CP v2

Tag: Sankcijos Rusijai

  • Trumpas JT žada greitą karo Ukrainoje pabaigą: neatmeta sankcijų ir muitų Rusijai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė sieksiantis greitos karo Ukrainoje pabaigos. Jis leido suprasti, kad spaudimui Maskvai gali būti pasitelktos ne tik diplomatinės priemonės, bet ir ekonominiai svertai.

    Trumpas priminė, jog Kongresas priėmė įstatymą, kuris, anot jo, suteikia plačius įgaliojimus taikyti muitus, o prireikus ir sankcijas. Prezidentas šį instrumentą susiejo su tikslu mažinti karo intensyvumą ir spartinti sprendimus derybų keliu.

    „Turiu priimti svarbų sprendimą. Ar bus sudarytas susitarimas, ar bus pasirinktas kitas kelias, kad žudymas baigtųsi“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas ir Vakarų pusrutulis

    Daug dėmesio kalboje skirta Irano klausimui ir JAV veiksmams Vakarų pusrutulyje. Trumpas teigė, kad Teherano branduolinės ambicijos, jo vertinimu, kelia grėsmę tarptautiniam saugumui ir gali tapti priedanga išpuoliams bei destabilizacijai.

    Jis tvirtino, kad sprendimų dėl Irano neketina sieti su vidaus politine taktika ir ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti spaudimą Teheranui. Taip pat pabrėžė, kad JAV, jo žodžiais, nepatiria pažangios amunicijos trūkumo ir gali veikti ryžtingai.

    Kalbėdamas apie regioną, Trumpas dar kartą akcentavo, kad Vašingtonas netoleruos grėsmių Vakarų pusrutulyje. Jis minėjo Venesuelą ir Kubą, o kovą su narkotikų karteliais apibūdino kaip saugumo prioritetą, ypač JAV pasienyje su Meksika.

    Požiūris į DI ir tarptautines institucijas

    Kalboje nuskambėjo ir aiški žinutė dėl dirbtinis intelektas reguliavimo: Trumpas atmetė raginimus kurti globalų DI kontrolės mechanizmą. Jo teigimu, technologinė konkurencija yra strateginė, o tarptautinės taisyklės neturi riboti JAV galimybių šiame „lenktynių“ etape.

    Be to, prezidentas kritikavo dalį tarptautinių institucijų ir ypač griežtai pasisakė prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą. Jis ragino valstybes svarstyti pasitraukimą iš šios institucijos, teigdamas, kad JAV nepripažįsta jos jurisdikcijos amerikiečiams.

  • Prancūzijos ir Slovakijos veto įklampino ES sankcijų Rusijai pratęsimą: sprendimui liko savaitė

    Prancūzijos ir Slovakijos veto įklampino ES sankcijų Rusijai pratęsimą: sprendimui liko savaitė

    Veto privertė rinktis trumpą pratęsimą

    Europos Sąjungoje gilėja aklavietė dėl sankcijų Rusijai pratęsimo, kai Prancūzija ir Slovakija bendromis pastangomis toliau reikalauja iš sankcionuojamų asmenų sąrašo išbraukti verslininką Ališerą Usmanovą.

    Artėjant sankcijų galiojimo pabaigai ES šalių ambasadoriai, kaip kraštutinę priemonę, sutarė pratęsti jas tik vienai savaitei, iki rugsėjo 22 dienos. Taip siekiama laimėti laiko kompromisui, kurį blokuoja vienbalsiškumo reikalavimas.

    „Konsultacijos bus tęsiamos, o papildomos diskusijos vyks artimiausiu metu“, – sakė Airijos ES Tarybos pirmininkavimo atstovas.

    „Sąrašų atnaujinimas yra būtinas, kad toliau silpnintume Rusijos karo mašiną ir išlaikytume spaudimą tiems, kurie ją remia, įgalina ar iš jos pelnosi. Tai yra pirmininkavimo prioritetas“, – pridūrė jis.

    Kodėl Paryžius prisidėjo prie Bratislavos

    Diplomatai Briuselyje vis dar mėgina suprasti, kodėl Prancūzija netikėtai prisijungė prie Slovakijos ilgus metus trunkančių pastangų siekti, kad Ališeras Usmanovas būtų išbrauktas iš sąrašo. Sankcijų režimas apima beveik 3 000 asmenų ir subjektų, kuriems priskiriamas vaidmuo palaikant Rusijos karą prieš Ukrainą.

    Prancūzija, kaip nurodoma derybose, argumentuoja nacionalinio saugumo motyvais, tačiau detalių nepateikia. Vieno ES diplomato teigimu, Prancūzijos delegacija posėdžio metu savo pozicijos plačiau nepaaiškino.

    Kas yra sankcijų sąraše ir kas siūloma keisti

    Ališeras Usmanovas į sankcijų sąrašą buvo įtrauktas pirmosiomis plataus masto invazijos dienomis, ES institucijoms nurodant jo ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir interesus reikšminguose Rusijos ekonomikos sektoriuose. Pats Usmanovas šiuos teiginius neigia.

