CP v2

Tag: Ryšių reguliavimo tarnyba

  • Šviesolaidis prie pat namų, bet interneto nėra: Gitanas Nausėda siūlo finansuoti paskutinę mylią

    Molėtų rajone maždaug pusė namų ūkių nuo šviesolaidžio linijos yra nutolę tik 50–500 metrų, tačiau realiai prie itin spartaus ryšio prijungta apie 15 proc. būstų. Tokius duomenis pateikė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), pabrėždama, kad problema slypi ne tik infrastruktūros trūkume, bet ir prijungimo kainoje bei procedūrose.

    RRT vertinimu, vadinamoji paskutinė mylia, paskutinė tinklo atkarpa iki konkretaus namo, daugeliui gyventojų tampa neįveikiama dėl kabelio tiesimo darbų, suderinimų ir finansinės naštos. Tarnyba siūlo sprendimą, kuris leistų greičiau panaudoti jau nutiestą infrastruktūrą ir mažinti skaitmeninę atskirtį regionuose.

    Valstybės parama paskutinei myliai

    Diskusijos dėl paramos mechanizmo buvo iškeltos renginyje projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ kontekste. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė akcentavo, kad vien faktas, jog šviesolaidis nutiestas netoli, dar nereiškia, kad gyventojai gali juo pasinaudoti be papildomos pagalbos.

    „Ar galime tikrai tikėtis, kad visi gyventojai be jokios paramos bus pajėgūs susitvarkyti leidimus ir susimokėti už tuos paskutinius kelis šimtus metrų?“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Valstybės įsitraukimą kaip neišvengiamą siūlo ir projekto globėjas, prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, komerciniams operatoriams kabelį tiesti iki pavienių ir atokesnių sodybų dažnai neapsimoka, todėl be viešosios paramos dalis gyventojų lieka už borto.

    „Šioje vietoje sunku išvengti valstybės įsikišimo. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų paskutinės mylios kabelius, o ten, kur šviesolaidinio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Gitanas Nausėda.

    RRT taip pat siūlo svarstyti galimybę prijungimus finansuoti panaudojant lėšas, gaunamas iš radijo dažnių aukcionų. Tokia praktika dalyje Europos šalių laikoma logiška, nes dažnių ištekliai yra riboti, o surinktos pajamos gali būti grąžinamos visuomenei per ryšio prieinamumo didinimą.

    Ne tik kabelis, bet ir leidimai

    Kita ryšių plėtros kliūtis yra administracinės procedūros, kurios, pasak diskusijos dalyvių, neretai trunka ilgiau nei patys statybos darbai. RRT nurodo, kad bazinei stočiai su bokštu pastatyti kai kuriais atvejais gali prireikti iki dvejų metų, o didelę laiko dalį suvalgo derinimai.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad planuoja su suinteresuotomis pusėmis peržiūrėti, kur stringa procesai. Jo teigimu, tokie terminai yra neproporcingi, ypač kai ryšys regionuose tampa būtina sąlyga darbui, švietimui ir verslui.

    „Dveji su puse metų procedūroms – tai yra tikrai nenormalu“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad ryšio infrastruktūros plėtra turi būti derinama su atsparumu ekstremalioms situacijoms. Jo teigimu, ryšio sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms, nuo atsiskaitymų iki siuntų savitarnos terminalų veikimo.

    „Ryšys nėra vien tik žmogaus planšetė ar mobilusis telefonas. Ryšys – tai ir galimybė nusipirkti maisto produktų“, – sakė Juras Taminskas.

    Skaitmeninė atskirtis ir įgūdžiai

    RRT akcentuoja, kad skaitmeninė atskirtis nėra vien techninis klausimas, ji susijusi ir su žmonių gebėjimu naudotis paslaugomis. Tarnybos pateiktais duomenimis, bent bazinius skaitmeninius gebėjimus turi tik apie ketvirtadalis 55–74 metų Lietuvos gyventojų, o tai riboja galimybes naudotis e. paslaugomis net ir esant ryšiui.

