CP v2

Tag: SAFE

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija artėja prie finišo ties Europos Sąjungos SAFE mechanizmu: šalies nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad daugumą susitarimų tikimasi pasirašyti paskutinėmis gegužės dienomis. Apie terminus jis kalbėjo Krokuvoje surengtame brifinge, prieš išvykdamas į vizitą Kanadoje.

    Ministro teigimu, pasirašymų kulminacija numatoma ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Tai reikšminga dėl to, kad norint, jog išlaidos būtų dengiamos pagal SAFE taisykles, sutartys turi būti pasirašytos iki gegužės 30 dienos.

    Po šio termino pirkimai pagal programą tebebūtų įmanomi, tačiau su papildoma sąlyga: projekte turėtų dalyvauti bent dvi Europos Sąjungos valstybės. Praktikoje tai reiškia daugiau derinimų ir ilgesnį sprendimų priėmimą, todėl Varšuva siekia suspėti į pirmąjį langą, kai nacionaliniai kontraktai dar gali būti įtraukti paprasčiau.

    Ministras taip pat akcentavo, kad dalis anksčiau sudarytų gynybos sutarčių bus koreguojamos, numatant SAFE paskolas kaip jų finansavimo šaltinį. Toks sprendimas leistų dalį nacionalinio gynybos biudžeto lėšų atlaisvinti ir nukreipti kitoms reikmėms.

    „Iki savaitės pabaigos norime užbaigti procesą taip, kad daugumą sutarčių galėtume pasirašyti skirtingose vietose visoje Lenkijoje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Viešojoje erdvėje tarp su SAFE siejamų projektų minimas ir priešdroninės gynybos sprendimas „San“, apimantis 18 baterijų. Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 3,5 mlrd. eurų, o pirminis susitarimas buvo pasirašytas 2026 metais.

    Gynybos ministerija nurodo, kad svarbi SAFE paketo dalis susijusi ne tik su ginkluote, bet ir su DI bei kibernetiniu saugumu. Šios kryptys tampa prioritetu daugelyje Europos valstybių, nes šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau apima ryšių trikdymą, dronų spiečius, duomenų vagystes ir kritinės infrastruktūros atakas.

    Varšuva anksčiau aiškino, kad po sutarčių aneksavimo ir finansavimo šaltinio pakeitimo atlaisvintos lėšos galėtų būti skiriamos platesniam pasirengimui gynybai. Minimos ir vadinamosios nekarinės priemonės, susijusios su vidaus saugumo tarnybų poreikiais bei kariniu mobilumu, kurį koordinuoja infrastruktūros institucijos.

    Tarp planuojamų SAFE rėmuose minimų prioritetų viešai įvardijami kovos pėstininkų mašinų įsigijimai, nauji laivai karinėms jūrų pajėgoms, pasienio įtvirtinimai ir investicijos į žvalgybinius bei smogiamuosius bepiločius. Taip pat aptariami radarų ir minavimo sistemų projektai bei kai kurios užsienyje perkamos pajėgumų kategorijos, pavyzdžiui, oro tankavimo, skaitmeninio saugumo ir kosminės stebėsenos sprendimai.

    SAFE mechanizmas numato iki 150 mlrd. eurų paramą lengvatinių paskolų forma, daugiausia orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą ir Europos gynybos pramonės užsakymus. Lenkija viešai įvardijama kaip viena aktyviausių šios priemonės dalyvių ir yra pateikusi didelės apimties projektų paketą, kurį tikisi finansuoti palankesnėmis sąlygomis nei vien nacionalinio biudžeto lėšomis.

  • Pramonė pavydi gynybos sektoriaus SAFE mechanizmo: „Mes irgi kare“ – tik šįkart prekybos

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo ir politikos atstovai diskutavo, kodėl Europos Sąjunga geba greitai sutelkti finansavimą gynybai, tačiau lėčiau reaguoja į pramonės konkurencingumo krizę. Pramonės lyderiai ragino sprendimus priimti greičiau, o biurokratines kliūtis mažinti taip pat ryžtingai, kaip tai daroma saugumo srityje.

    Diskusijų kontekste dažnai minėtas SAFE mechanizmas – Europos Sąjungos planas iki 2030 metų gynybos pajėgumams stiprinti suteikti iki 150 milijardų eurų palankiomis sąlygomis finansavimo. Verslo atstovai teigė, kad panašaus tempo ir masto instrumentų reikia ir civilinei pramonei, kuri spaudžiama augančių kaštų bei globalios konkurencijos.

    SAFE pavyzdys ir pramonės lūkesčiai

    „Bosch“ grupės vadovas Lenkijoje Rafałas Rudzińskis akcentavo, kad automobilių sektorius Europoje patiria struktūrinį sukrėtimą, o konkurencinė kova vis dažniau primena prekybos karą. Jo teigimu, be stiprios gamybos bazės Europa rizikuoja prarasti technologinį svorį, o sprendimų vilkinimas kainuos darbo vietas ir investicijas.

