CP v2

Tag: Saldinti gėrimai

  • Mokyklų valgyklose – revoliucija: mažiau mėsos, daugiau ankštinių ir žuvies jau nuo rugsėjo

    Nowe rozporządzenie Ministra zdrowia daje mocniejsze wytyczne dla jadłospisów w szkolnych stołówkach. Od 1 września uczniowie na swoich talerzach mają zobaczyć więcej warzyw, ryb i strączków. Ograniczone zostaną dania mięsne, smażone, tłuste i słodzone napoje.

    Rozporządzenie Ministra Zdrowia z dnia 16 lutego 2026 roku weszło w życie 1 września 2026 roku i zmienia menu szkolnych stołówek. Od tego roku będzie ono układane według zasad diety planetarnej, która zakłada większy udział warzyw i owoców, produktów zbożowych oraz roślin strączkowych przy jednoczesnym ograniczeniu spożycia mięsa, przetworów mięsnych, żywności wysokoprzetworzonej, soli i tłuszczu. Wszystko to ma na celu komponowanie zdrowszych posiłków dla najmłodszych i jednoczesne poszanowanie środowiska. Mniejsze spożycie mięsa ma ograniczyć jego produkcję, co ma przełożyć się na niższą emisję gazów cieplarnianych.

    Tak dużo celów w jednym rozporządzeniu od razu wywołało falę krytyki. Pojawiają się głosy, jakoby zmiany w szkolnym menu były narzędziem polityki klimatycznej. Inni argumentują brak korzyści z wprowadzenia diety wegańskiej u dzieci i podkreślają jej negatywne skutki takie jak niedobory żelaza i witaminy B12.

    Co tak naprawdę zmienia jednak ustawa i jak ma wyglądać menu szkolnej stołówki? Największą zmianą jest szersze spojrzenie na jadłospis w kontekście tygodnia. Do tej pory komponowało się jeden talerz, który miał dostarczać odpowiednią ilość kalorii i składników pokarmowych. Dzięki ujęciu tygodniowym można komponować zdrowsze i przede wszystkim różnorodne posiłki dla najmłodszych.

    Ponadto ustawa wprowadza zasady, którymi powinny kierować się stołówki. Do tej pory szkoły miały dość dużą swobodę, co powodowało, że posiłki dla dzieci często były ubogie w wartościowe produkty z powodu ograniczonego budżetu czy możliwości danej placówki. Jak się jednak okazuje, zdrowsze posiłki wcale nie muszą być droższe, tylko należy je odpowiednio komponować i podawać w formie atrakcyjnej dla dzieci.

    Rozporządzenie Ministra Zdrowia wprowadza konkretne wytyczne, którymi powinny kierować się wszystkie stołówki szkolne. W jadłospisie tygodniowym powinny znaleźć się:

    Zalecenia uwzględniają również ograniczenia głównie dotyczące tłuszczu i cukrów:

    Zmiany mają zwiększyć także udział warzyw w menu dzieci, które powinny znaleźć się w każdym posiłku. Dodatkowo dzieci na dietach wegańskich czy wegetariańskich, zawsze powinny znaleźć na stołówkach roślinną alternatywę dla posiłków mięsnych. Nie oznacza to jednak, że dzieci w stołówkach przejdą od września na dietę rośliną. Jest ona opcjonalna, a nie nakazana.

    Przed wprowadzeniem rozporządzenia Ministra Zdrowia układaniem jadłospisu zajmował się intendent danej placówki. Brał on pod uwagę wytyczne sanepidu, budżet i wcześniejsze rozporządzenie Ministra zdrowia, które zakładało większy udział warzyw, mniej posiłków smażonych czy zmniejszenie ilości cukru. Wytyczne te nie były jednak konkretne, dlatego intendent miał znacznie większą swobodę w komponowaniu posiłków niż teraz.

    To powodowało, że jadłospisy poszczególnych placówek mogły się bardzo różnić. Jako danie bezmięsne często serwowane były potrawy mączne, a wymagane porcje warzyw podawano w formie gotowanych ziemniaków i surówki do smażonego kotleta.

    Samo wprowadzenie przez nowe rozporządzenie posiłku zawierającego strączki od razu wzbogaca bezmięsne dania. Zamiast dań z mąki pszennej zawierającej w większości cukry proste, dzieci otrzymają strączki będące bogatym źródłem białka roślinnego, błonnika, węglowodanów złożonych i przeciwutleniaczy. Na zmianie tej zyska także portfel – strączki w porównaniu z mięsem są znacznie tańsze.

    Największym wyzwaniem pozostanie takie przygotowanie posiłków, aby były zjadane przez dzieci, a nie wyrzucane do kosza. Z wyzwaniem tym jednak intendenci zmagają się nieustannie bez względu na wytyczne dotyczące jadłospisu.

    Źródło: terazgotuje.pl


  • Kas nutiks sumažinus cukrų? Pirmuosius pokyčius galite pamatyti greičiau, nei manote

    Kas nutiks sumažinus cukrų? Pirmuosius pokyčius galite pamatyti greičiau, nei manote

    Raginimas „atsisakyk cukraus“ dažnai klaidina, nes svarbiausia yra ne visi cukrūs, o vadinamieji laisvieji cukrūs. Pasaulio sveikatos organizacija juos apibrėžia kaip cukrus, kuriuos gamintojai, virėjai ar vartotojai prideda į maistą ir gėrimus, taip pat cukrus, natūraliai esančius meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir sulčių koncentratuose.

