CP v2

Tag: Rumunija

  • Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Asmens pajamų mokesčio ir socialinio draudimo taisyklės Europoje smarkiai skiriasi, todėl skiriasi ir tai, kiek atlyginimo žmonės realiai parsineša į namus. Naujausi Eurostato skaičiavimai rodo, kad kai kur nuo vidutinio darbo užmokesčio nurėžiama daugiau nei trečdalis.

    Eurostato 2025 metų duomenys, paskelbti 2026 metų viduryje, leidžia palyginti vadinamąją „į rankas“ dalį nuo bruto atlyginimo. Skaičiuojama, kiek bruto uždarbio atitenka mokesčiams ir privalomoms įmokoms, vertinant vienišą asmenį be vaikų, gaunantį vidutinį atlyginimą.

    Kur dalis mažiausia ir didžiausia

    Didžiausia atskaitų dalis fiksuota Rumunijoje, kur mokesčiams ir įmokoms tenka 41,5 proc. bruto uždarbio. Nedaug atsilieka Lietuva su 39,1 proc., o tarp valstybių, kur atskaitos viršija trečdalį, patenka ir Belgija, Slovėnija, Vokietija, Danija bei Vengrija.

    Kitame spektro gale – Kipras, kur atskaitoms tenka 15,1 proc., o Graikijoje – 17,0 proc. Tai reiškia, kad vienodo „vidutinio“ profilio darbuotojo pajamų neto dalis skirtingose šalyse gali skirtis dešimtimis procentinių punktų.

    Europos Sąjungos vidurkis siekia 29,1 proc. Tai atitinka situaciją, kai vidutinis metinis bruto uždarbis sudaro 37 958 eurus, o neto pajamos – 26 929 eurus, tad 11 029 eurai nukeliauja mokesčiams ir privalomoms įmokoms.

    Didžiosios ekonomikos ir regionų skirtumai

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų didžiausia atskaitų dalis tenka Vokietijai – 34,8 proc. Mažiausia tarp šios grupės yra Ispanijoje – 22,1 proc., Prancūzijoje rodiklis siekia 26,2 proc., o Italijoje – 24,1 proc.

    Bendra tendencija rodo, kad pietų Europos šalys dažniau pasižymi mažesne atskaitų dalimi, o didesnė našta dažniau matoma Vidurio ir Rytų Europoje. Vis dėlto išimčių netrūksta: Vakarų Europoje Belgija ir Vokietija yra tarp aukščiausių, o Šiaurės ir Baltijos šalyse rodikliai labai nevienodi.

    Vaikai gali apversti skaičius

    Eurostato skaičiavimai rodo, kad šeimos sudėtis gali kardinaliai pakeisti rezultatą. Vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais ES vidurkis smunka iki 8,0 proc., o kai kur mokesčių ir išskaitų dalis tampa net neigiama, nes šeimos gauna išmokas ar mokesčių grąžinimus.

    Pavyzdžiui, Graikijoje tokio namų ūkio rodiklis siekia minus 3,3 proc., o Lenkijoje – minus 0,6 proc., tai reiškia, kad neto pajamos viršija bruto uždarbį dėl paramos šeimai mechanizmų. Tuo metu Rumunijoje šiai grupei tenka 33,4 proc., o Lietuvoje – 23,8 proc.

    Didžiausias kontrastas išryškėja Vokietijoje, kur vienišam asmeniui be vaikų atskaitos sudaro 34,8 proc., o vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais – vos 0,2 proc. Esant tam pačiam 47 514 eurų metiniam bruto uždarbiui, tokia šeima į rankas gauna 47 424 eurus, kai vienišas asmuo – 31 000 eurų, skirtumas siekia 16 424 eurus.

    Mokesčių politikos analitikai pabrėžia, kad darbuotojams svarbi ne vien gyventojų pajamų mokesčio norma, o visas darbo apmokestinimo „krepšelis“, įskaitant socialines įmokas. „Svarbiausia yra bendra darbo apmokestinimo našta, nes skirtingose šalyse ji susideda iš nevienodų dalių“, – sakė Tax Foundation ekonomistas Alexas Mengdenas.

  • Po 800 metų mįslė įminta: Transilvanijos tvirtovė buvo kryžiuočių, rodo nauji tyrimai

    Po 800 metų mįslė įminta: Transilvanijos tvirtovė buvo kryžiuočių, rodo nauji tyrimai

    Rumunijos Transilvanijoje esanti Feldioaros tvirtovė, viduramžiais žinoma vokišku Marienburgo vardu, pagaliau sulaukė aiškaus atsakymo į klausimą, kas pastatė seniausias jos akmenines sienas. Nauja archeometrinė analizė parodė, kad pirmieji mūrai atsirado XIII amžiaus pradžioje, kai regione veikė Kryžiuočių ordinas.

