CP v2

Tag: Sankcijos

  • ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo patvirtinti sankcijas vadinamiesiems smurtaujantiems Izraelio naujakuriams Vakarų Krante. Apie tai Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį pranešė aukščiausia ES diplomatė Kaja Kallas, pabrėžusi, kad politinis susitarimas „jau seniai yra ant stalo“.

    Pasak K. Kallas, proveržis tapo realesnis po valdžios pasikeitimo Vengrijoje: naujoji vyriausybė signalizavo nebesirengsianti blokuoti priemonių, kurias anksčiau stabdė Viktoro Orbáno kabinetas. Dėl tokios pozicijos ES viduje ilgą laiką nepavyko užbaigti derinimų, nors dauguma valstybių narių sankcijoms pritarė.

    „Tikiuosi, kad pasieksime politinį susitarimą dėl sankcijų smurtaujantiems naujakuriams“, – sakė Kaja Kallas.

    Kalbėdama apie platesnius siūlymus dėl Izraelio, K. Kallas pripažino, kad šiuo metu ES šalys dar neturi pakankamos daugumos griežtesnėms priemonėms. Tarp svarstytų idėjų buvo ir žingsniai, susiję su prekybos ribojimu produkcijai iš Vakarų Kranto gyvenviečių, tačiau kelioms valstybėms toks kelias kol kas atrodo per toli siekiantis.

    Į Briuselį atvykę kai kurių šalių ministrai taip pat akcentavo, kad ES sprendimų priėmimas užtrunka, kai dalis narių laikosi atsargesnės linijos. Vis dėlto bendra nuostata, kurią viešai kartojo keli diplomatai, yra ta, kad smurtas ir ekstremizmas turi turėti politinių ir praktinių pasekmių.

    Jeigu sankcijos būtų patvirtintos, jos tikėtina apimtų konkrečius asmenis, siejamus su smurtu Vakarų Krante, ir galėtų reikšti kelionių ribojimus bei turto įšaldymą ES. Tokios priemonės paprastai nukreipiamos į individualius veikėjus, o ne į valstybę, siekiant aiškiai įvardyti atsakomybę ir kartu išlaikyti erdvę diplomatijai.

    ES diskusijos dėl Vakarų Kranto ir Gazos situacijos pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo, augant tarptautiniam spaudimui reaguoti į civilių saugumo ir humanitarinius iššūkius regione. Briuselyje pabrėžiama, kad net ir sutarus dėl sankcijų paketo, debatų dėl tolesnių priemonių ir jų apimties artimiausiu metu greičiausiai nemažės.

  • ES plečia sankcijas už Ukrainos vaikų deportacijas: kas įtraukta į sąrašą ir ką tai keičia

    ES plečia sankcijas už Ukrainos vaikų deportacijas: kas įtraukta į sąrašą ir ką tai keičia

    Europos Sąjunga gegužės 11 dieną patvirtino naujas sankcijas dėl, Bendrijos vertinimu, sistemingo ir neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo bei priverstinio perkėlimo. ES Taryba pranešė, kad į ribojamųjų priemonių sąrašą įtraukti 16 asmenų ir 7 subjektai.

    Pasak ES, sankcijos nukreiptos į pareigūnus ir struktūras, siejamas su nepilnamečių išvežimu į Rusiją ir į laikinai okupuotas teritorijas, taip pat su priverstine asimiliacija. Tarp minimų veiksmų įvardijami indoktrinavimas, militarizuotas ugdymas, neteisėtas įvaikinimas ir tapatybės duomenų keitimas.

    „Iš visų Rusijos karo siaubų Ukrainos vaikų deportavimas ir priverstinis perkėlimas yra vienas baisiausių nusikaltimų“, – sakė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas.

    Pagal ES sankcijų režimą į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o ES piliečiams ir bendrovėms draudžiama jiems suteikti lėšų ar ekonominių išteklių. Taip pat taikomas draudimas atvykti į ES arba vykti tranzitu per jos teritoriją.

    ES Tarybos teigimu, bendrai su vaikų pagrobimais ir priverstiniu išvežimu susijusių sankcionuotų asmenų ir subjektų skaičius jau viršija 130. Tai rodo, kad tema išlieka vienu iš ES užsienio politikos prioritetų, o spaudimas Rusijai didinamas ne tik karinės, bet ir humanitarinės atsakomybės klausimais.

    Ukraina skelbia iki šiol patvirtinusi daugiau nei 20 500 vaikų deportavimo atvejų. Tuo metu Jeilio universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorija yra nurodžiusi, kad realus skaičius gali siekti apie 35 000, o Rusijos institucijos įvairiuose pareiškimuose yra minėjusios gerokai didesnius skaičius.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pabrėžė, kad tai nėra atsitiktiniai karo padariniai. Jo teigimu, vaikams daromas spaudimas pamiršti savo kilmę ir kalbą, o tokia praktika esą nukreipta į Ukrainos tapatybės naikinimą.

