CP v2

Tag: Rusijos aviacija

  • Virš Baltijos Lenkijos naikintuvai identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20: ką tai signalizuoja NATO

    Pirmadienį prieš vidurdienį virš Baltijos jūros, maždaug 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lenkijos pakrantės, Lenkijos karinių oro pajėgų budintys naikintuvai perėmė ir identifikavo Rusijos žvalgybinį orlaivį Il-20. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad šalies oro erdvė pažeista nebuvo.

    Pasak pareigūnų, Rusijos orlaivis skrido tarptautinėje oro erdvėje, tačiau be skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu. Tokia praktika apsunkina civilinės aviacijos eismo valdymą, nes dispečeriai ir kiti orlaiviai ne visada gali patikimai nustatyti skrydžio duomenis ir ketinimus.

    „Mūsų budinti naikintuvų pora virš Baltijos jūros identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Perėmimas šiuo atveju reiškia standartinę NATO ir regiono valstybių taikomą procedūrą, kai prie valstybių sienų ar atsakomybės zonos artėjantis neidentifikuotas orlaivis vizualiai atpažįstamas, su juo bandoma užmegzti ryšį ir prireikus jis palydimas. Dažniausiai tai daroma siekiant užtikrinti situacijos kontrolę ir išvengti incidentų ore.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad panašūs atvejai pastarosiomis savaitėmis kartojasi, o Baltijos regione Rusijos kariniai skrydžiai su išjungtais atsakikliais tapo dažnesni po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Gynybos ekspertai tokius skrydžius sieja su bandymais tikrinti NATO reagavimo laiką, oro gynybos budėjimo procedūras ir bendrą situacijos stebėseną.

    Kodėl išjungtas atsakiklis kelia rizikų?

    Atsakiklis yra viena svarbiausių priemonių, padedančių civilinei ir karinei oro eismo kontrolei greitai identifikuoti orlaivį, matyti jo bazinius duomenis ir atskirti jį nuo kitų taikinių. Kai atsakiklis išjungtas, didėja neapibrėžtumas, o tai ypač jautru intensyvaus civilinio eismo regionuose.

    Tokiose situacijose NATO šalys paprastai taiko budėjimo režimą, kai naikintuvai pakeliami greitam reagavimui ir vizualiai patvirtina, koks orlaivis skrenda bei kokia jo elgsena. Tai leidžia iš anksto sumažinti klaidingo vertinimo riziką ir užtikrinti, kad incidentas neperaugtų į pavojingą eskalaciją.

    Kaip tai susiję su NATO stebėsena Baltijoje?

    Baltijos regione oro situaciją nuolat stebi tiek nacionalinės pajėgos, tiek sąjungininkų mechanizmai, įskaitant NATO oro policijos ir greitojo reagavimo elementus. Praktikoje tai reiškia nuolatinį radarų darbą, bendrą informacijos apsikeitimą ir pasirengimą pakelti naikintuvus, kai atsiranda neidentifikuotas ar nestandartiškai besielgiantis taikinys.

    Šis perėmimas nebuvo susijęs su oro erdvės pažeidimu, tačiau jis dar kartą primena, kad Baltijos jūra išlieka viena jautriausių Europos zonų, kur karinė ir civilinė aviacija veikia greta. Kiekvienas skrydis be skrydžio plano ar su išjungtu atsakikliu didina incidento tikimybę, todėl tokie veiksmai atidžiai vertinami NATO valstybėse.

  • Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Netoli Maskvos sudužus Rusijos penktos kartos naikintuvui Su-57, oficiali versija skelbia techninį gedimą, tačiau viešojoje erdvėje plinta ir gerokai skandalingesnės interpretacijos. Rusijos gynybos institucijos nurodė, kad incidentas įvyko pakilimo metu, o pilotas spėjo katapultuotis.

    Avarija fiksuota Maskvos srities Odincovo rajone, netoli Zvenigorodo apylinkių, o orlaivis nukrito negyvenamoje teritorijoje. Nors Rusijos pareiškimuose kurį laiką nebuvo įvardytas konkretus tipas, nepriklausomi Rusijos šaltiniai bei vietos pranešimai siejo įvykį būtent su Su-57.

