Tag: SAFE

  • Kaja Kallas: Briuselis po „Brexit“ vis dar „traumuotas“, JK ragina bendradarbiauti žingsnis po žingsnio

    Kaja Kallas: Briuselis po „Brexit“ vis dar „traumuotas“, JK ragina bendradarbiauti žingsnis po žingsnio

    ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas sako, kad Briuselyje po „Brexit“ vis dar juntama „trauma“, todėl Jungtinės Karalystės ir ES santykiai turėtų būti gilinami atsargiai, žingsnis po žingsnio.

    Taip ji kalbėjo susitikusi su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Wesu Streetingu, abiem pusėms rengiantis ES ir JK viršūnių susitikimui, numatytam lapkričio 20 dieną. Apie tai pranešė „Euronews“.

    Pasak K. Kallas, dalis ES pareigūnų ir valstybių narių iki šiol prisimena sudėtingas, neretai karčias derybas po JK sprendimo pasitraukti iš Bendrijos, todėl nauji dideli politiniai projektai kelia atsargumą.

    Jos teigimu, artėjant prie glaudesnės partnerystės pirmiausia verta susitelkti į praktines bendradarbiavimo sritis, o ambicingesnius žingsnius svarstyti vėliau.

    „Tai priklauso nuo Jungtinės Karalystės žmonių ir derybomis pasiekto susitarimo – Briuselyje yra daug „Brexit“ traumuotų žmonių“, – sakė K. Kallas.

    „Šios derybos bus sudėtingos, ir mes dar nesame tam pasirengę“, – pridūrė ji.

    K. Kallas pabrėžė, kad abi pusės yra „labai arti“, o bendradarbiaudamos galėtų būti stipresnės, tačiau ragino judėti nuosekliai ir neperskubėti.

    JK ir ES: dėmesys gynybai prieš grįžimo derybas

    K. Kallas taip pat nurodė, kad artimiausiu metu Jungtinei Karalystei prasmingiau būtų jungtis prie esamų ES gynybos formatų, o ne kelti klausimą dėl galimų derybų sugrįžti į ES.

    W. Streetingas tikino, kad Londonas siekia artimesnio gynybos bendradarbiavimo su ES, nors pernai atsisakė dalyvauti ES 150 mlrd. eurų vertės gynybos paskolų schemoje „Security Action for Europe“ (SAFE).

    Remiantis tuo metu cituotais JK šaltiniais, Londonas nesijungė prie programos, nes nepavyko susitarti su Briuseliu dėl, kaip skelbta, 4–6 mlrd. eurų stojamojo mokesčio, kurį JK Vyriausybė esą laikė neapsimokančiu.

    Tuo pat metu JK politinėje darbotvarkėje išsiskiria naujai išrinkto ministro pirmininko Andy Burnhamo pažadas atkurti ryšius su ES ir stiprinti bendradarbiavimą prekybos, švietimo, energetikos ir gynybos srityse.

    A. Burnhamas taip pat nėra atmetęs galimybės ateityje pradėti derybas dėl JK sugrįžimo į ES kaip visateisės narės, tačiau Briuselyje, pasak straipsnyje aptariamų vertinimų, tvyro nuostata, jog toks procesas būtų ilgas ir politiškai skaldantis.

    W. Streetingas ragino neužbėgti diskusijoms už akių, tačiau ministro pirmininko sprendimą grįžimo temą vėl kelti viešai pavadino politiškai drąsiu.

    Jis taip pat pripažino, kad pasitraukimas iš ES smogė JK ekonomikai ir sumažino šalies galimybes būti tokiai stipriai, kokia galėjo būti.

    Parama Ukrainai ir „Made in Europe“ rizika

    Susitikimuose, pasak publikacijos, daug dėmesio skirta Rusijos tęsiamai agresijai Europoje, įskaitant hibridines atakas, ir didėjančiai Europos atsakomybei teikiant karinę paramą Ukrainai.

    Taip pat aptarta Europos gynybos pramonės bazės ateitis. W. Streetingas teigė, kad žemynui reikia ženkliai plėsti pramoninius pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti gynybos poreikius.

    Kartu jis perspėjo, jog ES neturėtų nuslysti į protekcionizmą, kuris galėtų pakenkti pačios Bendrijos tikslams. Šiuos komentarus jis siejo ir su siūlomu „Made in Europe“ pramonės stiprinimo kursu, kuriuo siekiama teikti pirmenybę Europos gamintojams, įskaitant gynybos sektorių.

    JK šiuo metu yra už šios iniciatyvos ribų, nes po „Brexit“ nebepriklauso ES bendrajai rinkai.

  • Europos Komisija patvirtino Vengrijos 5,4 mlrd. eurų SAFE gynybos paskolą: kas toliau?

    Europos Komisija patvirtino Vengrijos 5,4 mlrd. eurų SAFE gynybos paskolą: kas toliau?

    Europos Komisija patvirtino Vengrijos paraišką gauti 5,4 mlrd. eurų gynybos paskolą pagal programą SAFE, taip užbaigdama pirmąjį šios iniciatyvos finansavimo etapą. Programa sukurta tam, kad Europos valstybės greičiau didintų karinius pajėgumus ir užpildytų kritines spragas, išryškėjusias po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą.