    „Tai nėra šalutinis karo poveikis. Tai sąmoninga Rusijos politika, nukreipta į ukrainietiškos tapatybės naikinimą“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Sankcijos pritaikytos ir 7 subjektams, tarp jų nurodomos Rusijos federalinės institucijos, siejamos su Švietimo ministerija. ES vertinimu, jos, koordinuodamos veiklą su Maskvos paskirtomis okupacinėmis administracijomis, organizuoja programas, kuriose Ukrainos vaikai įtraukiami į prorusišką ideologinį ugdymą.

    Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė atkreipė dėmesį, kad priverstinis vaikų perkėlimas tarptautinėje teisėje siejamas su itin sunkiais nusikaltimais. Ji priminė, kad pagal Genocido konvenciją vaikų perkėlimas iš vienos grupės į kitą gali būti vertinamas kaip vienas iš genocido požymių.

    Kontekstą papildo ir tarptautiniai teisiniai procesai. Tarptautinis baudžiamasis teismas 2023 metais išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kaltinant jį karo nusikaltimu dėl neteisėto vaikų deportavimo ir perkėlimo.

    Gegužės 11 dieną ES taip pat surengė Tarptautinės koalicijos Ukrainos vaikų sugrąžinimui susitikimą, bendradarbiaudama su Kanada. Susitikimo tikslas – stiprinti diplomatinį spaudimą Rusijai, telkti paramą vaikų paieškai, tapatybės patikrinimui ir grąžinimo mechanizmams.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad praktinis vaikų sugrąžinimas išlieka sudėtingas, nes daliai nepilnamečių pakeičiami dokumentai, tapatybė įtraukiama į Rusijos registrus, o informacija apie jų buvimo vietą slepiama. Ukraina skelbia, kad sugrąžinta daugiau nei 2 000 vaikų, tačiau tūkstančių likimas vis dar nežinomas.

    ES signalas šiuo sprendimu yra dvejopas: pirma, sankcijomis siekiama didinti kainą asmenims ir institucijoms, kurios prisideda prie vaikų išvežimo ir asimiliacijos; antra, tarptautiniu mastu stiprinama nuostata, kad vaikų grąžinimas neturi tapti derybų objektu ir turi būti sprendžiamas kaip atskiras humanitarinis ir teisinis įsipareigojimas.

  • Rusijos kapitalas vis giliau Baltarusijoje: ką kontroliuoja Maskva ir ko Lukašenka dar neparduoda

    Rusijos verslo įtaka Baltarusijoje

    Rusija išlieka svarbiausia Baltarusijos prekybos partnerė, o abiejų šalių prekių apyvarta, viešai skelbiamais vertinimais, 2025 metais siekė apie 55 mlrd. eurų. Rusijos įmonės Baltarusijoje aktyviausiai investuoja į žemės ūkio perdirbimą, medienos sektorių, lengvąją pramonę ir statybines medžiagas, o Minskas tradiciškai remiasi rusiškų energijos išteklių tiekimu.

    Teisinės sąjunginės valstybės taisyklės supaprastina Rusijos įmonių patekimą į Baltarusijos rinką. Kartu didėja priklausomybė nuo rusiškos logistikos: dalis baltarusiškų krovinių nukreipiama per Rusijos uostus, o tokia schema tampa dar svarbesnė sankcijų sąlygomis.

    Energetika ir pramonė

    Ryškiausiai Rusijos įtaka matoma energetikoje ir sunkiojoje pramonėje, kur sprendimus dažnai lemia prieiga prie žaliavų, kreditų ir technologijų. Dujų sektoriuje „Gazprom“ jau seniai kontroliuoja dujų transportavimo infrastruktūros dalį per Baltarusijoje veikiančias struktūras, o tai suteikia Maskvai papildomų svertų.

    Lygiagrečiai plėtojami bendri projektai, susiję su mikroelektronika, staklių gamyba ir žemės ūkio technika, siekiant pakeisti Vakarų importą. Toks modelis gilina tiekimo grandinių susiejimą, o Baltarusijos įmonėms iš dalies leidžia veikti nepaisant ribojimų, tačiau didina priklausomybę nuo rusiškų subsidijų ir užsakymų.

    Mažmena, maistas, IT ir nekilnojamasis turtas

    Pasitraukus daliai Vakarų prekių ženklų, Baltarusijos mažmeninės prekybos nišas užėmė rusiški tinklai ir elektroninės prekybos platformos. Pokyčiai pastebimi ir paslaugų sektoriuje: rinkoje daugėja rusiškų maitinimo bei franšizių projektų, kurie plečiasi pasinaudodami bendra reguliacine erdve.

    Žemės ūkio ir maisto segmente Baltarusijoje fiksuotas kiaulininkystės apimčių mažėjimas, o tai sudarė palankesnes sąlygas rusiškai produkcijai. Tuo pat metu Baltarusija išlieka svarbi kai kurių rusiškų maisto produktų eksporto kryptis, o atskirų kategorijų importas tampa vis labiau koncentruotas.

