CP v2

Tag: Ryšių reguliavimo tarnyba

  • RRT kviečia moksleivius kurti klipus apie grėsmes internete: prizai iki 500 eurų

    RRT kviečia moksleivius kurti klipus apie grėsmes internete: prizai iki 500 eurų

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė nacionalinį moksleivių vaizdo turinio konkursą „Švarus internetas“ ir kviečia bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo įstaigų mokinius kūrybiškai kalbėti apie saugumą internete. Organizatoriai ragina atkreipti dėmesį į dažniausias grėsmes ir tai, kaip į jas reaguoti.

    Konkursu siekiama, kad moksleiviai savo kalba paaiškintų, kaip atpažinti privatumo pažeidimus, patyčias, sukčiavimą, manipulacijas bei kitą žalingą turinį. Dėmesys skiriamas ir DI sukurtam turiniui, kai tikroviškai atrodantys vaizdai ar balsai gali būti panaudoti apgaulėms ir šantažui.

    „Norime, kad patys moksleiviai parodytų, kaip realiose situacijose atpažinti pavojus ir ką daryti susidūrus su žalingu turiniu“, – sakė RRT atstovai.

    Dalyvauti gali moksleivių komandos iki penkių asmenų. Užduotis paprasta: telefonu sukurti 30–40 sekundžių trukmės vertikalų vaizdo klipą viena iš konkurso temų, orientuotų į kasdienes situacijas socialiniuose tinkluose ir žinučių programėlėse.

    RRT nurodo, kad geriausi darbai bus naudojami kaip edukacinis turinys įvairiose komunikacijos priemonėse, kad pasiektų kuo daugiau mokinių ir tėvų. Tokia praktika pastaraisiais metais stiprėja visoje Europoje, nes skaitmeninės rizikos vis dažniau persikelia į trumpų vaizdo įrašų platformas.

    Darbų registracija vyks rugsėjo 7–30 dienomis, o konkurso rezultatus planuojama paskelbti spalio 12 dieną. Laimėtojų apdovanojimas numatytas 2027 metų vasarį, o geriausių darbų autorių laukia iki 500 eurų vertės prizai.

  • Seime pritarta plėsti neteisėto turinio blokavimą: greitesnis CSAM šalinimas dėl vaikų saugumo

    Seimo komisija, svarstanti skaitmeninės politikos klausimus, vienbalsiai pritarė pataisai, kuri išplečia internete blokuojamo neteisėto turinio sąrašą. Pokytis siejamas su vaikų saugumu ir numato galimybę operatyviau stabdyti turinį, susijusį su seksualiniu vaikų išnaudojimu.

    Ši pataisa įtraukiama į planuojamus Elektroninių paslaugų įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktą. Įstatymo projektas toliau keliauja Seime ir artėja prie galutinio balsavimo etapo.

    Ką konkrečiai leis blokuoti?

    Numatoma, kad sprendimus dėl konkrečių interneto turinio vienetų blokavimo arba atblokavimo galės priimti Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas. Projektas pabrėžia, kad priemonė būtų taikoma tik aiškiai įstatyme įvardytoms, su sunkiais nusikaltimais siejamoms medžiagoms.

    Tarp tokių kategorijų minimos su terorizmu, prekyba žmonėmis, sunkiais nusikaltimais žmogaus gyvybei ir sveikatai, neapykantos nusikaltimais, sunkiais seksualiniais nusikaltimais, taip pat sukčiavimu ir neteisėta prekyba prekėmis ar paslaugomis susijusios schemos. Siekiama sukurti mechanizmą, kuris leistų greitai reaguoti tais atvejais, kai delsiama didina žalą.

    Komisijoje papildomai pritarta, kad į blokavimo procedūrų apimtį aiškiai būtų įtrauktas CSAM turinys, tai yra medžiaga, kurioje fiksuojamas seksualinis vaikų išnaudojimas. Toks papildymas argumentuojamas tuo, kad šios medžiagos plitimas internete gali sukelti neatitaisomas pasekmes, o kuo greitesnis pašalinimas yra esminė prevencijos dalis.

    Kaip bus ginami vartotojų interesai?

    Įstatymo projekte numatyta galimybė ginčyti priimtą sprendimą teisme. Tai reiškia, kad procedūroje atsiranda papildomas saugiklis, skirtas sumažinti riziką, jog būtų nepagrįstai blokuojamas teisėtas turinys.

