CP v2

Tag: Rusijos karas Ukrainoje

  • Kanye West planuoja koncertus Rusijoje: pirmas ryškus Vakarų atlikėjas nuo 2022 metų invazijos

    Kanye West planuoja koncertus Rusijoje: pirmas ryškus Vakarų atlikėjas nuo 2022 metų invazijos

    Kanye West, pastaraisiais metais prisistatantis Ye vardu, planuoja surengti du koncertus Rusijoje. Apie tai skelbiama Sankt Peterburgo „Gazprom Arena“ komunikacijoje, kur minima, kad pasirodymai numatyti spalio 10 ir 11 dienomis.

    Jei renginiai įvyks, tai būtų vienas ryškiausių Vakarų muzikos pasaulio sugrįžimų į Rusijos sceną nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Po karo pradžios daug tarptautinių atlikėjų ir organizatorių viešai pasitraukė iš šalies, o koncertų rinka tapo politiškai jautri.

    Koncertai planuojami, bet neaiškumų daug

    Kol kas nėra aišku, ar pasirodymai sulauks galutinių leidimų ir ar bus įgyvendinti praktiškai, nes Rusijoje išlieka tiek politiniai, tiek organizaciniai ribojimai. Pastaruoju metu šalyje vis dažniau girdimos konservatyvių aktyvistų iniciatyvos mažinti Vakarų kultūros įtaką viešojoje erdvėje.

    Tokį foną sustiprino ir dalies politikų komentarai. Valstybės Dūmos narys Vitalijus Milonovas viešame pasisakyme ragino, kad atlikėjas vietoj suplanuoto repertuaro rinktųsi tradicines rusiškas dainas.

    „Gal tada jis liausis daręs šlykščius dalykus ir taps normaliu žmogumi“, – sakė Vitalijus Milonovas.

    Europos turas ir boikotai

    Žinia apie planuojamus koncertus Rusijoje pasirodė po prieštaringai vertinto West 2026 metų Europos turo. Šiais metais kai kuriose šalyse jo pasirodymai buvo atšaukti arba uždrausti, o kitur vis dėlto įvyko, sukeldami diskusijas apie žodžio laisvės ribas ir viešų renginių atsakomybę.

    Sprendimus riboti koncertus lėmė ne vien saugumo ar reputacinės rizikos vertinimai, bet ir paties atlikėjo ankstesni pareiškimai. Pastaraisiais metais West ne kartą sulaukė kritikos dėl antisemitinių pasisakymų ir provokuojančių simbolių naudojimo, o dalis prekės ženklų ir partnerių nuo jo buvo atsiriboję.

    Reputacijos krizė ir bandymai atsiprašyti

    West reputacijos krizė ryškiai paaštrėjo po 2022 metų, kai jo pasisakymai socialiniuose tinkluose tapo viešų skandalų ir blokavimų priežastimi. Vėliau jis neteko dalies profesinių ryšių, o jo veiksmai buvo plačiai kritikuojami tiek muzikos industrijoje, tiek žmogaus teisių organizacijų ir bendruomenių.

    Vėlesniais metais atlikėjas periodiškai grįždavo į viešumą su naujomis provokacijomis, o kartu bandė švelninti žalą atsiprašymais. Kritikai vis dėlto kėlė klausimą, ar tokie pareiškimai nėra susiję su albumų ir turų reklama, nes atsiprašymai dažnai sutapdavo su naujais karjeros etapais.

    Planuojami pasirodymai Sankt Peterburge, jei įvyks, greičiausiai taps ne tik muzikiniu, bet ir politiniu įvykiu, kuris bus vertinamas per Rusijos karo Ukrainoje kontekstą. Tarptautinėje erdvėje toks žingsnis gali iš naujo įžiebti diskusijas apie kultūros vaidmenį sankcijų, boikotų ir karo metu.

  • Aštuonios šalys prisijungia prie ES sankcijų Baltarusijai: kas griežtinama ir ką tai keičia?

    Aštuonios šalys prisijungia prie ES sankcijų Baltarusijai: kas griežtinama ir ką tai keičia?

    Aštuonios šalys sulygiuoja politiką

    Aštuonios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės sutiko savo nacionalinę politiką suderinti su naujausiais ES ribojimais Baltarusijai. Sprendimas siejamas su Minsko parama Rusijos karui prieš Ukrainą ir rizika, kad Baltarusija gali prisidėti prie sankcijų apėjimo.

    Apie prisijungimą pranešta, kai ES Taryba 2026 metų liepos 23 dieną patvirtino papildomą ribojamųjų priemonių paketą. ES palankiai įvertino šių valstybių sprendimą, nes tai išplečia sankcijų taikymo geografiją ir mažina spragas regioninėje prekyboje.

    Kokios priemonės griežtinamos

    Pagal paskelbtą informaciją, naujausios priemonės sugriežtina prekybos ir technologijų apribojimus toms prekėms, kurios galėtų stiprinti Baltarusijos karinius, technologinius, gynybos ar saugumo pajėgumus. Praktikoje tai reiškia griežtesnę kontrolę dvigubos paskirties įrangai, komponentams ir technologijoms.

