Tag: Rusija

  • Ukrainos politikas: smūgiai Rusijos logistikai tęsis, o kai kurie miestai nebepasijaus saugūs

    Rusija tikėjosi galėsianti be atsako smogti Ukrainai, tačiau dabar sulaukia atsakomųjų veiksmų – Ukrainos pusė taikosi į agresorės logistiką. Ukrainos parlamento narys Mykola Davydiukas teigia, kad tokie smūgiai nesibaigs, o dalis Rusijos miestų nebegalės jaustis tarsi „už karo ribų“.

    Kaip nurodoma portale „Komentari“, M. Davydiukas aiškina, jog karo dinamika keičiasi: atsakomieji smūgiai nukreipiami į infrastruktūrą ir grandines, kurios leidžia Rusijai tęsti puolamuosius veiksmus. Jo vertinimu, būtent todėl Rusijos logistika ir toliau liks taikiniu.

    Šiame kontekste taip pat minimas Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, gynęs Ukrainos smūgius į karinius objektus Rusijos teritorijoje. Jis ragino pirmiausia kritikuoti Rusijos vykdomą terorą prieš civilius gyventojus.

    Publikacijoje pateikiami ir kiti Ukrainos vidaus politikos akcentai: parlamente kalbama apie būtinybę skubiai rasti lėšų tiltų remontui ir apsaugai, į procesą labiau įtraukti verslą bei supaprastinti procedūras. Taip pat atkreipiamas dėmesys į kogeneracinių įrenginių trūkumą ir sprendimus finansavimą pasirengimui žiemai nukelti į gruodį.

    Kas pabrėžiama dėl smūgių Rusijos teritorijoje

    M. Davydiukas išskiria mintį, kad atsakomieji veiksmai nukreipiami į Rusijos logistikos pajėgumus, o tai, jo teigimu, neišvengiamai paliečia ir platesnę teritoriją. Dėl to, anot jo, dalis miestų, kurie anksčiau galėjo jaustis nutolę nuo karo, tokio saugumo jausmo nebeturės.

    Tuo pat metu B. Pistoriusas pabrėžia skirtį tarp smūgių kariniams objektams ir Rusijos atakų prieš civilius. Jo pozicija pateikiama kaip argumentas, kodėl Ukrainos veiksmai, nukreipti į karinius taikinius, vertinami kitaip nei atakos, kuriose nukenčia civiliai gyventojai.

    Ukrainos parlamente – ir apie pasirengimą žiemai

    Atskira publikacijos dalis skiriama praktiniams Ukrainos vidaus klausimams, kurie karo sąlygomis tampa dar jautresni. Parlamente akcentuojama, kad reikia skubiai finansuoti tiltų remontą ir jų apsaugą, o tam gali prireikti lankstesnių sprendimų ir spartesnių procedūrų.

    Taip pat keliama problema dėl kogeneracinių įrenginių stokos ir kritikuojamas finansavimo atidėliojimas pasirengimui žiemos sezonui. Tai siejama su rizika, kad svarbūs sprendimai gali būti priimami per vėlai, kai infrastruktūros stiprinimo darbams lieka mažiau laiko.

  • Žiniasklaida: Prancūzijos kariai Ukrainoje slaptoje misijoje dirba jau kelis mėnesius

    Žiniasklaida: Prancūzijos kariai Ukrainoje slaptoje misijoje dirba jau kelis mėnesius

    Prancūzijos kariai Ukrainoje slaptoje misijoje dislokuoti jau kelis mėnesius, skelbia žiniasklaida. Teigiama, kad jų buvimas šalyje tęsiasi mažiausiai nuo vasaros.

    Apie tai pranešė transliuotojas „Radio France Internationale“ (RFI), tačiau nenurodė, kiek konkrečiai prancūzų karių dalyvauja šioje dislokacijoje.

    Pasak pranešimo, karių užduotys siejamos su ukrainiečių pajėgų mokymu ir pagalba prižiūrint bei palaikant karinę techniką. Akcentuojama, kad tai nėra kovinė misija.

    Tuo pat metu Rusija antradienį pareiškė žinanti apie Prancūzijos karių buvimą Ukrainoje ir tai pavadino „tiesioginiu dalyvavimu“ kare. Maskva taip pat nurodė, kad Paryžiui perduota atitinkama žinutė.

