CP v2

Tag: Saldikliai

  • Be cukraus ir be kaltės jausmo: barmenų triukas leis pasigaminti ledinę arbatą namuose

    Namuose ruošiant ledinę arbatą dažnai daroma viena klaida: arbatžolės užplikomos verdančiu vandeniu, o vėliau gėrimas staigiai atšaldomas. Taip iš lapelių greitai išsiskiria taninai, dėl kurių skonis tampa kartus ir sutraukiantis.

    Sklandesniam, švelnesniam skoniui vis dažniau naudojamas šalto užplikymo būdas cold brew. Esmė paprasta: kokybišką birių lapelių arbatą užpilkite šaltu vandeniu ir palikite šaldytuve kelioms valandoms.

    Praktinis santykis patogiam kasdieniam ruošimui yra apie 1 valgomasis šaukštas arbatos 1 litrui vandens. Laikykite šaldytuve 6–8 valandas, o tuomet perkoškite, kad neliktų lapelių ir gėrimas netaptų per stiprus.

    Šaltas užplikymas padeda išgauti gilesnį aromatą be aitraus kartumo, todėl ledinė arbata dažnai būna panašesnė į kavinėse patiekiamą gėrimą. Be to, toks būdas leidžia tiksliau kontroliuoti skonį, nes užplikymas vyksta lėčiau ir tolygiau.

    Kita dažna problema yra cukrus: parduotuvinėse ledinėse arbatose jo neretai būna daug, o namuose norisi saldumo be perteklinių kalorijų. Sprendimas paprastas: saldumą kurkite vaisiais, uogomis ir žolelėmis, o prireikus rinkitės saldiklius, kurie nedidina kalorijų kiekio.

    Norėdami natūralaus saldumo, į ąsočio dugną įdėkite prinokusio persiko skiltelių, kelias braškes ar citrusų griežinėlių ir lengvai paspauskite, kad išsiskirtų sultys. Gaivumui tinka mėtos, bazilikas ar čiobrelis, o skonis tampa sodresnis net ir be cukraus.

    Jei vaisių saldumo nepakanka, galima įdėti šiek tiek eritritolio arba stevijos pagal skonį. Svarbu nepadauginti ir iš pradžių dėti mažesnį kiekį, nes skirtingų gamintojų saldiklių intensyvumas gali skirtis.

    Vienas patikimų variantų karštai dienai yra persikų ir mėtų derinys. Paruoškite 1 litrą šaltai užplikytos žaliosios arba juodosios arbatos, ryte perkoškite, įdėkite vieną didelį persiką, pusę citrinos ir saują mėtų, o tuomet pripildykite ledo.

    Palikite gėrimą 15 minučių, kad vaisiai ir žolelės atiduotų aromatą, ir ragaukite. Taip paruošta ledinė arbata gaivina, leidžia valdyti ingredientus ir dažnai tampa paprasta alternatyva saldiems gaiviesiems gėrimams.

  • Diabetikų saldumynai lieknėjimui? Specialistė paaiškino, kada tai tik marketingas

    Diabetikams skirti saldumynai dažnai reklamuojami kaip lengvesnis pasirinkimas norintiems sulieknėti, tačiau mitybos specialistai primena: vien cukraus nebuvimas dar nereiškia mažesnio kaloringumo. Tokiuose produktuose cukrus dažnai pakeičiamas saldikliais, bet energinė vertė gali išlikti panaši.

    Ekspertai pabrėžia, kad svorio augimą lemia ne vien cukrus. Didžiausią kalorijų kiekį suteikia riebalai, todėl renkantis šokoladą ar desertą verta pirmiausia žiūrėti ne į užrašą ant pakuotės, o į maistinę vertę ir riebalų kiekį.

    „Jei mėgstate šokoladą ar desertą, atsiverskite etiketę ir pažiūrėkite, kiek ten riebalų. Zefyras ar marmeladas dažnai laikomi lengvesniu pasirinkimu, nes juose beveik nėra riebalų“, – sakė mitybos specialistė.

