CP v2

Tag: Sankcijos Rusijai

  • Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Europos sostinėse pastaroji savaitė priminė diplomatijos sprintą: nuo G7 susitikimo Prancūzijos Eviane iki įkaitusio Briuselio, kur Europos Vadovų Taryba derino pozicijas dėl Ukrainos karo, sankcijų ir tolesnių saugumo garantijų. Šį kartą užkulisiuose išryškėjo dvi linijos: Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pastangos sutelkti sąjungininkus ir naujas ES bandymas neprarasti balso kalbantis apie galimas derybas.

    G7 susitikime Eviane vienu iš svarbiausių rezultatų tapo politinis signalas, kad parama Ukrainai išlieka darbotvarkės centre, o spaudimas Rusijai nemažėja. Europos diplomatai tai vertino kaip bandymą išvengti ankstesnių viršūnių susitikimų scenarijaus, kai nesutarimai tarp sąjungininkų nustelbdavo bendrus sprendimus.

    Greta Ukrainos temos ryškėjo ir platesnis kontekstas: energetikos rinkų jautrumas geopolitinėms įtampoms ir didžiųjų valstybių noras užkirsti kelią naujam eskalacijos ratui Artimuosiuose Rytuose. Tokie sprendimai Europai svarbūs ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai, nes naftos bei dujų kainų svyravimai tiesiogiai atsiliepia infliacijai ir pramonės konkurencingumui.

    Netikėtas kanalas su Maskva

    Didžiausią diskusiją Briuselyje sukėlė žinia, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa inicijavo diplomatinį kontaktą su Rusija, o apie jį iš anksto nebuvo plačiai informuotos visos ES valstybės narės. Nors pats kontaktas formaliai nereiškia derybų pradžios, daliai sostinių jis pasirodė kaip nukrypimas nuo po plataus masto invazijos į Ukrainą įtvirtintos praktikos riboti ryšius su Kremliumi.

    ES diplomatijoje tokie kanalai dažnai vertinami kaip instrumentas, o ne nuolaida: jie gali būti reikalingi krizių valdymui, apsikeitimui technine informacija ar signalų perdavimui, ypač kai sprendžiami Europos saugumo architektūros klausimai. Kita vertus, bet koks kontaktas su Maskva tampa politiškai jautrus, nes Rusija jį gali išnaudoti propagandiškai, pateikdama kaip Vakarų „nuovargio“ ar spaudimo mažėjimo įrodymą.

    Kodėl laikas dabar?

    Diskusijos dėl kontaktų su Rusija atsinaujino ir dėl pasikeitusio tarptautinio fono: JAV politika Rusijos atžvilgiu gali būti mažiau nuspėjama, o europiečiai vis dažniau akcentuoja, kad sprendimai dėl taikos Europoje negali būti priimami be Europos. Tai reiškia, kad ES ieško būdų turėti ne tik poziciją, bet ir realius svertus bei komunikacijos mechanizmus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaraisiais mėnesiais taip pat ragino partnerius išlaikyti spaudimą Rusijai ir kartu būti pasirengusiems procesams, kurie leistų patikrinti Maskvos ketinimus. Tokia taktika siekia vieno tikslo: parodyti, ar Rusija iš tiesų pasirengusi rimtam dialogui, ar tik ieško pauzės persigrupuoti.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai yra pabrėžusi, kad bet kokie svarstymai apie derybų mandatą galimi tik tuomet, jei procesą veda Ukraina ir jei jis neprieštarauja jos saugumo interesams. Briuselyje tai verčiama į praktinį klausimą: kas ES vardu turėtų sėdėti prie stalo, jei derybų formatas apskritai atsirastų.

    Kas kalbės Europos vardu?

    Ši dilema nėra vien protokolinė. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atstovauja 27 valstybių narių politinei krypčiai, ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas koordinuoja bendrą užsienio politiką, o didžiosios Europos valstybės, turinčios karinių pajėgumų ir galinčios prisidėti prie saugumo garantijų, neišvengiamai siekia lemiamo vaidmens.

    Tokioje sandaroje Costa inicijuotas kontaktas tapo katalizatoriumi viešai diskusijai, kuri anksčiau dažnai vykdavo tik kabinetuose. Pagrindinis klausimas, kurį kelia diplomatai, lieka tas pats: kokiam tikslui ES naudos komunikacijos kanalą, kaip išvengs vidinių nesutarimų ir kaip užtikrins, kad bet koks procesas stiprintų, o ne silpnintų paramą Ukrainai.