    Maskvos reakcija ir Paryžiaus paaiškinimai

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žurnalistams teigė, kad Rusija esą žino apie Ukrainoje esančius prancūzų karius ir tai, jo vertinimu, peržengia paramos ribas.

    Šie pareiškimai pasirodė po to, kai vienas šaltinis naujienų agentūrai AFP ir kitiems kanalams sakė, jog nedidelė Prancūzijos karių grupė kelis mėnesius dirba Ukrainoje mokydama personalą ir padėdama prižiūrėti techniką.

    Šaltinis, kalbėjęs anonimiškai, pabrėžė, kad misija nenumato jokio kovinio vaidmens. Taip pat buvo teigiama, kad instruktorių rotacijos, vykstančios Prancūzijoje, Lenkijoje ar kartais Ukrainoje, yra realybė, tačiau tai nėra karinė operacija.

    Publikacijoje nurodoma, kad istorija dar pildoma, o žurnalistai renka papildomą informaciją.

  • Derybos Maskvoje: ką žinome apie planuojamą susitikimą

    Originali antraštė skelbia apie derybas Maskvoje, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra jokios konkrečios informacijos apie jų dalyvius, temą ar datą.

    Nuorodoje matomas tik prisijungimo ir registracijos langų tekstas bei techniniai pranešimai apie el. pašto patvirtinimą, o ne pats straipsnio turinys.

    Taip pat pateikiamas autorių teisių įspėjimas ir pastabos apie portalo turinio naudojimo taisykles, tačiau tai nesuteikia faktinės informacijos apie pačias derybas.

    Dėl šios priežasties šiuo metu neįmanoma parengti patikimos publikacijos apie „derybas Maskvoje“ neįvedant spėlionių ar papildomų, originale nepateiktų faktų.

    Jei pateiksite pilną straipsnio tekstą (ar bent pagrindines pastraipas), galėsiu parengti savarankišką lietuvišką publikaciją, išlaikydamas faktinį tikslumą.

  • Ukrainos valdžia siekia susigrąžinti visus išvežtus vaikus – net ir jau sulaukusius pilnametystės

    Ukrainos valdžios tikslas – sugrąžinti visus ukrainiečių vaikus, kurie buvo išvežti iš šalies, net jei dalis jų jau yra sulaukę pilnametystės ir teisiškai nebelaikomi vaikais.

    Apie tai kalbama portale „Komentarai“ publikuotame tekste, kuriame aptariami atvejai, kai iš Rusijos pusės perduodama informacija, jog vienas ar kitas vaikas esą atsisako grįžti į Ukrainą.

    Tekste pabrėžiama, kad tokių atsisakymų tikrai pasitaiko, tačiau abejojama, ar tai visuomet yra tikras ir laisvas pačių vaikų pasirinkimas. Akcentuojama aplinkybė, kad gyvenimas okupuotoje ar spaudimo sąlygomis esančioje teritorijoje gali smarkiai paveikti vaiko galimybes atvirai išsakyti savo valią.

    Pasak straipsnyje cituojamos pozicijos, nuolatinė baimė – grėsmė būti sulaikytam ar patirti smurtą – gali lemti, kad ne kiekvienas vaikas ryšis viešai patvirtinti norą grįžti į Ukrainą, net jei toks noras iš tiesų egzistuoja.

    Abejojama, ar atsisakymas – laisvas pasirinkimas

    Tekste teigiama, kad Rusijos pusė informuoja Ukrainą apie atskirus atvejus, kai vaikas neva nenori grįžti. Tačiau kartu keliamas klausimas, ar tokie pareiškimai gali būti laikomi patikimu vaiko asmeninės pozicijos įrodymu.

    Pabrėžiama, kad vaikas, gyvenantis spaudimo sąlygomis, gali bijoti pasekmių už bet kokią viešai išsakytą nuomonę. Dėl to išorėje matomas „atsisakymas“ nebūtinai atspindi tikruosius norus ar interesus.

    „Susigrąžinti visus“ – įsipareigojimas ir pilnametystę pasiekusiems

    Šalia diskusijos apie vaikų valią akcentuojamas ir platesnis Ukrainos valdžios uždavinys – grąžinti visus išvežtus ukrainiečius, kurie buvo vaikai išvežimo metu, net jei dabar jie jau yra sulaukę pilnametystės.

