CP v2

Tag: SAFE

  • Prancūzijos bandymas atriboti JK nuo SAFE atsisuko prieš ją: Europos Komisija apkarpė paskolas

    Prancūzijos pastangos sugriežtinti Europos Sąjungos gynybos finansavimo programos SAFE taisykles ir taip apriboti Jungtinės Karalystės dalyvavimą turėjo netikėtą pasekmę pačiai Prancūzijai. Kaip skelbia „Financial Times“, dalis projektų, susijusių su britų partneriais, nebeatitiko kriterijų, todėl sumažėjo ir Paryžiui prieinama finansavimo suma.

    Prancūzijos vyriausybė siekė gauti 16,2 mlrd. eurų paskolų per SAFE, tačiau Europos Komisija patvirtino 15,1 mlrd. eurų. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, skirtumas iš dalies susidarė todėl, kad dalis paraiškų buvo susietos su Jungtine Karalyste ir dėl pačios Prancūzijos remtų griežtesnių reikalavimų neperėjo atrankos.

    Kas yra SAFE ir kam jis skirtas?

    SAFE programa sukurta tam, kad valstybės galėtų pigiau skolintis ir sparčiau didinti gynybos pramonės gamybos apimtis Europoje. Ši kryptis siejama su išaugusia Rusijos grėsme ir siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV sprendimų bei tiekimo grandinių.

    Vienas svarbiausių SAFE principų yra vadinamoji europinės kilmės taisyklė: didžioji finansuojamų produktų vertės dalis turi būti sukurta ES vidaus rinkoje, taip pat gali būti pripažįstama Norvegijos, Islandijos ar Ukrainos kilmė. Tai reiškia, kad projektams, kuriuose reikšmingą vaidmenį turi trečiųjų šalių įmonės, taikomi ribojimai.

    Projektai su JK partneriais tapo silpna vieta

    Taisyklės numato, kad su trečiųjų šalių rangovais susiję kontraktai paprastai gali būti finansuojami tik iki 35 proc. apimties, jei nėra specialaus saugumo ir gynybos partnerystės susitarimo bei finansinio įnašo į programą. Iki šiol tokias sąlygas, kaip skelbiama, pilnai atitiko Kanada.

    Tarp projektų, kurie, kaip nurodoma, susidūrė su atmetimu ar apribojimais, minimi ir su raketų gamintoju MBDA susiję pirkimai. Ši grupė siejama su tarptautine akcininkų struktūra, o britų ir prancūzų padaliniai kartu dalyvauja kuriant ir gaminant tolimosios veikimo distancijos raketas Storm Shadow/SCALP, naudotas ir Ukrainos gynyboje.

    Ginčas dėl įnašo ir derybų kaina

    „Financial Times“ rašo, kad Jungtinė Karalystė su ES yra pasirašiusi gynybos susitarimą, tačiau derybos dėl finansinio įnašo į SAFE strigo. Pranešama, jog Prancūzija spaudė Europos Komisiją reikalauti iš JK didesnio įnašo, vėliau suma buvo mažinta iki maždaug 2 mlrd. eurų, tačiau susitarimo vis tiek nepavyko pasiekti.

    Tuo pat metu dalis Europos gynybos pramonės argumentuoja, kad pažangūs bendri projektai vis dar reikšmingai remiasi britų kompetencijomis ir tiekimo grandinėmis, todėl per griežtas atribojimas gali branginti ar lėtinti užsakymus. Tai ypač aktualu, kai Europoje siekiama greitai didinti gamybos pajėgumus ir standartizuoti įrangą, kad būtų paprasčiau vykdyti bendrus pirkimus.

    „Mes visiškai remiame SAFE tinkamumo kriterijus, kuriuos patys rėmėme. SAFE yra priemonė, skirta auginti ir remti Europos gynybos pramonę, ir tai yra europinės pirmenybės principo esmė“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Ši situacija parodo, kaip gynybos pramonėje susikertantys politiniai tikslai gali turėti tiesioginių finansinių pasekmių. Griežtesnės taisyklės, skirtos apsaugoti europinę gamybą, kartu gali apriboti projektus, kurie praktiškai jau yra giliai integruoti į bendras Europos tiekimo grandines.

  • Triukšmas dėl SAFE pinigų Ukrainai: valdžia atrėžė, kas iš tiesų bus finansuojama Lenkijoje

    Triukšmas dėl SAFE pinigų Ukrainai: valdžia atrėžė, kas iš tiesų bus finansuojama Lenkijoje

    Lenkijoje pastarosiomis dienomis įsiplieskė diskusijos dėl ES iniciatyvos SAFE lėšų: socialiniuose tinkluose ir dalyje viešosios erdvės ėmė sklisti teiginiai, kad pinigai iš šio instrumento esą gali būti pervesti Ukrainai. Vyriausybės atstovai tokią versiją viešai atmetė, pabrėždami, kad SAFE mechanizmas nenumato pinigų pervedimų trečiosioms šalims.

