Tag: Rusijos aviacija

  • Rusija nuo 2027 metų planuoja rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad paremtų vietos aviacijos pramonę

    Rusija nuo 2027 metų planuoja rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad paremtų vietos aviacijos pramonę

    Rusija nuo 2027 metų planuoja įvesti papildomą rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad surinktų lėšų stringančiai civilinės aviacijos programai finansuoti. Keleiviams vidaus skrydžiuose ji siektų 500 rublių, tarptautiniuose – 1 000 rublių už bilietą.

    Kaip rašo „Euronews“, apie šį planą skelbta remiantis Rusijos Valstybės Dūmos biudžeto ir mokesčių komiteto informacija. Priemonę rengia Pramonės ir prekybos ministerija, nurodoma, kad tai daroma pagal prezidento Vladimiro Putino pavedimą.

    Surinktos lėšos būtų skirtos padengti 258 Rusijoje pagamintų orlaivių nuomos ir eksploatacijos išlaidas pagal Kompleksinę programą, kurios tikslas – didinti lėktuvų gamybą. Tarp minimų modelių – MS-21, Tu-214, SJ-100 ir Il-114-300.

    Ši iniciatyva siejama su sunkumais, kuriuos Rusijos civilinės aviacijos sektoriui sukėlė po 2022 metais pradėto plataus masto karo Ukrainoje įvestos Vakarų sankcijos: jos apribojo galimybes įsigyti ar nuomotis Vakarų gamybos orlaivius, gauti detales bei techninės priežiūros paslaugas.

    Gamyba stringa, planai nukelti

    Straipsnyje teigiama, kad nuo 2022 metų Rusijos civilinės aviacijos pramonė faktiškai nepateikė naujų serijinių orlaivių ir ne kartą neįvykdė gamybos terminų. Tuo pat metu avialinijų poreikiai nemažėja, o senstanti flotilė susiduria su vis didesniais eksploatacijos iššūkiais.

    Nurodoma, kad 2022–2025 metais Rusijos oro bendrovės gavo 13 naujų lėktuvų, nors planuota 120. Dalis jų, kaip teigiama, buvo surinkti iš komponentų, įsigytų dar iki sankcijų.

    Gamybos grafikas peržiūrėtas ne kartą: 2026 metų vasarą masinės gamybos tikslas, kuris anksčiau sietas su 2030 metais, nukeltas į 2035-uosius. Tuo metu MS-21 ir SJ-100 sertifikavimas bei serijinės gamybos startas dabar planuojami 2027 metais.

    Il-114-300 modelis, kaip nurodoma, jau yra praėjęs sertifikavimą, o jo pristatymai žadami nuo 2026 metų gruodžio.

    Senstanti flotilė ir detalių problema

    Rusijos avialinijų parkas, pasak publikacijoje pateikiamos informacijos, karo laikotarpiu traukiasi: senesni užsienyje pagaminti orlaiviai nurašomi, o pakeisti jų nėra kuo. Atsarginių dalių trūksta, o jų įsigijimas tampa vis brangesnis.

    Tekste pažymima, kad Rusija ieško alternatyvių kelių papildyti parką, įskaitant bandymus nuomotis orlaivius iš Vietnamo. Tuo pačiu avialinijos, susidūrusios su techninių resursų stygiumi, pradėjo ardyti dalį turimos flotilės, kad gautų komponentų kitiems lėktuvams.

    Be to, Maskva priėmė įstatymą, leidžiantį vietoje perregistruoti daugiau nei 400 užsienio nuomotų Vakarų orlaivių, jų negrąžinant savininkams. Publikacijoje primenama, kad pagal tarptautinę aviacijos teisę dviguba vieno lėktuvo registracija draudžiama, tačiau Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija neturi mechanizmo priverstinai užtikrinti orlaivių grąžinimą.

    Kas dominavo Rusijos rinkoje iki karo

    Prieš plataus masto invaziją į Ukrainą Rusijos komercinėje aviacijoje dominavo Vakarų gamintojai: maždaug 850 iš 900 komercinių orlaivių buvo „Boeing“ arba „Airbus“. Teigiama, kad apie 85 proc. jų buvo išnuomoti iš užsienio bendrovių.

