Tag: Saldinti gėrimai

  • Tris produktų grupės, kurias ekspertai ragina riboti dėl smegenų sveikatos

    Smegenų sveikata vis dažniau atsiduria dėmesio centre, o vienas svarbiausių veiksnių – kasdieniai mitybos pasirinkimai. Nors vienas produktas savaime „nesugadins“ atminties ar mąstymo, specialistai išskiria kelias maisto grupes, kurių perteklius ilgainiui gali būti nepalankus.

    Kaip rašoma „EatingWell“, ekspertai rekomenduoja rečiau rinktis perdirbtą raudoną mėsą, keptą maistą ir cukrumi saldintus gėrimus. Šie produktai siejami su procesais organizme, kurie gali neigiamai veikti ir pažintines funkcijas.

    Akcentuojama, kad rizika dažniausiai auga ne nuo vienkartinių pasirinkimų, o nuo įpročio: kai tokie produktai nuolat dominuoja racione. Tuo metu sveikesnės alternatyvos gali padėti palaikyti palankesnį bendrą mitybos modelį.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad pokyčiai nebūtinai turi būti drastiški: net ir nedideli pakeitimai – pavyzdžiui, dažniau rinktis kitus gaminimo būdus ar dalį mėsos patiekaluose keisti ankštiniais – gali turėti ilgalaikės naudos.

    1. Perdirbta raudona mėsa

    Prie perdirbtos raudonos mėsos priskiriami įvairūs mėsos gaminiai: dešrelės, šoninė, dešros, dešrainių dešrelės, taip pat kai kurie delikatesiniai mėsos produktai. Pasak specialistų, didesnis tokių produktų vartojimas siejamas su didesne kai kurių lėtinių ligų, kurios gali turėti įtakos ir kognityvinei sveikatai, rizika.

    Straipsnyje cituojama dietologė Jennifer Pallian atkreipia dėmesį į tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 87 000 žmonių: jame kasdien vartojant bent ketvirtadalį porcijos perdirbtos raudonos mėsos nustatyta sąsaja su didesne demencijos rizika, palyginti su mažesniu vartojimu.

    Aiškinama, kad galimi mechanizmai gali būti susiję su oksidaciniu stresu ir uždegimu, taip pat poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Pavyzdžiui, perdirbtuose mėsos gaminiuose dažnai būna daug druskos, o tai gali didinti kraujospūdį, be to, juose gali būti nemažai sočiųjų riebalų.

    2. Keptas maistas

    Bulvytės fri, svogūnų žiedai ar kiti aliejuje kepti patiekalai daugeliui yra įprastas pasirinkimas, tačiau svarbu, kaip dažnai jie atsiranda lėkštėje. Pasak specialistų, būtent reguliarumas gali turėti didesnę reikšmę nei pavienė porcija.

    Dietologė Maggie Moon atkreipia dėmesį, kad kepant aukštoje temperatūroje gali susidaryti junginiai, siejami su didesniu oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais, o tai gali atsiliepti pažinimo funkcijoms. Tarp minimų junginių – akrilamidas, galintis susidaryti kaitinant kai kuriuos angliavandenių turinčius produktus.

    Be to, keptas maistas neretai būna kaloringas ir turintis daugiau sočiųjų riebalų, o tai siejama su didesne širdies ligų ar nutukimo rizika. Šie veiksniai, savo ruožtu, gali būti svarbūs ir bendrai smegenų sveikatai.

    Kaip praktiškesnę išeitį ekspertai siūlo dažniau rinktis kepimą orkaitėje, troškinimą ar grilinimą. Taip pat minimas karšto oro gruzdintuvas, leidžiantis išgauti traškumą naudojant mažiau aliejaus.

    3. Cukrumi saldinti gėrimai

    Į šią grupę patenka įprasti gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, taip pat įvairūs saldinti kavos ar kiti gėrimai. Pabrėžiama, kad tai vienas pagrindinių pridėtinio cukraus šaltinių, o cukrus tokiais atvejais „susikaupia“ greitai, dažnai nesuteikdamas organizmui kitų naudingų medžiagų.

    Straipsnyje nurodoma, kad tyrimuose didesnis cukrumi saldintų gėrimų vartojimas siejamas su didesne kognityvinių sutrikimų rizika. Aiškinama, kad didelis cukraus kiekis gali lemti staigius gliukozės ir insulino šuolius, o ilgainiui – prisidėti prie atsparumo insulinui ir prastesnės gliukozės apykaitos smegenyse.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad reguliarus didesnis pridėtinio cukraus vartojimas gali būti siejamas su poveikiu hipokampui – smegenų sričiai, svarbiai mokymuisi ir atminčiai. Be to, saldinti gėrimai gali didinti 2 tipo diabeto riziką, o prastai kontroliuojamas diabetas siejamas su didesne pažinimo sutrikimų tikimybe.

    Norint mažinti saldintų gėrimų kiekį, siūloma dalį jų pakeisti vandeniu (pavyzdžiui, su vaisiais ar daržovėmis), arba rinktis gazuotą vandenį be pridėtinio cukraus.

    Maži pokyčiai, kuriuos lengviau išlaikyti

    Ekspertai pabrėžia, kad smegenų sveikatą geriau palaiko ne „tobulas“ vienas patiekalas, o visas mitybos modelis. Todėl svarbu ne tik ką riboti, bet ir kuo pakeisti – daugiau dėmesio skiriant daržovėms, ankštiniams, riešutams ir kitam maistingam maistui.

