CP v2

Tag: Rusija

  • Klimato kaitos jau neneigia: įsigalėjo nauja taktika, kurią sieja su Kremliumi

    Klimato kaitos jau neneigia: įsigalėjo nauja taktika, kurią sieja su Kremliumi

    Klasikinis klimato kaitos neigimas vis dažniau užleidžia vietą kitokiai, labiau „protingai“ atrodančiai taktikai: pripažįstama, kad problema egzistuoja, bet siekiama įtikinti, jog veikti neverta arba per brangu. Tokie pranešimai akcentuoja tariamą chaotišką žaliosios transformacijos kainą, menkina atsinaujinančių išteklių patikimumą ir skatina nepasitikėjimą mokslu bei institucijomis.

    Ši kryptis tyrimuose vadinama klimato veiksmų vilkinimo naratyvais. Vietoj klausimo, ar klimato kaita vyksta, dėmesys perkeliamas į ginčą, ar apskritai verta imtis sprendimų. Taip visuomenėje auginamas bejėgiškumo jausmas, o diskusija nukreipiama į baimę dėl sąskaitų, darbo vietų ar tariamų draudimų.

    Nuo neigimo prie vilkinimo

    Praktikoje tokie naratyvai dažnai pasirodo ten, kur daug emocijų: kalbant apie energijos kainas, transporto pertvarką ar taršos mažinimo priemones. Tipiškas argumentas skamba paprastai: Europa esą sudaro per mažą pasaulio taršos dalį, todėl pastangos beprasmės, kol „pirmiau nesusitvarkys“ Kinija ar Jungtinės Valstijos.

    Problema ta, kad neretai pasitelkiami tikri skaičiai, tačiau jie pateikiami be konteksto. Europos Sąjunga išlieka viena didžiausių pasaulio ekonomikų ir rinkų, todėl jos sprendimai daro įtaką technologijų, pramonės ir energijos standartams, o kartu ir investicijų krypčiai. Tai reiškia, kad pokyčiai Europoje gali turėti daug didesnį poveikį nei vien „tiesioginė“ išmetimų dalis.

    Kita dažna taktika – priešinti klimato politiką su socialiniu teisingumu, tarsi ji būtų nukreipta prieš „paprastus žmones“. Toks rėminimas ypač lengvai prigyja regionuose, kuriuose daug darbo vietų susiję su iškastiniu kuru ar energijai imlia pramone, nes ten bet kokios permainos natūraliai kelia nesaugumo jausmą.

    Kai tema tampa informacinio karo dalimi

    Vis daugiau analizių sieja klimato temų dezinformaciją su platesnėmis informacinėmis operacijomis, kurių tikslas – skaldyti visuomenę ir silpninti pasitikėjimą valstybe bei Europos Sąjunga. Klimato politika tam itin patogi, nes vienu metu paliečia pragyvenimo lygį, energetinį saugumą ir geopolitiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie naratyvai gali būti naudingi valstybėms, suinteresuotoms išlaikyti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Europos šalims energetikos transformacija reiškia ir mažesnę priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, todėl bandymai diskredituoti pokyčius gali turėti ir labai apčiuopiamą strateginę naudą.

    „Tikslas nėra laimėti ginčą faktais, o sukelti informacinį chaosą ir išsekinti visuomenės kantrybę“, – teigia dezinformacijos tyrėjai, vertinantys klimato temų komunikacijos tendencijas.

    Emocijos svarbesnės už faktus

    Vertinant dezinformacijos efektyvumą, lemiamas veiksnys dažnai būna ne argumentų logika, o emocinis krūvis. Turinys dažniau kuria pyktį, baimę ar neteisybės jausmą, o ne kviečia lyginti duomenis. Dėl to daugiausia dėmesio skiriama kasdieniams kaštams: elektrai, šildymui, kurui ir tariamai neišvengiamam skurdimui.

    Tokiose žinutėse energetikos pertvarka vaizduojama kaip elitų projektas, o ne kaip atsakas į rizikas, kurias fiksuoja klimato mokslas. Dėl to visuomenė gali pradėti klimato sprendimus vertinti ne pagal jų veiksmingumą ar ilgalaikę naudą, bet pagal tai, kas garsiau sužadina nepasitenkinimą.