    Tuo metu cukrūs, natūraliai esantys šviežiuose vaisiuose, daržovėse ir piene, į šią grupę paprastai neįtraukiami. Dėl to tikslas nėra „nulis cukraus“, o protingas pertekliaus mažinimas, ypač iš saldintų gėrimų ir itin perdirbtų produktų.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad laisvieji cukrūs sudarytų mažiau nei 10 proc. paros energijos. Dar didesnės naudos gali duoti riba iki 5 proc., o tai 2 000 kilokalorijų racione atitinka maždaug iki 25 gramų laisvųjų cukrų per dieną.

    Šios gairės dažniausiai minimos kalbant apie rizikų mažinimą ilguoju laikotarpiu, o ne greitus pokyčius per kelias dienas. Vis dėlto nemažai žmonių pirmuosius pojūčius pastebi greitai, nes mažiau cukraus dažnai reiškia ir mažiau užkandžiavimo bei staigių alkio bangų.

    Kas pasikeičia pirmiausia?

    Vienas akivaizdžiausių efektų ribojant saldumynus, saldintus gėrimus ir kitus cukrumi gausius produktus yra mažesnė bendro raciono energinė vertė. Praktikoje tai dažnai nutinka natūraliai, net jei žmogus sąmoningai neskaičiuoja kalorijų.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad sumažinus cukrų vartojimą suaugusiesiems vidutiniškai fiksuojamas nedidelis kūno masės pokytis. Tačiau kai cukrūs pakeičiami kitais panašaus kaloringumo angliavandeniais, reikšmingo skirtumo svoriui gali ir nebūti, todėl lemiamas veiksnys dažnai išlieka bendras energijos balansas.

    Svarbu suprasti, kad per dvi savaites ne visi pamatys mažesnį skaičių svarstyklėse. Rezultatas priklauso nuo ankstesnių įpročių, fizinio aktyvumo, miego, streso, taip pat nuo to, kuo pakeičiami saldūs produktai, pavyzdžiui, ar vietoje jų atsiranda sotumo suteikiantis baltymingas maistas.

    Metaboliniai rodikliai ir širdis

    Mažesnis laisvųjų cukrų kiekis gali būti naudingas ir metabolinei sveikatai, ypač jei kartu mažėja svoris ir gerėja raciono kokybė. Tyrimuose didesnis cukrų vartojimas siejamas su aukštesniais trigliceridų rodikliais ir nepalankiais lipidų profilio pokyčiais.

    Vis dėlto nėra universalaus scenarijaus, kad kiekvienam žmogui po 14 dienų staiga reikšmingai pasikeis kraujo tyrimai. Rodikliai priklauso nuo pradinės mitybos, kūno masės, genetinių veiksnių, alkoholio vartojimo, gretutinių ligų ir vaistų.

    Ilguoju laikotarpiu ypač daug dėmesio skiriama saldintiems gėrimams. Didelis jų vartojimas stebimuosiuose tyrimuose siejamas su didesne 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika, todėl specialistai dažnai siūlo pradėti būtent nuo jų mažinimo.

    Oda, savijauta ir „cukraus detoksas“

    Viešojoje erdvėje dažnai žadama, kad atsisakius cukraus pagerės oda. Yra duomenų, kad aukšto glikeminio krūvio mityba daliai žmonių gali būti susijusi su aknės paūmėjimu, tačiau tai nėra universalus gydymo būdas ir nepakeičia dermatologo rekomendacijų.

    Atsargiai reikėtų vertinti ir pažadus, kad cukraus atsisakymas automatiškai „nuima smegenų rūką“. Savijautą veikia daug veiksnių, o geresnė strategija dažnai yra ne visų angliavandenių vengimas, bet mažiau perdirbtų produktų pasirinkimas ir labiau subalansuoti valgiai.

    Daugiausia naudos paprastai duoda paprasti žingsniai: rečiau rinktis saldintus gėrimus, energetinius gėrimus, saldumynus, bandeles, sausainius, saldžius pusryčių dribsnius ir paruoštus desertus. Taip pat verta skaityti etiketes, nes pridėtiniai cukrūs neretai slepiasi ir „fit“ ar „baltyminiuose“ užkandžiuose, padažuose bei skoniniuose jogurtuose.

    Šviežių vaisių ar natūralių pieno produktų daugumai žmonių atsisakyti nereikia. Tvariausias tikslas yra nuosekliai mažinti laisvųjų cukrų perteklių, o dvi savaitės gali tapti patogiu startu įpročiams peržiūrėti ir išlaikyti pokyčius ilgam.

  • Karščio dienomis šių gėrimų venkite: pirmas sąraše ypač kenkia skysčių ir elektrolitų balansui

    Per karščius organizmas su prakaitu netenka daugiau vandens ir mineralų, todėl skysčių reikia gerti reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio. Specialistai pabrėžia, kad staigiai „užšaldyti“ gėrimai nebūtinai yra geriausias pasirinkimas, o dažnai palankesnė yra vėsi, bet ne ledinė temperatūra.