    „Turime dvi paskutines mylias: viena – nuo tinklo iki namų, kita – nuo technologijos iki žmogaus gebėjimo ja pasinaudoti“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyviai pabrėžė bibliotekų ir vietos bendruomenių vaidmenį, kai reikia nuolatinės pagalbos žmonėms, kuriems neužtenka vienkartinių mokymų. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė siūlė svarstyti valstybės finansuojamą skaitmeninio konsultanto pareigybę bibliotekose.

    „O kodėl negali priimti tokio politinio sprendimo ir padaryti skaitmeninio konsultanto valstybės deleguotą apmokamą pareigybę? Tai būtų tikrai didelė paskata“, – sakė Danguolė Abazoriuvienė.

    RRT duomenimis, šiemet projekto skaitmeninio raštingumo pamokose dalyvavo 45 tūkst. senjorų, o skaitmeniniai ambasadoriai savarankiškai padėjo dar 11 tūkst. žmonių. Diskusijoje pabrėžta, kad ryšio prieinamumo didinimas ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas turi vykti lygiagrečiai, kitaip dalis visuomenės vis tiek liks nuošalyje.

  • Nausėda įspėja: be interneto regionuose ir skaitmeninės pagalbos senjorams atotrūkis tik augs

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje, Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos išvakarėse, paragino sparčiau mažinti skaitmeninę atskirtį. Jo teigimu, senjorams ir regionų gyventojams vis dar per dažnai stinga tiek skaitmeninių įgūdžių, tiek patikimo ryšio.

    Šalies vadovas pasveikino Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuoto projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyvius. Prezidentas akcentavo, kad per pastaruosius trejus metus iniciatyva išaugo ir sutelkė savivaldybes, bibliotekas, nevyriausybines organizacijas, technologijų bendroves bei ekspertus.

    „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad daugelio žmonių pastangos šiuos gražius žodžius – „Nė vienas nėra pamirštas“ – verčia tikrove“, – sakė Prezidentas.

    Prezidento teigimu, nors pažanga akivaizdi, vyresnio amžiaus žmonių ir regionuose gyvenančių gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai vis dar ryškiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Pasak jo, tai matyti kasdienėse situacijose, kai elektroninėmis paslaugomis naudojamasi retai arba jų atsisakoma dėl baimės suklysti.

    Šalies vadovas atkreipė dėmesį ir į prieinamumo problemą, kai dalis skaitmeninių paslaugų nepakankamai pritaikytos žmonėms su negalia, ypač turintiems regos ar klausos sutrikimų. Tokiais atvejais net ir norintys naudotis e. paslaugomis gyventojai susiduria su papildomomis kliūtimis.

    Tvarus pagalbos modelis

    Prezidentas ragino Lietuvoje kurti tvarų skaitmeninės pagalbos modelį, kuris veiktų ne epizodiškai, o nuolat. Jo vertinimu, pagalbos taškais galėtų tapti bibliotekos ir savivaldybių erdvės, o skaitmeninė pagalba turėtų būti siejama su socialinėmis bei užimtumo paslaugomis.

    Šalies vadovas kvietė savivaldybių merus aktyviau remti pagalbos teikimą bibliotekose ir bendruomenėse. Taip pat pabrėžė, kad paslaugos turi pasiekti ir tuos žmones, kurie dėl sveikatos ar kitų aplinkybių patys negali atvykti į savivaldybių centrus.

    Ryšio spragos kaime ir paskutinė mylia

    Prezidentas priminė, kad kaimiškose vietovėse šviesolaidinio ryšio iki šiol neturi 60 proc. namų ūkių. Jo teigimu, tai beveik dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, todėl ryšio infrastruktūros stiprinimas turi tapti nuosekliu valstybės prioritetu.

    Pasak šalies vadovo, viena didžiausių kliūčių yra vadinamoji paskutinės mylios problema, kai tinklas nutiesiamas iki gyvenviečių centrų, tačiau iki atskirų namų ūkių plėtra komerciniams operatoriams tampa nepatraukli. Prezidentas teigė, kad tokiais atvejais būtinas valstybės įsikišimas ir tikslinė parama.

    „Šioje vietoje būtinas valstybės įsikišimas. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų „paskutinės mylios“ kabelis. O tose vietose, kur šviesolaidžio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Prezidentas.