    Kol kas Briuselis siunčia signalą, kad kontaktas savaime nėra krypties keitimas. Tačiau jis rodo, jog ES rengiasi scenarijams, kuriuose vien sankcijų ir paramos paketų nepakaks, o reikės ir koordinuotos politinės strategijos, apimančios spaudimą, atgrasymą ir aiškų planą, kas ir kaip atstovaus Europai, jei skambučiai taps reguliaria praktika.

    „Atidaryti diplomatinį kanalą nereiškia pradėti derybas, tačiau be kanalo Europa rizikuoja būti nustumta į šalį“, – sakė ES diplomatinėse diskusijose dalyvaujantis pareigūnas.

  • Kaja Kallas ragina Airiją išsiaiškinti: ar aliuminio oksidas iš Europos pasiekia Rusijos ginkluotę?

    Kaja Kallas ragina Airiją išsiaiškinti: ar aliuminio oksidas iš Europos pasiekia Rusijos ginkluotę?

    Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas Dubline paragino Airiją „tiksliai išsiaiškinti faktus“ dėl aliuminio oksido eksporto į Rusiją. Pasak jos, ES turi užverti spragas, kad europietiškos žaliavos nepatektų į ginklų tiekimo grandines.

    Diskusija kilo dėl įtarimų, kad Airijoje pagamintas aliuminio oksidas gali būti naudojamas Rusijos kariniame pramonės komplekse, o galutinis metalas atsidurti ten, kur gaminami dronai ir raketos. Aliuminio oksidas, dažnai parduodamas kaip balti milteliai, yra pagrindinė žaliava aliuminiui gaminti.

    „Europa turi užverti visas spragas, sugriežtinti sankcijų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad įsipareigojimus lydėtų veiksmai“, – sakė Kaja Kallas.

    „Jokie europietiški produktai neturi atsidurti dronuose ir raketose, kurie žudo Ukrainos civilius“, – pridūrė ji.

    Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee po susitikimų patvirtino, kad pradėtas tyrimas dėl „Aughinish Alumina“ veiklos ir žadėjo tyrimo išvadas pateikti Europos Komisijai, kai tik jis bus baigtas. Ministrė pabrėžė, kad Airijos parama Ukrainai nesikeičia.

    „Labai aiškiai pasakiau, kad mūsų parama Ukrainai išlieka tvirta“, – sakė Helen McEntee.

    „Užtikrinsime, kad sprendimai, kurių reikės spaudžiant Rusiją, turės visą Airijos paramą“, – teigė ji.

    K. Kallas taip pat išreiškė pasitikėjimą Airijos pradėtu tyrimu, tačiau akcentavo, kad tokie atvejai parodo, kur sankcijų režime gali likti ne iki galo suvaldytų rizikų. Jos teigimu, ES tikslas yra užbaigti karą, o tai pasiekiama mažinant agresoriaus galimybes gauti lėšų ir medžiagų karui tęsti.

    Sankcijų paketas ir spragos

    Šis klausimas iškilo tą pačią dieną, kai Europos Komisija pristatė naują ekonominių sankcijų Rusijai pasiūlymą, apimantį, be kita ko, naftos prekybą, finansų sektorių, kriptoturto įmones ir kitus elementus. Vis dėlto aliuminio oksidas į paketą nepateko.

    Pasak K. Kallas, kai kurios valstybės narės palankiai vertintų draudimą eksportuoti aliuminio oksidą, tačiau bendro sutarimo tam dar nėra, nes sankcijoms ES lygiu būtinas vienbalsiškumas. Ukraina taip pat yra raginusi Bendriją greičiau spręsti dėl šios žaliavos.

    Situaciją Airijai apsunkina ir politinis laikas: šalis netrukus turi perimti ES Tarybos pirmininkavimą šešiems mėnesiams. Tai reiškia, kad bet kokie klausimai dėl sankcijų spragų, eksporto kontrolės ar galimo sankcijų apėjimo gali tapti ir reputaciniu išbandymu.

