CP v2

Tag: Saab

  • Gripen Ukrainai kainuoja brangiau nei F-35 Lenkijai: sutarties detalės kelia klausimų

    Gripen Ukrainai kainuoja brangiau nei F-35 Lenkijai: sutarties detalės kelia klausimų

    Švedija ir Ukraina birželio 30 dieną žengė reikšmingą žingsnį dėl naikintuvų „Gripen“ perdavimo ir įsigijimo, tačiau sutarties vertė išprovokavo audringas diskusijas. Viešai skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad nauji „Gripen E“ Ukrainai gali kainuoti brangiau nei Lenkijos įsigyti F-35, nors „Gripen“ dažnai pristatomas kaip ekonomiškesnė alternatyva.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pasiektas susitarimas dėl 16 naujų „Gripen E“ įsigijimo, o papildomai numatoma ir 16 senesnių „Gripen C/D“ perdavimo Ukrainos oro pajėgoms. Švedijos gynybos pirkimų agentūra FMV patvirtino gavusi įgaliojimus sudaryti sutartį ir pabrėžė, kad pakete numatytas mokymas bei ilgalaikė techninė parama.

    „Mūsų šalys pasirašė susitarimą dėl 16 „Gripen E“ įsigijimo, o pirmieji 16 „Gripen C/D“ turėtų pasiekti mūsų oro pajėgas 2027 metų pradžioje“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    FMV taip pat nurodė pasirašiusi atskirą susitarimą su gamintoja „Saab“ dėl 16 „Gripen E“, kad šiuos orlaivius būtų galima parduoti Ukrainai. „Saab“ skelbė, jog sutarties vertė siekia 24,6 mlrd. Švedijos kronų, o tiekimas Švedijai numatomas 2029–2030 metais, kartu įtraukiant atsargines dalis ir susijusią įrangą.

    Perskaičiavus 24,6 mlrd. Švedijos kronų sumą, ji sudaro apie 2,2 mlrd. eurų, tad vieno „Gripen E“ kaina apytikriai siektų apie 140 mln. eurų. Tokie skaičiai ir tapo palyginimų su F-35 priežastimi: Lenkijos 2020 metais sudaryto sandorio viešai aptariama vieneto kaina buvo mažesnė, nors skirtingų sutarčių struktūra dažnai nėra tiesiogiai palyginama.

    Skirtumus gali lemti tai, kas tiksliai įskaičiuota į kainą: mokymo apimtis, techninė priežiūra, atsarginių dalių ir įrangos komplektacija, infrastruktūros pritaikymas, taip pat pristatymo grafikas ir rizikos kaštai. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ginkluotės ir karinės pramonės užsakymų eilės pailgėjo, o kainų spaudimą didina tiek žaliavų, tiek darbo jėgos, tiek komponentų tiekimo grandinių veiksniai.

    Dar vienas svarbus niuansas yra ginkluotės klausimas. Praktikoje naikintuvo įsigijimas nebūtinai reiškia, kad į kainą įtraukta pilna amunicijos ir papildomų sistemų „paketo“ vertė, o vėliau ji gali būti perkama atskirais kontraktais. Dėl to viešai aptariama vieno orlaivio „kaina“ dažnai neatspindi visos sumos, kurią valstybė galiausiai išleidžia, kad lėktuvas būtų pilnai parengtas kovinėms užduotims.

    Finansavimo modelis taip pat kelia klausimų. Ukrainos gynybos institucijos nurodė, kad projektas siejamas su europiniu finansavimu ir Jungtinės Karalystės parama, nes dalis „Gripen“ komponentų gaminama Jungtinėje Karalystėje. Tokie tarptautiniai pramoniniai ryšiai paprastai reiškia, kad sutartyse atsiranda papildomų sąlygų dėl gamybos, tiekimo ir aptarnavimo grandinės, o tai gali didinti bendrą vertę.

    Galiausiai, gynybos pirkimai retai būna paprastas „orlaivis plius priedai“ sandoris, kurį galima lengvai sulyginti tarp skirtingų šalių. Kol nėra paviešintos visos sutarčių eilutės, tikslūs palyginimai išlieka apytikriai, tačiau vien tai, kad „Gripen E“ Ukrainai viešai atrodo brangus, rodo bendrą tendenciją: modernios karinės technikos kainos pastaraisiais metais auga, o prie jų prisideda ir mokymai, aptarnavimas bei greitesnio tiekimo poreikis.

  • NATO keičia AWACS į „Saab“ GlobalEye: sprendimas, galintis įtempti santykius su Trumpu

    NATO svarsto atsisakyti JAV gamybos ankstyvojo perspėjimo ir oro erdvės kontrolės lėktuvų AWACS ir juos pakeisti švedų koncerno „Saab“ kuriamais GlobalEye. Apie šiuos planus, remdamasi keturiais su projektu susipažinusiais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

    Pasak agentūros pašnekovų, oficialus pranešimas galėtų nuskambėti artimiausiame NATO viršūnių susitikime. Toks posūkis reikštų ne tik technologinį atnaujinimą, bet ir politiškai jautrų signalą, nes iki šiol Aljansas ilgus dešimtmečius rėmėsi JAV platformomis.