    Atsparumas po stichijų patirties

    Prezidentas taip pat priminė neseną stichiją, kai dalyje vietovių ilgesnį laiką nebuvo ne tik elektros, bet ir telefono bei interneto ryšio. Jo vertinimu, tai parodė, kad ryšio prieinamumas yra ne vien operatorių, bet ir valstybės pasirengimo bei atsparumo klausimas.

    Pasak šalies vadovo, skirtingų ryšio technologijų derinimas ir infrastruktūros atsparumo didinimas padėtų išvengti situacijų, kai krizės metu gyventojai lieka be informacijos ir pagalbos kanalų. Prezidentas padėkojo projekto partneriams ir paragino tęsti darbus mažinant skaitmeninę ir socialinę atskirtį.

  • Prezidentūroje spręs skaitmeninę atskirtį: kas prijungs paskutinę mylią regionuose?

    Prezidentūroje spręs skaitmeninę atskirtį: kas prijungs paskutinę mylią regionuose?

    Ryšių reguliavimo tarnyba kviečia gyventojus rugsėjo 30 dieną nuotoliu stebėti renginį „Skaitmeninis ryšys, kuris keičia gyvenimus“. Jis vyks Lietuvos Respublikos Prezidentūroje nuo 10.00 iki 13.30 valandos, transliacija bus pasiekiama po registracijos.

    Renginys yra skaitmeninio raštingumo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalis. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas ne vien mokymai, bet ir ilgalaikė pagalba žmonėms, kuriems skaitmeninės paslaugos vis dar kelia sunkumų.

    Pagrindinis dėmesys bus skirtas dviem temoms, kurios ypač aktualios regionuose. Pirma, kaip užtikrinti ryšio prieinamumą namų ūkiams, kurie dar lieka už fiksuoto ar mobiliojo ryšio tinklų ribų.

    Antra, kaip vyresnio amžiaus žmonėms suteikti nuolatinę pagalbą naudojantis e. paslaugomis, o ne apsiriboti vienkartiniais mokymais. Praktikoje tai apima ir kasdienes situacijas, tokias kaip prisijungimai, tapatybės patvirtinimas, elektroninė bankininkystė ar e. sveikata.

    Paskutinė mylia regionuose

    Diskusijoje „Paskutinė mylia regionuose: kas ir kaip prijungs likusius namų ūkius?“ bus kalbama apie ryšio infrastruktūros plėtrą. Ši tema dažniausiai atsiremia į investicijų atsiperkamumą retai apgyvendintose teritorijose ir į tai, kaip suderinti valstybės, savivaldybių ir operatorių atsakomybes.

    Pastaraisiais metais ryšio infrastruktūros stiprinimas glaudžiai siejamas ir su paslaugų patikimumu, ne tik su greičiu. Gyventojams svarbu, kad ryšys veiktų stabiliai tiek darbui ir mokslui nuotoliu, tiek kritinėse situacijose.

    Pagalba senjorams kasdien

    Diskusijoje „Skaitmeninė įtrauktis senjorams: kaip pereiti nuo vienkartinių mokymų prie nuolatinės pagalbos?“ bus ieškoma sprendimų, kaip žmonėms užtikrinti pagalbą tada, kai jos realiai prireikia. Dažnai tai reiškia konsultacijas vietoje, bendruomenėse, bibliotekose ar per savanorių tinklus.

    Renginyje taip pat bus pristatyti projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ rezultatai, skaitmeninių ambasadorių ir savanorių iniciatyvos. Organizatoriai akcentuoja, kad skaitmeninė įtrauktis remiasi ne vien technologijomis, bet ir žmonių pasitikėjimu bei įpročiais.

    Kartų skirtumai DI eroje

    Baigiamąjį pranešimą „Kartų skirtumai dirbtinio intelekto eroje“ skaitys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė prof. dr. Urtė Neniškytė. Pranešime bus aptariama, kaip skirtingos kartos mokosi ir prisitaiko prie sparčiai kintančių skaitmeninių įrankių.

    Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau norint stebėti transliaciją nuotoliu reikalinga išankstinė registracija. Užsiregistravusiems dalyviams prieš renginį bus atsiųstas priminimas ir prisijungimo informacija.