    Kaip paprastą praktinį sprendimą siūloma dalį mėsos patiekaluose pakeisti pupelėmis ar lęšiais, o taip pat dažniau į racioną įtraukti tamsiai žalių lapinių daržovių. Greta mitybos minimi ir gyvenimo būdo įpročiai – didesnis kasdienis judėjimas bei rūkymo atsisakymas.

    Svarbiausia – neskubėti ir rinktis realistiškus pakeitimus: net nedideli, bet nuoseklūs sprendimai dažniausiai duoda daugiau nei trumpalaikės, sunkiai išlaikomos „revoliucijos“ virtuvėje.

  • 5 produktai, kuriuos ekspertai pataria riboti turint metabolinį sindromą

    Metabolinis sindromas – tai kelių rizikos veiksnių derinys, didinantis širdies ligų, insulto ir 2 tipo diabeto tikimybę, o kasdieniai mitybos pasirinkimai gali turėti didelę įtaką šiai rizikai.

    Kaip rašo „EatingWell“, maždaug trečdalis JAV suaugusiųjų atitinka metabolinio sindromo kriterijus. Jis nustatomas, kai žmogus turi bent tris iš šių požymių: padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, aukštą kraujospūdį, pakitusį kraujo lipidų (riebalų) profilį ir perteklinius riebalus pilvo srityje.

    Specialistai pabrėžia, kad didesnį neigiamą poveikį dažniausiai lemia ne vienkartinės „nuodėmės“ (pvz., torto gabalėlis per šventę), o tai, ką valgome ir geriame nuolat.

    Dažniausiai minimi „probleminiai“ pasirinkimai – daug rafinuotų angliavandenių, pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir natrio turintys produktai, kurie gali apsunkinti cukraus, trigliceridų, cholesterolio ir kraujospūdžio kontrolę.

    1. Supakuoti kepiniai ir desertai

    Spurgos, sausainiai, pyragaičiai, bandelės ar kiti supakuoti kepiniai dažnai turi daug rafinuotų angliavandenių, pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų.

    Tokie deriniai gali nepalankiai veikti cukraus kiekį kraujyje, trigliceridų bei cholesterolio rodiklius, ypač jei saldumynai tampa kasdieniu įpročiu.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad svarbu įvertinti dažnį: retkarčiais suvalgytas desertas nėra tas pats, kas nuolat pasirenkami itin perdirbti saldumynai.

    2. Giliai kepti produktai

    Bulvytės fri, traškučiai, kepta vištiena ar kiti giliai kepti patiekalai dažnai būna kaloringi, turi daug sočiųjų riebalų ir druskos, o skaidulų juose – mažai.

    Reguliariai įtraukiant tokį maistą į racioną, gali būti sunkiau palaikyti palankų kraujo lipidų profilį, o didelis sočiųjų riebalų kiekis siejamas su didesniu MTL („blogojo“) cholesterolio lygiu.

    Vietoje to dažniau siūloma rinktis nesočiųjų riebalų šaltinius, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus, sėklas ar žuvį.

    3. Perdirbta mėsa: dešrelės ir dešros

    Dešrelės, dešros, saliamis ir kiti perdirbtos mėsos gaminiai priskiriami itin perdirbtiems produktams ir neretai turi daug druskos bei sočiųjų riebalų.

    Tokie pasirinkimai gali būti nepalankūs širdies ir kraujagyslių rizikos valdymui, o didesnis natrio kiekis mityboje gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio.

    Kaip alternatyvos dažniau minimi ankštiniai (pupelės, lęšiai), žuvis, paukštiena, riešutai, sėklos ar liesesnė, mažiau apdorota mėsa.

    4. Saldinti gėrimai

    Prie saldintų gėrimų priskiriami ne tik gazuoti limonadai, bet ir saldinta arbata, energiniai gėrimai bei dalis vaisinių gėrimų, kuriuose būna nemažai pridėtinio cukraus.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad kalbama būtent apie gėrimus su pridėtiniu cukrumi, o ne apie 100 proc. sultis. Skysti angliavandeniai paprastai pasisavinami greičiau, todėl cukraus kiekis kraujyje gali staigiau kilti.

    Ilgainiui, vystantis atsparumui insulinui, organizmui tampa sunkiau reguliuoti gliukozę, o tai didina metabolinių rizikos veiksnių tikimybę. Paprasčiausia kryptis – dažniau rinktis vandenį ar nesaldintus gėrimus.

    5. Labai saldūs pusryčių dribsniai

    Pusryčių dribsniai savaime nėra „blogis“, tačiau dalyje jų pridėtinio cukraus būna tiek daug, kad tai priartėja prie saldumynų kategorijos.

    Tokie dribsniai gali padidinti kalorijų ir angliavandenių kiekį racione, nesuteikdami proporcingos maistinės vertės, o mažesnis pridėtinio cukraus kiekis gali palengvinti bendrą cukraus ir energijos kontrolę.

    Jei atsisakyti mėgstamo produkto nesinori, straipsnyje siūloma ieškoti kompromisų: koreguoti porciją arba maišyti saldesnius dribsnius su mažiau saldintais, pilno grūdo variantais.

