CP v2

Tag: Rusijos karas Ukrainoje

  • Ataskaita skaičiuoja Rusijos agresijos kainą Lenkijai: nuo 190 mlrd. iki 1,3 trln. eurų

    Lenkijos verslo organizacija ZPP kartu su Defence Institute pristatė ataskaitą, kurioje modeliuojami trys galimos Rusijos agresijos prieš Lenkiją scenarijai ir jų ekonominės pasekmės. Pagrindinė žinutė aiški: net ribotas konfliktas sukeltų ilgalaikį smūgį BVP, kainoms, investicijoms ir valstybės finansams, o didžiausi nuostoliai kristų kritinei infrastruktūrai.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiuolaikiniai karai paveikia ne tik frontą, bet ir logistiką, energetiką, ryšius, finansų sistemą bei visuomenės mobilumą. Autorių vertinimu, vien atstatymo sąnaudos, priklausomai nuo konflikto masto, galėtų siekti nuo maždaug 190–290 mlrd. eurų iki 830 mlrd.–1,3 trln. eurų.

    Trys scenarijai ir pasekmės

    Pirmajame, riboto konflikto scenarijuje numatomas realaus BVP kritimas apie 11,2 proc., o infliacija, pagal modelį, galėtų šoktelėti iki 80 proc. Taip pat akcentuojamas vadinamasis karo rizikos mechanizmas: didesnės draudimo ir transporto išlaidos, atsargesnis bankų skolinimas ir sustojančios privačios investicijos.

    Modelyje išskiriami ir tiksliniai smūgiai infrastruktūrai, kurie greitai persiduotų į ekonomiką. Pavyzdžiui, sutrikdyti naftos importo kanalai ir degalų tiekimas reikštų gamybos bei logistikos grandinių trūkius, o smūgis stambiems sausumos terminalams mažintų tranzito srautus ir muitinės pajamas.

    Antrajame scenarijuje numatoma regioninė invazija ir dalies šiaurės rytų teritorijų okupacija, o ekonominis smūgis daug gilesnis: BVP kritimas modeliuojamas apie 29,4 proc., o infliacija galėtų kilti iki 160 proc. Kartu prognozuojami dideli vidaus gyventojų persikėlimo srautai, kurie didintų spaudimą būstui, savivaldybių paslaugoms ir socialinei apsaugai.

    Trečiasis scenarijus aprašo plataus masto karą, kai mūšio linija stabilizuojasi ties didžiosiomis upėmis, o žala įgauna totalinį pobūdį. Ataskaitoje teigiama, kad iki 100 kilometrų zonoje nuo okupuotos teritorijos galėtų būti sunaikinta didelė dalis svarbiausios infrastruktūros, o nedarbas laisvose teritorijose modeliuojamas virš 43 proc.

    Kritinė infrastruktūra ir ilgalaikė žala

    Ataskaitos autoriai didžiausiu nuostolių komponentu įvardija kritinę infrastruktūrą: energetiką, transportą ir telekomunikacijas. Jos atstatymo kaštai, konvertuojant pateiktas sumas, vertinami nuo maždaug 130 mlrd. eurų iki apie 710 mlrd. eurų, priklausomai nuo karo intensyvumo.

    Greta fizinės žalos akcentuojami ilgalaikiai socialiniai padariniai: masinės traumos rizika, demografinis spaudimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija. Tokie procesai, pasak autorių, mažintų produktyvumą ir lėtintų atsigavimą net ir pasibaigus aktyviems karo veiksmams.

    Taip pat išskiriamos aplinkosauginės pasekmės, kurios dažnai lieka nuošalyje nuo pirmųjų ekonominių vertinimų. Dirvožemio tarša, pramoninių objektų pažeidimai ir užminuotos teritorijos reikštų ilgus apribojimus žemės ūkiui, statyboms bei vietos investicijoms.

    Ką siūlo autoriai

    Rekomendacijose akcentuojamas nuoseklus gynybos finansavimas ir platesnė atsparumo darbotvarkė. Tarp siūlymų minimas civilinės saugos stiprinimas, nes tai, pasak vertinimo, yra palyginti mažesnėmis sąnaudomis duodantis reikšmingą efektą atgrasymo ir pasirengimo elementas.

    Didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniam atsparumui: kritinių valstybės ir finansų sistemų tęstinumo planams, atsarginiams duomenų centrams, patikimam ryšiui ir kibernetinei gynybai. Ataskaitoje keliama mintis, kad dalis kritinių sistemų galėtų būti perkelta į sąjungininkų šalyse veikiančią debesijos infrastruktūrą, mažinant riziką vienoje teritorijoje.

