporto, logistikos ir mokesčių, kurie turtingesnėse šalyse dažniausiai yra didesni.

    „Maisto kaina parduotuvėje tik iš dalies yra paties maisto savikaina“, – sakė Ilaria Benedetti.

    „Į ją taip pat įeina atlyginimai, energija, nuoma, transportas ir mokesčiai, kurie turtingesnėse šalyse yra gerokai didesni“, – pridūrė ji.

    Tokie skirtumai ypač matomi lyginant mažiau standartizuotus produktus, pavyzdžiui, šviežią duoną, kurios kainai didelę įtaką daro vietinės sąnaudos. Tuo metu labiau standartizuoti produktai, pavyzdžiui, kiaušiniai, dažnai rodo mažesnius santykinius skirtumus, nors ir jie išlieka reikšmingi.

  • Iš Ramiojo vandenyno atplaukęs korėjinis ešerys įsitvirtina Juodojoje jūroje: laimikiai auga

    Rumunijos žvejai vis dažniau Juodojoje jūroje sugauna korėjinį jūrinį ešerį – plėšrią žuvį, kurios natūralus arealas yra šiaurės vakarinė Ramiojo vandenyno dalis. Vietos stebėjimai rodo, kad rūšis nebeatrodo atsitiktinis radinys, o tampa vis įprastesne laimikių dalimi.

    Pirmą kartą ši žuvis Rumunijos vandenyse užfiksuota maždaug prieš dvejus metus, o nuo tada pranešimų daugėja. Korėjinį ešerį atpažinti padeda tvirta kūno sandara, didesnė galva ir dyglėti pelekai, o laikytis jis dažniausiai renkasi akmenuotas vietas prie rifų.

    Mokslininkai kaip vieną tikėtiniausių kelių mini laivų balastinius vandenis, kuriais jūrinės rūšys neretai perkeliauja į naujas ekosistemas. Patekęs į palankias sąlygas plėšrūnas gali greitai įsitvirtinti, nes minta smulkesnėmis žuvimis ir, kaip nurodo specialistai, gali užaugti iki maždaug 3 kilogramų.

    Didžiausią susirūpinimą tyrėjams kelia ženklai, kad korėjiniai ešeriai gali ne tik išgyventi, bet ir daugintis. Žvejai pranešė, kad dalis sugautų individų turėjo ikrų, o tai laikoma svarbiu indikatoriumi, jog populiacija gali formuotis vietoje.

    „Žuvis jau pasiekia labai didelį dydį, be to, žvejai pranešė apie individus su ikrais, todėl panašu, kad ji dauginsis, jei dar nesidaugina prie Rumunijos pakrantės“, – sakė biologas Viktoras Nicė.

    Tyrėjai vertina, kad naujas plėšrūnas gali pakeisti dugninės faunos pusiausvyrą ir konkuruoti su vietinėmis rūšimis dėl maisto bei buveinių. Tokie pokyčiai dažnai vyksta palaipsniui, tačiau ilgainiui gali turėti apčiuopiamų pasekmių žuvų ištekliams ir visai maisto grandinei.

    „Tokios žuvys yra labai atsparios aplinkos sąlygoms, net temperatūros svyravimams, todėl matau jas tarp viršūninių Juodosios jūros dugninės faunos plėšrūnų“, – sakė tyrėjas Adrianas Bylbė.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą: pastaraisiais metais Juodojoje jūroje fiksuojama vis daugiau naujų rūšių. Viena iš galimų priežasčių – klimato kaita, nes šylantis vanduo sudaro palankesnes sąlygas rūšims, kurios anksčiau šiame regione neįsitvirtindavo.

    Skaičiuojama, kad Rumunijos pakrantės zonoje per pastarąjį dešimtmetį vandens temperatūra pakilo maždaug 2 laipsniais. Tokie pokyčiai gali didinti invazinių ar naujai atkeliaujančių rūšių išlikimo ir dauginimosi tikimybę.

    Kol mokslininkai vertina galimą poveikį ekosistemai, dalis verslo atstovų mato ir komercinį potencialą. Pietų Korėjoje korėjiniai jūriniai ešeriai laikomi delikatesu, o jų kaina, perskaičiavus, siekia apie 13 eurų už kilogramą, todėl Rumunijos pajūrio restoranai svarsto, ar naujovė galėtų sudominti turistus.