    Kas yra AWACS ir kodėl ieškoma pamainos?

    AWACS yra ankstyvojo perspėjimo ir valdymo orlaiviai, dažnai vadinami skraidančiais radarais. Jie realiuoju laiku aptinka oro taikinius, padeda koordinuoti oro gynybą, naikintuvų veiksmus ir užtikrina situacijos matymą dideliu atstumu.

    NATO AWACS parkas tarnyboje yra nuo 1982 metų, o dalis platformos sprendimų laikomi pasenusiais tiek technologiškai, tiek eksploatacijos kaštų prasme. Ilgėjant modernizavimo ciklams ir brangstant priežiūrai, Aljansui vis dažniau tenka spręsti, ar tikslinga tęsti senųjų sistemų pratęsimą, ar pereiti prie naujos kartos sprendimų.

    GlobalEye: europinis atsakas ore

    GlobalEye yra „Saab“ kuriama žvalgybos, stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo platforma, pritaikyta plačiam užduočių spektrui: nuo oro erdvės stebėsenos iki jūrinių ir antžeminių taikinių aptikimo. NATO planuose minima, kad Vokietijoje, Geilenkircheno bazėje, galėtų būti formuojama didžiausia pasaulyje GlobalEye flotilė.

    Tokiu atveju GlobalEye taptų alternatyva JAV siūlomiems E-7 Wedgetail tipo orlaiviams, kurie taip pat paremti civilinės aviacijos platforma. Skirtumas šiuo atveju būtų ne vien techninis: pirkimo kryptis aiškiai parodytų didesnį pasitikėjimą europine gynybos pramone.

    Politinė rizika: D. Trumpo linija NATO atžvilgiu

    „Reuters“ pažymi, kad sprendimas gali tapti rimtu išbandymu NATO santykiams su Donaldo Trumpo administracija, jei JAV vėl būtų vadovaujamos jo komandos. D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO, spaudė sąjungininkus daugiau investuoti į gynybą ir ragino pirkti amerikietišką ginkluotę.

    „Jungtinės Valstijos išleidžia NATO gerokai daugiau nei kiti ir iš to negauna jokios naudos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ši retorika remiasi plačiau aptariama našta pasidalijimo tema: JAV ilgą laiką buvo didžiausia karinių pajėgumų tiekėja Europoje, o dalis Vašingtono politikų tai naudoja kaip argumentą spausti sąjungininkus didinti išlaidas ir pirkti JAV gamintojų sprendimus. NATO metinėse ataskaitose fiksuojama, kad europinės narės ir Kanada pastaraisiais metais spartino gynybos finansavimą, tačiau diskusijos dėl įsipareigojimų ir pirkimų krypties išlieka itin jautrios.

    Kol kas NATO viešųjų ryšių tarnybos, anot „Reuters“, neatsakė į prašymą pakomentuoti informaciją apie galimą orlaivių keitimą. Vis dėlto, jei planai bus patvirtinti, tai būtų vienas ryškesnių signalų, kad Aljansas oro erdvės stebėsenos srityje pereina prie naujos kartos sprendimų, kuriuose europiniai gamintojai vaidintų didesnį vaidmenį.

  • Lenkija pirks tris švediškus A26 povandeninius laivus: „Orka“ gali padaryti ją pirmą tokio tipo naudotoja

    Lenkija birželio 29 dieną Gdynėje planuoja pasirašyti vykdomąsias sutartis dėl trijų naujų povandeninių laivų įsigijimo pagal programą Orka. Šis sprendimas vertinamas kaip vienas didžiausių Lenkijos karinio jūrų laivyno modernizacijos žingsnių per kelis dešimtmečius.

    Skelbiama, kad susitarimai apims ne tik pačių laivų pristatymą, bet ir laikino „pereinamojo“ laivo suteikimą, įgulų rengimą bei pramoninį bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Švedijos. Tokia struktūra įprasta dideliuose gynybos pirkimuose, kai kartu perkamos ir ilgalaikės eksploatavimo bei mokymų paslaugos.

    Kas yra A26 ir kodėl tai svarbu?

    Orka programa siejama su konvencinių povandeninių laivų A26 (Blekinge klasė) įsigijimu, kuriuos kuria Švedijos koncernas „Saab“ padalinys „Saab Kockums“. A26 laikomi naujos kartos dyzeliniais-elektriniais povandeniniais laivais, pritaikytais veikti sudėtingose Baltijos jūros sąlygose.

    Ši istorija išsiskiria tuo, kad A26 projektas Švedijoje jau ne vienerius metus susiduria su grafiko iššūkiais. Viešai minėta, kad Švedija paskutinį kartą naują povandeninį laivą nuleido į vandenį 1996 metais, todėl dalį kompetencijų teko iš esmės atkurti.