    „Atsiprašau, bet mes irgi kare. Tai prekybos karas“, – sakė Rafałas Rudzińskis.

    Jis priminė, kad paraleliai Briuselyje jau ne vienerius metus diskutuojama apie pramonės spartinimo iniciatyvas, kurių tikslas – greitesni leidimai, aiškesnės taisyklės ir investicijų skatinimas. Pramonės atstovų vertinimu, ilgai trunkantys procesai mažina Europos patrauklumą, ypač kai JAV ir Azijos šalys taiko agresyvesnes subsidijų ir pramonės politikos priemones.

    Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas

    Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Miguelis Bergeris teigė, kad dabartinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje Varšuva ir Berlynas vis geriau supranta, jog alternatyvos glaudesniam bendradarbiavimui nėra. Jis pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra saugumas, o gynybos pramonė tampa sritimi, kurioje reikalingi praktiniai bendri projektai.

    Bergerio vertinimu, Europos ekonomikai spaudimą daro keli išoriniai veiksniai vienu metu, įskaitant JAV prekybos politikos griežtinimą ir didėjančią įtampą pasaulinėse rinkose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į silpnesnes Vokietijos augimo prognozes, kurios dar labiau išryškina poreikį koordinuoti veiksmus Europoje.

    Lenkijos vystymo ir technologijų viceministras Michałas Baranowskis pabrėžė, kad reali Lenkijos ir Vokietijos partnerystės ašis yra įmonės, kurios naudojasi bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Jo teigimu, politinis sutarimas reikalingas tam, kad verslas gautų aiškias paskatas investuoti, tačiau gynybos srityje valstybės kartu susiduria ir su spaudimu stiprinti nacionalines pramonės grandines.

    Energetika, reguliavimas ir inovacijos

    Pramonės atstovai akcentavo, kad konkurencingumą pirmiausia silpnina energijos kainos ir reguliacinė našta. „BASF“ vadovė Lenkijoje Katarzyna Byczkowska teigė, kad chemijos sektorius Europoje traukiasi: mažėja pajėgumai, uždaromos gamyklos, o tai persiduoda kitoms šakoms – nuo farmacijos iki energetikos ir žemės ūkio.

    „Šiandien reguliaciniam prisitaikymui išleidžiame du kartus daugiau nei tyrimams ir plėtrai“, – sakė Katarzyna Byczkowska.

    Farmacijos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad Europai būtinas stabilus teisinis režimas, ypač intelektinės nuosavybės srityje, ir greitesnės sprendimų grandinės. „Bayer“ atstovė Lyndsay Sullivan nurodė, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra esminė sąlyga išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą, o sveikatos sistemos spaudimas dėl senėjančios visuomenės tik didės.

    „Deutsche Bank“ Lenkijos vadovas Tomaszas Kowalskis pažymėjo, kad dalis įmonių resursų šiandien skiriama ne plėtrai, o taisyklių interpretavimui ir atitikties užtikrinimui. Banko vertinimu, Europos finansų sistema turi pajėgumų finansuoti investicijas, tačiau investuotojams reikia aiškių ir nekintančių rėmų, kad rizika būtų prognozuojama.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo argumentas, kad Europa turi savitą stiprybę – gebėjimą sujungti pažangias technologijas su brandžia pramonės baze. Ekspertai pabrėžė, jog tai gali tapti pranašumu ir dirbtinio intelekto taikymuose, kai konkurencinę vertę kuria ne vien modeliai, o pramoniniai duomenys, infrastruktūra ir gebėjimas sprendimus diegti realiose gamybos grandinėse.

  • SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    Didžiausias SAFE paketas ES

    Lenkija pasirašė paskolos sutartį pagal ES gynybos programą SAFE, pagal kurią šaliai numatyta 43,7 mlrd. eurų. Dokumentus pasirašė Europos Komisijos atstovai ir Lenkijos gynybos bei finansų ministerijų vadovai.

    Ši suma Lenkiją daro didžiausia SAFE lėšų gavėja visoje Europos Sąjungoje. Bendras programos dydis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – spartinti valstybių narių gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus.

    Kada tikimasi avanso?

    Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis Briuselyje pranešė, kad avanso pervedimo galima tikėtis artimiausiomis dienomis. Pasak jo, formalūs reikalavimai jau įvykdyti, o likę sprendimai – administracinio lygmens.

    „Visi formalūs reikalavimai jau įvykdyti, todėl dabar tai tik sprendimų priėmimo klausimas, ir manome, kad artimiausiomis dienomis sulauksime tų 15 proc.“, – sakė Pawelas Zalewskis.