    Tokiu būdu, kaip suprantama iš teksto, siekiama neapsiriboti vien formaliu amžiaus kriterijumi ir išlaikyti dėmesį žmonėms, kurie į kitą teritoriją pateko nepilnamečiai, o jų pasirinkimai vėliau galėjo būti formuojami prievartos ar spaudimo aplinkoje.

  • Rusija kelia reikalavimus dėl Lenkijos: siūlo grįžti prie 1997 metų NATO dislokavimo

    Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos kol kas neduoda proveržio, tačiau Maskva tuo pat metu kelia naujus reikalavimus, susijusius su Europos saugumo architektūra. Jie, kaip teigiama, galėtų reikšti NATO pajėgų buvimo Rytų Europoje ribojimą.

    Apie Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovų pokalbius Abu Dabyje ir Kremliui svarbius siekius pranešė agentūra AFP. Skelbiama, kad konkrečiausiu šių kontaktų rezultatu tapo plataus masto belaisvių apsikeitimas.

    Rusija derybose neatsisako ir maksimalistinių pozicijų dėl Ukrainos teritorijų. Tačiau, anot publikacijoje cituojamos informacijos, jos užmojai nesibaigia vien karo pabaigos sąlygomis – kalbama ir apie platesnius pokyčius visoje Europos saugumo sistemoje.

    Minimi reikalavimai siejami su NATO plėtros ribojimu ir Aljanso pajėgų buvimo Rytų Europoje grąžinimu į 1997 metų lygį. Toks scenarijus reikštų ir potencialų NATO karių išvedimą iš Lenkijos mainais į siūlomą nepuolimo paktą.

    Europos sostinėse – nepasitikėjimas ir klausimai dėl JAV vaidmens

    Nors šie Rusijos reikalavimai apibūdinami kaip menkai realistiški, Europos sostinės situaciją vertina atsargiai. Tekste pabrėžiama, kad jos su dideliu nepasitikėjimu žiūri į Donaldo Trumpo administraciją.

    Baiminamasi, kiek toli JAV prezidentas galėtų nueiti darydamas nuolaidas Maskvai iki kadencijos pabaigos. Tokios nuotaikos didina įtampą dėl to, kokiomis sąlygomis galėtų būti pasiektas susitarimas.

    Numatomas Trumpo pasiuntinių susitikimas Maskvoje

    Publikacijoje teigiama, kad ketvirtadienį specialieji Donaldo Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas turėtų Maskvoje susitikti su Vladimiru Putinu. Viena iš temų esą gali būti Europos Sąjungos dalyvavimas taikos derybose.

    Vis dėlto keliamos abejonės, ar Kremlius sutiktų įtraukti ES į šį procesą, nes tai galėtų sustiprinti Ukrainos pozicijas. Taip pat cituojama nuomonė, kad JAV gali siūlyti atskirą derybų kelią tarp Europos ir Rusijos.

  • Abu Dabyje baigėsi Ukrainos–JAV–Rusijos derybos: Kyjivas pradėjo konsultacijas su Europa

    Trečiadienį Abu Dabyje baigėsi derybos formatu Ukraina–JAV–Rusija, o iškart po jų prasidėjo Ukrainos atstovų susitikimas su Europos valstybių partneriais.

    Apie tai pranešė agentūra „Interfax-Ukraina“, remdamasi savo šaltiniu.

    Ši diena buvo antroji ir paskutinė trišalių derybų diena Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje. Skelbiama, kad tai buvo pirmasis toks susitikimas nuo vasario.

    Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas anksčiau buvo nurodęs, kad po pokalbių su Rusija, tarpininkaujant JAV, delegacija planuoja atskirai tartis ir su Europos partneriais.

    Kalbėta ir apie belaisvius

    Antradienį, šaltinių teigimu, Ukrainos, Rusijos ir JAV derybose sutarta netrukus surengti „plataus masto belaisvių apsikeitimą“.

    Taip pat nurodoma, kad trečiadienį aptartos temos apėmė saugumo garantijas Ukrainai ir visai Europai, Ukrainos pokarinės atstatymo planus bei naują Europos saugumo architektūrą pasitikėjimo krizės sąlygomis.

    Pasak agentūros šaltinio, atskirai esą nagrinėti ir Rusijos reikalavimai dėl saugumo garantijų pačiai Rusijai.