    Taip pat numatyti papildomi ribojimai importui, kuris galėtų tapti alternatyviu Baltarusijos pajamų šaltiniu. Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant mažinti režimo galimybes finansuoti valstybės aparatą ir su karu susijusius poreikius.

    Kriptoturto sektorius ir išimtys infrastruktūrai

    Pakete išskiriamas ir kriptoturto sektorius: išplečiami apribojimai Baltarusijos dalyvavimui ES veikiančiose kriptoturto paslaugose ir versluose. Tai atitinka bendrą ES kryptį griežtinti finansinių srautų kontrolę, kai ieškoma būdų ribojimams apeiti.

    Kartu numatytos išimtys, kad Baltarusiją pasiektų prekės ir paslaugos, būtinos viešosios interneto infrastruktūros palaikymui. Ši nuostata paprastai siejama su siekiu nekenkti bazinėms ryšio paslaugoms, kurios svarbios civiliams gyventojams ir informacijos prieigai.

    „Sankcijų suderinimas su ES yra svarbus žingsnis mažinant galimybes Baltarusijai prisidėti prie agresijos ir apeiti ribojimus“, – teigiama ES pozicijoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad sankcijų efektyvumą vis labiau lemia ne tik naujų draudimų apimtis, bet ir įgyvendinimas: muitinės kontrolė, galutinių gavėjų patikra, finansinių grandinių skaidrinimas ir tarptautinis koordinavimas. Kuo daugiau valstybių taiko suderintas taisykles, tuo mažiau lieka alternatyvių maršrutų sankcionuotoms prekėms ir kapitalui.

  • Ukrainoje dingo beveik 800 tūkst. ginklų: pareigūnai įspėja, kuo tai gali baigtis Europai

    Ukrainoje dingo beveik 800 tūkst. ginklų: pareigūnai įspėja, kuo tai gali baigtis Europai

    Ukrainos ginklų apskaitos registre nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios užfiksuota 780 465 dingę arba pavogti ginklai. Vien per pirmuosius 2026 metų mėnesius registrą papildė dar apie 149 760 naujų įrašų, rodo Ukrainos vidaus reikalų institucijų duomenys, kuriuos apibendrino viešųjų duomenų platforma „Opendatabot“.

    Nors didžioji dalis atvejų siejama su koviniais nuostoliais ir chaotiška fronto logistika, ekspertai pabrėžia, kad bet koks neapskaitytas ginklas didina nusikalstamo panaudojimo riziką. Tokie ginklai gali būti paslepiami, perleidžiami nelegaliai ar iš naujo ištraukiami į apyvartą pasikeitus situacijai regione.

    Kokie ginklai dingsta dažniausiai

    Duomenys rodo, kad registre dominuoja automatiniai ginklai, ypač AK-74 tipo automatai, taip pat medžiokliniai šautuvai ir karabinai. Registras apima ne tik karinės paskirties, bet ir civilinius, taip pat dar iki karo laikotarpio ginklus, todėl bendras skaičius atspindi plačią apskaitos bazę.

    Daugiausia pranešimų apie dingusius ar pavogtus ginklus fiksuota Mykolajivo srityje, Kyjive ir Donecko srityje. Tai teritorijos, kuriose ilgą laiką vyko intensyvūs mūšiai, buvo vykdoma gynyba ir rotacijos, o tai didina ginklų praradimo tikimybę tiek mūšio metu, tiek sandėliuojant ar transportuojant.

    Ar tai reali grėsmė Europai?

    Susirūpinimas dėl galimo ginklų nutekėjimo į Europos nusikalstamas struktūras skamba ir kai kurių ES valstybių institucijose. Palermo prokuroras Maurizio De Lucia, kalbėdamas parlamento antimikrobinės komisijos posėdyje, atkreipė dėmesį, kad Sicilijos Cosa Nostra domisi pažangesniais ginklais, kurie atsiranda su karu Ukrainoje susijusioje juodojoje rinkoje.

    „Mafijos grupuotės stebi, kokia ginkluotė atsiranda nelegalioje apyvartoje, ir rodo susidomėjimą pažangesniais sprendimais, įskaitant dronus, galinčius gabenti sprogmenis“, – sakė M. De Lucia.

    Kartu prokuroras pabrėžė, kad iki šiol Pietų Italijoje aptinkami nelegalūs ginklai dažniau siejami su Balkanų kilme, o ne tiesioginiu tiekimu iš Ukrainos. Tai dera su tarptautinių tyrimų išvadomis, kad sisteminio, masinio Vakarų tiekiamos ginkluotės nukreipimo į tarptautinę juodąją rinką įrodymų nėra.

