Tag: Sankcijos Rusijai

  • ES patvirtino naujas sankcijas Rusijai: į sąrašą įtraukti „Wildberries“, „Ozon“ ir daugiau nei 40 bankų

    Europos Sąjunga patvirtino naują sankcijų paketą Rusijai, kuris jau įsigaliojo. Į ribojimų sąrašą šį kartą pateko ne tik finansų sektorius, bet ir ryškūs Rusijos e. prekybos bei su naftos sektoriumi siejami veikėjai.

    Kaip nurodoma, tarp sankcionuotų asmenų yra Tatiana Kim, siejama su platforma „Wildberries“, taip pat investuotojas Aleksandras Čačava, turintis ryšių su „Ozon“. Tai vienas pirmųjų atvejų, kai ES taip aiškiai išplėtė sankcijas įtakingiems Rusijos elektroninės prekybos atstovams.

    Naujasis paketas apima ir daugiau nei 40 Rusijos bankų bei kitų finansų institucijų. ES tikslas – dar labiau apriboti galimybes finansuoti Rusijos karą prieš Ukrainą, užkertant kelią papildomiems pinigų srautams.

    Sankcijos taip pat palietė vadinamąją „šešėlinę flotilę“ bei kelias su ja siejamas užsienio jurisdikcijose veikiančias įmones ir asmenis. Ribojimais siekiama mažinti galimybes apeiti jau galiojančias naftos eksporto ir prekybos priemones.

    E. prekyba: „Wildberries“ ir „Ozon“ sankcijų taikinyje

    Į sankcijų sąrašą įtraukta Tatiana Kim pristatoma kaip „Wildberries“ įkūrėja ir vadovė. ES nurodo, kad ši platforma veikia kaip tiekimo tinklas, susijęs su Rusijos kariuomene, sudarydama sąlygas prekiauti karinėmis prekėmis ir dvejopo naudojimo produktais.

    Ribojimai pritaikyti ir Aleksandrui Čačavai, kuris įvardijamas kaip investuotojas, turintis didžiausią dalį antroje pagal dydį Rusijos e. prekybos bendrovėje „Ozon“. Teigiama, kad ir ši įmonė prisideda prie tiekimo grandinių, sudarančių galimybes prekiauti karine įranga bei dvejopos paskirties prekėmis.

    Taip pat pažymima, kad Aleksandras Čačava turi akcijų „Yandex“ – didžiausioje Rusijos IT bendrovėje.

    Finansų sektorius ir „šešėlinė flotilė“

    Į sankcijų sąrašą patekus daugiau nei 40 Rusijos bankų ir finansų institucijų, joms taikomos papildomos priemonės, skirtos riboti finansavimą ir operacijų galimybes. Tokios priemonės laikomos vienu būdų mažinti karo ekonomikos atsparumą.

    Be to, ES nukreipė sankcijas į vadinamąją „šešėlinę flotilę“ – su neteisėtu Rusijos naftos gabenimu siejamus laivus, jų savininkus ar valdytojus, taip pat atskirus subjektus iš Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos, Seišelių ir Omano, kurie perka rusiškos kilmės naftos produktus.

    Propaganda ir kibernetinės atakos

    Į sąrašą įtraukta ir Maskvoje veikianti „Social Design Agency (SDA)“, kuri, ES vertinimu, vykdė plataus masto informacijos manipuliavimo operacijas. Nurodoma, kad jos veikla apėmė propagandos ir dezinformacijos sklaidą, taip pat kampanijas, nukreiptas prieš ES valstybes ir paramą Ukrainai.

    Teigiama, kad SDA veikla buvo susijusi ir su 2024 metų Europos Parlamento rinkimų laikotarpiu, o sankcijos pritaikytos ir 24 su šia agentūra siejamiems asmenims. Ribojimai paliestų asmenų sąraše minimi ir propagandos bei žiniasklaidos veikėjai.

    Atskiras blokas skirtas kibernetiniam saugumui: sankcijomis apimta prorusiška programišių grupė NoName057(16), kuri veikti pradėjo 2022 metų kovą. ES teigia, kad grupė siejama su DDoS atakomis prieš institucijas, kritinę infrastruktūrą ir privačias įmones Ukrainoje, JAV bei ES šalyse.

    Sankcionuotiems asmenims ir organizacijoms taikomas turto įšaldymas, draudimas atvykti į ES ar tranzitu kirsti jos teritoriją, o ES piliečiams ir įmonėms – draudimas jiems teikti lėšas.

  • ES pajėgos Viduržemio jūroje įlipo į įtariamą Rusijos „šešėlinio laivyno“ tankerį

    ES pajėgos Viduržemio jūroje įlipo į įtariamą Rusijos „šešėlinio laivyno“ tankerį

    Europos Sąjungos pajėgos Viduržemio jūroje šią savaitę įlipo į įtariamą Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaivį, pranešė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    Anot jos, penktadienį ES operacijos „Irini“ kariai patikrino tanklaivį „MV Midag“ ir patvirtino, kad jis plaukė su suklastota vėliava. Apie tai K. Kallas sekmadienį parašė socialiniuose tinkluose.