    Ši išvada svarbi ne tik vietos istorijai. Dėl Feldioaros kilmės dešimtmečius ginčijosi istorikai ir archeologai, nes ankstesni radiniai, tokie kaip ginklų fragmentai, keramika, spurgai ar bažnyčios liekanos, neįrodė, kas tiksliai inicijavo ankstyviausius įtvirtinimus.

    Kuo rėmėsi mokslininkai?

    Tyrėjai ėmė mėginius iš seniausių mūrų ir pamatų kalkinio skiedinio. Tuomet pritaikė radiokarboninį datavimą, kuris leido nustatyti, kada skiedinyje susiformavo anglies junginiai, susiję su kietėjimo procesu.

    Viduramžių skiedinio datavimas laikomas sudėtingu, nes kalkės gali kietėti ilgai ir sugeria anglies dioksidą ne vieną sezoną. Dėl to laboratorijose taikomos papildomos patikros, kad būtų atskirta pirminė statybų fazė nuo vėlesnių remontų ar užterštumo.

    Kas sieja Feldioarą su kryžiuočiais?

    Gauti datavimo rezultatai sutapo su laikotarpiu, kai Kryžiuočių ordinas buvo įkurdintas Burzenlando regione. Istoriniai šaltiniai nurodo, kad Vengrijos karalius Andrius II 1211 metais pakvietė ordiną stiprinti pasienio gynybą nuo klajoklių antpuolių, o 1225 metais riteriai buvo išvyti, monarchui sunerimus dėl augančios ordino įtakos.

    Taigi seniausios Feldioaros akmeninės fortifikacijos greičiausiai iškilo būtent per šį trumpą, bet strategiškai reikšmingą laikotarpį. Mokslininkų vertinimu, tai vienas ankstyviausių moksliškai patvirtintų kryžiuočių gynybinės architektūros pavyzdžių Pietryčių Europoje.

    Tvirtovė keitė šeimininkus šimtmečius

    Tyrimai rodo, kad vėlesniais amžiais kompleksas buvo nuolat perstatomas ir plečiamas, todėl vien iš mūrų stiliaus ar pavienių radinių atriboti statybų etapus buvo sudėtinga. Būtent dėl šios priežasties nauji laboratoriniai metodai tapo esminiu argumentu ilgai trukusioje diskusijoje.

    Po kryžiuočių pasitraukimo Feldioara, kaip manoma, perėjo kitų vienuolinių bendruomenių žinion, o vėliau virto daugiasluoksniu gynybiniu objektu, pritaikomu skirtingoms epochoms. Archeologai pabrėžia, kad tokios vietos dažnai slepia kelių šimtmečių statybų ir politinių lūžių pėdsakus, kuriuos patikimiausiai padeda atsekti kompleksiniai datavimo sprendimai.

  • Rusijos dronas rėžėsi į namą Galațyje: NATO ir Europa reaguoja, gyventojai baiminasi pasikartojimo

    Rusijos dronas rėžėsi į namą Galațyje: NATO ir Europa reaguoja, gyventojai baiminasi pasikartojimo

    Dronas pataikė į gyvenamąjį namą

    Rytų Rumunijos mieste Galațyje į gyvenamąjį pastatą nukritus Rusijos dronui kilo gaisras, o du žmonės buvo sužeisti. Po smūgio dalis gyventojų evakuota, o incidentą tiria atsakingos tarnybos.

    Rumunija yra NATO narė, todėl bet koks ginkluotas incidentas jos teritorijoje vertinamas itin jautriai. Šis įvykis dar kartą priminė, kaip arti Aljanso sienų vykstantis karas Ukrainoje kuria rizikas kaimyninėms šalims.

    Gyventojų nerimas ir pasirengimas

    Netoli nukentėjusio namo gyvenantis 87 metų Vasile Opincă pasakojo, kad po smūgio kasdien stebi dangų ir apylinkes, bijodamas naujo incidento. Pasak jo, labiausiai neramina tai, kad pavojus gali užklupti netikėtai, o saugių pasirinkimų lieka mažai.

    „Tikrai bijome. Man nėra kur eiti, tik slėptis po stalu“, – sakė Vasile Opincă.

    Vyras taip pat atkreipė dėmesį į praktines krizių valdymo problemas: nutrūkus elektrai ar vėluojant pagalbai, senjorams ypač svarbios maisto ir vandens atsargos. Jo teigimu, vien šaldytuve laikomas maistas nelaimės atveju gali greitai tapti nebetinkamas.

