CP v2

Tag: Sanglaudos politika

  • ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    2 trilijonų eurų biudžetas

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas sukritikavo vadinamąsias taupiąsias ES valstybes, siekiančias mažinti būsimą daugiametį Sąjungos biudžetą. Pasak jo, papildomi karpymai ir menkesnės ambicijos dėl naujų ES pajamų šaltinių nebūtinai reikštų mažesnę naštą mokesčių mokėtojams.

    Europos Komisija dar 2025 metų liepą pasiūlė apie 2 000 000 000 000 eurų vertės 2028–2034 metų daugiametį finansinį planą, o dabar vyksta intensyvios derybos tarp valstybių narių. Būtent šiame etape ryškėja skirtingos stovyklos dėl to, kiek ES turėtų investuoti į bendrus prioritetus ir iš kur tam paimti lėšų.

    Taupieji prieš sanglaudos šalininkus

    Vokietija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Suomija ir Austrija laikosi kietos pozicijos dėl siūlomo išlaidų mažinimo ir skeptiškai vertina naujų ES masto pajamų šaltinių kūrimą. Šios šalys derybose dažnai pabrėžia fiskalinę drausmę ir siekį riboti įmokų augimą.

    Kitoje pusėje – grupė valstybių, dažniausiai siejamų su pietų ir rytų Europa, kurios reikalauja didesnio finansavimo žemės ūkiui ir regioninei politikai. Jos argumentuoja, kad sanglaudos ir žemės ūkio lėšos yra būtinos konkurencingumui, infrastruktūrai ir atotrūkiui tarp regionų mažinti.

    Įspėjimas dėl gynybos ir dubliavimo

    P. Serafinas perspėjo, kad mažesnis ES biudžetas nebūtinai taps modernesnis vien dėl karpymų. Jo teigimu, modernizacijai reikia tvarių investicijų, o per dideli apribojimai gali susilpninti bendrą ES gebėjimą įgyvendinti strateginius tikslus.

    „Turime aiškiai matyti ryšį tarp taupaus biudžeto ir modernaus biudžeto. Tiesa ta, kad taupesnis biudžetas nebūtinai yra modernesnis“, – sakė Piotras Serafinas.

    Komisaro vertinimu, jei tokios sritys kaip gynyba, saugumas ar strateginės technologijos nebus finansuojamos ES mastu, išlaidos persikels į nacionalinius biudžetus. Tai gali reikšti daugiau dubliuojamų projektų, mažesnį efektyvumą ir prarastas masto ekonomijos galimybes, todėl galutinė kaina mokesčių mokėtojams nebūtinai mažėtų.

    Derybose jau pasiektas tarpinis kompromisinis tekstas, kuriame numatomas 32 800 000 000 eurų mažinimas, palyginti su pirminiu Europos Komisijos pasiūlymu. Vis dėlto derybininkai šį dokumentą laiko tik pirmu žingsniu, o galutiniai skaičiai, tikėtina, bus dėliojami dar kelis mėnesius.

    Valstybių narių tikslas – susitarti iki 2026 metų pabaigos, kad diskusijos nenusikeltų į 2027 metus, kai kai kuriose didžiosiose ES šalyse numatomi politiškai jautrūs rinkimų ciklai. Kuo ilgiau užsitęs derybos, tuo didesnė rizika, kad biudžetas taps derybų įkaitu, o sprendimai bus priimami skubotai.

  • Europos Parlamentas atmetė ilgalaikio ES biudžeto juodraštį: ginčas dėl 32,8 mlrd. eurų karpymo

    Europos Parlamentas atmetė ilgalaikio ES biudžeto juodraštį: ginčas dėl 32,8 mlrd. eurų karpymo

    Europos Parlamentas atmetė valstybių narių parengtą pirmąjį ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto 2028–2034 metų projektą, kuriame numatyti 32,8 mlrd. eurų išlaidų mažinimai. Apie tai po spaudos konferencijos pranešė europarlamentarai Carla Tavares ir Siegfriedas Mureșanas.

    Projektą praėjusią savaitę pateikė Kipras, šiuo metu pirmininkaujantis deryboms dėl biudžeto tarp valstybių narių. Pasiūlyti karpymai buvo pristatyti kaip kompromisas tarp šalių, siekiančių griežtesnės taupymo linijos, ir tų, kurios ragina didinti finansavimą žemės ūkiui bei sanglaudos politikai.