    Nuomotojai, kaip rašoma, pateikė draudimo išmokų reikalavimų maždaug už 8 mlrd. JAV dolerių (apie 7,1 mlrd. eurų), o dalis bylų vis dar nagrinėjama.

    Tuo pat metu pagrindiniai Rusijos aviacijos sektoriaus pajėgumai, anot publikacijos, vis labiau nukreipiami į karinę gamybą. Oficialūs gamybos rodikliai įslaptinti, o apžvalgininkai, cituojami tekste, mini, kad apimtys galėtų siekti kelias dešimtis vienetų per metus.

  • Ukraina smogė Rusijos aviacijos bazei Briansko srityje: NASA fiksavo gaisrus, taikytasi į An-124

    Ukraina smogė Rusijos aviacijos bazei Briansko srityje: NASA fiksavo gaisrus, taikytasi į An-124

    Ukrainos Generalinis štabas pranešė apie du smūgius į Rusijos karinės aviacijos aerodromą Siesčioje Briansko srityje, esančioje maždaug 150 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Teigiama, kad atakos įvykdytos spalio 6 dieną ir naktį iš spalio 7 į 8 dieną, o padarinių mastas dar vertinamas.

    Ukrainos pusė nurodo, kad po smūgių aerodromo teritorijoje kilo gaisrai. Tai netiesiogiai patvirtina ir NASA FIRMS palydovinė gaisrų stebėsenos sistema, fiksavusi šiluminius židinius netoli lėktuvų stovėjimo aikštelių.

    Strateginis taikinys Rusijos logistikai

    Siesčios aerodromas laikomas svarbiu Rusijos karinės transporto aviacijos mazgu. Tokiose bazėse dislokuojami sunkieji transporto lėktuvai, naudojami kariams, amunicijai ir aprūpinimui gabenti, o tai tiesiogiai veikia fronto logistiką.

    Anksčiau šis aerodromas, kaip skelbiama viešuose pranešimuose, buvo naudojamas ir kitoms užduotims: čia galėjo būti dislokuojami naikintuvai bombonešiai, sraigtasparniai bei vykdomos operacijos, susijusios su smogiamųjų dronų panaudojimu.

    Kuo svarbūs An-124 ir Il-76

    Tarp minimų orlaivių – An-124-100, vienas didžiausių pasaulyje serijinių transporto lėktuvų, galintis gabenti itin sunkius krovinius. Tokios platformos ypač reikšmingos, kai reikia perkelti didelės masės techniką ar nestandartinius krovinius dideliais atstumais.

    Kitas Rusijos transporto aviacijos pagrindas yra Il-76 – keturių variklių reaktyvinis transporto lėktuvas, plačiai naudotas nuo sovietmečio ir iki šiol modernizuojamas skirtingomis versijomis. Karinėse užduotyse jis dažnai pasitelkiamas desanto, personalo ir krovinių pervežimui, nes gali gabenti didelius kiekius karių ir įrangos.

    Smūgiai ir prieš žvalgybą bei elektroninę kovą

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat pranešė, kad atakomis buvo taikomasi į Rusijos žvalgybos ir elektroninės kovos elementus, įskaitant radioelektroninės kovos sistemą ir radiolokacinę infrastruktūrą. Tokie objektai svarbūs oro erdvės stebėjimui, taikinių aptikimui bei ryšio ir navigacijos trikdymui.

    Be to, skelbta apie smūgius infrastruktūrai, susijusiai su dronų operacijomis, taip pat apie atakas prieš vadavietes ir logistinius objektus okupuotose teritorijose. Ukraina pabrėžia, kad tai yra platesnės kampanijos dalis, nukreiptos į Rusijos karinius transporto, oro gynybos, žvalgybos, vadovavimo ir aprūpinimo pajėgumus.

