Tag: Sankcijos

  • ES įvedė sankcijas Rusijos dezinformacijos agentūrai ir įsilaužėlių grupei „NoName057(16)“

    ES įvedė sankcijas Rusijos dezinformacijos agentūrai ir įsilaužėlių grupei „NoName057(16)“

    Europos Sąjungos valstybės pirmadienį sutarė įvesti sankcijas Rusijos bendrovei, siejamai su dezinformacijos kampanijomis, ir vienai geriausiai žinomų prorusiškų programišių grupuočių.

    Europos Sąjungos Taryba paskelbė sankcionuojanti Maskvoje įsikūrusią „Social Design Agency“ ir 24 jos darbuotojus, praneša „Politico“. Bendrovė apibūdinama kaip vykdanti plataus masto informacijos manipuliavimo ir kišimosi projektus.

    Pasak Tarybos, ši agentūra yra finansuojama, koordinuojama ir prižiūrima Rusijos valdžios. Nurodoma, kad ji organizavo dezinformacijos kampanijas, nukreiptas į ES valstybes, institucijas ir Europos paramą Ukrainai.

    Agentūra anksčiau buvo siejama su dideliu internetinės dezinformacijos tinklu „Doppelganger“, kuris, kaip skelbiama, taikėsi į 2024 metų Europos Parlamento rinkimus ir vykdė atskiras operacijas prieš tokias ES šalis kaip Vokietija ir Prancūzija.

    Sankcijos ir programišiams: kuo kaltinama „NoName057(16)“

    Be dezinformacijos vykdytojų, ES šalys pritarė sankcijoms ir programišių grupei „NoName057(16)“. Ji įvardijama kaip taikiusis į valdžios institucijas, kritinę infrastruktūrą bei privačias įmones ES, Ukrainoje ir Jungtinėse Valstijose.

    Grupuotė labiausiai žinoma dėl vadinamųjų paskirstytųjų paslaugos trikdymo (DDoS) atakų, kuriomis siekiama laikinai paralyžiuoti svetaines ir padaryti jas nepasiekiamas.

    Tekste taip pat primenama, kad pernai Europos teisėsaugos operacija buvo nukreipta prieš šią grupę, siekiant apriboti jos veiklą.

    Kelionių draudimai ir turto įšaldymas propagandistams

    Be sankcijų įmonėms ir programišiams, ES taip pat pritaikė priemones ir Rusijos propagandistams. Tarp jų – kelionių draudimai ir turto įšaldymas.

    ES jau yra priėmusi ne vieną sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos dezinformacijos veiklą nuo plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais.

    Plateksnis kontekstas: hibridinės grėsmės ir kibernetinės atakos

    Publikacijoje taip pat minima, kad ši nauja sankcijų banga gali sutapti su diskusijomis apie didėjančius kibernetinių atakų mastus ir jų metodus.

    Tekste pateikiami ir atskiri pareiškimai apie galimus išpuolių vykdytojus, tačiau pažymima, jog nacionalinės institucijos ne visuomet įvardija konkrečius kaltininkus.

    Taip pat užsimenama apie galimą ryšį su pastaruoju metu fiksuota kibernetinių atakų banga, nukreipta į prekybos centrų šaldymo įrangą įvairiose Europos šalyse.

  • Ukrainoje Dmytro Firtashas liko: ką vis dar kontroliuoja oligarchas ir kas jam padeda

    Nors dalis su buvusia Ukrainos valdžia siejamų stambių verslininkų po karo pradžios pasitraukė į užsienį, Dmytro Firtashas, kaip teigiama, iš Ukrainos neišvyko. Straipsnyje keliama mintis, kad oligarchas ir toliau išlaiko įtaką bei interesus šalyje.

    Apie tai rašoma portale „Коментарі“, akcentuojant, jog net ir viešojoje erdvėje minimų įtarimų fone kai kurie verslo veikėjai išsaugojo milijoninius verslus. D. Firtasho atveju pabrėžiama, kad jo veiklą palaiko ryšiai ir artima aplinka, likusi Ukrainoje.

    Publikacijoje taip pat teigiama, kad D. Firtashas per metus esą uždirba beveik 60 mlrd. grivinų. Šis skaičius pateikiamas kaip iliustracija, kokio masto gali būti jo verslo apimtys ir finansiniai srautai.

    Nors pateiktame teksto fragmente nedetalizuojama, kokius konkrečius sektorius ar įmones oligarchas valdo, straipsnio antraštė ir įžanga nurodo dvi kryptis: kas laikoma jo kontroliuojamais aktyvais ir kas, autoriaus vertinimu, padeda tą įtaką išlaikyti.

    Kas minima apie ryšius ir aplinką

    Pagrindinis publikacijos akcentas – ne vien pats D. Firtashas, bet ir jo kontaktų tinklas. Teigiama, kad būtent likę ryšiai Ukrainoje sudaro prielaidas tęsti veiklą ir išlaikyti pozicijas.