    Vengrijos prašoma suma prieš tai buvo gerokai didesnė, tačiau naujoji šalies Vyriausybė ją sumažino ir pateikė atnaujintą paraišką. Pasak viešai skelbtos informacijos, sprendimas koreguoti planus sietas su siekiu iš naujo įvertinti ankstesnius įsipareigojimus ir suvaldyti galimas skaidrumo rizikas.

    Vien Komisijos sprendimo dar nepakanka, kad lėšos pasiektų Budapeštą. Toliau reikės ES valstybių narių pritarimo, o po jo bus pasirašyta paskolos sutartis tarp Briuselio ir Vengrijos atstovų.

    Kiek pinigų liko kitam etapui

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier nurodė, kad iš viso 150 mlrd. eurų SAFE finansavimo voko po pirmojo etapo dar lieka kiek daugiau nei 21 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais gali startuoti naujas paraiškų ratas, o šalys bus kviečiamos pateikti naujus planus arba prašyti papildomų paskolų.

    Valstybės, kurios pirmame etape nedalyvavo, taip pat gali prisijungti vėliau. Tarp šalių, svarstančių galimybę dalyvauti kitame etape, minima Airija.

    „Savo ambiciją dalyvauti esu labai aiškiai įvardijusi“, – sakė Airijos gynybos ministrė Helen McEntee.

    Kas yra SAFE ir kam gali būti naudojamos lėšos

    SAFE yra vienas kertinių Europos Komisijos plano ReArm Europe 2030 elementų, kuriuo siekiama paspartinti bendrus užsakymus, užtikrinti tiekimo grandines ir didinti gamybos apimtis Europoje. Praktinis tikslas – kad šalys galėtų greičiau įsigyti tai, ko trūksta, o pramonė turėtų stabilesnį užsakymų srautą ir galėtų plėsti pajėgumus.

    Finansavimas orientuotas į prioritetines sritis: amuniciją, dronų ir antidronų sistemas, oro gynybą, karinį mobilumą, elektroninę kovą ir kitas panašias pajėgumų kategorijas. Programa taip pat skatina bendrus pirkimus, gilesnį pramoninį bendradarbiavimą ir didesnį skirtingų šalių pajėgų suderinamumą.

    Pagal SAFE taisykles bent 65 proc. komponentų kaštų turi būti susiję su Europos Sąjunga, Ukraina, taip pat tam tikromis Europos ekonominės erdvės ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalimis. Likę 35 proc. gali būti perkami iš bet kurios trečiosios šalies, priklausomai nuo projekto ir tiekimo galimybių.

    Iš viso pirmame etape SAFE paskolų paraiškas strateginėms gynybos investicijoms pateikė 19 ES valstybių narių, bendra prašoma suma siekė 129 mlrd. eurų. Didžiausią paskolą užsitikrino Lenkija, o mažiausia paskola teko Danijai.

  • Airbus žada Lenkijai A400M iki 2030-ųjų anksčiau nei planuota: ką tai keistų kariuomenei

    Europos aviacijos ir gynybos koncernas „Airbus“ skelbia galintis Lenkijai transporto lėktuvus A400M pristatyti dar iki 2030 metų pabaigos. Toks terminas sutaptų su Europos Sąjungos instrumentu SAFE siejamu grafiku, tačiau gamintojas teigia turintis galimybių šį laiką sutrumpinti, jei sprendimai būtų priimti pakankamai greitai.

    „Airbus“ vadovas Europai Johanas Pelissier pabrėžė, kad pristatymo tempą lems politiniai ir sutartiniai sprendimai, o ne vien gamybos pajėgumai. Jo teigimu, A400M gali būti tiekiami greičiau nei oro tanklaiviai, nes jiems nereikia ilgo konversijos etapo, būdingo A330 MRTT programai.

    SAFE mechanizmas ir bendras pirkimas

    Lenkijos gynybos ministerija svarsto, ar A400M pirkimą būtų galima finansuoti per ES SAFE instrumentą, kuris numato bendrus dviejų ar daugiau valstybių pirkimus. Ši sąlyga praktikoje reiškia, kad Varšuvai reikėtų partnerio iš ES, o neoficialiai dažniausiai minima Ispanija.

    SAFE logika yra paprasta: bendras užsakymas padeda greičiau sutelkti finansavimą ir sumažinti vieneto kainos spaudimą, kai gamybos eilės Europoje ilgėja. Kartu tai stiprina ES viduje kuriamas tiekimo grandines, kurios gynybos sektoriuje pastaraisiais metais tapo strateginiu prioritetu.

    A400M ir A330 MRTT: skirtingos užduotys

    A400M laikomas universaliu kariniu transporto lėktuvu, galinčiu atlikti tiek taktinio, tiek strateginio perdislokavimo užduotis. „Airbus“ atstovas vertino, kad Lenkijai prasminga būtų turėti bent 10 tokių orlaivių, o neoficialiai minimas poreikis svyruoja maždaug nuo 8 iki 15 vienetų.