    Praktikoje daugeliui žmonių tinkama orientacija yra vanduo ar kiti gėrimai, kurių temperatūra apie 16 laipsnių Celsijaus. Itin šalti gėrimai gali sukelti trumpalaikį diskomfortą, o daliai žmonių išprovokuoti gerklės dirginimą ar virškinimo nemalonumus.

    Ko vengti per karščius?

    Pirmoje vietoje dažniausiai įvardijamas alkoholis. Karštą dieną jis gali skatinti skysčių netekimą ir trikdyti elektrolitų, tokių kaip natris ir kalis, pusiausvyrą, todėl nuovargis ar galvos svaigimas gali pasireikšti greičiau.

    Taip pat nepalankiai vertinami labai šalti gėrimai, saldinti gazuoti gėrimai ir saldžios sultys. Didesnis cukraus kiekis gali didinti troškulį, o organizmui tenka „tvarkytis“ su papildoma cukraus apkrova, kai prioritetas turėtų būti stabilus skysčių atstatymas.

    Dar vienas dažnas pasirinkimas karštyje yra stipri kava ir energiniai gėrimai, tačiau jų perteklius gali pabloginti savijautą. Kofeinas skirtingiems žmonėms veikia nevienodai, bet karštyje, kai netenkama skysčių, rizika persistengti padidėja, ypač jei gėrimai geriami vietoje vandens.

    Ką gerti, kad savijauta būtų geresnė?

    Paprastas sprendimas yra vanduo, geriamas mažais kiekiais visos dienos metu, prireikus pagardintas citrina. Jei gausiai prakaituojate, vien vandens gali nepakakti, nes netenkama ir mineralų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į elektrolitų papildymą.

    Kasdieniam racionui gali tikti ir rauginti pieno gėrimai, pavyzdžiui, kefyras ar pasukos, ypač jei jie gerai toleruojami. Karštyje taip pat pasirenkamas jogurto ir vandens gėrimas, kurį galima pasigaminti namuose ir pritaikyti pagal skonį.

    Vanduo išlieka pagrindinis hidratacijos šaltinis, tačiau daliai žmonių gali tikti ir mineralinis ar gazuotas vanduo, ypač kai norisi įvairovės. Svarbiausia stebėti savo savijautą, šlapimo spalvą ir nepamiršti, kad karštyje skysčių poreikis gali reikšmingai padidėti.

  • 5 kasdieniai mitybos įpročiai, keliantys cukrų kraujyje: juos daro net sveikai valgantys

    5 kasdieniai mitybos įpročiai, keliantys cukrų kraujyje: juos daro net sveikai valgantys

    Staigūs gliukozės šuoliai po valgio yra natūrali organizmo reakcija, tačiau problema prasideda tada, kai jie kartojasi kasdien. Tuomet kasa dažnai priversta išskirti daugiau insulino, o ilgainiui tai gali didinti atsparumo insulinui ir 2 tipo cukrinio diabeto riziką.

    Specialistai pabrėžia, kad gliukozės kontrolę dažniausiai nulemia ne vienas produktas, o pasikartojantys pasirinkimai: ką valgome pusryčiams, ką geriame dienos eigoje ir kaip sudedame lėkštę. Net vadinamieji sveiki produktai gali veikti apgaulingai, jei juose daug greitai pasisavinamų angliavandenių.

    Pusryčiai, kurie greitai išmuša iš vėžių

    Vienas dažniausių įpročių – pusryčiai iš saldintų dribsnių, saldaus musli, bandelių ar vaisinių jogurtų. Tokie produktai dažnai turi daug pridėtinių cukrų ir mažai baltymų bei skaidulų, todėl gliukozė kraujyje pakyla greitai, o sotumas trunka trumpai.

    Po tokio valgio neretas jau po 2–3 valandų pajunta energijos kritimą ir vėl užklumpantį alkį. Praktinis sprendimas paprastas: pusryčiuose derinti baltymus, sveikuosius riebalus ir skaidulas, pavyzdžiui, rinktis kiaušinius, varškę, natūralų jogurtą su riešutais ar pilno grūdo duoną su daržovėmis.

    Gėrimai, kurių cukraus neįvertiname

    Dalis žmonių riboja saldumynus, bet neįvertina, kiek cukraus gauna su gėrimais. Saldinti gaivieji gėrimai, energiniai gėrimai, saldintos kavos ar net sultys gali tapti nematomu, bet reikšmingu cukraus šaltiniu.

    Net stiklinė apelsinų sulčių dažnai prilygsta keliems vaisiams pagal cukrų kiekį, tačiau joje beveik nėra skaidulų, kurios vaisiuose lėtina cukraus pasisavinimą. Todėl gliukozė iš gėrimų įsisavinama ypač greitai, o kasdieniam vartojimui saugiausias pasirinkimas paprastai yra vanduo, nesaldinta arbata arba kava be cukraus.