  • Rusija giriasi Su-57, bet lenkai netrukus turės daugiau F-35: skaičiai atskleidžia realybę

    Rusija giriasi Su-57, bet lenkai netrukus turės daugiau F-35: skaičiai atskleidžia realybę

    Rusijos aviacijos pramonė pranešė apie dar vieną penktos kartos naikintuvų Su-57 pristatymą kariuomenei, pabrėždama atnaujintą komplektaciją ir išplėstas kovines užduotis. Tačiau už oficialių pareiškimų slypi seniai matoma problema: serijinė gamyba vyksta lėtu tempu, o realus kovinis parkas išlieka nedidelis.

    Nepriklausomi vertinimai dažniausiai nurodo, kad Su-57 serijinių orlaivių skaičius yra ribotas, o dalis jų naudojami bandymams ir tolesniam tobulinimui. Prie programos reputacijos prisidėjo ir ankstesni incidentai, taip pat faktas, kad eksporto užsakymų Su-57 iki šiol yra mažai.

    Su-57 kare naudojamas atsargiai

    Rusijos kare prieš Ukrainą Su-57 minimas kaip platforma, galinti veikti iš saugesnių atstumų, daugiausia kaip sparnuotųjų ar valdomų raketų nešėjas. Tokia taktika leidžia mažinti riziką brangiai ir retai technikai, bet kartu parodo, kad masinio šių naikintuvų panaudojimo fronte nėra.

    Nors gamintojai akcentuoja modernizuotą avioniką ir ginkluotę, esminis klausimas lieka tas pats: kiek tokių orlaivių realiai yra koviniuose daliniuose ir kaip greitai Rusija pajėgi didinti jų skaičių. Kuo mažesnis parkas, tuo sunkiau užtikrinti nuolatinę parengtį, rotaciją ir techninę priežiūrą.

    Lenkijos F-35 programa įgauna pagreitį

    Ryškus kontrastas matomas Lenkijoje, kuri nuosekliai juda link didesnio F-35A parko ir infrastruktūros plėtros. Varšuva yra sudariusi sutartį dėl 32 F-35A, o diskusijos dėl papildomų eskadrilių pirkimo reiškia galimą flotilės augimą iki 64 orlaivių.

    Lenkijai tai ne vien prestižo projektas, bet ir NATO integracijos stiprinimas: F-35 kuriamas kaip tinklinio karo platforma, jungianti jutiklius, duomenų perdavimą ir sąveiką su sąjungininkų sistemomis. Praktikoje tai didina situacijos suvokimą ir leidžia efektyviau veikti kartu su oro gynyba bei kitais orlaiviais.

    Kodėl skaičiai ir mastas svarbiausi

    Su-57 dažnai apibūdinamas kaip didesnis, dviejų variklių naikintuvas, kuriam priskiriami pranašumai greičio, manevringumo ir nuotolio srityse. Tuo metu F-35 akcentuoja mažesnį aptinkamumą, jutiklių duomenų sujungimą ir veikimą bendrame NATO tinkle.

    Vis dėlto karinė galia remiasi ne vien deklaruojamomis savybėmis, bet ir mastu: kiek orlaivių realiai galima dislokuoti, kiek jų paruošta skrydžiui ir kaip greitai papildomas parkas. Šiuo požiūriu F-35 programos pasaulinė gamyba ir platus naudotojų ratas suteikia pranašumą, o Lenkijos parkas, jam augant, gali tapti didesnis nei Rusijos patikimai patvirtinamas Su-57 skaičius.

    Didėjantis F-35 skaičius Lenkijoje taip pat turi aiškų atgrasymo efektą regione, ypač dėl geografinio artumo NATO rytiniam flangui ir Rusijos kariniams taškams. Tuo metu Rusijai kiekvienas naujas Su-57 pristatymas informaciniame lauke skamba garsiai, bet realią situaciją geriausiai nusako tempas ir apimtys.