    Ką sako tarptautiniai tyrimai

    Small Arms Survey ir Global Initiative Against Transnational Organized Crime vertinimai ne kartą akcentavo, kad nukrypimai pasitaiko, tačiau dažniausiai jie yra riboti ir labiau lokalūs. Tyrėjai pažymi, kad Vakarų modeliai sudaro nedidelę dalį konfiskuojamos nelegalios ginkluotės, o didžioji nelegalių srautų dalis Europoje tradiciškai siejama su senesniais kanalais.

    Vis dėlto vien dingusių vienetų mastas reiškia, kad rizika negali būti ignoruojama. Karo sąlygomis ginklų apskaita ir kontrolė tampa sudėtingesnė, o iššūkiai gali persikelti į pokarinį laikotarpį, kai didėja tiek nelegalių sandorių, tiek ginklų grąžinimo ir demobilizacijos kontrolės svarba.

    ES ir Ukrainos institucijoms tai reiškia būtinybę stiprinti registrų kokybę, sandėliavimo ir logistikos grandinių auditą, taip pat keitimąsi informacija tarp teisėsaugos struktūrų. Ekspertų teigimu, didžiausią efektą duoda prevencija vietoje, kol ginklai dar nepatenka į ilgalaikius nelegalius kanalus.

  • Zelenskio susitikimas su Trumpu Baltuosiuose rūmuose: kalbėta apie „Patriot“ ir įstrigusią diplomatiją

    Zelenskio susitikimas su Trumpu Baltuosiuose rūmuose: kalbėta apie „Patriot“ ir įstrigusią diplomatiją

    Uždari pokalbiai Ovaliajame kabinete

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Baltuosiuose rūmuose už uždarų durų susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kyjivas siekia atnaujinto politinio impulso ir didesnės karinės paramos, Rusijai tęsiant plataus masto karą prieš Ukrainą.

    Pasak pranešimų, susitikimas truko kiek ilgiau nei valandą, tačiau iš karto po jo detalių viešai nepateikta. Derybų fonas įtemptas: abi pusės pastaruoju metu intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, o JAV remiamos pastangos sustabdyti karą išlieka įstrigusios.

    „Geras susitikimas su prezidentu Trumpu Ovaliajame kabinete. Ačiū už viską, ką darome kartu, kad apsaugotume ukrainiečių gyvybes ir priartintume taiką“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Dėmesys oro gynybai ir gamybos licencijoms

    Ukrainos lyderis taip pat pabrėžė, kad su JAV prezidentu aptarė idėjas, susijusias su „Patriot“ perėmėjų gamybos licencijomis. Tokios licencijos Kyjivui reikštų galimybę sparčiau papildyti atsargas ir mažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo grandinių, kurios karo metu tampa kritiškai pažeidžiamos.

    Šis akcentas atspindi platesnę Ukrainos oro gynybos problemą: Rusija vis dažniau naudoja sunkiau perimamas raketas, o miestams ir infrastruktūrai tenka nuolatinis spaudimas. Ukrainai oro gynybos sistemos ir jų šaudmenys yra vienas svarbiausių prioritetų, nes nuo jų tiesiogiai priklauso civilių saugumas ir energetikos objektų apsauga.

    „Prezidentas ir aš aptarėme „Patriot“ perėmėjų gamybos licencijas ir dar kelias idėjas, kurios galėtų padėti. Taip pat kalbėjome apie diplomatiją, svarbu atgaivinti diplomatinį procesą. Mūsų komandos suderins tolesnio bendravimo detales“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pasikeitusi JAV paramos architektūra

    Šio vizito kontekste svarbus ir Vašingtono paramos modelis, kuris, kaip skelbiama, buvo koreguotas: vietoj tiesioginių ginklų siuntų Ukrainai prioritetas teikiamas schemai, pagal kurią Europos valstybės perka ginkluotę Ukrainai. Toks mechanizmas leidžia JAV išlaikyti politinę kontrolę ir tempą derinti su sąjungininkais, tačiau Kyjivui jis gali reikšti sudėtingesnį ir lėtesnį praktinį įgyvendinimą.

    Tuo pat metu Zelenskio ir Trumpo santykiai, sprendžiant iš viešų signalų, pastaruoju metu švelnėjo. JAV prezidentas anksčiau buvo užsiminęs apie galimybę suteikti licencijas oro gynybos gamybai ir kalbėjo apie diplomatijos atgaivinimo poreikį, nors konkrečių sprendimų viešumoje kol kas nedaug.

    Zelenskis pagerbs Lindsey Grahamo atminimą

    Be derybų Baltuosiuose rūmuose, Zelenskis turėtų dalyvauti memorialinėse iškilmėse respublikonų senatoriui Lindsey Grahamui, kuris ilgą laiką buvo vienas ryškiausių Ukrainos rėmėjų JAV politikoje ir, kaip pranešta, šį mėnesį netikėtai mirė sulaukęs 71 metų.