    Tuo pat metu Lenkija juda į priekį su A330 MRTT programa, kuri turėtų suteikti oro pajėgoms kritiškai svarbų degalų papildymo ore pajėgumą. Skelbiama, kad iki 2030 metų Lenkijos kariuomenę turėtų pasiekti keturi šio tipo orlaiviai, kurie taptų didžiausiais šalies karinėse oro pajėgose.

    „Kalbame jau nebe apie du, o apie keturis MRTT, todėl jų pristatymo grafikas iki 2030 metų turi kritinę reikšmę. Norime užbaigti procesus iki metų pabaigos ir įsipareigojame tai padaryti“, – sakė Johanas Pelissier.

    Sraigtasparnių programa ir gamyba Lenkijoje

    „Airbus“ taip pat siekia dalyvauti Lenkijos mokomųjų ir kovinių sraigtasparnių programoje, siūlydamas H145M. Šioje kryptyje svarbiausias Varšuvos lūkestis yra vietinė gamyba ir platesnis technologijų perėmimas, nes tai mažina priklausomybę nuo išorės tiekėjų ilgalaikėje eksploatacijoje.

    Anot J. Pelissier, „Airbus“ pasiūlymas apima partnerystę su Lenkijos ginkluotės grupe, numatant intelektinės nuosavybės ir licencijų sprendimus, kurie leistų Lenkijai labiau kontroliuoti misijos valdymo sistemą. Tai svarbu, nes būtent per misijos sistemą integruojami sensoriai, ryšio sprendimai ir ginkluotė.

    „Airbus“ teigia, kad jo veikla Lenkijoje plečiasi: šiuo metu šalyje dirba daugiau nei 900 darbuotojų, o iki dešimtmečio pabaigos šis skaičius turėtų augti iki 1 500. Koncernas taip pat akcentuoja augančią užsakymų vertę vietos tiekėjams, kuri, kaip skelbiama, artėja prie maždaug 650 milijonų eurų per metus ir galėtų didėti toliau.

  • Dideli pinigai gynybos pramonei: kokiais fondais ir bankais įmonės gali finansuoti plėtrą

    Gynybos pramonės plėtra Europoje ir Lenkijoje tampa strateginiu prioritetu, o kartu sparčiai auga ir finansavimo pasirinkimų spektras. Ekspertai pabrėžia, kad sektoriui reikia ne tik daugiau pinigų, bet ir prognozuojamų užsakymų, aiškių taisyklių bei stabilios reguliacinės aplinkos, kad investicijos į pajėgumus nevirstų rizikingais eksperimentais.

    Diskusijose apie pramonės pasirengimą pabrėžiama, kad artimiausiais metais svarbiausios kryptys bus naujų gamyklų statyba, gamybos linijų modernizavimas, tiekimo grandinių stiprinimas ir dvigubos paskirties technologijos. Pastarosios leidžia tuos pačius sprendimus taikyti tiek kariuomenei, tiek civilinėje rinkoje, o tai padeda sumažinti priklausomybę nuo vieno užsakovo ir lengviau pritraukti kapitalą.

    Paklausa auga ir užsienyje

    Gynybos produktų ir paslaugų paklausą kelia ne vien nacionaliniai pirkimai: ją didina NATO valstybių planai atnaujinti atsargas, plėsti infrastruktūrą ir spartinti amunicijos bei įrangos gamybą. Dėl to vis daugiau įmonių, anksčiau dirbusių aviacijos ar automobilių sektoriams, vertina galimybę tapti gynybos tiekimo grandinės dalimi.

    Eksporto perspektyvos įvardijamos kaip viena stipriausių motyvacijų investuoti, tačiau kartu akcentuojama ir apimtis: didėjant užsakymams, vien technologinės kompetencijos nebeužtenka, reikia greitai didinti pajėgumus. Tai reiškia papildomas lėšas patalpoms, įrangai, sertifikavimui, saugumo reikalavimų įgyvendinimui ir darbuotojų kvalifikacijai.

    Kokie finansavimo šaltiniai atsiveria įmonėms?

    Įmonėms, planuojančioms plėtrą gynybos srityje, šiandien svarbiausia žinia ta, kad finansavimo šaltinių daugėja, o bankų ir viešųjų institucijų požiūris į sektorių tampa palankesnis. Šalia įprastų bankų paskolų ir plėtros finansavimo priemonių vis dažniau minimos specialios nacionalinės ir europinės programos.

    Vienas akcentuojamų instrumentų yra Europos Komisijos iniciatyvos, skirtos gynybos pajėgumų stiprinimui ir bendriems projektams, taip pat Europos gynybos finansavimo mechanizmai, orientuoti į inovacijas ir bendradarbiavimą tarp valstybių. Greta jų svarbų vaidmenį išlaiko Europos investicijų bankas, kurio dalyvavimas gali mažinti projektų riziką ir pagerinti skolinimosi sąlygas.