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas Seime pareiškė, kad pagal SAFE planuojami pirkimai skirti tik Lenkijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijai. Pasak jo, sprendimai dėl įsigijimų priimami pagal nacionalinius teisės aktus ir kariuomenės poreikius, kuriuos suformuluoja Generalinis štabas.

    „Jokia įranga nebus perduota Ukrainai“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kilus ginčams, ar gali būti pervedami bent pinigai, vyriausybės įgaliotinė SAFE programai Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad tokio scenarijaus nėra. Ji nurodė, kad SAFE struktūra sukurta kaip finansavimo priemonė Europos gynybos pajėgumų stiprinimui, o ne kaip kanalas tiesioginiams pervedimams kitoms valstybėms.

    „Pinigai nebus pervedami. SAFE nenumato pinigų perdavimo“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Kas yra SAFE ir kam skirtos lėšos?

    SAFE, arba Security Action for Europe, yra Europos Sąjungos instrumentas, skirtas spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus įsigijimus, ypač augant saugumo rizikoms regione. Viešai skelbiamuose planuose nurodoma, kad tai iki 150 milijardų eurų vertės paskolų mechanizmas, kuriuo valstybės narės gali finansuoti prioritetinius gynybos projektus.

    Lenkijos pareigūnai akcentuoja, kad SAFE lėšos susiejamos su nacionaliniais modernizacijos planais ir vietos pramonės įtraukimu, o ne su paramos paketais kitoms šalims. Toks modelis ES mastu siejamas su pastangomis didinti Europos gynybos pramonės pajėgumus, trumpinti tiekimo grandines ir greičiau užpildyti kritines spragas, pavyzdžiui, amunicijos, oro gynybos ar ryšių sistemų srityse.

    Dezinformacijos fonas išlieka

    Lenkijos valdžios teigimu, SAFE tema tapo informacinių manipuliacijų objektu: anksčiau viešojoje erdvėje esą buvo keliamos versijos, kad pinigai bus skirti ne Lenkijos, o kitų valstybių pramonei, o vėliau atsirado naujas naratyvas apie lėšų nutekėjimą Ukrainai. Ministerijos linija šiuo klausimu išlieka griežta: priemonė skirta tik Lenkijos gynybinių pajėgumų didinimui.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio ginčai dažnai kyla dėl painiavos tarp skirtingų ES instrumentų: vieni skirti bendriems įsigijimams ir finansavimui pačiose valstybėse narėse, kiti gali būti susiję su parama partnerėms per atskiras programas. Dėl to institucijos vis dažniau pabrėžia aiškias finansavimo taisykles ir skaidrumo principus, kad būtų užkirstas kelias klaidinančioms interpretacijoms.

  • Lenkija skuba laiką: iki gegužės pabaigos pasirašys 40 SAFE sutarčių už 43,7 mlrd. eurų

    Lenkija skuba laiką: iki gegužės pabaigos pasirašys 40 SAFE sutarčių už 43,7 mlrd. eurų

    Lenkija pradėjo itin spartų gynybos pirkimų etapą, siekdama iki gegužės pabaigos užbaigti apie 40 finansinių sutarčių pagal Europos Sąjungos instrumentą SAFE. Šis terminas svarbus todėl, kad pereinamuoju laikotarpiu kai kuriuos pirkimus galima finansuoti ir vienos valstybės sutartimis, o ne tik bendrais kelių šalių projektais.

    Gegužės 28 dieną Varšuvoje pasirašyti pirmieji dokumentai, susiję su kriptografijos sistemomis ir kibernetiniu saugumu. Ceremonijoje dalyvavo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, pabrėžę, kad lėšos turi pagreitinti pajėgumų stiprinimą ir vietos pramonės užsakymus.

    SAFE (Security Action For Europe) yra 150 mlrd. eurų vertės ES finansinis mechanizmas, skirtas paspartinti valstybių narių gynybos parengtį ir didinti Europos karinės pramonės gamybos apimtis. Instrumentas veikia paskolų principu: grąžinimo pradžia atidedama, o įsipareigojimai gali būti išdėstyti ilgam laikotarpiui, priklausomai nuo ES skolinimosi sąlygų.