  • Virš Baltijos Lenkijos naikintuvai identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20: ką tai signalizuoja NATO

    Pirmadienį prieš vidurdienį virš Baltijos jūros, maždaug 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lenkijos pakrantės, Lenkijos karinių oro pajėgų budintys naikintuvai perėmė ir identifikavo Rusijos žvalgybinį orlaivį Il-20. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad šalies oro erdvė pažeista nebuvo.

    Pasak pareigūnų, Rusijos orlaivis skrido tarptautinėje oro erdvėje, tačiau be skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu. Tokia praktika apsunkina civilinės aviacijos eismo valdymą, nes dispečeriai ir kiti orlaiviai ne visada gali patikimai nustatyti skrydžio duomenis ir ketinimus.

    „Mūsų budinti naikintuvų pora virš Baltijos jūros identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Perėmimas šiuo atveju reiškia standartinę NATO ir regiono valstybių taikomą procedūrą, kai prie valstybių sienų ar atsakomybės zonos artėjantis neidentifikuotas orlaivis vizualiai atpažįstamas, su juo bandoma užmegzti ryšį ir prireikus jis palydimas. Dažniausiai tai daroma siekiant užtikrinti situacijos kontrolę ir išvengti incidentų ore.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad panašūs atvejai pastarosiomis savaitėmis kartojasi, o Baltijos regione Rusijos kariniai skrydžiai su išjungtais atsakikliais tapo dažnesni po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Gynybos ekspertai tokius skrydžius sieja su bandymais tikrinti NATO reagavimo laiką, oro gynybos budėjimo procedūras ir bendrą situacijos stebėseną.

    Kodėl išjungtas atsakiklis kelia rizikų?

    Atsakiklis yra viena svarbiausių priemonių, padedančių civilinei ir karinei oro eismo kontrolei greitai identifikuoti orlaivį, matyti jo bazinius duomenis ir atskirti jį nuo kitų taikinių. Kai atsakiklis išjungtas, didėja neapibrėžtumas, o tai ypač jautru intensyvaus civilinio eismo regionuose.

    Tokiose situacijose NATO šalys paprastai taiko budėjimo režimą, kai naikintuvai pakeliami greitam reagavimui ir vizualiai patvirtina, koks orlaivis skrenda bei kokia jo elgsena. Tai leidžia iš anksto sumažinti klaidingo vertinimo riziką ir užtikrinti, kad incidentas neperaugtų į pavojingą eskalaciją.

    Kaip tai susiję su NATO stebėsena Baltijoje?

    Baltijos regione oro situaciją nuolat stebi tiek nacionalinės pajėgos, tiek sąjungininkų mechanizmai, įskaitant NATO oro policijos ir greitojo reagavimo elementus. Praktikoje tai reiškia nuolatinį radarų darbą, bendrą informacijos apsikeitimą ir pasirengimą pakelti naikintuvus, kai atsiranda neidentifikuotas ar nestandartiškai besielgiantis taikinys.

    Šis perėmimas nebuvo susijęs su oro erdvės pažeidimu, tačiau jis dar kartą primena, kad Baltijos jūra išlieka viena jautriausių Europos zonų, kur karinė ir civilinė aviacija veikia greta. Kiekvienas skrydis be skrydžio plano ar su išjungtu atsakikliu didina incidento tikimybę, todėl tokie veiksmai atidžiai vertinami NATO valstybėse.

  • Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Netoli Maskvos sudužus Rusijos penktos kartos naikintuvui Su-57, oficiali versija skelbia techninį gedimą, tačiau viešojoje erdvėje plinta ir gerokai skandalingesnės interpretacijos. Rusijos gynybos institucijos nurodė, kad incidentas įvyko pakilimo metu, o pilotas spėjo katapultuotis.

    Avarija fiksuota Maskvos srities Odincovo rajone, netoli Zvenigorodo apylinkių, o orlaivis nukrito negyvenamoje teritorijoje. Nors Rusijos pareiškimuose kurį laiką nebuvo įvardytas konkretus tipas, nepriklausomi Rusijos šaltiniai bei vietos pranešimai siejo įvykį būtent su Su-57.

