Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sulaukė kritikos po sprendimo laikinai sušvelninti sankcijas reaktyviniams degalams ir dyzelinui, pagamintiems naudojant rusišką žaliavinę naftą. Oponentai teigia, kad tokios išimtys silpnina politinį signalą Maskvai, o Vyriausybė aiškina, jog tai būtina tiekimo stabilumui ir vartotojų apsaugai.
Klausimas iškilo po to, kai buvo išduotos dvi tikslinės licencijos, leidžiančios pereinamąjį laikotarpį taikyti planuotam draudimui naftos produktams, pagamintiems trečiosiose šalyse, bet turintiems rusiškos kilmės žaliavos. Pasak Vyriausybės, tai esą trumpalaikė priemonė, skirta sklandžiai įgyvendinti naujas taisykles ir išvengti kainų šuolių bei tiekimo trikdžių.
Sprendimą griežtai kritikavo konservatorių lyderė Kemi Badenoch, o proeuropietiški ir Ukrainą remiantys aktyvistai perspėjo, kad išimtys gali būti interpretuojamos kaip Vakarų ryžto silpnėjimas. Kritikai taip pat primena, kad didelė dalis Jungtinės Karalystės importuojamų rafinuotų naftos produktų gali būti susiję su rusiška žaliava per tarpininkaujančias rinkas.
„Mes tai atlikome nerangiai, ir tai visiškai mano kaltė. Atsiprašau“, – sakė prekybos ministras Chrisas Bryantas.
Ministras pabrėžė, kad išimtys esą laikinos ir bus sustabdytos, kai tik tai bus įmanoma, o bendras tikslas išlieka tas pats: griežtinti sankcijų režimą ir užkirsti kelią spragoms. Vis dėlto viešojoje erdvėje daug klausimų kelia tai, kodėl licencijos paskelbtos be platesnės komunikacijos ir ar apie pokyčius buvo iš anksto informuoti Ukrainos partneriai.
Kontekstas taip pat susijęs su pastarųjų savaičių geopolitiniais sukrėtimais, kai Artimųjų Rytų įtampa didino nerimą dėl energijos išteklių logistikos ir kainų. Nors dalis analitikų teigia, kad situacija rinkose galėjo stabilizuotis, politinis sprendimo poveikis Londono reputacijai kaip tvirtos Kyjivo rėmėjos tema išlieka jautrus.
Jungtinė Karalystė tiesioginį rusiškos anglies, dujų ir naftos importą uždraudė po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Tačiau rafinuotų produktų grandinėse ilgą laiką buvo įmanoma kilmę „atskiesti“ per trečiųjų šalių perdirbimą, todėl dalis politikų reikalauja ne laikinų išimčių, o kuo aiškesnio ir griežtesnio spragų uždarymo mechanizmo.