    Ji atkreipė dėmesį, kad diabetikams skirti saldumynai neretai išlieka kaloringi būtent dėl didesnio riebalų kiekio. Kitaip tariant, cukraus gali būti mažiau arba jo visai nebūti, tačiau bendras kalorijų skaičius nemažėja tiek, kiek tikisi pirkėjai.

    Dar viena dažna klaida, pasak specialistų, yra neįvertinti paslėptų cukrų kasdieniuose produktuose. Vienas ryškiausių pavyzdžių – duona: kai kuriuose gaminiuose cukrų kiekis gali viršyti 5 gramus 100 gramų produkto, nors geru rodikliu dažnai laikoma apie 2 gramus ar mažiau.

    Paslėpto cukraus galima rasti ir perdirbtuose mėsos gaminiuose, pavyzdžiui, dešrose, padažuose ar dešrelėse, kur cukrus naudojamas skoniui subalansuoti. Todėl norint mažinti suvartojamo cukraus kiekį neužtenka atsisakyti vien saldumynų – svarbu peržiūrėti ir kasdienius pirkinių įpročius.

    Kalbėdami apie pieno produktus, specialistai primena, kad laktozės, dar vadinamos pieno cukrumi, paprastai daugiau skystuose produktuose, tokiuose kaip pienas, kefyras ar jogurtas. Tuo metu kietesniuose pieno gaminiuose jos lieka mažiau, todėl dalis „be laktozės“ žymėjimų kietiems sūriams gali būti labiau rinkodaros sprendimas nei realus skirtumas sudėtyje.

    Specialistai pataria lieknėjantiems vertinti ne vien produkto pavadinimą ar reklaminį teiginį, o bendrą racioną: porcijų dydį, bendrą kalorijų kiekį, riebalų ir angliavandenių balansą. Jei siekiama mažinti svorį, svarbiausia išlieka nuoseklus energijos deficitas, o ne vieno „sveikesnio“ deserto pasirinkimas.

  • Sunku atsisakyti saldumynų? Specialistė paaiškino, ar cukrus sukelia priklausomybę

    Nuolatinis noras suvalgyti ką nors saldaus daugeliui pažįstamas, tačiau tai ne visada reiškia „tikrą“ priklausomybę. Mitybos specialistai pabrėžia, kad cukrus dažniau siejamas su įpročiais ir emociniu atlygiu, o ne su chemine priklausomybe, kaip nuo nikotino ar alkoholio.

    Pasak specialistų, saldumynai dažnai pasirenkami kaip greitas būdas pagerinti nuotaiką ar nusiraminti po įtemptos dienos. Saldus skonis suaktyvina smegenų atlygio sistemą, todėl žmogus gali pradėti sieti saldumynus su poilsiu, komfortu ar „pertrauka“ darbe.

    Ar cukrus sukelia priklausomybę?

    Dažniausiai kalbama apie psichologinę priklausomybę, kai saldumynai tampa įprastu emocijų reguliavimo įrankiu. Tokiu atveju potraukį sustiprina ne pats cukrus, o situacijos: nuovargis, stresas, neišsimiegojimas ar įprotis „apdovanoti“ save.

    „Tai labiau emocinė priklausomybė: greitas dopamino ir serotonino efektas, kad atsipalaiduotum ar lengviau ištvertum sunkią dieną“, – sakė mitybos specialistė.

    Saldus skonis žmonėms patinka ir dėl evoliucinių priežasčių: natūraliai jis siejamas su energijos šaltiniais. Istoriškai saldūs produktai buvo retesni, pavyzdžiui, laukinis medus, todėl potraukis saldumui ilgą laiką turėjo išgyvenimo logiką, o šiandien saldumynai tapo lengvai pasiekiami kasdien.

    Kas didina potraukį saldumynams?

    Potraukį dažnai stiprina nestabili mitybos rutina, kai praleidžiami valgiai ar trūksta baltymų ir skaidulų. Tokiais atvejais svyruoja gliukozės kiekis kraujyje, greičiau užklumpa alkis, o saldumynai atrodo patogiausias ir greičiausias sprendimas.

    Ne mažiau svarbus ir miego trūkumas: tuomet kūnas dažniau „prašo“ greitos energijos, o žmogus prasčiau kontroliuoja impulsyvius pasirinkimus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad didelę reikšmę turi stresas ir įtampa, kai saldumynai tampa savotišku ritualu.