    Ką dar rekomenduoja specialistai

    Be mitybos, akcentuojami ir kiti įpročiai: reguliarus judėjimas, streso valdymas, sveikesnio kūno svorio palaikymas bei rūkymo vengimas.

    Taip pat patariama „žinoti savo skaičius“ – stebėti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, cholesterolį ir trigliceridus kartu su sveikatos priežiūros specialistais, kad pokyčiai būtų pastebėti laiku.

    Svarbiausia žinutė – metabolinei sveikatai dažniausiai padeda ne tobulas meniu, o tvarūs kasdieniai sprendimai ir retesni pasirinkimai, kurie turi daug cukraus, druskos bei sočiųjų riebalų.

  • 6 populiarūs gėrimai, kuriuose cukraus daugiau nei spurgyje: nuo arbatos iki limonado

    Daugelis saldintų gėrimų gali turėti daugiau pridėtinio cukraus nei glazūruota spurga – ir tai dažnai lieka nepastebėta. Nuo saldintos arbatos iki kai kurių kavos gėrimų: keli gurkšniai gali greitai „suvalgyti“ dienos cukraus normą.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ apžvalgoje, kurioje primenama, kad per didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su svorio augimu ir didesne lėtinių ligų rizika.

    Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vyrams neviršyti 36 gramų pridėtinio cukraus per dieną, o moterims – 25 gramų. Tuo metu JAV mitybos gairėse teigiama, kad viename patiekale pridėtinio cukraus neturėtų būti daugiau nei 10 gramų.

    Svarbu atskirti natūraliai produktuose esantį cukrų (pavyzdžiui, vaisiuose ar pieno produktuose) nuo pridėtinio – kai į gėrimus ar maistą įdedama cukraus, sirupų ar medaus. Būtent saldinti gėrimai dažnai tampa pagrindiniu „slaptu“ pridėtinio cukraus šaltiniu.

    Gėrimai, kuriuose cukraus – daugiau nei atrodo

    1) Saldinta arbata. Nors paprasta šviežiai užplikyta šalta arbata gali būti be cukraus, saldintos arbatos situacija kita: vienoje 8 uncijų (apie 240 ml) porcijoje gali būti 19 gramų ar daugiau pridėtinių cukrų. Rekomenduojama tikrinti etiketes, nes skirtingi gamintojai naudoja įvairius saldiklius.

    2) Arbatos „saldintos medumi“. Užrašas „saldinta medumi“ neretai sukuria sveikesnio pasirinkimo įspūdį, tačiau medus vis tiek laikomas pridėtiniu cukrumi. Minima, kad populiariose komercinėse medumi saldintose arbatose 8 uncijų porcijoje gali būti apie 18 gramų pridėtinių cukrų.

    3) Gazuoti gaivieji gėrimai. Viena 8 uncijų porcija gali suteikti apie 15 gramų pridėtinio cukraus – kartu ir papildomų kalorijų, bet be juntamos maistinės naudos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad net „dietiniai“ gėrimai, nors dažniau saldinami dirbtiniais saldikliais, tyrimuose siejami su nepageidaujamomis sveikatos sąsajomis, todėl juos taip pat siūloma riboti.

    4) Limonadas. Nepriklausomai nuo to, ar jis šviežias, iš koncentrato, miltelių, ar pirktas skardinėje ar butelyje, dažnai tokio gėrimo porcijoje būna daugiau nei 13 gramų pridėtinio cukraus. Pateikiami pavyzdžiai: 8 uncijų skardinėje gali būti 28 gramai, o iš šaldyto koncentrato paruoštame – 25 gramai pridėtinių cukrų.

    5) Sportiniai ir elektrolitų gėrimai. Nors jie sukurti situacijoms, kai reikia atsatyti skysčius ir energiją (pavyzdžiui, ištvermės treniruočių metu), daugelyje jų yra nemažai pridėtinio cukraus. Nurodoma, kad 8 uncijų porcija gali turėti 15 gramų cukraus ar daugiau – problema kyla, kai tokie gėrimai geriami nesportuojant intensyviai.

    6) Kai kurie kavos gėrimai. Juoda kava pati savaime neturi pridėtinio cukraus, tačiau saldinti sirupai, saldi „cold foam“ puta ar plakta grietinėlė jo kiekį greitai padidina. Pavyzdžiui, keturi vanilės sirupo „paspaudimai“ (apie 2 valg. šaukštai) gali pridėti daugiau nei 20 gramų cukraus.

    Ką rinktis vietoje saldintų gėrimų

    Kaip alternatyvos minimi keli paprasti sprendimai: gazuotas vanduo su trupučiu 100 proc. vaisių sulčių, nesaldintos žolelių arbatos, vaisių pagrindu paruošti glotnučiai (ypač namuose), mažiau cukraus turintys gėrimai su natūraliais saldikliais bei natūraliai aromatizuotas gazuotas vanduo be pridėtinių cukrų.

    Jei norisi kavos, cukraus kiekį galima mažinti paprašius mažiau sirupo ar saldiklio. Paprastas įprotis – perskaityti etiketę ir atkreipti dėmesį į pridėtinio cukraus gramus – dažnai padeda greitai suprasti, kiek saldumo iš tiesų yra stiklinėje.