    Ukrainos prezidentas teigė užuojautą dėl senatoriaus mirties perdavęs ir JAV vadovui. Kyjivui tai svarbus simbolinis momentas, nes Grahamas ilgą laiką buvo vienas aktyviausių JAV politinių balsų, siekusių išlaikyti paramą Ukrainai aukščiausiame darbotvarkės lygyje.

    „Pareikšdamas užuojautą prezidentui Trumpui dėl Lindsey Grahamo mirties pasakiau, kad jis buvo tikras Ukrainos draugas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Trumpo darbotvarkėje ir Netanyahu vizitas

    Po susitikimo su Zelenskiu Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose turėtų priimti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. Tikimasi, kad pokalbiuose daugiausia dėmesio bus skiriama Irano temai ir JAV pastangoms grąžinti derybas į vėžes, taip pat regioniniams susitarimams ir Gazos atkūrimo klausimams.

    Šie vizitai rodo, kad Vašingtono užsienio politikos darbotvarkė vienu metu apima kelias krizes, o tai Ukrainai reiškia konkurenciją dėl politinio dėmesio, ginkluotės tiekimo pajėgumų ir finansinių resursų.

    „Tai didžiulė atsakomybė. Aptarsime visus darbotvarkės klausimus, pirmiausia Iraną. Žinoma, mūsų tikslas yra užtikrinti savo saugumą ir išplėsti taikos ratą“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

  • Rusijos smūgiai Kyjive kelia grėsmę 2,3 mln. herbariumo pavyzdžių: mokslininkai skubina skaitmeninimą

    Kyjivo centre, netoli Nepriklausomybės aikštės, esantis Ukrainos nacionalinis herbariumas vis dažniau atsiduria karo rizikos zonoje. Mokslininkai perspėja, kad intensyvėjant Rusijos smūgiams kyla grėsmė unikaliems, per šimtmečius sukauptiems augalų ir grybų pavyzdžiams.

    Herbariume, tarptautiniu kodu KW, saugoma apie 2,3 mln. išdžiovintų ir sužymėtų egzempliorių. Pasak tyrėjų, tai viena didžiausių kolekcijų Rytų Europoje, o dalis lapų yra nepakeičiami, nes kai kuriems augalams jie gali būti vienintelis oficialus įrodymas, kad rūšis apskritai egzistavo.

    Kolekcija oficialiai suformuota 1921 metais, tačiau ją papildė ir senesni universitetų herbariumai iš Kyjivo bei Charkivo. Juose yra augalų, presuotų dar 1700-aisiais, todėl archyvas apima maždaug du su puse šimtmečio mokslinių stebėjimų.

    Herbariumo lapai dokumentuoja ne tik Ukrainos florą: rinkiniuose sukaupti pavyzdžiai iš kelių žemynų. Tai svarbu ne vien botaniniams tyrimams, bet ir klimato kaitos analizei, invazinių rūšių plitimui atsekti bei istoriniams buveinių pokyčiams palyginti.

    Mokslininkai primena, kad 2022 metų spalį raketų smūgiai Kyjivo centre apgadino netoliese esančius mokslo ir kultūros objektus. Nors herbariumo pastatas tada nebuvo sunaikintas, pati ataka, jų teigimu, parodė, kaip arti gali atsidurti rizika.

    Didžiausią nerimą kelia pasikartojantys apšaudymai ir ilgalaikiai elektros tiekimo sutrikimai, kurie apsunkina stabilaus mikroklimato palaikymą saugyklose. Tokios kolekcijos ypač jautrios drėgmės ir temperatūros svyravimams, o gaisras, užliejimas ar tiesioginis pataikymas galėtų per trumpą laiką sunaikinti tai, kas kaupta kartomis.

    Pagrindinis siūlomas sprendimas – plataus masto skaitmeninimas, kuriant aukštos raiškos kiekvieno lapo ir etikečių vaizdus. Idėja paprasta: net jei pastatai nukentėtų, informacija apie pavyzdžius išliktų ir būtų prieinama pasaulio mokslininkams.

    Kyjivo botanikos instituto vadovaujama komanda teigia, kad skenavimas nėra vien atsarginė kopija. Kai skaitmeninė kolekcija tampa pasiekiama tarptautinei bendruomenei, atsiveria galimybės naujiems tyrimams, o retesnių tipinių pavyzdžių duomenys gali būti patikrinti ir panaudoti greičiau, nei laukiant fizinės prieigos prie archyvo.

    Ukrainos mokslininkai jau yra vykdę projektus, kuriuose pirmiausia skaitmeninti patys trapiausi ir vertingiausi lapai, sukuriant paieškai pritaikytą katalogą. Dabar panašų modelį siūloma pritaikyti ir daug didesniam KW herbariumo archyvui, kad mokslinė informacija išliktų nepaisant karo poveikio infrastruktūrai.

  • Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies karinė patirtis ir technologiniai gebėjimai sudaro tvirtą pagrindą Ukrainai tapti NATO nare. Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo gynybos pramonės forume Ankaroje jis akcentavo, kad Ukraina iš pagalbos gavėjos tapo saugumo tiekėja.

