Tag: Rusijos karas Ukrainoje

  • Derybos dėl taikos Ukrainoje stringa: Rusija stumia diskusiją apie Europos saugumo tvarką

    Derybos dėl taikos Ukrainoje stringa: Rusija stumia diskusiją apie Europos saugumo tvarką

    Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos pastarosiomis dienomis vis labiau krypsta ne į paliaubas ar teritorinius klausimus, o į tai, kaip ateityje atrodys Europos saugumo architektūra – ir kas ją turėtų derėtis.

    Kaip praneša „Euronews“, Ukrainos siekis į taikos procesą įtraukti Europą netikėtai atvėrė kitą diskusiją: kas turėtų atstovauti Europai derybų stalo pusėje.

    Šią savaitę JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris iš Abu Dabio vyko į Maskvą pokalbių su Vladimiru Putinu, o vėliau – į Dubliną susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

    Abu Dabio susitikimuose iš principo sutarta dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo, tačiau proveržio dėl ugnies nutraukimo ar teritorinio susitarimo nepasiekta. Tuo pat metu vis labiau ryškėja platesnio susitarimo dėl Europos saugumo kontūrai, kuriuos Maskva bando iškelti į pirmą planą.

    Zelenskis: pirmiausia – karo pabaiga ir garantijos

    Dublino susitikimų fone V. Zelenskis įspėjo neskubėti diskutuoti apie Europos saugumo ateitį, kol nebaigtas Rusijos pradėtas karas ir neužtikrintos saugumo garantijos Ukrainai.

    Pasak jo, tai, kada ir kaip baigsis karas, turės įtakos visiems vėlesniems sprendimams. Jis pabrėžė, kad visi kiti žingsniai turi sekti po karo pabaigos ir susitarimų dėl Ukrainos saugumo.

    Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad Ukraina jau yra Europos saugumo architektūros dalis, o galimas narystės NATO klausimas nulemtų, koks modelis būtų įmanomas ateityje.

    Estijos premjeras: „Kremliaus mentaliniai spąstai“

    Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal penktadienį Dubline žurnalistams sakė, kad diskusijos apie Europos saugumo architektūrą dar iki taikos pasiekimo gali nukreipti dėmesį nuo esminio tikslo.

    Jo teigimu, tai yra „mentalinis spąstas“ – taip, anot K. Michal, veikia V. Putinas, skatindamas europiečius ginčytis tarpusavyje ne apie taiką, o apie platesnius susitarimus.

    Estijos premjeras ragino Europą toliau remti Ukrainą ir didinti spaudimą Rusijai, ypač artėjant žiemai, kai Maskva intensyvina smūgius Ukrainos energetikos ir civilinei infrastruktūrai.

    Maskvos linija: „nauja Jalta“ ir derybos dėl Europos

    Kremlius signalizuoja siekį perkelti derybų ašį į platesnį susitarimą dėl Europos saugumo. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad tikisi, jog JAV pasiuntiniai V. Zelenskiui perduos V. Putino žinutes „visomis detalėmis“.

    J. Ušakovas taip pat sakė, kad palaikomas ryšys su JAV atstovais ir bus aptariama padėtis prieš planuojamą V. Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą Kinijoje.

    Rusija stumia idėją surengti trilateralį V. Putino, D. Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimą Kinijoje, prieš 18–19 lapkričio dienomis Šendžene vyksiantį APEC viršūnių susitikimą, nors konkrečios detalės dar nepatvirtintos.

    Po Abu Dabio derybų Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis kalbėjo apie „visapusišką saugumo sistemą Europoje“, ją lygindamas su Antrojo pasaulinio karo pabaigos konferencijomis Jaltoje ir Potsdame.

    Tuo pačiu V. Medinskis leido suprasti, kad Maskvos pozicija dėl karo pabaigos iš esmės nesikeičia: jis atmetė galimybę atsisakyti okupuotų teritorijų ir sakė, jog Rusija būtų patenkinta tik susitarimu „savo sąlygomis“.

    Kol diplomatai ginčijasi, kokio masto turi būti būsimų derybų darbotvarkė, Rusijos atakos Ukrainoje tęsiasi. Ukrainos oro pajėgos skelbė apie 117 per naktį paleistų dronų, o vietos valdžia pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius skirtinguose regionuose.

  • Masinis Rusijos smūgis Ukrainos energetikai: Kyjive – avariniai elektros atjungimai ir vandens sutrikimai

    Ukrainos energetikos infrastruktūra nuo nakties patiria vieną didžiausių Rusijos atakų, o padėtis elektros sistemoje blogėja, praneša valstybinė bendrovė „Ukrenerho“.