    Diskusijose Seime opozicija siūlė siaurinti blokavimo sąrašą, tačiau komisija tokius siūlymus atmetė. Valdančiųjų atstovai argumentavo, kad veiksmai, laikomi nusikaltimais realiame gyvenime, neturėtų įgyti išimčių skaitmeninėje erdvėje.

    „Nėra pagrindo nusikaltimų persekioti realiame pasaulyje, bet jų ignoruoti skaitmeninėje erdvėje“, – sakė viceministras ir Seimo narys Michałas Gramatyka.

    DSA įgyvendinimas Lietuvoje

    Skaitmeninių paslaugų aktas Europos Sąjungoje taikomas nuo 2024 metų vasario, tačiau efektyviam jo vykdymui valstybėse narėse reikalingos nacionalinės procedūros ir institucijų įgaliojimai. Lietuvoje šiam tikslui pasirenkamas dviejų įstatymų paketas, kuriuo atskiriami mažiau ginčytini mechanizmai nuo labiausiai jautrių sprendimų dėl turinio blokavimo.

    Pirmojoje paketo dalyje numatoma stiprinti vartotojų teises, įskaitant skundų dėl platformų sprendimų teikimą ir ginčų sprendimo kelią. Kartu tikimasi užtikrinti didesnį platformų veikimo skaidrumą, ypač tais atvejais, kai kalbama apie neteisėto turinio šalinimą, reklamą ar nepagrįstą turinio pasiekiamumo ribojimą.

  • Po audros ryšys vėl veikia visur? RRT atskleidė, kiek stočių dar maitinamos generatoriais

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje visiškai normalizavosi, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos teigimu, mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams vėl teikiamos įprastu režimu, o didžioji dalis pažeistos infrastruktūros jau sutvarkyta.

    RRT nurodo, kad ryšio sutrikimus patyrę operatoriai „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“ užbaigė pagrindinius atstatymo darbus. Pasak tarnybos, operatoriai informavo, jog bazinės stotys veikia, o klientų, kuriems dėl audros ryšys būtų vis dar neveikiantis, nebeliko.

    „Šiandien galime pasakyti, kad po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Nors ryšio paslaugų sutrikimų nebeliko, dalis infrastruktūros dar veikia pasitelkiant rezervinius energijos šaltinius. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol atskirose vietovėse pilnai atkuriamas įprastas elektros tiekimas.

    RRT pabrėžia, kad audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių atsparumui, nes tinklų darbą labiausiai veikė ne ryšio įrangos gedimai, o elektros energijos tiekimo ir kiti infrastruktūros sutrikimai. Tokiais atvejais operatoriams tenka remtis rezerviniu maitinimu, o ryšio kokybė gali priklausyti nuo to, kaip greitai pavyksta užtikrinti stabilų energijos tiekimą konkrečiai stočiai.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT nurodo ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų veikimą bei operatorių infrastruktūros būklę. Tarnyba primena, kad ekstremalių situacijų metu ryšio stabilumą dažnai lemia keli veiksniai vienu metu, todėl atsparumo didinimas apima ir rezervinių energijos sprendimų plėtrą, ir greitesnį avarinių brigadų reagavimą.

  • Po audros ryšys grįžo visoje Lietuvoje: RRT skelbia, kas dar veikia ant generatorių

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje normalizavosi, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriai atstatė sutrikusių tinklų veikimą, o paslaugos gyventojams ir verslui teikiamos įprastu režimu.

    RRT nurodo, kad ryšio sutrikimai buvo susiję ne vien su pačia ryšio įranga, o pirmiausia su elektros tiekimo ir kita infrastruktūra. Dėl to daliai bazinių stočių prireikė rezervinio maitinimo, kol atstatomas įprastas elektros energijos tiekimas.

    „Šiandien galime pasakyti – po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Pasak RRT, „Telia“ ir „Tele2“ tinklų veikimas buvo atkurtas anksčiau, o naujausiais duomenimis darbus užbaigė ir „Bitė“. Operatorius informavo, kad visos jo bazinės stotys veikia ir nebeturi audros paveiktų klientų.

    Nors ryšio paslaugų sutrikimų nebeliko, dalis infrastruktūros dar kurį laiką gali veikti pasitelkiant rezervinius energijos šaltinius. Šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kurios užtikrina paslaugų tęstinumą, kol tinklai grįžta prie įprasto elektros maitinimo.

    Atsparumas tampa kritine sąlyga

    RRT pabrėžia, kad pastaroji audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumui. Didžiausią poveikį ryšiui paprastai sukelia ne pats mobiliojo ryšio tinklas, o išoriniai veiksniai, tokie kaip elektros tiekimo nutrūkimas, kabelių ir atramų pažeidimai, sudėtingesnė prieiga prie objektų.