    Specialistai ragina atskirti pagrįstą kritiką nuo manipuliacinių vilkinimo naratyvų: klausti, kokie konkretūs sprendimai siūlomi, kas už juos mokės ir kokios būtų neveikimo pasekmės. Klimato kaita nėra vien „aplinkos“ tema – tai ir ekonomikos, sveikatos, infrastruktūros, energetinio saugumo klausimas, todėl diskusijai būtinas kontekstas, o ne vien šūkiai.

  • Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Naktį iš gegužės 24 į gegužės 25 dieną per masinį apšaudymą Ukrainoje Rusija, analitikų vertinimu, panaudojo dvi vidutinio nuotolio balistines raketas „Oriešnik“. Teigiama, kad antrasis paleidimas įvyko todėl, kad pirmasis užfiksuotas startas baigėsi nesėkme dar pačioje pradžioje.

    Atvirosios žvalgybos (OSINT) bendruomenė ir karinius paleidimus stebintys kanalai pranešė, kad pirmas startas galėjo būti apie 1 valandą nakties. Vis dėlto tuo metu nebuvo patikimų pranešimų apie pataikymą Ukrainos teritorijoje, todėl dalis stebėtojų abejojo, ar raketa apskritai pasiekė taikinį.

    Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdai leido analitikams geografiškai patvirtinti filmavimo vietą okupuotame Donecko regione. Iš to daroma išvada, kad raketa galėjo nukristi netoli paleidimo ar skrydžio trajektorijos pradžioje ir nepasiekė planuoto taikinio.

    Po nesėkmingo bandymo, vertinama, įvyko antras „Oriešnik“ paleidimas, kuris pasiekė Ukrainą ir smogė Bilos Cerkvos apylinkėms Kyjivo srityje. Dėl to Ukrainos pusė tą naktį viešai minėjo vieną tokio tipo smūgį, o ne du.

    Po smūgio vietos analizė taip pat kelia klausimų dėl ginklo, kurį Rusija propagandoje ilgą laiką bandė pateikti kaip išskirtinai efektyvų. Skelbiama, kad krateriai siekė maždaug 3 metrų skersmenį ir apie 2 metrų gylį, o aplinkiniai sugadinimai atrodė panašūs į ankstesnių atakų padarinius kituose Ukrainos miestuose.

    Ekspertai, remdamiesi kraterių matmenimis, smūgio energiją apytikriai vertino 220–400 megadžaulių, kas teoriškai prilyginama 52–95 kilogramų trotilo efektui. Tačiau pabrėžiama, kad kinetinis smūgis ir sprogstamoji galvutė veikia skirtingai, todėl toks palyginimas labiau padeda įsivaizduoti mastą, o ne tiesiogiai nuspėti realią žalą.

    „Vien kraterio dydis dar neįrodo, kad panaudoti būtent deklaruojami elementai ir kad jie davė žadėtą efektą“, – sakė vienas atvirosios žvalgybos analitikų, komentavęs vietos nuotraukas ir vaizdo medžiagą.

    Vertinimuose primenama, kad „Oriešnik“ koncepcija siejama su kelių atskiriamų kovinių elementų panaudojimu, kurie į taikinį smogia dideliu greičiu. Vis dėlto praktinis efektyvumas priklauso nuo tikslumo, patikimumo paleidimo metu ir realiai pasiektos žalos, o šiuo atveju viešai aptariami du aspektai – gedimas starto fazėje ir santykinai ribotas matomas poveikis.

    Karo kontekste vis dažniau lyginama, kiek realios kovinės naudos suteikia brangūs, sudėtingi ir ribotai gaminami ginklai, palyginti su masiškai naudojamomis priemonėmis, tokiomis kaip dronai-kamikadzės ir sparnuotosios raketos. Todėl „Oriešnik“ istorija gali tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip ginklo reputacija informacinėje erdvėje ne visada sutampa su tuo, ką parodo mūšio laukas.

  • Rusų Kosmos satelitai priartėjo prie ICEYE-X36: ekspertai įžvelgia grėsmę Ukrainos žvalgybai

    Rusų Kosmos satelitai priartėjo prie ICEYE-X36: ekspertai įžvelgia grėsmę Ukrainos žvalgybai

    Palydovinės žvalgybos įtampa orbitoje auga: prie radarinio palydovo ICEYE-X36, kurio duomenimis naudojasi Europos kariuomenės ir Ukraina, priartėjo keturi Rusijos aparatai iš „Kosmos“ serijos. Specialistai fiksavo, kad jie pakoregavo orbitas taip, jog atsidūrė netoli ICEYE palydovo trajektorijos.

