CP v2

Tag: Saab

  • Buvęs švedų pilotas: „Saab“ „Gripen“ kai kuriose misijose gali pranokti F-35, vilioja Portugaliją

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ tęsia pastangas įtikinti Portugaliją rinktis naikintuvus JAS-39 „Gripen“ vietoje svarstytų amerikietiškų F-35. Diskusijose vis dažniau akcentuojama ne tik kaina ar pristatymo terminai, bet ir politinė rizika bei priklausomybė nuo vieno tiekėjo.

    „Saab“ argumentuoja, kad „Gripen“ nuo pat pradžių kurtas atsižvelgiant į Šiaurės Europos gynybos scenarijus, įskaitant galimą aukšto intensyvumo konfliktą su Rusija. Buvęs Švedijos oro pajėgų pilotas Jussi Halmetoja, dabar dirbantis „Saab“ konsultantu, teigia, kad dalyje situacijų „Gripen“ gali būti praktiškesnis už F-35.

    „Didelio intensyvumo kare JAS-39 „Gripen“ gali suteikti didesnes sėkmės galimybes, nes jis sukurtas generuoti didelį operacijų tempą“, – sakė Jussi Halmetoja.

    Esminis akcentas – veikimo ciklo greitis ir logistika. Pasak pašnekovo, „Gripen“ buvo projektuotas taip, kad galėtų leistis ir vėl pakilti maždaug po 10 minučių, o tai svarbu tuomet, kai reikia nuolat palaikyti oro erdvės kontrolę ir greitai reaguoti į taikinius.

    Portugalijai ši tema tapo aktualesnė vertinant, kiek ilgam įsipareigojimai susietų šalį su JAV ekosistema: programine įranga, atnaujinimais, ginkluotės integracijomis ir eksporto taisyklėmis. Dalis Europos valstybių pastaraisiais metais vis garsiau kalba apie strateginę autonomiją ir norą turėti daugiau pasirinkimų gynybos pirkimuose.

    „Saab“ taip pat siūlo ne vien orlaivių tiekimą, bet ir platesnį bendradarbiavimo paketą, apimantį pramoninę partnerystę. Tarp siūlomų krypčių minimas dalies gamybos, surinkimo ar aptarnavimo pajėgumų lokalizavimas Portugalijoje, kas galėtų sustiprinti vietos kompetencijas ir kurti pridėtinę vertę ekonomikai.

    Viešojoje erdvėje šią diskusiją papildo ir Ukrainos ekspertų vertinimai, kad „Gripen“ galėtų būti reikšmingas oro gynybos ir taktinės aviacijos elementas susiduriant su Rusijos keliama grėsme. Vis dėlto galutinis Portugalijos sprendimas priklausys nuo platesnio veiksnių rinkinio: sąnaudų per visą tarnybos laiką, ginkluotės paketo, mokymų, pristatymo grafiko ir politinių įsipareigojimų.

  • „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    Strateginė partnerystė Baltijos regionui

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ ir Lenkijos gynybos holdingas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą, apimantį jūrines technologijas. Įmonės deklaruoja, kad partnerystė apims tiek esamų platformų priežiūrą, tiek naujų sprendimų kūrimą ir gamybą.

    Susitarime numatoma bendradarbiauti prižiūrint antvandeninius ir povandeninius laivus, taip pat stiprinti tiekimo grandines, įtraukiant PGZ grupei priklausančias įmones į „Saab“ projektus. Toks modelis dažniausiai reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, nes modernių jūrinių platformų gyvavimo ciklo priežiūra paprastai trunka dešimtmečius.

    Kas numatyta: centras ir naujos sistemos

    Vienas svarbiausių susitarimo akcentų – planai Lenkijoje įkurti Povandeninių technologijų centrą. Šis centras turėtų tapti baze kompetencijoms, susijusioms su povandeninių sistemų aptarnavimu, modernizacija ir technologijų vystymu, įskaitant sprendimus, reikalingus veiklai Baltijos jūroje.