    Tėvai mieste vis dažniau kelia klausimą, kaip apsaugoti vaikus, jei dronų grėsmė kartotųsi. Jie pabrėžia, kad mokyklose vykdomos pratybos dažniausiai orientuotos į žemės drebėjimus, tačiau realybė regione keičiasi, todėl norima platesnio civilinės saugos mokymo.

    „Tokie dronų incidentai darosi vis dažnesni. Mokykla turėtų paaiškinti vaikams, kas gali nutikti“, – sakė tėvas Liviu Stoian.

    Jo nuomone, pasirengimas neturėtų apsiriboti vien mokiniais, nes aiškių veiksmų planų reikia ir suaugusiesiems. Gyventojai tikisi konkretesnių rekomendacijų, kur slėptis, kaip elgtis per oro pavojaus signalus ir kokius būtiniausius daiktus turėti namuose.

    NATO reakcija ir platesnis kontekstas

    Skelbiama, kad dronas buvo naktinės atakos prieš Ukrainą dalis, tačiau pakeitė trajektoriją ir nukrito Rumunijos teritorijoje. Kodėl įvyko nukrypimas, kol kas neaišku, tačiau pats faktas sustiprino baimes, jog karo padariniai gali persimesti už Ukrainos ribų.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pranešė kalbėjęs su Rumunijos atstovais ir išreiškė solidarumą. Aljansas pabrėžia, kad stebi situaciją ir, esant poreikiui, koreguoja budrumo bei oro erdvės apsaugos priemones.

    „NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą. Toliau stiprinsime pasirengimą atgrasyti ir gintis nuo bet kokios grėsmės, įskaitant dronų keliamą pavojų“, – sakė Markas Rutte.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijai intensyvinant smūgius Ukrainos infrastruktūrai, regiono šalys vis dažniau susiduria su netiesioginėmis rizikomis: oro erdvės pažeidimais, nuolaužų kritimu ar per sieną nuklystančiais dronais. Tokie incidentai didina spaudimą stiprinti oro gynybą ir aiškiai komunikuoti civilinės saugos veiksmus gyventojams.

  • Rumunija dėl sprogmenis gabenusio drono: atsakomybė tenka Rusijai, ES rengia 21-ą sankcijų paketą

    Rumunija dėl sprogmenis gabenusio drono: atsakomybė tenka Rusijai, ES rengia 21-ą sankcijų paketą

    Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu patvirtino, kad dronas, nukritęs rytiniame Galačio mieste, buvo rusiškos kilmės ir gabeno sprogmenis. Pasak Rumunijos pareigūnų, incidentas sukėlė gaisrą ant gyvenamojo daugiabučio stogo, o civiliai gyventojai atsidūrė pavojuje.

    Rumunija tvirtina, kad už įvykį atsakomybė tenka Rusijai, nes būtent jos veiksmų pasekmės pasiekė šalies teritoriją. Tai vienas rimčiausių pastarojo meto incidentų, kai karo Ukrainoje poveikis tiesiogiai paliečia NATO ir Europos Sąjungos valstybę narę.

    Rumunijos atsakas po incidento

    Po drono kritimo Rumunijos prezidentas Nicușor Dan paskelbė Rusijos konsulą Konstancoje nepageidaujamu asmeniu ir pranešė apie Rusijos konsulato Juodosios jūros uostamiestyje uždarymą. Tokie žingsniai diplomatinėje praktikoje laikomi aiškiu politiniu signalu, kai šalis vertina įvykį kaip grėsmę savo saugumui.

    Rumunijos diplomatijos vadovė pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra piliečių saugumas, o tokie incidentai negali būti toleruojami. Pasak jos, valstybė siekia, kad tarptautiniai partneriai šią situaciją vertintų kaip platesnės saugumo aplinkos iššūkį visam regionui.

    „Mes laikome Rusijos Federaciją visiškai atsakinga, nes mūsų civiliai gyventojai buvo pastatyti į pavojų“, – sakė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu.

    „Gavome galutinį patvirtinimą iš vietoje dirbančių komandų, kad tai rusiškas dronas ir jis gabeno sprogmenis“, – pridūrė ji.

    ES ir NATO pozicija: solidarumas ir atgrasymas

    Incidentas sulaukė griežtų reakcijų Europoje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija „peržengė dar vieną ribą“, ir pabrėžė, jog Bendrija tęs spaudimą Maskvai.

    Taip pat paskelbta, kad Europos Sąjungoje rengiama 21-oji sankcijų Rusijai priemonių paketo versija. Rumunijos pusė teigia sieksianti, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o sankcijos apimtų sritis, kurios ribotų Rusijos gebėjimą tęsti karinę kampaniją ir technologinį apsirūpinimą.