    Skelbiama, kad Europos Komisijos avansas sudarys apie 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 15 proc. nuo Lenkijai numatytos SAFE sumos ir turėtų tapti pirmuoju realiu pinigų srautu, leidžiančiu greičiau startuoti projektams.

    Kas bus finansuojama ir kas toliau?

    Lenkija nurodo, kad SAFE lėšos bus naudojamos tokioms kryptims kaip „Tarcza Wschód“ projektai, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinei logistikai svarbios transporto infrastruktūros modernizavimas. Šios sritys atitinka platesnę ES kryptį didinti gynybos parengtį ir sutrumpinti tiekimo grandines.

    Vyriausybė taip pat teigia, kad 89 proc. programos lėšų turėtų likti Lenkijos pramonėje ir ekonomikoje. Kartu pabrėžiama, kad iki gegužės pabaigos šalys dar galės vykdyti savarankiškus ginkluotės užsakymus SAFE rėmuose, o vėliau daugeliui pirkimų reikės partnerių iš kitų valstybių.

    Viceministras taip pat kalbėjo apie galimą SAFE tąsą naujame ES daugiametėje finansinėje programoje 2028–2034 metų laikotarpiui. Tarp prioritetų įvardyta karinė mobilumo infrastruktūra, svarbi pajėgų tranzitui į Lenkiją ir toliau į Baltijos šalis per Vokietiją.

    Be to, Zalewskis užsiminė apie galimybę atlaisvinti kompensacijas už Ukrainai perduotą ginkluotę pagal Europos taikos priemonę. Dėl Vengrijos blokados Lenkija, kaip nurodoma, nebuvo atgavusi apie 450 mln. eurų išlaidų, todėl sprendimai šioje srityje gali tapti papildomu finansiniu impulsu.

  • Lenkija pasirašė SAFE sutartį: per parą gynybos sektoriuje atsirado beveik 1 500 darbo skelbimų

    Lenkija pasirašė SAFE sutartį: per parą gynybos sektoriuje atsirado beveik 1 500 darbo skelbimų

    Lenkijoje Varšuvoje pasirašyta su SAFE programa susijusi sutartis, pagal kurią šalies gynybos pramonę turėtų pasiekti 43,7 mlrd. eurų lengvatinių paskolų. Vyriausybės atstovai skelbia, kad daugiau kaip 80 proc. lėšų planuojama nukreipti vietos įmonėms, todėl rinkos dalyviai tai vertina kaip reikšmingą postūmį investicijoms ir gamybos plėtrai.

    Darbo rinka į signalą sureagavo itin greitai: per vieną parą įdarbinimo portaluose pasirodė beveik 1 500 naujų pasiūlymų, susijusių su gynybos sektoriumi ir jo tiekimo grandine. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis darbdavių pradėjo ruoštis plėtrai dar iki oficialaus pasirašymo, nes naujų užsakymų tikimybė buvo aiškiai matoma.

    Kas ieškomi pirmiausia?

    Daugiausia skelbimų nukreipta į pramonės ir inžinerijos specialybes, kurios reikalingos gamybos apimčių didinimui. Tarp dažniausiai minimų pozicijų – CNC operatoriai, montuotojai, elektromechanikai, automatikai, suvirintojai, gamybinių įrenginių programuotojai, logistikos specialistai ir kibernetinio saugumo ekspertai.

    Įmonės taip pat ieško kokybės kontrolierių, sandėlininkų, gamybos darbuotojų, IT ir duomenų analizės specialistų, o augant dronų sprendimų svarbai – ir su bepiločių technologijomis dirbančių inžinierių. Kartu didėja poreikis elektronikos, radarų ir automatikos sistemų specialistams bei kritinės infrastruktūros saugos ekspertams.

    Rekrutuoja ir patyrusius, ir naujokus

    Personalo atrankos rinkos atstovai pažymi, kad darbdaviai taikosi ne tik į patyrusius specialistus, bet ir į profesinių mokyklų, technikumų bei universitetų absolventus. Vis dažniau deklaruojamas pasirengimas apmokyti darbuotojus darbo vietoje ir finansuoti kvalifikacijos kėlimą, nes kvalifikuotų rankų trūkumas jau dabar tampa augančios paklausos ribojančiu veiksniu.

    „Darbo rinka sureagavo nedelsdama: dar prieš oficialų pasirašymą įmonės pradėjo ruoštis didinti įdarbinimą“, – sakė „Grupa Progres“ vadovė Magda Dąbrowska.