    Augantis rusų kapitalo aktyvumas matomas ir IT srityje: Minske veiklą plečia arba įsitvirtina Rusijos technologijų bei finansų sektoriaus įmonės. Nekilnojamojo turto rinkoje taip pat fiksuojamas didesnis Rusijos piliečių aktyvumas: vertinimais, jų dalis Minsko būsto sandoriuose gali siekti apie 8–10 proc., kai anksčiau ji buvo kelis kartus mažesnė.

    Dalį pirkėjų motyvuoja investiciniai tikslai ir lūkesčiai dėl kainų augimo, kitus traukia mažesni ribojimai interneto paslaugoms. Skelbiamuose segmentuose dažnai minimos 55 000–130 000 eurų pirkimo ribos už butą, priklausomai nuo vietos ir įrengimo.

    Kas Baltarusijoje lieka neliečiama?

    Nors Rusijos verslo įtaka plečiasi, dalis baltarusiškos ekonomikos išlieka valstybės rankose, ypač strateginiai pramonės aktyvai. Buvęs Baltarusijos kultūros ministras ir buvęs ambasadorius Lenkijoje Pavelas Latuška teigia, kad procesą klaidinga vadinti visiška ekonomine inkorporacija, nes realybė esą gerokai sudėtingesnė.

    „Matome procesą, kurį daugelis klaidingai vadina visiška ekonomine inkorporacija, tačiau tikrasis vaizdas yra gerokai sudėtingesnis“, – sakė Pavelas Latuška.

    Jo vertinimu, po Vakarų bendrovių pasitraukimo rusų kapitalas aktyviau užėmė atsivėrusias nišas, tačiau svarbiausi pramonės gigantai ir strateginiai aktyvai tebėra Baltarusijos valstybės kontrolėje. Pasak Latuškos, Aliaksandras Lukašenka vengia plataus masto privatizacijos, nes valstybės valdomos įmonės jam yra politinės galios instrumentas.

    „Lukašenka bijo plataus masto privatizacijos, nes jam valstybės įmonės yra valdžios išlaikymo įrankis“, – sakė Pavelas Latuška.

    Pašnekovas pabrėžia, kad išimtys galimos, kai konkretaus turto strateginė reikšmė sumažėja, tačiau vadinamieji šeimos sidabrai, jo žodžiais, lieka griežtai prižiūrimi. Toks modelis reiškia, kad Rusijos įtaka gali augti per rinkos nišas ir priklausomybę nuo finansavimo, bet ne visuomet per tiesioginį pagrindinių aktyvų perėmimą.

    Scenarijus po valdžios kaitos

    Latuška teigia, kad rusų kapitalo buvimas nuosavybės struktūroje dar nepasiekė negrįžtamo lygio, todėl po politinių pokyčių Baltarusija galėtų gana greitai persiorientuoti į Europą. Jo nuomone, lemiamas veiksnys būtų ne vien pramonės įrenginiai, o žmonės, teisinės valstybės atkūrimas ir galimybė pritraukti Vakarų investicijas.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į Baltarusijos verslo diasporos vaidmenį ir teigia, kad Lenkijoje veikia apie 8 000 įmonių su baltarusišku kapitalu. Pasak jo, atkūrus teisės viršenybę, tokios įmonės ir europinės investicijos galėtų tapti pagrindiniu ekonomikos atsigavimo varikliu, o Lenkija būtų viena svarbiausių vartų Baltarusijos verslui į Europos rinką.

  • Japonija vėl perka rusišką naftą: dėl Artimųjų Rytų krizės ieškoma alternatyvių tiekimų

    Japonijos energetikos bendrovė „Idemitsu Kosan“ įsigijo rusiškos naftos krovinį, apie tai pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Tai jau antras atvejis per trumpą laiką, kai Japonijos įmonė grįžta prie pirkimų iš Rusijos, anksčiau panašų žingsnį žengė „Taiyo Oil“.

    Šie sprendimai siejami su išaugusiu neapibrėžtumu pasaulinėse energijos tiekimo grandinėse. Įtampa Artimuosiuose Rytuose didina rizikas laivybai ir logistikai, todėl valstybės ir įmonės ieško papildomų tiekimo maršrutų bei šaltinių.

    Rinkos spaudimas ir valdžios prašymas

    Pasak pranešimų, pirkimas įvyko valdžios prašymu: Japonijos Gamtos išteklių ir energetikos agentūra ragino įmones imtis veiksmų, kad būtų išlaikytas tiekimo stabilumas. „Idemitsu Kosan“ atstovas, cituotas Rusijos agentūros TASS, teigė, kad tikslas yra užtikrinti patikimas naftos produktų tiekimo apimtis.

    Japonijai tai jautrus klausimas, nes šalis beveik neturi savų energijos išteklių ir didelę dalį naftos importuoja. Kai logistikos grandinėje atsiranda papildomų rizikų, net ir pavieniai kroviniai tampa svarbia priemone amortizuoti kainų šuolius bei galimus tiekimo sutrikimus.