    Autoriai taip pat kalba apie atstatymo planavimą iš anksto, vadovaujantis principu atkurti geriau: su labiau išskaidyta, atsparesne infrastruktūra ir mažiau pažeidžiamomis tiekimo grandinėmis. Tokia kryptis, jų vertinimu, leistų sumažinti ateities šokus net ir taikos metu.

    „Neprisiimtas pasirengimo ir atgrasymo kaštas ilgainiui gali būti nepalyginamai didesnis nei nuoseklus investavimas į gynybą ir valstybės atsparumą“, – teigiama ataskaitoje pristatytame argumente.

    Diskusijoje dėl išvadų ZPP vadovas Cezary Kaźmierczak ragino ryžtingai didinti išlaidas gynybai, argumentuodamas, kad tai yra priemonė sumažinti eksponentiškai didesnius karo nuostolius. Kartu pabrėžta, kad atgrasymas remiasi ne vien technika, bet ir visuomenės pasirengimu bei civilinės saugos pajėgumais.

    „Verta skirti lėšų ginklavimuisi, nes kitu atveju vėliau tektų sumokėti gerokai didesnę kainą. Atgrasymas prasideda galvoje“, – sakė Cezary Kaźmierczak.

  • Zelenskis: Ukrainos derybininkas vyksta į JAV gaivinti derybų su Rusija – aptars belaisvius ir garantijas

    Zelenskis: Ukrainos derybininkas vyksta į JAV gaivinti derybų su Rusija – aptars belaisvius ir garantijas

    Ukrainos aukšto rango derybininkas Rustemas Umerovas ketvirtadienį Floridoje susitiks su JAV pareigūnais ir aptars galimus žingsnius, galinčius atgaivinti derybas su Rusija dėl plataus masto karo pabaigos. Apie vizitą pranešta tuo metu, kai tarpininkaujant Vašingtonui pažanga pastaraisiais mėnesiais buvo menka.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kyjivas šiam kontaktų etapui yra nusibrėžęs konkrečius tikslus. Tarp jų – galimas belaisvių apsikeitimas bei saugumo garantijos, kurios būtų aktualios po karo.

    „Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius šiandien surengs virtinę susitikimų su JAV prezidento pasiuntiniais“, – rašė Volodymyras Zelenskis.

    Pasak jo, kartu su Umerovu taip pat aptartas darbas su Europos partneriais, įskaitant bendrus projektus gynybos technologijų srityje. Ukrainos pusė pabrėžia, kad technologinis bendradarbiavimas, ypač bepiločių srityje, išlieka vienu svarbiausių atsako į Rusijos agresiją elementų.

    Šis vizitas į JAV nėra pirmas: Umerovas jau buvo susitikęs su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve’u Witkoffu ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu. Tuomet taip pat buvo kalbėta apie galimus derybų formatus ir sąlygas, kurios galėtų tapti pagrindu tolesniems politiniams sprendimams.

    JAV, prezidentu vėl tapus Donaldui Trumpui, viešai ragino Maskvą ir Kyjivą ieškoti derybinio sprendimo, tačiau iki šiol tai nepriartino šalių prie susitarimo. Ukrainoje karas tęsiasi jau ketvirtus metus nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos.

    Pastarosiomis savaitėmis derybinė dinamika, anot publikacijoje minimų vertinimų, dar labiau susilpnėjo, nes JAV dėmesį nukreipė konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Tuo pat metu nei Kyjivas, nei Maskva neatsisako esminių pozicijų dėl teritorijų.

    Ukraina yra siūliusi įšaldyti konfliktą dabartinėse fronto linijose, tai reikštų laikiną karo veiksmų sustabdymą išlaikant esamą situaciją. Rusija tokią idėją atmeta ir, kaip skelbiama, reikalauja visos Donecko srities, nors dalį jos tebekontroliuoja Ukraina, o Kyjivas šiuos reikalavimus vadina nepriimtinais.

    Maskvos paskelbtos paliaubos

    Tuo pačiu metu Kremlius pareiškė ketvirtadienį pradėsiantis dviejų dienų paliaubas, kurios turėtų sutapti su gegužės 9 dieną Maskvoje rengiama pergalei Antrajame pasauliniame kare skirta ceremonija ir paradu. Ukrainos pusė anksčiau šią iniciatyvą yra kritikavusi, o Kremlius yra ignoravęs Kyjivo siūlytus trumpesnius ugnies nutraukimo variantus.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad ugnies nutraukimas būtų taikomas gegužės 8 ir 9 dienomis. Rusijos pareigūnai taip pat perspėjo užsienio diplomatus Kyjive dėl galimų smūgių Ukrainos sostinei, jei Ukraina bandytų taikytis į Maskvos renginius.