    Valstybinė linija akcentuoja, kad lėktuvas esą buvo be ginkluotės ir patyrė techninį gedimą, o tyrimas pradėtas dėl skrydžių saugos taisyklių pažeidimo. Vis dėlto dalis prorusiškų karo komentatorių ir telegramo kanalų kėlė klausimą, ar naikintuvo nepaveikė savos oro gynybos veiksmai.

    Ar galėjo suveikti savi?

    Ukrainą remiantys OSINT ir žvalgybos bendruomenės kanalai teigė, kad incidentas galėjo būti susijęs su klaidingu taikinio atpažinimu arba manipuliacijomis oro gynybos grandyje. Tokiose versijose minima, kad Maskvos kryptį saugančios pajėgos, stiprintos dėl tolimųjų dronų grėsmės, galėjo neteisingai identifikuoti tikslą.

    Nepriklausomai patikrinti šių teiginių sudėtinga, nes Rusijos institucijos pateikia ribotą informaciją, o operaciniai duomenys apie oro gynybos darbą paprastai neviešinami. Tačiau karo sąlygomis išauga vadinamosios draugiškos ugnies rizika, ypač kai oro erdvėje vienu metu veikia tiek aviacija, tiek įvairių lygių priešlėktuvinės sistemos.

    Kodėl Su-57 netektis būtų skausminga?

    Su-57 laikomas ambicingiausiu Rusijos naikintuvų projektu, vystomu daugiau nei du dešimtmečius, tačiau serijinė gamyba ir modernizacija juda lėčiau nei skelbta viešai. Dėl sankcijų, tiekimo grandinių ribojimų ir technologinių iššūkių šio tipo orlaivių skaičius, vertinant viešai prieinamus duomenis, išlieka palyginti nedidelis.

    Rusija yra skelbusi planus iki 2028 metų pristatyti 76 vienetus, tačiau analitikai nuolat pabrėžia, kad faktiniai pristatymo tempai priklauso nuo pramonės pajėgumų ir komponentų prieinamumo. Dėl to kiekvienas prarastas Su-57, net jei tai būtų mokymo ar bandymų konfiguracija, turėtų ir simbolinę, ir praktinę kainą.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos smūgiai dronais į karinius objektus Rusijos teritorijoje ir augantis oro grėsmių spektras didina spaudimą Maskvos regiono gynybai. Kuo intensyvesnė gynyba ir kuo daugiau jutiklių bei skirtingų padalinių įtraukiama, tuo svarbesni tampa atpažinimo protokolai, ryšio disciplina ir atsparumas elektroniniams trikdžiams.

  • Ukraina numušė rusų Su-35: kalbama apie slaptą operaciją ir lėktuvo nuolaužų kelią į JAV

    Ukraina numušė rusų Su-35: kalbama apie slaptą operaciją ir lėktuvo nuolaužų kelią į JAV

    Vaizdo įrašas iš katastrofos vietos

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 3-iasis armijos korpusas paviešino drono nufilmuotą medžiagą, kurioje matyti rusų daugiafunkcio naikintuvo Su-35 katastrofos vieta ir degančios nuolaužos. Ukrainos pusė teigia, kad orlaivis buvo numuštas liepos 8 dieną rytų fronte.

    Įraše fiksuojamas orlaivio kritimas, smūgis į žemę ir stambiu planu nufilmuotos liepsnojančios konstrukcijų dalys. Taip pat nurodoma, kad nuolaužos yra teritorijoje, už kurią atsako 3-iasis armijos korpusas.

    Atvirų šaltinių analitikai skelbia, jog katastrofos vieta gali būti maždaug 40 kilometrų nuo fronto linijos. Tokia distancija svarbi todėl, kad nuo jos priklauso, kiek realistiška fiziškai pasiekti nuolaužas ir jas evakuoti, nepatiriant nuostolių.