    Tokie manevrai nėra įprasti įprastiems stebėjimo ar ryšių palydovams, nes reikalauja daug degalų ir itin tikslių skaičiavimų. Dėl to kyla klausimų, ar artėjimas turi vien tik stebėjimo tikslą, ar tai gali būti pasirengimas aktyvesniems veiksmams, pavyzdžiui, trukdymui ar bandymams prie palydovo priartėti dar arčiau.

    Palydovas ICEYE-X36 priklauso radarinių vaizdų kategorijai, kai Žemės paviršius stebimas sintetinio diafragmos radaru. Tokia technologija leidžia rinkti informaciją nepriklausomai nuo paros meto ir debesuotumo, todėl ji ypač vertinama kariniuose konfliktuose, kai optinės kameros dažnai tampa mažiau naudingos.

    Palydovinės žvalgybos analitikai nurodo, kad po orbitų korekcijų Rusijos aparatai buvo fiksuojami skirtingais atstumais nuo ICEYE-X36, o visi objektai juda poliarine orbita maždaug 547 kilometrų aukštyje. Tokiose orbitose dažnai dirba Žemės stebėjimo palydovai, nes jie gali reguliariai apžvelgti didelę planetos dalį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios artimojo priartėjimo operacijos kosmose gali turėti kelias paskirtis. Tai gali būti žvalgyba, bandymai įvertinti kito palydovo galimybes, priemonių testavimas, skirtas trikdyti ryšį ar sensorius, taip pat technologijų demonstravimas, parodantis, kad aparatai geba tiksliai manevruoti šalia taikinio.

    „Tokie orbitų pakeitimai yra neįprasti ir brangūs energijos prasme, todėl jie paprastai daromi turint aiškų tikslą“, – sakė palydovinės žvalgybos analitikas Gregas Gillingeris.

    Vakarų institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad Rusija pastaraisiais metais aktyviai eksperimentuoja su manevringais aparatais ir artimojo priartėjimo scenarijais. JAV Gynybos departamentas viešuose vertinimuose yra minėjęs, kad tokie veiksmai gali būti susiję su antisatelitinių pajėgumų bandymais, kurie kelia riziką civilinėms ir karinėms kosmoso sistemoms.

    Situaciją papildomai kaitina ir tai, kad, analitikų vertinimu, prie ICEYE-X36 potencialiai gali artėti dar vienas Rusijos aparatas, jei bus pakartoti panašūs orbitos koregavimai. Tokie procesai kosmose vyksta dienomis ar savaitėmis, todėl rizikos vertinimai dažnai atnaujinami stebint realius orbitų duomenis.

    ICEYE tinklo palydovai yra vieni ryškiausių komercinės, tačiau ir gynybos reikmėms pritaikomos, radarinių vaizdų rinkos dalyvių Europoje. Didėjant priklausomybei nuo komercinių palydovinių paslaugų, kosmoso saugumas tampa ne tik valstybių, bet ir privačių operatorių atsakomybe, o incidentai orbitoje vis dažniau vertinami kaip platesnės geopolitinės konfrontacijos dalis.

  • Ukrainiečių dronas smogė į svarbų S-300 radarą: kas yra 5N63S ir kuo tai pavojinga Rusijai

    Ukrainiečių dronas smogė į svarbų S-300 radarą: kas yra 5N63S ir kuo tai pavojinga Rusijai

    Ukrainos Specialiųjų pajėgų brigada „Juodasis miškas“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame, anot jos, taikliai smogiama Rusijos mobiliajai vadavietei 5N63S su radarine įranga. Ši sistema laikoma svarbia S-300 priešlėktuvinės gynybos komplekso grandimi, užtikrinančia taikinių aptikimą ir raketų valdymą.

    Įraše matyti judantis transporto vienetas, kurį stebi žvalgybinis dronas, o netrukus į jį pataiko smogiamoji amunicija. Ukrainos pusė teigia, kad objektas buvo sunaikintas, tačiau vien iš paviešintos medžiagos pilnai patvirtinti galutinio sunaikinimo mastą sudėtinga.

