CP v2

Tag: Rumunija

  • 15 tūkst. eurų vertės sportinis balandis iš Bulgarijos į Rumuniją parskrido per kiek daugiau nei 3 valandas

    Rumunijoje įvykusiose sportinių balandžių varžybose vienas paukštis išsiskyrė rezultatu, kuris sulaukė dėmesio ne tik tarp balandininkų. 15 tūkst. eurų vertinamas balandis iš starto Bulgarijoje į namus Rumunijoje parskrido įveikęs 243 kilometrus per kiek daugiau nei 3 valandas.

    Tokiose varžybose balandžiai prieš startą registruojami pagal unikalų numerį, o vėliau paleidžiami nustatytoje vietoje ir fiksuojamas jų sugrįžimo laikas. Šįkart lenktynėse dalyvavo 617 paukščių, o rezultatus lėmė greitis, ištvermė ir pasirengimas.

    Paukščius į starto vietą organizatoriai gabena specialiuose narvuose sunkvežimiais, o transportas paprastai būna užplombuojamas, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Paleidus balandžius, šeimininkai nebegali daryti įtakos eigai ir lieka laukti prie balandinių, kol paukščiai sugrįš.

    243 kilometrų distanciją greičiausi balandžiai įveikė skrisdami maždaug 1 230 metrų per minutę greičiu, tai yra apie 74 kilometrai per valandą. Tokie tempai reikalauja ne tik geros fizinės formos, bet ir patikimos orientacijos sistemos, kurią mokslininkai vis dar aktyviai tyrinėja.

    Pasiruošimas varžyboms dažniausiai trunka mėnesius: sportiniai balandžiai treniruojami nuosekliai didinant atstumą, neretai paleidžiant juos už 60–70 kilometrų nuo namų. Jų racionas pritaikomas krūviui, papildomas vitaminais ir aminorūgštimis, o didesnėse balandinėse gali būti laikoma iki 800 paukščių, nors į varžybas paprastai atrenkama tik dalis.

    Sportinių balandžių rinka Europoje seniai peržengė hobio ribas: geriausių paukščių kaina siekia tūkstančius eurų, ypač jei jie turi įrodytą rezultatą arba stiprią kilmę. Skelbiama, kad jaunų balandžių greičio kategorijos lyderiai kartais parduodami už 10 000–15 000 eurų, o susidomėjimas auga ir už Europos ribų, įskaitant Kiniją.

    Prizai taip pat solidūs: atskirose svarbiose varžybų atkarpose pirmos vietos laimėjimas gali būti vertas iki 20 tūkst. eurų, o bendras prizinis fondas, priklausomai nuo varžybų masto ir dalyvių skaičiaus, gali viršyti 30 tūkst. eurų. Europoje stipriausiomis šio sporto valstybėmis tradiciškai laikomos Belgija, Nyderlandai ir Vokietija, o Rumunija pastaraisiais metais taip pat minima tarp šalių, demonstruojančių aukštus rezultatus.

    Sportinių balandžių varžybos skirstomos pagal nuotolį, nes skirtingos distancijos reikalauja nevienodų paukščio savybių. Trumposiose, sprinterinėse rungtyse dažniausiai skrendama maždaug 100–300 kilometrų.

    Vidutinio nuotolio varžybos paprastai apima 300–500 kilometrų, o ilgos distancijos siekia 500–700 kilometrų. Dar sudėtingesnėse kategorijose balandžiai skrenda 700–900 kilometrų, o ekstremaliose rungtyse atstumas gali didėti iki 1 300 kilometrų.

    Mokslininkai balandžių navigaciją aiškina kelių veiksnių deriniu: orientacija pagal Saulę, uoslė ir kraštovaizdžio ženklai laikomi svarbiais, o pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama biologiniams magnetinio lauko „kompasams“. Tyrimai rodo, kad balandžiai geba jausti Žemės magnetinį lauką, o tai padeda išlaikyti kryptį ir koreguoti maršrutą.

    Taip pat pastebima, kad skrisdami grupėmis paukščiai dažnai orientuojasi stabiliau: patyręs lyderis gali „vesti“ būrį, o maršrutas kinta priklausomai nuo oro sąlygų ir reljefo. Vis dėlto dalis navigacijos mechanizmų tebėra diskusijų objektas, todėl sportinių balandžių pasiekimai ir toliau išlieka įdomūs tiek sporto bendruomenei, tiek mokslui.