    Kai lėkštėje beveik vien angliavandeniai

    Kitas tipinis scenarijus – užkandis ar patiekalas, sudarytas beveik vien iš angliavandenių: sumuštinis su džemu, makaronai be baltymų šaltinio, vienas vaisius vietoje užkandžio. Be baltymų, riebalų ir skaidulų angliavandeniai suvirškinami greičiau, todėl gliukozė kyla staigiau.

    Dėl to dietos praktikoje dažnai akcentuojamas derinimas: vaisius su riešutų sauja ar jogurtu paprastai turi švelnesnį poveikį nei vaisius vienas. Panašiai ir pietums ar vakarienei verta pagalvoti apie baltymų šaltinį bei daržoves, o ne vien apie angliavandenių garnyrą.

    Dar vienas dažnas įprotis – ilgai nevalgyti, o vėliau alkį kompensuoti dideliu patiekalu. Po ilgos pertraukos organizmas neretai jautriau reaguoja į angliavandenius, o stiprus alkis didina persivalgymo ir saldžių bei riebių produktų pasirinkimo tikimybę.

    Svarbu suprasti, kad vienkartiniai gliukozės pakilimai nėra tragedija, tačiau reguliarūs šuoliai gali sietis su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, antsvorio ir lėtinio uždegimo rizika. Kasdienybėje tai dažnai pasireiškia mieguistumu po valgio, stipriu potraukiu saldumynams, dirglumu ar energijos svyravimais.

    Gliukozės stabilumui dažniausiai nereikia radikalių dietų ar griežtų draudimų. Dažnai pakanka kelių nuoseklių pakeitimų: daugiau baltymų pusryčiuose, mažiau saldintų gėrimų, daugiau daržovių lėkštėje ir sąmoningesnis angliavandenių derinimas su skaidulomis bei riebalais.

    Jei gliukozės svyravimai kartojasi, vargina nuolatinis nuovargis, troškulys ar dažnas alkis, verta pasitarti su šeimos gydytoju ir aptarti tyrimus. Ankstyvas įpročių koregavimas ir rizikos įvertinimas dažnai padeda išvengti rimtesnių sveikatos problemų ateityje.

  • Po 40-ies šie produktai organizmą „žudo“ greičiausiai: gydytojai įspėja dėl vieno

    Po 40 metų organizme natūraliai lėtėja medžiagų apykaita, didėja kraujospūdžio ir cholesterolio sutrikimų rizika, o raumenų masė ima mažėti greičiau. Dėl to kasdieniai mitybos pasirinkimai dažniau „atsilieka“ širdžiai, kraujagyslėms, kepenims ir gliukozės kontrolei.

    Didžiausiu rizikos veiksniu specialistai dažnai įvardija perdirbtus mėsos gaminius: dešras, dešreles, šoninę, saliamį. Juose įprastai gausu druskos, sočiųjų riebalų, o konservavimui naudojami nitritai ir kiti priedai, kurie reguliariai vartojami siejami su didesne tam tikrų onkologinių ligų rizika.

    „Perdirbta mėsa nėra tik kalorijų klausimas. Dėl druskos, riebalų ir priedų derinio ji gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų bei storosios žarnos vėžio riziką, ypač kai valgoma dažnai“, – sako gydytojai.

    Tarptautiniai vertinimai rodo, kad perdirbta mėsa priskiriama prie kancerogeniškų produktų, o rizika didėja didėjant suvartojamam kiekiui. Kartu tai dažnai yra ir „nematomas“ druskos šaltinis: per didelis natrio kiekis mityboje siejamas su hipertenzija, kuri vyresniame amžiuje tampa vienu svarbiausių insulto ir miokardo infarkto rizikos veiksnių.

    Ne mažiau problemų kelia saldinti gėrimai, įskaitant gazuotus ir energetinius gėrimus bei saldintas sultis. Didesnis pridėtinio cukraus kiekis didina antsvorio, 2 tipo diabeto ir riebalinės kepenų ligos riziką, o skysčio pavidalo kalorijos prasčiau suteikia sotumo jausmą.

    Greitai pasisavinami rafinuotų miltų produktai, pavyzdžiui, balta duona ar bandelės, taip pat siejami su staigesniais gliukozės svyravimais kraujyje. Po 40 metų, kai insulino jautrumas daliai žmonių mažėja, tokie šuoliai gali prisidėti prie ilgainiui prastėjančios cukraus kontrolės.

    Dažnai kepti riebaluose patiekalai išsiskiria didele energine verte ir gali turėti daugiau nepalankių junginių, susidarančių aukštoje temperatūroje. Toks maistas įprastai turi mažiau skaidulų ir mikroelementų, o reguliariai vartojamas siejamas su didesniu uždegiminių procesų ir širdies ligų paplitimu.

    Atsargumo verta ir su itin sūriais pramoniniais produktais, pavyzdžiui, konservuotomis sriubomis ar padažais, kurie gali turėti didelę paros druskos normos dalį vienoje porcijoje. Ilgainiui per didelis natrio kiekis apsunkina kraujospūdžio kontrolę ir didina inkstų apkrovą.