    Valstybinė linija akcentuoja, kad lėktuvas esą buvo be ginkluotės ir patyrė techninį gedimą, o tyrimas pradėtas dėl skrydžių saugos taisyklių pažeidimo. Vis dėlto dalis prorusiškų karo komentatorių ir telegramo kanalų kėlė klausimą, ar naikintuvo nepaveikė savos oro gynybos veiksmai.

    Ar galėjo suveikti savi?

    Ukrainą remiantys OSINT ir žvalgybos bendruomenės kanalai teigė, kad incidentas galėjo būti susijęs su klaidingu taikinio atpažinimu arba manipuliacijomis oro gynybos grandyje. Tokiose versijose minima, kad Maskvos kryptį saugančios pajėgos, stiprintos dėl tolimųjų dronų grėsmės, galėjo neteisingai identifikuoti tikslą.

    Nepriklausomai patikrinti šių teiginių sudėtinga, nes Rusijos institucijos pateikia ribotą informaciją, o operaciniai duomenys apie oro gynybos darbą paprastai neviešinami. Tačiau karo sąlygomis išauga vadinamosios draugiškos ugnies rizika, ypač kai oro erdvėje vienu metu veikia tiek aviacija, tiek įvairių lygių priešlėktuvinės sistemos.

    Kodėl Su-57 netektis būtų skausminga?

    Su-57 laikomas ambicingiausiu Rusijos naikintuvų projektu, vystomu daugiau nei du dešimtmečius, tačiau serijinė gamyba ir modernizacija juda lėčiau nei skelbta viešai. Dėl sankcijų, tiekimo grandinių ribojimų ir technologinių iššūkių šio tipo orlaivių skaičius, vertinant viešai prieinamus duomenis, išlieka palyginti nedidelis.

    Rusija yra skelbusi planus iki 2028 metų pristatyti 76 vienetus, tačiau analitikai nuolat pabrėžia, kad faktiniai pristatymo tempai priklauso nuo pramonės pajėgumų ir komponentų prieinamumo. Dėl to kiekvienas prarastas Su-57, net jei tai būtų mokymo ar bandymų konfiguracija, turėtų ir simbolinę, ir praktinę kainą.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos smūgiai dronais į karinius objektus Rusijos teritorijoje ir augantis oro grėsmių spektras didina spaudimą Maskvos regiono gynybai. Kuo intensyvesnė gynyba ir kuo daugiau jutiklių bei skirtingų padalinių įtraukiama, tuo svarbesni tampa atpažinimo protokolai, ryšio disciplina ir atsparumas elektroniniams trikdžiams.

  • Ukraina numušė rusų Su-35: kalbama apie slaptą operaciją ir lėktuvo nuolaužų kelią į JAV

    Ukraina numušė rusų Su-35: kalbama apie slaptą operaciją ir lėktuvo nuolaužų kelią į JAV

    Vaizdo įrašas iš katastrofos vietos

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 3-iasis armijos korpusas paviešino drono nufilmuotą medžiagą, kurioje matyti rusų daugiafunkcio naikintuvo Su-35 katastrofos vieta ir degančios nuolaužos. Ukrainos pusė teigia, kad orlaivis buvo numuštas liepos 8 dieną rytų fronte.

    Įraše fiksuojamas orlaivio kritimas, smūgis į žemę ir stambiu planu nufilmuotos liepsnojančios konstrukcijų dalys. Taip pat nurodoma, kad nuolaužos yra teritorijoje, už kurią atsako 3-iasis armijos korpusas.

    Atvirų šaltinių analitikai skelbia, jog katastrofos vieta gali būti maždaug 40 kilometrų nuo fronto linijos. Tokia distancija svarbi todėl, kad nuo jos priklauso, kiek realistiška fiziškai pasiekti nuolaužas ir jas evakuoti, nepatiriant nuostolių.

    Kaip galėjo būti numuštas Su-35

    Ukrainos informacinėje erdvėje ir OSINT bendruomenėje aptariama versija, kad Su-35 galėjo pakliūti į iš anksto parengtą pasalą. Neoficialiai teigiama, jog operacijoje galėjo būti derinamos oro gynybos ir naikintuvų pajėgos.