  • 9 produktai, kurie kenkia širdžiai: gydytojai įspėja – vienas jų yra kone kiekviename šaldytuve

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvų mirčių priežasčių, o mityba yra vienas svarbiausių kasdien kontroliuojamų rizikos veiksnių. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią žalą dažniausiai daro ne vienas produktas, o nuolatiniai įpročiai, lemiantys padidėjusį kraujospūdį, prastesnius cholesterolio rodiklius ir augantį kūno svorį.

    Didžiosios Britanijos mitybos ekspertė, Britų mitybos fondo vyresnioji mokslininkė daktarė Sammie Gill išskiria devynias produktų grupes, kurias verta riboti, jei norima sumažinti širdies ligų riziką. Jos teigimu, mityba tiesiogiai siejasi su 2 tipo diabetu, nutukimu ir ateroskleroze, o šios būklės dažnai vystosi nepastebimai.

    Riebalai ir druska: dažniausi kaltininkai

    Viena dažniausių problemų yra pernelyg didelis sočiųjų riebalų kiekis, ypač kai dažnai valgoma riebi kiauliena, jautienos riebesni kepsniai ar aviena. Tokie riebalai gali didinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika.

    Riboti rekomenduojama ir sviestą, taukus, ghee bei kokosų aliejų, nes juose taip pat gausu sočiųjų riebalų. Kasdieniams patiekalams dažniau patariama rinktis alyvuogių, rapsų ar saulėgrąžų aliejų, o riebalų kiekį vertinti ne atskirai, bet visos dienos kontekste.

    Kita svarbi kryptis yra druska, nes jos perteklius didina arterinį kraujospūdį ir ilgainiui apkrauna širdį. Daug druskos neretai slepiasi traškučiuose, sūdytuose riešutuose, padažuose, sultiniuose, paruoštuose sriubų mišiniuose ir įvairiuose pusgaminiuose.

    Perdirbtas maistas ir „greitos“ kalorijos

    Perdirbta mėsa, tokia kaip šoninė, kumpis ar saliamis, dažnai turi daug druskos ir sočiųjų riebalų. Reguliarus tokio maisto vartojimas siejamas ir su prastesniais kraujospūdžio rodikliais, ir su didesne bendra širdies ligų rizika.

    Greitasis maistas ir maistas išsinešti, pavyzdžiui, mėsainiai, kebabai, bulvytės fri ar kepti vištienos gaminiai, paprastai reiškia daug druskos, riebalų ir kalorijų. Net jei porcijos atrodo įprastos, didžiausias pavojus kyla tuomet, kai tokie patiekalai tampa dažna savaitės rutina.

    Prie rizikos prisideda ir kepiniai bei desertai, tokie kaip pyragai, tortai ar keksiukai, nes juose įprastai gausu cukraus ir riebalų. Nuolatinis jų vartojimas skatina svorio augimą, o didesnis kūno svoris glaudžiai susijęs su hipertenzija ir 2 tipo diabeto rizika.

    Cukrus, alkoholis ir rafinuoti grūdai

    Saldinti gėrimai, įskaitant gazuotus gėrimus ir energetinius gėrimus, didina suvartojamų kalorijų kiekį, o tai gali bloginti tiek kūno masės, tiek kraujospūdžio ir riebalų apykaitos rodiklius. Specialistai atkreipia dėmesį, kad net vaisių sultys dėl cukraus kiekio turėtų būti vartojamos saikingai, o įprotį numalšinti troškulį saldžiais gėrimais verta keisti vandeniu.

    Rafinuoti grūdiniai produktai, tokie kaip balta duona, balti ryžiai ar įprasti makaronai, turi mažiau skaidulų nei pilno grūdo alternatyvos. Skaidulos svarbios ne tik sotumui, bet ir cholesterolio kontrolei, todėl dažniau rekomenduojama rinktis avižas, miežius ir kitus pilno grūdo produktus.

    Alkoholis taip pat gali būti reikšmingas rizikos veiksnys, ypač kai vartojamas reguliariai ir didesniais kiekiais. Perteklinis alkoholis siejamas su širdies ritmo sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir didesne insulto bei infarkto rizika, be to, jis neretai prisideda prie svorio augimo.

    Daktarė Sammie Gill pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne staigūs draudimai, o nuoseklūs pokyčiai, kurie išsilaiko mėnesius ir metus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia mažiau perdirbto maisto, daugiau pilno grūdo produktų, daržovių ir ankštinių, o druską ir sočiuosius riebalus mažinti palaipsniui.

  • Vokietija ruošia cukraus mokestį: nuo 2027 brangs gėrimai, paaiškėjo kas nepateks

    Vokietija ruošia cukraus mokestį: nuo 2027 brangs gėrimai, paaiškėjo kas nepateks

    Vokietijos ministrų kabinetas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo numatomas mokestis cukrumi saldintiems gėrimams. Jei jam pritars Bundestagas, nauja tvarka įsigalios 2027 metų liepos 1 dieną ir paliestų dalį gaiviųjų gėrimų rinkos.

    Vyriausybė teigia, kad tikslas yra dvejopas: surinkti papildomų pajamų biudžetui ir paskatinti gamintojus mažinti cukraus kiekį, siūlant sveikesnes alternatyvas. Kartu pabrėžiama, kad priemonė turėtų prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo.