    Dar viena dažnai minima rizikos grupė yra transriebalai, kurių gali būti kai kuriuose konditerijos gaminiuose, pigesniuose tepaluose ar pramoniniuose užkandžiuose. Specialistai pabrėžia, kad transriebalai siejami su didesniu „blogojo“ cholesterolio kiekiu ir nepalankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Kalbant apie alkoholį, vyresniame amžiuje organizmas jį dažnai skaido lėčiau, todėl ilgiau išlieka poveikis miegui, kraujospūdžiui ir kepenų darbui. Be to, alkoholis didina bendrą suvartojamų kalorijų kiekį ir gali paskatinti neplanuotą svorio augimą.

    Sveikatos specialistai akcentuoja, kad esmė nėra vienas „blogas“ produktas, o dažnis ir kiekiai. Po 40 metų ypač svarbu dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą, pakankamai baltymų ir skaidulų turinčius produktus, o druską bei pridėtinį cukrų laikyti kasdienės mitybos „išimtimi“, o ne norma.

  • Valgote daug saldumynų? Gydytojai įspėja, kokias mirtinas ligas didina cukraus perteklius

    Saldumynai daugeliui yra kasdienybė, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad ilgainiui didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su rimtomis, kartais ir gyvybei pavojingomis ligomis. Ypač rizikinga, kai cukrus gaunamas ne tik iš desertų, bet ir iš saldintų gėrimų, padažų, pusfabrikačių ar net kai kurių „sveikų“ užkandžių.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laisvuosius cukrus iki mažiau nei 10 proc. paros energijos, o papildomai sveikatai palankesnė riba yra mažiau nei 5 proc. Praktikoje tai reiškia, kad net keli saldinti gėrimai ar dažni desertai per dieną gali greitai viršyti rekomendacijas.

    Kas vyksta organizme?

    Reguliarus cukraus perteklius skatina svorio augimą, nes energijos gaunama daug, o sotumo jausmas dažnai neatsiranda, ypač vartojant skystą cukrų. Didėjant kūno masei ir riebalinio audinio kiekiui, dažnėja atsparumas insulinui, kuris laikomas pagrindiniu 2 tipo diabeto vystymosi mechanizmu.

    Didelę reikšmę turi ir kepenys: kai cukraus, ypač fruktozės, gaunama per daug, ji lengviau virsta riebalais. Tai siejama su nealkoholine kepenų suriebėjimo liga, kuri gali progresuoti iki uždegimo, fibrozės ir kitų komplikacijų, didinančių ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Širdžiai ir kraujagyslėms – papildoma našta

    Tyrimai rodo, kad dažnas saldintų gėrimų ir didelio kiekio pridėtinio cukraus vartojimas siejamas su nepalankiais kraujo riebalų rodikliais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir lėtiniu uždegimu. Šie veiksniai didina išeminės širdies ligos ir insulto tikimybę, ypač jei kartu trūksta fizinio aktyvumo ir racione gausu itin perdirbtų produktų.

    Specialistai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne viename produkte, o bendrame mitybos modelyje, kai saldūs produktai išstumia pilnavertį maistą. Tuomet organizmui ima trūkti skaidulų, baltymų ir mikroelementų, kurie padeda stabilizuoti gliukozės svyravimus ir palaikyti normalų sotumą.

    Poveikis dantims ir galimi ryšiai su vėžiu

    Cukrus laikomas vienu pagrindinių dantų ėduonies rizikos veiksnių, nes burnos bakterijos jį greitai paverčia rūgštimis, ardančiomis emalį. Rizika ypač didėja, kai saldūs užkandžiai „užkandžiaujami“ dažnai, o nevalgoma rečiau ir reguliariai.

    Kalbant apie onkologines ligas, mokslininkai pabrėžia, kad pats cukrus nėra tiesioginė vėžio priežastis, tačiau per didelis jo vartojimas gali prisidėti netiesiogiai. Svorio augimas, atsparumas insulinui ir lėtinis uždegimas laikomi veiksniais, kurie didina kai kurių vėžio formų riziką ir blogina bendrą metabolinę sveikatą.

    Jei norisi sumažinti rizikas, dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo saldintų gėrimų, nes jie yra vienas didžiausių „nematomų“ cukraus šaltinių. Taip pat verta rinktis produktus su mažiau pridėtinio cukraus, daugiau skaidulų ir stebėti porcijas, o esant antsvoriui, padidėjusiam gliukozės kiekiui ar kepenų rodikliams – pasitarti su gydytoju.

  • Po 60-iesiems tai gali tapti žarnyno košmaru: populiarų gėrimą gydytojai siūlo pamiršti

    Po 60-iesiems tai gali tapti žarnyno košmaru: populiarų gėrimą gydytojai siūlo pamiršti

    Saldinti gazuoti gėrimai ir virškinimas

    Spalvoti gazuoti gėrimai daugeliui atrodo nekaltas būdas atsigaivinti ar palydėti pietus. Tačiau vyresniame amžiuje toks įprotis dažniau siejamas su pilvo pūtimu, rėmeniu, vidurių užkietėjimu ir sunkumo jausmu po valgio.

    Po 60 metų virškinimo sistema natūraliai keičiasi: skrandis gali lėčiau išsituštinti, o žarnynas jautriau reaguoti į mitybos klaidas. Situaciją dažnai apsunkina mažesnis fizinis aktyvumas, vartojami vaistai, per mažas skysčių kiekis ir menkas skaidulų kiekis racione.