    Minima, kad taikiniui aptikti galėjo būti naudojama sistema Patriot, o ataką ore galėjo palaikyti ukrainiečių turimi F-16. Šių detalių nepriklausomai patvirtinti neįmanoma, o oficialūs Ukrainos pareiškimai paprastai neatskleidžia taktinių niuansų.

    Toks scenarijus atitiktų pastarųjų mėnesių tendenciją, kai Ukraina siekia priversti Rusijos aviaciją veikti atsargiau ir didinti riziką pilotams. Mišrios taktikos, kai sujungiami oro gynybos radarai, elektroninė kova ir aviacija, laikomos viena efektyviausių priemonių prieš modernius naikintuvus.

    Kodėl nuolaužos gali tapti strateginiu grobiu

    Neoficialiai kalbama, kad Ukraina gali bandyti perimti ir apsaugoti kuo daugiau Su-35 nuolaužų, kad būtų galima ištirti modernius sprendimus. Daugiausia dėmesio paprastai skiriama radarui, avionikai, ryšio bei elektroninės kovos elementams, taip pat ginkluotės integracijos sprendimams.

    „Tokio lygio nuolaužos gali suteikti vertingos informacijos apie Rusijos jutiklius, ryšio architektūrą ir atsparumą trikdymui“, – sakė Vakarų šalių ekspertai, komentuojantys atvirose analizėse.

    Aptariama ir galimybė, kad dalis komponentų vėliau galėtų atsidurti JAV laboratorijose, kur būtų atliekami išsamesni tyrimai. Praktikoje tokios analizės tikslas yra ne sensacijos, o konkretūs techniniai duomenys, padedantys tobulinti aptikimo, trikdymo ir neutralizavimo metodus.

    Su-35, NATO klasifikacijoje dažnai vadinamas Flanker-E, yra viena pažangiausių Rusijos turimų Su-27 šeimos modernizacijų. Šis orlaivis siejamas su galinga jutiklių sistema, modernizuota avionika ir plataus spektro ginkluote, skirta tiek oro, tiek antžeminiams taikiniams.

    Atvirų šaltinių duomenimis, Rusija yra pagaminusi daugiau nei 155 Su-35S vienetus, o eksploatuojamų orlaivių skaičius vertinamas maždaug 140–160 ribose. Nuo plataus masto invazijos pradžios viešai patvirtintų šio tipo netekčių skaičius skiriasi, tačiau kiekvienas prarastas Su-35 Rusijai reiškia brangiai kainuojantį smūgį tiek technikai, tiek parengtų įgulų resursui.

    Šis atvejis taip pat išryškina platesnį karo ore vaizdą, kuriame svarbiausi tampa ne vien pavieniai ginklai, o jų sąveika, duomenų perdavimo greitis ir gebėjimas greitai priimti sprendimus. Jei Ukraina iš tiesų sėkmingai suderino vakarietišką oro gynybą ir naikintuvus, tai būtų reikšmingas signalas apie augančias jos galimybes riboti Rusijos aviacijos veiksmus.

  • Patriot įviliojo į spąstus: Ukrainos F-16 numušė vieną brangiausių Rusijos Su-35 naikintuvų

    Patriot įviliojo į spąstus: Ukrainos F-16 numušė vieną brangiausių Rusijos Su-35 naikintuvų

    Patvirtintas Su-35 praradimas

    Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė numušusios Rusijos daugiafunkcį naikintuvą Su-35 rytinėje fronto dalyje. Žinutėje socialiniame tinkle X nurodyta, kad incidentas įvyko 2026 metų liepos 8 dieną.

    Rusijos karo tematikos kanalai taip pat pripažino lėktuvo praradimą ir skelbė, kad pilotas spėjo katapultuotis. Nepriklausomo patvirtinimo dėl konkrečios numušimo schemos kol kas nėra, tačiau pats netekties faktas plačiai aptariamas abiejose pusėse.

