CP v2

Tag: Rumunija

  • Dunojus nuseko iki rekordų: iš lėktuvo matyti milžiniškos smėlio salos ir naujos vagos

    Dunojus šią vasarą susidūrė su vienu ryškiausių mažo vandeningumo laikotarpių per kelis pastaruosius dešimtmečius. Dėl užsitęsusios sausros ir karščio kai kuriose atkarpose didžiulė upė vizualiai primena siauresnę, vingiuojančią vagą, o vandens lygio kritimą išryškina iškilę smėlio plotai.

    Rumunijoje, virš Teleormano apskrities, keleivinio lėktuvo keleivių darytose nuotraukose aiškiai matyti smėlio sąnašų suformuotos salos ir atsišakojusios srovės. Tokie vaizdai paprastai pasirodo tik tada, kai vandens lygis krenta tiek, kad atsiveria dugne susikaupusios nuosėdos ir susiformuoja laikinos salpos.

    Remiantis Rumunijoje fiksuotais hidrologiniais duomenimis, rugpjūčio 16–17 dienomis Dunojumi į šalį įtekančio vandens debitas sumažėjo iki maždaug 1 350 kubinių metrų per sekundę. Tai gerokai mažiau nei daugiametis rugpjūčio vidurkis, siekiantis apie 3 900 kubinių metrų per sekundę.

    Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis srautas gali smukti dar labiau, iki maždaug 1 300 kubinių metrų per sekundę. Toks debitas reiškia ne tik mažesnį vandens kiekį, bet ir spartesnį seklumų plitimą, didesnę laivybos trikdžių riziką bei sudėtingesnes sąlygas uostams ir krovinių gabenimui upe.

    Ekspertai pagrindine priežastimi įvardija ilgai trunkančias karščio bangas ir kritulių stygių Centrinėje Europoje, kurios mažina intakų pritekėjimą. Aukšta oro temperatūra taip pat didina garavimą, todėl vandens netenkama greičiau, nei jis spėja pasipildyti.

    Papildomas veiksnys yra šylantis klimatas Alpėse, iš kurių tradiciškai atkeliaudavo dalis upės „atsargų“ per sniego ir ledynų tirpsmą. Mažėjant sniego dangai ir ledynams, silpnėja sezoninis vandens papildymas, kuris anksčiau bent iš dalies amortizuodavo sausras.

    Mažas Dunojus daugelyje šalių reiškia ne tik įspūdingus vaizdus, bet ir praktines problemas. Seklėjant upei, laivams tenka mažinti krovinį, keisti maršrutus ar laukti palankesnių sąlygų, o tai brangina logistiką ir trikdo tiekimo grandines.

    Kai kuriose atkarpose vandeniui atsitraukus išryškėja seniai nuskendę objektai, įskaitant istorinių laikotarpių laivus. Žemas vandens lygis taip pat gali apsunkinti energetikos sektorių, ypač ten, kur upės srautas susijęs su hidroenergetika ar aušinimo vandens poreikiu pramonėje.

  • „Solaris“ pasirašė sutartį Rumunijoje: Sfântu Gheorghe miestui tieks 22 elektrinius autobusus

    Lenkijoje kuriami „Solaris“ autobusai pasieks Rumunijos miestą Sfântu Gheorghe: gamintojas pasirašė sutartį su vietos viešojo transporto operatoriumi dėl 22 elektrinių autobusų tiekimo. Planuojama, kad pristatymai vyks 2027 metų antroje pusėje.

    Pagal kontraktą miestas gaus trijų ilgių transporto priemones: 12 vienetų „Solaris Urbino 9 LE electric“, 8 vienetus „Solaris Urbino 12 electric“ ir 2 sąstatus „Solaris Urbino 18 electric“. Sfântu Gheorghe yra centrinėje Rumunijos dalyje, todėl užsakymas laikomas svarbiu žingsniu plėtojant regiono viešojo transporto elektrifikaciją.

    Gamintojas nurodo, kad visi autobusai bus komplektuojami su „Solaris High Energy“ baterijomis. Įkrovimas numatytas per plug-in tipo įkrovimo sprendimą, kai autobusas prijungiamas laidu prie įkrovimo stotelės.