    Pasak įmonės, vien per pastarąją parą energetikos objektai buvo sąmoningai atakuoti daugiau kaip 20 kartų, panaudojant itin daug smogiamųjų priemonių. Dėl to fiksuojami dideli infrastruktūros pažeidimai įvairiuose regionuose, taip pat ir Kyjive.

    „Ukrenerho“ nurodo, kad po smūgių daugelyje vietovių tenka taikyti avarinius elektros atjungimus. Tai reiškia, kad elektra atjungiama skubiai, kai sistema nebegali stabiliai veikti po patirtų pažeidimų.

    Apie sutrikimus sostinėje praneša ir Kyjivo valdžia: po atakų buvo apgadintas regioninis energetikos mazgas, o tai turėjo tiesioginę įtaką ne tik elektros tiekimui, bet ir kitoms paslaugoms mieste.

    Kyjive sutriko vandens tiekimas ir viešasis transportas

    Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad dėl smūgių apgadintas svarbus energetikos mazgas. Jo teigimu, dėl to mieste fiksuojami vandens tiekimo sutrikimai.

    Taip pat nurodoma, kad sutriko ir viešojo transporto darbas – dalis miesto infrastruktūros tiesiogiai priklauso nuo stabilaus elektros tiekimo.

    Pažeidimai fiksuoti devyniuose Ukrainos regionuose

    Ukrainos premjeras Serhijus Koreckis anksčiau antradienį pareiškė, kad po naktinių atakų reikšmingi sugriovimai nustatyti elektros energiją gaminančiuose objektuose devyniuose šalies regionuose.

    Pasak jo, tarp taikinių buvo didelės elektrinės Dnipropetrovsko, Vinicos ir Charkivo srityse. Be to, atakuotos ir svarbios pastotės, įskaitant esančias vakarinėje Ukrainos dalyje.

    Ukrainos institucijos pabrėžia, kad tokie smūgiai ne tik sukelia momentinius elektros tiekimo trikdžius, bet ir komplikuoja sistemos atstatymą, nes pažeidžiami pagrindiniai perdavimo ir skirstymo mazgai.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje: Dnipropetrovsko srityje žuvo 4 žmonės, dar 28 sužeisti

    Rusijos smūgiai Ukrainoje: Dnipropetrovsko srityje žuvo 4 žmonės, dar 28 sužeisti

    Rusijos pajėgų atakos Ukrainoje nusinešė mažiausiai keturių žmonių gyvybes, o sužeistųjų skaičius išaugo iki 28, skelbia vietos valdžia. Daugiausia nukentėjo rytinėje šalies dalyje esanti Dnipropetrovsko sritis, kur smūgiai fiksuoti keliuose rajonuose.

    Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanzha pranešė, kad naktį buvo panaudoti dronai ir valdomos aviacinės bombos. Pasak jo, trijuose rajonuose smogta daugiau nei 20 kartų, o dalis smūgių kliudė ir Dnipro miesto infrastruktūrą.

    Valdžia teigia, kad Sinelnykivskio rajone apgadinti ir sunaikinti privatūs namai, daugiabučiai, parduotuvės bei automobiliai. Nikopolio rajone taip pat apgadintas vienas privatus namas, o gelbėjimo tarnybos tęsė griuvėsių ir teritorijų apžiūrą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose informavo, kad per atakas nukentėjo ir kiti regionai. Jo teigimu, dronas pataikė į daugiabutį Vinicos mieste, o Charkive taikiniu tapo didelis statybinių ir namų remonto prekių centras.

    „Charkive rusai pirmiausia smogė namų remonto prekių centrui, o tada surengė cinišką pakartotinį smūgį gelbėtojams, atvykusiems į įvykio vietą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pasak prezidento, buvo smogta ir energetikos infrastruktūrai, įskaitant šiluminę elektrinę bei pastotes. Energetikos objektai nuo 2022 metais prasidėjus plataus masto invazijai išlieka viena dažniausių Rusijos taikinių krypčių, o atakos ypač suintensyvėja artėjant šaltajam sezonui.

    Volodymyras Zelenskis taip pat nurodė, kad per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainą paleido apie 1 600 valdomų aviacinų bombų, 48 raketas ir beveik 2 300 atakuojančių dronų. Tokia statistika, Ukrainos vertinimu, rodo išliekantį spaudimą tiek fronto linijoje, tiek užnugaryje esančiai infrastruktūrai.