    Kas dalyvavo derybose

    Į Ukrainos delegaciją įėjo Rustemas Umerovas, prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ frakcijos vadovas Davydas Arachamija, pirmasis Prezidento biuro vadovo pavaduotojas Serhijus Kyslyca ir Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovo pavaduotojas Vadymas Skibyckis.

    Rusijos delegacijai vadovavo vienas artimesnių Vladimiro Putino patarėjų Vladimiras Medinskis, laikomas vienu pagrindinių Kremliaus ideologų.

    JAV derybose atstovavo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas.

  • NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadovybės atstovas ragina Vakarų sąjungininkus „salutuoti“ Ukrainai už operacijas, nukreiptas prieš Rusijos dyzelino perdirbimo ir tiekimo infrastruktūrą. Pasak jo, tokie veiksmai realiai kenkia Vladimirui Putinui ir jo karo tikslams.

    Apie tai skelbiama „Euronews“ publikacijoje, kurioje NATO būstinėje kalbintas Aljanso vyriausiojo vado pavaduotojas Johnas Stringeris. Jis pabrėžė, kad Ukrainos tikslai siekiant paliaubų NATO yra svarbiausi.

    Šie komentarai nuskambėjo JAV sušauktų derybų fone: Abu Dabyje dėl galimo Europos saugumo susitarimo ateityje dalyvauja ir NATO pareigūnai, tarp jų – aukščiausio rango kariniai vadovai. Vis dėlto Aljanse pripažįstama, kad kol kas neaišku, ar Rusija į pokalbius ateina rimtai nusiteikusi dėl taikos.

    Stringeris teigė besitikintis Rusijos geros valios, bet kartu atkreipė dėmesį, jog nematyti aiškių ženklų, kad Kremlius būtų atsitraukęs nuo maksimalistinių reikalavimų, siejamų su 2022 metų pradžioje iškeltais karo tikslais, įskaitant Ukrainos teritorijų aneksiją.

    Derybų fonas ir Ukrainos pozicija

    NATO atstovas ragino vertinti, kiek rimtai Rusija žiūri į derybas, ir perspėjo, kad jos netaptų tik ankstesnių ultimatumų pakartojimu. Jo teigimu, svarbiausia – realūs sprendimai, o ne grįžimas prie pradinių Maskvos reikalavimų.

    Kalbėdamas apie nuogąstavimus, jog Ukraina gali būti spaudžiama sutikti su sienų pakeitimais ir atsisakyti kai kurių Donecko ar Luhansko sričių teritorijų, Stringeris pabrėžė principinę poziciją: tik Ukraina turi teisę spręsti dėl savo suverenios teritorijos ateities.

    „Kalbant apie teritoriją, tai absoliučiai ukrainiečių reikalas“, – sakė jis.

    Skirtingi vertinimai dėl smūgių energetikai

    Stringeris taip pat gyrė Ukrainos operacijas, nutaikytas į rusiškas dyzelino perdirbimo gamyklas. Jo vertinimu, Ukrainos gebėjimas veikti pasitelkiant „vaizduotę, inovacijas ir valią“ yra įspūdingas.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino Kyjivą nutraukti tokią karinę strategiją, teigdamas, kad smūgiai prisideda prie augančių energijos kainų.

    Vis dėlto NATO vadovybės atstovas laikėsi priešingos nuomonės ir tvirtino, kad sąjungininkai turėtų pripažinti Ukrainos pasiektą efektą, nes tai, jo žodžiais, „skaudina Putiną“ ir griauna jo planus dėl naujos Europos saugumo architektūros.

  • Abu Dabyje Ukraina ir Rusija sutarė dėl didelio belaisvių apsikeitimo, JAV pasiuntiniai vyks pas Putiną

    Abu Dabyje Ukraina ir Rusija sutarė dėl didelio belaisvių apsikeitimo, JAV pasiuntiniai vyks pas Putiną

    Po dviejų dienų JAV tarpininkautų derybų Abu Dabyje Ukraina ir Rusija iš esmės sutarė dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo, tačiau proveržio dėl paliaubų ar teritorinių klausimų pasiekti nepavyko.

    Apie susitarimą trečiadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose pranešė JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris, rašo „Euronews“. Pasak jo, galutinis apsikeitimo dalyvių skaičius turėtų būti nustatytas ketvirtadienį.