    „Solaris“ Rumunijos rinkoje nėra naujokas: bendrovė skelbia iki šiol šalyje pristačiusi daugiau kaip 850 autobusų ir troleibusų, iš jų daugiau kaip 600 – visiškai be tiesioginių išmetamųjų teršalų. Tai rodo, kad Rumunijos miestai vis aktyviau pereina prie žemesnės taršos viešojo transporto, ypač didėjant įkrovimo infrastruktūros apimtims ir plečiantis elektrinių autobusų pasiūlai.

    Bendrovė priklauso Ispanijos grupei CAF (Construcciones y Auxiliar de Ferrocarriles). „Solaris“ pabrėžia, kad transporto priemonės nuo idėjos, projektavimo iki gamybos yra kuriamos Lenkijoje, o tai stiprina regiono pramonės grandinę ir leidžia greičiau reaguoti į Europos savivaldybių užsakymus.

    Gamybos pajėgumai taip pat didinami: 2026 metų birželio pabaigoje bendrovė atidarė naują gamybinę halę Środa Wielkopolska savivaldybėje. Pasak įmonės, investicija turėtų padėti auginti apimtis, kai Europoje toliau stiprėja paklausa mažataršiams ir nulinės taršos miesto autobusams.

    2025 metais „Solaris“ klientams pristatė 1 631 transporto priemonę, o 86 proc. sudarė mažataršiai ir nulinės taršos autobusai, įskaitant baterijinius, vandenilinius ir troleibusus. Tokia struktūra atspindi bendrą rinkos kryptį, kai miestai vis dažniau renkasi elektrifikaciją kaip praktiškiausią kelią mažinti triukšmą, vietinę taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro.

  • Dunojaus vanduo pasiekė dugną: Rumunija stabdo Černavodės AE, įspėja ir dėl ribojimų

    Dunojaus vanduo pasiekė dugną: Rumunija stabdo Černavodės AE, įspėja ir dėl ribojimų

    Rumunija dėl rekordiškai nukritusio Dunojaus vandens lygio sustabdė abiejų Černavodės atominės elektrinės reaktorių darbą. Elektrinė yra vienintelė šalyje ir įprastai pagamina apie penktadalį visos Rumunijos elektros, todėl sprendimas laikomas itin retu.

    Nacionalinė branduolinės energetikos bendrovė „Nuclearelectrica“ pranešė, kad reaktorių aušinimui naudojamas Dunojaus vanduo tapo per žemas saugiam eksploatavimui. Vienas reaktorius buvo išjungtas dar praėjusį mėnesį, o dabar sustabdytas ir antrasis.

    „Artimiausias dešimt dienų atnaujinimo neplanuojame“, – sakė elektrinės vadovas Romeo Urjan.

    Černavodės elektrinė anksčiau pilnai buvo sustabdyta tik kartą, 2003 metais, taip pat dėl sausros. Šių metų situacija dar labiau paaštrėjo dėl užsitęsusių karščio bangų ir kritulių stokos, kuri daugelyje Europos regionų nuleido upes iki istoriškai žemų lygių.

    Brangūs bandymai išsaugoti aušinimą

    Rumunijos institucijos mėgino išvengti visiško sustabdymo ir skyrė daugiau nei 2 mln. eurų Dunojaus tėkmei pagerinti ties elektrine. Buvo imamasi inžinerinių priemonių, įskaitant povandeninių uolų šalinimą ir baržų su akmenimis nardinimą, kad srovė nukryptų ir vandens kiekis aušinimui būtų didesnis.

    Energetikos ministerija teigė, kad elektros tiekimui užtikrinti bus pasitelkiami kiti šaltiniai, įskaitant vėjo elektrines, taip pat importas. Kartu gyventojai ir verslas paraginti vartoti elektrą atsakingai, ypač piko valandomis.

    Kaip kraštutinė priemonė svarstomi vartojimo ribojimai didiesiems pramonės vartotojams vakare, kai apkrovos didžiausios. Vyriausybė taip pat pranešė, kad kai kurios gamyklos laikinai pristabdė gamybą, siekiant sumažinti sistemos įtampą.