  • RRT įspėja: vienas savivaldybės sprendimas gali per metus pakeisti ryšį tūkstančiams

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sako, kad kokybiško interneto ir mobiliojo ryšio plėtra regionuose priklauso ne vien nuo operatorių investicijų. Savivaldybių sprendimai dėl teritorijų planavimo, leidimų ir prieigos prie infrastruktūros gali reikšmingai sutrumpinti projektų terminus bei sumažinti kaštus.

    RRT su Molėtų rajono savivaldybės vadovais aptarė fiksuotojo ir mobiliojo ryšio infrastruktūros analizę. Tarnybos vertinimu, būtent savivaldybės gali tapti ta grandimi, kuri padeda ryšiui greičiau pasiekti atokesnes gyvenvietes ir vienkiemius.

    „Spartus ir patikimas interneto ryšys šiandien yra tokia pati svarbi infrastruktūra kaip keliai, elektra ar vandentiekis“, – sakė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Paskutiniai metrai gali būti lemiami

    RRT skaičiavimais, šviesolaidiniu ryšiu šiuo metu gali naudotis apie 15 proc. Molėtų rajono savivaldybės namų ūkių. Tuo pačiu bent 100 Mb/s mobiliojo ryšio sparta pasiekia apie 69 proc. namų ūkių.

    Analizė išryškino didelį vadinamosios paskutinės mylios potencialą: daugiau kaip 4 000 būstų yra ne toliau kaip 500 metrų nuo esamo šviesolaidžio tinklo. Maždaug pusė jų yra iki 250 metrų, o apie dešimtadalis – vos iki 100 metrų.

    RRT teigimu, sudarius sąlygas prijungti šias gyvenamąsias patalpas, itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptis galėtų augti nuo maždaug 15 iki 50 proc. namų ūkių. Tai svarbu ne tik patogumui, bet ir nuotoliniam darbui, švietimo paslaugoms, telemedicinai bei verslo plėtrai.

    Mobiliajam ryšiui gali prireikti naujų stočių

    RRT duomenimis, Molėtų rajone trijų operatorių bazinės stotys veikia 39 unikaliose vietose. Tarnyba pabrėžia, kad mažas gyventojų tankis ir dideli atstumai tarp namų ūkių didina infrastruktūros plėtros sąnaudas, todėl dalyje teritorijų investicijos komerciškai atsiperka sunkiau.

    Iki 2028 metų pabaigos operatoriai turės užtikrinti bent 100 Mb/s spartą 95 proc. gyvenamųjų patalpų nustatytose baltosiose zonose. RRT modeliavimas rodo, kad Molėtų rajone tam galėtų prireikti iki 30 papildomų bazinių stočių.

    „Molėtų atveju daug kur nereikėtų kurti tinklo nuo nulio – svarbiausia įveikti paskutinius vos kelis šimtus metrų iki gyventojo ar verslo“, – sakė J. Šovienė.

    Ką realiai gali padaryti savivaldybė

    RRT ragina savivaldybes aktyviau planuoti ryšio infrastruktūros plėtrą ir aiškiai numatyti vietas, kur gali atsirasti nauji ryšio statiniai. Mobiliojo ryšio atveju tai reiškia greitesnį derinimą, aiškesnes taisykles ir galimybes naudotis savivaldybės valdoma infrastruktūra.

    Praktikoje savivaldybės gali suteikti prieigą prie savivaldybės žemės, pastatų stogų ar kitų tinkamų objektų, taip pat sparčiau organizuoti projektų derinimą ir leidimų išdavimą. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai vienos bazinės stoties vieta lemia ryšio kokybę kelioms gyvenvietėms.

    Plėtojant fiksuotąjį ryšį, savivaldybėms siūloma iš anksto įvertinti, kaip kelių, gatvių ir šaligatvių rekonstrukcijos darbai galėtų būti suderinti su ryšio linijų tiesimu. RRT akcentuoja, kad įrengus vamzdynus ar kitas inžinerines trasas kartu su kelių darbais, vėliau galima išvengti brangių pakartotinių kasinėjimų.