    Pranešime taip pat minima, kad šių metų parade Maskva planuoja labiau ribotą karinės technikos demonstravimą. Tai siejama su rizika, kad renginiai galėtų tapti Ukrainos atakų taikiniu, atsižvelgiant į pastaruoju metu intensyvėjusius smūgius kariniams objektams Rusijos teritorijoje.

    Kol kas neaišku, ar Floridoje vyksiantys susitikimai taps proveržiu, tačiau Kyjivas signalizuoja, kad siekia išlaikyti JAV įsitraukimą ir aiškiai apibrėžti prioritetus. Artimiausiu metu dėmesys krypsta į tai, ar pavyks rasti bent minimalią sąlyčio liniją dėl belaisvių apsikeitimo ir ilgalaikių saugumo garantijų.

  • Kachovkos HE užtvankos sunaikinimo žala įvertinta 13 mlrd. eurų: kada spręs dėl kompensacijos

    Ukrainos prezidento biuro atstovė Iryna Mudra nurodė, kad Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sunaikinimo padaryta žala siekia apie 13 mlrd. eurų. Pasak jos, tokią sumą pagrindžia Europos Komisijos ir Pasaulio banko atlikti skaičiavimai.

    Ji pabrėžė, kad tai nėra konkretaus atstatymo projekto sąmata. Skaičius apima praradimo ir padarinių vertinimą, o sprendimas, ar objektą apskritai atkurti ir kokiu formatu, būtų priimamas atskirai, pagal Ukrainos atsigavimo planus ir poreikius.

    „Tai nėra atstatymo kaina ir neatsako į klausimą, ar hidroelektrinė turi būti atkurta būtent tokia pati. Tai kompensacijos už praradimą įvertinimas“, – sakė Iryna Mudra.

    Anot jos, galutinę sumą turėtų nustatyti speciali kompensacijų komisija, kuri remtųsi tarptautinių institucijų pateikta metodika ir įvertinimais. Komisija dar nėra suformuota, todėl galutinių sprendimų terminas priklausys nuo jos steigimo ir darbo pradžios.

    Komisijos veiklos teisinis pagrindas numatytas tarptautinėje konvencijoje, kurią Hagoje pasirašė 35 valstybės kartu su Europos Sąjunga. Dokumentas įsigalios tik tada, kai jį ratifikuos mažiausiai 25 dalyviai, o Ukrainos atstovai prognozuoja, kad tam realistiškai gali prireikti maždaug metų.

    Pasak I. Mudros, net ir nustačius kompensacijos dydį, komisija neįpareigotų Ukrainos gautų lėšų skirti būtent užtvankos atstatymui. Lėšų panaudojimą, atsižvelgdama į prioritetus, infrastruktūros būklę ir regiono poreikius, spręstų pati Ukraina.

    Užtvanka buvo sunaikinta 2023 metais birželio 6 dieną, o šis įvykis sukėlė didelio masto humanitarines, aplinkosaugines ir ekonomines pasekmes žemiau Dnipro upės. Kartu tai tapo vienu ryškiausių infrastruktūrinių smūgių, kurio poveikį Ukrainai dar teks vertinti ilgą laiką.

    Pasaulio bankas atskiruose vertinimuose yra fiksavęs, kad Ukrainos nuostoliai dėl plataus masto karo sudaro šimtus milijardų eurų, o poreikiai atsigavimui auga dėl nuolatinių atakų ir sugriovimų. Tokie skaičiavimai paprastai apima tiek tiesioginę žalą, tiek ekonominius praradimus bei būtinas investicijas atstatymui.

  • Kraupi paros ataka Ukrainoje: Kyjivas skelbia apie 10 žuvusiųjų, dešimtys sužeistų

    Kraupi paros ataka Ukrainoje: Kyjivas skelbia apie 10 žuvusiųjų, dešimtys sužeistų

    Ukrainos pareigūnai praneša, kad per pastarąsias 24 valandas Rusijos smūgiai įvairiuose šalies regionuose nusinešė mažiausiai 10 žmonių gyvybių, o sužeistųjų skaičius viršijo 70. Atakos fiksuotos keliuose miestuose ir gyvenvietėse, o dalis taikinių buvo civilinė infrastruktūra.

    Vienas naujausių epizodų – balistinės raketos smūgis į pietuose esantį Mykolajivą. Į įvykio vietą atvykusios tarnybos skelbė, kad sužeisti mažiausiai penki žmonės, jie išvežti į ligonines, tačiau sužalojimų sunkumas iš karto nebuvo detalizuotas.