  • Rumunija taikosi į euro zoną iki 2035-ųjų, bet kelią užstoja įsisenėjęs per didelis biudžeto deficitas

    Euro planas iki 2035 metų

    Rumunija deklaruoja tikslą prisijungti prie euro zonos iki 2035 metų, tačiau svarbiausia kliūtis kol kas yra viešųjų finansų būklė. Šalis jau šeštus metus iš eilės yra Europos Sąjungos per didelio deficito procedūroje, o tai riboja manevro laisvę ir kenkia patikimumui rinkose.

    Norint realiai priartėti prie euro įvedimo, Rumunijai pirmiausia reikėtų iki 2030 metų pasiekti, kad per didelio deficito procedūra būtų nutraukta. Tai reiškia ilgalaikį ir nuoseklų biudžeto drausmės planą, neapsiribojant vienkartinėmis priemonėmis.

    Kas stabdo: per didelis deficitas

    Europos Komisija ir ES Taryba Rumunijai taiko per didelio deficito procedūrą nuo 2020 metų balandžio 3 dienos. 2024 metų liepos 26 dieną ES institucijos konstatavo, kad procedūra turi likti galioti, nes, vertinant pažangą, nebuvo imtasi pakankamai veiksmingų priemonių deficitui mažinti.

    Problemos esmė yra ta, kad pagal ES fiskalinę sistemą svarbi riba yra 3 proc. valdžios sektoriaus deficitas nuo bendrojo vidaus produkto. Kai deficitas užsitęsia ir viršija šią ribą, šalis patenka į griežtesnę priežiūrą, o investuotojai ir reitingų agentūros pradeda labiau vertinti riziką.

    Patikimumo kaina rinkose

    Rumunijos finansų ministras Alexandru Nazare viešai pabrėžė, kad biudžeto drausmė nėra išorinis nurodymas, o pačios valstybės ambicija kurti stipresnę ekonomiką ir didinti regioninę įtaką. Politiko teigimu, taisyklių laikymasis neturėtų priklausyti nuo rinkimų ciklų.

    „Rumunija negali sau leisti ilgai likti Europos Sąjungos priežiūroje ir prarasti patikimumą, kai užsienio kapitalo pritraukimas yra ypač svarbus“, – sakė Alexandru Nazare.

    Tokie signalai svarbūs todėl, kad euro įvedimas nėra vien politinis sprendimas. Tai ir finansų rinkų pasitikėjimo testas, ir praktinis pasirengimas gyventi bendroje pinigų politikoje be galimybės devalvuoti valiutos ar savarankiškai nustatinėti palūkanų normų.

    Net jei tikslas įsivesti eurą 2035 metais išlieka, artimiausi metai Rumunijai bus kritiniai dėl pasirinkimo, kokiu tempu ir kokiais instrumentais mažinti deficitą. Kuo ilgiau procedūra užsitęs, tuo sudėtingiau bus vienu metu didinti konkurencingumą, finansuoti investicijas ir laikytis fiskalinių taisyklių.

  • Sveria 4 100 000 tonų ir vis dar grimzta: Bukarešto Parlamento rūmų paslaptis stebina iki šiol

    Sveria 4 100 000 tonų ir vis dar grimzta: Bukarešto Parlamento rūmų paslaptis stebina iki šiol

    Bukarešte stovintys Parlamento rūmai, rumuniškai vadinami Casa Poporului, laikomi sunkiausiu pastatu pasaulyje. Guinnesso rekordų knygoje nurodoma, kad statinys sveria apie 4 100 000 tonų, o dėl masto ir istorijos iki šiol kelia diskusijas.

    Komplekso pagrindinis korpusas siekia apie 270 metrų ilgį ir 240 metrų plotį, o aukštis virš žemės yra apie 84 metrai. Pastate įrengta 12 antžeminių aukštų, o po juo driekiasi dar aštuoni požeminiai lygiai.

    Požeminė infrastruktūra siejama ir su šaltojo karo laikų logika. Šaltiniuose minima, kad po pastatu buvo projektuota itin apsaugota slėptuvė, o požeminės erdvės sujungtos tunelių sistema, kurios bendras ilgis siekia dešimtis kilometrų.

    Statybos pradėtos 1980 metais, o intensyviausias etapas vyko 1983 metais ir vėliau, kai darbai buvo organizuojami visą parą. Skaičiuojama, kad vienu metu dirbo iki 25 000 darbininkų ir karių, o didžiulio projekto tempas lėmė ir nelaimingus atsitikimus.