    RRT taip pat siūlo kartu su operatoriais nustatyti teritorijas, kur ryšio trūksta labiausiai, ir derinti savivaldybės infrastruktūros projektus su tinklų plėtros planais. Tarnybos vertinimu, kai kur gali būti svarstomos ir finansinės paskatos gyventojams ar verslui, norintiems prisijungti prie šviesolaidžio, jei būtent prisijungimo kaina tampa pagrindine kliūtimi.

    Molėtų rajono analizė yra RRT pilotinio projekto dalis, kuriuo siekiama sukurti praktinį modelį ir pritaikyti jį kitose savivaldybėse. Tarnyba skelbia šiemet parengusi ir savivaldybių elektroninių ryšių plėtros indeksą, kuris turėtų padėti aiškiau matyti skaitmeninės atskirties židinius ir sprendimus, kaip juos mažinti.

  • Nemokama nuotolinė paskaita senjorams: testamentai, rentos ir sutartys – ką būtina žinoti?

    Nemokama nuotolinė paskaita senjorams: testamentai, rentos ir sutartys – ką būtina žinoti?

    Ryšių reguliavimo tarnybos skaitmeninio raštingumo projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą 2026 metais rugsėjo 24 dieną. Renginys vyks ketvirtadienį nuo 16.00 iki 17.30 valandos, trukmė – 1,5 valandos.

    Paskaita bus transliuojama per „Zoom“, taip pat ją bus galima stebėti ir per „YouTube“. Organizatoriai nurodo, kad bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą, todėl renginys pritaikytas platesnei auditorijai.

    Kokias temas aptars lektorius?

    Pagrindinė paskaitos tema – paveldėjimas ir su juo susiję sprendimai, kurie ypač svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms ir jų artimiesiems. Kandidatas į notarus Rokas Narbutas žada aiškiai paaiškinti, kuo skiriasi testamentas, renta ir išlaikymo iki mirties sutartis, kokiais atvejais jos taikomos ir kokios dažniausios klaidos daromos pasirašant dokumentus.

    Taip pat bus aptarta, kaip vyksta paveldėjimo priėmimas ar atsisakymas, kada gali prireikti papildomų dokumentų ir kokios rizikos kyla, jei sprendimai atidedami iki paskutinės minutės. Po pranešimo numatyta klausimų ir atsakymų dalis, kurioje dalyviai galės užduoti jiems aktualius klausimus.

    Kas dar numatyta programoje?

    Renginį pradės VO „Senjorų pasaulis“ steigėja Vida Greičiuvienė, kuri trumpai pasidalins aktualijomis. Vėliau dalyvius pasveikins projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ koordinatorė Gintarė Ribinskienė.

    Pagrindinis pranešimas apie testamentus, rentas ir išlaikymo iki mirties sutartis vyks nuo 16.15 iki 17.00 valandos. Likęs laikas bus skirtas gyvam dialogui su lektoriumi, kad dalyviai galėtų pasitikslinti jiems svarbius niuansus.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Paveldėjimo ir ilgalaikių įsipareigojimų klausimai dažnai tampa jautrūs ne tik teisiškai, bet ir šeimos santykių prasme, todėl aiškus supratimas apie dokumentus padeda išvengti ginčų. Specialistai nuolat pabrėžia, kad sprendimai dėl turto, išlaikymo ar palikimo turėtų būti priimami įvertinus pasekmes ir pasikonsultavus su kompetentingais teisininkais ar notaru.

    Organizatorių teigimu, tokios paskaitos yra projekto tikslas – stiprinti skaitmeninį raštingumą ir kartu suteikti praktinių žinių, kurios praverčia kasdienėje buityje. Nuotolinis formatas leidžia dalyvauti žmonėms iš visos Lietuvos, o transliacija per „YouTube“ suteikia galimybę stebėti patogesniu būdu.

  • Nemokama paskaita apie investicinį sukčiavimą: ekspertė atskleis, kaip nepakliūti į spąstus

    Nemokama paskaita apie investicinį sukčiavimą: ekspertė atskleis, kaip nepakliūti į spąstus

    Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuojamas ir Prezidento globojamas skaitmeninio raštingumo projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ rugsėjo 17 dieną kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie investicinį sukčiavimą. Renginys prasidės 16.00 valandą, trukmė – 1,5 valandos.