    „Sachalin-2“ ir sankcijų išimtys

    Skelbiama, kad krovinys atgabentas tanklaiviu „Voyager“, plaukiojančiu su Omano vėliava, o nafta yra „Sakhalin Blend“ tipo. Ji siejama su Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiu energetikos projektu Sachalin-2, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka „Gazprom“.

    Japonijos įmonės „Mitsui“ ir „Mitsubishi“ šiame projekte turi mažesnes dalis, todėl Tokio požiūris į šį tiekimo kanalą istoriškai buvo pragmatiškas. JAV anksčiau buvo pritaikiusi specialią sankcijų išimtį, leidžiančią teisėtai vykdyti prekybą nafta iš Sachalin-2, tačiau jos galiojimas yra ribotas laike.

    Kodėl Japonija ieško alternatyvų

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais Japonija smarkiai sumažino rusiškos naftos pirkimus, tačiau visiškai jų neatsisakė. Vyriausybė periodiškai svarstė mažesnių kiekių importą kaip saugumo priemonę, kai rinkoje daugėja sukrėtimų ir rizikų.

    Dabartinėje situacijoje Tokijas siekia diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų. Japonija tradiciškai didžiąją dalį naftos gauna iš Artimųjų Rytų, todėl bet kokie trikdžiai pagrindiniuose laivybos keliuose verčia aktyviau naudoti alternatyvius šaltinius, įskaitant tiekimą iš JAV ir kitų partnerių.

  • JAV iždas ragina „Binance“ griežtinti priežiūrą: tyrimai mini milijardą eurų srautų į Iraną

    JAV iždas ragina „Binance“ griežtinti priežiūrą: tyrimai mini milijardą eurų srautų į Iraną

    JAV Iždo departamentas pastarosiomis savaitėmis kreipėsi į „Binance“ ir pareikalavo laikytis sustiprintos atitikties priežiūros programos, kuri buvo numatyta po bendrovės susitarimų su JAV institucijomis. Šis žingsnis siejamas su žiniasklaidoje pasirodžiusiais teiginiais, kad per kriptovaliutų biržą galėjo judėti itin dideli srautai, susiję su Iranu.

    Remiantis viešai skelbta informacija, kalbama apie daugiau nei 1 000 000 000 eurų vertės pervedimus, kurie 2024 ir 2025 metais esą buvo susiję su Irano tinklais ar su Iranu siejamomis grupėmis. JAV pusė tokius signalus vertina per sankcijų vykdymo ir pinigų plovimo prevencijos prizmę, ypač įtempto geopolitinio fono sąlygomis.

    Kas yra priežiūros programa?

    Priežiūros programa paprastai reiškia nepriklausomo atitikties prižiūrėtojo darbą ir iš anksto sutartas taisykles, kaip įmonė turi teikti duomenis, dokumentus ir įrodymus apie rizikų valdymą. Tokie mechanizmai taikomi tada, kai institucijos nori įsitikinti, kad anksčiau nustatytos spragos realiai uždaromos, o ne tik deklaruojamos.

    „Binance“ viešai teigia bendradarbiaujanti su nepriklausomu prižiūrėtoju ir atsakingomis institucijomis, o priežiūrą vertinanti kaip būdą stiprinti kontrolės procedūras. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad į atitikties ir pinigų plovimo prevencijos funkcijas pastaraisiais metais investuoja daugiau išteklių, didina patikras ir greitina atsakymus į institucijų užklausas.

    Įtarimai dėl srautų ir vidaus tyrimų

    JAV žiniasklaidoje anksčiau pasirodė pranešimų, kad vidiniai tyrėjai buvo aptikę požymių apie galimus Iraną pasiekusius srautus, įskaitant paskyras, kurios galėjo būti pasiekiamos iš Irano. Taip pat skelbta apie įtariamus pervedimus į adresus, siejamus su Irano struktūromis.

    „Binance“ tokius teiginius yra ginčijusi ir neigusi, kad darbuotojai buvo atleisti dėl to, jog kėlė atitikties ar sankcijų laikymosi klausimus. Šiuo metu viešai nėra pateikta galutinio, institucijų patvirtinto vertinimo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų visų minimų srautų pobūdį.

    Politinis spaudimas ir rizikos kriptovaliutų rinkai

    JAV politikai, ypač Demokratų partijos atstovai Senate, pastaraisiais mėnesiais ragino Teisingumo departamentą ir Iždo departamentą įvertinti, ar „Binance“ pakankamai laikosi sankcijų režimų ir pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Vienas iš keliamų klausimų yra priežiūros priemonių efektyvumas ir tai, kaip greitai birža pateikia kritinius duomenis.

    Kriptovaliutų sektoriui tokie ginčai turi platesnę reikšmę: bankai, mokėjimų tarpininkai ir instituciniai klientai vis dažniau reikalauja aiškių atitikties garantijų. Praktikoje tai reiškia griežtesnes klientų pažinimo procedūras, aktyvesnį rizikingų jurisdikcijų filtravimą ir didesnę sandorių stebėseną, o didžiosioms biržoms tai tampa konkurenciniu veiksniu.

