CP v2

Tag: Rytų flangas

  • NATO atskleidė, kaip stabdytų Rusiją: smūgiai Kaliningradui, Baltarusijai ir prie Sankt Peterburgo

    NATO atskleidė, kaip stabdytų Rusiją: smūgiai Kaliningradui, Baltarusijai ir prie Sankt Peterburgo

    NATO Varšuvoje pristatė atnaujintą atgrasymo ir gynybos koncepciją Rytų flange, skirtą greitai sustabdyti galimą Rusijos puolimą ir neleisti jam išsiplėsti. Aptarimas vyko Warsaw Security Forum metu, kur sąjungininkai akcentavo, kad planavimas grindžiamas karo Ukrainoje pamokomis ir realiais pajėgumais regione.

    Pagrindinė idėja siejama su vadinamąja pergalės teorija, kuri apjungia tradicines sausumos, oro ir jūrų pajėgas su plataus masto bepiločių, autonominių sistemų, robotikos ir jutiklių tinklu. Tokia architektūra turėtų sukurti nuolatinę stebėseną ir ankstyvą perspėjimą pažeidžiamiausiuose ruožuose, kad sprendimai būtų priimami per minutes, o ne per valandas.

    Pasak NATO karinio planavimo logikos, krizės atveju siekiama ne tik stabdyti į priekį judančius dalinius, bet ir taikytis į struktūras, kurios leidžia puolimui vykti. Tai reikštų smūgius vadavietėms, oro gynybai, ryšių mazgams ir logistikai, kad priešininkas prarastų galimybę tęsti operacijas.

    Koncepcijoje numatoma, kad hipotetinio konflikto atveju taikiniais galėtų tapti kariniai objektai Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ir teritorijose prie Sankt Peterburgo. NATO pabrėžia, kad tokie planai yra atgrasymo priemonė, o ne siekis eskaluoti situaciją, ir kad aljansas gina tik sąjungininkų teritoriją.

    „Užblokuosime pradinį puolimą. Jei jis tęsis, jį nuslopinsime ir neleisime toliau veržtis. O jei reikės, palaušime priešo gebėjimą kariauti prieš mus“, – sakė NATO pajėgų vadas Europoje generolas Alexusas Grynkewichius.

    Jis taip pat akcentavo pasirengimo principą: NATO turi būti pajėgus reaguoti nedelsiant, tačiau kartu nuolat tobulinti planus ir treniruotis, nes grėsmės aplinka kinta. Pastaraisiais metais aljansas stiprina regioninius gynybos planus, didina greitojo reagavimo pajėgų parengtį ir daugiau dėmesio skiria oro gynybai, tolimojo nuotolio smūgiams bei atsparumui hibridinėms atakoms.

    Naujoji kryptis atspindi ir technologinę karo raidą, kurią ypač aiškiai parodė Ukraina: pigūs dronai, masinis stebėjimas, elektroninės kovos priemonės ir greitas taikinių nustatymas gali lemti fronto dinamiką. Todėl NATO vis dažniau kalba apie tinklinę gynybą, kai duomenys iš jutiklių, dronų ir žvalgybos priemonių realiu laiku padeda tiksliau ir greičiau panaudoti ugnies priemones.

  • NATO kuria dronų ir DI mūšio tinklą Rytų flange: skristų algoritmai, smūgius tvirtintų žmonės

    NATO kuria dronų ir DI mūšio tinklą Rytų flange: skristų algoritmai, smūgius tvirtintų žmonės

    NATO planuoja stiprinti rytinį Aljanso pakraštį kurdama tankų dronų, jutiklių ir dirbtinio intelekto tinklą, skirtą greičiau aptikti grėsmes ir atgrasyti galimą Rusijos puolimą. Pagrindinė idėja nėra pilna autonomija: DI galėtų padėti valdyti skrydį ir apdoroti duomenis, o sprendimą dėl smūgio priimtų žmogus.

    Vakarų šalių pareigūnų aptariamas modelis remiasi pamoka iš Ukrainos, kur dronai tapo viena svarbiausių karo priemonių. Ten DI vis dažniau naudojamas navigacijai, taikinių aptikimui ir identifikavimui, tačiau kariškiai ir gynybos technologijų kūrėjai nuosekliai pabrėžia, kad galutinė atsakomybė turi likti operatoriui.

    Ši kryptis siejama su Rytų flango atgrasymo iniciatyva, kuria kuriama vadinamoji skaitmeninė mūšio erdvė nuo Suomijos šiaurės iki Juodosios jūros. Tinklas turėtų sujungti tūkstančius dronų, antžeminių jutiklių ir palydovinių duomenų srautus, kad situacija pasienyje būtų matoma beveik realiu laiku.

    Tokioje sistemoje didžiausias iššūkis yra ne atskiras dronas, o suderinamumas: skirtingų šalių ryšio, vadovavimo ir duomenų standartai dažnai nesutampa. Todėl NATO akcentuoja duomenų perdavimo karkasą, kuris leistų greitai dalintis informacija tarp sąjungininkų ir sutrumpinti kelią nuo aptikimo iki sprendimo.

    JAV kariuomenės atstovai pabrėžia, kad automatizuoti būtų galima rutininę skrydžio dalį, kai dronas ilgai patruliuoja ir ieško požymių, o operatoriams trūksta laiko ir pajėgumų valdyti didelius kiekius platformų. Tačiau taikinio parinkimas ir smūgio patvirtinimas lieka žmogaus atsakomybė, nes tai susiję su teise, etika, klaidų kaina ir priešininko taktikos kaita.

    „Žmonės nusprendžia, ką dronas daro, bet jiems nebūtinai reikia patiems jį skraidinti, nes neturime milijono pilotų ir negalime vienu metu valdyti milijono dronų“, – sakė JAV kariuomenės majoras Benas Schiffas.

    Planai nereiškia, kad tradicinės pajėgos praras reikšmę. NATO vertinimu, tankai, artilerija, naikintuvai ir oro gynyba ir toliau sudarys gynybos stuburą, o dronų ir DI sluoksnis būtų pirmoji akys ir ausys bei greitesnė reakcija į įsiveržimo požymius.

    Ukrainos patirtis rodo ir kitą tendenciją: mūšio lauke vis labiau konkuruoja ne tik platformos, bet ir sprendimų priėmimo greitis. Todėl NATO siekia pereiti nuo lėtesnės linijinės schemos, kai informacija keliauja grandine pirmyn ir atgal, prie tinklo principo, kur duomenys greitai pasiekia kelis sprendimų priėmėjus ir leidžia veikti koordinuotai.

    Aljansas pabrėžia, kad Ukrainos modelis nėra kopijuojamas aklai, o naudojamas kaip praktinis šiuolaikinio karo pavyzdys. Tikslas yra sukurti sistemą, kurioje DI pagreitina stebėjimą ir valdymą, o žmonės išlaiko kontrolę sprendžiant, kada ir į ką smogti.