    Slovakija taip pat ne kartą kėlė klausimą dėl kito ryškaus oligarcho Michailo Fridmano. Dalis valstybių narių tokius prašymus vertina kaip politiškai motyvuotus ir iki šiol nenorėjo pritarti išbraukimui.

    Šių metų pradžioje žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tariamą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano laišką Slovakijos premjerui Robertui Ficui, kuriame prašoma prisidėti prie pastangų dėl Usmanovo. Dokumente taip pat minimos kelios valstybės, esą palaikančios tokį sprendimą.

    Vis dėlto nėra aišku, ar Prancūzijos pozicija tiesiogiai susijusi su užkulisine diplomatija ir lobizmu. Aišku tai, kad dviejų valstybių blokavimas suteikė procesui naują dinamiką ir apsunkino vienbalsį susitarimą.

    Kas rizikuojama, jei sprendimo nebus

    Valstybės narės siekia individualias sankcijas pratęsti 12 mėnesių, kad jų terminas sutaptų su ekonominių sankcijų paketu, kurį ES vadovai jau yra pratęsę metams. Trumpas vienos savaitės pratęsimas yra techninis sprendimas, skirtas išvengti teisinės spragos ir sankcijų režimo nutrūkimo.

    Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai kritikavo bandymus švelninti sankcijas atskiriems turtingiems Rusijos verslo veikėjams. Jo teigimu, būtent tokie asmenys turėtų imtis konkrečių žingsnių prieš karą, o ne siekti papildomų galimybių, kai Ukrainos ekonomika patiria Rusijos smurtą.

    „Usmanovas ir Fridmanas yra būtent tokie Rusijos verslo veikėjai, kurie turėtų rasti drąsos imtis konkrečių žingsnių prieš karą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    „Būtent tokiai Rusijos ekonomikai neturi būti suteikta papildomų galimybių tuo metu, kai Ukrainos ekonomika kenčia nuo Rusijos teroro ir Putino atsisakymo stabdyti karą“, – pridūrė jis.

    Artimiausiomis dienomis ES diplomatai tęs derybas, ieškodami formuluotės, kuri leistų atnaujinti sankcijų sąrašą ir kartu išsaugoti politinę vienybę. Jei kompromiso rasti nepavyks, rizika didėja ne tik sankcijų mechanizmo tęstinumui, bet ir ES patikimumui, kai kalbama apie nuoseklų spaudimą Kremliui.

  • Prancūzija stoja Slovakijos pusėn: ES užkulisiuose siekia išbraukti oligarchą Ališerą Usmanovą

    Prancūzija stoja Slovakijos pusėn: ES užkulisiuose siekia išbraukti oligarchą Ališerą Usmanovą

    Prancūzijos vyriausybė prisidėjo prie Slovakijos pastangų, kad iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo būtų išbrauktas Rusijos ir Uzbekistano verslininkas Ališeras Usmanovas. Apie tai pranešama, remiantis kelių deryboms artimų šaltinių informacija, o toks Paryžiaus žingsnis esą sukėlė kitų valstybių narių nepasitenkinimą.

    Usmanovas ES sankcionuojamas nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Sankcijų režimas apima turto įšaldymą, draudimą atvykti ir kitus ribojimus asmenims bei subjektams, siejamiems su Kremliaus politika ir karą palaikančia ekonomika.

    Sankcijų pratęsimas artėja prie termino

    ES sankcijos paprastai peržiūrimos ir pratęsiamos periodiškai, o artimiausias terminas – rugsėjo 15 dieną. Kad pratęsimas įsigaliotų, reikalingas vienbalsis valstybių narių pritarimas, todėl net viena šalis gali sustabdyti sprendimą ir priversti partnerius derėtis.

    Pasak diplomatinėse diskusijose dalyvaujančių asmenų, Slovakija ilgą laiką spaudžia dėl Usmanovo ir dar vieno oligarcho, Michailo Fridmano, išbraukimo. Iki šiol tokia pozicija buvo labiau siejama su Bratislava, tačiau Prancūzijos įsitraukimas signalizuoja platesnį nesutarimų lauką.

    Kodėl Usmanovo klausimas toks jautrus?

    Ališeras Usmanovas – Uzbekistane gimęs Rusijos milijardierius, turtus sukaupęs investuodamas į metalų ir kasybos sektorius, telekomunikacijas bei technologijas. Vakarų šalyse jis dažnai apibūdinamas kaip artimas Kremliaus aplinkai, o būtent tokie ryšiai yra vienas pagrindinių kriterijų, kodėl ES taiko individualias sankcijas.

    Dalies valstybių narių atstovai šį Paryžiaus žingsnį vertina kritiškai, ypač didėjant saugumo įtampai Europoje ir fiksuojant vis daugiau incidentų, siejamų su hibridinėmis grėsmėmis. Tokiose aplinkybėse bet kokios diskusijos apie sankcijų švelninimą tampa politiškai itin jautrios.