    „Visiškai solidarizuojamės su Rumunija ir jos žmonėmis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    NATO savo ruožtu pasmerkė Rusijos „neatsargumą“ ir pabrėžė ketinanti stiprinti gynybą nuo įvairių grėsmių, įskaitant dronus. Pastaraisiais metais dronai tapo vienu svarbiausių modernių konfliktų elementų, todėl Aljanso šalys vis dažniau investuoja į oro erdvės stebėjimą, elektroninę kovą ir priešlėktuvinius sprendimus, pritaikytus mažiems taikiniams.

    Kodėl šis įvykis svarbus regiono saugumui

    Rumunija yra strategiškai svarbi valstybė NATO rytiniame flange, turinti prieigą prie Juodosios jūros ir besiribojanti su Ukraina. Dėl to bet kokie incidentai, susiję su sprogmenis gabenusiais dronais ar raketomis, kelia ne tik nacionalinio, bet ir kolektyvinio saugumo klausimą.

    Diplomatiniai sprendimai, sankcijų svarstymai ir NATO gynybos stiprinimo planai rodo, kad po tokių įvykių didėja spaudimas ieškoti ne vien politinių pareiškimų, bet ir praktinių priemonių. Tarp jų gali būti papildomos oro gynybos priemonės pasienio regionuose, intensyvesnis žvalgybinės informacijos apsikeitimas ir griežtesnė kontrolė, kaip konfliktas gali persikelti už Ukrainos ribų.

    Rumunijos ministrė taip pat nurodė kalbėjusi su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas apie sankcijų proceso spartinimą. Bukareštas akcentuoja, kad tokie incidentai turi būti vertinami kaip rizika visai Europos saugumo architektūrai, o partnerių vienybė čia laikoma esmine.

  • Rumunijoje aptiko 6 000 metų paslaptį: po žeme slėpėsi milžiniška neolitinė megastruktūra

    Rumunijoje aptiko 6 000 metų paslaptį: po žeme slėpėsi milžiniška neolitinė megastruktūra

    Rumunijoje, Stăuceni-Holm archeologinėje vietovėje, tyrėjai aptiko išskirtinį Cucuteni–Trypillia kultūros laikotarpio statinį, datuojamą daugiau nei prieš 6 000 metų. Po žeme buvusi konstrukcija išsiskiria mastu ir vieta gyvenvietėje, todėl keičia supratimą apie ankstyvųjų Europos bendruomenių organizaciją.

    Skelbiama, kad statinys siekė apie 350 kvadratinių metrų ir buvo iki keturių kartų didesnis už kitus to paties komplekso namus. Tyrimai vyko 2021–2024 metais, apjungiant geofizinius matavimus ir kasinėjimus, kurie leido tiksliau atkurti gyvenvietės planą.

    Be centrinės megastruktūros, identifikuota maždaug 45 gyvenamųjų pastatų, o visa teritorija buvo apjuosta griovių ir palisadų sistema. Tokia gynybinė ir planavimo logika rodo, kad bendruomenė investavo į saugumą bei aiškią erdvinę tvarką, o svarbiausi objektai buvo išdėstyti strategiškai.

    Didžiausias pastatas stovėjo centriniame taške prie pagrindinio įėjimo, todėl, mokslininkų vertinimu, vargu ar tai buvo eilinis būstas. Labiausiai tikėtinos funkcijos siejamos su bendruomenės susirinkimais, ceremonijomis ar administravimu, nes dydis ir padėtis labiau primena viešą, o ne privačią erdvę.

    „Vien pastato vieta prie pagrindinio įėjimo ir jo mastas rodo, kad tai galėjo būti visos bendruomenės reikmėms skirtas objektas“, – teigia tyrėjai, apibendrindami kasinėjimų interpretaciją.

    Šis atradimas svarbus ir platesniame Cucuteni–Trypillia kultūros kontekste: ši neolitinė civilizacija žinoma didelėmis gyvenvietėmis, kuriose galėjo gyventi tūkstančiai žmonių, o dalis mokslininkų jas vadina ankstyvomis Europos proto-miesto formomis. Vis dėlto tokio dydžio bendruomeninių pastatų regione aptinkama itin retai, todėl nauji duomenys tampa reikšmingu argumentu diskusijose apie socialinę organizaciją.

    Ypač intriguoja tai, kad kol kas nepateikiama aiškių įrodymų apie prabangą ar griežtą hierarchiją, kuri dažnai siejama su didelio masto viešais statiniais. Tai stiprina prielaidą, kad kolektyvinės infrastruktūros projektai galėjo rastis ir bendruomenėse, kuriose valdžios koncentracija nebuvo ryški, o sprendimai galėjo būti labiau sutelkti į bendrą susitarimą.