    Lenkijoje papildomai veikia nacionaliniai instrumentai per valstybinį plėtros banką ir atskiri fondai, kurie nukreipiami į gynybos technologijas bei gamybos pajėgumus. Pramonės atstovai pabrėžia, kad tokios priemonės ypač reikšmingos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai turi kompetenciją, bet neturi pakankamai kapitalo greitam mastelio didinimui.

    Didžiausia rizika – ne pinigai, o pasirengimas

    Finansavimo prieinamumas dar nereiškia automatinių investicijų: praktikoje daug lemia tai, kaip parengtas projektas, ar aiškiai pagrįsta investicijos grąža ir kaip tiksliai aprašyti pajėgumai, kuriuos įmonė sukurs. Konsultantai, dirbantys su subsidijomis ir lengvatomis, atkreipia dėmesį, kad gynybos sektorius ilgą laiką turėjo daugiau apribojimų naudotis dalimi paramos, tačiau situacija keičiasi, o dabar didžiausias barjeras dažnai tampa procedūriniai niuansai.

    „Šiandien problema dažniau yra ne lėšų trūkumas, o tai, ar įmonės tiksliai žino, kokio finansavimo joms reikia ir kaip teisingai suformuluoti projektą“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Ekspertai akcentuoja, kad sėkmingiausi bus tie gamintojai, kurie investicijas planuos keliais etapais: nuo pradinio pajėgumų pakėlimo iki ilgalaikės technologinės plėtros. Toks modelis padeda pritraukti ir privačias lėšas, nes investuotojai vertina ne vien idėją, bet ir realius užsakymus, pirmąsias pajamas bei aiškų kelią į mastelio didinimą.

    Gynybos pramonės finansavimas vis labiau traktuojamas kaip saugumo politikos dalis, todėl didėja ir valstybės suinteresuotumas kurti ilgalaikes, prognozuojamas taisykles. Tai svarbu įmonėms, kurios priima sprendimus dėl brangių gamybos linijų, licencijavimo ar dvigubos paskirties technologijų, kurios gali tapti konkurenciniu pranašumu tiek kariniuose, tiek civiliniuose sektoriuose.

  • Ar Lenkija sieks papildomos SAFE paramos gynybai: sprendimas dar nepriimtas, terminas tas pats

    Lenkija dar nėra apsisprendusi, ar kreipsis dėl papildomų Europos Sąjungos programos SAFE lėšų gynybai, sako gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka. Pasak jos, klausimas bus sprendžiamas Vyriausybės lygmeniu, įvertinus tiek finansines, tiek praktines įgyvendinimo sąlygas.

    SAFE yra ES iniciatyva, skirta palankiomis sąlygomis finansuoti gynybos pajėgumų stiprinimą, o bendras numatytas finansavimo „krepšelis“ siekia 150 mlrd. eurų. Dalis šių lėšų gali grįžti į bendrą poolą, jei kai kurios valstybės narės nuspręs pasiskolinti mažiau, nei buvo planuota.

    Kas gali keistis dėl naujos sumos?

    Viceministrė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vertinama, kiek lėšų galėtų likti nepanaudota kitose šalyse ir būti perskirstyta. Pirminiais vertinimais, į bendrą programos poolą galėtų sugrįžti apie 20 mlrd. eurų, tačiau galutiniai skaičiai paaiškės tik sulaukus valstybių narių ataskaitų.

    Valstybės narės iki spalio pabaigos turi pateikti Europos Komisijai informaciją apie SAFE įgyvendinimo eigą ir planuojamas išlaidas. Tik po to, tikėtina, bus sprendžiama, kiek lėšų lieka ir kam jos galėtų atitekti, o sprendimai dėl galimo perskirstymo laukiami kitų metų pradžioje.

    Kodėl svarbus 2030 metų terminas?

    Vienas pagrindinių argumentų, kuris, pasak viceministrės, bus svarstomas priimant sprendimą, yra galutinis atsiskaitymo terminas. Jei SAFE reglamentas nebus keičiamas, išlieka tas pats galutinis įgyvendinimo horizontas iki 2030 metų, o tai gynybos pramonėje gali būti itin reikšminga dėl ilgesnių gamybos ir pristatymo terminų.

    Gynybos rinkoje įprasta, kad dalis užsakymų nuo sutarties pasirašymo iki pristatymo užtrunka kelerius metus, ypač kalbant apie sudėtingą techniką ir amuniciją. Todėl, jei didesnė dalis pirkimų būtų kontraktuojama vėliau, pavyzdžiui, 2027 metais, kai kuriems projektams gali būti sunku tilpti į 2030 metų atsiskaitymo ribas.

    Pirmoji išmoka gali viršyti 6 mlrd. eurų

    Tuo pat metu Lenkija rengiasi teikti pirmąjį mokėjimo prašymą pagal SAFE, kuris jau būtų susietas su konkrečiais projektais. Viceministrės teigimu, iki spalio pabaigos šalis turi pateikti Europos Komisijai privalomą ataskaitą ir kreiptis dėl pirmosios išmokos, nes anksčiau gauta suma buvo avansas.

    Preliminariais vertinimais, pirmoji projektams priskirta išmoka galėtų viršyti 6 mlrd. eurų. Galutinis dydis priklausys nuo pateiktų projektų apimties, pasirengimo lygio ir to, kaip greitai bus įvertinti dokumentai ES institucijose.