    „Jo mėsa gana gera. Tai galėtų pritraukti turistus. Jei jis aklimatizuosis Juodojoje jūroje, pardavinėsime jį ir žuvies parduotuvėse“, – sakė žuvies restorano vadovas Sorinas Menėilė.

    Specialistai pabrėžia, kad komercinis interesas nepanaikina būtinybės stebėti rūšies plitimą ir poveikį vietinėms populiacijoms. Jei korėjinio jūrinio ešerio gausėjimas tęsis, sprendimai gali apimti tiek mokslinę stebėseną, tiek žvejybos reguliavimo priemones, kad naujas plėšrūnas nesukeltų ilgalaikės žalos.

  • Via Carpatia: Lenkija artėja prie sienos, bet Slovakijos „greitkelio“ grafikas grimzta į 2040–2050 metus

    Via Carpatia turėjo tapti aiškiu Šiaurės ir Pietų Europos kelių koridoriumi, tačiau realybėje projektas stringa ties valstybių darbų suderinimu. Lenkija dalį maršruto spartina, bet ties riba vairuotojus gali pasitikti „butelio kaklelis“, nes Slovakija savo atkarpai planuoja gerokai vėlesnius terminus.

    Lenkijos aukščiausioji audito institucija NIK savo ataskaitoje apie 2018–2025 metų laikotarpį vertino ne tik vidaus darbus, bet ir tai, kaip Via Carpatia juda kitose šalyse. Dokumente pabrėžiama, kad politinė idėja ir tarptautinės deklaracijos dar nereiškia vienodo tempo kiekvienoje grandyje.

    Koridorius TEN-T tinkle, bet tempai nevienodi

    NIK nurodo, kad Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, o vėliau ir Rumunijos bei Bulgarijos vyriausybių veiksmai iš esmės atitiko Via Carpatia idėją. Tai padėjo pasiekti, kad visas maršrutas būtų įtrauktas į transeuropinio transporto tinklo TEN-T rėmus atskirų valstybių teritorijose.

    Tačiau TEN-T statusas pats savaime neužtikrina, kad visos šalys darbus vykdys tuo pačiu grafiku ir tokiais pačiais prioritetais. Dėl to vienose atkarpose jau kalbama apie užbaigtą greitkelio standartą, o kitose vis dar dominuoja planavimo ir finansavimo diskusijos.

    Kur jau padaryta, o kur dar likę šimtai kilometrų

    Pasak NIK, Vengrija Via Carpatia trasą savo teritorijoje greitkelio ar automagistralės standartu užbaigė 2021 metais. Graikijoje dar 2010 metais buvo užbaigta 96 kilometrų atkarpa Salonikai–Seresai–Promachonas, nors ji nebuvo vystoma kaip atskiras projektas su Via Carpatia ženklu.

    Rumunijoje, remiantis šalies transporto institucijų viešinta informacija, 2023 metais projekto įgyvendinimas siekė apie 35 proc., o žiniasklaidoje tuo pačiu laikotarpiu minėtas ir didesnis progresas. Vis dėlto akcentuojama, kad iki pilno koridoriaus dar liko keli šimtai kilometrų, todėl vairuotojams tai reiškia ilgą pereinamąjį laikotarpį.

    Bulgarijos atvejis NIK ataskaitoje įvardijamas kaip formaliai egzistuojantis, bet ne kaip nuosekliai vykdoma, atskirai valdoma investicija. Realūs darbai dažniau siejami su nacionalinių kelių ruožais, kurie tik sutampa su Via Carpatia koridoriumi, o tai apsunkina vieningo grafiko ir atsakomybės klausimus.

    Lietuvoje Via Carpatia maršrutas siejamas su TEN-T ruožais, į kuriuos įeina keliai, jungiami ir su Via Baltica kryptimi. NIK minima, kad už kelių plėtrą atsakinga „Via Lietuva“ yra pradėjusi platesnę A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda remonto programą, o 2026 ir 2027 metais planuojama darbais apimti apie 170 kilometrų.

    Slovakijos terminai kelia didžiausią įtampą

    NIK išskiria Slovakiją kaip sudėtingiausią grandį, nes iki 2022 metų šis koridorius ten nebuvo laikomas aiškiu vyriausybės prioritetu. Tempo ribotuvais įvardijami finansiniai apribojimai ir konkurencija su kitais infrastruktūros projektais.