    Ar verta rinktis saldiklius?

    Mitybos specialistai saldiklius dažniausiai skirsto į augalinius ir sintetinius. Pavyzdžiui, stevija gaminama iš stevijos lapų ir laikoma natūraliu cukraus pakaitalu, o ji paprastai nedidina gliukozės kiekio kraujyje.

    Dalis saldiklių neturi įprasto cukrui būdingo poveikio gliukozei, todėl jie gali būti aktualūs žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar stebintiems angliavandenių kiekį. Vis dėlto pabrėžiama, kad „be cukraus“ nereiškia „be ribų“: net ir desertus su saldikliais svarbu valgyti saikingai, išlaikant bendrą mitybos balansą.

    „Žmonės kartais galvoja, kad jei deserte nėra cukraus, jį galima valgyti neribotai. Tai klaida: vis tiek turime prisiminti balansą“, – sakė specialistė.

    Kai kurie stebėjimai rodo, kad daliai žmonių, turinčių atsparumą insulinui, sintetiniai saldikliai gali paskatinti nedidelę insulino reakciją. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad poveikis dažniausiai nėra didelis, o svarbiausia vertinti individualią savijautą ir bendrą mitybos vaizdą.

  • Dingo elektra ir lauke kaitra: ekspertai paaiškino, kaip ilgiau išsaugoti maistą šviežią

    Kai lauke tvyro didelė kaitra, o namuose netikėtai dingsta elektra, maistas genda gerokai greičiau nei įprastai. Esant apie 30 laipsnių karščiui ar daugiau, šaldytuvas šilumą praranda sparčiau, o bakterijos kambario temperatūroje gali pradėti aktyviai daugintis per 1–2 valandas.

    CDC rekomendacijos pabrėžia paprastą taisyklę: svarbiausia neatidarinėti šaldytuvo durelių. Kiekvienas atidarymas staigiai pakelia temperatūrą viduje ir sutrumpina laiką, per kurį maistas dar išlieka saugus.

    Kiek laiko laikosi šaltis?

    Jei šaldytuvo durelės lieka uždarytos, jis paprastai išlaiko pakankamai žemą temperatūrą maždaug iki 4 valandų. Per karščius šis laikas dažnai sutrumpėja iki 2–3 valandų, ypač jei virtuvėje tvanku ir šaldytuvas stovi saulės įkaitintoje patalpoje.

    Šaldiklis šaltį išlaiko ilgiau: pusiau pilnas dažniausiai apie 24 valandas, o pilnas gali išsilaikyti iki 48 valandų. Kuo daugiau užšaldytų produktų ir ledo, tuo lėčiau kyla temperatūra.

    Kaip pasiruošti iš anksto

    Praktiškiausias būdas pasiruošti yra iš anksto užšaldyti vandenį buteliuose ir laikyti juos šaldiklyje. Tokie buteliai veikia kaip šalčio akumuliatoriai ir prireikus gali būti perkelti į šaldytuvą, termodėžę ar šaltkrepšį.

    Taip pat verta maksimaliai užpildyti šaldiklį, nes tuščioje erdvėje šiltas oras cirkuliuoja greičiau. Jei neturite daug produktų, laisvas vietas galima užpildyti užšaldytais vandens buteliais.

    Ką daryti, kai elektra jau dingo

    Pirmosiomis valandomis geriausia nieko neperdėlioti ir neatidarinėti šaldytuvo bei šaldiklio be būtinybės. Jei karštis didelis, o tiekimas gali užtrukti, vertingiausius produktus verta laikinai perkelti į šaltkrepšį su ledu.

    Jeigu namuose nėra termodėžės, laikinai gali pagelbėti didesnis puodas ar indas su ledu, į kurį įdedami sandariai supakuoti produktai. Vakare, kai patalpos atvėsta, maistą galima laikyti vėsesnėse vietose, pavyzdžiui, arčiau grindų ar šešėlyje, tačiau tai nėra šaldymo pakaitalas.