    Pagal SAFE taisykles, finansavimas nukreipiamas į pajėgumus ir įrangą, kurių reikšminga dalis komponentų pagaminama ES, Europos ekonominėje erdvėje arba Ukrainoje. Tai reiškia, kad šalys, planuodamos pirkimus, privalo derinti operacinius poreikius su tiekimo grandinių reikalavimais ir pramoniniais pajėgumais regione.

    Lenkijai šiame instrumente numatyta 43,7 mlrd. eurų suma, didžiausia tarp dalyvaujančių valstybių. Tam, kad realiai prasidėtų lėšų srautai, šalis turi sudaryti paskolos sutartį su Europos Komisija ir užbaigti nacionalines procedūras, po kurių finansavimas gali būti naudojamas tiek naujiems, tiek tam tikromis sąlygomis refinansuojamiems kontraktams.

    Pagal viešai aptariamas kryptis, SAFE pinigai Lenkijoje siejami su plačiu gynybos projektų spektru: nuo kibernetinio saugumo ir ryšių apsaugos iki bepiločių sistemų, artilerijos ir šaudmenų. Nors detali pirkinių sudėtis dažnai neviešinama, valdžios užuominos ir pramonės pranešimai leidžia spręsti apie didelę paklausą dronams, amunicijai ir oro pajėgumų daugikliams.

    Minimi ir konkretūs sprendimai: bepiločiai „FlyEye“ ir „Warmate“, taip pat „GLADIUS“ sistemos iš „WB Group“, artilerijos kryptys, pėstininkų kovos mašinos Borsuk, savaeigės haubicos „Krab“, 155 mm artilerijos šaudmenys, priešdroninė sistema SAN, nešiojamosios oro gynybos sistemos „Piorun“. Taip pat aptariami infrastruktūros ir Baltijos jūros saugumo poreikiai, įskaitant specializuotus laivus duomenims rinkti bei gelbėjimo ir kritinės infrastruktūros apsaugos projektus.

    Greitas sutarčių pasirašymo tempas siejamas ir su praktiniu aspektu: didžioji dalis dokumentų jau buvo suderinti derybose, todėl likęs etapas dažnai laikomas formalumu. Dėl sutarčių gausos dalis jų gali būti pasirašoma be viešų ceremonijų, o dėmesys sutelkiamas į labiausiai politiškai ir pramoniniu požiūriu reikšmingus kontraktus.

    SAFE instrumentas yra platesnės ES gynybos stiprinimo krypties dalis, kurią paskatino saugumo situacija Europoje ir poreikis greitai didinti gamybos pajėgumus. Lenkijos atvejis rodo, kad valstybės, turinčios parengtus projektus ir aktyvią vietos pramonę, siekia maksimaliai išnaudoti trumpus procedūrinius langus, kad finansavimas kuo greičiau virstų realiais pajėgumais.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija artėja prie finišo ties Europos Sąjungos SAFE mechanizmu: šalies nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad daugumą susitarimų tikimasi pasirašyti paskutinėmis gegužės dienomis. Apie terminus jis kalbėjo Krokuvoje surengtame brifinge, prieš išvykdamas į vizitą Kanadoje.

    Ministro teigimu, pasirašymų kulminacija numatoma ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Tai reikšminga dėl to, kad norint, jog išlaidos būtų dengiamos pagal SAFE taisykles, sutartys turi būti pasirašytos iki gegužės 30 dienos.

    Po šio termino pirkimai pagal programą tebebūtų įmanomi, tačiau su papildoma sąlyga: projekte turėtų dalyvauti bent dvi Europos Sąjungos valstybės. Praktikoje tai reiškia daugiau derinimų ir ilgesnį sprendimų priėmimą, todėl Varšuva siekia suspėti į pirmąjį langą, kai nacionaliniai kontraktai dar gali būti įtraukti paprasčiau.

    Ministras taip pat akcentavo, kad dalis anksčiau sudarytų gynybos sutarčių bus koreguojamos, numatant SAFE paskolas kaip jų finansavimo šaltinį. Toks sprendimas leistų dalį nacionalinio gynybos biudžeto lėšų atlaisvinti ir nukreipti kitoms reikmėms.

    „Iki savaitės pabaigos norime užbaigti procesą taip, kad daugumą sutarčių galėtume pasirašyti skirtingose vietose visoje Lenkijoje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Viešojoje erdvėje tarp su SAFE siejamų projektų minimas ir priešdroninės gynybos sprendimas „San“, apimantis 18 baterijų. Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 3,5 mlrd. eurų, o pirminis susitarimas buvo pasirašytas 2026 metais.