    Ji taip pat pabrėžė, kad ES ir toliau sieks trikdyti Rusijos „šešėlinio laivyno“ veiklą tiek jūroje, tiek diplomatinėmis priemonėmis. Kartu buvo užsiminta apie naujų sankcijų paketą.

    Pasak K. Kallas, ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį turėtų patvirtinti naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas į bankus, pirkėjus ir bendroves, remiančias „šešėlinį laivyną“.

    Kaip veikia Rusijos „šešėlinis laivynas“

    Rusija „šešėlinio laivyno“ laivus naudoja siekdama apeiti Vakarų sankcijas savo naftos pramonei. Tokia praktika leidžia tęsti naftos gabenimą, kai oficialiais kanalais tai daryti tampa sudėtinga.

    Straipsnyje aiškinama, kad sankcijoms apeiti pasitelkiamos sudėtingos nuosavybės schemos, vadinamosios patogios vėliavos bei kitos priemonės, skirtos užmaskuoti krovinio kilmę.

    K. Kallas taip pat pasidalijo vaizdais, kurie, kaip teigiama, rodo įlaipinimą į laivą.

    Operacija „Irini“ ir jos išplėstas mandatas

    Operacija „Irini“ pradėta 2020 metų kovą. Pagrindinė jos užduotis buvo užtikrinti Jungtinių Tautų nustatyto ginklų embargo Libijai laikymąsi Antrojo Libijos pilietinio karo kontekste.

    Iš pradžių operacijos mandatas apėmė kovą su neteisėta prekyba ginklais, informacijos rinkimą apie naftos kontrabandą, pastangas trikdyti žmonių kontrabandą bei Libijos institucijų, atsakingų už teisėsaugą ir paieškos bei gelbėjimo darbus, mokymus.

    2026 metų spalį operacijos „Irini“ mandatas pratęstas iki 2029 metų kovo 31 dienos. Tarp tikslų įvardyta ir ES interesų Viduržemio jūroje apsauga bei tolesnis indėlis į taiką ir stabilumą Libijoje.

    Vienu iš naujų operacijos uždavinių tapo ir pagalba „suvaržant“ Rusijos „šešėlinį laivyną“, nes, kaip teigiama, Viduržemio jūra jam yra svarbi tranzito ir perkrovimo zona.

  • Rusijos „šešėlinis laivynas“ Baltijoje vis dažniau plaukia su oficialia vėliava – kontrolės dilema

    Rusijos vadinamasis „šešėlinis laivynas“ Baltijos jūroje keičia taktiką: vis daugiau laivų renkasi plaukti atvirai, su oficialia Rusijos vėliava. Paradoksas tas, kad toks žingsnis, užuot palengvinęs, gali apsunkinti jų patikrinimus jūroje.

    Apie tai, remdamasis Danijos laivybos sektoriaus informacija, skelbia danų portalas opdateret.dk. Danijos laivų savininkų asociacija atkreipia dėmesį į augantį Rusijos vėliavą keliančių laivų skaičių ties Skageno pakrante.

    Asociacijos vertinimu, laivų vėliavų kaita gali būti susijusi su baime dėl griežtesnių patikrų Baltijos jūroje. Anksčiau tokie laivai dažniau slėpdavosi po neaiškiomis ar suklastotomis vėliavomis, tačiau dabar vis dažniau renkasi „legalumo“ įspūdį kuriančią schemą.

    Tai svarbu ir regiono valstybėms: Baltijos jūra tapo erdve, kurioje sankcijų vykdymas susiduria su praktiniais jūrinės teisės klausimais. Kuo daugiau laivų plaukia su oficialia valstybės, turinčios priėjimą prie jūros per savo uostus, vėliava, tuo sudėtingiau rasti aiškų pagrindą sustabdymui.

    Danai fiksuoja augimą ties Skagenu

    Danijos laivų savininkų asociacija nurodo, kad vien rugsėjį ties Skagenu užfiksuoti 75 krovininiai laivai su rusiškais atpažinimo ženklais. Skelbiama, kad tai sudaro 46 proc. visų sankcionuotų sąraše esančių laivų.

    Palyginimui, tuo pačiu mėnesiu metais anksčiau po Rusijos vėliava plaukė 18 proc. tokio tipo laivų. Nuo metų pradžios, asociacijos duomenimis, ties Skagenu suskaičiuoti 376 laivai su Rusijos vėliava.