    „Tai sukėlė daug klausimų dėl motyvų – panašu, kad čia svarbūs ekonominiai argumentai. Kitos valstybės narės tokią logiką priima sunkiai“, – sakė ES diplomatas.

    Prancūzijos pozicija, kaip teigiama, buvo pristatyta kaip politinis kompromisas, kuriuo tikimasi sumažinti Slovakijos spaudimą dėl sankcijų pratęsimo. Vis dėlto tokia taktika gali ir apsunkinti bendrą susitarimą, nes kitos šalys nenori sukurti precedento, kai sankcijų sąrašas tampa derybų mainų objektu.

    ES ambasadoriai artimiausiomis dienomis planuoja tęsti konsultacijas dėl sankcijų pratęsimo. Prancūzijos nuolatinė atstovybė ES viešai pabrėžė, kad Paryžius remia sankcijų pratęsimą, tačiau detalių apie vykstančias diskusijas nekomentuoja, motyvuodama derybų konfidencialumu.

  • Ukraina ruošia keturias dideles privatizacijas: Lenkijos verslas pirmas ES atvirai rodo susidomėjimą

    Privatizacija karo sąlygomis

    Ukraina planuoja iki spalio pabaigos užbaigti bent keturis didelio masto privatizavimo sandorius, teigia Valstybinio turto fondo vadovas Dmytro Natalukha. Pasak jo, procesas nesustojo net vykstant plataus masto karui, o dalis sandorių jau anksčiau siekė šimtus milijonų eurų.

    Didelio masto privatizacija Ukrainoje apima aukcionus, kurių pradinė kaina prasideda maždaug nuo 5 000 000 eurų. Kartu kas savaitę vyksta ir mažesnio masto privatizavimo aukcionai, kurie, anot pareigūnų, administracine prasme vykdomi greičiau.

    Kokie objektai ruošiami pardavimui?

    Į šių metų rudens privatizavimo paketą patenka keli pramoniniai aktyvai, susiję su chemijos, trąšų ir žaliavų sektoriumi. Tarp jų minimas amoniako gamybos objektas netoli Odesos, strategiškai svarbioje Juodosios jūros pakrantės zonoje.

    Taip pat įvardijami chemijos pramonės pajėgumai Sumų regione, automobilių variklių cilindrų gamykla Konotopo apylinkėse ir įmonė, veikianti titano žaliavų bei komponentų grandinėje. Pareigūnų teigimu, kai kurie objektai orientuoti į eksportą ir turi ilgalaikius tarptautinius klientus.

    Nacionalizuotas Rusijos turtas ir teisinė rizika

    Ukraina taip pat aktyviau parduoda sankcionuotą ir nacionalizuotą turtą, perimtą iš Rusijos subjektų bei asmenų. Tokie aktyvai paprastai realizuojami atviruose internetiniuose aukcionuose, o surinktos lėšos, valdžios teigimu, nukreipiamos valstybės poreikiams.

    Vis dėlto investuotojai vertina ir teisinę riziką: buvę savininkai gali ginčyti nacionalizaciją teismuose, o Rusija gali siekti tarptautinių ieškinių. Ukrainos pusė argumentuoja, kad taikomi mechanizmai remiasi tarptautine praktika, naudota konfliktų metu, ir sieja ją su tarptautinėmis rezoliucijomis, kurios Rusiją įvardija agresore.

    Lenkijos įmonės – aktyviausios ES

    D. Natalukhos teigimu, Lenkijos įmonės šiuo metu yra pirmos Europos Sąjungoje, kurios tiesiogiai signalizuoja susidomėjimą didelio masto privatizacija Ukrainoje. Pasak jo, domėjimasis siejamas ne vien su pavieniais objektais, bet ir su platesniu ekonominiu abiejų šalių susiejimu.

    Ukrainos atstovai išskiria tris sritis, kuriose, jų vertinimu, Lenkijos verslas rodo daugiausia entuziazmo: sunkioji technika, chemijos pramonė ir farmacijos sektorius. Anot jo, dalis planuojamų investicijų būtų didelio masto, o viena galėtų patekti į mažesnės apimties privatizavimo kategoriją.

    Ko tikisi iš Europos Komisijos?

    Ukrainos pusė ragina Europos Komisiją aktyviau remti ES įmonių dalyvavimą privatizacijoje, ypač per rizikos pasidalijimo priemones. Svarbiausias prašymas – karo ir politinės rizikos draudimas, kuris, pasak pareigūnų, galėtų sumažinti investuotojų atsargumą.

    Ukraina argumentuoja, kad Europa turi finansinių instrumentų, galinčių prisidėti prie investicijų saugumo, įskaitant tarptautines plėtros ir investicijų institucijas. Kijevas tikisi, kad didesnis ES bendrovių įsitraukimas privatizavimo aukcionuose sustiprintų ekonominę integraciją ir prisidėtų prie šalies atsigavimo.