    Gynybos ministerija nurodo, kad svarbi SAFE paketo dalis susijusi ne tik su ginkluote, bet ir su DI bei kibernetiniu saugumu. Šios kryptys tampa prioritetu daugelyje Europos valstybių, nes šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau apima ryšių trikdymą, dronų spiečius, duomenų vagystes ir kritinės infrastruktūros atakas.

    Varšuva anksčiau aiškino, kad po sutarčių aneksavimo ir finansavimo šaltinio pakeitimo atlaisvintos lėšos galėtų būti skiriamos platesniam pasirengimui gynybai. Minimos ir vadinamosios nekarinės priemonės, susijusios su vidaus saugumo tarnybų poreikiais bei kariniu mobilumu, kurį koordinuoja infrastruktūros institucijos.

    Tarp planuojamų SAFE rėmuose minimų prioritetų viešai įvardijami kovos pėstininkų mašinų įsigijimai, nauji laivai karinėms jūrų pajėgoms, pasienio įtvirtinimai ir investicijos į žvalgybinius bei smogiamuosius bepiločius. Taip pat aptariami radarų ir minavimo sistemų projektai bei kai kurios užsienyje perkamos pajėgumų kategorijos, pavyzdžiui, oro tankavimo, skaitmeninio saugumo ir kosminės stebėsenos sprendimai.

    SAFE mechanizmas numato iki 150 mlrd. eurų paramą lengvatinių paskolų forma, daugiausia orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą ir Europos gynybos pramonės užsakymus. Lenkija viešai įvardijama kaip viena aktyviausių šios priemonės dalyvių ir yra pateikusi didelės apimties projektų paketą, kurį tikisi finansuoti palankesnėmis sąlygomis nei vien nacionalinio biudžeto lėšomis.

  • Pramonė pavydi gynybos sektoriaus SAFE mechanizmo: „Mes irgi kare“ – tik šįkart prekybos

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo ir politikos atstovai diskutavo, kodėl Europos Sąjunga geba greitai sutelkti finansavimą gynybai, tačiau lėčiau reaguoja į pramonės konkurencingumo krizę. Pramonės lyderiai ragino sprendimus priimti greičiau, o biurokratines kliūtis mažinti taip pat ryžtingai, kaip tai daroma saugumo srityje.

    Diskusijų kontekste dažnai minėtas SAFE mechanizmas – Europos Sąjungos planas iki 2030 metų gynybos pajėgumams stiprinti suteikti iki 150 milijardų eurų palankiomis sąlygomis finansavimo. Verslo atstovai teigė, kad panašaus tempo ir masto instrumentų reikia ir civilinei pramonei, kuri spaudžiama augančių kaštų bei globalios konkurencijos.

    SAFE pavyzdys ir pramonės lūkesčiai

    „Bosch“ grupės vadovas Lenkijoje Rafałas Rudzińskis akcentavo, kad automobilių sektorius Europoje patiria struktūrinį sukrėtimą, o konkurencinė kova vis dažniau primena prekybos karą. Jo teigimu, be stiprios gamybos bazės Europa rizikuoja prarasti technologinį svorį, o sprendimų vilkinimas kainuos darbo vietas ir investicijas.

    „Atsiprašau, bet mes irgi kare. Tai prekybos karas“, – sakė Rafałas Rudzińskis.

    Jis priminė, kad paraleliai Briuselyje jau ne vienerius metus diskutuojama apie pramonės spartinimo iniciatyvas, kurių tikslas – greitesni leidimai, aiškesnės taisyklės ir investicijų skatinimas. Pramonės atstovų vertinimu, ilgai trunkantys procesai mažina Europos patrauklumą, ypač kai JAV ir Azijos šalys taiko agresyvesnes subsidijų ir pramonės politikos priemones.

    Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas

    Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Miguelis Bergeris teigė, kad dabartinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje Varšuva ir Berlynas vis geriau supranta, jog alternatyvos glaudesniam bendradarbiavimui nėra. Jis pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra saugumas, o gynybos pramonė tampa sritimi, kurioje reikalingi praktiniai bendri projektai.

    Bergerio vertinimu, Europos ekonomikai spaudimą daro keli išoriniai veiksniai vienu metu, įskaitant JAV prekybos politikos griežtinimą ir didėjančią įtampą pasaulinėse rinkose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į silpnesnes Vokietijos augimo prognozes, kurios dar labiau išryškina poreikį koordinuoti veiksmus Europoje.

    Lenkijos vystymo ir technologijų viceministras Michałas Baranowskis pabrėžė, kad reali Lenkijos ir Vokietijos partnerystės ašis yra įmonės, kurios naudojasi bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Jo teigimu, politinis sutarimas reikalingas tam, kad verslas gautų aiškias paskatas investuoti, tačiau gynybos srityje valstybės kartu susiduria ir su spaudimu stiprinti nacionalines pramonės grandines.