    Tarnybos vertinimu, tokios situacijos išryškina rezervinio maitinimo, tinklų dubliavimo ir operatyvaus gedimų šalinimo svarbą. Praktikoje tai reiškia ne tik generatorius, bet ir akumuliatorių talpą, atsarginių dalių logistiką bei galimybę greitai perkonfigūruoti tinklą.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT taip pat skelbia ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų veikimą bei operatorių infrastruktūros būklę. Tarnyba ragina gyventojus, pastebėjus lokalius ryšio sutrikimus, apie tai informuoti savo ryšio paslaugų teikėją, nes pavieniai gedimai po ekstremalių orų gali išryškėti ir vėliau.

  • Po audros – netikėta žinia: RRT skelbia, ar Lietuvoje ryšys pagaliau grįžo į normą

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) teigimu, visiškai normalizavosi. Tarnyba pranešė, kad mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams vėl teikiamos įprastu režimu, o didžioji dalis infrastruktūros jau veikia stabiliai.

    Anksčiau fiksuoti sutrikimai buvo susiję ne tik su pačiais ryšio tinklais, bet ir su elektros energijos tiekimo problemomis bei fiziniais infrastruktūros pažeidimais. Dėl to operatoriams teko skubiai organizuoti remontą ir užtikrinti ryšį naudojant rezervinius sprendimus.

    RRT nurodo, kad anksčiau ryšio veikimą atkūrė „Telia“ ir „Tele2“, o vėliau darbus užbaigė ir „Bitė“. Operatorius informavo, kad visos jo bazinės stotys veikia, o paveiktų klientų nebeliko.

    „Šiandien galime pasakyti – po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Nors vartotojams ryšio sutrikimų nebefiksuojama, dalis tinklo dar laikinai remiasi rezerviniu maitinimu. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol atskirose vietovėse galutinai atstatomas įprastas elektros energijos tiekimas.

    Pasak RRT, audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumui. Tarnyba pabrėžia, kad tokiose situacijose kritiškai svarbūs rezerviniai energijos šaltiniai, atsarginiai maršrutai tinkle ir greitai mobilizuojamos remonto pajėgos, nes ryšys tampa būtinas ne tik kasdieniams poreikiams, bet ir pagalbos tarnyboms.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT praneša ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų būklę bei operatorių pasirengimą ekstremaliems įvykiams. Tarnyba akcentuoja, kad didžiausios rizikos ryšiui kyla tuomet, kai dėl stichijos sutrinka elektros tiekimas, todėl papildomos investicijos į rezervinį maitinimą ir tinklų atsparumą gali lemti greitesnį paslaugų atstatymą ateityje.

  • RRT skelbia naujausius skaičius: ryšys atsigauna, bet šimtai bazinių stočių dar neveikia

    Ryšių reguliavimo tarnyba praneša, kad ryšio situacija Lietuvoje toliau gerėja, tačiau mobiliojo ryšio tinklų atkūrimo darbai dar nesibaigė. Rugpjūčio 25 dieną operatoriai informavo, kad jų tinkluose vis dar neveikia 329 bazinės stotys, kai rugpjūčio 24 dieną neveikė 516.

    Pagal naujausius duomenis, daugiausia sutrikimų fiksuojama „Telia“ tinkle, kur neveikia 134 bazinės stotys. „Tele2“ tinkle neveikia 99, o „Bitės“ tinkle – 96 bazinės stotys, todėl dalyje vietovių ryšio kokybė gali išlikti prastesnė.

    „Matome nuoseklų situacijos gerėjimą ir mažėjantį neveikiančių bazinių stočių skaičių. Operatoriai tęsia infrastruktūros atkūrimo darbus, todėl situacija išlieka dinamiška ir gali keistis“, – sakė RRT tarybos narys Darius Kuliešius.

    Ne tik bazinės stotys

    RRT pabrėžia, kad mobiliojo ryšio paslaugų veikimas priklauso ne vien nuo bazinių stočių. Ne mažiau svarbūs yra elektros energijos tiekimas ir duomenų perdavimo jungtys, todėl net ir atstačius bazinės stoties darbą ryšys gali neatsinaujinti iš karto.

    Skirtingose vietovėse paslaugų atkūrimo trukmę dažnai lemia būtent ryšio ir elektros infrastruktūros grandinė, kurios dalys priklauso skirtingiems operatoriams. Dėl to, RRT vertinimu, itin svarbus koordinuotas bendradarbiavimas, kad paslaugos vartotojams būtų grąžintos kuo greičiau.