    Ką geriau išmesti nedvejojant

    Didžiausią riziką kelia greitai gendantys produktai, kurie ilgiau pabuvę šilumoje gali sukelti apsinuodijimą. Jei jie šilumoje laikėsi kelias valandas, ypač per kaitrą, saugiau jų nebevartoti.

    Prie tokių produktų priskiriama žalia ir kepta mėsa, žuvis, pienas, grietinėlė, jogurtai, taip pat paruošti patiekalai, pavyzdžiui, ryžiai, makaronai ar sriubos. Abejojant svarbiausia remtis principu, kad įtartino kvapo ar tekstūros maisto ragauti nereikėtų.

  • Po 40-ies šie gėrimai tyliai kerta per sveikatą: gydytojai įspėja dėl saldiklių ir cukraus

    Po 40 metų organizmas dažniau jautriau reaguoja į kasdienius įpročius, o dalis gėrimų gali nepastebimai didinti lėtinių ligų riziką. Gydytojai dažniausiai išskiria saldžius gazuotus gėrimus, vadinamuosius dietinius gėrimus su saldikliais, taip pat alkoholį ir saldintas „sveikuoliškas“ alternatyvas.

    Didžiausia problema su saldžiais gazuotais gėrimais yra didelis pridėtinio cukraus kiekis ir itin greitas jo pasisavinimas. Tokie gėrimai siejami su didesne antsvorio, 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat su nealkoholine suriebėjusia kepenų liga, kuri pastaraisiais metais diagnozuojama vis dažniau.

    Kas slypi gėrimuose be cukraus?

    Gėrimai, pažymėti kaip „be cukraus“ ar „zero“, neretai sukuria klaidingą saugumo jausmą. Juose cukrų pakeičia intensyvūs saldikliai, o tyrimai rodo, kad daliai žmonių jie gali būti siejami su didesne metabolinių sutrikimų rizika ir nepalankiais mitybos įpročiais, kai saldumo poreikis tik stiprėja.

    Mokslininkai vis dar diskutuoja, kiek saldiklių poveikis priklauso nuo jų rūšies, vartojamo kiekio ir bendro raciono. Vis dėlto medikai pabrėžia praktinę taisyklę: jei „dietinis“ gėrimas išstumia vandenį, nesaldintą arbatą ar kavą, ilgainiui tai gali apsunkinti svorio kontrolę ir medžiagų apykaitą.

    Alkoholis: saugios ribos klausimas

    Su amžiumi mažėja organizmo gebėjimas efektyviai skaidyti alkoholį, o jo poveikis kepenims, kraujospūdžiui ir miegui dažnai tampa ryškesnis. Didelės apimties analizės rodo, kad alkoholio vartojimas didina įvairių onkologinių ligų riziką, o rizika auga didėjant suvartojamam kiekiui.

    Ilgalaikis reguliarus vartojimas gali prisidėti prie kepenų pažeidimų, širdies raumens silpnėjimo, kognityvinių funkcijų prastėjimo. Todėl gydytojai vis dažniau siūlo alkoholį vertinti ne kaip kasdienį įprotį, o kaip retą pasirinkimą, ypač turint padidėjusį kraujospūdį ar kepenų rodiklių pakitimų.

    Ar sultys ir saldinta arbata tikrai geresni?

    Saldinta arbata ir parduotuvinės vaisių sultys dažnai suvokiamos kaip švelnesnė alternatyva, tačiau cukraus kiekis jose gali būti labai didelis. Sultyse paprastai trūksta skaidulų, todėl cukrūs pasisavinami greičiau, o tai labiau apkrauna kepenis ir apsunkina gliukozės kontrolę.

    Specialistai rekomenduoja kasdieniams įpročiams rinktis vandenį, nesaldintą arbatą, kavą be sirupų, o sultis, saldintus gėrimus ir alkoholį palikti retoms progoms. Jei norisi skonio, dažnai pakanka vandens su citrina, uogomis ar mėtomis, tačiau be papildomo cukraus.

  • Kaip atvėsinti kambarį be kondicionieriaus: graikų triukas su vandens buteliais ir ventiliatoriumi

    Karščio bangoms dažnėjant, vis daugiau gyventojų ieško būdų atvėsinti būstą be kondicionieriaus. Tai aktualu ir dėl elektros kainų, ir dėl to, kad ne visuose butuose įrengta vėsinimo sistema.