    Tuo metu Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos pajėgos atsakė smūgiais į Rusijos taikinius, įskaitant radiolokacines stotis. Kariuomenės teigimu, radarų naikinimas gali susilpninti priešo stebėjimo ir oro gynybos galimybes, taip pat sudaryti sąlygas efektyviau naudoti bepiločius įvairiuose operacijų lygiuose.

    Atskira tema tapo ryšio užtikrinimas fronte: Kyjivas pranešė atkūręs stabilų prisijungimą prie Elono Musko „Starlink“ tinklo. Volodymyras Zelenskis teigė, kad ryšio sparta sugrįžo į lygį, reikalingą fronto logistikai ir gynybai nuo dronų atakų.

    Palydovinis interneto ryšys „Starlink“, o taip pat ir jo kariniams poreikiams pritaikyta versija, Ukrainoje laikomi kritiškai svarbiais dėl atsparumo sutrikimams ir galimybės palaikyti ryšį ten, kur antžeminė infrastruktūra apgadinta. Dėl to bet kokie ryšio svyravimai fronto zonoje gali turėti tiesioginę įtaką operacijų koordinavimui.

  • Kremlius nurodė datą deryboms su Ukraina ir JAV: įvardijo lapkričio 10 dieną

    Kremlius pareiškė, kad Rusija iš esmės yra pasirengusi atnaujinti derybas su Ukraina ir JAV maždaug lapkričio 10 dieną. Pasak Vladimiro Putino patarėjo, galimi trišaliai pokalbiai galėtų vykti Abu Dabyje, o signalas apie terminą nuskambėjo po beveik tris valandas trukusio susitikimo Sankt Peterburge.

    Rusijos pusė viešai neatskleidė, kokiu formatu būtų atnaujinamos derybos ir ar jos apimtų paliaubų, apsikeitimo belaisviais ar humanitarinius klausimus. Taip pat neaišku, ar Ukraina ir JAV yra gavusios oficialų kvietimą bei ar sutaria su siūloma vieta ir data.

    Pastaraisiais mėnesiais kontaktai dėl karo Ukrainoje dažniausiai vyksta per tarpininkus ir atskirais kanalais, o tiesioginių trišalių derybų formatas išlieka itin jautrus. Abu Dabis ir kitos Persijos įlankos valstybės pastaruoju metu vis dažniau minimos kaip neutralios platformos tarpininkavimui, nes palaiko ryšius su skirtingomis konflikto pusėmis.

    Kijevas ne kartą yra pabrėžęs, kad bet koks derybų procesas turi remtis tarptautinės teisės principais, įskaitant Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. JAV pozicija viešai išlieka orientuota į paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai, kartu paliekant galimybę diplomatiniams sprendimams, jei jie atitiktų Ukrainos interesus.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Kremliaus skelbiami terminai dažnai naudojami kaip informacinio spaudimo priemonė ir siekis formuoti darbotvarkę tarptautinėje erdvėje. Todėl reali derybų perspektyva priklausys nuo to, ar bus sutarta dėl aiškių darbotvarkės punktų, patikimų tarpininkų ir įgyvendinamų saugumo garantijų.

  • Zelenskis siūlo įšaldyti fronto liniją: kodėl paliaubų deryboms būtinos saugumo garantijos

    Zelenskis siūlo įšaldyti fronto liniją: kodėl paliaubų deryboms būtinos saugumo garantijos

    Įšaldyta linija kaip pradžia

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad realistiškiausias kelias į paliaubas su Rusija šiuo metu būtų kovų stabdymas ties esama fronto linija. Pasak jo, toks sprendimas galėtų atverti duris deryboms dėl paliaubų formato ir vėlesnių politinių susitarimų.

    Zelenskio žinutė išsakyta JAV televizijai, akcentuojant, kad kalbama apie laikiną kovinių veiksmų sustabdymą, o ne konflikto užbaigimą „bet kokia kaina“. Ukrainos pusė pabrėžia, kad bet koks „įšaldymas“ neturi tapti priedanga okupacijai įtvirtinti.

    „Dabar turime įšaldyti, ir manau, kad tai yra realus būdas užbaigti šį karą. Mes tai vadiname paliaubomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kyjivas: sprendimai be Ukrainos neįmanomi

    Ukrainos vadovas kartoja, kad Kyjivas yra pasirengęs derėtis įvairiais formatais ir dėl įvairių temų, tačiau principas išlieka tas pats: Ukraina privalo dalyvauti priimant sprendimus. Tai reiškia, kad jokie susitarimai, kurie apibrėžtų Ukrainos ateitį, negali būti derinami apeinant Ukrainos pusę.