  • ES šalys pritaria vizų draudimui Rusijos kariams: Kallas sieja tai su Leipcigo dronų incidentu

    ES šalys pritaria vizų draudimui Rusijos kariams: Kallas sieja tai su Leipcigo dronų incidentu

    Europos Sąjungos valstybės narės rodo platų palaikymą judėti link visos ES masto draudimo išduoti vizas dabartiniams ir buvusiems Rusijos kariuomenės nariams, taip pat griežtinti taisykles Rusijos turistams. Tai po neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Viklou grafystėje Airijoje pareiškė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    Pasak jos, dalis šalių vis aiškiau vizas vertina kaip saugumo politikos instrumentą, ypač didėjant sabotažo ir hibridinių grėsmių rizikai Europos teritorijoje. Diskusijoms papildomo politinio svorio suteikė incidentas Leipcigo oro uoste, kurį Vokietija sieja su Maskva.

    Kas siūloma ir kodėl

    ES lygmeniu svarstoma schema apimtų draudimą išduoti trumpalaikes vizas asmenims, tarnavusiems Rusijos ginkluotosiose pajėgose nuo karo prieš Ukrainą pradžios. Kartu aptariamas ir platesnis turistinių vizų ribojimas, nors vizų politika daugeliu atvejų išlieka valstybių narių kompetencija.

    Ši tema glaudžiai siejama su sankcijų politika: Europos Komisija ankstesniame sankcijų pakete buvo siūliusi ambicingesnį draudimą, apimantį visus, prisidėjusius prie agresijos prieš Ukrainą. Derybų metu priemonė buvo susiaurinta, nes kai kurios valstybės kėlė praktinius įgyvendinimo klausimus, ypač dėl būtinybės vertinti prašymus individualiai ir galimų teisminių ginčų.

    Leipcigo incidentas atgaivino diskusiją

    Vokietijai viešai priskyrus bandymą įvykdyti dronų ataką Leipcigo oro uoste Rusijai, dalis ES šalių tai pateikia kaip argumentą griežtinti įvažiavimo kontrolę. Vokietijos žiniasklaidoje skelbta, kad vienas įtariamųjų galėjo patekti į Šengeno erdvę su Italijos išduota viza, nors Baltijos šalyse esą turėjo kriminalinį įrašą.

    Kaja Kallas pabrėžė, kad šią informaciją dar turi patvirtinti arba paneigti Vokietijos institucijos, tačiau pati logika esą aiški: jei vizų režimas išnaudojamas piktavališkiems tikslams, tai tampa visos ES vidaus saugumo klausimu, o ne vien migracijos ar turizmo politika.

    „Jeigu tai pasitvirtins, tai labai aiškiai parodo, kad vizos gali tapti priemone žmonėms, kurie siekia pakenkti, patekti į Europos Sąjungą“, – sakė Kaja Kallas.

    Kas toliau: įgyvendinimo priemonės ir valstybių vaidmuo

    Pagal jau priimtą teisinį pagrindą draudimas ir sugriežtinimai negalėtų veikti vien deklaracijų lygiu: būtinos papildomos įgyvendinimo priemonės, kurios apibrėžtų, kaip konsulatai ir pasienio institucijos identifikuotų rizikingus pareiškėjus. Pareigūnai yra nurodę, kad Europos Komisija tokius techninius sprendimus planuoja pateikti rudenį.

    Tuo pat metu dalis ES valstybių pastaraisiais mėnesiais didino spaudimą griežtinti Rusijos turistams taikomas taisykles. Argumentuojama, kad karui Ukrainoje intensyvėjant ir augant grėsmėms Europoje, ankstesnė praktika, leidžianti palyginti laisvai keliauti turizmo tikslais, vis sunkiau suderinama su saugumo realijomis.

    Italijos valdžia, kuriai šiame kontekste teko dalis politinio dėmesio dėl minėtų žiniasklaidos pranešimų, iki publikavimo momento viešo komentaro nepateikė. Tolesnė diskusijos kryptis priklausys nuo to, kokius konkrečius kriterijus pasiūlys Europos Komisija ir ar valstybės narės sutars dėl vienodesnio taikymo visoje Šengeno erdvėje.

  • Zelenskis po susitikimo su Trumpu: Ukraina aptarė „Patriot“ raketų gamybos licenciją

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose buvo aptartos galimybės priartėti prie „Patriot“ sistemos perėmėjų raketų gamybos. Pasak Zelenskio, pokalbis apėmė licencijos klausimą ir kelias papildomas idėjas, kurios galėtų sustiprinti Ukrainos oro gynybą.

    Lyderių susitikimas truko apie valandą, o po jo Zelenskis socialiniuose tinkluose padėkojo Jungtinėms Valstijoms už paramą, pabrėždamas gyvybių apsaugos ir taikos siekio svarbą. Jis taip pat perdavė užuojautą dėl JAV respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo mirties, pažymėdamas jo nuoseklią paramą Ukrainai.

    Kas būtų licencijos suteikimas?