    Esminiu ruožu laikoma apie 70 kilometrų greitkelio R4 dalis nuo Prešovo iki Lenkijos sienos. NIK nurodo, kad 2023 metais atidarytas pirmasis šiaurinio Prešovo aplinkkelio ruožas, tačiau visa R4 dalis skaidoma į kelis etapus, kurių užbaigimas numatomas skirtingu laiku.

    Slovakijos finansų ministerijos analizė, remdamasi nacionalinio kelių operatoriaus užsakytu pagrindimu, mini 2032 metus kaip labiausiai reikalingo ruožo tikslą, o kitoms dalims paliekama galimybė nusikelti iki 2050 metų. Vėlesnėse dokumentų versijose figūruoja ir 2040 metų riba, o tai praktiškai reiškia, kad greitkelio standartas iki sienos gali vėluoti dešimtmečiais.

    Lenkijos planai tuo metu numato greitesnį priėjimą prie sienos, todėl susidaro paradoksali situacija: modernus kelias gali „pasibaigti“ ties pasienio ruožu, o toliau vairuotojai bus nukreipiami į žemesnės kategorijos kelius. Būtent čia ir atsiskleidžia pagrindinė Via Carpatia problema: viso koridoriaus vertė priklauso nuo lėčiausios grandies.

  • Nuomos kainos Europoje šauna į viršų: Rumunija ir Kroatija išsiskiria rekordais – kodėl?

    Nuomos kainos Europoje šauna į viršų: Rumunija ir Kroatija išsiskiria rekordais – kodėl?

    Nuomos kainos daugelyje Europos šalių toliau kyla, o kai kur šis augimas aplenkia bendrą infliaciją. Eurostato duomenys rodo, kad labiausiai išsiskiria Rumunija ir Kroatija, kur metinis nuomos brangimas per metus tapo vienu didžiausių visame regione.

    Eurostatas skaičiuoja faktines būsto nuomos įmokas, todėl rodikliai atspindi ne tik skelbimuose matomas kainas, bet ir realiai mokamas sumas. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šiuos skaičius gali veikti ir struktūriniai pokyčiai rinkoje, pavyzdžiui, daugiau į nuomą pateikiamų naujos statybos ar pilnai atnaujintų būstų.

    Kur nuoma brango labiausiai

    Eurostato duomenimis, 2025 metų antro ketvirčio ir 2026 metų antro ketvirčio laikotarpiu nuomos įmokos Europos Sąjungoje vidutiniškai paaugo 3 proc. Skirtumai tarp šalių dideli: Suomijoje fiksuotas nulinis pokytis, o Rumunijoje nuoma šoktelėjo 43,5 proc., Kroatijoje – 40,1 proc.

    Palyginimui, bendra infliacija tuo pačiu laikotarpiu Rumunijoje siekė 9,5 proc., Kroatijoje – 4,8 proc. Tai reiškia, kad įvertinus kainų lygio kilimą, realus nuomos brangimas abiejose šalyse išliko itin didelis ir, pagal pateikiamus skaičius, viršijo 30 proc.

    Socialinis būstas ir kainų indeksai

    Rumunijos atveju institucijos nuomos brangimą aiškino administruojamų nuomos kainų didinimu, tai yra valstybės ar savivaldybių valdomo būsto nuomos tarifais. Tačiau dalis tyrėjų abejoja, ar vien šis veiksnys galėjo taip smarkiai išauginti bendrą rodiklį.

    Glazgo universiteto tyrėja Adriana M. Soaita atkreipė dėmesį, kad viešasis nuomos fondas Rumunijoje sudaro pernelyg mažą būsto rinkos dalį, kad vien jo tarifų pokyčiai lemtingai paveiktų vidurkį.

    „Viešasis nuomos būstas yra per menkas viso būsto fondo segmentas, o jo nuomos kainos taip stipriai atsilieka nuo privataus sektoriaus, kad net keliskart jas pakėlus bendras vidurkis vargu ar smarkiai pasikeistų“, – sakė Adriana M. Soaita.

    Jos vertinimu, didesnį šuolį galėjo lemti rinkos sudėties pokyčiai, kai į statistiką patenka daugiau naujai pastatytų ar pilnai renovuotų būstų, taip pat šešėlinės nuomos dalies mažėjimas ir metodikos niuansai.