    Kad atsirastų vietos milžiniškam kompleksui, buvo pertvarkyta didelė miesto dalis. Skelbiama, kad sunaikinta apie 7 kvadratinių kilometrų teritorija, nugriauta tūkstančiai pastatų, tarp jų ir istoriniai objektai, o dešimtys tūkstančių gyventojų buvo priversti persikelti.

    Įspūdingas svoris turi ir ilgalaikių pasekmių. Nurodoma, kad pastatas pamažu sėda į gruntą maždaug 6 milimetrus per metus, o tai siejama su vietos geologija ir nuosėdinių sluoksnių slūgimu.

    Parlamento rūmai išsiskiria ne tik mastu, bet ir išlaikymo kaina. Vien energijos sąnaudos neretai vertinamos kaip vienos didžiausių tarp administracinių pastatų pasaulyje: minimą maždaug 6 mln. JAV dolerių per metus sumą pagal pastarųjų metų kursą galima apytiksliai prilyginti apie 5 500 000 eurų.

    Ekonominis projekto vertinimas iki šiol kelia klausimų, nes statybų laikotarpiu dalis darbo buvo organizuojama autoritarinio režimo sąlygomis. Įvairiuose vertinimuose teigiama, kad bendra darbų vertė ilgainiui siekė daugiau nei 3 mlrd. eurų, tačiau tikslus skaičius dėl istorinių aplinkybių išlieka ginčytinas.

    Šiandien tai viena ryškiausių Rumunijos sostinės lankytinų vietų ir valstybės institucijų centras, bet kartu ir priminimas apie laikotarpį, kai urbanistiniai sprendimai buvo daromi nepaisant bendruomenių bei paveldo. Pastatas tebėra inžinerinis paradoksas: milžiniškas, brangus išlaikyti ir vis dar lėtai grimztantis.

  • Rumunija po rinkimų ant slenksčio: 3 partijų koalicija sieks suformuoti Vyriausybę per 10 dienų

    Rumunija po rinkimų ant slenksčio: 3 partijų koalicija sieks suformuoti Vyriausybę per 10 dienų

    Rumunijoje po parlamento rinkimų prasidėjo intensyvios derybos dėl naujos Vyriausybės. Prezidentas Nicusor Dan po konsultacijų su politinėmis jėgomis ministru pirmininku pasiūlė Europos Parlamento narį Siegfriedą Mureșaną.

    Pagal šalies procedūras kandidatui suteiktas ribotas laikas pateikti ministrų kabinetą ir programą parlamentui bei prašyti pasitikėjimo. Mureșanas turi 10 dienų suformuoti komandą ir užsitikrinti balsų daugumą, todėl derybos vyksta itin sparčiai.

    Kas sudarytų koaliciją?

    S. Mureșanas nurodė sieksiantis koalicijos su trimis politinėmis jėgomis: centro dešiniąja Nacionaline liberalų partija, reformų krypties sąjunga Gelbėkime Rumuniją ir etninių vengrų atstovaujama UDMR. Jo teigimu, tai būtų proeuropietiška ir į ateitį orientuota dauguma.

    Vis dėlto šių trijų partijų mandatų gali nepakakti, todėl būsimas kabinetas priklausys nuo papildomos paramos parlamente. Tai reiškia, kad greta oficialios koalicijos gali tekti tartis ir dėl atskirų balsavimų, ir dėl įsipareigojimų biudžeto bei reformų klausimais.

    Kodėl krito ankstesnė Vyriausybė?

    Ankstesnė Ilie Bolojan vadovaujama Vyriausybė žlugo po nepasitikėjimo balsavimo. Politinė krizė paaštrėjo kilus įtampai dėl taupymo priemonių ir plano mažinti didelį Rumunijos biudžeto deficitą.

    Deficito tema Rumunijoje išlieka vienu svarbiausių naujos daugumos išbandymų, nes fiskalinė drausmė tiesiogiai veikia tiek socialines išlaidas, tiek investicijų planus. Būtent dėl šios darbotvarkės ir gali ryškėti didžiausi kompromisų kaštai derybose.

    Koks galimas scenarijus, jei nepavyks?

    Rumunijos konstitucija numato, kad prezidentas gali paleisti parlamentą, jei šis per 60 dienų atmeta du iš eilės siūlomus kabinetus. Tokiu atveju šalyje galėtų būti skelbiami nauji rinkimai, o politinis neapibrėžtumas užsitęstų.