    Jeigu JAV institucijos nustatytų, kad priežiūros įsipareigojimai nevykdomi, tai galėtų reikšti papildomą reguliacinį spaudimą ar naujas sankcijas. Tuo pat metu rinka tikisi daugiau skaidrumo, nes būtent jis lemia, ar kriptovaliutų infrastruktūra gali išlaikyti prieigą prie tradicinių finansų kanalų.

  • „Rosnieft“ vėl bylinėjasi su Vokietija: ginčas dėl PCK Schwedt naftos perdirbimo gamyklos kontrolės

    „Rosnieft“ vėl bylinėjasi su Vokietija: ginčas dėl PCK Schwedt naftos perdirbimo gamyklos kontrolės

    Ieškinys dėl patikėtinio kontrolės

    Rusijos naftos koncernas „Rosnieft“ kreipėsi į teismą prieš Vokietijos valdžios institucijas, ginčydamas ilgalaikę kontrolę savo dukterinėse įmonėse šalyje ir su tuo susijusį valdymą PCK Schwedt naftos perdirbimo gamykloje Brandenburge.

    Kontrolę Vokietija perėmė po to, kai 2022 metais, Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, energetinis saugumas tapo vienu svarbiausių Berlyno prioritetų. PCK Schwedt laikoma strategiškai svarbia, nes tiekia degalus didelėms šalies rytų dalims.

    Ieškinys, apie kurį pranešė „Politico“, buvo pateiktas kovo pabaigoje. Juo iš esmės siekiama užginčyti valstybės sprendimą ir teisinę schemą, pagal kurią „Rosnieft“ valdomos įmonės Vokietijoje būtų prižiūrimos ne laikinai, o ilgesnį laiką.

    Teisinė schema pakeista

    Vasario mėnesį Vokietijos vyriausybė nusprendė, kad kontrolė bus tęsiama remiantis kitu teisiniu pagrindu nei iki tol. Vietoje energetinio saugumo reguliavimo buvo pasirinktas modelis, siejamas su užsienio prekybos ir mokėjimų reguliavimu, o valdymui numatytas atskiras patikėjimo mechanizmas.

    Toks posūkis svarbus, nes nuo jo priklauso, kiek plačias teises valstybė turi kištis į privačių akcininkų valdomą turtą, kaip ilgai tai gali trukti ir kokios kompensavimo ar teisinių ginčų rizikos atsiranda.

    Kas svarbu ne tik Vokietijai

    PCK Schwedt istorija tapo pavyzdžiu visai Europos Sąjungai, kaip spręsti dilemą dėl rusiško kapitalo strateginiuose objektuose. Viena vertus, valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo Rusijos išteklių ir įtakos, kita vertus, toks valdymas gali būti ginčijamas teismuose kaip nuosavybės teisių ribojimas.

    Teisininkai ir politikai, cituojami „Politico“, pažymi, kad naujas valdymo modelis gali kelti didesnę teisinę riziką nei aiškesnis sprendimas, pavyzdžiui, formalus išpirkimas ar nacionalizavimas pagal įstatymuose numatytas procedūras.

    „Federalinė vyriausybė prisiėmė didelę teisinę riziką“, – sakė Bundestago narys iš Žaliųjų Michaelas Kellneris.

    Jo vertinimu, aiškesnis nuosavybės klausimo sureguliavimas galėtų būti saugesnis kelias pačiai gamyklai ir jos darbuotojams. Kartu jis teigė, kad Rusija esą siekia daryti spaudimą Schwedt gamyklai, didindama neapibrėžtumą dėl jos ateities.

    Praktinis šio ginčo poveikis gali būti platesnis už vieną rafineriją: teismų sprendimai gali suformuoti precedentą, kaip Europos valstybės ateityje valdys strategiškai svarbius aktyvus, susijusius su sankcionuotais ar geopolitinę riziką keliančiais savininkais.

  • Sankcionuota „SenseTime“ meta iššūkį „OpenAI“: pigesni DI modeliai gali laimėti lenktynes

    Sankcionuota „SenseTime“ meta iššūkį „OpenAI“: pigesni DI modeliai gali laimėti lenktynes

    Pasaulinė dirbtinio intelekto rinka vis labiau primena ištvermės varžybas, kuriose svarbu ne tik naujausi modeliai, bet ir jų kaina. Kinijoje per pastaruosius mėnesius naujais sprendimais varžosi „DeepSeek“, „Moonshot AI“, „Alibaba“ ir „Xiaomi“, o spaudimas mažinti sąnaudas tik auga.

    Tokiame fone ankstyvas Kinijos DI žaidėjas „SenseTime“ bando persigrupuoti ir įrodyti, kad pigesni modeliai gali būti konkurencingi. Bendrovė, ilgą laiką siejama su veidų ir vaizdų atpažinimo technologijomis, dabar daugiau dėmesio skiria generatyviniam ir daugiarūšiam DI.