    Europos Parlamento teigimu, siūlomi mažinimai dar labiau susilpnintų ir taip nepakankamą biudžetą. Įtampos kelia ir tai, kad dar 2025 metų liepą Europos Komisijos pristatytas maždaug 2 trln. eurų planas daliai europarlamentarų jau tuomet atrodė per menkai ambicingas, atsižvelgiant į augančias ES užduotis.

    „Europos Parlamentas griežtai atmeta šiuos karpymus“, – sakė Siegfriedas Mureșanas.

    Parlamentas savo pozicijoje ragina bendrą biudžetą didinti 10 proc. ir siūlo, kad su bendru skolinimusi susijusios Next Generation EU grąžinimo išlaidos nebūtų skaičiuojamos taip, jog automatiškai mažintų tradicines politikos sritis. Tai ypač svarbu diskusijose dėl žemės ūkio ir sanglaudos programų, kurios daugelyje valstybių narių yra jautrios politiškai ir ekonomiškai.

    Kipro pateiktame kompromisiniame tekste taip pat nebuvo paliestos kelios itin ginčytinos temos. Tarp jų – biudžeto korekcijų mechanizmai, vadinamosios nuolaidos, ES lygmens pajamos iš mokesčių ir kitų šaltinių, vadinamos nuosavais ištekliais, bei principas, siejantis lėšų skyrimą su teisės viršenybės laikymusi.

    „Turime pajudėti dėl nuosavų išteklių, tačiau to šiame projekte nematyti. Sunku sukurti stiprų atnaujintą biudžetą, jei jis karpomas ir neatsiranda naujų pajamų šaltinių“, – sakė Carla Tavares.

    Kas dabar spręsis derybose

    Ilgalaikio biudžeto derybos tęsiasi jau nuo 2025 metų vasaros, o institucijų pozicijos išlieka nutolusios. ES biudžetas yra tvirtinamas bendru sprendimu, todėl be Europos Parlamento pritarimo susitarimo pasiekti neįmanoma, o tai didina spaudimą ieškoti kompromiso iki 2026 metų pabaigos.

    Dar vienas įtampos taškas – siūlomos struktūrinės permainos, kaip būtų skirstomos regioninės, žemės ūkio ir žuvininkystės lėšos. Europos Komisija yra pasiūliusi daugiau lėšų planavimo perkelti į nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, pritaikytus kiekvienai valstybei narei, o kritikai baiminasi dėl skaidrumo ir kontrolės, kaip būtų užtikrinamas vienodas taisyklių taikymas visoje ES.

    Kipro pirmininkavimo parengtas tekstas taps pagrindu ES vadovų diskusijai Briuselyje, kuri numatyta birželio 18 ir 19 dienomis. Nuo to, ar pavyks suartinti Tarybos ir Europos Parlamento pozicijas, priklausys ne tik biudžeto dydis, bet ir tai, kiek lėšų realiai pasieks pagrindines ES programas artėjančiu finansiniu laikotarpiu.

  • ES biudžetas bręsta iki 1,8 trln. eurų: neto mokėtojos telkia frontą prieš didesnes įmokas

    ES biudžetas bręsta iki 1,8 trln. eurų: neto mokėtojos telkia frontą prieš didesnes įmokas

    Turtingesnės Europos Sąjungos valstybės, į bendrą biudžetą sumokančios daugiau nei iš jo atgaunančios, stiprina pastangas sumažinti Europos Komisijos siūlomą 2028–2034 metų daugiametį finansinį planą. Briuselyje formuojasi aiški takoskyra tarp vadinamųjų neto mokėtojų ir šalių, kurios siekia didesnių išlaidų tradicinėms ES programoms.

    Komisijos gairėse minimas iki 1,8 trilijono eurų siekiantis bazinis biudžetas, o kartu su ankstesnių krizių laikotarpio skolų aptarnavimu bendra suma priartėtų prie 2 trilijonų eurų. Tai reikštų didesnę biudžeto dalį nuo bendrų ES šalių pajamų, todėl dalis sostinių jau dabar signalizuoja, kad tokio šuolio nepalaikys.

    Dvi stovyklos ir skirtingos raudonos linijos

    Neto mokėtojų grupėje aptariama strategija, kaip derybose spausti mažinti bendrą išlaidų lygį ir aiškiau susieti finansavimą su ES prioritetais, tokiais kaip gynyba, konkurencingumas ir strateginių pramonės šakų stiprinimas. Šios šalys argumentuoja, kad nacionaliniuose biudžetuose taip pat tenka taupyti, todėl Briuselis neturėtų automatiškai didinti bendrų įsipareigojimų.