    Įmonės taip pat skelbia ketinančios bendradarbiauti gaminant autonominį jūrinį droną „Saab Autonomous Ocean Drone“. Papildomai žadama įvertinti bendradarbiavimo galimybes sunkiosios torpedos projekte, tačiau konkrečių sprendimų ar terminų šioje dalyje kol kas neskelbiama.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir tuo, kokiu tempu vystosi mūsų bendradarbiavimas. Ši sutartis atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti Lenkijos ir Švedijos pramonės partnerystę, prisidedant prie saugumo Baltijos jūroje ir rytiniame NATO flange stiprinimo“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    Ryšys su Orka programa ir vietine gamyba

    Šis susitarimas pratęsia ankstesnius „Saab“ ir PGZ kontaktus, pradėtus gilinant ryšius po memorandumo, pasirašyto per MSPO parodą Kielcuose 2025 metais. 2026 metų kovą šalys taip pat buvo paskelbusios apie atskirą susitarimą dėl povandeninių laivų priežiūros ir remonto, siejamą su Lenkijos Orka programa.

    „Saab“ atstovai anksčiau yra akcentavę, kad bendradarbiavimas su Lenkijos pramone būtų vienas iš Orka programos kertinių elementų, ypač remonto, techninės priežiūros ir modernizacijos srityse. Taip pat viešai nurodyta, kad dalis komponentų „Saab“ povandeniniams laivams jau gaminama Lenkijoje, o kontaktai su vietinėmis laivų statybos ir remonto įmonėmis plečiami.

    „Saab“ komunikacijoje taip pat minimas orientacinis terminas, kad trijų povandeninių laivų pristatymas galėtų užtrukti apie 10 metų nuo vykdomosios sutarties pasirašymo. Tai atitinka įprastą didelių gynybos platformų įsigijimo praktiką, kai lygiagrečiai planuojama ne tik gamyba, bet ir infrastruktūra, mokymai, logistika bei atsarginių dalių tiekimas.

  • „Saab“ ir PGZ susitarė dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas centras ir jūriniai dronai

    Švedijos gynybos pramonės koncernas „Saab“ pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos valstybine gynybos grupe PGZ, apimantį jūrines ir povandenines technologijas. Abi pusės deklaruoja siekį plėsti projektus, kurie stiprintų Lenkijos pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange.

    PGZ pranešė, kad susitarimas apima ne tik naujų sprendimų kūrimą, bet ir laivų gyvavimo ciklo palaikymą. Praktikoje tai reiškia techninę priežiūrą, remontus, atsarginių dalių tiekimą bei ilgalaikį pajėgumų užtikrinimą tiek antvandeniniams, tiek povandeniniams laivams.

    Centras ir dronai Baltijos poreikiams

    Vienas iš numatomų žingsnių – Lenkijoje steigti Povandeninių technologijų centrą. Tokia infrastruktūra paprastai siejama su bandymų, integracijos, aptarnavimo ir mokymų funkcijomis, kurios leidžia greičiau diegti naujus jūrinius sprendimus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio paslaugų.

    Susitarime taip pat įvardytas ketinimas bendrai gaminti ir siūlyti autonominį „Saab“ jūrinį droną. Pastaraisiais metais jūriniai dronai tampa vienu svarbiausių prioritetų, nes jie leidžia pigiau ir saugiau vykdyti stebėseną, objektų apsaugą, minų paiešką ar žvalgybą sudėtingose akvatorijose.

    Svarstomas ir sunkiosios torpedos projektas

    Be dronų, šalys ketina įvertinti bendradarbiavimo galimybes kuriant sunkiosios torpedos projektą. Tokios programos yra techniškai sudėtingos ir brangios, tačiau jos reikšmingai didina povandeninių pajėgų atgrasymo potencialą, ypač regione, kuriame intensyvėja karinis aktyvumas jūroje.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir dinamika, su kuria vystosi mūsų bendradarbiavimas. Šis susitarimas atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti partnerystę tarp Lenkijos ir Švedijos pramonės, prisidedant prie saugumo stiprinimo Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    PGZ taip pat nurodo, kad svarstomos papildomos kooperacijos kryptys, susijusios su daugialypių operacijų technologijomis ir gynybos pramonės gamybos plėtra. Tarp minimų sričių – ir minosvaidžių amunicijos gamyba Lenkijoje, kuri pastaruoju metu tampa jautria tema dėl augančio šaudmenų poreikio Europoje.

    Šis susitarimas nėra vienkartinis žingsnis: „Saab“ pastaruoju metu Lenkijoje pasirašo ir kitus susijusius dokumentus jūrinių kompetencijų stiprinimui. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją, kai gynybos pirkimuose vis daugiau dėmesio skiriama vietinei pramonei, tiekimo grandinių saugumui ir realiai veikiančioms aptarnavimo bazėms šalyje.