    Taip pat teigiama, kad mažėja laivų, registruotų su suklastotomis vėliavomis (nuo 32 iki 12 proc.), ir tų, kurių vėliavos statusas neaiškus (nuo 16 iki 6 proc.).

    Kodėl oficiali vėliava gali trukdyti patikroms

    Danijos laivybos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad laivų, gabenančių sankcionuotą rusišką naftą, skaičius išlieka panašus kaip ir ankstesniais metais. Tačiau vis dažniau keičiasi ne krovinys, o formalus laivo statusas – vėliava.

    Iki šiol dažnas „šešėlinio laivyno“ bruožas buvo plaukiojimas su suklastotomis vėliavomis, neaiškaus statuso registracijomis ar trečiųjų šalių vėliavomis. Dabar, pasak danų, vis daugiau sankcionuotų sąrašuose minimų laivų matomi su oficialia Rusijos vėliava.

    Žiniasklaidoje akcentuojama, kad tai gali suteikti papildomą „apsaugą“: jūroje lengviau sustabdyti laivą, jei kyla įtarimų dėl jo vėliavos teisėtumo, tačiau tokio argumento nelieka, kai vėliava oficiali.

    Norvegijos atvejis parodė, kaip veikia patikros

    Vėliavos klausimas tampa praktišku instrumentu, kai kalbama apie patikrinimą jūroje. Danijos žiniasklaida pažymi, kad Baltijos regiono šalys siekia atidžiau stebėti laivus savo vandenyse, o neidentifikuota ar suklastota vėliava gali būti aiškesnis pagrindas sustabdymui.

    Tai iliustruoja atvejis prie Norvegijos krantų, kai spalį buvo sustabdytas sunkusis Kinijos transporto laivas „Ya Qing Hai Yang“. Laivas minimas kaip esantis sankcijų sąraše dėl sąsajų su rusiškų SGD tiekimu.

    Skelbta, kad tai buvo pirmasis žinomas atvejis, kai norvegai sustabdė ir patikrino laivą dėl suklastotos vėliavos. Ši istorija rodo, kodėl dalis laivų gali rinktis oficialią vėliavą – taip sumažinamas vienas iš akivaizdžiausių patikros „kabliukų“.

  • „Euroclear“ uždirbo 3,6 mlrd. eurų palūkanų iš įšaldytų Rusijos aktyvų: kur keliauja pinigai

    Belgijoje įsikūrusi atsiskaitymų ir vertybinių popierių depozitoriumo institucija „Euroclear“ pranešė, kad per 2026 metų sausio–rugsėjo laikotarpį gavo 3,6 mlrd. eurų palūkanų už įšaldytą Rusijos valstybės ir Rusijos centrinio banko turtą. Tai yra apie 6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    „Euroclear“ duomenimis, per 2025 metus palūkanos iš šių įšaldytų lėšų sudarė 5 mlrd. eurų, o dar metais anksčiau buvo pasiekusios 6,9 mlrd. eurų. Pati įšaldytų aktyvų bazė išlieka milžiniška, o jų generuojamos palūkanos tapo vienu realiausių finansinių šaltinių Ukrainos rėmimui.

    Pagal sankcijų režimą šiuo metu nėra teisinio pagrindo išmokėti ar grąžinti pačių įšaldytų aktyvų jų savininkams. Dėl to Europos Sąjungoje daugiausia dėmesio sutelkiama į ne pagrindinės sumos konfiskavimą, o į palūkanų ir kitų finansinių pajamų panaudojimą Ukrainai.

    Įšaldyta apie 185 mlrd. eurų

    „Euroclear“ vertinimu, 2025 metų pabaigoje įšaldytas turtas buvo įkainotas maždaug 185 mlrd. eurų. Portfelį sudaro įvairios finansinės priemonės, tarp jų ir valstybinės obligacijos bei indėliai keliomis valiutomis, kurie per laiką generuoja palūkanas.

    Europos Komisija ir dalis valstybių narių ne kartą kėlė idėją plačiau panaudoti su Rusija siejamus įšaldytus išteklius Ukrainos atstatymui. Tačiau pagrindinės sumos perėmimas išlieka teisiškai ir politiškai jautrus klausimas, nes galėtų sukurti tarptautinį precedentą ir išprovokuoti ilgus ginčus.

    Palūkanos keliauja į paramos fondą

    Esama praktika remiasi tuo, kad palūkanų pajamos pervedamos į Europos fondą, skirtą Ukrainai remti. Iki šiol į šį mechanizmą, remiantis „Euroclear“ pateikta informacija, pervesta apie 8 mlrd. eurų, o paskutinė 1,4 mlrd. eurų įmoka atlikta 2026 metų rugpjūtį.

    Maskva ne kartą reikalavo atšaukti turto įšaldymą ir ėmėsi teisinių veiksmų, nukreiptų prieš „Euroclear“. Dalies bylų nagrinėjimas vyko Rusijos teismuose, kitos bylos tęsiamos Belgijoje, o ginčų skaičius, tikėtina, didės, kol sankcijos išliks galioti.

