Kondicionierių bumas kelia nerimą: nematomi nuotėkiai gali šildyti klimatą dar labiau

Kodėl kondicionierių daugėja

Karščio bangoms tampant dažnesnėms ir intensyvesnėms, vis daugiau žmonių renkasi patalpų vėsinimą, o kondicionierių pardavimai šokteli kiekvieną vasarą. Tačiau kartu auga ir poveikis klimatui, kurį lemia ne vien elektros sąnaudos, bet ir šaltnešiai, cirkuliuojantys įrenginių sistemose.

Kondicionierius veikia paprastu principu: šiluma iš patalpos išnešama į lauką, o šilumą perneša speciali dujinė medžiaga, vadinama šaltnešiu. Nors sistema laikoma sandari, laikui bėgant nuotėkiai pasitaiko, o netinkamai utilizuojant įrangą dalis šaltnešio gali patekti į atmosferą.

Kuo pavojingi šaltnešiai

Dalis plačiai naudotų šaltnešių priskiriami stiprioms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, todėl net palyginti nedidelis nuotėkis gali turėti neproporcingai didelį poveikį. Tyrėjai pabrėžia, kad pasauliniu mastu reikšminga vėsinimo poveikio dalis klimatui siejama būtent su šaltnešių išmetimais, o likusi dalis susijusi su elektros gamyba.

Skirtumas tarp šaltnešių labai svarbus. Senesniuose įrenginiuose dažnai naudotas R-410A šiltnamio efektą gali stiprinti maždaug 2 000 kartų labiau nei tokia pati anglies dioksido masė, o naujesnis R-32 laikomas mažiau žalingu, bet vis tiek prisideda prie atšilimo.

Reguliavimas ir kontrolės spragos

Šaltnešių problema tarptautinėje darbotvarkėje yra seniai, tik pradžioje daugiausia dėmesio skirta ozono sluoksnį ardančioms medžiagoms. 1987 metais pasirašytas Monrealio protokolas paskatino atsisakyti dalies junginių, o vėliau rinkoje įsitvirtino HFC grupės medžiagos, kurios ozono sluoksnio neardo, tačiau gali smarkiai šildyti atmosferą.

2016 metais sutarta dėl papildomų ribojimų, nukreiptų būtent į HFC, tačiau atmosferos matavimai rodo, kad šių dujų kiekiai ore vis dar auga, nors emisijų didėjimo tempas ir lėtėja. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į neatitikimus tarp oficialiai deklaruojamų kai kurių HFC emisijų ir nepriklausomų matavimų rezultatų, todėl kontrolė ir duomenų kokybė išlieka kritiškai svarbūs.

Kaip mažinti poveikį klimatui

Specialistai pabrėžia, kad vėsinimo poreikis nemažės, tačiau poveikį galima sumažinti keliomis kryptimis. Viena jų yra perėjimas prie mažesnio klimato šildymo potencialo šaltnešių, taip pat griežtesnė įrangos priežiūra, kad nuotėkiai būtų aptinkami laiku.

Ne mažiau svarbus ir energijos vartojimo efektyvumas, nes didelė poveikio dalis susijusi su elektra, ypač kai ji gaminama iš iškastinio kuro. Prie sprendimų prisideda ir pastatų prisitaikymas: išorinis šešėliavimas, geresnė izoliacija, sandarumas bei pasyvaus vėsinimo sprendimai gali sumažinti kondicionieriaus darbo laiką ir bendrą apkrovą tinklui.

„Vėsinimo paklausa auga, bet kartu turime mažinti nuotėkius, gerinti efektyvumą ir rinktis mažiau žalingas medžiagas“, – pabrėžia atmosferos chemijos tyrėjai.