    Todėl artimiausios savaitės Rumunijai taps lemiamos: ar pavyks sutelkti pakankamą paramą proeuropietiškam kabinetui, ar šalis pasuks į naują rinkimų ciklą. Nuo derybų baigties priklausys ir biudžeto sprendimai, ir platesnė Rumunijos politinė kryptis Europos Sąjungoje.

  • Dunojus pasiekė istorinį minimumą: Rumunijoje laivybą stabdo seklumos ir veši augalai

    Dunojaus vandens lygis dėl užsitęsusios sausros pasiekė istorinį minimumą, o kai kuriuose ruožuose laivyba faktiškai paralyžiuota. Rumunijoje baržos stringa seklumose, dalis uostų laikinai uždaromi, o atslūgus vandeniui upės dugne vietomis sužėlė iki 2 metrų aukščio augalai.

    Rumunijos hidrologiniai duomenys rodo, kad į šalį įtekančio Dunojaus debitas sumažėjo maždaug iki 1 250 kubinių metrų per sekundę. Tai yra žemiausias rodiklis per visą stebėjimų laikotarpį, o kritinis vandens trūkumas jau daro įtaką tiek transportui, tiek infrastruktūrai palei upę.

    Ypač ryškiai situacija matoma prie Korabijos miesto Olto apskrityje, kur turistinis uostas šiuo metu neveikia. Vanduo atsitraukė taip toli, kad dalis prieplaukų, pontonų ir nedidelių laivų liko ant sausumos arba įklimpo dumble.

    „Tai įėjimas į turistinį uostą. Prieš 5 mėnesius čia buvo apie 2 metrų gylio vanduo, o dabar toje vietoje auga iki 2 metrų aukščio augalai“, – sakė Rumunijos televizijos žurnalistas.

    Laivybos problemos apima ne tik pavienius uostus: vietomis atsidengė smėlio ir dumblo seklumos, kurios driekiasi beveik iki upės vidurio. Dėl to dalis krovinių konvojų priversti mažinti grimzlę, riboti apkrovas arba visai sustoti, nes saugūs farvaterio gyliai tampa neprognozuojami.

    Žemas vandens lygis tapo iššūkiu ir energetikai, nes Dunojus naudojamas Černavodos atominės elektrinės reaktoriams aušinti. Siekiant išvengti rizikų, elektrinės prieigose vykdomi dugno gilinimo darbai, ardant smėlio sankaupas, kurios trukdo vandens pratekėjimui.

    Skelbiama, kad realiuoju laiku fiksuotas srautas siekė apie 1 300 kubinių metrų per sekundę, nors saugesniam reaktorių aušinimui reikia bent 1 400 kubinių metrų per sekundę. Energetikos pareigūnai pripažįsta, kad priemonės gali laikinai padėti, tačiau nekompensuoja natūralaus vandens pritekėjimo, kuris priklauso nuo kritulių baseine.

    Sausra ypač smarkiai smogė laivybai nuo Baziašo iki Breilos: dalis baržų sėdo ant seklumų, o jų sugrąžinimas į gilesnį vandenį gali užtrukti mėnesius. Vienas Bulgarijoje registruotas konvojus, kaip pranešama, daugiau nei pusantro mėnesio negali tęsti kelionės.

    Nuostoliai kaupiasi ir verslui, nes sustoję kroviniai reiškia prastovas, papildomas degalų sąnaudas bei logistikos grandinės trikdžius. Vienos laivybos bendrovės vadovas nurodė, kad per pirmuosius du mėnesius įmonės nuostoliai siekė apie 2,7 milijono eurų.

    Artimiausiomis dienomis situacija gali šiek tiek pagerėti, jei Vidurio Europoje gausiau palis, tačiau hidrologai perspėja, kad net ir trumpalaikis debito šuolis nebūtinai greitai grąžins Dunojų į įprastas ribas. Dėl šiltesnių vasarų ir dažnėjančių sausrų vandens kelių svyravimai Europoje tampa vis didesniu išbandymu transportui, energetikai ir pakrančių ekosistemoms.

  • Rumunijoje startavo GEN-I Sonce baterijų kaupiklio statybos: 55 MW galia ir 220 MWh talpa

    Slovėnijos įmonė „GEN-I Sonce“ Rumunijoje pradėjo Gheorgheni baterijų energijos kaupimo sistemos statybas. Projektas numatytas 55 MW galios ir 220 MWh talpos, o bendrovė skelbia jau turinti žemės bei prisijungimo prie tinklo teises.