    Investicijos spartina modernizaciją regionuose

    SAFE poveikis ryškėja ir regioniniu lygmeniu: Lenkijos pietryčiuose, Podkarpatės regione, gynybos pramonė tradiciškai yra svarbi ekonomikos dalis. Vietos ekspertai teigia, kad naujas finansavimo impulsas gali reikšmingai padidinti tokių gamintojų kaip Huta Stalowa Wola, Dezamet ar Gamrat pajėgumus, o kartu – sustiprinti ir subrangovų tinklą.

    Pasak analitikų, didesni užsakymai paprastai reiškia ne tik naujas darbo vietas, bet ir didesnį spaudimą modernizuoti gamybą: diegti automatizaciją, naujas medžiagas, griežtinti kokybės standartus. Tai gali tapti ilgalaikiu pokyčiu, keičiančiu ne vien atskiras įmones, bet ir visą gynybos pramonės ekosistemą.

    Lenkijos statistikos duomenimis, 2025 metų pabaigoje ginklų ir šaudmenų gamyboje dirbo apie 8 900 žmonių, o orlaivių ir kosmoso pramonėje – daugiau kaip 22 800. Tuo pat metu viešojo administravimo ir gynybos srityse užimtumas viršija 1 mln. darbuotojų, iš kurių daugiau kaip 230 000 siejama tiesiogiai su gynybos sektoriumi.

  • Lietuva antra po Lenkijos: pasirašyta 6 375 000 000 eurų SAFE paskolos sutartis gynybai

    SAFE paskola Lietuvai pasirašyta Vilniuje

    Lietuva pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl lengvatinės SAFE mechanizmo paskolos, kurios vertė siekia 6 375 000 000 eurų. Šis ES instrumentas skirtas gynybos ir saugumo pirkimams bei investicijoms, ypač toms, kurios didina valstybių narių parengtį ir atsparumą.

    Lietuva tapo antra ES šalimi po Lenkijos, pasirašiusia paskolos sutartį pagal SAFE. Mechanizmas numato iki 150 000 000 000 eurų kreditavimo liniją, kurios tikslas – greičiau mobilizuoti lėšas bendriems ir nacionaliniams gynybos pajėgumų sprendimams.

    Kas pasirašė ir ką tai keičia

    Lietuvos pusėje dokumentus pasirašė finansų ir krašto apsaugos ministrai Kristupas Vaitiekūnas ir Robertas Kaunas. Europos Komisijos pusėje sutartį pasirašė gynybos ir kosmoso bei biudžeto ir viešojo administravimo komisarai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas.

    SAFE paskola Lietuvai suteikiama mažesnėmis palūkanomis nei įprastai finansuojantis rinkose, todėl valstybė gali greičiau įgyvendinti didelės apimties projektus, o nacionaliniam biudžetui atsiranda daugiau lankstumo planuojant kitus viešuosius poreikius.

    Kur planuojama nukreipti lėšas

    Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad paskola padės vykdyti siekį gynybai skirti apie 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagrindiniai prioritetai siejami su didesnio masto pajėgumų kūrimu ir kritinių spragų uždarymu oro gynybos bei bepiločių grėsmių srityse.

    „Lėšos bus panaudotos divizijos kūrimui, įsipareigojimams NATO partneriams įgyvendinti, įsigysime vidutinio ir tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, kursime antidronines priemones“, – sakė Robertas Kaunas.

    Taip pat akcentuojama, kad investicijos į oro gynybą ir antidronines sistemas tampa vis aktualesnės dėl sparčiai kintančios karo technologijų realybės regione. Jei ateityje būtų kuriamas SAFE 2 mechanizmas, Lietuvos atstovai signalizuoja, kad šalis siektų jame dalyvauti.

  • Lenkijos valdžia apie SAFE: pigesnės paskolos gynybai ir pažadas, kad 89 proc. lėšų liks šalyje

    Lenkijos valdžia apie SAFE: pigesnės paskolos gynybai ir pažadas, kad 89 proc. lėšų liks šalyje

    Lenkijos premjero Donaldo Tusko kanceliarijos vadovo pavaduotojas Jakubas Stefaniakas pareiškė, kad SAFE susitarimo pasirašymas yra istorinis momentas, galintis nulemti šalies gynybos ir pramonės kryptį dešimtmečiams. Jo teigimu, programa keičia požiūrį: svarbu ne tik įsigyti ginkluotę, bet ir stiprinti vietos gamybą.

    Pasak J. Stefaniako, SAFE idėja gimė Lenkijoje, o vėliau įgavo europinį formatą. Jis pabrėžė, kad gynybos planavime vis daugiau dėmesio skiriama tiekimui iš vidaus ir pajėgumų kūrimui, kad krizės metu nebūtų priklausoma vien nuo importo.

    Kas yra SAFE ir kuo skiriasi

    Politikas tvirtino, kad SAFE rėmuose siūlomos paskolos yra pigesnės nei anksčiau naudoti finansavimo modeliai, minėdamas apie 3 proc. palūkanas. Jis lygino su ankstesniais skolinimosi sprendimais, kai, anot jo, finansavimo kaina siekė apie 4–6 proc., priklausomai nuo sandorių.