    Ši pozicija ypač svarbi augant diplomatiniam aktyvumui ir atskiriems kontaktams su Maskva. Zelenskis viešai įvardija riziką, kad derybos „apie Ukrainą be Ukrainos“ būtų ne tik politiškai nepriimtinos, bet ir praktiškai neveiksnios įgyvendinant bet kokį paliaubų režimą.

    „Prašau, nekalbėkite apie mus be mūsų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Saugumo garantijos – esminė sąlyga

    Anot Zelenskio, paliaubos galėtų būti tvarios tik tuo atveju, jei kartu būtų sutartos aiškios saugumo garantijos iš Jungtinių Valstijų ir Europos sąjungininkų. Ukrainos argumentas paprastas: vien formalus ugnies nutraukimas be atgrasymo priemonių leistų Rusijai persigrupuoti ir vėliau atnaujinti agresiją.

    Kyjivas siekia tokio įsipareigojimų paketo, kuris mažintų naujo puolimo tikimybę ir leistų stabilizuoti padėtį tiek fronte, tiek užnugaryje. Praktikoje tai gali apimti ilgalaikę karinės paramos programą, oro gynybos stiprinimą, žvalgybinės informacijos apsikeitimą ir politinius įsipareigojimus, kurie būtų aiškiai apibrėžti.

    „Mums reikia garantijų, kad okupacija negrįš, agresija negrįš ir žudynės negrįš“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Įtampa dėl palydovinio ryšio

    Interviu pasirodė tuo metu, kai Kyjivas viešai kėlė klausimą dėl „SpaceX“ valdomų palydovinio ryšio paslaugų apribojimų. Ukrainos kariuomenė fronte priklauso nuo karinės ryšio sistemos „Starshield“, o taip pat naudoja ir civilinį tinklą „Starlink“.

    Zelenskis teigė, kad paslaugos išlieka ribotos, tačiau po pokalbių su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio tikisi sprendimų, kurie leistų atkurti pilnavertį ryšio pajėgumą. Tuo pat metu žiniasklaidoje skelbta, kad sprendimai dėl ribojimų galėjo būti priimti aukščiausiu lygmeniu „SpaceX“ viduje.

    Ryšio patikimumas Ukrainai yra kritinis veiksnys: palydovinės sistemos naudojamos dronų operacijoms, artilerijos koregavimui, dalinių koordinacijai ir logistikai. Bet kokie trikdžiai tiesiogiai veikia pajėgų efektyvumą ir gali didinti nuostolių riziką.

  • Rusija ruošia naują smūgių žiemą Ukrainai: kuo tai gali baigtis Lenkijai ir NATO rytų flangui

    Rusija tęsia karą prieš Ukrainą ir signalizuoja, kad rudenį bei žiemą vėl didins atakas prieš energetikos infrastruktūrą. Toks spaudimas skirtas ne tik silpninti Ukrainos gynybą, bet ir sukelti socialinę įtampą, sutrikdyti elektros tiekimą bei šildymo sezoną. Kartu Maskva bando peržengti eskalacijos ribas taip, kad patikrintų NATO reakcijos greitį ir vienybę.

    Lenkijos saugumo institucijos bei politikai vis dažniau kalba apie hibridinių incidentų riziką regione. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje minimi atvejai, kai prie sienų fiksuojami oro erdvės pažeidimai ar aptinkami bepiločiai, gali tapti spaudimo priemone – bandymu „pratinti“ visuomenę prie nuolatinių provokacijų.

    Hibridinės grėsmės ir kritinė infrastruktūra

    Ekspertai pabrėžia, kad didelio masto konvencinis puolimas prieš NATO šalis artimiausiu metu laikomas mažai tikėtinu, tačiau tai nereiškia mažesnės rizikos kasdienybei. Hibridinio karo logika remiasi diversijomis, sabotažu, kibernetinėmis atakomis ir bandymais trikdyti logistiką – ypač tuos maršrutus, kuriais į Ukrainą juda Vakarų parama.

    Tokio tipo veiksmai dažnai nutaikomi į kritinę infrastruktūrą: energetikos tinklus, ryšius, vandens tiekimą, transporto mazgus ar finansines paslaugas. Praktinis tikslas – sukurti sutrikimų grandinę, kuri brangiai kainuotų, pareikalautų daug žmogiškųjų resursų ir mažintų visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu užtikrinti saugumą.

    „Mes nesame karo su Rusija būsenoje, tačiau esame hibridinio karo realybėje, ir provokacijomis Maskva gali siekti išprovokuoti simetrišką atsaką“, – sakė buvęs žvalgybos tarnybos vadovas Andrzejus Derlatka.