    Diskusijos dėl licencijos reikštų, kad Ukraina galėtų gauti teisę gaminti dalį „Patriot“ perėmėjų raketų komponentų ar net surinkti jas vietoje pagal JAV nustatytas technologines ir saugumo sąlygas. Tokia schema paprastai apima griežtą eksporto kontrolę, tiekimo grandinių patikrą ir ribojimus, kas ir kur gali būti gaminama.

    Jei susitarimas judėtų į priekį, tai galėtų sumažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo terminų ir suteikti daugiau lankstumo planuojant oro gynybos atsargas. Kartu tai būtų sudėtingas politinis ir pramoninis sprendimas, nes „Patriot“ perėmėjų gamyba yra jautri gynybos technologijų sritis, kuriai taikomi aukšti sertifikavimo reikalavimai.

    Platesnis kontekstas: ginkluotė ir pramonė

    Pastaraisiais mėnesiais JAV ir sąjungininkai vis dažniau kalba ne tik apie ginkluotės perdavimą, bet ir apie gamybos pajėgumų didinimą Europoje bei karo pramonės kooperaciją su Ukraina. Tai siejama su tuo, kad oro gynybos priemonės, ypač raketos perėmėjai, yra brangios ir gaminamos ribotais kiekiais, o poreikis išlieka didelis.

    Pasak Zelenskio, be licencijos klausimo buvo aptarta ir diplomatija. Jis teigė, kad svarbu atgaivinti diplomatinį procesą, o komandų lygmeniu bus suderintos tolesnės komunikacijos detalės.

    Artimiausi Zelenskio planai Vašingtone

    Ukrainos vadovas taip pat pranešė, kad dalyvaus senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvių ceremonijoje, o vėliau vyks į Kapitolijų. Ten planuojami susitikimai su Kongreso nariais, remiančiais įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai ir Iranui.

    Tokie vizitai Vašingtone paprastai vertinami kaip bandymas išlaikyti politinį dėmesį Ukrainos gynybos poreikiams ir užtikrinti, kad karinė bei finansinė parama būtų tęsiama. „Patriot“ tema šiame kontekste išlieka viena svarbiausių, nes oro gynyba laikoma kritine infrastruktūros ir miestų apsaugos grandimi.

  • Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Komisija ragina judėti pirmyn

    Europos Komisija atnaujino pastangas įtikinti ES valstybes nares pritarti Serbijos stojimo derybose naujam žingsniui ir atverti vadinamąjį 3 klasterį. Briuselis teigia, kad Belgradas pastaruoju metu padarė pakankamai pažangos, kad procesas galėtų pajudėti iš vietos.

    Šis klausimas vėl keliamas prieš ES ambasadorių diskusijas, kuriose Komisija pateikė argumentus, kodėl sprendimą būtų galima priimti 2026 metų liepą. Vis dėlto realus proveržis priklausys ne nuo Komisijos, o nuo vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Kodėl 3 klasteris buvo įšaldytas?

    Komisijos siūlymas atverti 3 klasterį pirmą kartą nuskambėjo dar 2021 metais, tačiau nuo tada jis įstrigęs dėl nuolat kartojamų abejonių. Tarp pagrindinių priežasčių nurodomi teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės, teismų nepriklausomumo ir demokratinių standartų klausimai.

    Prie jų prisideda ir Serbijos užsienio bei saugumo politikos suderinamumas su ES, taip pat santykių su Kosovu normalizavimo tema, kuri daugelio sostinių akimis išlieka kertine. Dėl to net ir fiksuojant pavienius patobulinimus, kai kurios šalys nenori skubėti.

    Kokius pokyčius akcentuoja Briuselis?

    Komisijos vertinime pabrėžiama, kad Serbija atsisakė dalies prieštaringai vertintų teismų sistemos pakeitimų ir ėmėsi žingsnių, kurie, Briuselio vertinimu, mažina ankstesnį nuosmukį šioje srityje. Taip pat išskiriami tam tikri judesiai dėl rinkimų teisės aktų ir žiniasklaidos reguliavimo.

    Dokumente nurodoma, kad Serbija esą įgyvendino reikšmingą dalį įsipareigojimų, kuriais siekta atsakyti į valstybių narių keliamas pastabas. Kartu pabrėžiama, kad dar reikalingas papildomas darbas tiek teismų reformos, tiek prokuratūros sistemos stiprinimo srityse.

    „Komisijos vertinimu, 2026 metų liepą 3 klasteris turėtų būti atvertas, nes šiuo metu užtikrinama bendra pusiausvyra, būtina šiam žingsniui“, – teigiama Komisijos informaciniame dokumente.

    Rusijos sankcijos ir politiniai signalai

    Vienas jautriausių klausimų išlieka Serbijos pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Komisija pažymi, kad Serbija iki šiol nėra suderinusi savo politikos su ES sankcijomis Rusijai, tačiau akcentuoja bendradarbiavimą užkardant sankcijų apėjimą ir tam tikrą paramą Ukrainai.

    Ši tema daugeliui ES šalių yra lakmuso popierėlis, rodantis, kiek kandidatė realiai artėja prie Bendrijos užsienio ir saugumo politikos. Papildomų klausimų kelia ir Belgrado ryšiai su Kinija, kuriuos Serbijos vadovybė viešai gynė aukšto lygio vizitų metu.