    Klimato signalas visai Europai

    Europos klimato kaitos stebėsenos programa Copernicus nurodo, kad beveik du trečdaliai Dunojaus atkarpų liepą fiksavo žemiausius debitus per 34 metus. Toks hidrologinis nuosmukis veikia ne tik energetiką, bet ir laivybą, žemės ūkį bei pramonę visame upės baseine.

    Mokslininkų grupė World Weather Attribution yra pabrėžusi, kad ekstremalias sausras ir karščio bangas stiprina žmogaus sukelta klimato kaita, o ateityje tokie epizodai gali kartotis dažniau. Branduolinėms elektrinėms tai reiškia didesnę riziką dėl aušinimo vandens trūkumo, ypač kai jos priklauso nuo upių.

    Panaši įtampa jaučiama ir kaimyninėse šalyse: Vengrija iki šiol išvengė visiško savo Pakšo atominės elektrinės stabdymo, tačiau dalis jos pajėgumų laikinai ribota. Tuo pat metu Dunojaus seklėjimas smarkiai apsunkino krovininę laivybą 2 850 kilometrų maršrute nuo Vokietijos iki Juodosios jūros, o tai papildomai didina spaudimą tiekimo grandinėms.

  • Bulgarijoje prie Transbalkaninio dujotiekio sprogo dronas: premjeras įspėja dėl nematomų grėsmių

    Bulgarijoje, šalies šiaurės rytuose netoli Kardamo gyvenvietės ir sienos su Rumunija, ryte įvyko incidentas, susijęs su į šalies oro erdvę įskridusiu dronu. Kaip pranešė Bulgarijos premjeras Rumenas Radevas, neatpažintos kilmės bepilotis orlaivis sprogo netoli Transbalkaninio dujotiekio infrastruktūros.

    Pasak premjero, sprogimas įvyko maždaug už kilometro nuo dujų kompresorinės, tačiau žmonės per incidentą nenukentėjo. Dronas nukrito į saulėgrąžų lauką, o įvykio vietoje buvo matyti juodi dūmai.

    Kas žinoma apie incidentą?

    Premjeras teigė, kad drono ūžesį pirmiausia girdėjo Rumunijos pasienio pareigūnai, o Bulgarijos policijos patrulis netrukus pranešė apie stiprų sprogimą. Anot jo, įrenginys nebuvo iš anksto aptiktas nei Bulgarijos, nei Rumunijos stebėjimo sistemų.

    Rumenas Radevas pabrėžė, kad tokio tipo dronų aptikimas ir neutralizavimas išlieka sudėtingas uždavinys, ypač kai kalbama apie greitai judančius mažo radarinio matomumo taikinius. Jis taip pat pažymėjo, kad tai nebuvo pramoginis dronas, o didesnis aparatas.

    „Akivaizdu, kad dronas gabeno reikšmingą sprogmenų kiekį, jei jį buvo galima girdėti iš didesnio atstumo, o po sprogimo kilo daug juodų dūmų“, – sakė Rumenas Radevas.

    Kodėl tai svarbu dujų tiekimui?

    Transbalkaninis dujotiekis yra viena iš svarbių regiono dujų transportavimo arterijų, jungianti Turkiją su kryptimi į Ukrainą per Balkanų regioną. Nors premjeras nurodė, kad sprogimas įvyko šalia infrastruktūros, apie pažeidimus ar tiekimo sutrikimus viešai nepranešta.

    Energetikos infrastruktūra, įskaitant dujotiekius, kompresorines ir elektros perdavimo objektus, yra laikoma kritine, todėl net ir incidentai be tiesioginės žalos gali sukelti didesnį saugumo institucijų atsaką. Tokiose situacijose paprastai vertinama ne tik fizinė žala, bet ir rizika, kad tai galėjo būti žvalgybinis ar testinis veiksmas.

    Augantis dronų incidentų fonas regione

    Pastaraisiais mėnesiais Rytų Europoje fiksuojama daugiau incidentų, susijusių su bepilotėmis skraidyklėmis, ypač valstybėse, priklausančiose NATO ir remiančiose Ukrainą. Dronai vis dažniau naudojami ne tik fronte, bet ir žvalgybai, elektroniniam trikdymui ar diversijoms, o jų kilmę nustatyti gali būti sunku.