    Tokio masto kaupikliai laikomi vienu svarbiausių sprendimų, padedančių elektros sistemai suvaldyti atsinaujinančių išteklių gamybos svyravimus. Kai saulės ar vėjo gamyba staiga krenta, baterijos gali greitai atiduoti energiją, o perteklių sukaupti tada, kai jos daug.

    Partnerystė statyboms Rumunijoje

    „GEN-I Sonce“ projektą įgyvendina kartu su regiono EPC rangovu WALDEVAR Energy. Įmonės teigimu, partneris yra įgyvendinęs daugiau nei 3,5 GW įvairių energetikos projektų, todėl tikimasi greitesnės statybų eigos ir sklandesnio darbų koordinavimo.

    EPC rangovai paprastai atsako už visą grandinę nuo inžinerinių sprendinių iki pirkimų ir statybos darbų, o tokia schema mažina rizikas, kai projektai dideli ir turi griežtus prijungimo prie tinklo terminus. Baterijų parkų atveju tai apima ir valdymo sistemas, transformatorines bei saugos sprendimus.

    Kodėl kaupikliai tampa būtini?

    Baterijų energijos kaupimas Europoje sparčiai plečiasi, nes elektros rinkos vis dažniau susiduria su kainų šuoliais ir trumpalaikiais disbalansais. Didelės talpos kaupikliai leidžia teikti sistemines paslaugas, stabilizuoti dažnį ir mažinti poreikį brangiai įjungti rezervines elektrines.

    Rumunija pastaraisiais metais įvardijama kaip vienas perspektyviausių kaupimo projektų rinkų regione dėl augančios atsinaujinančios generacijos ir poreikio stiprinti tinklo lankstumą. „GEN-I Sonce“ pabrėžia, kad būtent šie veiksniai lemia spartinamą plėtrą šalyje.

  • ERPB skiria iki 120 mln. eurų „Econergy“ Părău 2: 342 MW saulės parkas su baterijomis Rumunijoje

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikia iki 120 milijonų eurų finansavimą „Econergy“ vystomam Părău 2 projektui Rumunijoje. Tai 342 megavatų saulės fotovoltinė elektrinė su greta įrengiama 150 megavatų galios ir 300 megavatvalandžių talpos baterijų energijos kaupimo sistema Brašovo regione.

    Finansavimo paketas sudarytas iš ERPB vadinamosios A paskolos iki 57 milijonų eurų ir B paskolos iki 63 milijonų eurų, prie kurios prisideda komerciniai bankai. Į B dalį taip pat įtrauktas 3,6 milijono eurų skolos aptarnavimo rezervo mechanizmas, skirtas sumažinti mokėjimų riziką.

    Projektą bendrai finansuoja ir kiti kreditoriai, o visa skolinto kapitalo suma gali siekti iki 229 milijonų eurų. Papildomai „Intesa Sanpaolo“ ir „Exim Banca Românească“ numato iki 25 milijonų eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) finansavimo liniją bei 9,5 milijono eurų akredityvo (letter of credit) priemonę, reikalingą pagal paramos schemos reikalavimus.

    Kas svarbu dėl InvestEU

    Europos Sąjunga sustiprina ERPB A ir B paskolų struktūrą per InvestEU programą, suteikdama pirmojo nuostolio garantiją. Ji gali dengti iki 115 milijonų eurų ir taip mažina rizikas, susijusias su dalies elektros pardavimu rinkos kainomis.

    Tokia garantija ypač aktuali projektams, kurie dalį pajamų gauna ne pagal fiksuotą tarifą, o iš vadinamųjų prekybinių pajamų, priklausančių nuo elektros kainų svyravimų. Pastaraisiais metais energijos rinkose Europoje išaugęs nepastovumas skatina bankus ieškoti papildomų rizikos mažinimo priemonių.

    Contract for Difference: ką reiškia skaičiai

    Părău 2 projektas remiasi Rumunijos Contract for Difference schema, kuri, ERPB vertinimu, turėtų padėti sparčiau plėtoti atsinaujinančią energetiką. Schema siekia atverti kelią iki 5 gigavatų saulės ir sausumos vėjo elektrinių pajėgumų.

    Pirmame aukcione saulės elektrinė užsitikrino 125 megavatų pajėgumą su 49,4 euro už megavatvalandę orientacine kaina 15 metų laikotarpiui. Likusi gamybos dalis bus realizuojama rinkoje, todėl baterijų kaupiklis čia tampa svarbus įrankis valdyti kainų pikus, balansavimo poreikius ir tinklo apribojimų riziką.

