Rusijos aviacijos pramonė pranešė apie dar vieną penktos kartos naikintuvų Su-57 pristatymą kariuomenei, pabrėždama atnaujintą komplektaciją ir išplėstas kovines užduotis. Tačiau už oficialių pareiškimų slypi seniai matoma problema: serijinė gamyba vyksta lėtu tempu, o realus kovinis parkas išlieka nedidelis.
Nepriklausomi vertinimai dažniausiai nurodo, kad Su-57 serijinių orlaivių skaičius yra ribotas, o dalis jų naudojami bandymams ir tolesniam tobulinimui. Prie programos reputacijos prisidėjo ir ankstesni incidentai, taip pat faktas, kad eksporto užsakymų Su-57 iki šiol yra mažai.
Su-57 kare naudojamas atsargiai
Rusijos kare prieš Ukrainą Su-57 minimas kaip platforma, galinti veikti iš saugesnių atstumų, daugiausia kaip sparnuotųjų ar valdomų raketų nešėjas. Tokia taktika leidžia mažinti riziką brangiai ir retai technikai, bet kartu parodo, kad masinio šių naikintuvų panaudojimo fronte nėra.
Nors gamintojai akcentuoja modernizuotą avioniką ir ginkluotę, esminis klausimas lieka tas pats: kiek tokių orlaivių realiai yra koviniuose daliniuose ir kaip greitai Rusija pajėgi didinti jų skaičių. Kuo mažesnis parkas, tuo sunkiau užtikrinti nuolatinę parengtį, rotaciją ir techninę priežiūrą.
Lenkijos F-35 programa įgauna pagreitį
Ryškus kontrastas matomas Lenkijoje, kuri nuosekliai juda link didesnio F-35A parko ir infrastruktūros plėtros. Varšuva yra sudariusi sutartį dėl 32 F-35A, o diskusijos dėl papildomų eskadrilių pirkimo reiškia galimą flotilės augimą iki 64 orlaivių.
Lenkijai tai ne vien prestižo projektas, bet ir NATO integracijos stiprinimas: F-35 kuriamas kaip tinklinio karo platforma, jungianti jutiklius, duomenų perdavimą ir sąveiką su sąjungininkų sistemomis. Praktikoje tai didina situacijos suvokimą ir leidžia efektyviau veikti kartu su oro gynyba bei kitais orlaiviais.
Kodėl skaičiai ir mastas svarbiausi
Su-57 dažnai apibūdinamas kaip didesnis, dviejų variklių naikintuvas, kuriam priskiriami pranašumai greičio, manevringumo ir nuotolio srityse. Tuo metu F-35 akcentuoja mažesnį aptinkamumą, jutiklių duomenų sujungimą ir veikimą bendrame NATO tinkle.
Vis dėlto karinė galia remiasi ne vien deklaruojamomis savybėmis, bet ir mastu: kiek orlaivių realiai galima dislokuoti, kiek jų paruošta skrydžiui ir kaip greitai papildomas parkas. Šiuo požiūriu F-35 programos pasaulinė gamyba ir platus naudotojų ratas suteikia pranašumą, o Lenkijos parkas, jam augant, gali tapti didesnis nei Rusijos patikimai patvirtinamas Su-57 skaičius.
Didėjantis F-35 skaičius Lenkijoje taip pat turi aiškų atgrasymo efektą regione, ypač dėl geografinio artumo NATO rytiniam flangui ir Rusijos kariniams taškams. Tuo metu Rusijai kiekvienas naujas Su-57 pristatymas informaciniame lauke skamba garsiai, bet realią situaciją geriausiai nusako tempas ir apimtys.
Leave a Reply