    Paskaita bus pritaikyta platesnei auditorijai, numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą. Organizatoriai akcentuoja, kad sukčiai vis dažniau taikosi į žmones, kurie ieško greitesnių investavimo sprendimų ar pasitiki socialiniuose tinkluose matoma reklama.

    Pastaraisiais metais investiciniai sukčiavimai išnaudoja ne tik emocijas, bet ir technologijas: netikras žinomų žmonių rekomendacijas, suklastotus naujienų portalų puslapius, spaudimą veikti skubiai. Dažnas scenarijus prasideda nuo pažado apie didelę grąžą ir baigiasi prašymu pervesti pinigus ar įsidiegti nuotolinės prieigos programą.

    Ekspertai pabrėžia, kad riziką didina ir DI įrankiai, leidžiantys lengviau kurti įtikinamas klastotes, imituoti balsą ar vaizdą. Dėl to patariama kiekvieną pasiūlymą tikrinti keliais nepriklausomais kanalais, neskubėti ir nepasitikėti vien reklama ar tariamo konsultanto spaudimu.

    Paskaitoje bus aptariami dažniausi investicinio sukčiavimo požymiai, manipuliavimo būdai ir praktiniai žingsniai, kaip apsaugoti savo lėšas. Programoje numatytas naujienų pristatymas ir pranešimas apie investicinio sukčiavimo spąstus, kurį skaitys Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė.

    Dalyvavimas nemokamas, reikalinga išankstinė registracija. Paskaitą taip pat bus galima stebėti „YouTube“ tiesiogiai.

  • Prezidentūroje – RRT renginys apie skaitmeninį ryšį: kviečia prisijungti nuotoliu

    Prezidentūroje – RRT renginys apie skaitmeninį ryšį: kviečia prisijungti nuotoliu

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kviečia gyventojus nuotoliu stebėti tradicinį skaitmeninio raštingumo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ renginį, kuris šiemet vyks Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Renginys skirtas aptarti, kaip skaitmeninis ryšys ir technologijos keičia žmonių kasdienybę, paslaugų prieinamumą ir bendravimą.

    Renginio tema – „Skaitmeninis ryšys, kuris keičia gyvenimus“, o pagrindinis akcentas – reali skaitmeninės atskirties mažinimo nauda. Diskusijose paprastai daug dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonėms, regionų gyventojams ir tiems, kuriems sunkiau naudotis e. paslaugomis ar išmaniaisiais įrenginiais.

    RRT primena, kad skaitmeninis raštingumas šiandien apima ne tik gebėjimą naudotis internetu, bet ir saugų elgesį: atpažinti sukčiavimą, saugoti asmens duomenis, kritiškai vertinti informaciją. Šios temos aktualios augant nuotolinių paslaugų mastui ir vis dažniau fiksuojant telefoninių bei internetinių apgavysčių atvejus.

    Data ir prisijungimas

    Renginys vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną nuo 10.00 iki 13.30 valandos. Dalyviai kviečiami prisijungti nuotoliu, o registracija vykdoma iš anksto.

    Užsiregistravusiems dalyviams prieš renginį bus atsiųstas priminimas ir prisijungimo informacija. Organizatoriai taip pat skelbia renginio programą, kurioje numatyti pranešimai ir diskusijos apie ryšio svarbą kasdieniams poreikiams bei ateities pokyčiams.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Skaitmeninis ryšys vis labiau lemia galimybes gauti paslaugas, mokytis, dirbti ir bendrauti, todėl įgūdžių trūkumas gali tapti praktine kliūtimi kasdienybėje. RRT pabrėžia, kad skaitmeninės įtraukties stiprinimas yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia ir technologinių sprendimų, ir nuoseklaus visuomenės švietimo.

    Renginyje planuojama ieškoti atsakymų, kaip užtikrinti, kad technologijų pažanga būtų prieinama visiems, o skaitmeniniai įgūdžiai augtų kartu su paslaugų skaitmeninimu. Taip pat numatoma aptarti, kaip DI ir automatizacija keičia informacijos vartojimą bei kodėl vis svarbesnis tampa kritinis mąstymas.