    Pastaraisiais metais tokius atradimus vis dažniau išjudina technologijos: geofizika padeda „pamatyti“ po žeme neardant sluoksnių, o palydoviniai vaizdai ir nuotoliniai metodai leidžia aptikti didelius kraštovaizdžio pokyčius. Panašus proveržis fiksuojamas ir kituose regionuose, pavyzdžiui, tiriant senovines drėkinimo sistemas Kaukaze, kai istorinių palydovinių nuotraukų analizė padeda rekonstruoti dešimtis ar net šimtus kilometrų kanalų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad geofizinių tyrimų, kasinėjimų ir nuotolinės analizės derinimas tampa nauju standartu, leidžiančiu greičiau patikrinti hipotezes ir tiksliau suplanuoti darbus. Rumunijoje aptikta megastruktūra rodo, kad priešistorės bendruomenės galėjo turėti kur kas sudėtingesnes viešąsias erdves ir valdymo modelius, nei ilgą laiką buvo manoma.

  • „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    Ukrainos energetikos grupės DTEK atsinaujinančios energetikos padalinys Europos Sąjungoje DRI gavo komercinės veiklos licenciją 126 megavatų piko galios Văcărești saulės elektrinių parkui Rumunijoje.

    Parkas, įrengtas Dâmbovița apskrityje, per metus turėtų pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų maždaug 50 000 namų ūkių poreikiui. Skaičiuojama, kad tai leistų kasmet išvengti apie 48 600 tonų anglies dioksido emisijų.

    Šis projektas taip pat tapo pagrindu vienam didžiausių iki šiol Rumunijoje sudarytų fizinių saulės energijos pirkimo–pardavimo susitarimų, dar vadinamų PPA. Nuo 2027 metų sausio 50 proc. Văcărești parke pagamintos elektros DRI parduos „OMV Petrom“.

    Văcărești parkui finansuoti buvo suformuotas iki 60 000 000 eurų negrąžintinio reikalavimo finansavimo paketas, kurį suteikė „UniCredit“ ir „Garanti BBVA“. Tokia struktūra paprastai leidžia projektą grįsti pačio objekto pinigų srautais ir aiškesne ilgalaike pajamų perspektyva.

    Pastaraisiais metais DRI Rumunijoje įjungė keturis atsinaujinančios energetikos projektus ir šalyje jau yra sukaupusi 299 megavatų veikiančių pajėgumų. Be Văcărești saulės parko, portfelyje minimi Glodeni I ir Glodeni II saulės parkai, taip pat Ruginoasa sausumos vėjo jėgainių parkas.

    Ruginoasa projektas išsiskiria tuo, kad tai vienas pirmųjų naujų vėjo projektų Rumunijoje per maždaug dešimtmetį. Tokie projektai pastaruoju metu dažnai siejami su didėjančiu poreikiu spartinti tinklų plėtrą ir balansavimo sprendimus, kad nepastovios generacijos dalis sistemoje galėtų augti.

    DRI skelbia planuojanti toliau plėsti veiklą Europoje, o Rumunijoje taip pat numato diegti baterijų energijos kaupimo sprendimus. Baterijų kaupikliai paprastai padeda efektyviau išnaudoti saulės ir vėjo gamybą, mažinti kainų svyravimų poveikį ir didinti sistemos lankstumą.

    PPA sandoriai regione vis dažniau vertinami kaip būdas stambioms įmonėms užsitikrinti prognozuojamas elektros sąnaudas, o projektų vystytojams suteikti bankams patrauklesnį, ilgalaikėmis pajamomis paremtą modelį. „OMV Petrom“ susitarimas su DRI išryškina, kad saulės energetika Rumunijoje pereina į didesnio masto, įmonių paklausos skatinamą etapą.

  • Vertikalus dujų koridorius: nuo liepos 1 dienos didinamas pralaidumas iš Graikijos į Bulgariją

    Vertikalus dujų koridorius: nuo liepos 1 dienos didinamas pralaidumas iš Graikijos į Bulgariją

    Kas keičiasi nuo liepos 1 dienos

    Nuo liepos 1 dienos turėtų pradėti veikti Vertikalaus koridoriaus infrastruktūra, kuri padidins gamtinių dujų perdavimo pajėgumus iš Graikijos į Bulgariją. Apie tai Atėnuose vykusiame energetikos transformacijos renginyje pranešė Bulgarijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus Bulgartransgaz vadovas Vladimiras Malinovas.

    Pasak jo, antrasis etapas, susijęs su pajėgumų didinimu iš Bulgarijos į Rumuniją, planuojamas iki metų pabaigos. Šie pokyčiai laikomi svarbiais regiono tiekimo saugumui ir alternatyvių maršrutų stiprinimui Pietryčių Europoje.