    „Vienas iš pozityvių dalykų – sutarėme, kad įvyks didžiausias humanitarinis belaisvių paleidimas, o skaičius galutinai sutarsime rytoj“, – sakė J. Kushneris.

    Planuojamą apsikeitimą patvirtino ir Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas bei Rusijos atstovas Vladimiras Medinskis, tačiau nei apsikeitimo laiko, nei tikslaus masto jie nedetalizavo.

    Apie kokį apsikeitimą kalbama

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį teigė, kad derybose buvo aptarinėjamas apsikeitimas po 1 000 belaisvių iš kiekvienos pusės. Jo žodžiais, šis skaičius galėtų išaugti iki 1 500 iš abiejų pusių.

    Šis susitarimas laikomas apčiuopiamiausiu – ir kol kas vieninteliu – rezultatu po pirmųjų tiesioginių Kyjivo ir Maskvos derybų per devynis mėnesius. Ankstesnis raundas Ženevoje šių metų vasarį proveržio taip pat neatnešė.

    Priminta ir tai, kad per derybas Stambule 2025 metų gegužę abi šalys buvo sutarusios apsikeisti po 1 000 belaisvių, nors tuomet paliaubų susitarimo pasiekti nepavyko.

    JAV pasiuntiniai ruošiasi kelionėms į Maskvą ir Dubliną

    J. Kushneris teigė, kad ketvirtadienį jis ir Steve’as Witkoffas vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po to planuojama kelionė į Dubliną deryboms su V. Zelenskiu.

    Tuo metu pagrindiniai nesutarimai, stabdantys platesnį susitarimą, išlieka tie patys. Rusija reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš dalies Donbaso regiono teritorijų, kurios vis dar kontroliuojamos Kyjivo, o V. Zelenskis pabrėžia, kad teritoriniai sprendimai turi būti aptariami lyderių lygmeniu.

    Maskva taip pat atmetė raginimus nedelsiant skelbti paliaubas, tvirtindama, kad prieš tai būtina susitarti dėl platesnių saugumo garantijų.

    Europos atstovai dalyvavo atskiruose pokalbiuose

    Europos atstovai Abu Dabyje dalyvavo atskirose konsultacijose su Ukrainos ir JAV pareigūnais, tačiau tiesiogiai trišalėse derybose nedalyvavo.

    V. Medinskis teigė, kad Rusijos delegacija su Europos atstovais nesikalbėjo ir suabejojo jų buvimo derybų vietoje prasme, taip pat sakė negavęs konkrečių taikos iniciatyvų.

    R. Umerovas nurodė, kad Ukrainos delegacija trečiadienį planuoja tolesnes diskusijas su Europos partneriais. Tuo metu Vašingtonas leido suprasti, kad ateityje europiečiai galėtų įsitraukti į derybas, ypač jei jos plėstųsi iki žemyno saugumo architektūros klausimų.

  • JAV esą siūlo Rusijai „kontrolę“ Donbase mainais į karo pabaigą – Ukraina nepritaria

    JAV derybininkai esą svarsto pasiūlymą, kuris leistų Rusijai skelbti visišką kontrolę Donbase mainais į karo Ukrainoje pabaigą. Apie tai pranešė britų savaitraštis „The Economist“.

    Pasak publikacijos, siūlymas būtų susijęs ne su realiu Ukrainos kontroliuojamų miestų perdavimu Maskvai, o su administracinių ribų pakeitimu dviejuose rytų Ukrainos regionuose – Donecko ir Luhansko srityse.

    Tokiu atveju Rusija galėtų teigti, kad kontroliuoja visą teritoriją, į kurią reiškia pretenzijas, nors dalį miestų ir toliau valdytų Kyjivas. Tai būtų politinis „pilnos kontrolės“ naratyvas, paremtas perbraižytomis ribomis.

    Vis dėlto Kyjivas tokį variantą vertina skeptiškai: straipsnyje cituojamas Ukrainos pareigūnas pabrėžė, kad kol vyksta karas, su tuo nesutiktų „jokiomis aplinkybėmis“.

    Garantijos mainais į teritorinį kompromisą

    Publikacijoje teigiama, kad JAV derybininkai svarsto, jog Vladimiras Putinas galėtų sutikti su amerikietiškomis saugumo garantijomis Ukrainai, kurios būtų kuriamos pagal NATO 4 arba 5 straipsnių mechanizmus.