    „SenseTime“, įkurta 2014 metais Honkonge, yra susidūrusi su Jungtinių Valstijų sankcijomis dėl kaltinimų, susijusių su stebėsena Sindziango regione, kuriuos bendrovė neigia. Tokie apribojimai reiškia sudėtingesnį priėjimą prie dalies technologijų ir kapitalo, todėl efektyvumas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Kuo išsiskiria „SenseNova U1“

    Naujausias bendrovės pristatomas modelis „SenseNova U1“ orientuotas į daugiarūšį apdorojimą, kai vienoje sistemoje apjungiami tekstiniai ir vaizdiniai duomenys. „SenseTime“ teigia, kad toks sujungimas gali didinti greitį ir mažinti resursų poreikį, nes sumažėja tarpiniai konvertavimo žingsniai.

    „OpenAI“ kuriami vaizdų generavimo sprendimai pateikia labai aukštos kokybės rezultatą, tačiau „SenseTime“ akcentuoja kainą. Bendrovės vyriausiasis mokslininkas ir bendraįkūrėjas Lin Dahua tikina, kad daugeliui praktinių užduočių nebūtinas pats brangiausias modelis, jei pigesnis patikimai išsprendžia didžiąją dalį poreikių.

    „Daugeliu atvejų jums nereikia paties geriausio modelio, jei jis susitvarko su dauguma užduočių“, – sakė Lin Dahua.

    Modelių lenktynės virsta verslo lenktynėmis

    Rinkoje vis aiškiau matyti, kad technologinis pranašumas nebūtinai garantuoja tvarų verslą. Analitikai pabrėžia, kad vien modelius kuriantiems žaidėjams tenka spręsti sudėtingą uždavinį: didelės apmokymo ir infrastruktūros sąnaudos, ribotas lojalumas ir menka diferenciacija perpildytoje rinkoje.

    Tuo tarpu didžiosios platformos, tokios kaip „Alibaba“, „Tencent“ ar „ByteDance“, dažnai turi pranašumą dėl pinigų srautų, vartotojų bazės ir gebėjimo DI sprendimus įdiegti į esamus produktus. Vis dėlto net ir joms DI investicijos gali spausti pelningumą, ypač augant skaičiavimo galios poreikiui.

    „SenseTime“ pabrėžia, kad bando išsiskirti ne tik modeliu, bet ir pilnu paketu: infrastruktūra, pritaikomosiomis programomis ir paslaugų kokybe. Bendrovė daug dėmesio skiria verslo klientams, kurie dažniau reikalauja stabilumo, sutartinių paslaugų lygių ir yra mažiau linkę dažnai keisti tiekėjus.

    Finansiniu požiūriu „SenseTime“ skelbė, kad pernai jos grynasis nuostolis sumažėjo 58,6 proc., o antrą metų pusmetį pirmą kartą po įtraukimo į biržą fiksuotas teigiamas EBITDA rodiklis. Investuotojams tai svarbus signalas, nes DI rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne pažadams, o gebėjimui uždirbti.

    Kainų karai ir plėtra be JAV

    DI paslaugų kainodara Kinijoje juda skirtingomis kryptimis: vieni žaidėjai mažina kainas ir siūlo nuolaidas, kiti jas kelia, bandydami greičiau komercializuoti pažangesnius modelius. Kartu debesijos paslaugų teikėjai susiduria su iššūkiu, nes didėjanti paklausa didina ir skaičiavimo resursų kainą.

    „SenseTime“ savo tarptautinę plėtrą vis labiau orientuoja į Pietryčių ir Šiaurės Aziją, Artimuosius Rytus, taip pat mini Braziliją. Esant JAV eksporto ir investicijų ribojimams, bendrovė akcentuoja, kad reali kova vyksta regioninėse rinkose, kur sprendimą dažnai nulemia ne maksimalus technologinis įmantrumas, o patikimumas ir konkurencinga kaina.

    „Tvarumas ilgainiui priklauso nuo išskirtinės vertės, o ne vien trumpalaikių nuolaidų“, – sakė Lin Dahua.

  • Rusiška nafta vėl vilioja Aziją: po Ormuzo blokados Vietnamas ir Tailandas ieško pakaitalų

    Rusiška nafta vėl vilioja Aziją: po Ormuzo blokados Vietnamas ir Tailandas ieško pakaitalų

    Pietryčių Azijos šalys, ypač Vietnamas ir Tailandas, pertvarko naftos pirkimus po sutrikimų, susijusių su Hormuzo sąsiauriu. Rinkoje daugėja signalų, kad daliai perdirbėjų rusiška nafta tampa vienu greičiausiai pasiekiamų pasirinkimų.

    Hormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per jį įprastai gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie suvaržymai iškart pakelia logistikos kainą ir didina tiekimo riziką.

    Kaip keičiasi importas Tailande

    Remiantis rinkos analizės bendrovių sekamais srautais, Tailandas per kelis mėnesius sumažino dalį pirkimų iš Persijos įlankos. Tuo pat metu išaugo importas iš kitų krypčių, įskaitant Brunėjų ir Libiją, o pirkėjai aktyviau tikrina ir tolimesnius tiekimo variantus.