    Kas yra 5N63S ir 30N6 radaras

    5N63S dažniausiai apibūdinamas kaip S-300 sistemos vadovavimo ir ugnies valdymo elementas, kuris sujungia radarą, ryšio įrangą ir valdymo postą. Jo paskirtis yra aptikti oro taikinius, juos sekti ir koordinuoti raketų paleidimą iš S-300 paleidimo įrenginių.

    Esminė šios grandies dalis yra 30N6 tipo taikinių sekimo ir raketų nukreipimo radaras, naudojamas valdyti raketų skrydį link taikinio. Viešai nurodoma, kad tokie radarai gali sekti daug taikinių ir dirbti kelių tikslų režimu, o aptikimo nuotolis priklauso nuo taikinio tipo, aukščio ir kovinės aplinkos.

    Kodėl smūgis gali būti reikšmingas

    Net jei ataka nesunaikino visos sistemos, laikinas vadavietės ar radaro išjungimas gali sutrikdyti konkretaus S-300 padalinio darbą. Tokiais atvejais nukenčia ne tik vienas automobilis ar antena, bet ir visos baterijos gebėjimas laiku aptikti taikinius, paskirstyti prioritetus ir nukreipti raketas.

    Šiuolaikiniame kare ypač svarbi tampa kova dėl oro gynybos „akių“ ir „smegenų“: radarų, ryšio mazgų ir valdymo punktų. Praktika rodo, kad dronai ir klajojančioji amunicija vis dažniau naudojami būtent tokiems taikiniams medžioti, nes jie dažnai yra brangesni, sunkiau pakeičiami ir kritiškai reikalingi visai sistemai.

    Vaizdo įrašas neatskleidžia nei tikslios vietos, nei datos, taip pat nematyti, ar pažeista įranga vėliau buvo evakuota ar remontuota. Vis dėlto pats faktas, kad tokio tipo objektai atsiduria dronų taikiklyje, pabrėžia augantį tikslinių smūgių vaidmenį ir didėjančią riziką net mobiliai oro gynybos infrastruktūrai.

  • Maskvos signalas Jerevanui: „Gazprom“ gali kelti dujų kainą, Armėnija atkerta, kad to nebus

    Iš Maskvos sklinda signalai, kad Rusija svarsto didinti Armėnijai tiekiamų gamtinių dujų kainą. Oficialiai tai grindžiama argumentu, jog dabartinė kaina esą pernelyg nutolusi nuo pasaulinių dujų kainų ir todėl turėtų būti „peržiūrėta“.

    Ši diskusija kilo blogėjant Maskvos ir Jerevano santykiams bei Armėnijai aktyviau ieškant ryšių su Europos partneriais. Energetika regione tradiciškai naudojama kaip įtakos priemonė, o dujų kainodara tampa vienu jautriausių svertų.

    Kiek kainos skiriasi?

    Rusijos atstovai viešai akcentuoja, kad Armėnija iki šiol gauna dujas lengvatine kaina, kuri esą nebeatitinka rinkos realijų. Jie lygina ją su aukštesnėmis kainomis, kurias įvairiais laikotarpiais mokėjo Europos pirkėjai, ir teigia, kad nuolaidos mastas per didelis.

    Pagal šiame kontekste įvardytus skaičius, europinė referencija siekė apie 560 eurų už 1 000 kubinių metrų, o Armėnijai taikoma kaina buvo apie 165 eurus už 1 000 kubinių metrų. Toks skirtumas naudojamas kaip argumentas, kodėl kainą esą reikėtų kelti.

    Armėnijos premjero pozicija

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešai atmetė galimybę, kad kaina būtų didinama. Jis pabrėžė, kad galioja abiem šalims naudingos sutartys ir jose nustatytų sąlygų privalu laikytis.

    „Tarp Armėnijos ir Rusijos galioja abiem pusėms naudingas susitarimas su aiškiomis sąlygomis. Dėl dujų kainos turime strateginius susitarimus ir jų reikia laikytis“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Kodėl dujos tampa spaudimo įrankiu?

    Analitikai kainos klausimą sieja su Armėnijos bandymais plėsti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, įskaitant aukšto lygio susitikimus su ES lyderiais. Tokie žingsniai Maskvoje gali būti vertinami kaip Jerevano bandymas mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos pažeidžiamumą didina ir tai, kad šalis faktiškai turi vieną pagrindinį gamtinių dujų tiekėją – „Gazprom“. Dujos į Armėniją tiekiamos tranzitu per Gruzijos teritoriją, todėl tiekimo grandinė priklauso ne tik nuo kainų politikos, bet ir nuo platesnės regiono geopolitikos.