    Hibridiniai projektai Rumunijoje

    ERPB pabrėžia, kad tai pirmasis atvejis, kai bankas Rumunijoje finansuoja hibridinį atsinaujinančios energetikos projektą, jungiantį saulės generaciją ir baterijų kaupimą vienoje vietoje. Tokie projektai Europoje vis dažniau laikomi nauju standartu, nes leidžia efektyviau integruoti nepastovią generaciją į tinklą.

    Augant saulės elektrinių daliai, tinklams tampa svarbu turėti greitai reaguojančius balansavimo pajėgumus, o baterijos gali padėti sumažinti generacijos ribojimus ir didinti sistemos patikimumą. Investuotojams tai taip pat reiškia papildomas pajamas iš lankstumo paslaugų ir didesnį projekto atsparumą kainų ciklams.

  • Dosnumo žemėlapis Europoje: lyderiai stebina, o Latvija įvardyta tarp mažiausiai aukojančių

    Dosnumo žemėlapis Europoje: lyderiai stebina, o Latvija įvardyta tarp mažiausiai aukojančių

    Kiek europiečiai aukoja?

    Beveik šeši iš dešimties europiečių 2025 metais skyrė pinigų geriems tikslams: paaukojo labdarai, parėmė religines iniciatyvas arba padėjo žmonėms tiesiogiai. Tokias tendencijas fiksuoja Charities Aid Foundation parengta World Giving Report apžvalga, paremta apklausa 105 šalyse.

    Tyrime dalyvavo 60 443 respondentai, o duomenys rinkti 2026 metų sausio 5–vasario 18 dienomis, klausiant apie aukojimą per 2025 metus. Šalių imtys dažniausiai siekė nuo 250 iki 1 000 suaugusiųjų, todėl rezultatai leidžia palyginti bendras kryptis, tačiau nėra tikslus kiekvienos šalies gyventojų įpročių atspindys iki smulkiausių grupių.

    Airija ir Rumunija tarp lyderių

    Tarp dosniausių Europos šalių pagal tyrimo rodiklius išsiskyrė Airija ir Rumunija. Vertinant būtent aukojimą labdaros organizacijoms, didžiausia aukotojų dalis fiksuota Airijoje ir Nyderlanduose, o vidutinė aukų dalis nuo pajamų šiose šalyse siekė apie 0,4 proc.

    Airijoje daugiau nei du trečdaliai gyventojų nurodė aukoję labdarai. Rumunijos vaizdas kitoks: labdarai aukojo apie 27 proc. apklaustųjų, tačiau tų, kurie aukojo, skiriama dalis nuo pajamų taip pat vidutiniškai siekė apie 0,4 proc., kas rodo aukų koncentraciją mažesnėje dalyje gyventojų.

    Į aukojimo sumas įtraukus ir religines iniciatyvas bei tiesioginę paramą žmonėms, Rumunija pakilo į ES viršų, kur bendra skiriamų lėšų dalis vidutiniškai siekė apie 0,9 proc. pajamų. Toliau rikiavosi Kroatija su maždaug 0,8 proc. ir Airija su maždaug 0,7 proc.

    Kodėl Europa atsilieka?

    Ataskaita pažymi, kad pagal aukojimo dalį nuo pajamų Europa yra mažiausiai dosnus žemynas, nors jame dominuoja aukštų pajamų ekonomikos. Europoje vidutiniškai paaukojama apie 0,6 proc. pajamų, kai pasaulio vidurkis siekia apie 1 proc.

    Didžiausiose ES ekonomikose, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, bendra aukų dalis nuo pajamų 2025 metais siekė apie 0,4 proc. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad aukojimą dažnai lemia ne vien pajamų lygis, bet ir pasitikėjimas organizacijomis, bendruomeniškumo jausmas bei įsitikinimas, kad parama bus panaudota skaidriai.

    Ryškus pavyzdys už ES ribų yra Ukraina, kur 61 proc. žmonių nurodė aukoję pinigų, o bendra aukų dalis nuo pajamų siekė apie 1,2 proc. Ataskaitoje pabrėžiama, kad tokiais atvejais svarbų vaidmenį gali atlikti solidarumas ir visuomenės mobilizacija, kai parama siejama su labai konkrečiais, visiems suprantamais poreikiais.

    Kam europiečiai dažniausiai aukoja?

    Europoje labiausiai paplitęs kelias yra parama labdaros organizacijoms, taip aukojo 38 proc. respondentų. Dar 26 proc. teigė pinigus davę tiesiogiai žmonėms, kuriems reikia pagalbos, o 14 proc. aukojo religinėms organizacijoms arba dėl religinių priežasčių.