    Tailando valdžios atstovai viešai nurodo, kad šalis ieško naftos iš kelių alternatyvių regionų, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno maršruto. Rinkos dalyviams tai reiškia daugiau trumpalaikių sandorių ir dažnesnius krovinių perskirstymus tarp perdirbimo gamyklų.

    „Tailandas taip pat ieško naftos iš kelių šaltinių, įskaitant Braziliją, Nigeriją ir Kazachstaną, ir matome gerą atsaką“, – sakė Tailando vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Sihasak Phuangketkeow.

    Vietnamui smūgis buvo didžiausias

    Sudėtingiausia situacija susiklostė Vietnamui, kurio importo struktūroje anksčiau dominavo Persijos įlankos kryptis. Kai tiekimas iš šio regiono tapo sunkiau prognozuojamas, Vietnamas buvo priverstas sparčiai ieškoti naujų tiekėjų ir perorientuoti pirkimus.

    Dėl to šalies importo krepšelyje ryškiau atsirado kroviniai iš Afrikos ir Amerikos, o dalis tiekimo buvo perplanuota atsižvelgiant į transportavimo laiką ir draudimo kaštus. Tokie pokyčiai paprastai reiškia ne tik kitą naftos kilmę, bet ir kitokias perdirbimo sąlygas bei galutinių produktų išeigą.

    Kodėl rusiška nafta vėl minima

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kai tradiciniai maršrutai tampa rizikingesni, pirkėjai linkę rinktis sprendimus, kuriuos galima įgyvendinti greitai, net jei jie politiškai jautrūs. Rusiška nafta šiame kontekste įvardijama kaip alternatyva, kuri gali būti lengviau prieinama dėl jau susiformavusių logistikos grandinių ir lankstesnių prekybos sąlygų.

    Vis dėlto toks pasirinkimas reiškia papildomas reputacines ir atitikties rizikas: įmonėms tenka itin kruopščiai vertinti sankcijų režimus, finansavimo bei draudimo galimybes ir galimų apribojimų pokyčius. Trumpuoju laikotarpiu rinką labiausiai veikia ne vien kainos, bet ir paprastas klausimas, ar krovinys atvyks laiku.

    Pietryčių Azijai tęsiant diversifikaciją, naftos prekyba regione gali išlikti labiau fragmentuota: daugiau skirtingų tiekėjų, daugiau maršrutų ir didesnis kainų jautrumas bet kokioms naujoms žinioms apie saugumo situaciją. Tai didina svyravimus ne tik žaliavos rinkoje, bet ir degalų bei chemijos pramonės žaliavų kainodaroje.

  • Ukraina smogė 1 000 km į Rusijos gilumą: pranešama apie pataikymą į laivą su Kalibr

    Ukraina smogė 1 000 km į Rusijos gilumą: pranešama apie pataikymą į laivą su Kalibr

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios koordinuotą tolimojo nuotolio operaciją, kurios taikiniai buvo maždaug 1 000 kilometrų Rusijos gilumoje. Kyjivo teigimu, smūgiai buvo nukreipti į karinius objektus ir energetikos infrastruktūrą, svarbią Maskvos karo logistikai.

    Ukrainos pusė skelbia, kad per ataką apgadintas arba neutralizuotas Rusijos raketinis laivas, priskiriamas 22800 projekto „Karakurt“ klasei. Šie palyginti nedideli laivai laikomi vienomis iš platformų, iš kurių Rusija gali leisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“ į sausumos taikinius.

    „Karakurt“ klasės laivai į tarnybą pradėti priimti nuo 2018 metų, o jų koncepcija remiasi greita statyba ir palyginti mažesnėmis sąnaudomis. Skirtingai nei ankstesni panašios paskirties pakrančių laivai, jie geriau pritaikyti veikti atviroje jūroje, todėl gali būti lanksčiau permesti tarp operacinių krypčių.

    Ekspertų vertinimu, tokios platformos Rusijai svarbios ne dėl dydžio, o dėl ginkluotės: modernios vertikalaus paleidimo sistemos leidžia gabenti ir paleisti įvairių tipų raketas. Dėl to net nedidelis laivas tampa aukštos vertės taikiniu, nes jo netekimas tiesiogiai mažina raketinių atakų potencialą.

    Ukrainos pranešimuose taip pat minima, kad smūgiai kliudė ir kitus jūrinius taikinius, įskaitant patrulinį katerį bei tanklaivį, siejamą su vadinamąja šešėline laivyno schema, naudojama rusiškos naftos eksportui apeinant sankcijas. Pastaraisiais metais Vakarų institucijos ir stebėsenos organizacijos vis dažniau akcentuoja, kad tokie laivai kelia ne tik sankcijų vykdymo, bet ir saugumo bei aplinkosaugos rizikas.

    Operacijoje, kaip skelbiama, dalyvavo kelios Ukrainos struktūros, įskaitant SBU, Specialiųjų operacijų pajėgas ir karinės žvalgybos padalinius. Tokia tarpinstitucinė sąveika rodo, kad Kyjivas vis labiau remiasi kompleksinėmis operacijomis, kuriose derinami žvalgybos duomenys, nuotolinės ugnies priemonės ir dronų pajėgumai.