    J. Stefaniakas aiškino, kad esminis skirtumas yra ne vien palūkanos, o pinigų panaudojimo logika. Jo vertinimu, SAFE turi tapti impulsu Lenkijos gynybos pramonei, kad dalis išlaidų sugrįžtų į ekonomiką per užsakymus, darbo vietas ir technologijų plėtrą.

    Kiek įmonių gali laimėti

    Remdamasis pateiktais skaičiais, J. Stefaniakas sakė, kad Lenkijoje apie 12 000 įmonių turi potencialą bendradarbiauti su gynybos sektoriumi. Jo teigimu, papildomos lėšos turėtų būti juntamos ir valstybės valdomoje gynybos pramonės grupėje PGZ artimiausiais metais.

    Politikas priminė, kad PGZ veiklos rezultatai pastaraisiais metais augo, ir pateikė prognozę, jog SAFE poveikis galėtų dar labiau padidinti pelningumą. Jis nurodė, kad 2023 metais PGZ pelnas siekė apie 600 mln. zlotų, tai yra maždaug 140 mln. eurų, o šiemet jis galėtų išaugti kelis kartus.

    Kritika ir rytinės sienos prioritetai

    J. Stefaniakas teigė, kad SAFE, jo manymu, turi „vieną trūkumą“ – tapo politinių ginčų objektu. Anot jo, dalis kritikos kyla ne tiek iš programos turinio, kiek iš vidaus politikos kovų.

    Jis taip pat akcentavo, kad dalis SAFE lėšų bus nukreipta rytinės Lenkijos sienos apsaugai, įskaitant modernias stebėjimo priemones ir skaitmeninius sprendimus. Politikas kalbėjo apie išaugintą karių ir pareigūnų skaičių pasienyje bei apie infrastruktūros modernizavimą.

    Lenkijai Europos Komisija yra priskyrusi 43,7 mlrd. eurų lengvatinių paskolų paketą, o Varšuva skelbia sieksianti, kad 89 proc. šių lėšų atitektų vietos pramonei ir ekonomikai. J. Stefaniakas taip pat atmetė teiginius, esą didelė SAFE pinigų dalis būtų perkelta į užsienio kapitalo įmones, pabrėždamas nacionalinį interesą.

  • Lenkija pirmoji ES pasirašė SAFE: Domańskis sako, kad finansų sutaupymai gali siekti 18 mlrd. eurų

    Lenkija pirmoji ES pasirašė SAFE: Domańskis sako, kad finansų sutaupymai gali siekti 18 mlrd. eurų

    Lenkija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe, pasirašiusia susitarimą dėl SAFE programos, skirtos gynybos pajėgumams stiprinti ir su tuo susijusioms investicijoms. Dokumentas pasirašytas premjero kanceliarijoje, dalyvaujant premjerui Donaldui Tuskui ir šalies vyriausybės nariams.

    Susitarimą pasirašė viceministras pirmininkas ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis, taip pat Europos Komisijos nariai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas. Lenkijos pusė pabrėžė, kad SAFE turėtų didinti valstybės saugumą ir mažinti skolinimosi kaštus modernizuojant kariuomenę.

    Kas yra SAFE ir kokios sumos minimos?

    SAFE kontekste Lenkijos ministrai kalbėjo apie daugiau kaip 44 mlrd. eurų bendrą programos apimtį, kurią Europos lygmeniu planuojama nukreipti gynybos projektams finansuoti. Esminė idėja ta, kad skolinasi Europos Komisija, todėl valstybės narės gali gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis, nei skolindamosi atskirai rinkose.

    Andrzejus Domańskis teigė, kad dėl šio modelio Lenkijos viešiesiems finansams sutaupymai gali siekti 80 mlrd. zlotų, tai yra apie 18 mlrd. eurų. Jo vertinimu, tai svarbu ne tik biudžetui, bet ir visai ekonomikai, nes gynybos pramonė gali tapti vienu pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    Trys tikslai: saugumas, pramonė, darbo vietos

    Finansų ir ekonomikos ministras įvardijo tris SAFE tikslus: pirmiausia saugumo stiprinimą, antra, inovatyvios ir konkurencingos gynybos pramonės plėtrą, trečia, darbo vietų kūrimą regionuose. Jo teigimu, reikšminga finansavimo dalis turėtų pasiekti vietos gamyklas ir tiekimo grandines.

    Minėtos konkrečios vietovės, kuriose veikia su gynybos sektoriumi susiję pajėgumai: Stalowa Wola, Skarżysko-Kamienna, Tarnów ir Gdynė. Lenkijos vyriausybė signalizuoja, kad SAFE finansavimas galėtų paspartinti gamybos plėtrą ir užsakymų ciklus, o kartu sustiprinti technologinę bazę.