    Jei kainodara būtų peržiūrėta, poveikį pirmiausia pajustų namų ūkiai ir pramonė, nes dujos svarbios šilumos gamybai ir daliai elektros energijos sektoriaus. Tokiose situacijose kainos klausimas greitai tampa ir vidaus politikos tema, o Jerevanui tenka laviruoti tarp ekonominio stabilumo ir užsienio politikos prioritetų.

  • Po naktinio smūgio Kyjivui ir Kyjivo sričiai: Lenkija ragina didinti ekonominį spaudimą Rusijai

    Po naktinio smūgio Kyjivui ir Kyjivo sričiai: Lenkija ragina didinti ekonominį spaudimą Rusijai

    Po naktinio Rusijos smūgio Kyjivui ir Kyjivo sričiai Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad ekonominis spaudimas Rusijai turi būti didinamas. Pasak jo, parama Ukrainai yra ne vien solidarumo klausimas, bet ir visos Europos saugumo interesas.

    Kyjivo vietos valdžia pranešė, kad per atakas žuvo mažiausiai keturi žmonės, o 53 buvo sužeisti. Taikiniais tapo gyvenamieji rajonai, apgadinti pastatai keliuose miesto rajonuose, o smūgiai vyko keliomis bangomis, kai mieste ilgai skambėjo oro pavojaus sirenos.

    Vienas didžiausių smūgių Kyjivui

    Lenkijos ministras socialiniame tinkle „X“ šį apšaudymą pavadino vienu didžiausių nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Jo teigimu, smūgiai dar kartą parodė, kad Europos šalys, siekdamos apsaugoti savo saugumą, turi veikti vieningai ir nuosekliai.

    „Šis brutalus Putino smūgis dar aiškiau parodo, kad parama Ukrainai yra ne tik solidarumas, bet ir visos Europos saugumas bei būtinybė veikti kartu“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjungoje vis dažniau diskutuojama, kaip efektyvinti sankcijų vykdymą, mažinti galimybes jas apeiti per tarpininkus ir stiprinti finansinę kontrolę. Didesnis spaudimas dažniausiai siejamas su papildomais ribojimais Rusijos eksportui, finansų srautams ir technologijų tiekimui, ypač dvejopos paskirties prekėms.

    Bendradarbiavimas su Ukraina ir Lenkijos reakcija

    A. Domańskis taip pat akcentavo Lenkijos ir Ukrainos ekonominio bendradarbiavimo kryptis, ypač energetikos ir bepiločių orlaivių sektorius. Jis nurodė, kad su Lenkijos diplomatinės atstovybės Ukrainoje vadovu aptarė situaciją vietoje po atakos.

    Kyjive neseniai vyko Lenkijos ir Ukrainos dvišalės ekonominės komisijos posėdis, kuriame Lenkijos atstovai dar kartą patvirtino paramą Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą. Varšuva ne kartą pabrėžė, kad šio proceso vilkinimas, ypač karo sąlygomis, keltų papildomų rizikų regiono stabilumui.

    Po smūgių Lenkijos operacinė kariuomenės vadovybė pranešė, kad sekmadienio rytą prevenciškai buvo pakelta karinė aviacija. Vėliau informuota, jog operacija baigta, o Lenkijos oro erdvės pažeidimų nefiksuota.

    „Tai buvo itin intensyvi naktis mūsų pilotams ir NATO sąjungininkams rytiniame flange“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, dėkodamas Lenkijos ir sąjungininkų pajėgoms už budėjimą.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad tokie incidentai, net ir neperžengiant valstybių sienų, turi tiesioginį poveikį regiono saugumo situacijai. Dėl to, anot Varšuvos, būtina ne tik stiprinti paramą Ukrainai, bet ir nuosekliai didinti spaudimą Rusijai priemonėmis, kurios mažintų jos galimybes tęsti karą.

  • Kuzbase anglies gavyba pirmąkart per 5 mėnesius augo: atsigavo eksportas, bet nuostoliai didėja

    Kuzbase, pietvakarių Sibire esančiame Rusijos anglies pramonės centre, anglies gamyba 2026 metų balandį išaugo iki 15,5 mln. tonų. Tai yra 2,6 proc. daugiau nei kovą ir pirmas mėnesinis augimas per pastaruosius penkis mėnesius, rodo regiono pramonės statistika.