    Kas žinoma apie „Aughinish Alumina“

    Airijos institucijos tyrimą pradėjo po tarptautinių žurnalistinių tyrimų, kuriuose nagrinėtos verslo sąsajos tarp „Aughinish Alumina“ ir Rusijos aliuminio sektoriaus. Tyrimuose teigta, kad Airijoje pagaminta žaliava gali patekti į Rusijos lydymo įmones, o toliau – per prekybos grandines – į rinkas, kuriose veikia ir sankcionuoti gynybos pramonės gamintojai.

    Pažymima, kad žurnalistai siejo Airijos aliuminio oksidą su Rusijos prekybos grandine, tačiau ne su konkrečiu galutiniu produktu. Pati bendrovė viešai tvirtino, kad veikia teisėtai, nes ES sankcijos iki šiol draudė dalį aliuminio produktų, tačiau aliuminio oksidas nebuvo įtrauktas į draudžiamų prekių sąrašą.

    Įmonė yra nurodžiusi, kad eksportas į Rusiją sudarė apie 45 proc. jos pardavimų 2025 metais, o 2026 metais dalis gali išlikti panaši. Airijos vyriausybė savo ruožtu yra pabrėžusi, kad gamykla yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o galimi apribojimai galėtų paveikti darbo vietas ir kainų lygį.

    Šis atvejis išryškina platesnę ES dilemą: net ir plečiant sankcijų sąrašus, žaliavos ir tarpiniai produktai gali keliauti sudėtingomis grandinėmis, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik draudimams, bet ir įgyvendinimo kontrolei, atsekamumui bei rizikų vertinimui tiekimo grandinėse.

  • Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris pareiškė, kad ateityje, pasibaigus karui, Vokietija galėtų svarstyti ir rusiškų gamtinių dujų tiekimo atnaujinimą. Jo teigimu, apie energijos prekybą su Rusija iš esmės būtų įmanoma kalbėti tik tada, kai būtų pasiekta taika arba ilgalaikės paliaubos.

    Interviu Berlyne politikas pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra kuo greitesnis karo veiksmų sustabdymas, nes kasdien žūsta daug žmonių abiejose fronto pusėse. Kretschmeris priklauso CDU ir partijoje eina vicepirmininko pareigas, todėl jo pasisakymai atspindi dalies Vokietijos politinio elito diskusijas apie karo kainą ir paramos ribas.

    Parama Ukrainai ir sankcijų ribos

    Kretschmeris jau anksčiau ragino daugiau dėmesio skirti diplomatinėms pastangoms ir kritiškai vertino kai kurias karinės pagalbos formas, įskaitant toliašaudes raketas. Jo argumentas remiasi nuostata, kad Vokietija neturėtų tapti tiesiogine konflikto šalimi, o sprendimo reikia ieškoti platesniame tarptautiniame formate.

    Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, Saksonijos vadovas laikėsi dvejopo vertinimo: agresija prieš suverenią valstybę, jo žodžiais, negali likti nenubausta, nes tai kurtų pavojingą precedentą. Kartu jis pabrėžė, kad priemonės turi būti parinktos racionaliai, jog labiausiai neatsigręžtų prieš pačią Vokietiją ir nepakirstų ekonomikos atsparumo.

    Politikas akcentavo, kad ilgalaikė gynybos stiprinimo politika Europoje reikalauja finansinių išteklių, o tai tiesiogiai siejasi su konkurencinga ekonomika. Todėl, jo teigimu, svarbu vertinti, ar sankcijų architektūra nesukelia neproporcingų pasekmių pramonei, energijos kainoms ir viešiesiems finansams.

    Ukrainiečių pabėgėliai ir socialinė politika

    Atskira interviu dalis buvo skirta maždaug milijonui ukrainiečių, atvykusių į Vokietiją pasinaudojus ES laikinosios apsaugos mechanizmu. Kretschmeris kritiškai įvertino sprendimą suteikti karo pabėgėliams prieigą prie piliečių pašalpos, teigdamas, kad tokia schema gali mažinti paskatas greičiau įsilieti į darbo rinką.

    „Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Nyderlanduose įsidarbinimo rodikliai greitai pasiekė 70 ar 80 proc., o pas mus ilgai buvo 20 ar 30 proc. Tai nėra pabėgėlių problema, tai yra mūsų socialinės politikos problema“, – sakė Michaelis Kretschmeris.