    Pagal projektą mokestis būtų taikomas gėrimams, kuriuose bendras cukraus kiekis siekia 5 gramus 100 mililitrų ar daugiau. Jei cukraus yra nuo 5 iki mažiau nei 8 gramų 100 mililitrų, tarifas siektų 0,26 euro už litrą.

    Gėrimams, kuriuose cukraus yra 8 gramai 100 mililitrų ar daugiau, tarifas didėtų iki 0,32 euro už litrą. Į šią kategoriją patektų įvairūs limonadai, šaltos arbatos, energiniai gėrimai, vaisių nektarai ir sulčių koncentratai su pridėtiniu cukrumi.

    Projektas numato ir aiškias išimtis. Mokestis nebūtų taikomas alkoholiniams gėrimams bei jų nealkoholinėms versijoms, taip pat pieno, avižų ar ryžių gėrimams ir grynoms vaisių bei daržovių sultims.

    Taip pat neapmokestinami būtų gėrimai, kuriuose cukrus pakeistas saldikliais, nes projekte taikymo sritis siejama būtent su cukraus kiekiu. Vis dėlto šis aspektas gali kelti diskusijų, nes dalis sveikatos ekspertų ragina vertinti ir itin saldų skonį palaikančių produktų vartojimą.

    Nors mokestį mokėtų gamintojai arba didmenininkai, federalinė valdžia prognozuoja, kad dalis naštos būtų perkelta vartotojams. Skaičiuojama, kad parduotuvių kainos gali didėti keliomis dešimtimis centų už butelį ar skardinę, priklausomai nuo tūrio ir cukraus kiekio.

    Vyriausybės vertinimu, priemonė susijusi ir su sveikatos sistemos finansiniu spaudimu. Skelbiama, kad dėl didelio cukrumi saldintų gėrimų vartojimo siejamos išlaidos viršija 2 milijardus eurų per metus, įskaitant nutukimo, cukrinio diabeto ir dantų ėduonies pasekmes.

    Numatoma, kad mokestis papildomai į biudžetą atneštų apie 690 milijonų eurų 2027 metais ir apie 925 milijonus eurų 2028 metais. Šios pajamos, pasak projekto rengėjų, galėtų padėti mažinti poreikį didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nes prisidėtų prie centrinio sveikatos fondo finansavimo.

    Smulkiesiems gamintojams planuojama taikyti lengvatas. Numatoma, kad nepriklausomi gamintojai, per metus pagaminantys iki 70 000 litrų, būtų atleisti nuo šio mokesčio.

    Dar viena išimtis, skirta įmonėms, kurių metinė gamyba siekia iki 1 000 000 litrų, būtų galima tik gavus Europos Komisijos pritarimą pagal valstybės pagalbos taisykles. Tai reiškia, kad galutinės lengvatų ribos dar gali kisti derinant projektą.

    Diskusijų Vokietijoje mokestis sulaukė dar iki kabineto sprendimo. Kritikai perspėja, kad priemonė didins kainas ir gali daryti spaudimą gėrimų pramonei bei darbo vietoms, ypač regionuose, kur gamyba sudaro reikšmingą ekonomikos dalį.

    Viešojoje erdvėje aptariamas ir klausimas, ar mokesčiai iš tiesų pagerina sveikatos rodiklius. Pavyzdžiui, 2025 metais paskelbtoje „Tax Foundation“ analizėje keliamas argumentas, kad kainų augimas nebūtinai lemia reikšmingą sveikatos rezultatų pagerėjimą.

    „Nors mokesčiai cukrumi saldintiems gėrimams didina jų kainą, nėra įrodymų, kad vien dėl to reikšmingai pagerėja sveikatos rodikliai“, – teigiama „Tax Foundation“ vertinime.

    Vis dėlto Vokietijos planai atitinka platesnę Europos tendenciją, kai šalys mokesčiais bando mažinti pridėtinio cukraus vartojimą. Tarp valstybių, jau taikančių panašius sprendimus, minimos Prancūzija, Portugalija ir Vengrija, kur nuo 2011 metų galioja platesnis visuomenės sveikatos mokestis.

    Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo Bundestago sprendimo ir galimų korekcijų teisėkūros procese. Jei mokestis bus priimtas, rinkai teks prisitaikyti iš anksto, nes iki įsigaliojimo liktų beveik dveji metai, per kuriuos gamintojai galėtų keisti receptūras ir produktų linijas.

  • Mokyklų valgyklose – revoliucija: mažiau mėsos, daugiau ankštinių ir žuvies jau nuo rugsėjo

  • Kas nutiks sumažinus cukrų? Pirmuosius pokyčius galite pamatyti greičiau, nei manote

    Kas nutiks sumažinus cukrų? Pirmuosius pokyčius galite pamatyti greičiau, nei manote

    Raginimas „atsisakyk cukraus“ dažnai klaidina, nes svarbiausia yra ne visi cukrūs, o vadinamieji laisvieji cukrūs. Pasaulio sveikatos organizacija juos apibrėžia kaip cukrus, kuriuos gamintojai, virėjai ar vartotojai prideda į maistą ir gėrimus, taip pat cukrus, natūraliai esančius meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir sulčių koncentratuose.