    „Nėra efektyvesnio modernizacijos finansavimo šaltinio nei SAFE, o sutaupymai viešiesiems finansams gali siekti apie 18 mlrd. eurų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kodėl Lenkija skuba ir ką tai reiškia regionui?

    Lenkijos susitarimas buvo patvirtintas pirmasis iš 19 programoje dalyvaujančių valstybių, o kita šalis pagal pasirašymo eilę minima Lietuva. Varžymasis dėl greitesnio starto rodo, kad valstybės siekia kuo anksčiau užsitikrinti finansavimo rėmus projektams, kurie susiję su įsigijimais, gamybos plėtra ir infrastruktūra.

    Lenkijos argumentas remiasi ir kaštų logika: kai skolinasi Europos Komisija, palūkanų sąlygos paprastai būna artimesnės ES lygio skolinimosi kainai, o ne pavienių valstybių rizikos vertinimui. Domańskis viešai tikino, kad pasirašant susitarimą „ranka nesudrebės“, pabrėždamas, jog tai, jo vertinimu, Lenkijai itin palankus sprendimas.

  • Lenkija pasirašė SAFE paskolos sutartį: iki 43,7 mlrd. eurų gynybai ir ginkluotės sandorių sprintas

    Lenkija Varšuvoje pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl paskolos iš SAFE mechanizmo, skirto gynybos ir saugumo investicijoms. Pagal susitarimą šalis gali gauti iki 43,7 mlrd. eurų – didžiausią sumą tarp SAFE prašiusių Europos Sąjungos valstybių.

    SAFE, trumpinys iš Security Action for Europe, yra ES finansinė priemonė, kuria siekiama greičiau stiprinti Europos gynybos pajėgumus ir skatinti bendrus valstybių narių pirkimus. Šis instrumentas kurtas reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje ir poreikį sparčiau didinti amunicijos, oro gynybos, artilerijos bei kitų pajėgumų gamybą.

    Pirmoji sutartis ES ir avansas

    Lenkija tapo pirmąja ES šalimi, pasirašiusia SAFE paskolos sutartį su Europos Komisija. Skelbiama, kad netrukus po pasirašymo gali būti pervesta ir pradinė išmoka – 15 proc. visos sumos, tai yra apie 6,56 mlrd. eurų.

    Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos Vyriausybės atstovai, taip pat Europos Komisijos nariai, atsakingi už biudžeto ir gynybos portfelius. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad šis finansavimas turėtų tiesiogiai sustiprinti šalies saugumą ir paremti nacionalinę gynybos pramonę.

    „Lenkija bus saugesnė šiais sudėtingais ir rizikingais laikais, o ši suma bus investuota tiesiai į mūsų saugumą, gynybos pramonę ir technologines galimybes“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Ką reiškia terminas iki gegužės pabaigos

    Kartu su finansavimu atsiranda ir laiko spaudimas. Iki gegužės pabaigos numatytas laikotarpis, kai Lenkija dar gali pasirašinėti dalį SAFE finansuojamų sutarčių viena, be privalomo bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.

    Lenkijos valdžios atstovai viešai kalba apie planus iki šio termino sudaryti beveik 40 naujų ginkluotės įsigijimo sutarčių ir papildyti anksčiau pasirašytus kontraktus. Toks tempas reiškia intensyvų darbą tiek gynybos pirkimų institucijoms, tiek pramonei ir teisiniam vertinimui, nes dideli sandoriai dažnai tikrinami keliais lygmenimis.

    Projektų sąrašas, kryptys ir politiniai ginčai

    Europos Komisija yra pritarusi Lenkijos pateiktam projektų paketui, o šiuos projektus reikės įgyvendinti ir atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos. Tačiau valdžia pripažįsta, kad sąrašas gali keistis, nes dalis planų priklauso nuo nacionalinių teisinių sprendimų ir politinių kompromisų.

    Lenkijoje SAFE tapo ir vidaus politikos ginčų objektu. Dalį iniciatyvų planuota nukreipti ne tik kariuomenei, bet ir vidaus saugumo struktūroms bei kariniam mobilumui svarbiai infrastruktūrai, tačiau tam reikalingas aiškus teisinis pagrindas ir suderintas finansavimo modelis.

    Kokie pirkimai gali būti finansuojami

    Lenkijos pareigūnai ne kartą kartojo, kad didžioji dalis SAFE lėšomis finansuojamų projektų vertės turėtų atitekti vietos pramonei. Tarp dažniausiai minimų prioritetų – pėstininkų kovos mašinos Borsuk ir 155 milimetrų savaeigės haubicos Krab, gaminamos su valstybine grupe susijusiose gamyklose.