  • Rumunija per SAFE pirks 12 H225M „Caracal“: sandoris gali siekti apie 600 mln. eurų

    Užsakymas modernizacijai ir misijoms

    Rumunija, siekdama atnaujinti oro pajėgas, numatė įsigyti 12 daugiafunkcių sraigtasparnių H225M „Caracal“. Gamintoja „Airbus Helicopters“ skelbia, kad užsakymas bus įgyvendinamas naudojantis Europos instrumentu SAFE lėšomis.

    Sutartis sudaryta per Prancūzijos Ginkluotės generalinę direktoriją (DGA), kuri tokiais atvejais veikia kaip tarpininkė ir padeda koordinuoti bendrus įsigijimus. Toks modelis paprastai leidžia greičiau judėti nuo politinio sprendimo iki realių pristatymų ir mokymų.

    Kaina neatskleista, bet suma aiški

    Oficiali sandorio vertė nebuvo paskelbta, tačiau viešai minimos H225M kainos rodo apčiuopiamą mastą. Vertinant, kad vieno tokio sraigtasparnio kaina, priklausomai nuo komplektacijos, gali siekti apie 50 mln. eurų, 12 vienetų paketas priartėtų prie maždaug 600 mln. eurų.

    Galutinę sumą dažniausiai lemia ne tik platforma, bet ir įranga, ryšių bei savisaugos sistemos, ginkluotės integracija, logistika, atsarginės dalys ir įgulos parengimas. Dėl to skirtingų šalių analogiški pirkimai gali smarkiai skirtis net perkant tą patį modelį.

    Ką keis ir kam bus naudojami

    Nauji H225M „Caracal“ turėtų palaipsniui pakeisti eksploatacijos pabaigą artinančius mažesnius IAR-330 „Puma“ sraigtasparnius. Rumunija nurodo, kad naujieji orlaiviai bus skirti tiek įprastoms karinėms užduotims, tiek specialiosioms operacijoms.

    Dvi mašinos bus parengtos patruliavimui ir pakrantės apsaugai, kas rodo dėmesį Juodosios jūros regiono saugumui. Toks sprendimas atitinka pastarųjų metų NATO šalių tendenciją daugiau investuoti į mobilumą, greitą reagavimą ir jūrinių krypčių stebėseną.

    Rumunija šiais metais taip pat pasirašė sutartį su „Airbus Helicopters“ dėl kitų sraigtasparnių: 7 H160 ir 5 H145. Tai signalizuoja nuoseklų flotilės atnaujinimą keliomis klasėmis, pritaikant techniką skirtingoms užduotims nuo transporto iki paieškos ir gelbėjimo.

    H225M „Caracal“ paprastai pilotuoja du įgulos nariai, o kabinoje gali būti transportuojama apie 28–29 kariai arba iki 11 sužeistųjų neštuvuose. Nurodoma, kad kreiserinis greitis viršija 260 km per valandą, o nuotolis gali siekti iki 900 km, keliamoji galia apie 5,5 tonos.

  • Kanada jungiasi prie SAFE ir perka lenkiškus dronus: ką tai reiškia Lenkijos gynybos pramonei

    Kanada pastaruoju metu sparčiai artėja prie Europos Sąjungos gynybos politikos ir ieško naujų partnerių, kurie leistų sumažinti priklausomybę nuo JAV rinkos. Tai vyksta didėjant prekybos įtampoms ir politiniam neapibrėžtumui, o kartu – augant poreikiui greitai plėsti amunicijos ir modernių ginkluotės sistemų gamybą.

    Vienas ryškiausių signalų – Kanados sprendimas įsitraukti į SAFE – europinį gynybos finansavimo instrumentą, atveriantį kelią bendriems pirkimams ir pramoniniam bendradarbiavimui. Kanada tapo vienintele valstybe iš už ES ribų, kuri į šį formatą įsileista kaip partnerė, taip siekiant greičiau didinti gamybos pajėgumus ir technologinę partnerystę su Europos įmonėmis.

    SAFE ir Kanados posūkis į Europą

    SAFE logika paremta tuo, kad Europos šalys, turinčios bendrų saugumo poreikių, finansavimą nukreiptų į praktinius pajėgumus: amunicijos gamybą, tiekimo grandinių stiprinimą, technologijų kūrimą ir gamybos plėtrą. Kanadai tai suteikia ne tik priėjimą prie europinių projektų, bet ir galimybę greičiau perkelti dalį gamybos bei kompetencijų į Šiaurės Ameriką, stiprinant savo pramoninę bazę.

    Kanados gynybos pramonė per dešimtmetį reikšmingai augo: pajamos, lyginant su 2014 metais, didėjo beveik 87 proc. ir 2024 metais pasiekė apie 11,7 mlrd. eurų. Tokia dinamika rodo, kad šalis iš tradicinio tiekėjo JAV programoms vis labiau tampa savarankišku žaidėju, siekiančiu parduoti produktus ir kurti technologijas plačiau – kartu su NATO partneriais Europoje.