    Kas žinoma apie operaciją

    Ukrainos pranešime neįvardyta, kokia ginkluote Su-35 buvo numuštas. Rusijos šaltiniuose ir OSINT bendruomenėje skleidžiama versija, kad tai galėjo būti sudėtingesnės pasalos dalis, kurioje dalyvavo keli F-16 ir oro gynybos sistema Patriot.

    Pagal šią neoficialią versiją vienas F-16 imitavo ataką, o kiti dengė ir mėgino išprovokuoti Su-35 priartėti. Teigiama, kad Rusijos naikintuvas, bandydamas perimti taikinį, galėjo patekti į Patriot stebėjimo zoną, o vėliau būti atakuotas iš oro paleista raketa.

    Šiuos teiginius būtina vertinti atsargiai: Ukraina kol kas nepateikė detalių, o nepriklausomi stebėtojai, vertinantys kovinių veiksmų įrašus ir nuolaužų geolokaciją, dar nėra paskelbę galutinės išvados. Patvirtinta tik tai, kad Su-35 prarastas, o pilotas, kaip skelbiama, išgyveno.

    Kodėl Su-35 netektis svarbi

    Su-35S laikomas vienu moderniausių Rusijos naikintuvų, naudojamu oro dominavimo ir perėmimo užduotims. Jis aprūpintas Irbis-E radiolokatoriumi ir traukos vektoriaus varikliais, o toks derinys suteikia pranašumų manevringumo ir aptikimo nuotolio srityse.

    Atvirose ataskaitose dažnai minima, kad vieno Su-35 vertė siekia apie 80 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 74 mln. eurų. Tokios technikos praradimas yra ne tik finansinis smūgis, bet ir papildomas iššūkis Rusijos aviacijai, kuri karo metu patiria nuostolių ir susiduria su gamybos bei remonto apribojimais.

    Šis atvejis taip pat parodo, kokią reikšmę mūšio lauke įgauna integruotas Vakarų sistemų naudojimas, kai oro gynyba, žvalgyba ir naikintuvai veikia vienoje schemoje. Net jei detali pasalos istorija nepasitvirtintų, pati Su-35 netektis išlieka svarbi žinia apie intensyvėjančią kovą ore.

  • Palydoviniai vaizdai atskleidė Rusijos aviacijos slėptuvių spragą: smūgiai pataiko ten, kur skauda

    Palydoviniai vaizdai atskleidė Rusijos aviacijos slėptuvių spragą: smūgiai pataiko ten, kur skauda

    Aukštos raiškos palydoviniai vaizdai iš okupuoto Krymo Saki aviacijos bazės rodo, kad Rusijos statomos gelžbetoninės slėptuvės nėra tokios atsparios, kaip tikėtasi. Analizuojant kadrus matyti žalos pėdsakai prie įėjimų, o ne ant masyvių stogų ar sienų.

    Vertinimai rodo, kad Ukrainos smūgiai vis dažniau taikomi į silpniausią konstrukcijos vietą – vartus ir įvažiavimus. Kai kur užfiksuotos išlaužtos ar stipriai deformuotos metalinės priešsprogiminės durys, o smūgių žymės koncentruojasi būtent ties angomis.

    „Net jei stogas lieka sveikas, sunaikintas įėjimas iš esmės panaikina slėptuvės paskirtį: viduje esanti technika tampa pažeidžiama nuo smūgio bangos, skeveldrų ir pakartotinių atakų“, – teigė analitikai.

    Tokios išvados dera su platesne tendencija kare: vis didesnę reikšmę įgauna tikslūs, palyginti pigūs ir greitai pritaikomi smūgiai dronais. Užuot mėginus pramušti storą gelžbetonį, racionaliau sunaikinti kritinį mazgą, kuris leidžia slėptuvei veikti kaip apsaugai.