    Lenkija gali tapti pirmąja naudotoja

    Kai kurių analitikų vertinimu, susiklostė situacija, kai pirmieji realiai pastatyti A26 gali atitekti ne Švedijos, o Lenkijos laivynui. Tai reikštų, kad Lenkija galėtų tapti pirmąja valstybe pasaulyje, kuri pradėtų eksploatuoti šio tipo laivus.

    Tokį scenarijų stiprina ir viešai aptartos datos: anksčiau kalbėta apie A26 pristatymus Švedijai gerokai anksčiau, tačiau terminai vėliau buvo nukelti į 2030-ųjų dešimtmetį. Dėl pasikeitusių planų būtent Lenkijos užsakymas gali tapti pagrindiniu projektu, nuo kurio priklausys A26 serijos realus įgyvendinimas.

    „Lenkijos užsakymo įgyvendinimas gali tapti praktiniu bandymų poligonu – padėti atkurti gamybinius pajėgumus, reikalingus vėlesniems Švedijos projektams“, – sakė gynybos srities analitikas Dawid Kamizela.

    Kada laivai pasieks Lenkiją ir kiek tai kainuos?

    Skelbiama, kad pirmasis povandeninis laivas Lenkijai galėtų būti perduotas 2030 metais, o likę du – vėlesniais metais. Tokie terminai atitinka didelių karinių platformų ciklą, kai konstrukcija, bandymai, mokymai ir integracija užtrunka kelerius metus.

    Bendra programos vertė viešojoje erdvėje siejama su maždaug 4,6 mlrd. eurų suma. Nors galutinė kaina priklauso nuo komplektacijos, ginkluotės, mokymų paketo ir pramoninio bendradarbiavimo apimties, tokio masto investicija Lenkijai reikš ne tik laivyno atnaujinimą, bet ir ilgalaikį įsipareigojimą išlaikyti naujus pajėgumus.

    Ekspertai pabrėžia, kad povandeniniai laivai Baltijos regione svarbūs ne vien kaip kovinė priemonė, bet ir kaip atgrasymo bei žvalgybos pajėgumų dalis. Todėl Orka programos įgyvendinimas gali turėti platesnį poveikį ir regiono saugumo architektūrai.

  • Ar „Gripen“ gali prilygti F-35: ekspertas paaiškina, kur baigiasi mitai ir prasideda faktai

    Diskusijos, ar švediškas naikintuvas JAS 39 „Gripen“ gali konkuruoti su amerikietišku F-35, pastaruoju metu atsinaujino dėl planuojamų „Gripen“ pristatymų Ukrainai. Viešojoje erdvėje šie lėktuvai dažnai lyginami kaip tariamai panašios klasės, tačiau ekspertai pabrėžia, kad kalbama apie skirtingų kartų platformas.

    „Gripen“ paprastai priskiriamas 4,5 kartos naikintuvams, o F-35 laikomas 5 kartos orlaiviu, sukurtu remiantis mažo pastebimumo, sensorių sujungimo ir tinklinio karo principais. Dėl to tiesioginis „kuris geresnis“ palyginimas dažnai prasilenkia su realiomis užduotimis, kurias šie lėktuvai geriausiai atlieka.

    „Gripen“ reputacija Europoje ilgą laiką rėmėsi paprastesnės eksploatacijos, greitesnio aptarnavimo ir galimybės veikti iš laikinų aerodromų idėja. Švedijos gynybos koncepcijoje numatytas išsklaidytas bazavimas, kai orlaiviai gali kilti ir leistis ne tik tradiciniuose aerodromuose.

    Vis dėlto analitikai pažymi, kad tokios galimybės nėra vien „Gripen“ išskirtinumas. NATO pratybose ne kartą demonstruota, kad ir kiti modernūs Vakarų naikintuvai, įskaitant F-16, F-35 ar „Eurofighter Typhoon“, gali vykdyti operacijas iš nestandartinių ar ribotos infrastruktūros vietų, jei tam paruošiama logistika ir sauga.

    Ne mažiau dažnai kartojamas argumentas apie itin mažą „Gripen“ aptarnaujančio personalo poreikį. Praktikoje net ir laikinos bazės reikalauja ne tik mechanikų, bet ir ginkluotės specialistų, ryšių bei valdymo grandies, žvalgybos ir meteorologijos pajėgumų, taip pat oro gynybos ir apsaugos elementų, todėl personalo mastas paprastai būna gerokai didesnis nei vien kelios technikų komandos.

    „Gripen E/F“ versijose daug dėmesio skiriama radioelektroninei kovai, o gamintojas „Saab“ šias sistemas pristato kaip pažangias ir pritaikytas intensyvaus konflikto scenarijams. Būtent čia viešojoje erdvėje kartais atsiranda supaprastinta išvada, esą pažangi radioelektroninė kova gali prilygti mažo pastebimumo technologijoms.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad radioelektroninė kova ir mažas pastebimumas yra skirtingos kategorijos. F-35 taip pat turi modernias savisaugos ir trukdžių priemones, perspėjimo apie raketų grėsmes sistemas bei klaidinančius taikinius, bet papildomai remiasi korpuso forma, danga ir sprendimais, mažinančiais aptikimo tikimybę radarais.