    Kroatija: investicinis būstas ir tušti butai

    Kroatijoje reikšmingas šuolis siejamas su Zagrebo sprendimu didinti socialinės nuomos tarifus. Kartu ekspertai kalba apie gilesnę problemą: dalis būstų įsigyjama ne gyvenimui, o kaip investicija, ypač turizmo centruose ir didmiesčiuose.

    Zagrebo universiteto profesorius Gojko Bezovan pabrėžė, kad Kroatijoje būstas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių taupymo formų, o naujos statybos projektuose dalis butų nupirkta investiciniais tikslais ir kartais ilgai stovi tušti.

    „Dėl pokyčių reguliavime ir didesnio sutarčių registravimo daugiau aukštesnės kokybės būstų didmiesčiuose pateko į nuomos rinką, tačiau jų kainos gerokai viršija ankstesnius vidurkius“, – sakė Gojko Bezovan.

    Jo teigimu, tuščių būstų apmokestinimo priemonės ir aktyvesnis sutarčių fiksavimas mokesčių administratoriaus duomenyse gali keisti matomą rinkos vaizdą, nes į statistiką patenka daugiau iki tol neapskaitytų sandorių.

    Platesniame kontekste ekspertai akcentuoja bendrą Europai būdingą problemą: nuomojamo būsto pasiūla miestuose dažnai nespėja su paklausa. Prie to prisideda demografiniai pokyčiai, migracija į didmiesčius, lėtesnė naujų būstų statyba ir tai, kad po palūkanų šuolio dalis pirkėjų atidėjo būsto įsigijimą ir liko nuomos rinkoje.

    Tarp didžiųjų Europos Sąjungos ekonomikų nuomos augimas buvo gerokai santūresnis: Italijoje jis siekė 3,5 proc., Ispanijoje – 2,5 proc., Vokietijoje – 2,1 proc., Prancūzijoje – 1,6 proc. Tai rodo, kad ryškiausi svyravimai labiau susiję su konkrečių rinkų struktūra, pasiūlos trūkumais ir vietos sprendimais, o ne vien su bendra euro zonos infliacijos dinamika.

  • Rumunija per SAFE pirks 12 H225M „Caracal“: sandoris gali siekti apie 600 mln. eurų

    Užsakymas modernizacijai ir misijoms

    Rumunija, siekdama atnaujinti oro pajėgas, numatė įsigyti 12 daugiafunkcių sraigtasparnių H225M „Caracal“. Gamintoja „Airbus Helicopters“ skelbia, kad užsakymas bus įgyvendinamas naudojantis Europos instrumentu SAFE lėšomis.

    Sutartis sudaryta per Prancūzijos Ginkluotės generalinę direktoriją (DGA), kuri tokiais atvejais veikia kaip tarpininkė ir padeda koordinuoti bendrus įsigijimus. Toks modelis paprastai leidžia greičiau judėti nuo politinio sprendimo iki realių pristatymų ir mokymų.

    Kaina neatskleista, bet suma aiški

    Oficiali sandorio vertė nebuvo paskelbta, tačiau viešai minimos H225M kainos rodo apčiuopiamą mastą. Vertinant, kad vieno tokio sraigtasparnio kaina, priklausomai nuo komplektacijos, gali siekti apie 50 mln. eurų, 12 vienetų paketas priartėtų prie maždaug 600 mln. eurų.

    Galutinę sumą dažniausiai lemia ne tik platforma, bet ir įranga, ryšių bei savisaugos sistemos, ginkluotės integracija, logistika, atsarginės dalys ir įgulos parengimas. Dėl to skirtingų šalių analogiški pirkimai gali smarkiai skirtis net perkant tą patį modelį.

    Ką keis ir kam bus naudojami

    Nauji H225M „Caracal“ turėtų palaipsniui pakeisti eksploatacijos pabaigą artinančius mažesnius IAR-330 „Puma“ sraigtasparnius. Rumunija nurodo, kad naujieji orlaiviai bus skirti tiek įprastoms karinėms užduotims, tiek specialiosioms operacijoms.