    Rinkos stebėtojai augimą sieja su pagerėjusiais anglies eksporto srautais iš šio regiono. Eksportas balandį pasiekė apie 10 mln. tonų ir viršijo kovą fiksuotą 9,4 mln. tonų rezultatą, o tai – aukščiausias lygis nuo praėjusių metų sausio.

    Eksporto atsigavimas Kuzbasui svarbus, nes regiono įmonių pajamos didžiąja dalimi priklauso nuo pardavimų užsienyje, ypač Azijos kryptimis. Tačiau net ir augant apimtims sektoriaus finansinė padėtis išlieka įtempta dėl kaštų, logistikos ir mokestinių pokyčių.

    Prognozuojama, kad Rusijos anglies pramonė 2026 metais gali patirti dar didesnius nuostolius. Skaičiuojama, kad sektoriaus grynasis nuostolis gali išaugti 41 proc. ir pasiekti 576 mlrd. rublių, palyginti su 408 mlrd. rublių praėjusiais metais.

    576 mlrd. rublių suma, perskaičiuota pagal pastarųjų metų vidutinius kursus, sudaro apie 6 mlrd. eurų, o pernai fiksuoti 408 mlrd. rublių – apie 4 mlrd. eurų. Analitikai blogėjimą sieja su laikinų mokestinių lengvatų pabaiga, įskaitant atidėtą mokestį už naudingųjų iškasenų gavybą ir socialinio draudimo įmokas.

    Tokia kombinacija reiškia, kad trumpalaikis apimčių augimas nebūtinai automatiškai pagerins įmonių rezultatus: net ir didėjant gavybai, pelningumą gali slėgti mokesčių našta, brangstanti logistika ir nepastovios eksporto rinkos. Artimiausi mėnesiai parodys, ar balandžio šuolis taps tvaria tendencija, ar liks vienkartiniu atokvėpiu.

  • Europa ruošiasi NATO 3.0: ką reiškia galimas JAV atsitraukimas ir kodėl laikas senka

    NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas Švedijos Helsingborge tapo pasirengimu artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui Ankaroje. Derybų fonas išskirtinis: vis garsiau svarstoma, kad JAV karinis įsitraukimas Europoje ilgainiui mažės, o žemynui teks greičiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus.

    Švedija, viena naujausių NATO narių, šį etapą išgyvena kaip simbolinį lūžį po ilgamečio neutralumo. Sprendimą jungtis prie Aljanso paskatino Rusijos agresyvi politika regione, kuri daugeliui Europos šalių iš naujo apibrėžė grėsmių vertinimą ir gynybos planavimą.

    JAV vaidmuo gali keistis

    Diskusijos apie JAV prioritetų persiskirstymą nėra naujos, tačiau pastaraisiais metais jos įgavo daugiau politinio svorio. Vašingtonas nuosekliai spaudžia Europos sąjungininkus didinti išlaidas gynybai ir prisiimti didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasirodantys signalai apie galimus JAV pajėgų perdislokavimus ar rotacijų mažinimą kelia klausimų dėl pasirengimo. NATO karinė vadovybė akcentuoja, kad bet koks pokytis, jei jis vyktų, būtų laipsniškas ir išdėstytas per kelerius metus, todėl Europa turi ribotą, bet realų pasirengimo langą.

    Kas yra NATO 3.0?

    Viešose analizėse vis dažniau minimas NATO 3.0 terminas apibūdina galimą naują Aljanso veikimo modelį, kuriame Europa prisiimtų didesnę dalį atsakomybės už konvencinę gynybą. Tuo tarpu JAV, pagal šią logiką, išlaikytų svarbiausią atgrasymo grandį, pirmiausia branduolinio saugumo ir strateginių pajėgumų srityse.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien finansavimo didinimo neužtenka: kritiškai svarbios žvalgybos, strateginio transporto, oro pajėgų, priešraketinės gynybos ir logistikos grandys. Taip pat akcentuojama būtinybė kurti aiškesnius europinės dalies vadovavimo ir pajėgų valdymo mechanizmus, ypač tais atvejais, kai JAV nedalyvautų konkrečiose operacijose Europoje.