    Be vietos gamybos, numatomi ir tarptautiniai pirkimai, ypač ten, kur Europoje trūksta pajėgumų arba reikia greitai užpildyti spragas. Tokiais atvejais SAFE logika yra ne tik įsigyti, bet ir stiprinti tiekimo grandines, gamybos pajėgumus, licencijas bei technologijų perdavimą, kad vėliau daugiau pajėgumų būtų kuriama Europoje.

    Finansavimo sąlygos ir PVM klausimas

    SAFE nėra dotacija – tai paskola. Skelbiama, kad grąžinimo laikotarpis siekia iki 45 metų nuo kiekvienos išmokos, o pirmuosius 10 metų įprastai numatoma mokėti tik palūkanas, negrąžinant pagrindinės sumos.

    Dar viena reikšminga detalė – SAFE lėšomis finansuojami gynybos pirkimai gali būti atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio. Lenkijos pusė yra nurodžiusi, kad tai gali reikšti dideles sutaupytas sumas, tačiau praktiniai klausimai, kaip tokia lengvata bus pritaikoma jau pasirašytoms ir vėliau refinansuojamoms sutartims, tebėra derinami institucijų viduje.

    Kodėl SAFE tapo strateginiu instrumentu

    SAFE mechanizmas siejamas su platesne ES kryptimi stiprinti gynybos pramonę ir mažinti fragmentaciją, kai valstybės perka skirtingas sistemas ir konkuruoja dėl tų pačių gamybos pajėgumų. Bendri užsakymai ir suderintos specifikacijos ES tikisi mažinti kainų spaudimą ir greitinti pristatymus, ypač amunicijos, oro gynybos ir artilerijos segmentuose.

    Lenkijai 43,7 mlrd. eurų lubos reiškia itin didelį papildomą finansinį rezervą gynybos modernizavimui iki 2030 metų. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus pasirašyti kontraktai, kaip efektyviai bus išnaudotos PVM lengvatos ir ar pavyks suderinti nacionalinius prioritetus su ES skatinamu bendrų pirkimų modeliu.

  • Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    SAFE: sutartis arti finišo

    Europos Komisija davė žalią šviesą SAFE programos paskolos sutarčiai su Lenkija, o oficialus pasirašymas turėtų įvykti Varšuvoje. Šaltinių Briuselyje teigimu, pirmasis avansas galėtų siekti apie 6,5 mlrd. eurų ir būti pervestas iki gegužės pabaigos.

    Pasirašyme, remiantis ankstesne informacija, turėtų dalyvauti už programą atsakingi Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos gynybos ir finansų ministrai. Tokia sudėtis rodo, kad finansavimas bus siejamas su gynybos pajėgumų stiprinimu ir pramonės grandinių užtikrinimu.

    Kodėl šios lėšos svarbios?

    SAFE yra Europos Sąjungos iniciatyva, skirta palengvinti valstybių narių investicijas į gynybą, kai finansavimas pritraukiamas kapitalo rinkose, o vėliau paskirstomas šalims gavėjoms. Po sutarčių pasirašymo Europos Komisija galėtų skolintis rinkose ir pervesti lėšas pagal patvirtintas nacionalines išlaidų kryptis.

    Lenkija, kuriai numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, įvardijama kaip didžiausia programos gavėja. Lėšos planuojamos naudoti tokioms kryptims kaip Rytų skydo iniciatyvos įgyvendinimas, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimas.

    Kas vyksta kitose ES šalyse?

    Europos Komisija nurodo, kad paskolos sutarties pasirašymo SAFE programoje laukia 19 ES valstybių. Iki šiol 10 šalių, tarp jų ir Lenkija, yra patvirtinusios Europos Komisijos pateiktą sutarties projektą ir grąžinusios jį galutiniam etapui.

    Vienintelė šalis, kurios lėšų panaudojimo planas dar nėra patvirtintas, minima Vengrija. Briuselis nėra pritaręs Budapešto prašymui padidinti finansavimą maždaug 2 mlrd. eurų, o papildomų klausimų kelia ir su teisinės valstybės principais susiję vertinimai.

    Politinis fonas Varšuvoje

    Lenkijos vidaus politikoje SAFE finansavimo įgyvendinimas buvo susidūręs su kliūtimis: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, turėjusį sukurti specialų fondą ES lėšoms priimti. Vyriausybė į veto atsakė nutarimu dėl programos Lenkija ginkluota, kuris suteikia įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Paskolą turėtų pritraukti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, veikdamas Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo naudai. Skelbiama, kad grąžinimas būtų vykdomas taip, kad neapkrautų minimalaus gynybos išlaidų limito, o didžioji dalis lėšų, pagal vyriausybės deklaraciją, turėtų likti šalies pramonėje ir ekonomikoje.