    Oro gynybos stiprinimas ir spragos prieš dronus

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai modernizuoja ginkluotąsias pajėgas ir stiprina daugiasluoksnę oro gynybą, integruotą į NATO sistemas. Viešai pabrėžiama sąjungininkų parama ir priešlėktuvinių pajėgumų didinimas, tačiau net ir augant pajėgumams, išlieka laikini „pereinamieji“ etapai: dalis naujos technikos dar nepasiekė pilnos parengties, o kai kurios platformos vis dar laukia modernizacijos.

    Didžiausias praktinis galvosūkis – masiškai naudojami pigūs ir maži dronai. Jų perėmimas brangiais raketiniais kompleksais yra ekonomiškai nepalankus, todėl vis daugiau dėmesio skiriama pigesnėms neutralizavimo priemonėms, elektroninei kovai, sensorikai ir automatizuotoms sprendimų grandinėms.

    Lenkijoje vystomi ir diegiami antidroniniai sprendimai, tačiau kritika dažnai nukreipta į tai, kad taikos meto viešieji pirkimai, sertifikavimas ir procedūros užtrunka. Ukrainos patirtis parodė, kad karo sąlygomis naujų priemonių diegimo ciklas gali sutrumpėti iki savaičių, o taikos meto modelis dažnai matuojamas metais.

    Greitesni sprendimai ore ir preautorizacija

    Viena svarbiausių pamokų – sprendimų priėmimo greitis. Kai oro erdvę kerta raketa ar dronas, kelios minutės gali lemti, ar objektas bus numuštas dar pasienyje, ar pasieks giliau esančias teritorijas. Dėl to daugelyje NATO šalių stiprinamos išankstinio veikimo procedūros, leidžiančios greičiau paleisti perėmimo priemones.

    Lenkijos gynybos vadovybė taip pat skelbia planuojanti supaprastinti taisykles, kad naikintuvų pilotai turėtų aiškesnį ir greitesnį sprendimų kelią, kai nustatomas oro erdvės pažeidimas. Be to, aptariama galimybė laikinai uždaryti oro erdvę atskirose zonose, kai rizika išauga.

    Šioje logikoje itin svarbi tampa ir vadinamoji preautorizacija kai kurioms oro gynybos sistemoms. Tai reiškia, kad esant aiškiai apibrėžtam grėsmės scenarijui, perėmimas gali vykti pusiau automatiniu režimu net ir sutrikus tiesioginiam ryšiui su operaciniu vadovavimu, tačiau tokiam modeliui būtinos patikimos atpažinimo ir kontrolės grandys.

    Artėjant žiemai rizikos regione išlieka kompleksinės: nuo energetikos smūgių Ukrainoje iki galimų provokacijų NATO rytiniame flange. Todėl pagrindinis klausimas tampa ne tik ginkluotės kiekis, bet ir gebėjimas greitai priimti sprendimus, apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir turėti ekonomiškai tvarias priemones prieš masiškai naudojamus dronus.

  • Tyrimas: „Meta“ ir „Google“ įrankiai prisidėjo prie verbavimo į Rusijos karą per fiktyvias darbo reklamas

    Tyrimas: „Meta“ ir „Google“ įrankiai prisidėjo prie verbavimo į Rusijos karą per fiktyvias darbo reklamas

    Naujas tyrimas rodo, kad su Rusija siejami verbuotojai į karo veiksmus naudojosi Vakarų technologijų infrastruktūra ir platformomis, kad pasiektų potencialius kandidatus Afrikoje, Azijoje ir Baltarusijoje. Schemos dažnai maskuojamos kaip įprasti darbo pasiūlymai, o karo tema reklamuose beveik neminima.

    Žmogui naršant „Facebook“ ar ieškant informacijos per „Google“, gali būti pateikiama reklama, atrodanti kaip eilinės įdarbinimo agentūros skelbimas. Žadamas darbas statybose, apsaugoje, filmavimo projektuose arba pagalba tvarkant dokumentus ir vizas į Rusiją.

    Paspaudus skelbimą, vartotojas nukreipiamas į profesionaliai parengtą verbavimo svetainę, kurioje kartais net naudojami žinomų Vakarų žiniasklaidos ženklai, siekiant sukurti patikimumo įspūdį. Tyrėjai pabrėžia, kad tai yra sisteminga manipuliacijos taktika, skirta sumažinti įtarumą ir paskatinti žmones palikti kontaktus.

    Kaip veikia verbavimo grandinė

    Tyrimą vykdžiusi organizacija „Code for Africa“ nustatė, kad verbavimo tinklas rėmėsi reklamos ir vartotojų sekimo technologijomis, kurios leidžia tiksliai atrinkti auditorijas ir įvertinti kampanijų efektyvumą. Tyrėjai identifikavo 89 interneto svetaines, 7 socialinių tinklų paskyras ir 39 susirašinėjimo kanalus ar paskyras, susijusias su šiomis operacijomis.