    Kaip galėjo būti numuštas Su-35

    Ukrainos informacinėje erdvėje ir OSINT bendruomenėje aptariama versija, kad Su-35 galėjo pakliūti į iš anksto parengtą pasalą. Neoficialiai teigiama, jog operacijoje galėjo būti derinamos oro gynybos ir naikintuvų pajėgos.

    Minima, kad taikiniui aptikti galėjo būti naudojama sistema Patriot, o ataką ore galėjo palaikyti ukrainiečių turimi F-16. Šių detalių nepriklausomai patvirtinti neįmanoma, o oficialūs Ukrainos pareiškimai paprastai neatskleidžia taktinių niuansų.

    Toks scenarijus atitiktų pastarųjų mėnesių tendenciją, kai Ukraina siekia priversti Rusijos aviaciją veikti atsargiau ir didinti riziką pilotams. Mišrios taktikos, kai sujungiami oro gynybos radarai, elektroninė kova ir aviacija, laikomos viena efektyviausių priemonių prieš modernius naikintuvus.

    Kodėl nuolaužos gali tapti strateginiu grobiu

    Neoficialiai kalbama, kad Ukraina gali bandyti perimti ir apsaugoti kuo daugiau Su-35 nuolaužų, kad būtų galima ištirti modernius sprendimus. Daugiausia dėmesio paprastai skiriama radarui, avionikai, ryšio bei elektroninės kovos elementams, taip pat ginkluotės integracijos sprendimams.

    „Tokio lygio nuolaužos gali suteikti vertingos informacijos apie Rusijos jutiklius, ryšio architektūrą ir atsparumą trikdymui“, – sakė Vakarų šalių ekspertai, komentuojantys atvirose analizėse.

    Aptariama ir galimybė, kad dalis komponentų vėliau galėtų atsidurti JAV laboratorijose, kur būtų atliekami išsamesni tyrimai. Praktikoje tokios analizės tikslas yra ne sensacijos, o konkretūs techniniai duomenys, padedantys tobulinti aptikimo, trikdymo ir neutralizavimo metodus.

    Su-35, NATO klasifikacijoje dažnai vadinamas Flanker-E, yra viena pažangiausių Rusijos turimų Su-27 šeimos modernizacijų. Šis orlaivis siejamas su galinga jutiklių sistema, modernizuota avionika ir plataus spektro ginkluote, skirta tiek oro, tiek antžeminiams taikiniams.

    Atvirų šaltinių duomenimis, Rusija yra pagaminusi daugiau nei 155 Su-35S vienetus, o eksploatuojamų orlaivių skaičius vertinamas maždaug 140–160 ribose. Nuo plataus masto invazijos pradžios viešai patvirtintų šio tipo netekčių skaičius skiriasi, tačiau kiekvienas prarastas Su-35 Rusijai reiškia brangiai kainuojantį smūgį tiek technikai, tiek parengtų įgulų resursui.

    Šis atvejis taip pat išryškina platesnį karo ore vaizdą, kuriame svarbiausi tampa ne vien pavieniai ginklai, o jų sąveika, duomenų perdavimo greitis ir gebėjimas greitai priimti sprendimus. Jei Ukraina iš tiesų sėkmingai suderino vakarietišką oro gynybą ir naikintuvus, tai būtų reikšmingas signalas apie augančias jos galimybes riboti Rusijos aviacijos veiksmus.

  • Patriot įviliojo į spąstus: Ukrainos F-16 numušė vieną brangiausių Rusijos Su-35 naikintuvų

    Patriot įviliojo į spąstus: Ukrainos F-16 numušė vieną brangiausių Rusijos Su-35 naikintuvų

    Patvirtintas Su-35 praradimas

    Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė numušusios Rusijos daugiafunkcį naikintuvą Su-35 rytinėje fronto dalyje. Žinutėje socialiniame tinkle X nurodyta, kad incidentas įvyko 2026 metų liepos 8 dieną.

    Rusijos karo tematikos kanalai taip pat pripažino lėktuvo praradimą ir skelbė, kad pilotas spėjo katapultuotis. Nepriklausomo patvirtinimo dėl konkrečios numušimo schemos kol kas nėra, tačiau pats netekties faktas plačiai aptariamas abiejose pusėse.