    Rytinio flango klausimai

    Lenkijai, Baltijos šalims ir Šiaurės regionui svarbiausia, kad bet koks NATO modelio atnaujinimas neatskirtų atgrasymo nuo realių gynybinių pajėgumų rytiniame flange. Todėl čia ypač svarbūs regioniniai susitarimai, sąveikumas, greito pastiprinimo planai ir aiškiai apibrėžtos pareigos, kas, kada ir kokiomis priemonėmis reaguoja į krizę.

    Ne mažiau jautrus klausimas yra didžiųjų Europos valstybių vaidmenys ir jų tarpusavio koordinacija. Kuo daugiau atsakomybės tenka Europai, tuo svarbiau, kaip praktikoje pasiskirsto užduotys tarp Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų pagrindinių sąjungininkų, ir kaip tai susiūva bendrą NATO planavimą.

    „Tai iš esmės paskutinis momentas, kai Europa dar gali pasiruošti savo sąlygomis, o ne veikti augančio spaudimo sąlygomis“, – sakė saugumo politikos ekspertas.

    Helsingborge vykstantys pokalbiai greičiausiai neatneš staigių sprendimų, tačiau jų tikslas yra nubrėžti kryptį prieš viršūnių susitikimą Ankaroje. Esminė užduotis artimiausiam laikotarpiui išlieka ta pati: suderinti su JAV, kaip praktiškai veiks atnaujintas NATO, ir kartu užtikrinti, kad Europos gynybos stiprinimas būtų ne tik politinis pažadas, bet ir apčiuopiami pajėgumai.

  • CNN: Iranas sparčiau nei prognozuota atkuria karinius pajėgumus – atnaujino dronų gamybą

    Iranas karinius pajėgumus po JAV ir Izraelio smūgių atkuria greičiau, nei buvo manyta anksčiau, skelbia CNN, remdamasi su JAV žvalgybos vertinimu susipažinusiais šaltiniais. Pasak jų, Teheranas jau atnaujino dalį bepiločių orlaivių gamybos ir tvarko pažeistą karinę infrastruktūrą.

    Vertinime akcentuojama, kad atstatomi ne tik atskiri sandėliai ar ryšių mazgai, bet ir raketinių bazių elementai, paleidimo įrenginiai bei gamybiniai pajėgumai, reikalingi pagrindinėms ginkluotės sistemoms. Tai, pasak šaltinių, didina riziką, jog atsinaujinus konfliktui Iranas galėtų greitai sugrįžti prie intensyvesnių operacijų regione.

    Kas, pasak žvalgybos, atkurta greičiausiai?

    Vienas CNN cituojamas šaltinis teigė, kad kai kurie JAV žvalgybos vertinimai rodo skirtingą atskirų komponentų atkūrimo tempą, tačiau bepiločių atakų potencialas galėtų būti pilniau atstatytas maždaug per šešis mėnesius. Tokia prognozė reikštų, kad dalis tiekimo grandinių ir gamybos linijų liko arba nebuvo smarkiai pažeistos, arba buvo greitai pakeistos alternatyviais sprendimais.

    Taip pat pažymima, kad ankstesnės prielaidos apie ilgalaikį Irano pajėgumų susilpnėjimą galėjo būti per daug optimistinės. CNN nurodo, jog naujesnis vertinimas verčia iš naujo perskaičiuoti, kokį realų poveikį smūgiai padarė Iranui ilgesnėje perspektyvoje.

    Rusijos ir Kinijos veiksnys

    Pasak CNN šaltinių, vienas iš galimų greitesnio atsistatymo paaiškinimų yra išorinė parama, siejama su Rusija ir Kinija. Teigiama, kad skirtingi kanalai, technologinė pagalba ar komponentų tiekimas gali padėti užkamšyti kritines spragas, ypač ten, kur svarbios elektronikos ar variklių dalys.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu neseniai interviu CBS yra teigęs, kad Kinija esą perduoda Iranui raketų gamybai reikalingus elementus, tačiau detalių nepateikė. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun tokius teiginius yra atmetęs.

    „Kai kuriais vertinimais Iranas galėtų pilniau atkurti bepiločių atakų pajėgumus per maždaug šešis mėnesius“, – CNN teigė su JAV žvalgybos analize susipažinęs šaltinis.

    Ką tai reikštų regiono saugumui?