    Kas „užkuria“ nemalonius simptomus

    Problema yra ne vien burbuliukai. Dujos gali didinti spaudimo pojūtį, skatinti atsirūgimą ir pūtimą, tačiau didžiausias krūvis tenka dėl cukraus, rūgščių ir įvairių priedų derinio, kuris nesuteikia nei skaidulų, nei sotumo.

    Reguliariai saldintais gėrimais užgeriant maistą dažnai išgeriama mažiau vandens. Esant prastesniam skysčių balansui, išmatos kietėja, o žarnyno judesiai gali sulėtėti, todėl vidurių užkietėjimas tampa dažnesnis ir labiau varginantis.

    Svarbus ir mikrobiotos aspektas: žarnyno bakterijoms palankesnis įvairus racionas su daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais, ankštiniais bei raugintais gaminiais. Dažnas cukraus perteklius mityboje gali skatinti fermentaciją ir didinti dujų susidarymą, ypač jei kartu trūksta skaidulų.

    „Zero“ ir sultys: ar tikrai geriau?

    Dalis žmonių renkasi gėrimus be cukraus, manydami, kad taip išvengs problemų. Vis dėlto kai kuriems jautresniems asmenims saldikliai gali sukelti pilvo pūtimą, gurguliavimą ar laisvesnes išmatas, todėl verta stebėti individualią organizmo reakciją.

    Vaisių sultys taip pat ne visada yra gera alternatyva: jose dažnai daug natūralių cukrų, o skaidulų mažai. Daugeliu atvejų suvalgytas vaisius yra palankesnis pasirinkimas, nes kartu gaunama daugiau skaidulų ir sotumo.

    Kasdieniam gėrimui paprasčiausia bazė išlieka vanduo, o prireikus skonio gali tikti vanduo su citrina ar agurku, nesaldintos žolelių arbatos. Jei gazuotas saldus gėrimas buvo kasdienybė, pokytį lengviau įgyvendinti palaipsniui, mažinant kiekį ir didinant vandens dalį.

    Jei, pakeitus įpročius, vis tiek išlieka pilvo skausmai, užsitęsęs vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar kraujas išmatose, to nereikėtų nurašyti amžiui. Tokie simptomai yra priežastis pasitarti su gydytoju ir įvertinti galimas virškinamojo trakto ligas.

  • Šie produktai tyliai kenkia smegenims: tyrimai sieja su didesne demencijos rizika

    Šie produktai tyliai kenkia smegenims: tyrimai sieja su didesne demencijos rizika

    Demencija ir kitos neurodegeneracinės ligos vis dažniau tampa iššūkiu senstančiose visuomenėse. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad demencija serga dešimtys milijonų žmonių, o ateityje šis skaičius tik augs dėl ilgesnės gyvenimo trukmės.

    Nors amžius išlieka svarbiausiu rizikos veiksniu, vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo būdui. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad mityba daro įtaką medžiagų apykaitai, kraujagyslių būklei, uždegimui ir taip gali prisidėti prie pažintinių funkcijų silpnėjimo.

    Saldinti gėrimai ir cukraus perteklius

    Vienas dažniausiai minimų rizikos veiksnių – didelis pridėtinio cukraus kiekis, ypač kai jis gaunamas iš saldintų gėrimų. Tokie gėrimai paprastai suteikia daug kalorijų, bet mažai maistinių medžiagų, o reguliarus vartojimas siejamas su antsvoriu ir 2 tipo diabetu.

    Tyrimai, publikuoti neurologijos ir demencijos srityje, rodo ryšius tarp didesnio saldintų gėrimų vartojimo ir prastesnių atminties, dėmesio rodiklių bei nepalankių smegenų struktūros pokyčių. Specialistai pabrėžia, kad svarbi ne viena stiklinė, o įprotis, susiformuojantis kasdien.

    Itin perdirbtas maistas ir transriebalai

    Kita sritis – itin perdirbti produktai, kuriuose dažnai gausu rafinuotų angliavandenių, druskos ir prastesnės kokybės riebalų. Tokia mityba siejama su lėtiniu uždegimu ir blogesniais širdies bei kraujagyslių rodikliais, kurie svarbūs ir smegenų sveikatai.

    Ypač išskiriami pramoniniai transriebalai, ilgą laiką naudoti dalyje užkandžių, kepinių ir greito maisto. Nors Europos Sąjungoje transriebalų kiekiai maiste yra griežtai ribojami, ekspertai ragina vis tiek vertinti produktų sudėtį, nes itin perdirbtas maistas dažnai reiškia ir kitų rizikos veiksnių derinį.

    Alkoholis ir pažintinės funkcijos

    Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, gali bloginti miego kokybę, dėmesį ir atmintį, ypač jei vartojamas reguliariai. Didelės apimties epidemiologiniai tyrimai rodo, kad gausus vartojimas didina demencijos riziką ir siejamas su ankstesniu pažintinių simptomų pasireiškimu.

    Sveikatos institucijos pabrėžia, kad saugiausia strategija smegenų sveikatai yra riboti alkoholį arba jo atsisakyti, ypač jei žmogus turi kitų rizikos veiksnių. Kuo daugiau rizikų sutampa vienu metu, tuo svarbesnės tampa kasdienės, nuoseklios korekcijos.