  • Lenkija laukia „Apache“: „Airbus“ siūlo H145M kaip naujus sraigtasparnius pilotų mokymui

    Lenkijos kariuomenė rengiasi dideliam sraigtasparnių parko šuoliui: iki dešimtmečio pabaigos šalis planuoja priimti 96 atakos sraigtasparnius AH-64E „Apache Guardian“. Kartu sprendžiamas klausimas, kuo ir kur bus rengiami pilotai, kol naujosios kovinės mašinos pasieks dalinius.

    Varšuvoje „Airbus“ pristatė H145M kaip kandidatą į mokomąjį ir daugiafunkcį sraigtasparnį, kuris galėtų tapti pereinamuoju etapu prieš persėdant prie „Apache“. Įmonė kartu su partneriais siūlo modelį, kurį jau naudoja kelios NATO šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, ruošiant būsimus „Apache“ pilotus.

    Didžiausias iššūkis yra apimtys: turint beveik šimtą dviviečių atakos sraigtasparnių, reikia parengti apie 300 pilotų, nes realioms užduotims reikia daugiau įgulų nei pačių orlaivių. Lenkijos gynybos sistema dėl šio poreikio grįžta ir prie sprendimo rengti pilotais ir dalį puskarininkių, pirmąsias grupes siunčiant į kursus užsienyje.

    Kaip siūlomas mokymo modelis?

    Pagal „Airbus“ siūlymą pilotai po bazinių skrydžių Lenkijos karo aviacijos akademijoje būtų perkeliami į pažangesnį etapą su H145M ir simuliatoriais. Šiame etape būtų siekiama sukaupti kelis šimtus skrydžio valandų, kad perėjimas prie sudėtingesnės „Apache“ platformos vyktų greičiau ir saugiau.

    Jei sprendimai ir sutartys būtų priimti artimiausiu metu, „Airbus“ teigia galinti pradėti tiekimus 2027–2032 metais, dažniausiai minint apie 24 sraigtasparnių poreikį. Tokia apimtis leistų sukurti nuoseklų mokymo „konvejerį“ ir palaikyti pastovų naujų įgulų srautą.

    Finansavimas ir SAFE terminas

    Lenkijos vyriausybė yra įtraukusi mokomuosius ir mokomuosius kovinius sraigtasparnius į projektus, kuriuos svarstoma finansuoti per Europos Sąjungos mažų palūkanų paskolų mechanizmą SAFE. Šio mechanizmo logika paprasta: jis skirtas greitesniam gynybos pajėgumų stiprinimui, tačiau projektų įgyvendinimas turi būti spėjamas atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos.

    Dėl to visas pirkimas, jei tiekimai tęstųsi iki 2032 metų, negalėtų būti pilnai padengtas SAFE lėšomis. Vis dėlto „Airbus“ nurodo, kad iki 2030 metų būtų įmanoma pristatyti daugiau nei pusę numatomo kiekio, taip pat visus simuliatorius ir pačią mokymo sistemą, kuri ir yra kritinis šio projekto elementas.

    Dar viena detalė susijusi su tiekimo grandinėmis: SAFE taisyklėse numatytos ribos komponentams iš šalių, kurios nėra ES ar kitų mechanizme dalyvaujančių valstybių sąraše. Tai reiškia, kad konkurse svarbi tampa ne tik technika, bet ir tai, kaip konkretaus gamintojo pasiūlymas „telpa“ į finansavimo ir kilmės reikalavimus.

    Ką reiškia H145M pasirinkimas?

    H145M yra karinė daugiafunkcio H145 versija, kilusi iš civilinių platformų šeimos, plačiai naudojamos Europoje. Ši klasė vertinama dėl ekonomikos, lankstumo ir galimybės efektyviai treniruoti įgulas prieš perėjimą prie didesnių, brangesnių ir taktiškai sudėtingesnių sraigtasparnių.

    Varšuvoje pristatytas H145 priklausė Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir buvo demonstruojamas su naujesne konfigūracija, įskaitant penkių menčių pagrindinį rotorių ir fenestron tipo uodegos sprendimą. Tokie techniniai patobulinimai paprastai gerina valdymo savybes ir triukšmo charakteristikas, kurios aktualios tiek mokymui, tiek tarnybiniam naudojimui.

    Lenkijai sprendžiant dėl mokomųjų sraigtasparnių, reali konkurencija tikėtina ir iš kitų Europos gamintojų, ypač jei pasiūlymas siejamas su vietos pramonės dalyvavimu. Vis dėlto „Apache“ programos kontekste svarbiausiu kriterijumi tampa ne vien platformos parametrai, o parengtas, patikrintas mokymo kelias ir jo suderinamumas su planuojamu „Apache“ pajėgumo įvedimo grafiku.