    Bulgarijos premjeras išreiškė viltį, kad artimiausiu metu pavyks nustatyti drono tipą ir kilmę. Kol kas pareigūnai akcentuoja, kad incidentas atskleidžia platesnę problemą: net ir turint stebėjimo sistemas, mažesni arba specialiai pritaikyti bepilotiai gali praslysti nepastebėti.

  • Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Kas nutiko pasienyje?

    Bulgarijoje, netoli sienos su Rumunija, šeštadienį sprogo kol kas neatpažintas dronas. Incidentas užfiksuotas prie buvusio Kardamo pasienio punkto, o įvykio vietoje pradėtas tyrimas.

    Bulgarijos pareigūnai nurodė, kad sprogimas įvyko maždaug už 1 000 metrų nuo Transbalkaninio dujotiekio kompresorių stoties. Teigiama, jog žmonės per incidentą nenukentėjo, taip pat neužfiksuota žalos pastatams ar infrastruktūrai.

    Kaip dronas nebuvo pastebėtas?

    Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas teigė, kad dronas į Bulgarijos oro erdvę įskrido iš Rumunijos. Pasak jo, nei Bulgarijos, nei Rumunijos institucijos laiku neužfiksavo objekto judėjimo per jų oro erdves.

    „Drono keliamą triukšmą užfiksavo Rumunijos pasienio policija, o vėliau General Toševo patrulis išgirdo garsų sprogimą“, – sakė Rumenas Radevas.

    Po įvykio paskelbta, kad regione bus stiprinamos stebėjimo ir kontrolės priemonės. Tyrėjai aiškinasi, kokio tipo dronas buvo panaudotas, kokiu maršrutu jis skrido ir ar incidentas susijęs su platesniais saugumo iššūkiais Juodosios jūros regione.

    Kodėl svarbi dujų infrastruktūra?

    Opozicijos parlamentaras Ivailo Mirčevas atkreipė dėmesį, kad Kardamo apylinkės siejamos su Vertikaliuoju dujų koridoriumi. Tai strateginis maršrutas, skirtas gamtinių dujų srautams per Pietryčių ir Vidurio Europą, jungiantis Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, Moldovą ir Ukrainą.

    Tokių objektų apsauga pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Europos darbotvarkių dėl karo Ukrainoje, diversijų grėsmės ir dažnėjančių incidentų prie kritinės infrastruktūros. Energetikos tinklai laikomi itin jautriais, nes net ir ribotas sutrikimas gali turėti poveikį tiekimui bei kainoms regione.

    Fonas: incidentų daugėja

    Šis atvejis įvyko po to, kai Rumunija liepos pabaigoje per kelias dienas pranešė numušusi tris dronus savo oro erdvėje. Rumunijos pareigūnai yra nurodę, kad bent vienas iš jų buvo Shahed tipo, siejamas su Rusijos pajėgų naudojamomis sistemomis kare prieš Ukrainą.

    Rumunija ir Bulgarija, esančios NATO rytiniame flange ir turinčios priėjimą prie Juodosios jūros, pastaruoju metu susiduria su padidėjusia oro erdvės pažeidimų bei klaidžiojančių dronų rizika. Tokie incidentai dažniausiai siejami su kovinių veiksmų geografija, elektroninės kovos trikdžiais ir maršrutų nukrypimais.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau yra pabrėžusi, kad panašūs įvykiai yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Šiame kontekste Bulgarijos ir Rumunijos institucijoms didėja spaudimas stiprinti oro erdvės stebėseną ir greito reagavimo procedūras.

    Kol kas neatsakyta į esminį klausimą, kieno dronas sprogo Bulgarijoje ir ar tai buvo atsitiktinis nukrypimas, ar sąmoningas bandymas priartėti prie strateginės infrastruktūros. Tyrimo išvados turėtų paaiškinti tiek drono kilmę, tiek jo užduotį.