    Jo vertinimu, efektyviausias sprendimas masinio atvykimo situacijose yra ES laikinosios apsaugos direktyva, nes ji suteikia teisę gyventi ir dirbti be ilgo prieglobsčio procedūrų kelio. Vis dėlto Kretschmeris atkreipė dėmesį, kad šio mechanizmo galiojimas artėja prie peržiūros, o politinėse diskusijose esą girdima, jog pratęsimas gali būti ribotas.

    Grįžimo į Ukrainą tema

    Kretschmeris taip pat tvirtino matantis, kad dalis Ukrainos teritorijų yra pakankamai saugios civiliam gyvenimui, todėl ateityje bus daugiau diskusijų apie savanorišką grįžimą. Jo teigimu, Ukrainai reikės žmonių ir paramos atstatymui, tačiau Vokietijos ir kitų šalių galimybės ilgai išlaikyti tokį pat paramos lygį nėra beribės.

    Kartu jis pabrėžė, kad sprendimai dėl paramos pabėgėliams ir savivaldybių finansavimo turi būti subalansuoti, nes vietos infrastruktūra patiria papildomą krūvį. Kretschmeris priminė, kad derybose dėl finansinių paketų žemės ir savivaldybės siekė didesnio užtikrinimo, jog kartu su gynybos ir užsienio politikos įsipareigojimais bus investuojama ir į ligonines, mokyklas bei kitas viešąsias paslaugas.

  • Jungtinė Karalystė laikinai švelnina sankcijas rusiškai naftai: įtampa dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino

    Jungtinė Karalystė laikinai švelnina sankcijas rusiškai naftai: įtampa dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sulaukė kritikos po sprendimo laikinai sušvelninti sankcijas reaktyviniams degalams ir dyzelinui, pagamintiems naudojant rusišką žaliavinę naftą. Oponentai teigia, kad tokios išimtys silpnina politinį signalą Maskvai, o Vyriausybė aiškina, jog tai būtina tiekimo stabilumui ir vartotojų apsaugai.

    Klausimas iškilo po to, kai buvo išduotos dvi tikslinės licencijos, leidžiančios pereinamąjį laikotarpį taikyti planuotam draudimui naftos produktams, pagamintiems trečiosiose šalyse, bet turintiems rusiškos kilmės žaliavos. Pasak Vyriausybės, tai esą trumpalaikė priemonė, skirta sklandžiai įgyvendinti naujas taisykles ir išvengti kainų šuolių bei tiekimo trikdžių.

    Sprendimą griežtai kritikavo konservatorių lyderė Kemi Badenoch, o proeuropietiški ir Ukrainą remiantys aktyvistai perspėjo, kad išimtys gali būti interpretuojamos kaip Vakarų ryžto silpnėjimas. Kritikai taip pat primena, kad didelė dalis Jungtinės Karalystės importuojamų rafinuotų naftos produktų gali būti susiję su rusiška žaliava per tarpininkaujančias rinkas.

    „Mes tai atlikome nerangiai, ir tai visiškai mano kaltė. Atsiprašau“, – sakė prekybos ministras Chrisas Bryantas.

    Ministras pabrėžė, kad išimtys esą laikinos ir bus sustabdytos, kai tik tai bus įmanoma, o bendras tikslas išlieka tas pats: griežtinti sankcijų režimą ir užkirsti kelią spragoms. Vis dėlto viešojoje erdvėje daug klausimų kelia tai, kodėl licencijos paskelbtos be platesnės komunikacijos ir ar apie pokyčius buvo iš anksto informuoti Ukrainos partneriai.

    Kontekstas taip pat susijęs su pastarųjų savaičių geopolitiniais sukrėtimais, kai Artimųjų Rytų įtampa didino nerimą dėl energijos išteklių logistikos ir kainų. Nors dalis analitikų teigia, kad situacija rinkose galėjo stabilizuotis, politinis sprendimo poveikis Londono reputacijai kaip tvirtos Kyjivo rėmėjos tema išlieka jautrus.

    Jungtinė Karalystė tiesioginį rusiškos anglies, dujų ir naftos importą uždraudė po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Tačiau rafinuotų produktų grandinėse ilgą laiką buvo įmanoma kilmę „atskiesti“ per trečiųjų šalių perdirbimą, todėl dalis politikų reikalauja ne laikinų išimčių, o kuo aiškesnio ir griežtesnio spragų uždarymo mechanizmo.