    Anot jo, per visą plataus masto karo laikotarpį Ukrainos kariuomenė greitai prisitaikė prie modernios kovos sąlygų, o tai leido sukurti pažangias oro gynybos, bepiločių sistemų ir smūgių giliai priešo teritorijoje pajėgas. Zelenskis teigė, kad tokie pajėgumai būtų natūrali NATO kolektyvinės gynybos dalis.

    „Ar tikrai teisinga palikti už NATO ribų šalį ir žmones, turinčius tokio lygio gynybinius pajėgumus? Jei jau mokame kovoti taip, šie pajėgumai turi stiprinti visus“, – sakė V. Zelenskis.

    Ukrainos lyderis pabrėžė, kad narystė sustiprintų viso Aljanso atgrasymą nuo Rusijos, nes Ukraina realiomis sąlygomis išbandė ir ištobulino tai, ką daugelis valstybių tik planuoja diegti. Jo vertinimu, Ukraina šiandien gali būti vienas svarbiausių Europos gynybos inovacijų šaltinių, ypač bepiločių technologijų srityje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos dronų ir raketinių smūgių nuotolis tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Zelenskis teigė, kad Ukrainos pajėgos iš esmės panaikino Rusijos įsitikinimą, jog jos giluminė teritorija yra saugi, todėl Maskvai tampa sudėtingiau stabiliai organizuoti gamybą ir logistiką.

    „Mes visiškai panaikinome pačią idėją, kad Rusija gali turėti strateginį užnugarį“, – sakė V. Zelenskis.

    Kaip vieną iš pavyzdžių jis įvardijo smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, tarp jų ir atakas prieš naftos perdirbimo objektus. Tokie veiksmai, pasak Ukrainos vadovo, nebeatrodo kaip pavienės operacijos, o tampa nauja karo realybe, kuri keičia rizikos skaičiavimus abiejose fronto pusėse.

    Kartu Zelenskis akcentavo sritį, kurioje, jo teigimu, Ukraina ir Europa vis dar turi kritinį trūkumą, tai antibalistinė oro gynyba. Jis pabrėžė, kad Vakarų gamybos apimtys nebeatitinka atakų masto, kurį Ukraina patiria reguliariai, o panašūs iššūkiai vis dažniau matomi ir kituose regioniniuose konfliktuose.

    Ukrainos prezidentas dar kartą paragino partnerius didinti oro gynybos sistemų tiekimą, ypač „Patriot“ kompleksų ir perėmėjų, taip pat spartinti europinių alternatyvų kūrimą ir masinę gamybą. Jo teigimu, artimiausiuose susitikimuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu jis ketina siekti sprendimų dėl platesnio „Patriot“ perėmėjų tiekimo ir technologijų perdavimo.

    JAV pozicija dėl Ukrainos narystės NATO išlieka viena jautriausių temų. D. Trumpas yra viešai atmetęs Ukrainos narystės perspektyvą artimiausiu metu, tačiau Kyjivas toliau argumentuoja, kad narystė ir integracija į Aljanso gynybos planavimą būtų ne tik politinis simbolis, bet ir praktinė investicija į Europos saugumą.

    NATO procedūros numato, kad naujos narės priimamos tik vienbalsiu visų sąjungininkių sutarimu, o sprendimai paprastai priklauso ir nuo politinių, ir nuo karinių, ir nuo saugumo rizikų vertinimo. Zelenskio žinia Ankaroje buvo nukreipta į tai, kad Ukraina, nepaisant karo, jau dabar turi realiai patikrintą kompetenciją, kurios Aljansui gali prireikti vis labiau neapibrėžtoje saugumo aplinkoje.

  • Zelenskio ultimatum Lukašenkai suveikė: Baltarusijoje nutilo rusų dronų valdymo įranga

    Zelenskio ultimatum Lukašenkai suveikė: Baltarusijoje nutilo rusų dronų valdymo įranga

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje įranga, kuri, pasak jo, buvo naudojama Rusijos dronams valdyti, po savaitės nustojo veikti. Tai įvyko po to, kai Kyjivas viešai pareikalavo per nustatytą terminą išjungti arba pašalinti įrenginius netoli Ukrainos sienos.

    Pasak V. Zelenskio, ultimatumą Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai jis paskelbė birželio 19 dieną, suteikdamas 7 dienas veiksmams. Ukrainos vadovas nurodė, kad kalbama apie ryšio retransliatorius Bresto ir Homelio srityse, besiribojančiose su Ukraina.

    „Nereikia jokių perteklinių žodžių. Jo teritorijoje stovi įranga, kuria nukreipiami smūgiai prieš Ukrainos civilius. Tegul ją pašalina arba išjungia“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas tvirtino, kad tokia infrastruktūra leidžia Rusijai tiksliau vykdyti dronų atakas prieš šiaurinius Ukrainos regionus, net ir ten, kur nevyksta intensyvūs sausumos mūšiai. Jo teigimu, tai didina grėsmę civiliams ir kritinei infrastruktūrai, todėl Kyjivas esą būtų svarstęs priemones šiai rizikai neutralizuoti.