    Lenkijos ir Kanados susitarimai gynybos srityje

    Lenkijai Kanada įdomi kaip politiškai artima NATO partnerė, galinti prisidėti ne tik finansavimu, bet ir technologijomis, mokymais bei bendrais projektais. Tuo metu Kanadai Lenkija yra vienas sparčiausiai gynybą stiprinančių Europos valstybių ir svarbus taškas bendradarbiaujant su regionu, kuris tiesiogiai jaučia karo Ukrainoje pasekmes.

    Pastaraisiais metais Varšuva ir Otava pasirašė keletą susitarimų, kuriais siekiama sukurti ilgalaikę pramoninę partnerystę. Šie dokumentai labiau orientuoti ne į klasikinius didelius ginkluotės pirkimus, o į bendrus pirkimus, gamybos kooperaciją, tyrimus ir plėtrą, taip pat į galimybę Lenkijai eksportuoti savo sukurtas sistemas į Kanadą.

    „Kanada pasirengusi daryti daugiau – didinti gamybą, gilinti pramoninį bendradarbiavimą ir tiekti pajėgumus, kurių reikia mūsų bendrai gynybai“, – sakė Kanados gynybos ministras Davidas McGuinty.

    Kanadai atsiveria lenkiškų dronų kelias

    Vienu konkrečiausių šios krypties rezultatų tapo politinis sprendimas atverti kelią Kanados susidomėjimui lenkiškomis bepilotėmis sistemomis. Tarp minimų sprendimų – žvalgybiniai ir smogiamieji dronų sprendimai „FlyEye“, „Warmate“ ir „Gladius“, siejami su Lenkijos privačiu gynybos sektoriaus lyderiu WB Group.

    Šis aspektas svarbus ne tik kaip atskiras pardavimas. Didesnė reikšmė – tai precedentas, kad Kanada, tradiciškai orientuota į Šiaurės Amerikos tiekimo grandines, pasirengusi pirkti ir integruoti Europos, įskaitant Lenkijos, sprendimus, o dalį kompetencijų bei gamybos gali svarstyti lokalizuoti per partnerystes su vietos įmonėmis.

    Gynybos rinkoje būtent bepilotės sistemos, optoelektronika, ryšiai ir žvalgyba pastaraisiais metais tapo prioritetais, nes karo Ukrainoje patirtis parodė, kad masiškai naudojami dronai ir greitai atnaujinami sprendimai dažnai suteikia daugiau operacinės naudos nei lėtai įsigyjamos sunkios platformos. Dėl to NATO šalys vis aktyviau ieško gamintojų, gebančių tiekti didesnius kiekius ir greitai adaptuoti produktus.

    Ką reiškia WB Group susitarimai Kanadoje

    Partnerystę su Kanada stiprina ir pramoniniai susitarimai. WB Group pasirašė ketinimų protokolus su keliomis Kanados bendrovėmis, dirbančiomis mokymų ir simuliacijos, optoelektronikos, bepilotes integracijos bei specializuotų platformų srityse. Tokia kryptis leidžia tikėtis ne vien importo, bet ir bendrų kūrimo bei integracijos darbų, kurie padeda greičiau pasiekti operacinį parengtumą.

    Praktinė nauda Lenkijai – galimybė išplėsti eksportą už Europos ribų, o kartu įsitvirtinti Šiaurės Amerikos rinkoje per vietinius partnerius. Kanadai tai suteikia priėjimą prie sistemų, kurios jau patikrintos realiomis sąlygomis ir gali būti greičiau diegiamos, kai prioritetas yra laikas ir gamybos mastas.

    Finansinis šios krypties ramstis – Kanados eksporto kreditų agentūros „Export Development Canada“ ir Lenkijos plėtros banko BGK bendradarbiavimas. Toks modelis dažnai naudojamas didesnės apimties eksporto sandoriams ir bendroms investicijoms remti, mažinant riziką ir palengvinant finansavimą tiekėjams bei pirkėjams.

    Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka praktinis: ar pasirašyti memorandumai virs konkrečiais užsakymais, bendra gamyba ir ilgalaikiais tiekimo kontraktais. Jei taip, Lenkija gali gauti ne tik papildomą eksporto rinką, bet ir strateginį pramoninį partnerį, kuris padėtų greičiau didinti pajėgumus NATO poreikiams.

  • ES gynybos paskolos SAFE: po Italijos ir Vengrijos korekcijų dar gali likti iki 20 mlrd. eurų

    Kas yra SAFE ir kiek lėšų gali likti?

    Europos Komisija nurodo, kad pagal ES gynybos paskolų instrumentą SAFE iš naujo paskirstymui gali likti nuo 10 iki 20 mlrd. eurų. Tai paaiškėjo po to, kai dalis valstybių narių pakoregavo planuojamas sumas, o galutinė nepanaudota dalis priklausys ir nuo pasirašytų paskolų sutarčių.

    SAFE yra 150 mlrd. eurų vertės ES instrumentas, skirtas finansuoti gynybos investicijas palankesnėmis paskolų sąlygomis. Pagrindinis akcentas dedamas į bendrus pirkimus ir projektus, kurie didintų Europos gynybos pramonės pajėgumus.