    Kita stovykla, vienijanti daugiau valstybių, pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai neturi mažinti paramos žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir žuvininkystei. Šios programos daugeliui valstybių išlieka esminės, ypač regionuose, kuriuose investicijos iš ES fondų sudaro reikšmingą viešųjų projektų dalį.

    Nuolaidos įmokoms ir skolos grąžinimo klausimas

    Įtampą kursto ir diskusijos dėl įmokų nuolaidų, kurias dalis valstybių taiko savo įnašams į ES biudžetą. Didesnio biudžeto šalininkai kritikuoja šias nuolaidas, teigdami, kad jos iškreipia sistemos teisingumą ir mažina bendrą finansinę erdvę bendriems tikslams.

    Lygiagrečiai svarstoma, kaip tvarkytis su po pandemijos laikotarpio skolinimosi pasekmėmis, nes skolos aptarnavimas kitame biudžeto cikle būtų viena didesnių fiksuotų išlaidų eilučių. Kai kurios valstybės signalizuoja, kad būtų atviros lankstesniam grąžinimo grafiko modeliavimui, tačiau neto mokėtojai nuogąstauja, kad tai gali reikšti papildomą naštą vėlesniais metais.

    Kas toliau: derybų grafikas ir sprendimo kaina

    Artimiausiu metu laukiama detalesnio derybinio dokumento su konkretesniais skaičiais ir eilutėmis, kuris tradiciškai tampa pagrindu kompromisų paieškai. Vėliau pozicijos bus derinamos ambasadorių lygiu, o galiausiai klausimas persikels į Europos Vadovų Tarybą, kur sprendimams reikės plataus politinio sutarimo.

    Nors neto mokėtojos akcentuoja norą finansuoti naujus saugumo ir konkurencingumo prioritetus, jos kartu siekia mažesnio bendro biudžeto dydžio. Dėl to derybos žada būti sudėtingos: reikės nuspręsti, ar didesni tikslai bus finansuojami didesnėmis įmokomis, ar perskirstant lėšas mažinant tradicinių programų apimtis.

  • Europos Komisija svarsto pertvarkyti ES fondus valdančius departamentus: kas keistųsi?

    Europos Komisija svarsto pertvarkyti ES fondus valdančius departamentus: kas keistųsi?

    Europos Komisijoje svarstoma plataus masto pertvarka, kuri galėtų paliesti beveik visus padalinius, administruojančius Europos Sąjungos lėšas. Pasak diskusijas žinančių pareigūnų, tikslas būtų labiau suvienodinti ir centralizuoti finansavimo valdymą, kad programos veiktų paprasčiau ir greičiau.

    Žvilgsnis pirmiausia krypsta į Regioninės ir miestų politikos generalinį direktoratatą, dažnai siejamą su sanglaudos politika. Šis padalinys prižiūri reikšmingą bendro ES biudžeto dalį, todėl bet kokie pokyčiai galėtų turėti tiesioginių pasekmių valstybėms narėms, savivaldybėms ir projektų vykdytojams.

    Galimas vienas modelis visiems fondams

    Diskusijose minima, kad pertvarkos logika būtų artima Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės principui. Tai reikštų daugiau dėmesio nacionaliniams planams, aiškiai apibrėžtiems rodikliams ir etapams, o lėšų išmokėjimas labiau priklausytų nuo sutartų rezultatų pasiekimo.

    Tokiu atveju svarstoma ir idėja apie labiau centralizuotą paslaugą ar struktūrą, kuri koordinuotų įvairių programų finansus vieningais standartais. Šalininkų teigimu, tai galėtų sumažinti dubliavimąsi, suvienodinti taisykles ir palengvinti kontrolę, o kritikai įžvelgia riziką, kad sprendimų priėmimas dar labiau koncentruotųsi Briuselyje.

    Kokie padaliniai galėtų būti paliesti

    Be regioninės politikos, pareigūnų minimuose scenarijuose figūruoja ir kiti su dideliais finansavimo srautais susiję generaliniai direktoratai. Tarp jų yra žemės ūkio ir kaimo plėtros sritis, užimtumo ir socialinės politikos kryptis, jūrų reikalai bei žuvininkystė, taip pat moksliniai tyrimai ir inovacijos.