    „Teiginiai, kad radioelektroninė kova yra tarsi skaitmeninis nematomumas ir kad ji lenkia F-35 mažo pastebimumo lygiu, yra klaidinantys“, – sakė ekspertas.

    Vienas jautriausių klausimų – kaina. Ankstesnės „Gripen“ versijos ilgai buvo laikomos santykinai ekonomiška alternatyva, tačiau naujesnės modifikacijos, ypač su ginkluote, aptarnavimo paketu, mokymais ir atsarginėmis dalimis, gali priartėti prie brangesnių platformų lygio.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiavimais, „Gripen“ paketuose minima orientacinė kaina siekia apie 145 mln. eurų už orlaivį, kai kai kurie F-35A sandoriai su palaikymo paketu vertinami maždaug 197 mln. eurų už vienetą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie palyginimai priklauso nuo komplektacijos, mokymų apimties, logistikos trukmės ir ginkluotės, todėl skaičiai nėra tiesiogiai sulyginami.

    Vis dėlto bendras vertinimas išlieka nuosaikus: „Gripen“ laikomas kokybiška kovine platforma, tinkama regioninei gynybai ir operacijoms, ypač Baltijos jūros regione, o Švedijai įstojus į NATO jo vaidmuo Aljanso rytiniame flange išaugo. Tačiau kelti „Gripen“ į tą pačią technologinę lentyną kaip F-35, ekspertų teigimu, nėra pakankamo pagrindo.

    Kalbant apie Ukrainą, akcentuojama, kad svarbiausi veiksniai bus ne vien modelio pasirinkimas, bet ir pilotų rengimo tempas, techninės priežiūros grandinė, atsarginių dalių tiekimas, ginkluotės integracija ir suderinamumas su vakarietiškais valdymo bei žvalgybos sprendimais. Būtent šie elementai dažnai lemia, kaip greitai nauji naikintuvai tampa realiai veikiančia kovine galia.

  • Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kartojamas teiginys, kad švediškas JAS-39 „Gripen“ kai kuriais aspektais esą pranoksta F-35. Tačiau toks palyginimas dažnai remiasi pavienėmis savybėmis, neįvertinant visos šiuolaikinės oro kovos logikos ir platformų paskirties.

    JAS-39 „Gripen“, kurį gamina „Saab“, yra lengvesnės klasės daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas veikti iš išsklaidytų bazių ir būti palyginti nebrangus eksploatacijoje. F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, yra penktosios kartos orlaivis, kurio esmė – mažas pastebimumas, jutiklių sintezė ir darbas tinkle su kitomis pajėgomis.

    Ką reiškia skirtinga filosofija

    „Gripen“ dažnai pristatomas kaip itin praktiškas pasirinkimas šalims, kurios nori lankstaus orlaivio ir paprastesnės logistikos. Tai stiprybė, ypač regionuose, kur svarbus išsklaidymas, greitas aptarnavimas ir galimybė palaikyti parengtį mažesniais resursais.

    Tačiau F-35 kuriamas kitai užduočiai: išgyventi tankioje priešlėktuvinėje aplinkoje, pirmam aptikti taikinius ir perduoti duomenis visai grupei. Šiame modelyje svarbiausia ne vien atskiras manevringumas ar kilimo takas, o informacijos pranašumas ir mažesnė aptikimo tikimybė.

    Keli garsūs argumentai – ir jų ribos

    Vienas populiariausių teiginių – kad „Gripen“ gali kilti ir leistis nuo trumpų ar improvizuotų ruožų, todėl būtų unikalus. Iš tiesų švediška doktrina rėmėsi išsklaidytų bazių sistema, tačiau panašūs bandymai ir pratybinės procedūros Vakarų šalyse taikytos ir kitoms platformoms, tik su aiškiomis sąlygomis.

    Tokio tipo operacijos paprastai reikalauja palankių oro sąlygų, dienos meto, kruopštaus tako paruošimo ir riboto svorio, kad būtų užtikrintas saugus kilimas. Todėl pati galimybė teoriškai naudoti kelių ruožus nereiškia, kad tai automatiškai suteikia esminį pranašumą prieš kitus NATO naikintuvus.

    Kitas dažnai kartojamas argumentas – greitas aptarnavimas ir vadinamasis hot refuel, kai pildant degalus varikliai gali likti įjungti. Tai skamba įspūdingai, tačiau moderniame kare svarbiausia ne vien atskira procedūra, o visa bazės ekosistema: apsauga, ryšiai, oro erdvės valdymas, ginkluotės ir degalų tiekimas, meteorologija.

    Net ir išsklaidytos bazės realybėje remiasi reikšmingu personalu ir logistika. Todėl pasakojimai, kad keli šauktiniai gali užtikrinti pilną kovinį ciklą lauko sąlygomis, dažnai supaprastina tai, kas praktikoje reikalauja gerokai didesnės infrastruktūros.