    V. Zelenskis taip pat akcentavo platesnį Baltarusijos vaidmenį Rusijos karo logistikoje. Jo vertinimu, Minskas išlieka svarbus tiekimo kanalas, ypač degalų ir kitų resursų srityse, todėl bet kokie sprendimai riboti paramą Maskvai tiesiogiai veiktų Rusijos gebėjimus tęsti karą.

    Šis epizodas dar kartą išryškino, kad Baltarusijos teritorija, nors formaliai nedalyvauja karo veiksmuose, yra jautrus veiksnys Ukrainos saugumui. Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios ne kartą naudojosi Baltarusija kaip karinės infrastruktūros ir dislokavimo erdve, o Kyjivas nuolat pabrėžia, kad bet koks tokios veiklos suaktyvėjimas bus atidžiai stebimas.

    Kol kas nebuvo pateikta išsamių nepriklausomų patvirtinimų, ar įranga buvo tik laikinai išjungta, ar demontuota. V. Zelenskis teigė, kad Ukraina stebės situaciją ir vertins, ar pokyčiai yra ilgalaikiai.

  • Ukrainie – naujas smūgis: rusiški „Shahed“ su reaktyviniu varikliu skrieja taip greitai, kad nebespėja

    Ukrainie – naujas smūgis: rusiški „Shahed“ su reaktyviniu varikliu skrieja taip greitai, kad nebespėja

    Greičio šuolis keičia taisykles

    Ukrainos oro gynybai vis dažniau tenka susidurti su naujos kartos rusiškais smogiamaisiais dronais, kurių greitis jau ima pranokti dalį Ukrainos naudojamų perėmėjų. Vienas fronte dirbančių Ukrainos priešdroninių padalinių vadų pripažino, kad perėmimai vis dar vyksta, tačiau dažnai remiasi ne sistema, o situacijos palankumu ir operatorių patirtimi.

    Pasak jo, sparčiau skriejantys dronai mažina reakcijos laiką ir palieka mažiau erdvės klaidai, todėl anksčiau veikę sprendimai ne visada duoda tą patį rezultatą. Tokiomis sąlygomis didėja spaudimas greičiau diegti technologiškai pažangesnes perėmimo priemones ir tobulinti koordinavimą tarp skirtingų oro gynybos grandžių.

    Kodėl perėmėjai nespėja?

    Ukrainoje plačiai taikomi dronai perėmėjai iš pradžių buvo kuriami kovai su lėtesniais smogiamaisiais dronais, todėl susidūrus su greitesniais taikiniais ima trūkti esminio pranašumo. Praktikoje perėmimui dažniausiai reikia, kad perėmėjas būtų aiškiai greitesnis už taikinį, kitaip priartėjimas ir ataka tampa per lėti.

    Vadas, prisistatęs slapyvardžiu Ramzes, teigė, kad naujesni rusiški variantai kai kuriais atvejais gali viršyti 300 kilometrų per valandą greitį, o dalis modifikacijų priartėja prie 550 kilometrų per valandą ribos. Tokie skaičiai reiškia, kad perėmėjo greitis, baterijos atsargos ir valdymo tikslumas turi būti kitame lygyje nei iki šiol.

    Net ir lėtesni, klasikiniai smogiamieji dronai, skriejantys maždaug 200–250 kilometrų per valandą greičiu, išlieka sudėtingu taikiniu. Pasak pašnekovo, būna atvejų, kai operatoriai atpažįsta objektą ir patvirtina jo kilmę, bet perėmėjo energijos atsargos jau neleidžia užbaigti persekiojimo ir atlikti saugaus perėmimo.

    Oro sąlygos ir masto problema

    Dar viena silpnoji vieta – priklausomybė nuo oro sąlygų ir matomumo, kai perėmimui svarbus vizualinis kontaktas. Krituliai, rūkas ar žemi debesys sumažina aptikimo ir taikymo tikslumą, o tai sudaro palankesnes sąlygas smogiamiesiems dronams prasiveržti pro gynybą.

    Ramzeso teigimu, šiuo metu sėkmė dažnai ateina tada, kai taikinys manevruoja ir trumpam praranda greitį, o perėmėjų įgulos suspėja išnaudoti momentą. Jis pabrėžė, kad tokia sėkmės formulė sunkiai plečiama, kai atakų skaičius auga, o dronai tampa greitesni ir sudėtingesni.

    Ukrainos pusėje vis dažniau akcentuojama ir statistika, rodanti sparčiai didėjantį greitesnių dronų panaudojimą. Teigiama, kad 2026 metų sausį–birželio viduryje tokių dronų panaudota apie 1 400, kai 2025 metais jų buvo apie 180, o dalis vertinimų leidžia manyti, jog jų dalis atakose gali artėti prie 50 proc.

    Ką daro Ukraina?