    Energetika, reguliavimas ir inovacijos

    Pramonės atstovai akcentavo, kad konkurencingumą pirmiausia silpnina energijos kainos ir reguliacinė našta. „BASF“ vadovė Lenkijoje Katarzyna Byczkowska teigė, kad chemijos sektorius Europoje traukiasi: mažėja pajėgumai, uždaromos gamyklos, o tai persiduoda kitoms šakoms – nuo farmacijos iki energetikos ir žemės ūkio.

    „Šiandien reguliaciniam prisitaikymui išleidžiame du kartus daugiau nei tyrimams ir plėtrai“, – sakė Katarzyna Byczkowska.

    Farmacijos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad Europai būtinas stabilus teisinis režimas, ypač intelektinės nuosavybės srityje, ir greitesnės sprendimų grandinės. „Bayer“ atstovė Lyndsay Sullivan nurodė, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra esminė sąlyga išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą, o sveikatos sistemos spaudimas dėl senėjančios visuomenės tik didės.

    „Deutsche Bank“ Lenkijos vadovas Tomaszas Kowalskis pažymėjo, kad dalis įmonių resursų šiandien skiriama ne plėtrai, o taisyklių interpretavimui ir atitikties užtikrinimui. Banko vertinimu, Europos finansų sistema turi pajėgumų finansuoti investicijas, tačiau investuotojams reikia aiškių ir nekintančių rėmų, kad rizika būtų prognozuojama.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo argumentas, kad Europa turi savitą stiprybę – gebėjimą sujungti pažangias technologijas su brandžia pramonės baze. Ekspertai pabrėžė, jog tai gali tapti pranašumu ir dirbtinio intelekto taikymuose, kai konkurencinę vertę kuria ne vien modeliai, o pramoniniai duomenys, infrastruktūra ir gebėjimas sprendimus diegti realiose gamybos grandinėse.

  • SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    Didžiausias SAFE paketas ES

    Lenkija pasirašė paskolos sutartį pagal ES gynybos programą SAFE, pagal kurią šaliai numatyta 43,7 mlrd. eurų. Dokumentus pasirašė Europos Komisijos atstovai ir Lenkijos gynybos bei finansų ministerijų vadovai.

    Ši suma Lenkiją daro didžiausia SAFE lėšų gavėja visoje Europos Sąjungoje. Bendras programos dydis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – spartinti valstybių narių gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus.

    Kada tikimasi avanso?

    Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis Briuselyje pranešė, kad avanso pervedimo galima tikėtis artimiausiomis dienomis. Pasak jo, formalūs reikalavimai jau įvykdyti, o likę sprendimai – administracinio lygmens.

    „Visi formalūs reikalavimai jau įvykdyti, todėl dabar tai tik sprendimų priėmimo klausimas, ir manome, kad artimiausiomis dienomis sulauksime tų 15 proc.“, – sakė Pawelas Zalewskis.

    Skelbiama, kad Europos Komisijos avansas sudarys apie 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 15 proc. nuo Lenkijai numatytos SAFE sumos ir turėtų tapti pirmuoju realiu pinigų srautu, leidžiančiu greičiau startuoti projektams.

    Kas bus finansuojama ir kas toliau?

    Lenkija nurodo, kad SAFE lėšos bus naudojamos tokioms kryptims kaip „Tarcza Wschód“ projektai, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinei logistikai svarbios transporto infrastruktūros modernizavimas. Šios sritys atitinka platesnę ES kryptį didinti gynybos parengtį ir sutrumpinti tiekimo grandines.

    Vyriausybė taip pat teigia, kad 89 proc. programos lėšų turėtų likti Lenkijos pramonėje ir ekonomikoje. Kartu pabrėžiama, kad iki gegužės pabaigos šalys dar galės vykdyti savarankiškus ginkluotės užsakymus SAFE rėmuose, o vėliau daugeliui pirkimų reikės partnerių iš kitų valstybių.

    Viceministras taip pat kalbėjo apie galimą SAFE tąsą naujame ES daugiametėje finansinėje programoje 2028–2034 metų laikotarpiui. Tarp prioritetų įvardyta karinė mobilumo infrastruktūra, svarbi pajėgų tranzitui į Lenkiją ir toliau į Baltijos šalis per Vokietiją.

    Be to, Zalewskis užsiminė apie galimybę atlaisvinti kompensacijas už Ukrainai perduotą ginkluotę pagal Europos taikos priemonę. Dėl Vengrijos blokados Lenkija, kaip nurodoma, nebuvo atgavusi apie 450 mln. eurų išlaidų, todėl sprendimai šioje srityje gali tapti papildomu finansiniu impulsu.