  • Europos Komisija stebi padėtį: dėl nusekusio Dunojaus ribojamas atominių elektrinių darbas

    Europos Komisija pranešė stebinti energetikos situaciją Vengrijoje ir Rumunijoje, kur dėl rekordiškai žemo Dunojaus vandens lygio buvo apribotas atominių elektrinių darbas. Pasak Briuselio, kol kas nėra ženklų, kad elektros tiekimo saugumui grėstų tiesioginė rizika, tačiau situacija vertinama kaip jautri.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonen nurodė, kad prireikus galėtų būti skubiai sušaukta Europos Sąjungos elektros energijos koordinavimo grupė. Kartu pabrėžiama, kad Komisija palaiko nuolatinį ryšį su nacionalinėmis institucijomis ir Europos elektros perdavimo sistemų operatorių tinklu ENTSO-E.

    „Esame pasirengę bet kuriuo metu ad hoc sušaukti elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija to pareikalaus“, – sakė Anna-Kaisa Itkonen.

    Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad ekstremalūs karščiai ir sausros vis dažniau daro įtaką energetikos sistemoms. Tai ypač aktualu elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui, o taip pat visai infrastruktūrai, priklausomai nuo upių hidrologinių sąlygų.

    Briuselis pabrėžia, kad klimato kaitos padarinių rizika jau yra įtraukta į ES taisykles dėl pasirengimo krizinėms situacijoms elektros sektoriuje ir į energetikos infrastruktūros planavimą. Vis dėlto dabartinė Dunojaus situacija, Komisijos vertinimu, parodo, kokio masto iššūkius rinkai gali sukelti užsitęsusios karščio bangos.

    Kas vyksta Vengrijoje ir Rumunijoje?

    Vengrijoje dėl mažėjančio Dunojaus vandens lygio ribojamas Pakšo atominės elektrinės darbas. Ši elektrinė yra svarbiausias Vengrijos elektros gamybos šaltinis, todėl jos galios sumažinimas karščio laikotarpiu tampa jautriu klausimu visai sistemai.

    Vengrijos ministras pirmininkas Peter Magyar anksčiau informavo, kad vienas veikiantis Pakšo blokas greičiausiai dirbs ribota galia, siekiant išvengti visiško sustabdymo tuo metu, kai elektros paklausa yra didelė. Jis taip pat ragino gyventojus mažinti elektros vartojimą vakarinio piko valandomis.

    Rumunijoje nusekęs vanduo paveikė Černavodos atominę elektrinę. Operatorius pranešė, kad vienas reaktorius laikinai stabdomas iki pagerės hidrologinės sąlygos, o kitas tęsiamas eksploatuoti, jei saugos reikalavimai išlieka užtikrinami.

    Kodėl vandens lygis svarbus atominei energetikai?

    Atominėms elektrinėms vanduo reikalingas aušinimo procesams, todėl ilgalaikės sausros ir šiltesnis vanduo upėse gali riboti, kiek šilumos elektrinė gali saugiai išleisti į aplinką. Kai vandens lygis smunka, o temperatūra kyla, elektrinės neretai mažina galią arba stabdo dalį įrenginių, kad laikytųsi aplinkosaugos ir saugos normų.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tai nereiškia branduolinės energetikos nepatikimumo kaip technologijos, o greičiau rodo didėjantį ekstremalių orų poveikį visoms energetikos rūšims. Tiek valstybės narės, tiek operatoriai, anot Komisijos, gali pasitelkti regioninius solidarumo mechanizmus ir tarpvalstybinius elektros srautus, jei dėl gamybos apribojimų atsirastų trūkumo rizika.

    Europos Komisija taip pat informavo stebinti padėtį Bulgarijoje, tačiau kol kas apie sutrikimus Kozlodujaus atominėje elektrinėje nepranešama. Briuselis žada toliau vertinti situaciją ir, jei reikės, koordinuoti veiksmus ES lygiu.

  • Nusekęs Dunajus mažina elektrinių galią: BMW ir Mercedes Vengrijoje gamybą palaiko saulės energija

    Dunojaus vandens lygio kritimas Vidurio ir Pietryčių Europoje jau ima jaustis ne tik laivybai, bet ir energetikai bei pramonei. Dėl per mažo upės debito ribojama kai kurių elektrinių galia, o tai didina riziką, kad sutriks elektros tiekimas regiono gamykloms.