    „Vertindami situaciją matome, kad dalį sutrikimų lemia ne tik bazinių stočių veikla, bet ir duomenų perdavimo tinklai bei elektros energijos tiekimas. Todėl itin svarbus visų infrastruktūros operatorių bendradarbiavimas“, – pažymėjo D. Kuliešius.

    Atsparumas ir investicijos

    RRT primena, kad 2026 metais liepos mėnesį patvirtinti nauji reikalavimai ryšio paslaugų teikėjams, kuriais siekiama stiprinti tinklų atsparumą ir pagerinti pasirengimą didelio masto sutrikimams. Tikslas – kad panašiose situacijose ryšio atstatymas vyktų greičiau, o kritinė infrastruktūra būtų atsparesnė.

    Anot RRT, numatytoms priemonėms įgyvendinti operatoriams gali prireikti apie 39 mln. eurų investicijų. Taip pat akcentuojama, kad papildomų dažnių aukcionai suteikia galimybių gerinti ryšio kokybę ir padengiamumą visoje šalyje.

    RRT teigia ir toliau reguliariai skelbianti atnaujinimus apie ryšio situaciją bei atkūrimo procesą. Gyventojams primenama, kad reali situacija konkrečioje vietovėje gali kisti, kol darbai bus pilnai užbaigti.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimą: kaip skiriasi testamentai ir kokių klaidų vengti

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę ir praktinius klausimus, su kuriais dažniausiai susiduria gyventojai.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, ir truks apie 1,5 valandos. Organizatoriai informuoja, kad bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema skirta testamentams: bus aiškinama, kas yra testamentas, kokie esminiai skirtumai tarp paties asmens surašyto ir notaro patvirtinto testamento bei kokie teisiniai padariniai gali kilti skirtingais atvejais.

    Paskaitos metu taip pat bus aptarta, kuo testamentas skiriasi nuo turto dovanojimo ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, kada šie sprendimai gali turėti skirtingas pasekmes paveldėtojams ir kaip įprastai vertinamos dažniausios praktinės situacijos.

    Organizatoriai žada atsakyti į aktualius klausimus, pateikti praktinių pavyzdžių ir primena registruojantis atidžiai nurodyti el. pašto adresą, kad būtų galima atsiųsti priminimą apie paskaitą. Norintiems gali būti išduotas dalyvavimo pažymėjimas, kurį planuojama atsiųsti per dvi savaites.

    Paskaitą ves Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus. Prisijungti bus galima nuotoliniu būdu per tiesioginės transliacijos platformas, kurias nurodo organizatoriai.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: testamento rūšys, klaidos ir praktiniai atsakymai

    Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: testamento rūšys, klaidos ir praktiniai atsakymai

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projektu „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą. Joje bus aptariami dažniausi paveldėjimo teisės klausimai, kurie aktualūs planuojant turto perdavimą artimiesiems.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai nurodo, kad renginio metu bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema – paveldėjimo teisė: testamentai, jų skirtumai nuo kitų sandorių ir svarbiausi praktiniai klausimai. Lektorė Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus, žada aiškiai paaiškinti, kaip realiose situacijose veikia skirtingi teisiniai sprendimai.

    Dalyviams bus pristatyta, kas laikoma testamentu ir kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas nuo notaro patvirtinto testamento. Taip pat bus aptarta, kokie gali būti šių dokumentų teisiniai padariniai ir kokių formalių reikalavimų verta nepamiršti.

    Renginyje numatyta palyginti testamentą su kitais dažnai svarstomais sprendimais, tokiais kaip turto dovanojimas ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Lektorė taip pat ketina paaiškinti, kokios klaidos dažniausiai kainuoja laiką ir pinigus, kai paveldėjimo klausimai sprendžiami jau po žmogaus mirties.

    Organizatoriai praneša, kad registruojantis būtina ypač atidžiai įrašyti savo el. pašto adresą, nes kitu atveju gali nepasiekti priminimas apie paskaitą. Norintieji po renginio gali gauti dalyvavimą patvirtinantį pažymėjimą, kuris, kaip nurodoma, paprastai atsiunčiamas per dvi savaites.