    Tuo metu cukrūs, natūraliai esantys šviežiuose vaisiuose, daržovėse ir piene, į šią grupę paprastai neįtraukiami. Dėl to tikslas nėra „nulis cukraus“, o protingas pertekliaus mažinimas, ypač iš saldintų gėrimų ir itin perdirbtų produktų.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad laisvieji cukrūs sudarytų mažiau nei 10 proc. paros energijos. Dar didesnės naudos gali duoti riba iki 5 proc., o tai 2 000 kilokalorijų racione atitinka maždaug iki 25 gramų laisvųjų cukrų per dieną.

    Šios gairės dažniausiai minimos kalbant apie rizikų mažinimą ilguoju laikotarpiu, o ne greitus pokyčius per kelias dienas. Vis dėlto nemažai žmonių pirmuosius pojūčius pastebi greitai, nes mažiau cukraus dažnai reiškia ir mažiau užkandžiavimo bei staigių alkio bangų.

    Kas pasikeičia pirmiausia?

    Vienas akivaizdžiausių efektų ribojant saldumynus, saldintus gėrimus ir kitus cukrumi gausius produktus yra mažesnė bendro raciono energinė vertė. Praktikoje tai dažnai nutinka natūraliai, net jei žmogus sąmoningai neskaičiuoja kalorijų.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad sumažinus cukrų vartojimą suaugusiesiems vidutiniškai fiksuojamas nedidelis kūno masės pokytis. Tačiau kai cukrūs pakeičiami kitais panašaus kaloringumo angliavandeniais, reikšmingo skirtumo svoriui gali ir nebūti, todėl lemiamas veiksnys dažnai išlieka bendras energijos balansas.

    Svarbu suprasti, kad per dvi savaites ne visi pamatys mažesnį skaičių svarstyklėse. Rezultatas priklauso nuo ankstesnių įpročių, fizinio aktyvumo, miego, streso, taip pat nuo to, kuo pakeičiami saldūs produktai, pavyzdžiui, ar vietoje jų atsiranda sotumo suteikiantis baltymingas maistas.

    Metaboliniai rodikliai ir širdis

    Mažesnis laisvųjų cukrų kiekis gali būti naudingas ir metabolinei sveikatai, ypač jei kartu mažėja svoris ir gerėja raciono kokybė. Tyrimuose didesnis cukrų vartojimas siejamas su aukštesniais trigliceridų rodikliais ir nepalankiais lipidų profilio pokyčiais.

    Vis dėlto nėra universalaus scenarijaus, kad kiekvienam žmogui po 14 dienų staiga reikšmingai pasikeis kraujo tyrimai. Rodikliai priklauso nuo pradinės mitybos, kūno masės, genetinių veiksnių, alkoholio vartojimo, gretutinių ligų ir vaistų.

    Ilguoju laikotarpiu ypač daug dėmesio skiriama saldintiems gėrimams. Didelis jų vartojimas stebimuosiuose tyrimuose siejamas su didesne 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika, todėl specialistai dažnai siūlo pradėti būtent nuo jų mažinimo.

    Oda, savijauta ir „cukraus detoksas“

    Viešojoje erdvėje dažnai žadama, kad atsisakius cukraus pagerės oda. Yra duomenų, kad aukšto glikeminio krūvio mityba daliai žmonių gali būti susijusi su aknės paūmėjimu, tačiau tai nėra universalus gydymo būdas ir nepakeičia dermatologo rekomendacijų.

    Atsargiai reikėtų vertinti ir pažadus, kad cukraus atsisakymas automatiškai „nuima smegenų rūką“. Savijautą veikia daug veiksnių, o geresnė strategija dažnai yra ne visų angliavandenių vengimas, bet mažiau perdirbtų produktų pasirinkimas ir labiau subalansuoti valgiai.

    Daugiausia naudos paprastai duoda paprasti žingsniai: rečiau rinktis saldintus gėrimus, energetinius gėrimus, saldumynus, bandeles, sausainius, saldžius pusryčių dribsnius ir paruoštus desertus. Taip pat verta skaityti etiketes, nes pridėtiniai cukrūs neretai slepiasi ir „fit“ ar „baltyminiuose“ užkandžiuose, padažuose bei skoniniuose jogurtuose.

    Šviežių vaisių ar natūralių pieno produktų daugumai žmonių atsisakyti nereikia. Tvariausias tikslas yra nuosekliai mažinti laisvųjų cukrų perteklių, o dvi savaitės gali tapti patogiu startu įpročiams peržiūrėti ir išlaikyti pokyčius ilgam.

  • Karščio dienomis šių gėrimų venkite: pirmas sąraše ypač kenkia skysčių ir elektrolitų balansui

    Per karščius organizmas su prakaitu netenka daugiau vandens ir mineralų, todėl skysčių reikia gerti reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio. Specialistai pabrėžia, kad staigiai „užšaldyti“ gėrimai nebūtinai yra geriausias pasirinkimas, o dažnai palankesnė yra vėsi, bet ne ledinė temperatūra.

    Praktikoje daugeliui žmonių tinkama orientacija yra vanduo ar kiti gėrimai, kurių temperatūra apie 16 laipsnių Celsijaus. Itin šalti gėrimai gali sukelti trumpalaikį diskomfortą, o daliai žmonių išprovokuoti gerklės dirginimą ar virškinimo nemalonumus.

    Ko vengti per karščius?