    Sprendimas priklausys nuo vienybės

    Nors Komisija bando suteikti politinį postūmį, ji negali apeiti taisyklės, kad stojimo derybų etapams reikalingas vieningas valstybių narių sprendimas. Dalis sostinių skeptiškai vertina, ar paskutiniai Serbijos žingsniai iš tiesų atsveria platesnes pastabas dėl demokratijos ir teisės viršenybės.

    Komisija signalizuoja, kad ir toliau aktyviai spaustų dėl reformų įgyvendinimo, tačiau kartu pripažįsta, kad nebaigtų darbų sąrašas išlieka. Tai reiškia, kad 3 klasterio atvėrimas gali tapti ne tik techniniu, bet ir aiškiu politiniu testu ES viduje.

  • Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Europos sostinėse pastaroji savaitė priminė diplomatijos sprintą: nuo G7 susitikimo Prancūzijos Eviane iki įkaitusio Briuselio, kur Europos Vadovų Taryba derino pozicijas dėl Ukrainos karo, sankcijų ir tolesnių saugumo garantijų. Šį kartą užkulisiuose išryškėjo dvi linijos: Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pastangos sutelkti sąjungininkus ir naujas ES bandymas neprarasti balso kalbantis apie galimas derybas.

    G7 susitikime Eviane vienu iš svarbiausių rezultatų tapo politinis signalas, kad parama Ukrainai išlieka darbotvarkės centre, o spaudimas Rusijai nemažėja. Europos diplomatai tai vertino kaip bandymą išvengti ankstesnių viršūnių susitikimų scenarijaus, kai nesutarimai tarp sąjungininkų nustelbdavo bendrus sprendimus.

    Greta Ukrainos temos ryškėjo ir platesnis kontekstas: energetikos rinkų jautrumas geopolitinėms įtampoms ir didžiųjų valstybių noras užkirsti kelią naujam eskalacijos ratui Artimuosiuose Rytuose. Tokie sprendimai Europai svarbūs ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai, nes naftos bei dujų kainų svyravimai tiesiogiai atsiliepia infliacijai ir pramonės konkurencingumui.

    Netikėtas kanalas su Maskva

    Didžiausią diskusiją Briuselyje sukėlė žinia, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa inicijavo diplomatinį kontaktą su Rusija, o apie jį iš anksto nebuvo plačiai informuotos visos ES valstybės narės. Nors pats kontaktas formaliai nereiškia derybų pradžios, daliai sostinių jis pasirodė kaip nukrypimas nuo po plataus masto invazijos į Ukrainą įtvirtintos praktikos riboti ryšius su Kremliumi.

    ES diplomatijoje tokie kanalai dažnai vertinami kaip instrumentas, o ne nuolaida: jie gali būti reikalingi krizių valdymui, apsikeitimui technine informacija ar signalų perdavimui, ypač kai sprendžiami Europos saugumo architektūros klausimai. Kita vertus, bet koks kontaktas su Maskva tampa politiškai jautrus, nes Rusija jį gali išnaudoti propagandiškai, pateikdama kaip Vakarų „nuovargio“ ar spaudimo mažėjimo įrodymą.

    Kodėl laikas dabar?

    Diskusijos dėl kontaktų su Rusija atsinaujino ir dėl pasikeitusio tarptautinio fono: JAV politika Rusijos atžvilgiu gali būti mažiau nuspėjama, o europiečiai vis dažniau akcentuoja, kad sprendimai dėl taikos Europoje negali būti priimami be Europos. Tai reiškia, kad ES ieško būdų turėti ne tik poziciją, bet ir realius svertus bei komunikacijos mechanizmus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaraisiais mėnesiais taip pat ragino partnerius išlaikyti spaudimą Rusijai ir kartu būti pasirengusiems procesams, kurie leistų patikrinti Maskvos ketinimus. Tokia taktika siekia vieno tikslo: parodyti, ar Rusija iš tiesų pasirengusi rimtam dialogui, ar tik ieško pauzės persigrupuoti.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai yra pabrėžusi, kad bet kokie svarstymai apie derybų mandatą galimi tik tuomet, jei procesą veda Ukraina ir jei jis neprieštarauja jos saugumo interesams. Briuselyje tai verčiama į praktinį klausimą: kas ES vardu turėtų sėdėti prie stalo, jei derybų formatas apskritai atsirastų.

    Kas kalbės Europos vardu?

    Ši dilema nėra vien protokolinė. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atstovauja 27 valstybių narių politinei krypčiai, ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas koordinuoja bendrą užsienio politiką, o didžiosios Europos valstybės, turinčios karinių pajėgumų ir galinčios prisidėti prie saugumo garantijų, neišvengiamai siekia lemiamo vaidmens.