    Paskaitą bus galima stebėti nuotoliniu būdu per „Zoom“ arba tiesioginės transliacijos formatu per „Youtube“. Prisijungimo informacija pateikiama organizatorių registracijos ir informaciniuose kanaluose.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: ką verta žinoti apie testamentus ir dažnas klaidas

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę. Renginys skirtas visiems, norintiems aiškiau suprasti testamentų sudarymo taisykles ir praktinius niuansus.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, nuo 16 valandos ir truks apie 1,5 valandos. Organizatoriai nurodo, kad bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema: testamentai

    Paskaitoje bus aptarta, kas laikoma testamentu, kokie yra skirtingi jo sudarymo būdai ir kokios teisinės pasekmės kyla pasirinkus vieną ar kitą formą. Taip pat bus aiškinama, kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas nuo notaro patvirtinto dokumento.

    Organizatoriai žada dėmesį skirti ir praktinėms situacijoms, kurios dažniausiai sukelia ginčus ar nesusipratimų paveldėjimo procese. Tarp jų – formos reikalavimai, paveldėtojų teisės, taip pat atvejai, kai palikėjo valia dokumentuose suformuluota nepakankamai aiškiai.

    Kuo testamentas skiriasi nuo kitų sandorių?

    Renginio metu bus lyginamas testamentas ir kiti turto perdavimo būdai, kurie realiame gyvenime dažnai painiojami: dovanojimas ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Bus paaiškinta, kada tokie sprendimai gali būti tinkami, o kada jie sukuria papildomų rizikų tiek pačiam asmeniui, tiek artimiesiems.

    Taip pat planuojama aptarti, ar testamentą įmanoma sudaryti ir patvirtinti elektroniniu būdu, bei kokius veiksmus verta atlikti iš anksto, kad vėliau nekiltų abejonių dėl dokumento galiojimo. Pabrėžiama, kad dažniausios klaidos paprastai susijusios su netiksliais duomenimis, formaliais reikalavimais ir klaidingais lūkesčiais dėl turto pasidalijimo.

    Kas ves paskaitą ir kaip dalyvauti?

    Paskaitą ves Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus. Dalyviams bus suteikta galimybė užduoti klausimus, o atsakymai bus orientuoti į gyventojams aktualiausias situacijas.

    Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija, kad organizatoriai galėtų atsiųsti priminimą apie renginį. Registruojantis svarbu atidžiai įvesti savo el. pašto adresą, nes klaidos atveju pranešimas gali nepasiekti.

    Organizatoriai nurodo, kad pageidaujantys gali gauti dalyvavimo pažymėjimą. Jei šis poreikis pažymimas registracijos anketoje, pažymėjimas turėtų būti atsiųstas per dvi savaites.

  • Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“: nemokama nuotolinė paskaita apie testamentus ir paveldėjimą

    Nuotolinė paskaita gegužės 21 dieną

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę. Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą ir truks apie 1,5 valandos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginys bus pritaikytas platesnei auditorijai: numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą. Dalyviams rekomenduojama iš anksto suplanuoti laiką ir pasirūpinti stabiliu interneto ryšiu.

    Ką svarbu žinoti apie testamentą?

    Paskaitos tema – paveldėjimo teisė: testamentai, jų skirtumai nuo kitų sandorių ir svarbiausi praktiniai klausimai. Lektorė Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus, aptars, kas yra testamentas ir kokie pagrindiniai jo teisiniai padariniai.

    Taip pat bus paaiškinta, kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas ir notaro patvirtintas testamentas. Renginyje žadama akcentuoti praktinius niuansus, kurie dažniausiai sukelia klausimų šeimoms sprendžiant turto perdavimo ateityje klausimus.

    Dažniausios klaidos ir praktiniai atvejai

    Pranešime planuojama aiškiai atskirti testamentą nuo kitų sandorių, kurie kartais pasirenkami kaip alternatyva, pavyzdžiui, dovanojimo ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių. Bus aptarta, kokiais atvejais žmonės klysta manydami, kad vienas ar kitas sprendimas „automatiškai“ išsprendžia paveldėjimo klausimus.

    Organizatoriai nurodo, kad bus paliestas ir klausimas, ar įmanoma testamentą sudaryti bei patvirtinti elektroniniu būdu, taip pat kokių klaidų vertėtų vengti, kad vėliau nekiltų ginčų tarp įpėdinių. Paskaitos pabaigoje numatomi atsakymai į dalyviams aktualius klausimus.

    Norintiems dalyvauti reikalinga registracija, o organizatoriai primena atidžiai įvesti el. pašto adresą, kad priminimas apie paskaitą pasiektų laiku. Taip pat nurodoma, kad dalyviai, registracijos metu pažymėję pageidavimą gauti pažymėjimą, jį turėtų gauti per maždaug dvi savaites.