  • Lenkija pasirašė SAFE sutartį: per parą gynybos sektoriuje atsirado beveik 1 500 darbo skelbimų

    Lenkija pasirašė SAFE sutartį: per parą gynybos sektoriuje atsirado beveik 1 500 darbo skelbimų

    Lenkijoje Varšuvoje pasirašyta su SAFE programa susijusi sutartis, pagal kurią šalies gynybos pramonę turėtų pasiekti 43,7 mlrd. eurų lengvatinių paskolų. Vyriausybės atstovai skelbia, kad daugiau kaip 80 proc. lėšų planuojama nukreipti vietos įmonėms, todėl rinkos dalyviai tai vertina kaip reikšmingą postūmį investicijoms ir gamybos plėtrai.

    Darbo rinka į signalą sureagavo itin greitai: per vieną parą įdarbinimo portaluose pasirodė beveik 1 500 naujų pasiūlymų, susijusių su gynybos sektoriumi ir jo tiekimo grandine. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis darbdavių pradėjo ruoštis plėtrai dar iki oficialaus pasirašymo, nes naujų užsakymų tikimybė buvo aiškiai matoma.

    Kas ieškomi pirmiausia?

    Daugiausia skelbimų nukreipta į pramonės ir inžinerijos specialybes, kurios reikalingos gamybos apimčių didinimui. Tarp dažniausiai minimų pozicijų – CNC operatoriai, montuotojai, elektromechanikai, automatikai, suvirintojai, gamybinių įrenginių programuotojai, logistikos specialistai ir kibernetinio saugumo ekspertai.

    Įmonės taip pat ieško kokybės kontrolierių, sandėlininkų, gamybos darbuotojų, IT ir duomenų analizės specialistų, o augant dronų sprendimų svarbai – ir su bepiločių technologijomis dirbančių inžinierių. Kartu didėja poreikis elektronikos, radarų ir automatikos sistemų specialistams bei kritinės infrastruktūros saugos ekspertams.

    Rekrutuoja ir patyrusius, ir naujokus

    Personalo atrankos rinkos atstovai pažymi, kad darbdaviai taikosi ne tik į patyrusius specialistus, bet ir į profesinių mokyklų, technikumų bei universitetų absolventus. Vis dažniau deklaruojamas pasirengimas apmokyti darbuotojus darbo vietoje ir finansuoti kvalifikacijos kėlimą, nes kvalifikuotų rankų trūkumas jau dabar tampa augančios paklausos ribojančiu veiksniu.

    „Darbo rinka sureagavo nedelsdama: dar prieš oficialų pasirašymą įmonės pradėjo ruoštis didinti įdarbinimą“, – sakė „Grupa Progres“ vadovė Magda Dąbrowska.

    Investicijos spartina modernizaciją regionuose

    SAFE poveikis ryškėja ir regioniniu lygmeniu: Lenkijos pietryčiuose, Podkarpatės regione, gynybos pramonė tradiciškai yra svarbi ekonomikos dalis. Vietos ekspertai teigia, kad naujas finansavimo impulsas gali reikšmingai padidinti tokių gamintojų kaip Huta Stalowa Wola, Dezamet ar Gamrat pajėgumus, o kartu – sustiprinti ir subrangovų tinklą.

    Pasak analitikų, didesni užsakymai paprastai reiškia ne tik naujas darbo vietas, bet ir didesnį spaudimą modernizuoti gamybą: diegti automatizaciją, naujas medžiagas, griežtinti kokybės standartus. Tai gali tapti ilgalaikiu pokyčiu, keičiančiu ne vien atskiras įmones, bet ir visą gynybos pramonės ekosistemą.

    Lenkijos statistikos duomenimis, 2025 metų pabaigoje ginklų ir šaudmenų gamyboje dirbo apie 8 900 žmonių, o orlaivių ir kosmoso pramonėje – daugiau kaip 22 800. Tuo pat metu viešojo administravimo ir gynybos srityse užimtumas viršija 1 mln. darbuotojų, iš kurių daugiau kaip 230 000 siejama tiesiogiai su gynybos sektoriumi.

  • Lietuva antra po Lenkijos: pasirašyta 6 375 000 000 eurų SAFE paskolos sutartis gynybai

    SAFE paskola Lietuvai pasirašyta Vilniuje

    Lietuva pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl lengvatinės SAFE mechanizmo paskolos, kurios vertė siekia 6 375 000 000 eurų. Šis ES instrumentas skirtas gynybos ir saugumo pirkimams bei investicijoms, ypač toms, kurios didina valstybių narių parengtį ir atsparumą.