    Dvi mašinos bus parengtos patruliavimui ir pakrantės apsaugai, kas rodo dėmesį Juodosios jūros regiono saugumui. Toks sprendimas atitinka pastarųjų metų NATO šalių tendenciją daugiau investuoti į mobilumą, greitą reagavimą ir jūrinių krypčių stebėseną.

    Rumunija šiais metais taip pat pasirašė sutartį su „Airbus Helicopters“ dėl kitų sraigtasparnių: 7 H160 ir 5 H145. Tai signalizuoja nuoseklų flotilės atnaujinimą keliomis klasėmis, pritaikant techniką skirtingoms užduotims nuo transporto iki paieškos ir gelbėjimo.

    H225M „Caracal“ paprastai pilotuoja du įgulos nariai, o kabinoje gali būti transportuojama apie 28–29 kariai arba iki 11 sužeistųjų neštuvuose. Nurodoma, kad kreiserinis greitis viršija 260 km per valandą, o nuotolis gali siekti iki 900 km, keliamoji galia apie 5,5 tonos.

  • Mirtinos dronų atakos Juodojoje jūroje: ar Europos gynybos planai spėja su grėsmėmis?

    Mirtinos dronų atakos Juodojoje jūroje: ar Europos gynybos planai spėja su grėsmėmis?

    Atakos prie Rumunijos ir Bulgarijos

    Jodojoje jūroje per kelias dienas užfiksuotos dronų atakos prieš komercinius laivus išryškino Europos pažeidžiamumą viename jautriausių jūrinių regionų. Pranešama apie nuskendusius ar apgadintus laivus, gaisrus ir žuvusius civilius.

    Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas vieną iš incidentų, įvykusį maždaug 130 kilometrų nuo šalies pakrantės, pavadino „visiškai nepriimtinu“, pabrėždamas, kad tyrimas dar vyksta. Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana-Silvia Țoiu atskirą atvejį įvardijo kaip tarptautinės teisės pažeidimą.

    Viename iš epizodų prie Rumunijos krantų užsidegė krovininis laivas, gabenęs Ukrainos grūdus, vėliau jis nuskendo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad laivą atakavo Rusijos dronai, o per incidentą žuvo du įgulos nariai.

    ES strategija ir realūs pajėgumai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė išpuolius ir pabrėžė, kad civilinei laivybai nukreiptos atakos yra nepriimtinos. Pastarųjų dienų įvykiai vėl kelia klausimą, kiek veiksminga yra Europos Sąjungos Juodosios jūros saugumo darbotvarkė ir ar ji turi pakankamai praktinių priemonių.

    Europos Sąjunga 2025 metais paskelbė Juodosios jūros saugumo strategiją, kuri orientuota į laivybos koridorių apsaugą, kritinės infrastruktūros saugumą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms. Tuomet ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas akcentavo, kad regionas patiria karo Ukrainoje pasekmes, įskaitant kibernetines atakas, dezinformaciją ir spaudimą jūroje.

    „Juodosios jūros padėtis darosi vis labiau kelianti nerimą. Išpuoliai prieš civilinę laivybą yra nepriimtini“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Strategijoje numatyta stiprinti pakrančių apsaugos bendradarbiavimą, gerinti situacijos stebėseną ir saugoti objektus, kurių reikšmė per pastaruosius metus ypač išaugo. Tokie objektai apima povandeninius kabelius, jūrinę energetikos infrastruktūrą ir uostų veiklos tęstinumą.

    Trūkumai jūrų gynyboje ir kas toliau

    Europos Komisijos atstovai teigia, kad pagal strategiją regione pradėti dešimtys projektų, o investicijos siekia apie 200 000 000 eurų. Po atakų Rumunija ir Bulgarija prašė palydovinių vaizdų, kad pagerintų situacijos suvokimą jūroje, o Europos jūrų saugumo agentūra pasiūlė pagalbą pagal savo mandatą.

    Kartu planuojamas Juodosios jūros jūrinio saugumo centras, kurį vysto Rumunija ir Bulgarija, turėtų veikti per pagrindinius uostus Konstancoje ir Varnoje. Numatyta, kad centras koordinuotų stebėseną, keitimąsi informacija ir perspėjimus apie galimas grėsmes, įskaitant kritinės infrastruktūros rizikas.