    Numatytos lėšos galimiems ieškiniams

    Vertindama rizikas dėl būsimų pretenzijų ir galimų kompensacijų, „Euroclear“ suformavo 162 mln. eurų rezervą. Šios lėšos skirtos padengti potencialias išlaidas, susijusias su teisiniais procesais ir galimais sprendimais ateityje.

    Finansų rinkų dalyviams ši situacija svarbi ir dėl kitos priežasties: ilgalaikiai ginčai, teisinis neapibrėžtumas bei politiniai sprendimai gali turėti įtakos tiek atsiskaitymų infrastruktūrai, tiek rizikos vertinimui. Kol kas Europos Sąjunga renkasi kelią, kuris leidžia realiai padėti Ukrainai, bet kartu mažina tikimybę, kad bus peržengtos tarptautinėje teisėje ginčijamos ribos.

  • Rusija mažina aukso rezervus: parduota 62 tonos, atsargos nukrito iki žemiausio lygio nuo 2019 metų

    Rusijos centrinis bankas per 2026 metus pardavė 62 tonas aukso iš valstybinių atsargų, o bendras rezervų dydis sumažėjo iki 2 264 tonų. Tai žemiausias fiksuotas lygis nuo 2019 metų, kai auksas taip pat buvo naudojamas finansiniam spaudimui mažinti.

    Šie pardavimai vyksta Rusijai tęsiant karinę agresiją prieš Ukrainą, o biudžeto pajamos vis dažniau remiamos ne tik energijos ištekliais, bet ir greitai realizuojamu turtu. Auksas tokioje schemoje ypač patrauklus, nes jį galima parduoti tarptautinėse rinkose ir taip gauti likvidžių lėšų.

    Pagal skelbiamus skaičiavimus, 62 tonų aukso pardavimo vertė siekė apie 7 400 000 000 eurų. Tai reikšminga suma, turint omenyje, kad daliai Rusijos finansų sistemos taikomi apribojimai, o tarptautiniai atsiskaitymai sudėtingėja dėl sankcijų ir bankinių kanalų kontrolės.

    Pardavimai ir karo biudžetas

    Iki plataus masto karo pradžios Rusijos biudžetas daugiausia rėmėsi naftos ir dujų eksportu, tačiau tęsiantis konfliktui atsirado poreikis diversifikuoti finansavimo šaltinius. Auksas šiuo atveju tampa papildomu rezervu, kurį galima paversti pinigais greičiau nei dalį kitų turto formų.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad auksas taip pat gali būti naudojamas atsiskaitymams, kai tradiciniai bankiniai pervedimai tampa lėtesni ar rizikingesni. Tokia praktika didina aukso, kaip alternatyvaus atsiskaitymo instrumento, svarbą šalyse, kurios siekia apeiti finansinius ribojimus.

    Kiek aukso Rusija išgauna pati?

    Vien pardavimai iš atsargų nebūtų įmanomi be vietinės gavybos, o Rusija išlieka viena didžiausių aukso gamintojų pasaulyje. Vertinimai rodo, kad 2026 metais Rusija gali išgauti apie 345 tonas aukso, kai 2025 metais gavyba siekė apie 330 tonų.

    Oficialioji Maskva viešai akcentuoja tikslą didinti kasybą, nes tai leidžia ne tik palaikyti pramonės apimtis, bet ir generuoti eksportui tinkamą žaliavą. Auganti gavyba reiškia, kad net ir mažėjant rezervams, aukso srautas į rinką gali išlikti stabilus.

    Kur keliauja rusiškas auksas?

    Dalis aukso sandorių siejama su Azijos rinkomis, kuriose metalo prekyba išlieka aktyvi, o paklausa didelė tiek finansų institucijoms, tiek pramonei. Minimi ir atsiskaitymai per regioninius prekybos bei kliringo mechanizmus, o tarp pirkėjų įvardijamos ir didelės valstybinės institucijos, įskaitant Kinijos centrinę bankinę sistemą.

    Tokia kryptis leidžia Rusijai ieškoti alternatyvių realizavimo kanalų, kai Vakarų rinkose taikomi apribojimai ir didesnė reputacinė rizika. Kuo daugiau prekybos persikelia į regionus, kuriuose sankcijų laikymasis nevienodas, tuo lengviau užtikrinti aukso pardavimų tęstinumą.

    Afriškas faktorius ir sankcijų apeinimas

    Analitikai taip pat išskiria Rusijos aktyvėjimą kai kuriose Afrikos valstybėse, ypač Sahelio regione, kur saugumo ir politiniai susitarimai dažnai eina kartu su prieiga prie gamtos išteklių. Tokiose šalyse kaip Burkina Fasas aukso gavybos apimtys siekia dešimtis tonų per metus, o vietos valdžios sprendimai keisti partnerius atveria erdvės Maskvos įtakai.