    Ukraina tuo pačiu metu vysto naują perėmėjų kartą, kuri turėtų spręsti greičio ir autonomijos problemas. Skelbiama apie bandomas konstrukcijas, galinčias pasiekti apie 450 kilometrų per valandą greitį, taip pat apie sprendimus, kurie labiau automatizuotų perėmimo grandinę nuo aptikimo iki smūgio.

    Vis dėlto tokios sistemos paprastai reikalauja laiko, kol jos tampa masiškai prieinamos ir patikimos realiomis kovinėmis sąlygomis. Iki tol Ukrainai tenka derinti skirtingas priemones, ieškoti greitesnių perėmimo platformų ir mažinti priklausomybę nuo vien tik vizualinio taikinio fiksavimo.

    Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad dronų karas greitai evoliucionuoja, o pranašumą suteikia ne viena priemonė, o visuma: ankstyvas aptikimas, ryšio ir koordinavimo greitis, perėmimo priemonių įvairovė bei atsargų ir gamybos tempas. Greitesni smogiamieji dronai šią logiką tik dar labiau sustiprina.

  • Ukrainiečiai viešai dėkoja Lenkijai: parama 2022 metais prilygo ištisam kariuomenės korpusui

    Ukrainiečiai viešai dėkoja Lenkijai: parama 2022 metais prilygo ištisam kariuomenės korpusui

    Ukrainos interneto erdvėje vėl įsiplieskė diskusija apie tai, kokią reikšmę 2022 metais turėjo ankstyva Lenkijos karinė parama. Socialiniuose tinkluose ukrainiečiai pabrėžia, kad būtent greitis ir mastas tuomet padėjo išlaikyti frontą, kai Rusija mėgino palaužti šalį pirmaisiais plataus masto invazijos mėnesiais.

    Didelio dėmesio sulaukusiame įraše platformoje X vienas ukrainietis teigė, kad iš perduotos lenkiškos ginkluotės ir technikos būtų buvę galima suformuoti pajėgumą, prilygstantį kariuomenės korpusui. Pasak jo, svarbiausia buvo tai, kad dalis siuntų Ukrainą pasiekė kritiniu momentu, kai laikas reiškė ne tik teritorijas, bet ir valstybės išlikimą.

    Viešai skelbiami Lenkijos valdžios duomenys rodo, kad 2022 metais Ukraina iš Lenkijos gavo šimtus vienetų sunkiosios technikos ir reikšmingus artilerijos bei šaudmenų kiekius. Tarp dažniausiai minimų skaičių – 240 tankų, daugiausia T-72 modifikacijų, ir 82 artilerijos sistemos, taip pat pėstininkų kovos mašinos bei kita šarvuota technika.

    Tuo pačiu laikotarpiu Lenkija tapo viena svarbiausių grandžių, per kurias į Ukrainą keliavo sąjungininkų logistika. Dalis vertinimų nurodo, kad didžioji dalis tiekimo srautų į Ukrainą įvairiais etapais buvo susieta su Lenkijos infrastruktūra, o tai leido greičiau perdislokuoti techniką, amuniciją ir humanitarinius krovinius.

    Lenkijos institucijos taip pat akcentuoja karinį rengimą: ukrainiečių šaltiniuose ir Varšuvos skelbiamoje informacijoje dažnai kartojamas skaičius apie maždaug 26 000 apmokytų Ukrainos karių. Tokie mokymai, vykę poligonuose ir mokymo centruose, vėliau įsiliejo į platesnį Europos Sąjungos mokymo misijos formatą.

    Viešoje erdvėje minimi ir vėlesni, 2022–2024 metų, paramos skaičiai, kuriuose figūruoja 318 perduotų tankų, 586 šarvuotosios transporto priemonės, 137 artilerijos sistemos, taip pat naikintuvai MiG-29 ir sraigtasparniai Mi-24. Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas sovietinės kilmės technikos perdavimas buvo ypač svarbus, nes Ukrainos kariuomenei nereikėjo ilgo prisitaikymo prie visiškai naujų sistemų.

    Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ne kartą viešai teigė, kad kritiniu laikotarpiu Lenkija perdavė daugiau tankų nei nemaža dalis partnerių kartu sudėjus. Ukrainos visuomenės padėkos žinutės dabar primena, kad strateginis efektas dažnai priklauso ne vien nuo paramos apimties, bet ir nuo jos laiko, kai frontui reikalinga priemonė tampa lemiama per kelias savaites, o ne per kelis mėnesius.

    Ši diskusija atsinaujina platesniame kontekste, kai NATO šalys vis daugiau dėmesio skiria ne tik pavienėms siuntoms, bet ir ilgalaikiams tiekimo kontraktams, amunicijos gamybos didinimui bei ukrainiečių rengimui. Ankstyvoji Lenkijos parama Ukrainai šiandien dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kaip greitas politinis sprendimas ir logistika gali pakeisti karo eigą.