    Kas žinoma apie operaciją

    Ukrainos pranešime neįvardyta, kokia ginkluote Su-35 buvo numuštas. Rusijos šaltiniuose ir OSINT bendruomenėje skleidžiama versija, kad tai galėjo būti sudėtingesnės pasalos dalis, kurioje dalyvavo keli F-16 ir oro gynybos sistema Patriot.

    Pagal šią neoficialią versiją vienas F-16 imitavo ataką, o kiti dengė ir mėgino išprovokuoti Su-35 priartėti. Teigiama, kad Rusijos naikintuvas, bandydamas perimti taikinį, galėjo patekti į Patriot stebėjimo zoną, o vėliau būti atakuotas iš oro paleista raketa.

    Šiuos teiginius būtina vertinti atsargiai: Ukraina kol kas nepateikė detalių, o nepriklausomi stebėtojai, vertinantys kovinių veiksmų įrašus ir nuolaužų geolokaciją, dar nėra paskelbę galutinės išvados. Patvirtinta tik tai, kad Su-35 prarastas, o pilotas, kaip skelbiama, išgyveno.

    Kodėl Su-35 netektis svarbi

    Su-35S laikomas vienu moderniausių Rusijos naikintuvų, naudojamu oro dominavimo ir perėmimo užduotims. Jis aprūpintas Irbis-E radiolokatoriumi ir traukos vektoriaus varikliais, o toks derinys suteikia pranašumų manevringumo ir aptikimo nuotolio srityse.

    Atvirose ataskaitose dažnai minima, kad vieno Su-35 vertė siekia apie 80 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 74 mln. eurų. Tokios technikos praradimas yra ne tik finansinis smūgis, bet ir papildomas iššūkis Rusijos aviacijai, kuri karo metu patiria nuostolių ir susiduria su gamybos bei remonto apribojimais.

    Šis atvejis taip pat parodo, kokią reikšmę mūšio lauke įgauna integruotas Vakarų sistemų naudojimas, kai oro gynyba, žvalgyba ir naikintuvai veikia vienoje schemoje. Net jei detali pasalos istorija nepasitvirtintų, pati Su-35 netektis išlieka svarbi žinia apie intensyvėjančią kovą ore.

  • Palydoviniai vaizdai atskleidė Rusijos aviacijos slėptuvių spragą: smūgiai pataiko ten, kur skauda

    Palydoviniai vaizdai atskleidė Rusijos aviacijos slėptuvių spragą: smūgiai pataiko ten, kur skauda

    Aukštos raiškos palydoviniai vaizdai iš okupuoto Krymo Saki aviacijos bazės rodo, kad Rusijos statomos gelžbetoninės slėptuvės nėra tokios atsparios, kaip tikėtasi. Analizuojant kadrus matyti žalos pėdsakai prie įėjimų, o ne ant masyvių stogų ar sienų.

    Vertinimai rodo, kad Ukrainos smūgiai vis dažniau taikomi į silpniausią konstrukcijos vietą – vartus ir įvažiavimus. Kai kur užfiksuotos išlaužtos ar stipriai deformuotos metalinės priešsprogiminės durys, o smūgių žymės koncentruojasi būtent ties angomis.

    „Net jei stogas lieka sveikas, sunaikintas įėjimas iš esmės panaikina slėptuvės paskirtį: viduje esanti technika tampa pažeidžiama nuo smūgio bangos, skeveldrų ir pakartotinių atakų“, – teigė analitikai.

    Tokios išvados dera su platesne tendencija kare: vis didesnę reikšmę įgauna tikslūs, palyginti pigūs ir greitai pritaikomi smūgiai dronais. Užuot mėginus pramušti storą gelžbetonį, racionaliau sunaikinti kritinį mazgą, kuris leidžia slėptuvei veikti kaip apsaugai.