    Elektroninė kova ir mažas pastebimumas

    Naujesnės „Gripen“ E/F versijos stipriai akcentuoja elektroninės kovos priemones, įskaitant trukdymą, apgaulingų taikinių formavimą ir pažangius signalų apdorojimo sprendimus. Tai realiai didina išgyvenamumą ir gali būti svarbus pranašumas prieš senesnių kartų platformas, ypač jei jos modernizuotos tik iš dalies.

    Vis dėlto šiuo aspektu esminis skirtumas tas, kad F-35 sujungia elektroninę kovą su konstrukciniu mažo pastebimumo sprendimu ir jutiklių sinteze vienoje sistemoje. Tai nėra vien papildomos trukdymo priemonės: mažesnis aptikimo nuotolis ir tikslesnis situacijos vaizdas gali pakeisti visą susidūrimo dinamiką dar iki realaus kontakto.

    „Kalbėti, kad elektroninės priemonės pačios savaime paverčia naikintuvą nematomu, yra klaidinantis supaprastinimas“, – sako buvę Vakarų gynybos sektoriaus konsultantai, vertinantys modernių naikintuvų pajėgumus ir jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą.

    Galiausiai, penktosios kartos platformos vertė dažnai atsiskleidžia ne pavienėje dvikovoje, o jungtinėse operacijose. F-35 buvo projektuotas kaip tinklo mazgas, kuris renka, filtruoja ir dalijasi duomenimis, o tai suteikia pranašumą visai grupei, ne tik vienam pilotui.

    Kainos argumentas taip pat dažnai pateikiamas be konteksto, nes į sutartis paprastai įeina skirtingi paketai: apmokymai, atsarginės dalys, amunicija, logistika, simuliatoriai ir priežiūros infrastruktūra. Vien tik vieneto kaina, ištraukta iš bendros sutarties, ne visada leidžia sąžiningai palyginti, kas iš tiesų perkama.

    „Gripen“ išlieka stiprus pasirinkimas šalims, kurioms reikia universalaus ir palyginti kompaktiško naikintuvo, ypač jei prioritetas – greitas parengimas ir veikimas regioninėse užduotyse. Tačiau teiginiai, kad jis apskritai yra geresnis už F-35, dažniausiai ignoruoja tai, kad šie orlaiviai sukurti skirtingoms grėsmėms ir skirtingai karo logikai.

  • Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija paskelbė sprendimą perduoti Ukrainai naikintuvus „Gripen“, kurie, Stokholmo vertinimu, gali reikšmingai sustiprinti šalies oro gynybą ir aviacijos pajėgumus tiek artimiausiu metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Sprendimas pristatytas kaip politinis ir karinis lūžis po ilgiau nei metus trukusių diskusijų.

    Skelbiama, kad Ukraina turėtų gauti 16 naudotų, tačiau pilnai operacinių „Gripen“ C/D. Pristatymų pradžia siejama su 2026 metų pradžia, o ukrainiečių pilotų ir technikų rengimas jau vyksta, kad orlaiviai būtų integruoti kuo greičiau.

    „Tai realus žingsnis, kuris gali pakeisti Ukrainos galimybes ore, jei bus užtikrintas spartus parengimas ir logistikos grandinės“, – sakė karo aviacijos ekspertas Andrij Charuk.

    „Gripen“ – Švedijos bendrovės „Saab“ sukurta platforma, projektuota veikti sudėtingomis sąlygomis prieš stipresnį priešininką. Šio tipo naikintuvai garsėja galimybe kilti iš trumpų takų ir net nuo kelių atkarpų, greitu perapginklavimu ir santykinai mažais logistinio aptarnavimo reikalavimais.

    Ukrainai tai ypač aktualu dėl nuolatinių smūgių aerodromams ir būtinybės dažnai perdislokuoti techniką. Tokios savybės gali leisti lanksčiau planuoti oro operacijas ir geriau išlaikyti aviaciją kovinėje parengtyje.

    Dideliu pranašumu laikoma ir ginkluotės integracija. „Gripen“ gali naudoti ne tik įprastas oras–oras raketas, bet ir didesnio nuotolio „Meteor“, kurią NATO šalyse vertina kaip vieną pažangiausių šios klasės sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didesnis „Meteor“ nuotolis ir modernios taikinių aptikimo bei valdymo sistemos teoriškai leistų ukrainiečių pilotams efektyviau kovoti su priešo orlaiviais dar iki priartėjant prie artimo kontakto zonų. Tačiau realus efektas priklausys nuo to, kiek greitai bus parengtos įgulos, suderintos procedūros ir užtikrintos atsarginių dalių tiekimo grandys.

    Lygiagrečiai Švedija atveria Ukrainai kelią svarstyti modernesnes „Gripen“ E/F versijas, kurios turi AESA radarus, sustiprintas elektroninės kovos priemones ir didesnį kovinį potencialą. Viešai minimi ir Ukrainos tikslai ilgainiui turėti gerokai didesnį parką, kai kuriais vertinimais – iki 100–150 orlaivių, nors toks skaičius reikštų ilgametį finansavimo, gamybos ir mokymo maratoną.