    Taikiniais dažniausiai tampa jauni vyrai, susiduriantys su nedarbu ar nestabiliomis pajamomis, ypač šalyse, kuriose atlyginimų lygis gerokai žemesnis. Tyrime aprašyti reklaminiai pavyzdžiai žadėjo vienkartinę išmoką pasirašius sutartį ir dideles mėnesines pajamas, tačiau realios sąlygos ir rizikos dažnai nutylimos.

    Viename pavyz buvo reklamuojamas tariamas filmavimo projektas su dirbtinis intelektas sugeneruotu vaizdu, kuriame žmonės vaizduojami su karine apranga. Tyrėjų vertinimu, tokie skelbimai kuriami taip, kad atrodytų kaip civiliniai pasiūlymai, o ryšys su karu išryškėja tik vėlesniuose etapuose.

    Vakarų technologijų pėdsakai

    Tyrėjai nurodo, kad dalis tinklo veikė naudojantis serveriais ir paslaugomis Europoje, o kai kurios svetainės buvo kuriamos pasitelkiant dirbtinis intelektas įrankius. Pildant paraiškų formas, kandidatų asmens duomenys buvo renkami per trečiųjų šalių programinę įrangą ir vėliau perduodami į Rusiją.

    „Už šio Vakarų technologijų sluoksnio slypi įprasti Rusijos komerciniai paslaugų teikėjai, o dar giliau yra infrastruktūra, sukurta taip, kad atlaikytų skundus ir pašalinimo prašymus“, – teigė tyrimo autoriai.

    Tyrime pabrėžiama, kad tokias operacijas apsunkina kelių sluoksnių infrastruktūra: viešai matomi kanalai ir reklamos, tarpiniai duomenų rinkimo sprendimai bei talpinimo paslaugos. Tokia struktūra leidžia greitai pakeisti domenus, kurti naujas svetaines ir tęsti kampanijas net ir užblokavus dalį jų elementų.

    Ką daro platformos ir kokios rizikos išlieka

    „Code for Africa“ teigimu, technologijų bendrovės turi priemonių greitai šalinti paskyras, reklamas ir paslaugas, kurios akivaizdžiai naudojamos verbavimui. Organizacijos vadovas Justinas Arensteinas nurodė, kad „Meta“ jau pašalino daugiau nei 300 reklaminių kampanijų, siejamų su šiais verbuotojais.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad paieškos rezultatai gali nukreipti tiesiai į verbavimo puslapius, priklausomai nuo naudojamų frazių ir kalbos. Be to, iškeliamas klausimas, kaip skirtingomis kalbomis pateikiamos įspėjamosios žinutės apie rizikas: kai kuriais atvejais jos matomos aiškiau, o kitais gali būti pateikiamos mažiau pastebimai.

    „Google“ atstovas tyrimo dalį vertino kritiškai ir teigė, kad bendrovė tikrina nurodytas detales bei taiko taisykles, skirtas apsaugoti vartotojus ir riboti piktnaudžiavimą reklamos produktais. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad dėl greitai atsirandančių naujų domenų ir paskyrų vien tik pavieniai pašalinimai problemos neišsprendžia.

    Tikslaus nepriklausomai patvirtinto užsieniečių, įtrauktų į Rusijos karines struktūras, skaičiaus nėra, tačiau Ukrainos pareigūnai anksčiau buvo skelbę vertinimus apie maždaug 1 700–1 800 iš 36 Afrikos valstybių. Rusija tokius kaltinimus dėl organizuoto verbavimo atmeta ir tvirtina, kad asmenys esą prisijungė savanoriškai.

    Tema pasiekė ir diplomatinį lygmenį: kai kurių Afrikos valstybių vadovai ir ministrai yra viešai kėlę šį klausimą derybose su Rusijos pareigūnais. Ekspertai įspėja, kad verbavimo schemos gali būti glaudžiai susijusios su platesnėmis informacinėmis operacijomis, kurios formuoja palankesnį požiūrį į Rusiją ir kartu padeda pritraukti žmones į rizikingas situacijas.

  • Lenkija kelia naikintuvus: po naujų Rusijos smūgių Ukrainai sustiprinta oro erdvės apsauga

    Lenkijos kariuomenė šeštadienio rytą laikinai suintensyvino veiksmus šalies oro erdvėje ir pakėlė į orą karinius orlaivius. Sprendimas priimtas reaguojant į naują Rusijos atakų bangą prieš Ukrainą ir siekiant užtikrinti saugumą pasienio regionuose.

