Tag: Šaltnešiai

  • Kondicionierių bumas kelia nerimą: nematomi nuotėkiai gali šildyti klimatą dar labiau

    Kondicionierių bumas kelia nerimą: nematomi nuotėkiai gali šildyti klimatą dar labiau

    Kodėl kondicionierių daugėja

    Karščio bangoms tampant dažnesnėms ir intensyvesnėms, vis daugiau žmonių renkasi patalpų vėsinimą, o kondicionierių pardavimai šokteli kiekvieną vasarą. Tačiau kartu auga ir poveikis klimatui, kurį lemia ne vien elektros sąnaudos, bet ir šaltnešiai, cirkuliuojantys įrenginių sistemose.

    Kondicionierius veikia paprastu principu: šiluma iš patalpos išnešama į lauką, o šilumą perneša speciali dujinė medžiaga, vadinama šaltnešiu. Nors sistema laikoma sandari, laikui bėgant nuotėkiai pasitaiko, o netinkamai utilizuojant įrangą dalis šaltnešio gali patekti į atmosferą.

    Kuo pavojingi šaltnešiai

    Dalis plačiai naudotų šaltnešių priskiriami stiprioms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, todėl net palyginti nedidelis nuotėkis gali turėti neproporcingai didelį poveikį. Tyrėjai pabrėžia, kad pasauliniu mastu reikšminga vėsinimo poveikio dalis klimatui siejama būtent su šaltnešių išmetimais, o likusi dalis susijusi su elektros gamyba.

    Skirtumas tarp šaltnešių labai svarbus. Senesniuose įrenginiuose dažnai naudotas R-410A šiltnamio efektą gali stiprinti maždaug 2 000 kartų labiau nei tokia pati anglies dioksido masė, o naujesnis R-32 laikomas mažiau žalingu, bet vis tiek prisideda prie atšilimo.

    Reguliavimas ir kontrolės spragos

    Šaltnešių problema tarptautinėje darbotvarkėje yra seniai, tik pradžioje daugiausia dėmesio skirta ozono sluoksnį ardančioms medžiagoms. 1987 metais pasirašytas Monrealio protokolas paskatino atsisakyti dalies junginių, o vėliau rinkoje įsitvirtino HFC grupės medžiagos, kurios ozono sluoksnio neardo, tačiau gali smarkiai šildyti atmosferą.

    2016 metais sutarta dėl papildomų ribojimų, nukreiptų būtent į HFC, tačiau atmosferos matavimai rodo, kad šių dujų kiekiai ore vis dar auga, nors emisijų didėjimo tempas ir lėtėja. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į neatitikimus tarp oficialiai deklaruojamų kai kurių HFC emisijų ir nepriklausomų matavimų rezultatų, todėl kontrolė ir duomenų kokybė išlieka kritiškai svarbūs.

    Kaip mažinti poveikį klimatui

    Specialistai pabrėžia, kad vėsinimo poreikis nemažės, tačiau poveikį galima sumažinti keliomis kryptimis. Viena jų yra perėjimas prie mažesnio klimato šildymo potencialo šaltnešių, taip pat griežtesnė įrangos priežiūra, kad nuotėkiai būtų aptinkami laiku.

    Ne mažiau svarbus ir energijos vartojimo efektyvumas, nes didelė poveikio dalis susijusi su elektra, ypač kai ji gaminama iš iškastinio kuro. Prie sprendimų prisideda ir pastatų prisitaikymas: išorinis šešėliavimas, geresnė izoliacija, sandarumas bei pasyvaus vėsinimo sprendimai gali sumažinti kondicionieriaus darbo laiką ir bendrą apkrovą tinklui.

    „Vėsinimo paklausa auga, bet kartu turime mažinti nuotėkius, gerinti efektyvumą ir rinktis mažiau žalingas medžiagas“, – pabrėžia atmosferos chemijos tyrėjai.

  • Kembridžo universiteto atžalinė „Barocal“ pritraukė 8,5 mln. eurų: šildymas ir vėsinimas be šaltnešių

    Kas yra „Barocal“ ir ką ji kuria

    Su Kembridžo universitetu siejama atžalinė „Barocal“ pritraukė 8,5 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Bendrovė teigia kurianti šildymo ir vėsinimo technologiją, kuri veikia be įprastų šaltnešių dujų.

    Įmonė vysto vadinamąsias barokalorines medžiagas, kurios, veikiamos slėgio, gali sukelti ryškų temperatūros pokytį. Tokiu principu kuriama kietakūnė šilumos siurblio alternatyva, galinti pakeisti plačiai paplitusią garų kompresijos technologiją.

    Kam bus skirti 8,5 mln. eurų

    Pasak „Barocal“, pritrauktos lėšos bus naudojamos spartesniam inžineriniam vystymui, komandos plėtrai ir pasirengimui komerciniam diegimui. Investuotojų sąraše minimi World Fund, Breakthrough Energy Discovery, Cambridge Enterprise Ventures ir IP Group.

    Bendrovė pabrėžia, kad prioritetas bus ne tik technologijos demonstravimas laboratorijoje, bet ir patikimumas realiomis sąlygomis, gamybinio mastelio klausimai bei komercinės kompetencijos stiprinimas. Ankstyvosios stadijos šiluminių sistemų sprendimuose tai dažnai tampa riba tarp prototipo ir produkto.

    Kodėl šaltnešiai tampa vis didesne problema

    Šildymas ir vėsinimas yra vienas svarbiausių energijos vartojimo segmentų pastatuose ir pramonėje, o vėsinimo poreikis pasaulyje auga. Kartu didėja dėmesys ne tik elektros sąnaudoms, bet ir šaltnešių poveikiui klimatui per nuotėkius bei visą įrangos gyvavimo ciklą.

    Dėl to rinkoje ryškėja dvi paralelinės kryptys: didesnis esamų šilumos siurblių efektyvumas ir alternatyvos, galinčios sumažinti arba apskritai eliminuoti didelio šiltnamio efekto potencialo šaltnešius. „Barocal“ pozicionuoja save būtent pastarojoje nišoje.

    „Šildymas ir vėsinimas ilgai buvo „dramblys kambaryje“, kai kalbame apie emisijas, o mūsų medžiagų rinkinys gali pakeisti žaidimo taisykles“, – sakė „Barocal“ įkūrėjas profesorius Xavieras Moya.

    „Barocal“ teigimu, jų platforma gali būti pritaikyta sparčiai augančiose srityse, tokiose kaip duomenų centrų vėsinimas ir komercinė šaldymo įranga. Tokiose rinkose vertė kuriama ne tik mažesnėmis sąnaudomis, bet ir patikimumu, triukšmo mažinimu, aptarnavimo paprastumu bei reguliavimo reikalavimų atitikimu.

    Investuotojai akcentuoja proveržį medžiagų moksle ir galimybę konkuruoti su įprastomis technologijomis. Vis dėlto, kaip ir daugelyje klimato technologijų startuolių, realų potencialą lems tai, kaip greitai pavyks pereiti nuo laboratorinių rodiklių prie ilgalaikio darbo ciklų ir prieinamos gamybos.

    „Barocal“ įkurta 2019 metais ir vysto patentuotą kietakūnio šildymo ir vėsinimo sprendimą. Bendrovė tikisi, kad komercinis diegimas taps kitu žingsniu po komandos plėtros ir inžinerinės platformos brandos didinimo.