    Rusijai tai reiškia papildomą galimybę gauti lengvai parduodamų aktyvų, kurie tarptautinėje rinkoje paprastai išlieka paklausūs. Kartu tai didina riziką, kad aukso tiekimo grandinės bus naudojamos sankcijų apėjimui, o kilmės ir tarpininkavimo grandys taps dar sunkiau patikrinamos.

    Kol tęsiasi karas, aukso pardavimai ir gavybos didinimas signalizuoja apie bandymą išlaikyti finansinį lankstumą. Tačiau mažėjant oficialioms atsargoms didėja klausimas, kiek ilgai šis modelis gali būti tvarus, jei biudžeto spaudimas ir karo sąnaudos nesumažės.

  • Trumpas skelbia susitarimą su Putinu dėl dyzelino: Europa kritikuoja, o kainų kritimas neaiškus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasiekęs susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl dyzelino tiekimo, kuris, anot Baltųjų rūmų šeimininko, turėtų prisidėti prie mažesnių degalų kainų. Vis dėlto energetikos rinkos analitikai ir dalis Europos politikų pabrėžia, kad skelbiami kiekiai yra per maži, jog greitai pakeistų situaciją JAV ar pasaulinėse rinkose.

    Trumpas viešai teigė, kad Rusija artimiausiu metu esą galėtų tiekti šimtus tūkstančių tonų dyzelino, o vėliau apimtis didinti. Tačiau rinkoje tokie srautai vertinami kaip trumpalaikis signalas rinkėjams, o ne sprendimas, galintis stabilizuoti kainas ilgesniam laikui.

    Kodėl susitarimas kelia abejonių?

    Energetikos sektoriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir optimistiškai vertinant paskelbtus skaičius, jie padengtų tik kelių dienų JAV dyzelino poreikį. Be to, realų poveikį riboja logistika: eksportui reikalingi laivybos pajėgumai, uostų infrastruktūra ir draudimo bei atsiskaitymų mechanizmai, kuriuos gali apsunkinti sankcijų režimai.

    Ekspertai taip pat primena, kad Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūra pastaraisiais metais patiria spaudimą dėl karo ir dažnų atakų prieš energetikos objektus. Tai didina riziką, kad pažadėti kiekiai gali būti neįgyvendinti arba atidėti, o tuomet politinis susitarimo efektas Vašingtone gali virsti reputacine problema.

    Europa įžvelgia politinę kainą

    Dalies Europos sostinių reakcija buvo kritiška: baiminamasi, kad toks žingsnis silpnina bendrą transatlantinę laikyseną Rusijos atžvilgiu ir siunčia dviprasmišką signalą dėl spaudimo Maskvai. Kai kurie Europos pareigūnai pabrėžė, kad kiekvienas papildomas finansinis srautas į Rusijos energetikos sektorių gali netiesiogiai stiprinti jos galimybes tęsti karą Ukrainoje.

    Viešojoje erdvėje skambėjo ir argumentas, kad Europai pačiai ne visur pavyko greitai atsisakyti rusiškų išteklių, todėl kritika JAV gali būti vertinama kaip politiškai jautri. Tuo pat metu Europos Sąjungoje tęsiamos diskusijos dėl importo ribojimų užkardymo spragų, kai rusiškos kilmės žaliava į Bendriją patenka per trečiąsias šalis.

    Ar degalų kainos iš tiesų mažės?

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad degalų kainas lemia ne vien papildomos dyzelino siuntos, o platesnis veiksnių rinkinys: naftos kaina, perdirbimo maržos, atsargų lygis, paklausos ciklai ir geopolitinės rizikos. Net ir gavus papildomų kiekių, trumpalaikis atpigimas gali būti ribotas, ypač jei išlieka įtampa svarbiuose logistikos maršrutuose.

    Trumpui degalų kainų tema yra politiškai itin reikšminga dėl vidaus politikos darbotvarkės ir rinkėjų lūkesčių, tačiau susitarimo su Rusija tvarumas priklausys nuo realių tiekimų, o ne nuo viešų pareiškimų. Jei pažadai nevirs apčiuopiamais srautais, kainų spaudimas gali išlikti, o JAV ir Europos santykiuose atsirasti papildomos įtampos.

  • Trumpas JT žada greitą karo Ukrainoje pabaigą: neatmeta sankcijų ir muitų Rusijai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė sieksiantis greitos karo Ukrainoje pabaigos. Jis leido suprasti, kad spaudimui Maskvai gali būti pasitelktos ne tik diplomatinės priemonės, bet ir ekonominiai svertai.