    Naujų betoninių angarų ir slėptuvių statyba Rusijos kariniuose aerodromuose suintensyvėjo po ankstesnių sėkmingų Ukrainos atakų prieš aviacijos infrastruktūrą. Skelbiama, kad panašūs objektai gali būti statomi mažiausiai keliolikoje aerodromų, esančių Ukrainos smūgio priemonių pasiekiamume.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad istoriškai sovietinio tipo slėptuvėse dažnai naudotos labai storos plieninės durys, tačiau būtent jos gali tapti pažeidžiamiausiu elementu. Praktikoje vienas tikslus pataikymas į vartus gali atverti kelią antriniams smūgiams ir paversti brangiai kainavusią apsaugą beveik simboline.

    Palydoviniai kadrai taip pat rodo orlaivius, išdėstytus aplink slėptuves. Analitikai neatmeta, kad dalis lėktuvų gali būti apgadinti po ankstesnių atakų arba naudojami kaip masalai, siekiant nukreipti dėmesį nuo veikiančių orlaivių ir suklaidinti žvalgybą.

    Ši situacija pabrėžia, kad vien infrastruktūros stiprinimas ne visuomet užtikrina realią apsaugą, jei neįvertinami konstrukciniai silpnumai. Karo sąlygomis pranašumą vis dažniau lemia gebėjimas greitai rasti ir išnaudoti spragas, o ne vien storesnis betonas.

  • Ukraina smogė Krymui: SBU skelbia sunaikinusi 7 Rusijos lėktuvus, Maskva kol kas tyli

    Ukraina smogė Krymui: SBU skelbia sunaikinusi 7 Rusijos lėktuvus, Maskva kol kas tyli

    Smūgis į Saki aerodromą

    Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė dronais smogusi kariniam Saki aerodromui Kryme, kurį Rusija yra okupavusi nuo 2014 metų. Pasak SBU, taikiniu tapo angarai, kuriuose laikyta Rusijos karinė aviacija.

    SBU teigimu, tiksliai pataikyta į septynis angarus, o per ataką sunaikinta arba smarkiai apgadinta mažiausiai septyni orlaiviai. Minimi daugiafunkciai naikintuvai Su-30SM ir Su-30 bei fronto bombonešiai Su-24.

    Ataka tęsiama keliuose taškuose

    Tą pačią operaciją, kaip skelbia SBU, ukrainiečių dronai smogė ir Hvardijskės aerodromui. Ten, SBU vertinimu, apgadinti arba sunaikinti du angarai, kuriuose galėjo būti laikomi Shahed tipo smogiamieji dronai ir specializuota aviacijos įranga.

    Abu aerodromai laikomi svarbiais Rusijos taktinės aviacijos taškais Kryme, iš kurių vykdomi smūgiai į Ukrainos teritoriją ir remiamos operacijos pietų kryptimi. Dėl to tokie objektai Ukrainos pajėgoms yra prioritetiniai taikiniai, siekiant mažinti Rusijos galimybes veikti ore.

    Ką žinome ir ko dar trūksta

    SBU pabrėžia, kad smūgiai yra platesnės, 40 dienų kampanijos dalis, kuria siekiama sistemingai silpninti Rusijos karinį potencialą. Anot Ukrainos pusės, tokius veiksmus yra patvirtinęs prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „SBU sistemingai mažina Rusijos karines galimybes. Kiekviena operacija reiškia mažiau priešo aviacijos, logistikos, sandėlių, technikos ir infrastruktūros, palaikančios agresiją“, – sakė SBU vadovas.

    Kol kas nepateikta palydovinių nuotraukų ar vaizdo įrašų, kurie nepriklausomai patvirtintų pranešamus nuostolius. Informacija remiasi SBU pareiškimu, o Rusijos pusė viešai į šiuos teiginius kol kas nereagavo.

    Pastaraisiais mėnesiais dronų atakos prieš aerodromus, degalų ir amunicijos sandėlius bei oro gynybos infrastruktūrą tapo viena ryškiausių karo tendencijų. Tokie smūgiai gali laikinai paralyžiuoti bazės veiklą ir priversti perkelti techniką toliau nuo fronto, didinant logistikos apkrovą.