    Gydytojai primena, kad demencijos prevencija dažniausiai nėra vieno produkto vengimas, o bendras modelis: daugiau daržovių, ankštinių, žuvies, pilno grūdo produktų, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir kraujospūdžio bei cukraus kontrolė. Jei kyla klausimų dėl mitybos ar atminties pokyčių, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

  • Neurologai įspėja: šie produktai kasdienėje mityboje gali tyliai silpninti smegenų veiklą

    Neurologai ir mitybos specialistai vis dažniau primena, kad smegenų sveikatą lemia ne tik genetika ar amžius, bet ir kasdieniai pasirinkimai lėkštėje. Dalis populiarių produktų tiesiogiai neatrodo pavojingi, tačiau ilgainiui gali prisidėti prie prastesnės atminties, miego sutrikimų ir didesnės kraujagyslių rizikos.

    Didžiausia problema paprastai nėra vienas suvalgytas ar išgertas produktas, o dažnis ir bendras kontekstas. Kai mityboje daug pridėtinio cukraus, alkoholio ar itin perdirbtų riebalų, didėja uždegiminiai procesai, blogėja kraujagyslių būklė, o tai svarbu ir smegenų aprūpinimui deguonimi.

    Baltymų milteliai: kur slypi rizika

    Baltymų milteliai dažnai pristatomi kaip patogus būdas papildyti racioną, ypač sportuojantiems ar metantiems svorį. Tačiau neurologai atkreipia dėmesį, kad dalyje produktų gausu dirbtinių saldiklių ir priedų, kurie kai kuriems žmonėms gali paveikti žarnyno mikrobiotą.

    Žarnyno ir smegenų ašis pastaraisiais metais minima vis dažniau: žarnyne gaminamos ir reguliuojamos medžiagos gali turėti įtakos nuotaikai, miego kokybei ir uždegimui. Be to, renkantis nepatikimų gamintojų papildus, išlieka užterštumo rizika, pavyzdžiui, sunkiaisiais metalais, todėl svarbu tikrinti nepriklausomų tyrimų ir sertifikavimo informaciją.

    Saldinti gazuoti gėrimai ir cukrus

    Saldinti gazuoti gėrimai siejami su didesne metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika, o tai ilgainiui gali atsispindėti ir smegenų veikloje. Perteklinis cukraus vartojimas skatina insulino svyravimus, gali didinti uždegiminius procesus ir neigiamai veikti kraujagyslių būklę.

    „Ilgainiui per didelis cukraus kiekis mityboje gali kenkti kraujagyslėms, kurios maitina smegenis, o tai didina insulto ir ankstyvesnio kognityvinio silpnėjimo riziką“, – pabrėžia neurologai, kalbėdami apie nuolatinius saldintų gėrimų įpročius.

    Dalies gėrimų sudėtyje būna ir kofeino, todėl poveikis gali pasireikšti ne tik energijos šuoliais, bet ir suprastėjusiu miegu. Miegas yra vienas svarbiausių smegenų atsigavimo veiksnių, todėl nuolatiniai miego trikdžiai dažnai atsiliepia dėmesiui ir emocijų reguliacijai.

    Alkoholis: net ir „saikingai“ nėra neutralu

    Alkoholis laikomas neurotoksine medžiaga, kuri gali paveikti tiek centrinę, tiek periferinę nervų sistemą. Net jei trumpuoju laikotarpiu poveikis atrodo menkas, dažnesnis vartojimas siejamas su blogesne miego struktūra, prastesne atminties konsolidacija ir silpnesniu dėmesiu.

    Neurologai primena, kad alkoholis keičia neuromediatorių pusiausvyrą, todėl gali lėtėti reakcija, suprastėti koncentracija ir sprendimų priėmimas. Paaugliams rizika dar didesnė, nes smegenys vis dar vystosi, o reguliarus alkoholio vartojimas gali trukdyti normaliam savikontrolės ir mokymosi funkcijų formavimuisi.

    Keptas maistas ir bulvytės fri

    Dažnas riebiai kepto, itin perdirbto maisto vartojimas siejamas su prastesne kraujagyslių būkle ir didesne uždegimo rizika. Tai svarbu todėl, kad smegenys yra itin jautrios kraujotakos pokyčiams, o ilgalaikiai metaboliniai sutrikimai gali atsiliepti ir kognityvinėms funkcijoms.

    Mokslinėje literatūroje taip pat aptariama, kad riebalų ir cukraus perteklius gali neigiamai veikti hipokampo veiklą, kuri svarbi mokymuisi ir atminčiai. Vienkartinis pasirinkimas problemos nesukuria, tačiau įprotis dažnai rinktis tokį maistą ilgainiui tampa rizikos veiksniu.