  • Spauda traukiasi, o kompensacijos auga: „Lietuvos paštui“ už pristatymą jau 10,6 mln. eurų

    Lietuvoje mažėjant popierinių laikraščių ir žurnalų prenumeratai, valstybės išlaidos jų pristatymui toliau auga. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, už nuostolingą periodinių leidinių pristatymą „Lietuvos paštui“ už 2025 metus prašoma kompensuoti 10,61 mln. eurų.

    RRT pabrėžia, kad problema tampa sisteminė: leidinių apimtys traukiasi, tačiau mokesčių mokėtojų dengiami nuostoliai didėja. „Skaičiai liudija apie gilėjančią sisteminę problemą. Pristatomų periodinių leidinių apimtys kasmet mažėja, tačiau mokesčių mokėtojų padengiami periodinių leidinių pristatymo nuostoliai tik didėja“, – sakė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Per dešimtmetį pristatomų periodinių leidinių apimtys sumažėjo beveik perpus: nuo 15,38 mln. vienetų 2015 metais iki 7,84 mln. vienetų 2025 metais. Tuo pat metu kompensuojami pristatymo nuostoliai išaugo 2,2 karto – nuo 4,79 mln. iki 10,62 mln. eurų.

    RRT aiškina, kad augimą lemia masto ekonomijos efektas: logistikos tinklo išlaikymas, ypač retai apgyvendintose teritorijose, kainuoja panašiai, tačiau išlaidos pasiskirsto vis mažesniam leidinių kiekiui. Dėl to vieno leidinio pristatymo savikaina pakilo nuo 0,61 euro 2015 metais iki 1,55 euro pernai.

    Nustatyti pristatymo tarifai generuoja apie 0,20 euro pajamų už vieną leidinį, todėl likusi dalis tenka biudžetui. RRT skaičiuoja, kad valstybė iš esmės padengia apie 1,35 euro už kiekvieną pristatytą laikraštį ar žurnalą.

    Pasak RRT, prenumerata vis labiau koncentruojasi kaimiškose vietovėse: kaimo gyventojams pristatoma daugiau nei 76 proc. visų leidinių. 2025 metais „Lietuvos pašto“ periodinių leidinių pristatymo bendros sąnaudos sudarė 12,16 mln. eurų, o pajamos siekė 1,55 mln. eurų, tad pajamos padengė tik kiek daugiau nei 12 proc. išlaidų.

    Daugiausia biudžetui kainavo savaitraščio „Savaitė“ pristatymas – 1,7 mln. eurų, arba beveik 14 proc. visų pristatymo išlaidų. „Vakaro žinių“ pristatymas kainavo 430 300 eurų, „Draugo“ – 377 800 eurų, o „Panevėžio krašto“ – 373 000 eurų.

    Tarp dešimties daugiausia kainavusių leidinių dominavo regioninė spauda, taip pat pateko „Šilalės artojas“, „Santaka“, „Darbas“, „Auksinė varpa“, „Mūsų žodis“ ir „Rinkos aikštė“. Šių dešimties leidinių pristatymas kartu kainavo daugiau kaip 4,5 mln. eurų ir sudarė 37,2 proc. visų periodinės spaudos pristatymo išlaidų.

    RRT siūlo svarstyti, ar dabartinis finansavimo modelis yra tvarus, ir atkreipia dėmesį į kitų Europos šalių praktiką. „Mažėjant spaudos apimtims, verta peržiūrėti būdą, kaip finansuojamas valstybės siekis užtikrinti popierinės spaudos pristatymą gyventojams“, – sakė J. Šovienė.

    Vienas galimų kelių – remti ne vieną konkretų operatorių, o pačią paslaugą: aiškiai apibrėžti teritorijas, kuriose pristatymas komercinėmis sąlygomis neįmanomas, ir konkurso būdu parinkti efektyviausiai paslaugą galinčius teikti operatorius. RRT vertinimu, tai galėtų didinti konkurenciją dėl valstybės lėšų ir skatinti ieškoti ekonomiškesnių pristatymo sprendimų.