    „Liepos 1 dieną pradėsime eksploatuoti Vertikalaus koridoriaus infrastruktūrą, kuri padidins gamtinių dujų perdavimo pajėgumus iš Graikijos į Bulgariją. O iki metų pabaigos ir tą, kuri didina perdavimą iš Bulgarijos į Rumuniją“, – sakė Vladimiras Malinovas.

    Kodėl tai svarbu rinkai ir kainoms

    Vertikalus koridorius siejamas su galimybe efektyviau paskirstyti dujų srautus nuo Pietų krypties šaltinių, įskaitant suskystintų gamtinių dujų tiekimą per Graikijos infrastruktūrą. Didesnė pralaida paprastai reiškia daugiau konkurencijos tarp tiekėjų ir daugiau lankstumo, kai rinkoje keičiasi kainos ar atsiranda tiekimo trikdžių.

    V. Malinovas pabrėžė, kad operatorių, energetikos reguliuotojų ir Europos Komisijos bendras darbas leido sutarti dėl ilgalaikio sprendimo, skirto perdavimo tarifų optimizavimui. Jo teigimu, tai didina regiono patrauklumą tiekėjams ir gali sudaryti prielaidas palankesnėms tiekimo sąlygoms.

    „Dėl bendrų operatorių, energetikos reguliuotojų ir Europos Komisijos pastangų sutarėme dėl ilgalaikio, tvaraus perdavimo tarifų optimizavimo sprendimo. Tai didina susidomėjimą mūsų rinkomis, skatina konkurenciją ir atveria galimybes užsitikrinti geriausias įmanomas dujų tiekimo sąlygas, įskaitant SGD“, – sakė Vladimiras Malinovas.

    JAV parama ir masto ekonomika

    Diskusijoje Atėnuose JAV atstovai akcentavo, kad Vašingtonas ir toliau rems Vertikalaus koridoriaus įgyvendinimą pagal numatytus terminus. Regionui tai svarbu ne tik dėl infrastruktūros, bet ir dėl pasitikėjimo, kuris reikalingas ilgalaikėms sutartims bei investicijoms.

    V. Malinovas taip pat akcentavo masto ekonomikos siekį, kai koridoriaus šalys koordinuotai telkia paklausą ir derasi su SGD gamintojais. Jo vertinimu, ilgalaikės sutartys gali padėti užfiksuoti stabilesnes kainas ir kartu dar labiau sumažinti perdavimo tarifų naštą galutiniams vartotojams.

    „Turime pasiekti masto ekonomiką bendradarbiaudami Vertikalaus koridoriaus šalyse ir konsoliduodami jų paklausą SGD gamintojų atžvilgiu. Ilgalaikiai susitarimai padėtų derėtis dėl mažesnių kainų ilgesniam laikui ir toliau optimizuoti perdavimo tarifus“, – sakė Vladimiras Malinovas.

  • Rumunijoje griežtina tvarką: neapmokėjus baudos gali sustabdyti vairuotojo pažymėjimą

    Rumunijoje griežtina tvarką: neapmokėjus baudos gali sustabdyti vairuotojo pažymėjimą

    Nuo rugsėjo Rumunijoje įsigalios nauja kelių eismo baudų išieškojimo tvarka: laiku nesumokėta bauda gali baigtis vairuotojo pažymėjimo sustabdymu. Valdžia teigia, kad taip siekiama padidinti drausmę ir realiai užtikrinti, jog skirtos baudos būtų apmokamos.

    Rumunijos Vyriausybė aiškina, kad dabartinis modelis neveikia pakankamai efektyviai, nes reikšminga dalis nubaustų vairuotojų baudų tiesiog neapmoka. Premjero Ilie Bolojan teigimu, šiuo metu sumokama tik apie 40 proc. kelių eismo baudų, todėl nuspręsta įvesti papildomą sankciją.

    Pagal naująsias taisykles vairuotojui pirmiausia bus suteikiamas standartinis 15 dienų terminas baudai sumokėti. Jei per šį laiką įmoka nebus atlikta, vietos valdžia turės išsiųsti įspėjimą ir pradėti tolimesnę procedūrą.

    Numatyta, kad procesas vyks skaitmeniniu būdu, institucijoms apsikeičiant duomenimis per elektroninę platformą. Jei bauda ir toliau nebus apmokėta, praėjus 90 dienų po pradinio apmokėjimo termino pabaigos vairuotojo pažymėjimas bus automatiškai sustabdytas.

    Įstatyme taip pat aprašomas sustabdymo trukmės skaičiavimas: siūlomas principas yra viena sustabdymo diena už kiekvienus 50 Rumunijos lėjų nesumokėtos baudos. 50 Rumunijos lėjų prilygsta maždaug 10 eurų, tad didesnė neapmokėta suma reikštų proporcingai ilgesnį laikotarpį be teisės vairuoti.