    Specialistai pabrėžia, kad smegenų sveikatai palankiausia mityba paprastai remiasi daržovėmis, ankštiniais, neskaldytais grūdais, žuvimi, riešutais ir pakankamu skysčių vartojimu. Jei kyla abejonių dėl papildų ar mitybos pokyčių, ypač turint lėtinių ligų, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Azijos moterų lieknumo paslaptis? Vietoj saldžių gėrimų jos renkasi borichą

    Azijos moterų lieknumo paslaptis? Vietoj saldžių gėrimų jos renkasi borichą

    Boricha, dar vadinama korėjietiška miežinė arbata, iš pirmo žvilgsnio atrodo pernaininga: skrudinti miežių grūdai ir vanduo. Vis dėlto Rytų Azijoje šis gėrimas geriamas ištisomis kartomis, dažnai prie ryžių, kimči ir aštresnių patiekalų. Skonis primena skrudintus riešutus, grūdų kavą ir šviežios duonos plutą, o svarbiausia, kad jis įprastai geriamas be cukraus.

    Nors pavadinime figūruoja žodis arbata, boricha nėra arbatžolių užpilas ir neturi kofeino, todėl tinka ir vaikams, ir jautresniems žmonėms. Japonijoje artimas gėrimas vadinamas „mugicha“, o Kinijoje – „dàmàichá“: dažnai jis atšaldomas ir vasarą geriamas vietoj saldintų gaiviųjų gėrimų. Būtent šis pakeitimas ir yra svarbiausia priežastis, kodėl boricha dažnai siejama su lieknesne figūra.

    Boricha nėra riebalų degintojas, tačiau ji gali padėti sumažinti vadinamąsias skystas kalorijas. Nesaldintas miežių gėrimas paprastai turi tik pėdsakines energetines vertes, kai tuo tarpu saldinti gaivieji gėrimai, sultys ar saldinta šalta arbata kasdien nepastebimai prideda daug cukraus ir energijos. Ilgainiui net vieno įpročio pakeitimas gali tapti reikšmingu svorio kontrolės veiksniu.

    Mitybos tyrimai nuosekliai rodo, kad pridėtinio cukraus ir saldintų gėrimų mažinimas siejamas su geresne kūno masės kontrole ir mažesne metabolinių ligų rizika. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laisvuosius cukrus, o ypač atkreipia dėmesį į cukrumi saldintus gėrimus, nes jie suteikia energijos, bet ne sotumo. Todėl nesaldintas alternatyvas žmonės dažnai išlaiko ilgiau nei trumpalaikes dietas.

    Kas miežiuose vertinga, o kas lieka grūduose

    Daugiausia mokslinių įrodymų sukaupta apie miežius kaip pilno grūdo produktą. Miežiuose gausu beta gliukano – tirpios skaidulos, kuri gali prisidėti prie lėtesnio gliukozės šuolio po valgio ir padėti reguliuoti cholesterolio rodiklius, ypač kai jos suvartojama pakankamai ir reguliariai. Vis dėlto tai labiau taikoma valgant miežius, o ne geriant jų užpilą.

    Tyrimai, nagrinėjantys skrudinimo ir užplikymo poveikį, rodo, kad pačiame gėrime skaidulų ir beta gliukano būna mažai, nes didžioji dalis lieka grūduose. Boricha gali turėti nedidelius kiekius fenolinių junginių, susijusių su antioksidacinėmis savybėmis, tačiau kasdienėje praktikoje jos vertė dažniausiai slypi paprastame pasirinkime: gerti nesaldintą gėrimą vietoj saldinto.

    Kaip gerti, kad būtų naudos

    Skonis ir stiprumas priklauso nuo skrudinimo: šviesiau skrudinti miežiai suteikia švelnesnį, labiau duonišką aromatą, o tamsesnis skrudinimas priartėja prie grūdų kavos kartumo. Gėrimas gali būti patiekiamas šiltas arba atšaldytas, o daugeliui jis tampa patogiu pasirinkimu po pietų ar vakare, kai nesinori kofeino. Dėl natūraliai švelnaus profilio boricha dažnai derinama su aštriais ar riebesniais patiekalais, nes padeda atgaivinti gomurį.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: jei tikslas yra mažiau cukraus, boricha verta gerti be saldiklių, sirupų ar medaus. Norint subtilaus skonio, dažniau pasirenkama citrina, imbieras ar mėta, tačiau tai turėtų išlikti priedu, o ne būdu gėrimą paversti desertu. Tokie maži, kasdien kartojami sprendimai dažnai duoda tvaresnį rezultatą nei trumpi, griežti ribojimai.

    Kam boricha gali netikti

    Miežiai turi glitimo, todėl sergantiems celiakija ar turintiems mediciniškai patvirtintą glitimo netoleravimą boricha netinka. Nėštumo metu ar sergant lėtinėmis ligomis šį gėrimą racionaliausia vertinti kaip įprastą maisto produktą ir, kilus klausimų, pasitarti su gydytoju ar dietologu. Jei boricha perkama paruošta, verta patikrinti sudėtį, nes dalis pramoninių variantų gali būti saldinti.

    Azijos moterų lieknumo paslaptis telpa ne viename puodelyje, o kasdieniuose pasirinkimuose: mažiau pridėtinio cukraus, daugiau paprastų gėrimų ir nuoseklumas. Boricha šioje grandinėje veikia kaip lengvas, beveik nekaloringas įprotis, kuris padeda atsisakyti saldintų gėrimų be didelės kovos su savimi. Būtent tokie pakeitimai dažniausiai ir išlieka ilgam.