    Naujų betoninių angarų ir slėptuvių statyba Rusijos kariniuose aerodromuose suintensyvėjo po ankstesnių sėkmingų Ukrainos atakų prieš aviacijos infrastruktūrą. Skelbiama, kad panašūs objektai gali būti statomi mažiausiai keliolikoje aerodromų, esančių Ukrainos smūgio priemonių pasiekiamume.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad istoriškai sovietinio tipo slėptuvėse dažnai naudotos labai storos plieninės durys, tačiau būtent jos gali tapti pažeidžiamiausiu elementu. Praktikoje vienas tikslus pataikymas į vartus gali atverti kelią antriniams smūgiams ir paversti brangiai kainavusią apsaugą beveik simboline.

    Palydoviniai kadrai taip pat rodo orlaivius, išdėstytus aplink slėptuves. Analitikai neatmeta, kad dalis lėktuvų gali būti apgadinti po ankstesnių atakų arba naudojami kaip masalai, siekiant nukreipti dėmesį nuo veikiančių orlaivių ir suklaidinti žvalgybą.

    Ši situacija pabrėžia, kad vien infrastruktūros stiprinimas ne visuomet užtikrina realią apsaugą, jei neįvertinami konstrukciniai silpnumai. Karo sąlygomis pranašumą vis dažniau lemia gebėjimas greitai rasti ir išnaudoti spragas, o ne vien storesnis betonas.

  • Ukraina smogė Krymui: SBU skelbia sunaikinusi 7 Rusijos lėktuvus, Maskva kol kas tyli

    Ukraina smogė Krymui: SBU skelbia sunaikinusi 7 Rusijos lėktuvus, Maskva kol kas tyli

    Smūgis į Saki aerodromą

    Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė dronais smogusi kariniam Saki aerodromui Kryme, kurį Rusija yra okupavusi nuo 2014 metų. Pasak SBU, taikiniu tapo angarai, kuriuose laikyta Rusijos karinė aviacija.

    SBU teigimu, tiksliai pataikyta į septynis angarus, o per ataką sunaikinta arba smarkiai apgadinta mažiausiai septyni orlaiviai. Minimi daugiafunkciai naikintuvai Su-30SM ir Su-30 bei fronto bombonešiai Su-24.

    Ataka tęsiama keliuose taškuose

    Tą pačią operaciją, kaip skelbia SBU, ukrainiečių dronai smogė ir Hvardijskės aerodromui. Ten, SBU vertinimu, apgadinti arba sunaikinti du angarai, kuriuose galėjo būti laikomi Shahed tipo smogiamieji dronai ir specializuota aviacijos įranga.

    Abu aerodromai laikomi svarbiais Rusijos taktinės aviacijos taškais Kryme, iš kurių vykdomi smūgiai į Ukrainos teritoriją ir remiamos operacijos pietų kryptimi. Dėl to tokie objektai Ukrainos pajėgoms yra prioritetiniai taikiniai, siekiant mažinti Rusijos galimybes veikti ore.

    Ką žinome ir ko dar trūksta

    SBU pabrėžia, kad smūgiai yra platesnės, 40 dienų kampanijos dalis, kuria siekiama sistemingai silpninti Rusijos karinį potencialą. Anot Ukrainos pusės, tokius veiksmus yra patvirtinęs prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „SBU sistemingai mažina Rusijos karines galimybes. Kiekviena operacija reiškia mažiau priešo aviacijos, logistikos, sandėlių, technikos ir infrastruktūros, palaikančios agresiją“, – sakė SBU vadovas.

    Kol kas nepateikta palydovinių nuotraukų ar vaizdo įrašų, kurie nepriklausomai patvirtintų pranešamus nuostolius. Informacija remiasi SBU pareiškimu, o Rusijos pusė viešai į šiuos teiginius kol kas nereagavo.

    Pastaraisiais mėnesiais dronų atakos prieš aerodromus, degalų ir amunicijos sandėlius bei oro gynybos infrastruktūrą tapo viena ryškiausių karo tendencijų. Tokie smūgiai gali laikinai paralyžiuoti bazės veiklą ir priversti perkelti techniką toliau nuo fronto, didinant logistikos apkrovą.