    Trumpas priminė, jog Kongresas priėmė įstatymą, kuris, anot jo, suteikia plačius įgaliojimus taikyti muitus, o prireikus ir sankcijas. Prezidentas šį instrumentą susiejo su tikslu mažinti karo intensyvumą ir spartinti sprendimus derybų keliu.

    „Turiu priimti svarbų sprendimą. Ar bus sudarytas susitarimas, ar bus pasirinktas kitas kelias, kad žudymas baigtųsi“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas ir Vakarų pusrutulis

    Daug dėmesio kalboje skirta Irano klausimui ir JAV veiksmams Vakarų pusrutulyje. Trumpas teigė, kad Teherano branduolinės ambicijos, jo vertinimu, kelia grėsmę tarptautiniam saugumui ir gali tapti priedanga išpuoliams bei destabilizacijai.

    Jis tvirtino, kad sprendimų dėl Irano neketina sieti su vidaus politine taktika ir ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti spaudimą Teheranui. Taip pat pabrėžė, kad JAV, jo žodžiais, nepatiria pažangios amunicijos trūkumo ir gali veikti ryžtingai.

    Kalbėdamas apie regioną, Trumpas dar kartą akcentavo, kad Vašingtonas netoleruos grėsmių Vakarų pusrutulyje. Jis minėjo Venesuelą ir Kubą, o kovą su narkotikų karteliais apibūdino kaip saugumo prioritetą, ypač JAV pasienyje su Meksika.

    Požiūris į DI ir tarptautines institucijas

    Kalboje nuskambėjo ir aiški žinutė dėl dirbtinis intelektas reguliavimo: Trumpas atmetė raginimus kurti globalų DI kontrolės mechanizmą. Jo teigimu, technologinė konkurencija yra strateginė, o tarptautinės taisyklės neturi riboti JAV galimybių šiame „lenktynių“ etape.

    Be to, prezidentas kritikavo dalį tarptautinių institucijų ir ypač griežtai pasisakė prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą. Jis ragino valstybes svarstyti pasitraukimą iš šios institucijos, teigdamas, kad JAV nepripažįsta jos jurisdikcijos amerikiečiams.

  • Prancūzijos ir Slovakijos veto įklampino ES sankcijų Rusijai pratęsimą: sprendimui liko savaitė

    Prancūzijos ir Slovakijos veto įklampino ES sankcijų Rusijai pratęsimą: sprendimui liko savaitė

    Veto privertė rinktis trumpą pratęsimą

    Europos Sąjungoje gilėja aklavietė dėl sankcijų Rusijai pratęsimo, kai Prancūzija ir Slovakija bendromis pastangomis toliau reikalauja iš sankcionuojamų asmenų sąrašo išbraukti verslininką Ališerą Usmanovą.

    Artėjant sankcijų galiojimo pabaigai ES šalių ambasadoriai, kaip kraštutinę priemonę, sutarė pratęsti jas tik vienai savaitei, iki rugsėjo 22 dienos. Taip siekiama laimėti laiko kompromisui, kurį blokuoja vienbalsiškumo reikalavimas.

    „Konsultacijos bus tęsiamos, o papildomos diskusijos vyks artimiausiu metu“, – sakė Airijos ES Tarybos pirmininkavimo atstovas.

    „Sąrašų atnaujinimas yra būtinas, kad toliau silpnintume Rusijos karo mašiną ir išlaikytume spaudimą tiems, kurie ją remia, įgalina ar iš jos pelnosi. Tai yra pirmininkavimo prioritetas“, – pridūrė jis.

    Kodėl Paryžius prisidėjo prie Bratislavos

    Diplomatai Briuselyje vis dar mėgina suprasti, kodėl Prancūzija netikėtai prisijungė prie Slovakijos ilgus metus trunkančių pastangų siekti, kad Ališeras Usmanovas būtų išbrauktas iš sąrašo. Sankcijų režimas apima beveik 3 000 asmenų ir subjektų, kuriems priskiriamas vaidmuo palaikant Rusijos karą prieš Ukrainą.

    Prancūzija, kaip nurodoma derybose, argumentuoja nacionalinio saugumo motyvais, tačiau detalių nepateikia. Vieno ES diplomato teigimu, Prancūzijos delegacija posėdžio metu savo pozicijos plačiau nepaaiškino.

    Kas yra sankcijų sąraše ir kas siūloma keisti

    Ališeras Usmanovas į sankcijų sąrašą buvo įtrauktas pirmosiomis plataus masto invazijos dienomis, ES institucijoms nurodant jo ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir interesus reikšminguose Rusijos ekonomikos sektoriuose. Pats Usmanovas šiuos teiginius neigia.

    Slovakija taip pat ne kartą kėlė klausimą dėl kito ryškaus oligarcho Michailo Fridmano. Dalis valstybių narių tokius prašymus vertina kaip politiškai motyvuotus ir iki šiol nenorėjo pritarti išbraukimui.