  • Smūgis Kyjivo Pečorų lavrai: Zelenskis ragina G7 didinti spaudimą Maskvai ir stiprinti oro gynybą

    Smūgis Kyjivo Pečorų lavrai: Zelenskis ragina G7 didinti spaudimą Maskvai ir stiprinti oro gynybą

    Per Rusijos naktinę dronų ir raketų ataką Kyjive apgadintas Kyjivo Pečorų lavros kompleksas – vienas svarbiausių Ukrainos istorinių ir religinių simbolių, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdai, kuriuose matyti virš šventovės kylanti liepsna.

    Kyjivo valdžia skelbė, kad per antskrydį tūkstančiai žmonių ieškojo prieglobsčio, dalis jų naktį praleido metro stotyse. Būtent todėl smūgis kultūros ir tikėjimo vietai Ukrainoje sukėlė ypatingai aštrią reakciją.

    Reakcija Kyjive ir Paryžiuje

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis smūgį lavrai pavadino vienu rimčiausių Rusijos nusikaltimų prieš krikščioniškąją kultūrą per visą karo laikotarpį. Jis ragino Prancūzijoje susitinkančius G7 lyderius imtis griežtesnių priemonių prieš Maskvą.

    „Labai svarbu, kad būtų G7 atsakas, ir kad jis būtų ryžtingas bei konkretus: daugiau spaudimo agresoriui ir daugiau paramos Ukrainos oro gynybai, ypač antibalistiniams pajėgumams“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Į įvykio vietą pirmadienio rytą atvyko prezidentas kartu su ministrės pirmininkės pareigas einančia Julija Svyrydenko ir kitais vyriausybės atstovais. Tuo metu gelbėtojai tęsė darbus, o lavros varpai, nepaisant padarytos žalos, vėl skambėjo virš miesto.

    „Tai brutalus išpuolis prieš mūsų žmones ir mūsų paveldą. Tai tikrasis Rusijos tariamų stačiatikiškų vertybių veidas“, – sakė Julija Svyrydenko.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot smūgį palygino su įsivaizduojamu Paryžiaus Dievo Motinos katedros bombardavimu, pabrėždamas simbolinę tokio smūgio reikšmę Europai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ataka tik sustiprino sąjungininkų ryžtą siekti paliaubų ir spausti Rusiją dėl karo pabaigos.

    Kuo išskirtinė Kyjivo Pečorų lavra?

    Kyjivo Pečorų lavra, dar vadinama Urvų vienuolynu, yra didžiulis vienuolynų ir cerkvių kompleksas, formuotas nuo XI iki XIX amžiaus. Jame yra ir požeminių erdvių – urvų sistema, kuri šimtmečius buvo piligrimystės ir dvasinio gyvenimo centras.

    Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovas metropolitas Epifanijus pranešė, kad per ataką užsiliepsnojo vienos svarbiausių komplekso šventovių stogas. Pasak jo, buvo prašoma maldų ir pagalbos, kad šventovė būtų išsaugota nuo sunaikinimo.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad Ukraina skubiai inicijuos procedūras UNESCO ir kitais tarptautiniais mechanizmais, siekdama tarptautinės reakcijos į tai, ką Kyjivas vadina valstybiniu barbarizmu. Toks kelias paprastai apima žalos fiksavimą, nepriklausomą vertinimą ir kreipimąsi dėl paveldo apsaugos priemonių.

    Smūgiai paveldui ir karo taktika

    Ataka prieš UNESCO saugomą objektą Kyjive dar kartą išryškino, kad karo metu taikiniu tampa ne vien karinė infrastruktūra, bet ir civiliniai bei kultūriniai simboliai. Tokie smūgiai didina visuomenės įtampą ir turi stiprų psichologinį poveikį, nes paliečia tapatybės ir istorinio tęstinumo jausmą.

    Žmogaus teisių gynėja Oleksandra Matviijčiuk, viena iš 2022 metais Nobelio taikos premiją gavusio Ukrainos pilietinės visuomenės atstovų, teigė, kad smūgis buvo sąmoningas ir nukreiptas į Ukrainos istorijos šaknis. Ji akcentavo, kad lavra siejama su Kyjivo Rusiaus laikotarpiu, o tai Ukrainoje dažnai suvokiama kaip argumentas, jog istoriniai regiono centrai formavosi Kyjive, o ne Maskvoje.

    „Rusija sąmoningai smogė lavrai, pastatytai Kyjivo Rusiaus laikais, kai Maskvos dar nebuvo, – dronu“, – sakė Oleksandra Matviijčiuk.

    Kyjive pabrėžiama, kad, nepaisant padarytos žalos, bus siekiama atkurti nukentėjusias šventoves, o tarptautiniu lygmeniu – didinti spaudimą Rusijai ir stiprinti Ukrainos oro gynybą. Pastarasis klausimas ypač aktualus dėl augančios kombinuotų atakų taktikos, kai dronai naudojami išsekinti gynybą, o raketos – smogti svarbiems taikiniams.