    Vis dėlto išlieka ir praktiniai iššūkiai. Ukraina jau įsisavina vakarietiškas platformas, įskaitant F-16, o skirtingų tipų naikintuvai reiškia atskiras techninės priežiūros sistemas, skirtingus mokymus, atsarginių dalių sandėlius ir ginkluotės integracijos darbus.

    Dėl to karinės planavimo grandys akcentuoja, kad lemiamas veiksnys bus ne vien orlaivių skaičius, bet ir integracijos tempas. Jei mokymas, infrastruktūra ir logistika bus suderinti, „Gripen“ gali tapti dar viena svarbia grandimi stiprinant Ukrainos oro erdvės kontrolę ir atgrasymą.

  • Kanada renkasi „Saab“ arktinės žvalgybos orlaiviams: ką tai keičia santykiuose su JAV

    Kanada renkasi „Saab“ arktinės žvalgybos orlaiviams: ką tai keičia santykiuose su JAV

    Sprendimas dėl arktinės žvalgybos

    Kanada pradeda oficialias derybas su Švedijos bendrove „Saab“ dėl naujo arktinės žvalgybos orlaivių parko įsigijimo. Apie tai gegužės 27 dieną Otavoje paskelbė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.

    Pasak jo, sprendimas siejamas su dviem kryptimis: greitesniu gynybinių pajėgumų stiprinimu Arktyje ir siekiu mažinti ekonominę bei pramoninę priklausomybę nuo JAV. Kanada pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie būtinybę diversifikuoti tiekimo grandines ir partnerystes.

    JAV konkurentai lieka nuošalyje

    Kanados pasirinkimas reiškia, kad nuošalyje lieka du amerikietiški variantai: „L3Harris“ siūlomas „Aeris X“ ir „Boeing“ „E-7 Wedgetail“. Dėl to sprendimas vertinamas ne tik kaip karinis pirkimas, bet ir kaip politinis signalas.

    „GlobalEye įsigijimas padės vienu metu apsaugoti mūsų Šiaurę ir stiprinti ekonomiką“, – sakė Markas Carney.

    „Saab“ savo ruožtu pabrėžė planus perduoti Kanados pramonei žinias ir technologijas, kad dalis vertės liktų šalies viduje. Tokia praktika gynybos pirkimuose dažnai siejama su vietos pramonės pajėgumų auginimu ir didesniu tiekimo saugumu krizės metu.

    Arktis tampa strateginiu prioritetu

    Kanados vyriausybė Arktį įvardija kaip strateginę sritį, kur auga valstybių konkurencija ir žvalgybinė veikla. Šio regiono reikšmę didina ir klimato kaita: ilgėjant navigacijos sezonui bei atsiveriant naujiems maršrutams, didėja poreikis stebėti oro erdvę ir jūrų kelius.

    Tokie orlaiviai paprastai naudojami ankstyvajam perspėjimui, situacijos stebėsenai ir oro bei jūrų taikinių aptikimui dideliais atstumais. Tai ypač aktualu šiaurinėse teritorijose, kur infrastruktūra reta, o reagavimo laikas kritiškai svarbus.

    Galimas poveikis santykiams su Vašingtonu

    Pasirinkimas bendradarbiauti su Europos gamintoju gali apsunkinti dialogą su JAV administracija, ypač turint omenyje anksčiau viešai skambėjusią kritiką dėl Kanados svarstymų peržiūrėti naikintuvų „F-35“ įsigijimo planus. JAV pareigūnai taip pat buvo užsiminę apie įtampos augimą gynybos bendradarbiavimo formatuose.

    Markas Carney pabrėžė, kad istoriškai artimi Kanados ir JAV santykiai, jo vertinimu, yra „negrįžtamai pasikeitę“, todėl Otava turi plėsti ekonominių ir saugumo ryšių spektrą. Ši kryptis reiškia, kad gynybos pirkimai vis dažniau bus vertinami per platesnę strateginės autonomijos prizmę.

  • NATO galia Baltijoje auga: Švedija už 3,7 mlrd. eurų perka 4 naujas „Naval Group“ fregatas

    NATO galia Baltijoje auga: Švedija už 3,7 mlrd. eurų perka 4 naujas „Naval Group“ fregatas

    Švedija pasirinko Prancūzijos laivų statytoją „Naval Group“ kaip keturių naujų FDI tipo fregatų tiekėją. Švedijos kariniame jūrų laivyne jos bus vadinamos Luleå klasės laivais, o pirmasis vienetas, pagal dabartinį planą, turėtų būti pristatytas iki 2030 metų.

    Sprendimas pristatytas Stokholme spaudos konferencijoje, surengtoje ant švedų korvetės Visby denio, dalyvaujant ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui ir gynybos ministrui Pålui Jonsonui. Švedijos valdžia akcentavo greitesnį pristatymo grafiką, techninę brandą ir planuojamą oro gynybos architektūrą.