    Vis dėlto Europos gynybos pasirengimo vertinimuose pabrėžiama, kad jūrinėje srityje išlieka spragų. Dažniausiai minimi trūkumai apima laivyno oro ir raketinės gynybos pajėgumus, tolimojo nuotolio smogiamąsias galimybes, amunicijos atsargas bei povandeninės infrastruktūros apsaugą.

    Regiono ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien strategijų nepakanka, jei jos neparemtos praktiniais pajėgumais, tokiais kaip radarai, jūriniai jutikliai, žvalgybinė informacija ir greita reagavimo grandinė. Taip pat vis dažniau keliama idėja, kad NATO galėtų turėti aiškesnį, į atgrasymą ir jūrų kontrolę orientuotą Juodosios jūros saugumo planą.

    Rumunija, Bulgarija ir Turkija skelbia koordinuojančios veiksmus, tačiau pastarieji incidentai rodo, kad grėsmės kinta greitai, o jų spektras plečiasi nuo dronų iki hibridinių atakų prieš infrastruktūrą. Europos atsakui vis labiau reikės ne tik finansavimo, bet ir aiškaus pajėgumų didinimo tempo bei suderinto veikimo jūroje.

  • Juodojoje jūroje liepsnojo grūdų laivas: pranešama apie dronų smūgį, yra žuvusių

    Juodojoje jūroje liepsnojo grūdų laivas: pranešama apie dronų smūgį, yra žuvusių

    Pirmadienio popietę Juodojoje jūroje, už Rumunijos teritorinių vandenų ribų, užsidegė grūdus gabenęs krovininis laivas. Rumunijos žiniasklaida pranešė, kad per gaisrą žuvo du žmonės, dar 11 buvo sužeisti.

    Pasak Rumunijos pareigūnų, sužeistieji buvo laivo „Royad Mammadov“ įgulos nariai. Vietos kanalai, įskaitant „Digi24“, skelbė, kad tai – su Turkijos vėliava plaukiojantis laivas, tačiau incidento aplinkybės tiriamos.

    Rumunijos televizija „PRO TV“ nurodė, kad laivą galėjo kliudyti vienas ar du dronai, tačiau Rumunijos institucijos viešai nepatvirtino, jog gaisrą sukėlė būtent bepiločio orlaivio smūgis. Tarnybos aiškinasi, ar laive kilo sprogimas, ar ugnis prasidėjo dėl kitų priežasčių.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad tai buvęs smūgis dviem Rusijos dronais į civilinį laivą neutraliose vandenyse. Jo teigimu, laivas gabeno kukurūzus ir priklausė Turkijos interesams.

    „Ukraina ne kartą siūlė konkrečius žingsnius įtampai mažinti ir saugumui Juodojoje jūroje užtikrinti, buvo ir trečiųjų šalių siūlymų. Tačiau Rusija renkasi terorą ir civilinių laivų skandinimą“, – sakė V. Zelenskis.

    Jo teigimu, incidentai jūroje tiesiogiai veikia pasaulinį maisto saugumą, nes Juodoji jūra išlieka vienu svarbiausių grūdų eksporto kelių regione. Po to, kai Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, rizika komercinei laivybai ir draudimo kaštai išaugo, o atakos prieš uostų infrastruktūrą ir laivus tapo dažnesnės.

    Įvykis fiksuotas tuo metu, kai NATO rytiniame flange, įskaitant Rumuniją, daugėja pranešimų apie įskridusius ar netoli sienų nukritusius bepiločius orlaivius. Rumunija ir Turkija yra NATO narės, todėl kiekvienas toks incidentas kelia papildomų saugumo ir eskalacijos rizikų.

    Rugpjūtį Rumunijos naikintuvas sunaikino sprogmenimis pakrautą jūrinį droną netoli didelio Juodosios jūros dujų projekto, o keliomis valandomis anksčiau kitas dronas buvo įskridęs į Rumunijos oro erdvę ir nukritęs prie Ukrainos sienos. Tuomet Rumunijos prezidentas Nicuşoras Danas kaltino Rusiją ir kalbėjo apie neatsakingų incidentų eskalaciją.

    Šiuo metu laivo gaisro priežastys ir tikslus incidento scenarijus dar tikslinami. Pareigūnai vertina turimą informaciją, o visuomenei žadama pateikti daugiau detalių, kai tik bus patvirtinti tyrimo duomenys.