    Pasauliniu mastu dažniausia forma buvo tiesioginis aukojimas žmonėms, taip elgėsi 36 proc. apklaustųjų. Tai leidžia manyti, kad kai kuriose šalyse gyventojai labiau linkę pasitikėti asmeniniu paramos perdavimu, o ne tarpininkaujančiomis institucijomis.

    Ataskaita taip pat fiksuoja tarptautinio aukojimo tendenciją: daugiau nei penktadalis, 22 proc. aukojusiųjų, rėmė organizacijas, dirbančias keliose šalyse. Europoje ypač išsiskyrė Norvegija ir Švedija, kur daugiau nei pusė aukotojų pasirinko tarptautines organizacijas.

    Populiariausia europiečių remiama sritis buvo vaikai ir jaunimas, kurią nurodė 29 proc. aukojusiųjų. Tokį pasirinkimą dažnai lemia aiškiai apčiuopiami paramos tikslai, pavyzdžiui, pagalba ugdymui, sveikatai ar socialinei apsaugai.

    Kur aukojama mažiausiai?

    Pagal bendrą aukų dalį nuo pajamų mažiausiai dosnia šalis ES kontekste įvardyta Latvija. Tuo metu aukojimas konkrečiai labdaros organizacijoms mažiausias buvo fiksuotas Vengrijoje ir Slovakijoje, rodo ataskaitos duomenys.

    Tyrimas taip pat nagrinėjo, kodėl dalis žmonių visai neaukoja. Dažniausia priežastis buvo paprasta: 39 proc. neaukojusiųjų nurodė, kad negali sau to leisti, o aukštų pajamų šalyse šį atsakymą rinkosi dar didesnė dalis, apie 44 proc.

    Antra pagal dažnumą priežastis buvo pasirinkimas padėti kitais būdais, ją įvardijo 17 proc. respondentų. Tokiais atvejais žmonės dažniau mini paramą daiktais, savanorystę ar lėšų rinkimą, o ne tiesioginį pinigų pervedimą.

    Globaliame reitinge ryškiausiai išsiskyrė Nigerija, kur gyventojai vidutiniškai skyrė apie 2,8 proc. savo pajamų. Ataskaita pabrėžia paradoksą: pasaulio dosnumo viršūnėje dažniausiai atsidūrė mažesnių pajamų šalys, o Europoje aukų dalis nuo pajamų išliko mažiausia tarp žemynų.

  • Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunija rizikuoja netekti mažiausiai 770 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, nes šalies pagrindinės politinės jėgos laiku nesutarė dėl viešojo sektoriaus atlyginimų reformos. Šis žingsnis buvo viena esminių sąlygų, susietų su Nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.

    Pagal ES institucijose nurodomą informaciją, praleistas terminas reiškia, kad suma bus išskaičiuota iš dar Rumunijai priklausančių maždaug 8,44 mlrd. eurų. Tai sudaro apie 40 proc. viso 21,41 mlrd. eurų vertės šalies gaivinimo paketo, skirto investicijoms ir reformoms po pandemijos.

    Kas nutiko ir kas spręs

    Reformos priėmimo terminas baigėsi rugpjūčio 31 dieną, tačiau kompromisas dėl naujo viešojo sektoriaus atlyginimų įstatymo taip ir nebuvo pasiektas. Galutinį finansinės korekcijos dydį Europos Komisija turėtų nustatyti vertindama Rumunijos galutinį mokėjimo prašymą, kurį šalis turi pateikti iki rugsėjo pabaigos.

    Viešojo sektoriaus atlyginimų reformos neįgyvendinimas įvardijamas kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios Rumunijai mažinamas finansavimas. Kartu minima, kad neįvykdyti ir kai kurie kiti mažesni tikslai, tarp jų ir su dekarbonizacija susiję įsipareigojimai.

    „Tai sudėtinga tema, turinti didelių socialinių ir ekonominių pasekmių, o sprendimus teko derinti esant milžiniškam laiko spaudimui“, – sakė Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Profsąjungų spaudimas ir protestai

    Siūlomai reformai griežtai priešinasi Rumunijos profesinės sąjungos, teigdamos, kad daliai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai galėtų mažėti. Taip pat kritikuota ir numatyta indeksavimo pagal infliaciją logika, kuri, pasak profsąjungų, nekompensuotų realių pragyvenimo išlaidų.