    Šių metų pradžioje žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tariamą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano laišką Slovakijos premjerui Robertui Ficui, kuriame prašoma prisidėti prie pastangų dėl Usmanovo. Dokumente taip pat minimos kelios valstybės, esą palaikančios tokį sprendimą.

    Vis dėlto nėra aišku, ar Prancūzijos pozicija tiesiogiai susijusi su užkulisine diplomatija ir lobizmu. Aišku tai, kad dviejų valstybių blokavimas suteikė procesui naują dinamiką ir apsunkino vienbalsį susitarimą.

    Kas rizikuojama, jei sprendimo nebus

    Valstybės narės siekia individualias sankcijas pratęsti 12 mėnesių, kad jų terminas sutaptų su ekonominių sankcijų paketu, kurį ES vadovai jau yra pratęsę metams. Trumpas vienos savaitės pratęsimas yra techninis sprendimas, skirtas išvengti teisinės spragos ir sankcijų režimo nutrūkimo.

    Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai kritikavo bandymus švelninti sankcijas atskiriems turtingiems Rusijos verslo veikėjams. Jo teigimu, būtent tokie asmenys turėtų imtis konkrečių žingsnių prieš karą, o ne siekti papildomų galimybių, kai Ukrainos ekonomika patiria Rusijos smurtą.

    „Usmanovas ir Fridmanas yra būtent tokie Rusijos verslo veikėjai, kurie turėtų rasti drąsos imtis konkrečių žingsnių prieš karą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    „Būtent tokiai Rusijos ekonomikai neturi būti suteikta papildomų galimybių tuo metu, kai Ukrainos ekonomika kenčia nuo Rusijos teroro ir Putino atsisakymo stabdyti karą“, – pridūrė jis.

    Artimiausiomis dienomis ES diplomatai tęs derybas, ieškodami formuluotės, kuri leistų atnaujinti sankcijų sąrašą ir kartu išsaugoti politinę vienybę. Jei kompromiso rasti nepavyks, rizika didėja ne tik sankcijų mechanizmo tęstinumui, bet ir ES patikimumui, kai kalbama apie nuoseklų spaudimą Kremliui.

  • Prancūzija stoja Slovakijos pusėn: ES užkulisiuose siekia išbraukti oligarchą Ališerą Usmanovą

    Prancūzija stoja Slovakijos pusėn: ES užkulisiuose siekia išbraukti oligarchą Ališerą Usmanovą

    Prancūzijos vyriausybė prisidėjo prie Slovakijos pastangų, kad iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo būtų išbrauktas Rusijos ir Uzbekistano verslininkas Ališeras Usmanovas. Apie tai pranešama, remiantis kelių deryboms artimų šaltinių informacija, o toks Paryžiaus žingsnis esą sukėlė kitų valstybių narių nepasitenkinimą.

    Usmanovas ES sankcionuojamas nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Sankcijų režimas apima turto įšaldymą, draudimą atvykti ir kitus ribojimus asmenims bei subjektams, siejamiems su Kremliaus politika ir karą palaikančia ekonomika.

    Sankcijų pratęsimas artėja prie termino

    ES sankcijos paprastai peržiūrimos ir pratęsiamos periodiškai, o artimiausias terminas – rugsėjo 15 dieną. Kad pratęsimas įsigaliotų, reikalingas vienbalsis valstybių narių pritarimas, todėl net viena šalis gali sustabdyti sprendimą ir priversti partnerius derėtis.

    Pasak diplomatinėse diskusijose dalyvaujančių asmenų, Slovakija ilgą laiką spaudžia dėl Usmanovo ir dar vieno oligarcho, Michailo Fridmano, išbraukimo. Iki šiol tokia pozicija buvo labiau siejama su Bratislava, tačiau Prancūzijos įsitraukimas signalizuoja platesnį nesutarimų lauką.

    Kodėl Usmanovo klausimas toks jautrus?

    Ališeras Usmanovas – Uzbekistane gimęs Rusijos milijardierius, turtus sukaupęs investuodamas į metalų ir kasybos sektorius, telekomunikacijas bei technologijas. Vakarų šalyse jis dažnai apibūdinamas kaip artimas Kremliaus aplinkai, o būtent tokie ryšiai yra vienas pagrindinių kriterijų, kodėl ES taiko individualias sankcijas.

    Dalies valstybių narių atstovai šį Paryžiaus žingsnį vertina kritiškai, ypač didėjant saugumo įtampai Europoje ir fiksuojant vis daugiau incidentų, siejamų su hibridinėmis grėsmėmis. Tokiose aplinkybėse bet kokios diskusijos apie sankcijų švelninimą tampa politiškai itin jautrios.