    Tačiau Kyjive esą abejojama, ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas būtų pasirengęs tokių garantijų laikytis praktikoje.

    Tuo metu Maskva, kaip rašoma, nerodo ženklų, kad būtų pasirengusi pritarti daugianacionalinių pajėgų dislokavimui Ukrainoje, kurios užtikrintų saugumą po galimų paliaubų.

    Be to, Rusija nėra atsisakiusi ir anksčiau keliamų reikalavimų – kad Ukraina paskelbtų neutralumą ir ribotų savo ginkluotųjų pajėgų dydį.

    Europa prie derybų stalo – ar tai padės?

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Paryžiuje po G7 ministrų susitikimo sakė, kad pirmoji derybų Abu Dabyje diena buvo „labai vaisinga“ ir kad Vašingtonas siekia išplėsti formatą, įtraukiant Europos atstovus.

    Rubio teigimu, JAV tikslas – kad europiečiai būtų tiesiogiai atstovaujami derybose ir „būtų prie stalo“.

    Pasak jo, JAV ir Europos sąjungininkų tikslai sutampa: užbaigti karą ir užtikrinti, kad jis nepasikartotų. Tačiau, kalbėdamas apie Rusijos pasirengimą kompromisui, Rubio pabrėžė, kad tai dar tik tikrinama.

    „The Economist“ taip pat nurodo, kad Ukrainos ir Europos pareigūnai nuogąstauja: platesnis derybų formatas, apimantis ir Europos saugumo klausimus, galėtų suteikti Rusijai daugiau galimybių vilkinti kelią į susitarimą dėl paliaubų.

  • Prie JAV rytinės pakrantės sustojo pirmasis tanklaivis su rusišku dyzelinu: uostas dar nežinomas

    Pirmasis tanklaivis su rusiško dyzelino kroviniu, skirtu Jungtinėms Valstijoms, sustojo prie JAV rytinės pakrantės. Vis dar neaišku, į kurį uostą jis galiausiai plauks.

    Laivybos duomenis fiksuojančios bendrovės LSEG stebėjimai rodo, kad laivas „Agioi Fanendes“, plaukiantis su Maltos vėliava, į JAV krantus atvyko po reiso iš Rusijos Baltijos uosto Primorsko.

    Skelbiama, kad 2026 metų spalio 22 dieną Primorske į tanklaivį buvo pakrauta 40 tūkst. tonų mažo sieringumo dyzelino. Toks krovinys laikomas pirmuoju, kuris po politinių sprendimų ir leidimų derinimo pasiekė JAV prieigas.

    Pristatymo buvo tikimasi 2026 metų lapkričio 7 dieną, tačiau laivo operatorė – Graikijos bendrovė „Eastmed“ – spalio pabaigoje nurodė, kad tanklaivis dar laukia reikalingų leidimų, o galutinis uostas kol kas nenustatytas.

    Kiti laivai pakeitė kursą

    Laivybos srautų stebėsena taip pat rodo, kad dalis kitų tanklaivių su rusišku dyzelinu, kurie turėjo vykti JAV Atlanto pakrante, pakeitė kursą. Kodėl taip nutiko, pateiktoje informacijoje nedetalizuojama.

    Ši siunta siejama su 2026 metų spalio 9 dieną viešai paskelbtu JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu, kad jis susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino importo į JAV ir kitas šalis artimiausiais mėnesiais.

    Teigiama, kad tai reikštų JAV sankcijų rusiškam dyzelinui sustabdymą iki 2027 metų balandžio.

    Susitarimas – ir Rusijos eksporto ribojimų fone

    Publikacijoje taip pat pabrėžiama, kad susitarimas pasiektas nepaisant Rusijoje formaliai galiojusio laikino dyzelino eksporto draudimo, kuris buvo įvestas dar liepą po Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

    Tokia situacija, anot pranešimų, meta šešėlį ir platesniam geopolitiniam kontekstui: kalbama apie įtampas JAV ir Ukrainos santykiuose bei reakcijas Vakarų sostinėse.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo sprendimą švelninti sankcijas Rusijai, pabrėždamas, kad jis nepritaria bet kokiam sankcijų atšaukimui.