    Įtampa išsiliejo ir į gatves: rugpjūčio 25 dieną kelių federacijų atstovai protestavo prie Darbo ministerijos. Jie reikalavo didesnio minimalaus atlyginimo ir kolektyvinių derybų atnaujinimo.

    Koalicijos griūtis ir naujos rizikos

    Politinis ginčas virto kaltinimų grandine tarp buvusios valdančiosios koalicijos partnerių. Laikinasis darbo ministras Dragoșas Pîslaru kaltino Socialdemokratų partiją blokavus reformą ir žadėjus profsąjungoms tai, ko esą neleidžia šalies finansinės galimybės.

    Socialdemokratai šiuos kaltinimus atmetė ir atsakomybę permetė Nacionalinei liberalų partijai bei buvusiam ministrui pirmininkui Ilie Bolojanui, teigdami, kad įstatymo projektas buvo derinamas uždarai ir nesugebėta susitarti su socialiniais partneriais. Bolozano vyriausybė žlugo gegužę po nepasitikėjimo balsavimo, kurį parėmė socialdemokratai ir kraštutinių dešiniųjų Aljansas už rumunų vienybę.

    Europos lėšų tema Rumunijoje kaista ir dėl kitų teisėkūros sprendimų, susijusių su interesų konfliktais viešajame sektoriuje. Nors atitinkamas vadinamasis integralumo įstatymas priimtas laiku, Europos Komisija dar gali vertinti, ar jo taikymas atitinka teisinės valstybės principus, o neigiama išvada reikštų papildomą riziką įšaldyti dalį mokėjimų.

    ES gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė lėšas sieja su konkrečiais rodikliais ir reformomis, todėl politiniai vėlavimai tiesiogiai virsta finansinėmis pasekmėmis. Rumunijos atvejis tampa dar vienu priminimu, kad politinis nestabilumas ir neapibrėžtumas gali kainuoti šimtus milijonų eurų, net jei didžioji dalis investicijų planų formaliai jau patvirtinta.

  • Į Petrobrazi atgabenti visi žaliojo vandenilio moduliai: „OMV Petrom“ pajėgumą didina iki 55 MW

    Rumunijoje esančioje Petrobrazi naftos perdirbimo gamykloje pristatyti visi septyni po 5 MW galios antrojo žaliojo vandenilio elektrolizerio moduliai. Įgyvendinus šį etapą ir su anksčiau paskelbtu 20 MW įrenginiu, bendra gamyklos vandenilio gamybos galia pasieks 55 MW.

    Naujieji moduliai tiekiami Vokietijos bendrovės „Neuman & Esser“, o jų integracija gamykloje jau vyksta. Statybos, logistikos, komponentų gamybos ir modulių surinkimo darbus koordinuoja „Kraftanlagen Romania“.

    Finansavimas ir planuojama gamyba

    35 MW projektui skirta 29 mln. eurų negrąžinamos paramos pagal Rumunijos Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Įrenginiui pradėjus veikti, jis per metus turėtų pagaminti apie 4 700 tonų žaliojo vandenilio.

    Abu elektrolizeriai kartu, vertinant planuojamus pajėgumus, galėtų pagaminti apie 8 000 tonų vandenilio per metus. Toks kiekis laikomas reikšmingu pramoniniu mastu, ypač naftos perdirbimo sektoriuje, kuriame vandenilis yra kritiškai svarbi žaliava technologiniams procesams.

    Kam bus naudojamas žaliasis vandenilis?

    „OMV Petrom“ skelbia, kad pagamintas žaliasis vandenilis bus naudojamas perdirbimo procesuose, įskaitant tvariųjų aviacinių degalų SAF ir atsinaujinančio dyzelino HVO gamybą. Šie degalai gaminami iš augalinių ir atliekinių aliejų ir gali būti naudojami esamoje infrastruktūroje.

    Pasak įmonės, SAF ir HVO per visą gyvavimo ciklą gali sumažinti anglies dioksido emisijas bent 65 proc., palyginti su įprastais iškastiniais degalais. Tokie projektai tampa svarbia platesnės Europos pramonės krypties dalimi, kai siekiama mažinti emisijas sunkiai elektrifikuojamuose sektoriuose ir didinti mažo anglies intensyvumo kuro pasiūlą.

    „Mūsų tikslas – žaliojo vandenilio gamybą panaudoti perdirbimo procesuose ir didinti tvariųjų degalų gamybos apimtis“, – sakė „OMV Petrom“ atstovai.