  • 15 tūkst. eurų vertės sportinis balandis iš Bulgarijos į Rumuniją parskrido per kiek daugiau nei 3 valandas

    Rumunijoje įvykusiose sportinių balandžių varžybose vienas paukštis išsiskyrė rezultatu, kuris sulaukė dėmesio ne tik tarp balandininkų. 15 tūkst. eurų vertinamas balandis iš starto Bulgarijoje į namus Rumunijoje parskrido įveikęs 243 kilometrus per kiek daugiau nei 3 valandas.

    Tokiose varžybose balandžiai prieš startą registruojami pagal unikalų numerį, o vėliau paleidžiami nustatytoje vietoje ir fiksuojamas jų sugrįžimo laikas. Šįkart lenktynėse dalyvavo 617 paukščių, o rezultatus lėmė greitis, ištvermė ir pasirengimas.

    Paukščius į starto vietą organizatoriai gabena specialiuose narvuose sunkvežimiais, o transportas paprastai būna užplombuojamas, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Paleidus balandžius, šeimininkai nebegali daryti įtakos eigai ir lieka laukti prie balandinių, kol paukščiai sugrįš.

    243 kilometrų distanciją greičiausi balandžiai įveikė skrisdami maždaug 1 230 metrų per minutę greičiu, tai yra apie 74 kilometrai per valandą. Tokie tempai reikalauja ne tik geros fizinės formos, bet ir patikimos orientacijos sistemos, kurią mokslininkai vis dar aktyviai tyrinėja.

    Pasiruošimas varžyboms dažniausiai trunka mėnesius: sportiniai balandžiai treniruojami nuosekliai didinant atstumą, neretai paleidžiant juos už 60–70 kilometrų nuo namų. Jų racionas pritaikomas krūviui, papildomas vitaminais ir aminorūgštimis, o didesnėse balandinėse gali būti laikoma iki 800 paukščių, nors į varžybas paprastai atrenkama tik dalis.

    Sportinių balandžių rinka Europoje seniai peržengė hobio ribas: geriausių paukščių kaina siekia tūkstančius eurų, ypač jei jie turi įrodytą rezultatą arba stiprią kilmę. Skelbiama, kad jaunų balandžių greičio kategorijos lyderiai kartais parduodami už 10 000–15 000 eurų, o susidomėjimas auga ir už Europos ribų, įskaitant Kiniją.

    Prizai taip pat solidūs: atskirose svarbiose varžybų atkarpose pirmos vietos laimėjimas gali būti vertas iki 20 tūkst. eurų, o bendras prizinis fondas, priklausomai nuo varžybų masto ir dalyvių skaičiaus, gali viršyti 30 tūkst. eurų. Europoje stipriausiomis šio sporto valstybėmis tradiciškai laikomos Belgija, Nyderlandai ir Vokietija, o Rumunija pastaraisiais metais taip pat minima tarp šalių, demonstruojančių aukštus rezultatus.

    Sportinių balandžių varžybos skirstomos pagal nuotolį, nes skirtingos distancijos reikalauja nevienodų paukščio savybių. Trumposiose, sprinterinėse rungtyse dažniausiai skrendama maždaug 100–300 kilometrų.

    Vidutinio nuotolio varžybos paprastai apima 300–500 kilometrų, o ilgos distancijos siekia 500–700 kilometrų. Dar sudėtingesnėse kategorijose balandžiai skrenda 700–900 kilometrų, o ekstremaliose rungtyse atstumas gali didėti iki 1 300 kilometrų.

    Mokslininkai balandžių navigaciją aiškina kelių veiksnių deriniu: orientacija pagal Saulę, uoslė ir kraštovaizdžio ženklai laikomi svarbiais, o pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama biologiniams magnetinio lauko „kompasams“. Tyrimai rodo, kad balandžiai geba jausti Žemės magnetinį lauką, o tai padeda išlaikyti kryptį ir koreguoti maršrutą.

    Taip pat pastebima, kad skrisdami grupėmis paukščiai dažnai orientuojasi stabiliau: patyręs lyderis gali „vesti“ būrį, o maršrutas kinta priklausomai nuo oro sąlygų ir reljefo. Vis dėlto dalis navigacijos mechanizmų tebėra diskusijų objektas, todėl sportinių balandžių pasiekimai ir toliau išlieka įdomūs tiek sporto bendruomenei, tiek mokslui.