    Valdžia pabrėžia, kad sumokėjus skolą, pažymėjimo galiojimas būtų atnaujinamas automatiškai. Savivaldybė per dvi dienas turėtų suvesti informaciją apie apmokėjimą į sistemą, o tuomet sustabdymas būtų panaikinamas be papildomų prašymų.

    Rumunijos žiniasklaida skelbia, kad nuostatos įsigalios praėjus šešiems mėnesiams nuo jų paskelbimo oficialiame leidinyje, o tai reiškia, kad startas numatomas rugsėjo 1 dieną. Valdžia šį pokytį sieja su platesniu administracinių reformų paketu, kuriuo siekiama mažinti biudžeto deficitą ir gerinti įplaukų surinkimą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vairuotojo pažymėjimo sustabdymas už skolą yra stipri poveikio priemonė, kuri kai kuriose Europos šalyse taikoma ir kitoms pradelstoms prievolėms. Rumunijos atveju pagrindinis tikslas įvardijamas aiškiai: kad kelių eismo baudos nebeliktų tik formaliu įrašu, o taptų realiai vykdoma prievole.

  • Balkan Battery Day Atėnuose: kodėl baterijų kaupimo bumas Balkanuose įgauna gigavatų mastą

    Baterijų rinkos lūžis Pietryčių Europoje

    Baterijų energijos kaupimo sistemos (BESS) Balkanuose iš nišinės idėjos sparčiai virsta komercine realybe, o projektų planai Graikijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje jau skaičiuojami gigavatais. Šiame kontekste 2026 metų gegužės 21 dieną Atėnuose vyks Balkan Battery Day 2026, subursiantis plėtotojus, komunalines įmones, investuotojus, politikos formuotojus ir technologijų tiekėjus.

    Renginio darbotvarkė orientuota į tai, kas dažniausiai nulemia projektų sėkmę: tinklo prijungimo galimybes, leidimų išdavimą, pajamų modelius ir kaupimo įrenginių optimizavimą. Organizatoriai akcentuoja, kad tikslas nėra paroda, o koncentruota konferencija su iš anksto suderintais B2B susitikimais.

    Kodėl kaupimas tapo būtina infrastruktūra

    Pietryčių Europoje augant saulės ir vėjo elektrinių pajėgumams, kaupimas vis dažniau vertinamas kaip būtina infrastruktūra elektros sistemai subalansuoti. Baterijos leidžia greičiau reaguoti į generacijos svyravimus, mažinti tinklo perkrovas ir suteikti papildomų lankstumo paslaugų, kurios tampa vis svarbesnės atsinaujinančiai energetikai plečiantis.

    Kartu tai susiję ir su regiono energetinio saugumo darbotvarke: kaupimas padeda mažinti priklausomybę nuo brangių pikinės generacijos sprendimų ir efektyviau išnaudoti vietinę gamybą. Dėl to daugėja tiek atskirų (standalone) BESS projektų, tiek hibridinių, kai baterijos diegiamos šalia saulės ar vėjo parkų.

    Graikija, Rumunija ir Bulgarija: kur juda projektai

    Graikija pastaraisiais metais išsiskiria kaip viena pažangiausių kaupimo rinkų Pietryčių Europoje, kur judėjimą skatina reformos elektros rinkoje ir valstybinės paramos mechanizmai, įskaitant aukcionus. Dėl to vis dažniau matomas portfelių formavimas, kai atsinaujinančios elektrinės planuojamos kartu su kaupimu, siekiant didesnio sistemos lankstumo ir stabilesnių pajamų.

    Rumunijoje kaupimo plėtrą stiprina ES remiami finansavimo ir modernizavimo instrumentai bei augantis investuotojų apetitas. Rinkos dalyviai spartina diegimo strategijas, siejamas su tinklo balansavimu ir atsinaujinančių išteklių integracija, o sprendimai vis dažniau vertinami kaip ilgalaikė sistemos modernizavimo dalis.

    Bulgarijoje didesnis dėmesys krypsta į hibridinius atsinaujinančios energetikos ir kaupimo modelius, ypač augant saulės generacijai ir ieškant būdų efektyviau valdyti gamybos netolygumus. Platesniame Balkanų ir Vakarų Balkanų WB6 kontekste esminiais klausimais išlieka projektų bankabilumas, leidimų procesai, prieiga prie rinkų ir realios tinklo prijungimo sąlygos.