    Lietuva tapo antra ES šalimi po Lenkijos, pasirašiusia paskolos sutartį pagal SAFE. Mechanizmas numato iki 150 000 000 000 eurų kreditavimo liniją, kurios tikslas – greičiau mobilizuoti lėšas bendriems ir nacionaliniams gynybos pajėgumų sprendimams.

    Kas pasirašė ir ką tai keičia

    Lietuvos pusėje dokumentus pasirašė finansų ir krašto apsaugos ministrai Kristupas Vaitiekūnas ir Robertas Kaunas. Europos Komisijos pusėje sutartį pasirašė gynybos ir kosmoso bei biudžeto ir viešojo administravimo komisarai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas.

    SAFE paskola Lietuvai suteikiama mažesnėmis palūkanomis nei įprastai finansuojantis rinkose, todėl valstybė gali greičiau įgyvendinti didelės apimties projektus, o nacionaliniam biudžetui atsiranda daugiau lankstumo planuojant kitus viešuosius poreikius.

    Kur planuojama nukreipti lėšas

    Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad paskola padės vykdyti siekį gynybai skirti apie 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagrindiniai prioritetai siejami su didesnio masto pajėgumų kūrimu ir kritinių spragų uždarymu oro gynybos bei bepiločių grėsmių srityse.

    „Lėšos bus panaudotos divizijos kūrimui, įsipareigojimams NATO partneriams įgyvendinti, įsigysime vidutinio ir tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, kursime antidronines priemones“, – sakė Robertas Kaunas.

    Taip pat akcentuojama, kad investicijos į oro gynybą ir antidronines sistemas tampa vis aktualesnės dėl sparčiai kintančios karo technologijų realybės regione. Jei ateityje būtų kuriamas SAFE 2 mechanizmas, Lietuvos atstovai signalizuoja, kad šalis siektų jame dalyvauti.

  • Lenkijos valdžia apie SAFE: pigesnės paskolos gynybai ir pažadas, kad 89 proc. lėšų liks šalyje

    Lenkijos valdžia apie SAFE: pigesnės paskolos gynybai ir pažadas, kad 89 proc. lėšų liks šalyje

    Lenkijos premjero Donaldo Tusko kanceliarijos vadovo pavaduotojas Jakubas Stefaniakas pareiškė, kad SAFE susitarimo pasirašymas yra istorinis momentas, galintis nulemti šalies gynybos ir pramonės kryptį dešimtmečiams. Jo teigimu, programa keičia požiūrį: svarbu ne tik įsigyti ginkluotę, bet ir stiprinti vietos gamybą.

    Pasak J. Stefaniako, SAFE idėja gimė Lenkijoje, o vėliau įgavo europinį formatą. Jis pabrėžė, kad gynybos planavime vis daugiau dėmesio skiriama tiekimui iš vidaus ir pajėgumų kūrimui, kad krizės metu nebūtų priklausoma vien nuo importo.

    Kas yra SAFE ir kuo skiriasi

    Politikas tvirtino, kad SAFE rėmuose siūlomos paskolos yra pigesnės nei anksčiau naudoti finansavimo modeliai, minėdamas apie 3 proc. palūkanas. Jis lygino su ankstesniais skolinimosi sprendimais, kai, anot jo, finansavimo kaina siekė apie 4–6 proc., priklausomai nuo sandorių.

    J. Stefaniakas aiškino, kad esminis skirtumas yra ne vien palūkanos, o pinigų panaudojimo logika. Jo vertinimu, SAFE turi tapti impulsu Lenkijos gynybos pramonei, kad dalis išlaidų sugrįžtų į ekonomiką per užsakymus, darbo vietas ir technologijų plėtrą.

    Kiek įmonių gali laimėti

    Remdamasis pateiktais skaičiais, J. Stefaniakas sakė, kad Lenkijoje apie 12 000 įmonių turi potencialą bendradarbiauti su gynybos sektoriumi. Jo teigimu, papildomos lėšos turėtų būti juntamos ir valstybės valdomoje gynybos pramonės grupėje PGZ artimiausiais metais.

    Politikas priminė, kad PGZ veiklos rezultatai pastaraisiais metais augo, ir pateikė prognozę, jog SAFE poveikis galėtų dar labiau padidinti pelningumą. Jis nurodė, kad 2023 metais PGZ pelnas siekė apie 600 mln. zlotų, tai yra maždaug 140 mln. eurų, o šiemet jis galėtų išaugti kelis kartus.