    Situacija ypač jautri ten, kur stambios elektrinės priklauso nuo upės vandens aušinimui. Vengrijoje branduolinė elektrinė Paks pagamina reikšmingą šalies elektros dalį, o Rumunijoje analogišką vaidmenį atlieka Černavodos elektrinė, todėl bet koks pajėgumų mažinimas greitai persiduoda visai sistemai.

    Rumunijoje energijos ribojimų pasekmės jau palietė automobilių pramonę. Laikinai buvo stabdyta gamyba „Dacia“ gamykloje Mioveni mieste ir „Ford“ padalinyje Krajovoje, o prastovos galėjo tęstis iki rugpjūčio 19 dienos.

    Saulės elektrinės ant stogų

    Vengrijoje stambios automobilių gamyklos kol kas bando išvengti prastovų pasiremdamos nuosava elektros gamyba. BMW gamykloje Debrecene ir „Mercedes-Benz“ gamykloje Kecskeméte įrengtos didelės fotovoltinės elektrinės, kurios, pačių bendrovių teigimu, gali padengti apie ketvirtadalį metinio elektros poreikio.

    Praktikoje didžiausia nauda juntama vasarą, kai saulės generacija didžiausia. BMW nurodė, kad šiltuoju sezonu dienos metu gamykla gali būti beveik visiškai maitinama iš saulės elektrinės, tačiau vakarinė pamaina vis tiek iš dalies priklauso nuo tinklo.

    Energijos taupymo planai

    Vien tik nuosavos generacijos neužtenka, todėl gamyklos diegia ir taupymo priemones. BMW skelbė parengusi energijos vartojimo mažinimo planą, apimantį apšvietimo ir vėsinimo sprendimus, kuris leido sumažinti poreikį maždaug 15 proc.

    „Mercedes-Benz“ Kecskeméte taip pat akcentuoja efektyvinimą po gamyklos plėtros ir modernizacijos. Įmonė yra nurodžiusi, kad optimizuoti procesai dažykloje gali sumažinti energijos sąnaudas apie 20 proc., palyginti su ankstesniais sprendimais.

    Ekspertai pabrėžia, kad žemų upių lygių problema tampa struktūrine: karščio bangos ir sausros vis dažniau riboja tiek hidroenergetiką, tiek šiluminių ir branduolinių elektrinių darbą, nes joms reikia aušinimo vandens. Dėl to vis daugiau pramonės įmonių investuoja į saulės elektrines, energijos valdymo sistemas ir lankstesnį vartojimą, kad sumažintų priklausomybę nuo tinklo krizinių laikotarpių metu.

    Kol kas Vengrijos automobilių gamyklos apie rimtesnius gamybos ribojimus nepraneša, tačiau situacija stebima nuolat. Jei vandens lygis toliau kris, o elektros sistemoje didės įtampa, tokie sprendimai kaip fotovoltika ir energijos taupymas gali tapti lemiamu faktoriumi, padedančiu išlaikyti gamybos stabilumą.

  • Dunojus nuseko iki rekordų: Rumunija sprogdina upės dugną, kad išgelbėtų AE „Cernavoda“

    Dunojus nuseko iki rekordų: Rumunija sprogdina upės dugną, kad išgelbėtų AE „Cernavoda“

    Rumunija ėmėsi neįprastų ir rizikingų priemonių, kai dėl ypač žemo Dunojaus vandens lygio kilo grėsmė svarbiai šalies atominei elektrinei „Cernavoda“. Šalyje į operaciją įtrauktos ir karinės pajėgos, o darbai vyksta upės vagoje.

    Pagrindinis tikslas – padidinti vandens srautą į ruožą, kuriame vanduo reikalingas tiek techniniams procesams, tiek saugiam infrastruktūros funkcionavimui. Rumunijos institucijos pabrėžia, kad tai hidrologiškai sudėtinga situacija, o sėkmė priklauso nuo to, ar pavyks sukoncentruoti tėkmę tinkamoje vietoje.

    Po vandeniu – sprogdinimai

    Operacijos metu Rumunija pradėjo povandeninius sprogdinimus, siekdama suskaldyti uolieną viename iš Dunojaus atšakų ruožų. Pirmasis bandymas laukto efekto nedavė, todėl kitos dienos rytą įvyko dar vienas detonavimas, panaudojant apie 100 kilogramų sprogstamųjų medžiagų.