    Ką aptars konferencijoje ir kas dalyvaus

    Tarp patvirtintų pranešėjų minimi „Rezolv Energy“ vadovas Alastairas Hammondas, „ENEVO Group“ bendraįkūrėjas ir vadovas Cristianas Pîrvulescu, „Solarpro Holding“ atstovas Gabrielis Nenovas, „Principia Energy“ investicijų ir rinkos žvalgybos vadovas George’as Chronaiosas, taip pat „Capalo AI“ vadovas Henri Taskinenas. Programoje numatyti ir diskusijų dalyviai iš Hellenic Energy Exchange (HEnEx), taip pat Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

    Organizatorių teigimu, konferencija bus skirta praktikai: tinklo prijungimo „butelio kakleliams“, leidimų sistemoms, papildomoms sisteminėms paslaugoms, hibridiniams projektams ir kaupimo turto komerciniam optimizavimui. Atskirose sesijose bus nagrinėjama, kaip BESS gali prisidėti prie regiono energetinio saugumo, tarpvalstybinių srautų ir sistemų integracijos Pietryčių Europoje.

    „Kaupimo rinka regione pereina į lemiamą etapą, kai svarbiausia tampa ne ambicijos, o įgyvendinimo greitis ir aiškūs pajamų modeliai“, – teigia renginio organizatoriai.

    Renginį organizuoja Invest In Network, o rėmėjų gretose minimi „Huawei Digital Power“, „LONGi“ ir „Capalo AI“, taip pat „Clyde & Co“, „YESS Power“ ir „ENEVO Group“. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvių vietų skaičius ribotas, todėl didelė dalis vertės kuriama per tikslinius susitikimus tarp plėtotojų, finansuotojų ir technologijų tiekėjų.

    Didėjant projektų apimtims ir konkurencijai, Balkan Battery Day 2026 siekia tapti momentine „nuotrauka“, parodančia, kur link juda Balkanų BESS rinka ir kokios kliūtys dar gali sulėtinti gigavatinių planų virtimą veikiančia infrastruktūra.

  • „Polpharma“ taikosi į Rumuniją: už daugiau nei 200 mln. eurų perima Biofarm kontrolę

    Lenkijos farmacijos grupė „Polpharma“ žengia į vieną didžiausių pastarųjų metų sandorių regione ir siekia perimti kontrolinį Rumunijos vaistų gamintojos Biofarm paketą. Pagal paskelbtas sąlygas planuojama įsigyti 88,43 proc. akcijų, sandorį įgyvendinant per viešą siūlymą supirkti likusias akcijas.

    Skelbiama, kad bendra operacijos vertė gali siekti apie 1,1 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 250 mln. eurų. Biofarm pranešė, kad ketinimą parduoti savo turimus paketus yra patvirtinę pagrindiniai akcininkai Longshield Investment Group ir Lion Capital, kartu kontroliuojantys daugiau nei 88 proc. bendrovės kapitalo.

    Kas yra Biofarm?

    Biofarm yra vienas didesnių Rumunijos farmacijos gamintojų, vertinant pardavimus vienetais, o nuo 2005 metais įmonė kotiruojama Bukarešto biržoje. Bendrovė turi dvi gamyklas sostinėje ir tyrimų bei plėtros padalinį, kas Biofarm leidžia gaminti tiek vaistus, tiek platesnio vartojimo sveikatos produktus.

    Įmonės portfelį sudaro daugiau nei 100 produktų, tarp jų preparatai virškinimo, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos sutrikimams, taip pat vitaminai ir maisto papildai. Biofarm istorija siekia 1921 metus, o vietos rinkoje ji laikoma ilgalaikiu ir atpažįstamu žaidėju.

    Ką reiškia šis žingsnis „Polpharma“?

    „Polpharma“ yra didžiausias Lenkijos vaistų ir farmacinių medžiagų gamintojas, daugiausia dirbantis generinių vaistų ir veikliųjų medžiagų segmente. Bendrovė savo veiklą sieja su kardiologijos, neurologijos ir gastroenterologijos sritimis, o plėtra į užsienio rinkas jau kurį laiką įvardijama kaip strateginė kryptis.

    Ši investicija gali sustiprinti „Polpharma“ pozicijas Vidurio ir Rytų Europoje, ypač vartotojų sveikatos ir vietinės gamybos grandinės segmente. Tokie sandoriai regione dažnai vertinami ir per tiekimo saugumo prizmę, nes po pandemijos Europos šalys aktyviau ieško būdų trumpinti tiekimo grandines ir didinti vietinę farmacijos gamybą.

    Pagal paskelbtą informaciją susitarimas buvo pasirašytas 2026 metų gegužės 6 dieną, o pagrindiniai akcininkai įsipareigojo parduoti savo turimus paketus per viešą akcijų supirkimo pasiūlymą. Biofarm įstatinį kapitalą sudaro 985,4 mln. akcijų, todėl sandorio įgyvendinimui svarbus bus ir techninis viešo siūlymo procesas bei reguliaciniai derinimai.