  • 20 ES sankcijų paketų ir netikėtas lūžis: Rusijos ekonomikoje – pirmieji rimti įtrūkimai

    20 ES sankcijų paketų ir netikėtas lūžis: Rusijos ekonomikoje – pirmieji rimti įtrūkimai

    Europos Sąjunga nuo 2022 metų vasario nuosekliai griežtina sankcijas Rusijai, siekdama apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą Ukrainoje. Priemonių paketas apima energetiką, finansų sektorių, prekybos ribojimus, technologijų eksportą ir asmenines sankcijas pareigūnams bei įmonėms.

    Po maždaug 20 sankcijų etapų Briuselyje vis dažniau kalbama apie pastebimus Rusijos ekonomikos silpnėjimo ženklus. Vis dėlto kartu pabrėžiama, kad sankcijų poveikį sunku atskirti nuo paties karo ekonomikos pasekmių ir vidaus politikos sprendimų.

    Rodikliai, kurių nebeignoruosi

    Rusijos Ekonominės plėtros ministerija skelbia, kad 2026 metų sausio–kovo mėnesiais ekonomika susitraukė 0,3 proc., tai pirmas fiksuotas nuosmukis nuo 2023 metų pradžios. Kartu pranešama apie didėjantį biudžeto deficitą, o infliacija, išliekanti apie 6 proc., spaudžia gyventojų perkamąją galią.

    Šalies centrinis bankas išlaiko labai aukštas palūkanas, siekdamas stabdyti kainų augimą, tačiau tai brangina skolinimąsi ir vėsina civilinę ekonomiką. Be to, finansų reguliuotojai vis garsiau kalba apie darbo jėgos trūkumą, kurį didina mobilizacija, emigracija ir perorientuota pramonė.

    ES lyderių signalai ir nauji planai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešuose pasisakymuose teigia, kad sankcijos vis labiau kanda Rusijos ekonomikai, o karo kaina vis aiškiau atsispindi gyventojų piniginėse. Panašiai kalba ir dalies ES valstybių ministrai, pabrėžiantys, kad spaudimas turi būti didinamas.

    „Taip, sankcijos daro skausmingą poveikį Rusijos ekonomikai, o karo kaina vis labiau gula ant žmonių pečių“, – sakė Ursula von der Leyen.

    ES taip pat ieško būdų, kaip sutelkti G7 partnerius dėl papildomų ribojimų, susijusių su Rusijos naftos logistika ir paslaugomis. Tokių priemonių tikslas yra didinti transportavimo sąnaudas, mažinti pelnus ir siaurinti galimybes apeiti jau galiojančius ribojimus.

    Kodėl Rusija dar nesugriuvo

    Nepaisant įtampos, Rusija kol kas išvengė scenarijų, kurių Vakarai labiausiai baiminosi pirmosiomis karo savaitėmis: ilgalaikės gilios recesijos, nekontroliuojamo valstybės nemokumo ar masinių protestų dėl staiga smukusio gyvenimo lygio. Analitikai tai aiškina karo ekonomikos modeliu, kai didžiulės valstybės išlaidos gynybai palaiko gamybą, užimtumą ir dalį vidaus paklausos.

    Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais Rusijos ekonomika gali augti apie 1,1 proc., o 2025 metais augimas siekė apie 1 proc. Tai nėra spartus tempas, tačiau jis rodo, kad ekonomika, nors ir tampa mažiau efektyvi bei labiau priklausoma nuo valstybės užsakymų, vis dar pajėgi palaikyti veiklą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sankcionuotos ekonomikos dažnai nesubyra greitai, tačiau ilgainiui prastėja jų produktyvumas, technologinė pažanga ir investicijų patrauklumas. Ilgalaikė rizika Rusijai siejama su ribota prieiga prie aukštųjų technologijų, brangstančiu finansavimu, mažėjančiomis atsargomis ir vis ryškesne dviejų greičių ekonomika, kurioje karinis sektorius auga, o civiliniai atsilieka.

    „Sankcionuotos ekonomikos dažnai išsilaiko ilgai: jos tiesiog nebeveikia taip gerai, bet retai žlunga staiga“, – sakė Chatham House asocijuotasis bendradarbis Timothy Ash.

    Artimiausią kryptį daug lems energijos eksporto pajamos ir tai, kaip griežtai bus užkardomi apėjimo keliai. ES diplomatai pabrėžia, kad spaudimas bus tęsiamas, nes derybose nematyti Rusijos pasirengimo realioms nuolaidoms.