    Šalyse, kur vasarą 35–40 laipsnių karštis nėra retenybė, paprasti sprendimai seniai tapę kasdienybe. Graikijoje populiarus vienas itin paprastas metodas, kuriam pakanka kelių plastikinių butelių, vandens ir šaldiklio.

    Triukas su ledu ir ventiliatoriumi

    Butelius rekomenduojama pripildyti maždaug iki 80 proc. ir per naktį įdėti į šaldiklį. Kitą dieną sušalę buteliai veikia kaip laikini mini vėsintuvai, ypač jei būnate netoli jų.

    Didžiausias efektas pasiekiamas tuomet, kai buteliai pastatomi prieš ventiliatorių arba už jo. Ventiliatoriaus oro srautas pereina per šaltą paviršių ir į patalpą grįžta vėsesnis oras.

    „Tai nepakeičia kondicionieriaus, bet arti butelių ir ventiliatoriaus temperatūra gali būti juntamai žemesnė“, – sako vėsinimo sprendimus vertinantys specialistai.

    Kiek tai veiksminga ir kam tinka?

    Toks būdas labiausiai pasiteisina mažesniuose kambariuose arba konkrečioje zonoje, pavyzdžiui, prie darbo stalo ar miegamojo lovos. Didelės erdvės ar viso buto jis greičiausiai neatvėsins, tačiau gali padėti ištverti karščiausias valandas.

    Svarbu įvertinti ir praktines detales: tirpstant ledui formuojasi kondensatas, todėl po buteliais verta padėti dubenį ar lėkštę. Taip apsaugosite grindis ir baldus nuo varvančio vandens.

    Dar vienas paprastas būdas be kondicionieriaus

    Panašiu principu veikia ir drėgnas audinys prie lango. Jei atidarote langą ir prieš jį pakabinate šaltu vandeniu sudrėkintą rankšluostį ar paklodę, šiltas oras, praeidamas pro audinį, vėsta dėl garavimo.

    Šis metodas dažniau duoda geresnį rezultatą, kai oras nėra itin drėgnas. Esant didelei drėgmei, garavimas lėtėja, todėl vėsinimo efektas gali būti mažesnis.

  • Dietinis braunis per 5 minutes: receptas mikrobangėje nustebins ir skoniu, ir kalorijomis

    Greitas dietinio braunio receptas internete išpopuliarėjo dėl vienos priežasties: desertą galima paruošti mikrobangų krosnelėje maždaug per 5 minutes, o ingredientų reikia vos kelių. Pagrindą sudaro bananas, kiaušinis ir kakava, todėl saldumas gaunamas natūraliai, be tradicinio cukraus.

    Šiam variantui dažniausiai naudojamas vienas kiaušinis, apie 100 gramų banano, maždaug 25 gramai kakavos, žiupsnis druskos ir truputis kepimo miltelių. Pagal skonį galima dėti vanilės, o saldumą sustiprinti pasirinktu saldikliu, pavyzdžiui, stevija ar eritritoliu.

    Kaip paruošti mikrobangėje

    Bananas sutrinamas iki vientisos masės, tuomet sudedami visi ingredientai ir trumpai suplakami iki glotnios tešlos. Patogiausia tai daryti trintuvu, tačiau tinka ir šakutė, jei bananas labai prinokęs.

    Masė supilama į mažą indą, tinkamą mikrobangų krosnelei, ir kepama 4–5 minutes. Tikslus laikas priklauso nuo mikrobangų galingumo ir indo dydžio, todėl verta pradėti nuo 4 minučių ir, jei reikia, papildomai kaitinti trumpais intervalais.

    Kaloringumas ir maistinės savybės

    Recepte nurodoma, kad visas desertas gali turėti apie 260 kalorijų, taip pat apie 14 gramų baltymų, 9 gramus riebalų ir 24 gramus angliavandenių. Skaičiai gali skirtis priklausomai nuo banano dydžio, kakavos rūšies ir to, ar naudojamas papildomas saldiklis.