    Apie operaciją pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė. Pasak jos, pagal nustatytas procedūras buvo aktyvuotos reikalingos oro pajėgos, taip pat į aukštesnį parengties lygį pervestos antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos priemonės.

    Kas įvyko Lenkijos danguje?

    Operacinė vadovybė nurodė, kad veiksmai buvo prevenciniai ir skirti oro erdvės kontrolei bei apsaugai, ypač teritorijose, esančiose arčiau padidintos rizikos zonų prie Ukrainos. Pabrėžiama, kad tokie sprendimai priimami įvertinus realaus laiko informaciją apie grėsmes regione.

    „Dėl Rusijos smūgių Ukrainos teritorijai Lenkijos oro erdvėje pradėtas karinės aviacijos veikimas“, – pranešė Operacinė vadovybė.

    Vėliau kariuomenė informavo, kad operacija buvo užbaigta, o antžeminės sistemos grįžo į įprastą veikimo režimą. Kartu akcentuota, jog Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

    Kodėl tai kartojasi vis dažniau?

    Lenkijos kariuomenė pastarosiomis dienomis reguliariai skelbia apie į orą keliamus Lenkijos ir sąjungininkų naikintuvus, kai Rusijos atakos Ukrainoje sustiprėja. Tokia praktika taikoma siekiant greitai reaguoti į galimus incidentus, įskaitant netyčinius oro erdvės pažeidimus ar grėsmes iš bepiločių orlaivių ir raketų skrydžių trajektorijų.

    Šis kontekstas ypač svarbus dėl Lenkijos geografinės padėties ir NATO rytinio flango saugumo. Oro policijos ir sustiprintos oro gynybos priemonės regione leidžia greičiau identifikuoti objektus bei mažinti riziką civiliams ir infrastruktūrai, jei koviniai veiksmai Ukrainoje priartėja prie kaimyninių valstybių sienų.

    Kariuomenė tikino, kad situacija stebima nuolat, o pajėgos išlieka pasirengusios nedelsiant reaguoti, jei grėsmės lygis vėl išaugtų. Tokie pranešimai taip pat yra signalas visuomenei, kad padidintas aktyvumas ore nebūtinai reiškia tiesioginį incidentą, bet dažnai yra saugumo procedūrų dalis.

  • Ukraina ruošia ginklų fabrikus po žeme: planas, kaip apsaugoti gamybą nuo Rusijos smūgių

    Ukraina ruošia ginklų fabrikus po žeme: planas, kaip apsaugoti gamybą nuo Rusijos smūgių

    Ukraina planuoja dalį gynybos pramonės perkelti giliai po žeme ir tam atverti kelią privačiam kapitalui. Idėja paprasta: nuolatinių Rusijos raketų ir dronų atakų sąlygomis amunicijos, dronų ir elektronikos gamyba antžeminiuose cechuose tampa per lengvu taikiniu.

    Kaip skelbia Ukrainos gynybos ministerija, ruošiami teisės aktų pakeitimai, kurie leistų statyti ir eksploatuoti saugomą požeminę gamybinę infrastruktūrą. Tokios patalpos turėtų būti atsparesnės smūgiams ir, net apgadinus, jas būtų galima greičiau atstatyti bei atnaujinti darbą.

    Už gynybos pramonės komplekso plėtrą atsakinga viceministrė Hanna Hvozdjar nurodė, kad parengta Ministrų Kabineto nutarimo Nr. 1494, priimto 2025 metais lapkričio 19 dieną, pataisa. Iki šiol dokumentas labiau buvo pritaikytas valstybinių gynybos įmonių antžeminių objektų statybai ir remontui, o dabar kuriamas teisinis pagrindas apsaugotai požeminei gamybai.

    Numatoma, kad praktikoje schema galėtų veikti taip: privatus vystytojas ar investuotojas objektą pastatytų savo arba skolintomis lėšomis, o vėliau jį perduotų gynybos įmonei nuosavybėn, naudotis arba išnuomotų. Toks modelis turėtų sumažinti valstybės finansinę naštą ir paspartinti projektų įgyvendinimą, kai infrastruktūra reikalinga čia ir dabar.

    „Požeminė statyba yra mūsų nauja realybė, su kuria teks gyventi tiek, kiek egzistuoja Rusija“, – sakė Hanna Hvozdjar.