    Tokioje sandaroje Costa inicijuotas kontaktas tapo katalizatoriumi viešai diskusijai, kuri anksčiau dažnai vykdavo tik kabinetuose. Pagrindinis klausimas, kurį kelia diplomatai, lieka tas pats: kokiam tikslui ES naudos komunikacijos kanalą, kaip išvengs vidinių nesutarimų ir kaip užtikrins, kad bet koks procesas stiprintų, o ne silpnintų paramą Ukrainai.

    Kol kas Briuselis siunčia signalą, kad kontaktas savaime nėra krypties keitimas. Tačiau jis rodo, jog ES rengiasi scenarijams, kuriuose vien sankcijų ir paramos paketų nepakaks, o reikės ir koordinuotos politinės strategijos, apimančios spaudimą, atgrasymą ir aiškų planą, kas ir kaip atstovaus Europai, jei skambučiai taps reguliaria praktika.

    „Atidaryti diplomatinį kanalą nereiškia pradėti derybas, tačiau be kanalo Europa rizikuoja būti nustumta į šalį“, – sakė ES diplomatinėse diskusijose dalyvaujantis pareigūnas.

  • Kaja Kallas ragina Airiją išsiaiškinti: ar aliuminio oksidas iš Europos pasiekia Rusijos ginkluotę?

    Kaja Kallas ragina Airiją išsiaiškinti: ar aliuminio oksidas iš Europos pasiekia Rusijos ginkluotę?

    Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas Dubline paragino Airiją „tiksliai išsiaiškinti faktus“ dėl aliuminio oksido eksporto į Rusiją. Pasak jos, ES turi užverti spragas, kad europietiškos žaliavos nepatektų į ginklų tiekimo grandines.

    Diskusija kilo dėl įtarimų, kad Airijoje pagamintas aliuminio oksidas gali būti naudojamas Rusijos kariniame pramonės komplekse, o galutinis metalas atsidurti ten, kur gaminami dronai ir raketos. Aliuminio oksidas, dažnai parduodamas kaip balti milteliai, yra pagrindinė žaliava aliuminiui gaminti.

    „Europa turi užverti visas spragas, sugriežtinti sankcijų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad įsipareigojimus lydėtų veiksmai“, – sakė Kaja Kallas.

    „Jokie europietiški produktai neturi atsidurti dronuose ir raketose, kurie žudo Ukrainos civilius“, – pridūrė ji.

    Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee po susitikimų patvirtino, kad pradėtas tyrimas dėl „Aughinish Alumina“ veiklos ir žadėjo tyrimo išvadas pateikti Europos Komisijai, kai tik jis bus baigtas. Ministrė pabrėžė, kad Airijos parama Ukrainai nesikeičia.

    „Labai aiškiai pasakiau, kad mūsų parama Ukrainai išlieka tvirta“, – sakė Helen McEntee.

    „Užtikrinsime, kad sprendimai, kurių reikės spaudžiant Rusiją, turės visą Airijos paramą“, – teigė ji.

    K. Kallas taip pat išreiškė pasitikėjimą Airijos pradėtu tyrimu, tačiau akcentavo, kad tokie atvejai parodo, kur sankcijų režime gali likti ne iki galo suvaldytų rizikų. Jos teigimu, ES tikslas yra užbaigti karą, o tai pasiekiama mažinant agresoriaus galimybes gauti lėšų ir medžiagų karui tęsti.

    Sankcijų paketas ir spragos

    Šis klausimas iškilo tą pačią dieną, kai Europos Komisija pristatė naują ekonominių sankcijų Rusijai pasiūlymą, apimantį, be kita ko, naftos prekybą, finansų sektorių, kriptoturto įmones ir kitus elementus. Vis dėlto aliuminio oksidas į paketą nepateko.

    Pasak K. Kallas, kai kurios valstybės narės palankiai vertintų draudimą eksportuoti aliuminio oksidą, tačiau bendro sutarimo tam dar nėra, nes sankcijoms ES lygiu būtinas vienbalsiškumas. Ukraina taip pat yra raginusi Bendriją greičiau spręsti dėl šios žaliavos.

    Situaciją Airijai apsunkina ir politinis laikas: šalis netrukus turi perimti ES Tarybos pirmininkavimą šešiems mėnesiams. Tai reiškia, kad bet kokie klausimai dėl sankcijų spragų, eksporto kontrolės ar galimo sankcijų apėjimo gali tapti ir reputaciniu išbandymu.

    Kas žinoma apie „Aughinish Alumina“

    Airijos institucijos tyrimą pradėjo po tarptautinių žurnalistinių tyrimų, kuriuose nagrinėtos verslo sąsajos tarp „Aughinish Alumina“ ir Rusijos aliuminio sektoriaus. Tyrimuose teigta, kad Airijoje pagaminta žaliava gali patekti į Rusijos lydymo įmones, o toliau – per prekybos grandines – į rinkas, kuriose veikia ir sankcionuoti gynybos pramonės gamintojai.

    Pažymima, kad žurnalistai siejo Airijos aliuminio oksidą su Rusijos prekybos grandine, tačiau ne su konkrečiu galutiniu produktu. Pati bendrovė viešai tvirtino, kad veikia teisėtai, nes ES sankcijos iki šiol draudė dalį aliuminio produktų, tačiau aliuminio oksidas nebuvo įtrauktas į draudžiamų prekių sąrašą.