    Antrasis bandymas, kaip skelbiama, davė dalinį rezultatą – uoliena buvo pažeista tik iš dalies. Visgi tai laikoma žingsniu į priekį, nes atsirado vilties, kad visą operaciją pavyks užbaigti pagal planą.

    Planuoja keisti srautą

    Numatomi du etapai: pirmiausia sprogdinimais tvarkomas konkretus akmenuotas ruožas, kad vanduo mažiau „užstrigtų“ seklumoje. Antruoju etapu planuojama nuskandinti kelias baržas, pripildytas akmenų, taip suformuojant dirbtines kliūtis, kurios nukreiptų tėkmę į senąją Dunojaus vagą.

    Rumunijos vandens administracija aiškina, kad sumanymas remiasi hidrotechnikos sprendimais, kai tėkmė sutelkiama formuojant specialius vandens srauto nukreipimo elementus. Tačiau pabrėžiama, kad itin žemas vandens lygis gali sumažinti priemonių efektyvumą ir apsunkinti norimo hidrologinio rezultato pasiekimą.

    Rekordiškai mažas pratakumas

    Problemos šaknys – Dunojaus pratakumo kritimas. Skelbiama, kad artimiausiomis dienomis situacija gali dar prastėti, o prognozės rodo užsitęsiantį laikotarpį, kai vandens bus gerokai mažiau nei įprasta.

    Įprasta daugiametė vidutinė vandens tėkmė šiame ruože siekia apie 3 900 kubinių metrų per sekundę, tačiau pastaruoju metu fiksuota maždaug 1 600 kubinių metrų per sekundę. Prognozuota, kad iki savaitės pabaigos pratakumas gali kristi iki maždaug 1 450 kubinių metrų per sekundę – toks lygis, anot vietos pranešimų, nematytas apie tris dešimtmečius.

    Pastaraisiais metais tokie reiškiniai Europoje vis dažniau siejami su užsitęsusiomis karščio bangomis ir sausromis, kurios mažina didžiųjų upių debitą. Dunojaus seklėjimas turi pasekmių ne tik energetikai, bet ir laivybai bei tiekimo grandinėms, todėl Rumunijos veiksmai atidžiai stebimi ir kaimyninėse šalyse.

  • Rumunija sprogdina uolienas Dunojuje: siekia daugiau vandens Černavodos atominei elektrinei

    Rumunijos kariuomenė atnaujino kontroliuojamus sprogdinimus Dunojuje, siekdama pagerinti vandens pratakumą į Černavodos atominę elektrinę. Priemonės imamasi dėl neįprastai žemo upės vandens lygio ir didėjančios rizikos energetikos sistemai karščių metu.

    Pasak viešai cituotų pareigūnų, po vandeniu detonuojami užtaisai skirti suskaldyti uolienoms, kurios trukdo vandens tėkmei. Rumunijos gynybos ministerija nurodė, kad vienos operacijos metu panaudota apie 180 kilogramų sprogmenų, o rezultatai vertinami kaip pagerinę vandens pralaidumą.

    Kodėl vanduo svarbus elektrinei?

    Černavodos atominė elektrinė įsikūrusi prie Dunojaus ir priklauso nuo stabilaus vandens kiekio aušinimui bei technologiniams procesams. Kai upės debitas smarkiai krenta, elektrinėms tenka riboti galią arba stabdyti blokus, kad būtų užtikrintas saugus darbas.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad dėl žemo Dunojaus lygio neseniai buvo sustabdytas vienas iš dviejų Černavodos reaktorių. Ši elektrinė turi du maždaug po 706 megavatų galios blokus ir, pagal Rumunijos institucijų bei operatoriaus anksčiau skelbtus duomenis, pagamina apie 20 proc. šalies elektros.

    Karščiai ir rekordai Dunojuje

    Hidrologiniai stebėjimai rodo, kad Dunojaus debitas regione artėja prie istorinių žemumų. Rumunijos vandens administravimo institucijų duomenimis, įtekėjimas į šalį pastarosiomis dienomis siekė apie 1 600 kubinių metrų per sekundę, o prognozės rodė kritimą iki maždaug 1 400 kubinių metrų per sekundę.