    Pirmoje vietoje dažniausiai įvardijamas alkoholis. Karštą dieną jis gali skatinti skysčių netekimą ir trikdyti elektrolitų, tokių kaip natris ir kalis, pusiausvyrą, todėl nuovargis ar galvos svaigimas gali pasireikšti greičiau.

    Taip pat nepalankiai vertinami labai šalti gėrimai, saldinti gazuoti gėrimai ir saldžios sultys. Didesnis cukraus kiekis gali didinti troškulį, o organizmui tenka „tvarkytis“ su papildoma cukraus apkrova, kai prioritetas turėtų būti stabilus skysčių atstatymas.

    Dar vienas dažnas pasirinkimas karštyje yra stipri kava ir energiniai gėrimai, tačiau jų perteklius gali pabloginti savijautą. Kofeinas skirtingiems žmonėms veikia nevienodai, bet karštyje, kai netenkama skysčių, rizika persistengti padidėja, ypač jei gėrimai geriami vietoje vandens.

    Ką gerti, kad savijauta būtų geresnė?

    Paprastas sprendimas yra vanduo, geriamas mažais kiekiais visos dienos metu, prireikus pagardintas citrina. Jei gausiai prakaituojate, vien vandens gali nepakakti, nes netenkama ir mineralų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į elektrolitų papildymą.

    Kasdieniam racionui gali tikti ir rauginti pieno gėrimai, pavyzdžiui, kefyras ar pasukos, ypač jei jie gerai toleruojami. Karštyje taip pat pasirenkamas jogurto ir vandens gėrimas, kurį galima pasigaminti namuose ir pritaikyti pagal skonį.

    Vanduo išlieka pagrindinis hidratacijos šaltinis, tačiau daliai žmonių gali tikti ir mineralinis ar gazuotas vanduo, ypač kai norisi įvairovės. Svarbiausia stebėti savo savijautą, šlapimo spalvą ir nepamiršti, kad karštyje skysčių poreikis gali reikšmingai padidėti.

  • 5 kasdieniai mitybos įpročiai, keliantys cukrų kraujyje: juos daro net sveikai valgantys

    5 kasdieniai mitybos įpročiai, keliantys cukrų kraujyje: juos daro net sveikai valgantys

    Staigūs gliukozės šuoliai po valgio yra natūrali organizmo reakcija, tačiau problema prasideda tada, kai jie kartojasi kasdien. Tuomet kasa dažnai priversta išskirti daugiau insulino, o ilgainiui tai gali didinti atsparumo insulinui ir 2 tipo cukrinio diabeto riziką.

    Specialistai pabrėžia, kad gliukozės kontrolę dažniausiai nulemia ne vienas produktas, o pasikartojantys pasirinkimai: ką valgome pusryčiams, ką geriame dienos eigoje ir kaip sudedame lėkštę. Net vadinamieji sveiki produktai gali veikti apgaulingai, jei juose daug greitai pasisavinamų angliavandenių.

    Pusryčiai, kurie greitai išmuša iš vėžių

    Vienas dažniausių įpročių – pusryčiai iš saldintų dribsnių, saldaus musli, bandelių ar vaisinių jogurtų. Tokie produktai dažnai turi daug pridėtinių cukrų ir mažai baltymų bei skaidulų, todėl gliukozė kraujyje pakyla greitai, o sotumas trunka trumpai.

    Po tokio valgio neretas jau po 2–3 valandų pajunta energijos kritimą ir vėl užklumpantį alkį. Praktinis sprendimas paprastas: pusryčiuose derinti baltymus, sveikuosius riebalus ir skaidulas, pavyzdžiui, rinktis kiaušinius, varškę, natūralų jogurtą su riešutais ar pilno grūdo duoną su daržovėmis.

    Gėrimai, kurių cukraus neįvertiname

    Dalis žmonių riboja saldumynus, bet neįvertina, kiek cukraus gauna su gėrimais. Saldinti gaivieji gėrimai, energiniai gėrimai, saldintos kavos ar net sultys gali tapti nematomu, bet reikšmingu cukraus šaltiniu.

    Net stiklinė apelsinų sulčių dažnai prilygsta keliems vaisiams pagal cukrų kiekį, tačiau joje beveik nėra skaidulų, kurios vaisiuose lėtina cukraus pasisavinimą. Todėl gliukozė iš gėrimų įsisavinama ypač greitai, o kasdieniam vartojimui saugiausias pasirinkimas paprastai yra vanduo, nesaldinta arbata arba kava be cukraus.

    Kai lėkštėje beveik vien angliavandeniai

    Kitas tipinis scenarijus – užkandis ar patiekalas, sudarytas beveik vien iš angliavandenių: sumuštinis su džemu, makaronai be baltymų šaltinio, vienas vaisius vietoje užkandžio. Be baltymų, riebalų ir skaidulų angliavandeniai suvirškinami greičiau, todėl gliukozė kyla staigiau.

    Dėl to dietos praktikoje dažnai akcentuojamas derinimas: vaisius su riešutų sauja ar jogurtu paprastai turi švelnesnį poveikį nei vaisius vienas. Panašiai ir pietums ar vakarienei verta pagalvoti apie baltymų šaltinį bei daržoves, o ne vien apie angliavandenių garnyrą.