    CNN primena, kad per ankstesnį vertinimą buvo skelbiama, jog maždaug pusė Irano raketų paleidimo įrenginių galėjo išlikti po smūgių. Naujesniuose duomenyse šis skaičius, anot pranešimo, galėjo padidėti iki maždaug dviejų trečdalių, iš dalies dėl to, kad paliaubų laikotarpis suteikė laiko atkurti ir iškasti užverstą techniką.

    Žvalgybinė informacija, kurią mini CNN, taip pat leidžia manyti, kad Iranas vis dar turi tūkstančius bepiločių orlaivių. Be to, dalis pakrančių gynybos sparnuotųjų raketų pajėgumų, anot šaltinių, galėjo likti mažiau pažeisti, o tai išlaiko riziką laivybai strategiškai svarbiame Ormūzo sąsiauryje.

    Bendras vertinimas, kurį perteikia CNN, yra toks: nors karinis konfliktas susilpnino Irano galimybes, jis jų nesunaikino. Jei įtampa vėl paaštrėtų, Teheranas, kaip teigiama, galėtų gana greitai sumažinti patirtą ilgalaikę žalą ir grįžti prie platesnio masto veiksmų.

  • Po Rusijos branduolinių pratybų – JAV žingsnis: išbandė „Minuteman III“, žinia aiški visiems

    Po Rusijos branduolinių pratybų – JAV žingsnis: išbandė „Minuteman III“, žinia aiški visiems

    JAV Oro pajėgos atliko sėkmingą tarpžemyninės balistinės raketos „Minuteman III“ bandomąjį paleidimą, siekdamos pademonstruoti branduolinio atgrasymo sistemos patikimumą didėjančios geopolitinės įtampos fone. Bandymas sutapo su Rusijos skelbiamomis branduolinėmis pratybomis, vykdomomis ir Baltarusijoje, todėl įgavo papildomą politinį svorį.

    Paleidimas įvyko gegužės 20 dieną iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje, vykdant misiją GT-256. JAV kariuomenė pabrėžė, kad raketa buvo be kovinės galvutės, o bandymo tikslas buvo patikrinti sistemos parengtį ir patikimumą.

    Skrydžio programa buvo įvykdyta pagal planą, o raketa po numatytos trajektorijos buvo neutralizuota. JAV oro pajėgų Global Strike Command atstovai akcentavo, kad tokie bandymai yra reguliarios programos dalis ir nėra susiję su konkrečių įvykių eskalavimu, nors laikas neišvengiamai siunčia signalą.

    Kas yra „Minuteman III“

    „Minuteman III“ išlieka pagrindiniu JAV sausumos branduolinės triados elementu ir vienu svarbiausių strateginio atgrasymo instrumentų. Ši sistema eksploatuojama dešimtmečius, tačiau nuolat modernizuojama, kad atitiktų saugumo ir patikimumo reikalavimus.

    Viešai skelbiami techniniai duomenys rodo, kad „Minuteman III“ yra apie 18,3 metro ilgio, jos startinė masė siekia maždaug 36 tonas, o nuotolis viršija 13 000 kilometrų. Raketa varoma trimis kietojo kuro pakopomis, o maksimalus greitis gali siekti apie Mach 23.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Bandymas įvyko tuo metu, kai Rusija viešai demonstruoja branduolinės eskalacijos retoriką ir rengia pratybas, kurias sieja su įtampa dėl Vakarų paramos Ukrainai. Lygiagrečios demonstracijos didina nervingumą, tačiau kartu primena, kad branduolinės valstybės palaiko nuolatinį parengties režimą.

    Ekspertai tokiose situacijose paprastai išskiria du lygiagrečius tikslus: vidinį, kai tikrinama techninė būklė ir procedūros, ir išorinį, kai siunčiamas atgrasymo signalas. JAV pusė nuosekliai kartoja, kad bandomieji paleidimai yra gynybinio pobūdžio ir skirti strateginiam stabilumui užtikrinti.

    JAV kariuomenė nurodo, kad „Minuteman III“ bandymai bus tęsiami ir artimiausiais mėnesiais pagal planą. Pastaraisiais metais Vašingtonas taip pat viešai kalba apie ilgalaikį sausumos komponento atnaujinimą, tačiau iki tol „Minuteman III“ išlieka kertine atgrasymo sistemos dalimi.