    Ukrainos institucijos pabrėžia, kad gamybos atsparumas tampa vienu svarbiausių karo ekonomikos uždavinių. Po smūgių energetikai ir pramonės objektams pagrindinis tikslas yra ne tik apsaugoti žmones ir įrangą, bet ir sumažinti prastovas, kad tiekimas kariuomenei nesustotų net ir intensyvėjant atakoms.

    Lygiagrečiai Aukščiausioji Rada svarsto ir kitus karo meto infrastruktūros sprendimus. Pavyzdžiui, pirmuoju svarstymu pritarta įstatymo projektui Nr. 14117, kuris numato galimybę laikinai apriboti privačios žemės naudojimą karinėms reikmėms, įrengiant fortifikacijas bei inžinerinius statinius, numatant kompensaciją savininkams.

    Viceministrė taip pat pristatė platesnį gynybos pramonės krypties paketą: strategijos projektą, draudimo modelį, apimantį ne tik gamyklas, bet ir visą tiekimo grandinę, bei planą didinti lengvatinių apyvartinių paskolų ribą nuo 100 iki 500 mln. grivinų. Pagal Europos Centrinio Banko orientacinį kursą tai sudaro maždaug nuo 2,2 iki 11 mln. eurų.

    Atskirai tęsiamas ir Defence City režimo įgyvendinimas, kuriuo siekiama suteikti gynybos sektoriaus įmonėms palankesnes sąlygas veikti karo metu. Skelbiama, kad rezidento statusą jau turi 51 įmonė, o jų bendros kvalifikuotos pajamos viršija 93 mlrd. grivinų, tai yra apie 2 mlrd. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad požeminė pramonė pasaulyje nėra naujiena, tačiau Ukrainos atveju tai tampa masiškai taikoma išlikimo strategija. Kuo labiau plečiasi dronų ir tolimojo nuotolio ginklų panaudojimas, tuo svarbesnė tampa ne vien ginkluotės gamyba, bet ir jos geografinis išskaidymas, maskavimas bei infrastruktūros atsparumas.

  • Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Smūgis netoli Odesos

    Juodojoje jūroje netoli Ukrainos Odesos uosto dronais buvo atakuotas vilkikas, per smūgį žuvo du Azerbaidžano piliečiai jūreiviai. Apie žūtis pranešė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija, patvirtinusi, kad tarp aukų yra Aslanas Alijevas ir Asimas Gasimovas.

    Pasak pranešimų, vilkikas buvo atakuotas ne vieną kartą: pirmasis smūgis fiksuotas prie Odesos, o vėliau laivas per naktį dar du kartus pateko į dronų atakas. Laivas plaukė Rumunijos Konstancos uosto kryptimi.

    Sužeistieji ir įgula

    Azerbaidžano institucijos nurodė, kad dar du Azerbaidžano piliečiai buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę Ukrainos Čornomorsko mieste, jiems diagnozuoti nudegimai. Dar šešiems įgulos nariams pagalba suteikta vietoje.

    Iš viso laive buvo 10 žmonių, tarp jų – Azerbaidžano, Turkijos, Vokietijos ir Ukrainos piliečiai. Diplomatinės tarnybos teigė koordinuojančios veiksmus su atsakingomis institucijomis dėl sužeistųjų pargabenimo ir žuvusiųjų dokumentų sutvarkymo.

    Kas kaltas ir kodėl tai svarbu

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija atsakomybės dėl atakos viešai nepriskyrė nė vienai pusei. Tuo metu Ukrainos infrastruktūros ir transporto srityje dirbančios institucijos pareiškė, kad smūgį įvykdė Rusija, ir tai esą yra platesnės kampanijos prieš civilinius laivus bei uostų infrastruktūrą dalis.

    Rusijos gynybos ministerija paskelbė, jog atakavo du į Odesą plaukusius krovininius laivus ir vilkiką, teigdama, kad laivai gabeno karines siuntas. Kyjivas viešai nekomentavo šių teiginių.

    Čornomorskas yra vienas svarbiausių Ukrainos komercinių uostų Juodojoje jūroje ir reikšmingas grūdų eksporto terminalas. Po plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais grūdų gabenimas kurį laiką vyko pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, tačiau Rusijai iš jos pasitraukus 2023 metais uostų ir laivybos saugumo rizikos regione padidėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais smūgiai civilinei laivybai Juodojoje jūroje padažnėjo, o incidentai su trečiųjų šalių vėliavas keliančiais laivais kelia vis didesnį nerimą dėl jūrininkų saugumo. Ši ataka – ne pirmas atvejis, kai per išpuolius regione nukenčia Azerbaidžano piliečiai: anksčiau buvo pranešta ir apie žūtis Azovo jūroje.