    Dar vienas dažnas įprotis – ilgai nevalgyti, o vėliau alkį kompensuoti dideliu patiekalu. Po ilgos pertraukos organizmas neretai jautriau reaguoja į angliavandenius, o stiprus alkis didina persivalgymo ir saldžių bei riebių produktų pasirinkimo tikimybę.

    Svarbu suprasti, kad vienkartiniai gliukozės pakilimai nėra tragedija, tačiau reguliarūs šuoliai gali sietis su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, antsvorio ir lėtinio uždegimo rizika. Kasdienybėje tai dažnai pasireiškia mieguistumu po valgio, stipriu potraukiu saldumynams, dirglumu ar energijos svyravimais.

    Gliukozės stabilumui dažniausiai nereikia radikalių dietų ar griežtų draudimų. Dažnai pakanka kelių nuoseklių pakeitimų: daugiau baltymų pusryčiuose, mažiau saldintų gėrimų, daugiau daržovių lėkštėje ir sąmoningesnis angliavandenių derinimas su skaidulomis bei riebalais.

    Jei gliukozės svyravimai kartojasi, vargina nuolatinis nuovargis, troškulys ar dažnas alkis, verta pasitarti su šeimos gydytoju ir aptarti tyrimus. Ankstyvas įpročių koregavimas ir rizikos įvertinimas dažnai padeda išvengti rimtesnių sveikatos problemų ateityje.

  • Po 40-ies šie produktai organizmą „žudo“ greičiausiai: gydytojai įspėja dėl vieno

    Po 40 metų organizme natūraliai lėtėja medžiagų apykaita, didėja kraujospūdžio ir cholesterolio sutrikimų rizika, o raumenų masė ima mažėti greičiau. Dėl to kasdieniai mitybos pasirinkimai dažniau „atsilieka“ širdžiai, kraujagyslėms, kepenims ir gliukozės kontrolei.

    Didžiausiu rizikos veiksniu specialistai dažnai įvardija perdirbtus mėsos gaminius: dešras, dešreles, šoninę, saliamį. Juose įprastai gausu druskos, sočiųjų riebalų, o konservavimui naudojami nitritai ir kiti priedai, kurie reguliariai vartojami siejami su didesne tam tikrų onkologinių ligų rizika.

    „Perdirbta mėsa nėra tik kalorijų klausimas. Dėl druskos, riebalų ir priedų derinio ji gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų bei storosios žarnos vėžio riziką, ypač kai valgoma dažnai“, – sako gydytojai.

    Tarptautiniai vertinimai rodo, kad perdirbta mėsa priskiriama prie kancerogeniškų produktų, o rizika didėja didėjant suvartojamam kiekiui. Kartu tai dažnai yra ir „nematomas“ druskos šaltinis: per didelis natrio kiekis mityboje siejamas su hipertenzija, kuri vyresniame amžiuje tampa vienu svarbiausių insulto ir miokardo infarkto rizikos veiksnių.

    Ne mažiau problemų kelia saldinti gėrimai, įskaitant gazuotus ir energetinius gėrimus bei saldintas sultis. Didesnis pridėtinio cukraus kiekis didina antsvorio, 2 tipo diabeto ir riebalinės kepenų ligos riziką, o skysčio pavidalo kalorijos prasčiau suteikia sotumo jausmą.

    Greitai pasisavinami rafinuotų miltų produktai, pavyzdžiui, balta duona ar bandelės, taip pat siejami su staigesniais gliukozės svyravimais kraujyje. Po 40 metų, kai insulino jautrumas daliai žmonių mažėja, tokie šuoliai gali prisidėti prie ilgainiui prastėjančios cukraus kontrolės.

    Dažnai kepti riebaluose patiekalai išsiskiria didele energine verte ir gali turėti daugiau nepalankių junginių, susidarančių aukštoje temperatūroje. Toks maistas įprastai turi mažiau skaidulų ir mikroelementų, o reguliariai vartojamas siejamas su didesniu uždegiminių procesų ir širdies ligų paplitimu.

    Atsargumo verta ir su itin sūriais pramoniniais produktais, pavyzdžiui, konservuotomis sriubomis ar padažais, kurie gali turėti didelę paros druskos normos dalį vienoje porcijoje. Ilgainiui per didelis natrio kiekis apsunkina kraujospūdžio kontrolę ir didina inkstų apkrovą.

    Dar viena dažnai minima rizikos grupė yra transriebalai, kurių gali būti kai kuriuose konditerijos gaminiuose, pigesniuose tepaluose ar pramoniniuose užkandžiuose. Specialistai pabrėžia, kad transriebalai siejami su didesniu „blogojo“ cholesterolio kiekiu ir nepalankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Kalbant apie alkoholį, vyresniame amžiuje organizmas jį dažnai skaido lėčiau, todėl ilgiau išlieka poveikis miegui, kraujospūdžiui ir kepenų darbui. Be to, alkoholis didina bendrą suvartojamų kalorijų kiekį ir gali paskatinti neplanuotą svorio augimą.

    Sveikatos specialistai akcentuoja, kad esmė nėra vienas „blogas“ produktas, o dažnis ir kiekiai. Po 40 metų ypač svarbu dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą, pakankamai baltymų ir skaidulų turinčius produktus, o druską bei pridėtinį cukrų laikyti kasdienės mitybos „išimtimi“, o ne norma.