    Tokie skaičiai yra gerokai mažesni už daugiametį vidurkį, kuris šiame ruože paprastai siekia apie 3 900 kubinių metrų per sekundę. Ekspertai pabrėžia, kad karščio bangos ir sausros periodai Europoje vis dažniau sukelia ne tik vandens transporto, bet ir energetikos trikdžius.

    Vartojimo ribojimas ir poveikis pramonei

    Laikinai einantis Rumunijos ministro pirmininko pareigas Ilie Bolojan ragino įmones ir gyventojus taupyti elektrą, kad būtų sumažinta sistemos apkrova piko metu. Teigiama, jog savanoriškas vartojimo ribojimas trumpuoju laikotarpiu sumažino momentinį poreikį maždaug 200 megavatų.

    Taip pat pranešta, kad automobilių gamintojai Dacia ir Ford laikinai pristabdė dalį veiklos, prisitaikydami prie situacijos energetikos sektoriuje. Gynybos ir energetikos atstovai perspėja, kad užsitęsus ekstremaliems karščiams gali tekti svarstyti ir platesnius ribojimus, įskaitant laikino elektrinės darbo stabdymo scenarijų.

    Žemas Dunojaus vandens lygis fiksuojamas ir kaimyninėse šalyse, todėl poveikis gali būti regioninis. Pavyzdžiui, anksčiau dėl panašių priežasčių buvo skelbta apie sutrikimus Vengrijoje, kur energetikos infrastruktūra taip pat priklauso nuo upių hidrologinių sąlygų.

  • Gandrai įsikūrė ant ant stulpo iškelto automobilio kėbulo: autoremonto kiemas virto traukos vieta

    Į neįprastą lizdą šiuo metu sugrįžusi pora augina keturis jauniklius, tad iš viso vienoje vietoje matyti šeši paukščiai. Jaunikliai jau pradeda sparnų mankštas, o suaugę paukščiai reguliariai parneša maisto, todėl praeiviams atsiveria retai mieste matomas vaizdas.

    Autoremonto dirbtuvių darbuotojai pasakoja, kad automobilio kėbulas ant stulpo atsirado prieš kelerius metus kaip kiemo akcentas, tačiau niekas nesitikėjo, jog jį „pasirinks“ gandrai. Po stipresnės audros lizdas buvo apgadintas, bet paukščiai sugrįžo ir jį atstatė.

    „Nemanėme, kad jie pasirinks būtent automobilį, bet taip ir nutiko. Po audros lizdas buvo sugriautas, tačiau paukščiai grįžo ir viską atstatė“, – sakė autoremonto dirbtuvių darbuotojas Cătălin Toma.

    Vietos gyventojai teigia, kad sustojančių pasižiūrėti ar nufotografuoti būna beveik kasdien. Gamtos fotografams ši vieta ypač patraukli todėl, kad galima užfiksuoti sugrįžtančius suaugusius gandrus ir pirmuosius jauniklių bandymus skristi.

    Veterinarijos specialistas Adrian Bîlbîe aiškina, kad gandrai pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau prisitaiko prie žmogaus aplinkos ir lizdams renkasi dirbtines konstrukcijas. Anksčiau dažnesnis pasirinkimas buvo aukšti, atokiai augantys medžiai, tačiau šiandien paukščiai noriai naudojasi stulpais, pastogių platformomis ar kitais stabiliais pagrindais.

    Tokie atvejai paprastai siejami su saugumo ir patogumo veiksniais: aukštai įrengtas lizdas apsaugo nuo dalies plėšrūnų, o atvira vieta leidžia geriau stebėti aplinką. Vis dėlto lizdas ant automobilio kėbulo laikomas išskirtiniu, nors ir logiškai paaiškinamu prisitaikymo pavyzdžiu.

    Prognozuojama, kad gandrų šeimyna čia liks iki vasaros pabaigos, o vėliau pradės migraciją į žiemojimo vietas Afrikoje. Specialistai pabrėžia, kad jaunikliams svarbiausios artimiausios savaitės, kai jie stiprina sparnus ir ruošiasi pirmajam ilgam skrydžiui.