    Ukraina skelbia apie masinę ataką

    Ukrainos karinės oro pajėgos teigia, kad atakų banga apėmė dronus ir raketas, o į šalies oro erdvę buvo įskridę šimtai bepiločių. Pasak Kyjivo, buvo aptikta mažiausiai 268 dronai, o 249 iš jų, kaip teigiama, pavyko numušti ar neutralizuoti.

    Karinė vadovybė taip pat nurodė, kad dalis dronų vis dėlto pasiekė taikinius, o smūgiai buvo išskaidyti per kelias dešimtis lokacijų. Ukrainos pusė pabrėžia, kad tokio pobūdžio atakos vis dažniau tampa mišrios, kai vienu metu naudojami skirtingų tipų ginklai, siekiant apkrauti oro gynybą.

    Daugiausia pranešimų iš fronto regionų

    Rytinėje Donecko srityje, kuri laikoma viena aktyviausių fronto zonų, pranešta apie žuvusiuosius Dobropilės ir Mykolajivkos apylinkėse. Regiono vadovybė skelbė, kad per atskirus smūgius taip pat buvo sužeistų žmonių, o situacija vietoje išlieka įtempta.

    Pietuose, Zaporižios srityje, per apšaudymus žuvo du žmonės, pranešta ir apie sužeistuosius, tarp jų – vaikas. Chersono srityje pareigūnai teigė, kad smūgiai kliudė gyvenamuosius rajonus keliose dešimtyse gyvenviečių, o žuvusiųjų skaičius čia siekė tris.

    Zelenskis kalba apie smūgius jūroje

    Tuo pat metu Ukraina teigia tęsianti veiksmus prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, įskaitant objektus sausumoje ir jūroje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad paryčiais buvo atakuoti du laivai prie įėjimo į Novorosijsko uostą Juodojoje jūroje.

    „Šie tanklaiviai buvo aktyviai naudojami naftai gabenti – dabar jau nebe“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos pusė pabrėžia, kad sieks nuosekliai plėtoti tolimojo nuotolio pajėgumus ore, sausumoje ir jūroje. Novorosijsko uostas, kaip nurodoma, Rusijai įgijo didesnę reikšmę dėl karinių ir logistinių funkcijų, o Ukraina jį įvardija kaip vieną iš svarbesnių taškų, susijusių su naftos gabenimu.

    Nepriklausomas realaus laiko patvirtinimas apie visus minimus smūgius ir jų mastą dažnai būna apsunkintas, ypač fronto ir apšaudomose teritorijose. Vis dėlto Ukrainos institucijos ragina gyventojus laikytis oro pavojaus signalų, o gelbėjimo tarnybos tęsia darbą nukentėjusiose vietovėse.

  • Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atnaujino viešą kritiką Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, ragindamas Berlyno lyderį daugiau dėmesio skirti Rusijos karui prieš Ukrainą ir Vokietijos vidaus problemoms. Jo pareiškimai pasirodė po Merzo pastabų apie JAV derybines pozicijas Irano klausimu.

    Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad Vokietijos vadovas turėtų labiau koncentruotis į karo Europoje pabaigos paieškas, o ne vertinti JAV veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Kartu jis išvardijo temas, kurias, jo nuomone, Vokietija turėtų spręsti pirmiausia, įskaitant migraciją ir energijos politiką.

    „Vokietijos kancleris turėtų daugiau laiko skirti tam, kad būtų užbaigtas karas tarp Rusijos ir Ukrainos, ir sutvarkyti savo šalies problemas, o ne kištis į kitų sprendimus“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Įtampą dar labiau pakurstė Trumpo užuomina, kad Vašingtonas gali peržiūrėti JAV karių dislokavimą Vokietijoje. Jis nurodė, kad sprendimas dėl galimo karių skaičiaus mažinimo galėtų būti priimtas artimiausiu metu, nors konkrečių skaičių ar terminų nepateikė.

    „Jungtinės Valstijos svarsto ir peržiūri galimą karių mažinimą Vokietijoje, sprendimas bus priimtas artimiausiu laikotarpiu“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Ši retorika yra reakcija į kanclerio Merzo pasisakymus, kad JAV esą patiria spaudimą Irano vadovybės akivaizdoje, o derybose neturi pakankamai įtikinamos strategijos. Merzas taip pat kritikavo Vašingtono požiūrį į karo pradžią ir pabaigą, kalbėdamas apie sprendimų nuoseklumą ir ilgalaikius tikslus.