    „Kiekvienas toks rezultatas mažina Rusijos karinį potencialą. Rusija gali bet kada užbaigti šį karą, o jo tęsinys tik plės mūsų gynybinių veiksmų apimtį“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „Kalibr“ šeimos sparnuotosios raketos yra vienas žinomiausių Rusijos laivyno tolimojo smūgio įrankių, naudotų tiek Ukrainoje, tiek ankstesniuose konfliktuose. Įvairių modifikacijų nuotolis ir kovinės dalies tipas skiriasi, tačiau bendra jų paskirtis ta pati: smogti taikiniams giliai už fronto linijos, išlaikant atakos netikėtumą dėl žemo skrydžio profilio.

    Pastaruoju metu Ukraina vis dažniau deklaruoja galinti pasiekti taikinius toli už savo teritorijos ribų, o tai, analitikų vertinimu, keičia rizikos skaičiavimą Rusijos užnugaryje. Kartu tai išlieka informacinio karo dalimi, todėl nepriklausomas atskirų taikinių sunaikinimo patvirtinimas dažnai priklauso nuo palydovinių nuotraukų ar vėlesnių oficialių pranešimų.

  • Kinija apie JAV sankcijas „arbatinukams“: importas iš Irano neslūgsta, Vašingtonas ieško svertų

    Kinija apie JAV sankcijas „arbatinukams“: importas iš Irano neslūgsta, Vašingtonas ieško svertų

    Kinija pareiškė neketinanti laikytis Jungtinių Valstijų sankcijų, nukreiptų prieš dalį Kinijos nepriklausomų naftos perdirbimo įmonių. Šios mažesnės, dažniausiai privačios rafinerijos tarptautinėje rinkoje dažnai vadinamos arbatinukais.

    Pekinas teigia, kad prieštarauja vienašalėms priemonėms, kurios nėra patvirtintos Jungtinių Tautų, ir akcentuoja tarptautinės teisės argumentą. Tuo pat metu Vašingtonas siekia mažinti Irano pajamas iš naftos eksporto, kurios, JAV vertinimu, gali būti nukreipiamos ir į regioninius konfliktus bei karinių pajėgumų stiprinimą.

    Kaip veikia „arbatinukų“ modelis

    Didžioji dalis Kinijos valstybinio sektoriaus stengiasi vengti sandorių, kurie būtų aiškiai susieti su JAV sankcijomis, ypač kai atsiskaitymai vyksta JAV doleriais. Tačiau nepriklausomos rafinerijos dažniau perka žaliavą su didesne nuolaida, o atsiskaitymai neretai vyksta juaniais ar kitais kanalais, kuriuos sunkiau paveikti JAV finansinėmis priemonėmis.

    Dar viena grandis yra logistika: dalis krovinių gabenama tanklaiviais, kurių savininkystę ar draudimo grandinę sudėtinga greitai patikrinti. Tai mažina sankcijų atsekamumą ir didina pilkųjų schemų patrauklumą, ypač kai naftos kaina ir maržos tampa jautrios net nedideliam diskontui.

    Irano naftos srautai į Kiniją nemažėja

    Rinkos analitikai skaičiuoja, kad 2025 metais Irano nafta sudarė apie 12 proc. viso Kinijos naftos importo. Vertinama, kad tai siekė maždaug 1,4 milijono barelių per dieną, nors tokie skaičiavimai paprastai remiasi ir netiesioginiais laivybos duomenimis.

    Pastaraisiais metais, stebėtojams vertinant, išaugo ir tanklaivių, dalyvaujančių mažiau skaidriuose maršrutuose, skaičius. Tai rodo, kad prekyba prisitaiko prie ribojimų: kai vienas kanalas uždaromas, atsiranda kiti, o rizika pasiskirsto tarp daugiau tarpininkų.

    Sankcijos ir politika: spaudimas prieš derybas

    JAV sankcijų sugriežtinimas vyksta platesniame geopolitiniame kontekste, kuriame persipina Irano klausimas ir JAV bei Kinijos santykiai. Pranešama, kad paraleliai gali būti ruošiami aukšto lygio politiniai kontaktai, todėl papildomas spaudimas sankcijomis tampa ir derybine priemone.

    „Kinijos vyriausybė nuosekliai nepritaria vienašalėms sankcijoms, kurios nėra patvirtintos Jungtinių Tautų ir neturi pagrindo tarptautinėje teisėje“, – teigiama Pekino pozicijoje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad JAV didžiausią efektą pasiekia ten, kur veikia dolerio atsiskaitymai, tarptautinis draudimas ir didieji finansiniai tarpininkai. Tačiau kuo daugiau sandorių persikelia į alternatyvias valiutas ir mažiau skaidrias logistikos grandines, tuo sunkiau išlaikyti sankcijų režimo efektyvumą be papildomų politinių ir ekonominių priemonių.