    „Tai sukėlė daug klausimų dėl motyvų – panašu, kad čia svarbūs ekonominiai argumentai. Kitos valstybės narės tokią logiką priima sunkiai“, – sakė ES diplomatas.

    Prancūzijos pozicija, kaip teigiama, buvo pristatyta kaip politinis kompromisas, kuriuo tikimasi sumažinti Slovakijos spaudimą dėl sankcijų pratęsimo. Vis dėlto tokia taktika gali ir apsunkinti bendrą susitarimą, nes kitos šalys nenori sukurti precedento, kai sankcijų sąrašas tampa derybų mainų objektu.

    ES ambasadoriai artimiausiomis dienomis planuoja tęsti konsultacijas dėl sankcijų pratęsimo. Prancūzijos nuolatinė atstovybė ES viešai pabrėžė, kad Paryžius remia sankcijų pratęsimą, tačiau detalių apie vykstančias diskusijas nekomentuoja, motyvuodama derybų konfidencialumu.

  • Ukraina ruošia keturias dideles privatizacijas: Lenkijos verslas pirmas ES atvirai rodo susidomėjimą

    Privatizacija karo sąlygomis

    Ukraina planuoja iki spalio pabaigos užbaigti bent keturis didelio masto privatizavimo sandorius, teigia Valstybinio turto fondo vadovas Dmytro Natalukha. Pasak jo, procesas nesustojo net vykstant plataus masto karui, o dalis sandorių jau anksčiau siekė šimtus milijonų eurų.

    Didelio masto privatizacija Ukrainoje apima aukcionus, kurių pradinė kaina prasideda maždaug nuo 5 000 000 eurų. Kartu kas savaitę vyksta ir mažesnio masto privatizavimo aukcionai, kurie, anot pareigūnų, administracine prasme vykdomi greičiau.

    Kokie objektai ruošiami pardavimui?

    Į šių metų rudens privatizavimo paketą patenka keli pramoniniai aktyvai, susiję su chemijos, trąšų ir žaliavų sektoriumi. Tarp jų minimas amoniako gamybos objektas netoli Odesos, strategiškai svarbioje Juodosios jūros pakrantės zonoje.

    Taip pat įvardijami chemijos pramonės pajėgumai Sumų regione, automobilių variklių cilindrų gamykla Konotopo apylinkėse ir įmonė, veikianti titano žaliavų bei komponentų grandinėje. Pareigūnų teigimu, kai kurie objektai orientuoti į eksportą ir turi ilgalaikius tarptautinius klientus.

    Nacionalizuotas Rusijos turtas ir teisinė rizika

    Ukraina taip pat aktyviau parduoda sankcionuotą ir nacionalizuotą turtą, perimtą iš Rusijos subjektų bei asmenų. Tokie aktyvai paprastai realizuojami atviruose internetiniuose aukcionuose, o surinktos lėšos, valdžios teigimu, nukreipiamos valstybės poreikiams.

    Vis dėlto investuotojai vertina ir teisinę riziką: buvę savininkai gali ginčyti nacionalizaciją teismuose, o Rusija gali siekti tarptautinių ieškinių. Ukrainos pusė argumentuoja, kad taikomi mechanizmai remiasi tarptautine praktika, naudota konfliktų metu, ir sieja ją su tarptautinėmis rezoliucijomis, kurios Rusiją įvardija agresore.

    Lenkijos įmonės – aktyviausios ES

    D. Natalukhos teigimu, Lenkijos įmonės šiuo metu yra pirmos Europos Sąjungoje, kurios tiesiogiai signalizuoja susidomėjimą didelio masto privatizacija Ukrainoje. Pasak jo, domėjimasis siejamas ne vien su pavieniais objektais, bet ir su platesniu ekonominiu abiejų šalių susiejimu.

    Ukrainos atstovai išskiria tris sritis, kuriose, jų vertinimu, Lenkijos verslas rodo daugiausia entuziazmo: sunkioji technika, chemijos pramonė ir farmacijos sektorius. Anot jo, dalis planuojamų investicijų būtų didelio masto, o viena galėtų patekti į mažesnės apimties privatizavimo kategoriją.

    Ko tikisi iš Europos Komisijos?

    Ukrainos pusė ragina Europos Komisiją aktyviau remti ES įmonių dalyvavimą privatizacijoje, ypač per rizikos pasidalijimo priemones. Svarbiausias prašymas – karo ir politinės rizikos draudimas, kuris, pasak pareigūnų, galėtų sumažinti investuotojų atsargumą.

    Ukraina argumentuoja, kad Europa turi finansinių instrumentų, galinčių prisidėti prie investicijų saugumo, įskaitant tarptautines plėtros ir investicijų institucijas. Kijevas tikisi, kad didesnis ES bendrovių įsitraukimas privatizavimo aukcionuose sustiprintų ekonominę integraciją ir prisidėtų prie šalies atsigavimo.