    Sutarties vertė siekia apie 3,7 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių Švedijos karinio jūrų laivyno modernizavimo projektų per pastaruosius dešimtmečius, tiesiogiai susijęs su didėjančiomis saugumo įtampomis Baltijos jūros regione.

    Oro gynyba ir kova su povandeniniais laivais

    Švedija naująsias fregatas planuoja naudoti pakrantės gynybai, didelį dėmesį skiriant oro erdvės ir jūrinių kelių apsaugai. Gynybos ministras Pålas Jonsonas nurodė, kad laivai turėtų turėti stiprią priešlėktuvinę gynybą ir būti pritaikyti šiuolaikinių grėsmių spektrui.

    Skelbiama, kad fregatose numatoma ASTER 30 sistema, skirta ir balistinių raketų perėmimo užduotims, bei CAMM-ER vidutinio nuotolio oro gynyba, orientuota į sparnuotąsias raketas ir orlaivius. Tokia konfigūracija atspindi Europos laivynų tendenciją jūroje turėti mobilią, sluoksniuotą oro gynybą.

    FDI platforma kuriama ir kaip pažangus priešpovandeninės kovos laivas. Baltijos jūroje tai ypač aktualu dėl ribotos akvatorijos, intensyvios civilinės laivybos ir kritinės infrastruktūros, kurią vis dažniau tenka saugoti nuo diversijų ir hibridinių incidentų rizikos.

    Švediški ginklai ir europinė partnerystė

    Švedijos Vyriausybė taip pat siekia, kad fregatose būtų integruota vietos gynybos pramonės įranga. Tarp minimų sistemų yra „Saab“ priešlaivinė ginkluotė RBS 15, radaras G1X ir Trackfire nuotolinė ginklo stotis, taip pat BAE Systems Bofors 57 ir 40 milimetrų pabūklai.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė, kad Švedijos pasirinkimą gali sustiprinti ir platesnis dvišalių sprendimų kontekstas, įskaitant ankstesnius sandorius, susijusius su žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumais. Tai atitinka pastarųjų metų kryptį, kai Europos šalys gynybos pirkimus vis dažniau sieja su ilgalaike pramonine partneryste ir tarpusavio suderinamumu.

    FDI fregatos jau naudojamos Prancūzijos kariniame jūrų laivyne, o jų taip pat yra užsisakiusi Graikija. Laivai projektuojami didelės skaitmenizacijos aplinkoje, kur svarbūs jutiklių sujungimas, duomenų apdorojimas realiu laiku ir greita oro bei povandeninių grėsmių identifikacija.

    Kodėl tai svarbu Baltijai

    Švedijos sprendimas įsigyti keturias naujas fregatas vertinamas kaip dar vienas žingsnis stiprinant atgrasymą Baltijos jūros regione. Didėjant karinio jūrų laivyno pajėgumams, auga ir galimybės prisidėti prie sąjungininkų užduočių, tokių kaip jūrinių komunikacijos linijų apsauga ir kritinės infrastruktūros stebėsena.

    Regiono šalims tai reiškia tankėjančią bendrų pratybų ir suderinamumo darbotvarkę, ypač oro gynybos ir jūrinių jutiklių srityse. Naujos fregatos turėtų tapti vienu iš kertinių Švedijos pajėgumų elementų artėjant kitam dešimtmečiui.

  • Švedija skelbia 3,9 mlrd. eurų gynybos šuolį: pirks 4 fregatas, o „Saab“ akcijos pašoko

    Švedija skelbia 3,9 mlrd. eurų gynybos šuolį: pirks 4 fregatas, o „Saab“ akcijos pašoko

    Švedija paskelbė apie maždaug 3,9 mlrd. eurų vertės gynybos investicijų paketą, kuriuo numatoma įsigyti keturis karinius laivus ir reikšmingai sustiprinti oro gynybą. Stokholme pristatytas sprendimas įvardijamas kaip didžiausias šalies karinis pirkinys nuo 1980-ųjų.

    Pagal planą Švedija ketina užsakyti Prancūzijos gamintojo „Naval Group“ FDI klasės fregatas, skirtas priešlėktuvinei ir priešpovandeninei gynybai bei situacijos stebėsenai jūroje. Pirmųjų laivų pristatymo laukiama apie 2030 metus, todėl tai yra ilgalaikė investicija, orientuota į dešimtmečio pabaigos pajėgumus.

    „Tai reiškia tris kartus didesnę Švedijos oro gynybos galią, palyginti su šiandien, ir parodo sprendimo mastą“, – sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

    Švedijos vyriausybė pabrėžia, kad didesnis karinis jūrų pajėgumas tiesiogiai siejamas su Baltijos jūros saugumu ir kritinės infrastruktūros apsauga. Pastaraisiais metais regione didesnę reikšmę įgavo povandeninių kabelių, ryšio linijų ir energetikos objektų apsauga, todėl didesnės oro gynybos ir jūrų stebėsenos galimybės tampa prioritetu.