    Tai svarbu todėl, kad šios sritys apima tiek ilgalaikes išmokas, tiek konkurencinius kvietimus, tiek bendras europines programas. Jei būtų pereita prie labiau suvienodinto modelio, keistųsi ne tik administravimo grandinės, bet ir projektų planavimo ritmas, atsiskaitymo logika bei kontrolės procedūros.

    Terminai ir politinės rizikos

    Pertvarkos procesas, kaip nurodoma, jau juda į priekį: Komisijos viduje buriamos darbo grupės, kurios vertina, kaip generalinių direktoratų struktūra galėtų geriau atitikti politinius prioritetus ir būsimą daugiametį ES biudžetą. Galutiniai siūlymai politiniam sprendimui numatomi vėlesniame etape, siejant juos su nauju biudžeto laikotarpiu.

    Europos Parlamente ir tarp suinteresuotų sektorių jau girdisi perspėjimai, kad supaprastinimas netaptų pertekliniu galių sutelkimu. Praktikoje daug kas priklausytų nuo to, ar centralizacija reikštų tik bendras taisykles ir IT sistemas, ar ir realų sprendimų perkėlimą iš teminių padalinių į vieną centrą.

    Valstybėms narėms tai būtų signalas atidžiai sekti diskusijas: sanglaudos, žemės ūkio, socialinių ir inovacijų programų administravimo pokyčiai gali paveikti finansavimo greitį, reikalavimus projektų vykdytojams ir derybų dėl prioritetų pusiausvyrą.

  • 22 metai ES narystėje: kiek Lenkija gavo ir sumokėjo, ir kaip tai pakeitė atlyginimus bei PKB

    Per 22 metus narystės Europos Sąjungoje Lenkija iš ES biudžeto gavo apie 277 milijardus eurų, o į bendrą Sąjungos biudžetą sumokėjo maždaug 101 milijardą eurų. Tai reiškia, kad grynasis finansinis balansas Lenkijai siekia apie 174 milijardus eurų.

    Tokius suvestinius skaičius viešai skelbia Lenkijos Finansų ministerija, reguliariai atnaujinanti įmokų ir gautų lėšų statistiką. Duomenys apima laikotarpį nuo įstojimo į ES 2004 metų gegužės 1 dieną.

    Iš kur atėjo didžiausios sumos

    Didžiausia ES lėšų dalis Lenkiją pasiekė per sanglaudos politiką, kurios tikslas yra mažinti regionų ekonominius skirtumus. Per šią kryptį šaliai teko apie 176 milijardus eurų, finansavusius infrastruktūros, aplinkosaugos, viešųjų paslaugų ir verslo modernizavimo projektus.

    Kita svarbi dalis buvo Bendra žemės ūkio politika: per 22 metus Lenkija gavo daugiau nei 89 milijardus eurų. Iš jų apie 58 milijardus eurų sudarė tiesioginės išmokos ūkininkams, kurios stabilizuoja pajamas ir mažina žemės ūkio veiklos svyravimus.

    Ekonominis pokytis per narystę

    Finansinės įplaukos iš ES dažnai vertinamos kartu su platesniais ekonominiais rodikliais. Lenkijos užsienio reikalų ministerija yra nurodžiusi, kad 2003–2025 metų laikotarpiu sukauptas Lenkijos BVP augimas siekė beveik 130 proc., o tai buvo vienas sparčiausių rezultatų ES.

    Darbo rinkoje pokyčiai taip pat ryškūs: vidutinis atlyginimas per narystės laikotarpį augo daugiau nei 180 proc., o nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. 2004 metais iki maždaug 3 proc. 2025 metais. Šie rodikliai siejami ne tik su ES investicijomis, bet ir su eksporto plėtra bei vieningos rinkos teikiamomis galimybėmis.

    „Vidutinis atlyginimas Lenkijoje per 22 metus išaugo daugiau nei 180 proc., o nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. iki apie 3 proc.“, – teigiama Lenkijos užsienio reikalų ministerijos apžvalgoje.

    Ministerija taip pat akcentuoja vieningos ES rinkos poveikį užimtumui: skaičiuojama, kad milijonai darbo vietų Lenkijoje yra susijusios su prekyba ir tiekimo grandinėmis bendroje ES rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnę paklausą pramonei, transportui, logistikai ir paslaugų sektoriui, taip pat lengvesnes sąlygas investicijoms.