    Pasirinkus steviją ar eritritolį vietoj cukraus, bendras kaloringumas paprastai būna mažesnis, o poveikis gliukozės lygiui kraujyje dažnai švelnesnis nei vartojant įprastą cukrų. Tiesa, dėl banano desertas vis tiek turės natūralių cukrų, todėl porcijos dydis išlieka svarbus.

    Koks skonis ir tekstūra

    Toks braunis dažniausiai būna drėgnesnis ir tankesnis nei klasikinis, keptas orkaitėje su sviestu ir miltais. Kakava suteikia intensyvų šokoladinį poskonį, o bananas veikia kaip natūralus rišiklis ir saldiklis.

    Norint dar sodresnio skonio, galima rinktis natūralią, nesaldintą kakavą, o vanilė padeda sušvelninti kartumą. Jei siekiate tikslesnės tekstūros, svarbu neperkepti, nes mikrobangėje desertas gali greitai išsausėti.

  • Mokslininkai perspėja: populiarus saldiklis gali silpninti smegenų barjerą ir didinti insulto riziką

    Mokslininkai perspėja: populiarus saldiklis gali silpninti smegenų barjerą ir didinti insulto riziką

    Eritritolis – plačiai naudojamas saldiklis, randamas baltyminiuose batonėliuose, gėrimuose be cukraus ir keto produktuose – ilgą laiką buvo laikomas saugesne cukraus alternatyva. Tačiau nauji tyrimai kelia klausimų, ar dažnas jo vartojimas negali turėti nepageidaujamų pasekmių širdžiai ir smegenims.

    Kolorado universiteto mokslininkai publikacijoje aprašė laboratorinius bandymus, kuriuose eritritolio poveikis buvo tirtas kraujo–smegenų barjero ląstelėse. Šis barjeras veikia kaip apsauginis filtras: į smegenis praleidžia reikalingas medžiagas, o potencialiai žalingas sulaiko.

    Ką parodė laboratoriniai bandymai

    Tyrėjai kraujo–smegenų barjero ląsteles veikiant eritritoliu naudojo koncentracijas, kurios gali būti pasiekiamos po saldikliu pasaldinto gaiviojo gėrimo. Stebėta, kad didėjo oksidacinis stresas: daugėjo reaktyvių molekulių, galinčių žaloti ląsteles, o natūralūs antioksidaciniai mechanizmai silpnėjo.

    Taip pat fiksuotas kraujagyslių funkcijai svarbių signalų disbalansas: mažėjo azoto oksido gamyba ir didėjo endotelino-1 aktyvumas. Tokia kryptis siejama su didesniu kraujagyslių susitraukimu, o tai teoriškai gali pabloginti kraujotakos prisitaikymą, ypač kai audiniams reikia daugiau deguonies.

    Dar vienas tyrime aptartas aspektas – galimas poveikis organizmo gebėjimui natūraliai tirpdyti krešulius. Mokslininkai analizavo signalus, susijusius su audinių plazminogeno aktyvatoriumi – baltymu, kuris dalyvauja krešulių skaidyme ir yra svarbus, kai kraujagyslėje susiformuoja užsikimšimas.

    Kaip tai siejasi su ankstesniais duomenimis

    Šie laboratoriniai rezultatai papildo ankstesnius stebėjimo tyrimus, kuriuose didesnės eritritolio koncentracijos kraujyje buvo siejamos su dažnesniais didžiaisiais širdies ir kraujagyslių įvykiais, įskaitant infarktą ir insultą. Vis dėlto stebėjimo tyrimai savaime neįrodo priežastinio ryšio, nes juose gali veikti ir kiti rizikos veiksniai.

    Patys autoriai pabrėžia ribotumus: bandymai atlikti su izoliuotomis ląstelėmis laboratorijoje, o ne su visu žmogaus organizmu. Dėl to realiomis sąlygomis poveikis gali būti kitoks, todėl reikalingi išsamesni tyrimai su sudėtingesniais modeliais ir klinikiniais duomenimis.