    Įmonė yra nurodžiusi, kad eksportas į Rusiją sudarė apie 45 proc. jos pardavimų 2025 metais, o 2026 metais dalis gali išlikti panaši. Airijos vyriausybė savo ruožtu yra pabrėžusi, kad gamykla yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o galimi apribojimai galėtų paveikti darbo vietas ir kainų lygį.

    Šis atvejis išryškina platesnę ES dilemą: net ir plečiant sankcijų sąrašus, žaliavos ir tarpiniai produktai gali keliauti sudėtingomis grandinėmis, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik draudimams, bet ir įgyvendinimo kontrolei, atsekamumui bei rizikų vertinimui tiekimo grandinėse.

  • Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris pareiškė, kad ateityje, pasibaigus karui, Vokietija galėtų svarstyti ir rusiškų gamtinių dujų tiekimo atnaujinimą. Jo teigimu, apie energijos prekybą su Rusija iš esmės būtų įmanoma kalbėti tik tada, kai būtų pasiekta taika arba ilgalaikės paliaubos.

    Interviu Berlyne politikas pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra kuo greitesnis karo veiksmų sustabdymas, nes kasdien žūsta daug žmonių abiejose fronto pusėse. Kretschmeris priklauso CDU ir partijoje eina vicepirmininko pareigas, todėl jo pasisakymai atspindi dalies Vokietijos politinio elito diskusijas apie karo kainą ir paramos ribas.

    Parama Ukrainai ir sankcijų ribos

    Kretschmeris jau anksčiau ragino daugiau dėmesio skirti diplomatinėms pastangoms ir kritiškai vertino kai kurias karinės pagalbos formas, įskaitant toliašaudes raketas. Jo argumentas remiasi nuostata, kad Vokietija neturėtų tapti tiesiogine konflikto šalimi, o sprendimo reikia ieškoti platesniame tarptautiniame formate.

    Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, Saksonijos vadovas laikėsi dvejopo vertinimo: agresija prieš suverenią valstybę, jo žodžiais, negali likti nenubausta, nes tai kurtų pavojingą precedentą. Kartu jis pabrėžė, kad priemonės turi būti parinktos racionaliai, jog labiausiai neatsigręžtų prieš pačią Vokietiją ir nepakirstų ekonomikos atsparumo.

    Politikas akcentavo, kad ilgalaikė gynybos stiprinimo politika Europoje reikalauja finansinių išteklių, o tai tiesiogiai siejasi su konkurencinga ekonomika. Todėl, jo teigimu, svarbu vertinti, ar sankcijų architektūra nesukelia neproporcingų pasekmių pramonei, energijos kainoms ir viešiesiems finansams.

    Ukrainiečių pabėgėliai ir socialinė politika

    Atskira interviu dalis buvo skirta maždaug milijonui ukrainiečių, atvykusių į Vokietiją pasinaudojus ES laikinosios apsaugos mechanizmu. Kretschmeris kritiškai įvertino sprendimą suteikti karo pabėgėliams prieigą prie piliečių pašalpos, teigdamas, kad tokia schema gali mažinti paskatas greičiau įsilieti į darbo rinką.

    „Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Nyderlanduose įsidarbinimo rodikliai greitai pasiekė 70 ar 80 proc., o pas mus ilgai buvo 20 ar 30 proc. Tai nėra pabėgėlių problema, tai yra mūsų socialinės politikos problema“, – sakė Michaelis Kretschmeris.

    Jo vertinimu, efektyviausias sprendimas masinio atvykimo situacijose yra ES laikinosios apsaugos direktyva, nes ji suteikia teisę gyventi ir dirbti be ilgo prieglobsčio procedūrų kelio. Vis dėlto Kretschmeris atkreipė dėmesį, kad šio mechanizmo galiojimas artėja prie peržiūros, o politinėse diskusijose esą girdima, jog pratęsimas gali būti ribotas.

    Grįžimo į Ukrainą tema

    Kretschmeris taip pat tvirtino matantis, kad dalis Ukrainos teritorijų yra pakankamai saugios civiliam gyvenimui, todėl ateityje bus daugiau diskusijų apie savanorišką grįžimą. Jo teigimu, Ukrainai reikės žmonių ir paramos atstatymui, tačiau Vokietijos ir kitų šalių galimybės ilgai išlaikyti tokį pat paramos lygį nėra beribės.

    Kartu jis pabrėžė, kad sprendimai dėl paramos pabėgėliams ir savivaldybių finansavimo turi būti subalansuoti, nes vietos infrastruktūra patiria papildomą krūvį. Kretschmeris priminė, kad derybose dėl finansinių paketų žemės ir savivaldybės siekė didesnio užtikrinimo, jog kartu su gynybos ir užsienio politikos įsipareigojimais bus investuojama ir į ligonines, mokyklas bei kitas viešąsias paslaugas.