    Kritika ir rytinės sienos prioritetai

    J. Stefaniakas teigė, kad SAFE, jo manymu, turi „vieną trūkumą“ – tapo politinių ginčų objektu. Anot jo, dalis kritikos kyla ne tiek iš programos turinio, kiek iš vidaus politikos kovų.

    Jis taip pat akcentavo, kad dalis SAFE lėšų bus nukreipta rytinės Lenkijos sienos apsaugai, įskaitant modernias stebėjimo priemones ir skaitmeninius sprendimus. Politikas kalbėjo apie išaugintą karių ir pareigūnų skaičių pasienyje bei apie infrastruktūros modernizavimą.

    Lenkijai Europos Komisija yra priskyrusi 43,7 mlrd. eurų lengvatinių paskolų paketą, o Varšuva skelbia sieksianti, kad 89 proc. šių lėšų atitektų vietos pramonei ir ekonomikai. J. Stefaniakas taip pat atmetė teiginius, esą didelė SAFE pinigų dalis būtų perkelta į užsienio kapitalo įmones, pabrėždamas nacionalinį interesą.

  • Lenkija pirmoji ES pasirašė SAFE: Domańskis sako, kad finansų sutaupymai gali siekti 18 mlrd. eurų

    Lenkija pirmoji ES pasirašė SAFE: Domańskis sako, kad finansų sutaupymai gali siekti 18 mlrd. eurų

    Lenkija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe, pasirašiusia susitarimą dėl SAFE programos, skirtos gynybos pajėgumams stiprinti ir su tuo susijusioms investicijoms. Dokumentas pasirašytas premjero kanceliarijoje, dalyvaujant premjerui Donaldui Tuskui ir šalies vyriausybės nariams.

    Susitarimą pasirašė viceministras pirmininkas ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis, taip pat Europos Komisijos nariai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas. Lenkijos pusė pabrėžė, kad SAFE turėtų didinti valstybės saugumą ir mažinti skolinimosi kaštus modernizuojant kariuomenę.

    Kas yra SAFE ir kokios sumos minimos?

    SAFE kontekste Lenkijos ministrai kalbėjo apie daugiau kaip 44 mlrd. eurų bendrą programos apimtį, kurią Europos lygmeniu planuojama nukreipti gynybos projektams finansuoti. Esminė idėja ta, kad skolinasi Europos Komisija, todėl valstybės narės gali gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis, nei skolindamosi atskirai rinkose.

    Andrzejus Domańskis teigė, kad dėl šio modelio Lenkijos viešiesiems finansams sutaupymai gali siekti 80 mlrd. zlotų, tai yra apie 18 mlrd. eurų. Jo vertinimu, tai svarbu ne tik biudžetui, bet ir visai ekonomikai, nes gynybos pramonė gali tapti vienu pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    Trys tikslai: saugumas, pramonė, darbo vietos

    Finansų ir ekonomikos ministras įvardijo tris SAFE tikslus: pirmiausia saugumo stiprinimą, antra, inovatyvios ir konkurencingos gynybos pramonės plėtrą, trečia, darbo vietų kūrimą regionuose. Jo teigimu, reikšminga finansavimo dalis turėtų pasiekti vietos gamyklas ir tiekimo grandines.

    Minėtos konkrečios vietovės, kuriose veikia su gynybos sektoriumi susiję pajėgumai: Stalowa Wola, Skarżysko-Kamienna, Tarnów ir Gdynė. Lenkijos vyriausybė signalizuoja, kad SAFE finansavimas galėtų paspartinti gamybos plėtrą ir užsakymų ciklus, o kartu sustiprinti technologinę bazę.

    „Nėra efektyvesnio modernizacijos finansavimo šaltinio nei SAFE, o sutaupymai viešiesiems finansams gali siekti apie 18 mlrd. eurų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kodėl Lenkija skuba ir ką tai reiškia regionui?

    Lenkijos susitarimas buvo patvirtintas pirmasis iš 19 programoje dalyvaujančių valstybių, o kita šalis pagal pasirašymo eilę minima Lietuva. Varžymasis dėl greitesnio starto rodo, kad valstybės siekia kuo anksčiau užsitikrinti finansavimo rėmus projektams, kurie susiję su įsigijimais, gamybos plėtra ir infrastruktūra.

    Lenkijos argumentas remiasi ir kaštų logika: kai skolinasi Europos Komisija, palūkanų sąlygos paprastai būna artimesnės ES lygio skolinimosi kainai, o ne pavienių valstybių rizikos vertinimui. Domańskis viešai tikino, kad pasirašant susitarimą „ranka nesudrebės“, pabrėždamas, jog tai, jo vertinimu, Lenkijai itin palankus sprendimas.