    Vokietijos kancleris, lankydamasis pas kariškius ir komentuodamas transatlantinius ryšius, akcentavo partnerystės tęstinumą. Jis pabrėžė, kad Berlynas palaiko nuolatinį kontaktą su sąjungininkais, įskaitant Vašingtoną, ir akcentavo abipusės pagarbos bei atsakomybės dalijimosi principą.

    Diskusija dėl JAV karių buvimo Europoje tęsiasi ne pirmus metus, tačiau dažnėjantys vieši signalai apie galimus pokyčius didina neapibrėžtumą NATO planavime. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie pareiškimai veikia atgrasymo patikimumą ir skatina Europos valstybes spartinti savo gynybos pajėgumų stiprinimą.

    NATO kolektyvinės gynybos pagrindas yra 5 straipsnis, numatantis, kad išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas. Būtent todėl bet kokios užuominos apie JAV įsipareigojimų masto peržiūrą Vokietijoje ar kitur Europoje yra atidžiai stebimos tiek sostinėse, tiek Aljanso kariniuose štabuose.

    Pastaruoju metu Trumpo užsienio politikos pareiškimai ne kartą kėlė įtampą su sąjungininkais, ypač kai kalbama apie paramos ir naštos pasidalijimo klausimus. Tuo pat metu Europoje vis dažniau akcentuojama strateginės autonomijos idėja, įskaitant didesnes investicijas į gynybą ir pramonę, kad žemynas būtų atsparesnis politiniams svyravimams Vašingtone.

  • Kyjivas prašo Izraelio sulaikyti laivą, įtariamą gabenant neteisėtai išvežtus Ukrainos grūdus

    Kyjivas prašo Izraelio sulaikyti laivą, įtariamą gabenant neteisėtai išvežtus Ukrainos grūdus

    Ukraina oficialiai kreipėsi į Izraelį, prašydama sulaikyti krovininį laivą „Panormitis“, kuris, Kyjivo teigimu, gali gabenti grūdus, neteisėtai išvežtus iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Laivas plaukia su Panamos vėliava ir, kaip skelbiama, yra pakeliui į Haifos uostą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha nurodė, kad krovinys esą pakrautas iš uosto, kuris Ukrainos laikomas uždarytu dėl okupacijos, todėl bet koks krovos ar išvežimo procesas būtų laikomas tarptautinės teisės ir Ukrainos teisės aktų pažeidimu. Kyjivas pabrėžia, kad tokie atvejai nėra vien komercinis ginčas, o dalis platesnio neteisėto išteklių pasisavinimo iš okupuotų teritorijų.

    „Mes kreipiamės su labai konkrečiu teisiniu ir diplomatiniu prašymu dėl tarptautinės teisinės pagalbos, į kurį turi būti atsakyta“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras atmetė kaltinimus, kad Izraelis į šį klausimą žiūri nepakankamai rimtai. Pasak jo, tokiose situacijose tikimasi tinkamai pateikto teisinio prašymo, o pateiktas dokumentų paketas yra nagrinėjamas atsakingų institucijų.

    Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad prašyme Izraelio partnerių prašoma sulaikyti laivą ir krovinį, atlikti laivo patikrą, paimti dokumentus, paimti grūdų mėginius bei apklausti įgulos narius. Ukrainos pusė teigia, kad tyrėjai užfiksavo laivo neteisėto įplaukimo į uždarytus Ukrainos uostus faktus, o tai, Kyjivo vertinimu, yra šiurkštus jūrų teisės normų pažeidimas.

    Šis epizodas vyksta platesniame kontekste, kai Ukraina ir tarptautiniai partneriai siekia riboti prekybą prekėmis, kurios galėjo būti paimtos iš okupuotų teritorijų. Tokiais atvejais ginčai dažnai persikelia į uostų kontrolės, krovinių kilmės patikros, laivybos dokumentų ir draudimo procedūrų lauką, o sprendimai priklauso nuo to, kokie įrodymai pateikiami ir kaip juos įvertina valstybės institucijos.

    Prokurorai taip pat skelbia, kad nuo 2022 metų iš okupuotų Ukrainos teritorijų galėjo būti pasisavinta daugiau kaip 1,7 milijono tonų žemės ūkio produkcijos, kurios vertė, Ukrainos skaičiavimu, viršija 387 milijonus eurų. Kyjivas pabrėžia, jog tokia prekyba, jei ji patvirtinama, padeda finansuoti okupacinę administraciją ir karo veiksmus, todėl siekiama didesnio tarptautinio reagavimo.