    Kodėl eritritolis taip paplitęs

    Eritritolis priskiriamas cukraus alkoholiams ir natūraliai nedideliais kiekiais gali būti aptinkamas maiste bei susidaryti organizme. Pramonėje jis vertinamas dėl to, kad savo savybėmis panašesnis į cukrų nei kai kurie kiti saldikliai: suteikia saldumą, dalyvauja tekstūros formavime ir dažnai naudojamas produktuose, pažymėtuose kaip be pridėtinio cukraus.

    Europos maisto saugos institucijos ir JAV reguliuotojai eritritolį yra įvertinę kaip tinkamą vartoti maisto produktuose. Tačiau pastaraisiais metais daugėja diskusijų, kad net ir plačiai naudojami priedai turėtų būti nuolat peržiūrimi, atsirandant naujiems moksliniams duomenims.

    „Tai dar nėra galutinis atsakymas, tačiau signalas, kad dažnai vartojamus saldiklius verta vertinti ne vien pagal kalorijas“, – sako tyrimą aptarę mokslininkai.

    Praktiniu požiūriu specialistai pataria atkreipti dėmesį į etiketes ir nepamiršti, kad dažnas itin perdirbtų, saldikliais praturtintų produktų vartojimas nebūtinai reiškia sveikesnę mitybą. Jei žmogus turi padidintą širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar jau yra patyręs kraujotakos sutrikimų, dėl saldiklių vartojimo apimčių tikslinga pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Dietetyczka: lody na diecie są OK, ale te popularne „light“ gali pakenkti labiau nei grietininiai

    Kada ledai netrukdo lieknėti

    Kreminiai, amatininkų gaminami ledai šiltuoju sezonu vėl tampa vienu populiariausių desertų, tačiau daugelis jų vengia dėl grietinėlės ir cukraus. Vis dėlto dietetikų požiūris aiškus: lieknėjimą lemia bendras dienos energijos balansas, o ne vienas produktas.

    Jei porcija nedidelė ir ji įtelpa į dienos planą, ledai nebūtinai sugriaus svorio mažinimo tikslus. Daug svarbiau, kiek dažnai desertą renkamės ir ar jis nepakeičia maistingų patiekalų, ypač turinčių baltymų bei skaidulų.

    Sorbetai ne visada geresni

    Dažnas įsitikinimas, kad vaisiniai sorbetai ar vandens ledai automatiškai yra sveikesni, ne visada pasitvirtina. Pramoniniuose produktuose neretai dominuoja cukrus, gliukozės ir fruktozės sirupai, o tai gali lemti greitą gliukozės šuolį ir vėliau ateinantį alkį.

    Grietininiai ledai, ypač su riešutais ar kitais priedais, gali turėti daugiau sotumo suteikiančių riebalų ir baltymų. Toks derinys kai kuriems žmonėms padeda lengviau kontroliuoti apetitą, nors kaloringumas paprastai būna didesnis.

    Geriausia išeitis namuose

    Praktiškas kompromisas norintiems saldumo be perteklinių priedų yra naminiai ledai, kurių sudėtį galima tiksliai kontroliuoti. Dažnai rekomenduojamas pagrindas yra tirštas, baltymingas skyras: jame paprastai daugiau baltymų ir mažiau riebalų nei grietinėlėje.

    Vaisiai suteikia saldumą ir skonį, o papildomą cukrų galima mažinti ar visai jo atsisakyti. Toks desertas patogus ir tuo, kad baltymai prisideda prie sotumo, todėl lengviau išvengti persivalgymo vėliau tą pačią dieną.

    „Tai greitas ir sotus desertas, kurio sudėtį galima visiškai kontroliuoti“, – pabrėžė specialistė.

    Atsargiau vertinami pramoniniai „light“ ledai: sumažinus cukrų jie kartais kompensuojami saldikliais, o daliai žmonių didesni kiekiai gali sukelti virškinimo diskomfortą. Be to, „lengvo“ produkto įvaizdis neretai sumažina budrumą ir skatina suvalgyti daugiau nei planuota.

    Norint ledus įtraukti į lieknėjimą, dažniausiai veikia paprasta taisyklė: rinktis mažesnę porciją, valgyti lėčiau ir derinti su įprastu, baltymų turinčiu dienos racionu. Taip desertas lieka malonumu, o ne priežastimi nutraukti planą.