    Šis sprendimas priimamas pasikeitus Europos saugumo aplinkai ir Švedijai 2024 metais prisijungus prie NATO. Narystė aljanse reiškia ne tik kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, bet ir spaudimą sparčiau modernizuoti kariuomenę, kad pajėgumai būtų suderinami su sąjungininkų planavimu ir operacijomis.

    Rinkos sureagavo akimirksniu

    Po naujienos pakilo Europos gynybos sektoriaus akcijos, o Švedijos karinės aviacijos ir gynybos pramonės bendrovės „Saab“ vertybiniai popieriai šoktelėjo apie 5 proc. Kartu brango ir kitų didžiųjų žemyno gynybos įmonių akcijos, investuotojams vertinant, kad valstybės užsakymai artimiausiais metais išliks augimo variklis.

    Rinkos dalyviai gynybos sektorių laiko viena iš nedaugelio pramonės šakų, kur aiškiai matomas ilgesnio laikotarpio užsakymų portfelis. Vis dėlto analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad po kelių metų spartaus brangimo kai kurių įmonių vertinimai tapo aukšti, todėl svyravimai reaguojant į naujienas gali būti ryškesni.

    Gynybos išlaidos Europoje auga

    Pastaraisiais metais vis daugiau NATO šalių viešai įsipareigoja didinti gynybos finansavimą, o tai tiesiogiai skatina tiek amunicijos, tiek oro gynybos, dronų, jūrinių sistemų ir kosmoso stebėsenos sprendimų paklausą. Europos valstybės taip pat siekia dalį užsakymų perkelti į žemyno pramonę, kad sumažintų priklausomybę nuo tiekimo grandinių už Europos ribų.

    Švedijos atvejis išsiskiria tuo, kad investicijos nukreipiamos į karinio jūrų laivyno modernizavimą, kuris dažnai reikalauja ilgo projektavimo ir gamybos ciklo. Toks sprendimas rodo, kad Baltijos regiono valstybės vis daugiau dėmesio skiria ne tik sausumos gynybai, bet ir jūrinėms grėsmėms bei oro erdvės kontrolei.

  • Didžiulė Švedijos CB90 flotilė Baltijoje: paviešino kadrus ir atskleidė, kam ruošiasi

    Didžiulė Švedijos CB90 flotilė Baltijoje: paviešino kadrus ir atskleidė, kam ruošiasi

    Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje Švedijoje vyko didelio masto pratybos „Aurora-26“, kurių metu Švedijos karinės jūrų pajėgos surengė demonstracinį greitaeigių desantinių šturmo katerių CB90 flotilės praplaukimą. Kariškiai paviešino pratybų nuotraukas, parodančias, kaip vienoje vietoje telkiamas toks laivų junginys.

    Švedija pratybose treniravosi gynybinius veiksmus ir sąveiką su sąjungininkais, o Baltijos regionas išlieka vienu jautriausių Europos saugumo taškų. Tokie mokymai atspindi pastarųjų metų tendenciją Šiaurės Europoje stiprinti pakrančių gynybą, greitą reagavimą ir mobilias jūrines operacijas.

    CB90 yra greitas, manevringas desantinis šturmo kateris, skirtas veikti priekrantėje, fiorduose ir salynuose, kur dideli laivai turi ribotas galimybes. Švedijos taktikoje šie kateriai gali būti naudojami uostų ir pakrančių patruliavimui, žvalgybai, ugnies paramai, taip pat staigiems desantams, įskaitant operacijas priešininko pajėgų užnugaryje.

    Šį modelį 1990-aisiais sukūrė laivų gamintojas Dockstavarvet, priklausantis koncernui „Saab“. Kateris yra apie 14,9 metro ilgio, jo įgula ir desanto skyrius leidžia pervežti iki 21 pilnai ginkluoto kario, o krovinio talpa siekia iki 4,5 tonos.

    CB90 varomas dviem dyzeliniais varikliais ir vandens čiurkšlių pavaromis, todėl priekrantėje gali pasiekti iki 74 kilometrų per valandą greitį. Bazinė ginkluotė paprastai apima kelis sunkiuosius kulkosvaidžius, o priklausomai nuo versijos gali būti montuojami papildomi moduliai, įskaitant granatsvaidį ar kitas priemones, pritaikytas konkrečioms užduotims.

    Švedijos karinės jūrų pajėgos turi daugiau nei 100 CB90 vienetų, o pats tipas naudojamas ir kitose institucijose bei valstybėse. Baltijos jūroje, kur svarbų vaidmenį vaidina salynai, siauri sąsiauriai ir trumpi reagavimo laikai, tokie greitaeigiai kateriai laikomi vienu efektyviausių įrankių greitai permesti pajėgas ir kontroliuoti pakrantės ruožus.

    CB90 dėmesio sulaukia ir regione už Švedijos ribų, nes šio tipo platformos tinka tiek specialiosioms operacijoms, tiek pakrančių apsaugai. Pastaraisiais metais Baltijos valstybės ir Šiaurės šalys vis dažniau akcentuoja būtent tokias lanksčias, mažesnio masto, bet greitai sutelkiamas pajėgas, kurios papildo tradicinius karo laivus ir aviaciją.