    Vis dėlto pats finansinis balansas nėra vienintelis narystės matas: įmokos į ES biudžetą ilgainiui natūraliai didėja augant ekonomikai, o dalis ES paramos reikalauja nacionalinio prisidėjimo. Nepaisant to, iki šiol Lenkija išlieka tarp daugiausia grynųjų ES lėšų gaunančių valstybių, o ES fondai laikomi vienu reikšmingiausių modernizacijos finansavimo šaltinių po 2004 metų.

  • Šiaulių regionas pirmauja pagal ES projektų tempą: 87 proc. lėšų procese, bet didžiausi darbai dar laukia

    Šiaulių regionas pirmauja pagal ES projektų tempą: 87 proc. lėšų procese, bet didžiausi darbai dar laukia

    Šiaulių regione ES investicinių projektų įgyvendinimas įgauna pagreitį: šiuo metu 87 proc. regionui suplanuotų lėšų jau yra procese, tai yra paraiškos pateiktos, vertinamos arba projektai vykdomi. Tačiau susitikimuose su ministerijų atstovais pabrėžiama, kad didžiausias darbymetis dar priešakyje, nes esminė investicijų dalis turės būti realizuota artimiausiais metais.

    Šiaulių miesto meras Artūras Visockas akcentavo, kad regiono plėtros tarybos startas ir projektų vadyba tapo pavyzdžiu kitoms savivaldybėms. Jo teigimu, sėkmę lemia ne vien miesto sprendimai, o viso regiono gebėjimas susitarti ir laiku spręsti kliūtis, kurios dažnai kyla dėl sudėtingų reikalavimų bei procedūrų.

    „Kad Šiauliams sekasi, tai čia jau žino visa Lietuva. Bet čia svarbu ne tik miestas, bet visas regionas: norime, kad visame krašte ES finansuojami projektai judėtų kuo sparčiau“, – sakė Artūras Visockas.

    Mažesnės investicijos vienam gyventojui

    Finansų ministerijos viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė atkreipė dėmesį į sanglaudos politikos logiką: ES investicijos pirmiausia skirtos mažinti regioninius skirtumus. Dėl to faktas, kad Šiaulių regionui tenkančios investicijos vienam gyventojui nėra didžiausios, gali būti vertinamas kaip santykinai stipresnės regiono padėties signalas.

    „Sanglaudos politikos esmė yra ta, kad būtų išlyginti skirtumai tarp regionų. Mažesnis investicijų skaičius rodo, kad jau dabar gyvenate geriau už kitus“, – sakė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

    Didžioji dalis darbų 2026–2027 metais

    Nors rodikliai rodo aktyvų procesą, posėdžio metu pažymėta, kad iki 2025 metų pabaigos priskirta tik apie 7 proc. visos numatytos investicijų apimties. Tai reiškia, kad likusi maždaug 93 proc. dalis realiai turės būti įgyvendinta per 2026–2027 metus, kai vienu metu sutaps rangų pirkimai, statybų grafikai, atsiskaitymai ir projektų užbaigimo terminai.

    Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vaidotas Jakštas pabrėžė, kad ministerijos kryptis yra stiprinti regionų savarankiškumą ir sprendimų priėmimą pagal principą iš apačios į viršų. Pasak jo, tai leistų regionams greičiau reaguoti į vietos poreikius ir tiksliau nukreipti investicijas ten, kur jos duoda didžiausią naudą gyventojams.

    „Mūsų tikslas pilnai įgyvendinti principą iš apačios į viršų ir kad sprendimus priimtų regionai, kur reikia ir kaip reikia investuoti“, – sakė Vaidotas Jakštas.

    Žvilgsnis į 2028–2034 metų etapą

    Lygiagrečiai su dabartinių projektų įsibėgėjimu Šiaulių regionas rengiasi ir kitam ES finansavimo laikotarpiui, kuris numatytas 2028–2034 metais. Diskusijose akcentuojamos kryptys, kurios tampa vis svarbesnės visoje Europoje: klimato kaitos mažinimas ir prisitaikymas, socialinės atskirties mažinimas, didesnis bendruomenių įtraukimas bei efektyvesnis skirtingų fondų derinimas.

    Viceministrai taip pat ragino regioną planuojant ateities investicijas aktyviau įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius, ypač verslą ir nevyriausybines organizacijas. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų padės išvengti vėlavimų ir sustiprins projektų poveikį, kai prasidės intensyviausias įgyvendinimo etapas.