    Italija ir Vengrija mažina prašomas sumas

    Komisijos atstovas Thomas Regnier teigė, kad Italija pateikė atnaujintą planą, kuriame prašoma šiek tiek daugiau nei 8 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo kalbėta apie 14,9 mlrd. eurų. Šiuo metu šis planas vertinamas Europos Komisijoje.

    Vengrija taip pat sumažino poreikį: iš pradžių prašyta 16 mlrd. eurų, o dabar planuojama panaudoti 5,4 mlrd. eurų. Budapeštas artimiausiu metu turėtų pateikti atnaujintą planą Europos Komisijai.

    „Sprendimas, kokio dydžio paskolą imti, priklauso pačioms valstybėms narėms“, – sakė Thomas Regnier.

    Naujas kvietimas paraiškoms ir Ukrainos vaidmuo

    Europos Komisija planuoja dar šiais metais paskelbti kvietimą teikti paraiškas dėl nepanaudotų SAFE lėšų. Norinčios valstybės turės kreiptis dėl papildomų sumų ir pateikti atnaujintus planus, o pinigai galėtų būti išmokami tik po patvirtinimo.

    Komisija pabrėžia, kad nepanaudotos lėšos galėtų remti ir bendrus ES valstybių projektus su Ukraina bei projektus Ukrainos naudai. Vis dėlto iš anksto neketinama nustatyti konkrečios dalies ar fiksuotos sumos, kuri būtų rezervuota būtent šiai krypčiai.

    SAFE Ukrainą įtraukia nuo pat pradžių, motyvuojant tiek Ukrainos gynybos pramonės patirtimi, tiek jos reikšme visos ES saugumui. Kadangi tai yra paskolų instrumentas, galutinį sprendimą dėl įsipareigojimų prisiima pačios valstybės narės.

    Lenkija tikisi papildomų pinigų

    Lenkijos gynybos sektorius jau anksčiau signalizavo ketinantis siekti papildomo finansavimo, jei atsiras laisvų SAFE lėšų. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos vadovybė yra patvirtinusi susidomėjimą dalyvauti antrame kvietime.

    Lenkijos pusė taip pat skelbė, kad yra sudariusi gynybos sutarčių už daugiau nei 27 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis turėtų atitekti vietos gynybos pramonei. Toks kontekstas rodo, kad šalys, turinčios dideles ir aiškiai suplanuotas investicijas, sieks pasinaudoti galimybe papildyti finansavimą, jei SAFE biudžete liks nepanaudotų sumų.

  • Ukraina taikosi į SAFE milijardus: Briuselio idėja užkūrė ginčą, Lenkija signalizuoja stabdžius

    Ukraina taikosi į SAFE milijardus: Briuselio idėja užkūrė ginčą, Lenkija signalizuoja stabdžius

    Kas pasakyta apie SAFE lėšas?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen per kreipimąsi užsiminė, kad dalis nepanaudotų programos SAFE lėšų galėtų būti nukreipta bendriems projektams su Ukrainos įmonėmis. Toks signalas iš karto sukėlė audringą reakciją: Ukrainoje tai vertinama kaip reali galimybė gauti užsakymų ir technologinių partnerių Europoje.

    SAFE yra Europos masto gynybos finansavimo instrumentas, numatantis iki 150 mlrd. eurų apimties paramą, orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą. Šio instrumento esmė yra skatinti bendrus pirkimus ir pramonės projektus, kad Europoje greičiau atsirastų daugiau kritinės karinės produkcijos.

    Lenkija perspėja: taisyklės kol kas aiškios

    Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad pristatyta idėja dar nėra patvirtintas sprendimas. Varšuva primena, jog galiojančiame SAFE reglamentavime yra aiškiai apibrėžta, kam lėšos gali būti naudojamos, todėl bet kokie nukrypimai turėtų būti politiškai ir teisiškai pagrįsti.

    Lenkijos gynybos ministerijos pozicija siejama ir su praktiniu interesu: dar anksčiau Europos Komisija buvo nurodžiusi, kad nepanaudotos SAFE lėšos galėtų būti perskirstomos vėlesniuose kvietimuose. Dėl to kai kurios šalys, tarp jų ir Lenkija, yra rodžiusios susidomėjimą papildomu finansavimu savo poreikiams.

    Ukrainos žiniasklaida kalba apie konkurenciją

    Ukrainos gynybos tematikos leidinys Defence Express įvertino, kad Varšuva ir Kyjivas gali tapti konkurentais kovoje dėl SAFE dotacijų ir užsakymų. Ukrainos pusė tikisi, kad aiškesnis teisinis „langas“ europiniams ir ukrainietiškiems projektams padidintų garantijas, jog dalis nepanaudotų pinigų pasieks būtent bendras iniciatyvas.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai pranešė apie naują programą bendriems gynybos projektams su Ukraina, rasti priešininkų tarp ES šalių nebus sunku, ypač kai kalba pasisuka apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    Defence Express nurodo, kad iš 150 mlrd. eurų bendro SAFE „voko“ iki šiol buvo paskirstyta 130,5 mlrd. eurų. Tokiu atveju teorinis nepanaudotų lėšų dydis siektų 19,5 mlrd. eurų, o tai ir yra suma, kuri galėtų tapti politinių diskusijų objektu.