  • RRT meta iššūkį moksleiviams: 40 sek. klipas apie grėsmes internete gali atnešti 500 eurų

    RRT meta iššūkį moksleiviams: 40 sek. klipas apie grėsmes internete gali atnešti 500 eurų

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė nacionalinį moksleivių vaizdo turinio konkursą „Švarus internetas“. Mokiniai kviečiami sukurti trumpą vaizdo klipą ir savo kalba papasakoti, su kokiomis grėsmėmis susiduriama internete.

    Konkurse siūloma kalbėti apie patyčias, sukčiavimą, manipuliaciją, privatumo pažeidimus ir žalingą turinį, taip pat apie tai, kaip atpažinti ir tinkamai reaguoti į rizikingas situacijas. RRT akcentuoja, kad vis dažniau iššūkių kelia ir DI sugeneruoti vaizdai bei vaizdo įrašai, kurie gali būti panaudoti apgavystėms ar reputacijai pakenkti.

    Kas gali dalyvauti ir ką reikės sukurti?

    Dalyvauti gali bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų moksleiviai, subūrę komandas iki 5 asmenų. Pagrindinė užduotis yra telefonu sukurti 30–40 sekundžių vertikalų vaizdo klipą viena iš konkurso temų.

    RRT nurodo, kad geriausi darbai bus panaudoti kaip edukacinis turinys ir gali atsirasti tinklalaidėse bei kitoje tarnybos komunikacijoje, kuri pasiekia auditoriją visoje Lietuvoje. Taip moksleivių sukurti pavyzdžiai gali tapti praktinėmis pamokomis bendraamžiams.

    Svarbiausios datos ir prizai

    Darbų registracija vyks rugsėjo 7–30 dienomis, o konkurso rezultatus planuojama paskelbti spalio 12 dieną. Laimėtojų apdovanojimas numatytas 2027 metais vasarį.

    Geriausių darbų autorių laukia iki 500 eurų vertės prizai. RRT ragina mokyklas ir mokytojus paskatinti mokinius dalyvauti, nes trumpas klipas gali tapti proga ne tik kūrybiškai pasireikšti, bet ir prisidėti prie saugesnio elgesio internete įpročių formavimo.

  • RRT skelbia „Švarus internetas“ konkursą: 30 sekundžių klipas gali atnešti 500 eurų prizą

    RRT skelbia „Švarus internetas“ konkursą: 30 sekundžių klipas gali atnešti 500 eurų prizą

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kviečia bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų moksleivius dalyvauti nacionaliniame vaizdo turinio konkurse „Švarus internetas“. Dalyvių prašoma kūrybiškai ir aiškiai parodyti, kaip kasdienybėje atpažinti rizikas internete ir elgtis saugiau.

    Konkursas orientuotas į realias grėsmes, su kuriomis susiduria paaugliai: privatumo pažeidimus, patyčias, sukčiavimo schemas, manipuliacijas ir klaidinančią informaciją. Atskirai pabrėžiamos ir DI sukurtų vaizdų bei vaizdo įrašų keliamos rizikos, kai tikroviškai atrodantis turinys gali būti panaudotas apgaule, šantažui ar reputacijai pakenkti.

    Dalyviai kviečiami suburti iki 5 moksleivių komandą ir telefonu sukurti 30–40 sekundžių trukmės vertikalų vaizdo klipą viena iš nurodytų temų. RRT akcentuoja, kad svarbiausia yra aiški žinutė ir atpažįstamos situacijos, kurios padeda bendraamžiams suprasti, ką daryti susidūrus su grėsmėmis.

    Darbų registracija vyks rugsėjo 7–30 dienomis, o konkurso rezultatai bus paskelbti spalio 12 dieną. Geriausių darbų autorių laukia iki 500 eurų vertės prizai, o laimėtojų apdovanojimas numatytas 2027 metais vasarį.

    RRT taip pat nurodo, kad geriausi moksleivių sukurti klipai taps edukacinio turinio dalimi ir bus naudojami viešojoje komunikacijoje, įskaitant tinklalaides ir kitas sklaidos formas. Taip siekiama, kad moksleivių parengti pavyzdžiai pasiektų kuo platesnę auditoriją ir prisidėtų prie saugesnio elgesio internete įpročių.