    Leidinys taip pat mini scenarijų, jog dėl vidaus politikos ir artėjančių rinkimų Italija galėtų atsisakyti maždaug 6 mlrd. eurų SAFE paskolos dalies, nukreipdama prioritetus į socialines reikmes. Jei taip nutiktų, nepanaudotų lėšų apimtis galėtų priartėti prie maždaug 25,5 mlrd. eurų.

    Iki kada galioja sprendimai ir išleidimo terminai?

    Pagal programos rėmus sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Taip pat numatyta, kad gautos lėšos turi būti panaudotos ir tinkamai atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turėtų būti pristatyta ir užsakyta karinė įranga.

    Tai reiškia, kad „nepanaudotų lėšų“ tema greičiausiai kartosis ir ateinančiais metais: vėluojant pirkimams, keičiantis vyriausybėms ar prioritetams, dalis numatytų sumų gali likti neišnaudota. Būtent todėl Kyjivo siekis įsitraukti į europinius gynybos projektus gali susidurti su konkurencija ir politiniu atsargumu iš kai kurių ES sostinių.

  • SAFE 2.0 artėja: Lenkija spalį sieks papildomų ES lėšų gynybai, jei kitos šalys jų neišnaudos

    Lenkija laukia spalio ataskaitos

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka tarptautinėje gynybos pramonės parodoje pranešė, kad papildoma ES finansinio instrumento SAFE lėšų dalis galėtų tapti pasiekiama spalio mėnesį. Pasak jos, tai priklausys nuo to, kiek pinigų nepanaudos kitos valstybės narės.

    Lenkijos atstovė teigė, kad tik po valstybių narių pateikiamos ataskaitos Europos Komisijai bus aiškiau, kokia nepanaudotų asignavimų suma grįš į bendrą fondą. Tuomet, pasak viceministrės, pirmą kartą atsirastų reali galimybė oficialiai kreiptis dėl papildomo finansavimo.

    Kiek pinigų planuojama nukreipti vietos pramonei?

    M. Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad Lenkija jau yra suplanavusi įsipareigojimus už daugiau nei 120 milijardų zlotų, tai yra apie 28 milijardus eurų. Anot jos, 94 proc. šios sumos turėtų atitekti Lenkijos gynybos pramonei.

    Viceministrė taip pat tikino, kad Lenkija ketina panaudoti deklaruotą finansavimą „iki paskutinio euro“. Tuo metu kitos ES šalys, pasak jos, signalizuoja, kad gali neišleisti visos joms numatytos SAFE lėšų dalies.

    SAFE ir SAFE 2.0: kas keistųsi?

    Kaip pavyzdį, kodėl prognozės dėl nepanaudotų lėšų gali greitai keistis, viceministrė minėjo Italiją: ši iš pradžių ketino pasinaudoti maždaug 14 milijardų eurų suma, vėliau planų atsisakė, o dabar, pasak jos, vėl grįžta prie diskusijų. Dėl to Lenkija, anot pareigūnės, laukia pilnų duomenų iš visų valstybių.

    Pasak M. Sobkowiak-Czarneckos, SAFE buvo kuriamas kaip laikinas sprendimas, padedantis greitai užpildyti gynybos finansavimo spragas iki naujo ES daugiametės finansinės programos. Ji pabrėžė, kad ankstesnėje biudžeto perspektyvoje papildomų gynybos lėšų trūko, o poreikis, ypač Rytų flange, išaugo nedelsiant.

    Viceministrė taip pat įvertino, kad hipotetinė antroji programos fazė, dažnai vadinama SAFE 2, greičiausiai neprasidėtų anksčiau nei 2030 metais. Anot jos, tam pirmiausia reikėtų susitarti dėl naujo ES biudžeto.

    Kur būtų nukreiptos SAFE lėšos?

    SAFE yra ES instrumentas, skirtas didinti valstybių narių investicijas į gynybą ir stiprinti Europos gynybos pramonę, numatantis 150 milijardų eurų paramą, įskaitant mažų palūkanų paskolas. Ši schema daugiausia orientuota į gynybos įrangos įsigijimą ir su tuo susijusius pajėgumus.

    Pagal Lenkijos deklaracijas SAFE lėšos turėtų būti naudojamos, be kita ko, programai Tarcza Wschód, priešdroninėms sistemoms, oro gynybai, artilerijai bei karinei logistikai svarbios transporto infrastruktūros modernizavimui. Lenkijos vyriausybė yra skelbusi, kad 89 proc. skiriamų lėšų būtų nukreipta į Lenkijos ekonomiką ir pramonę.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier anksčiau yra nurodęs, kad dar šiais metais planuojama skelbti antrą kvietimą SAFE programoje, siekiant paskirstyti nepanaudotas lėšas. Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis taip pat yra patvirtinęs, kad šalis suinteresuota dalyvauti papildomame etape.