    Tekste tai įvardijama kaip „gausūs ryšiai ir artimieji“, aktyviai padedantys vykdyti verslą. Tačiau šiame fragmente nepateikiami konkretūs asmenys ar jų pareigos.

    Ką galima pasakyti iš pateikto fragmento

    Iš matomos medžiagos aišku tiek, kad straipsnis kelia klausimą apie oligarchų įtakos tęstinumą Ukrainoje, net kai dalis panašiai siejamų veikėjų šalį paliko. D. Firtashas pateikiamas kaip pavyzdys, jog dalis didelio kapitalo centrų gali išlikti vietoje.

    Kita vertus, pateiktas fragmentas yra ribotos apimties ir nepateikia išsamesnių įrodymų ar detalių apie konkrečius aktyvus. Dėl to dauguma teiginių išlieka bendro pobūdžio – apie įtaką, ryšius ir galimą didelį uždarbį.

  • Didžioji Britanija įvedė naujas sankcijas Rusijos naftai ir teigia tai padariusi pirma pasaulyje

    Didžioji Britanija ketvirtadienį patvirtino naują sankcijų paketą, nukreiptą į Rusijos energetikos sektorių, įskaitant naftos bendrovę „Slavneft“ ir didelį „Rosneft“ projektą Arktyje.

    Apie sprendimą pranešta tuo metu, kai Londonas siekia dar labiau riboti Kremliaus pajamas iš žaliavų prekybos, finansuojančios karą Ukrainoje. Kaip skelbiama, sankcijas pristatė ministras pirmininkas Andy Burnham.

    Britų valdžia pabrėžia, kad šiuo žingsniu siekiama padidinti spaudimą Maskvai sutikti su visišku ir neatidėliotinu ugnies nutraukimu. Anot premjero, nors taikos derybose esama pažangos ženklų, „dar ne metas atsipalaiduoti“.

    Londonas taip pat akcentuoja, kad yra pirmoji valstybė pasaulyje, kuri sankcijomis apėmė visus dešimt didžiausių Rusijos naftos gamintojų.

    Kas patenka į naujas sankcijas

    Naujosios priemonės apima ne tik įmones, bet ir laivus, kurie dalyvauja gabenant rusišką naftą bei suskystintas gamtines dujas. Taip pat įtrauktos didelės anglies sektoriaus bendrovės.

    Tarp minimų taikinių – „Rosneft“ projektas „Vostok Oil“. Tokie ribojimai, kaip teigiama, turėtų mažinti Rusijos galimybes uždirbti iš energijos išteklių eksporto.

    Tekste atkreipiamas dėmesys ir į paradoksą: nepaisant tarptautinių sankcijų dėl karo prieš Ukrainą, rusiška nafta pastaruoju metu pasiekia daugiametes kainų aukštumas ir yra rekordiškai brangi pasaulinių kotiruočių kontekste.

    Ankstesni žingsniai ir Europos kontekstas

    Didžioji Britanija ir anksčiau buvo pritaikiusi sankcijas didelėms Rusijos energetikos įmonėms, įskaitant „Transneft“ ir „Lukoil“.

    Europos lygmeniu sankcijų politiką anksčiau komentavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad dėl agresijos prieš Ukrainą įvesti energetiniai ribojimai turėtų galioti tol, kol Rusija karo nenutrauks.

    Ji taip pat yra sakiusi, jog Rusija nėra patikimas energijos tiekėjas, nes energetinę priklausomybę gali bet kada panaudoti kaip spaudimo priemonę prieš kitas šalis.

  • Ukraina ir Rusija vėl sėdo prie derybų stalo, bet karo ekonominių nuostolių tai neištrins

    Ukraina ir Rusija po pertraukos vėl grįžo prie derybų stalo, tačiau net ir galimas progresas pokalbiuose nepanaikins milžiniškų karo ekonominių nuostolių abiem šalims. Karo poveikis jau seniai matomas ne tik fronto linijoje, bet ir biudžetuose, darbo rinkoje bei infrastruktūroje.

    Pirmą kartą nuo šių metų vasario pokalbiai vyksta trišaliu formatu su JAV, tačiau be Europos partnerių dalyvavimo. Taikos darbotvarkėje minimos keturios kryptys – karo veiksmų nutraukimas, tvirtos pokario saugumo garantijos, Ukrainos ekonomikos atsigavimo planas ir humanitariniai klausimai.

    Kol kas derybų baigtis išlieka sunkiai prognozuojama. Vis dėlto aišku, kad abi valstybės demonstravo tam tikrą atsparumą: Kyjivas išlaikė valstybės funkcionavimą net intensyvių atakų sąlygomis, o Maskva pirmuoju sankcijų etapu pasirodė atsparesnė, nei dalis analitikų tikėjosi.

    Tačiau atsparumas nereiškia, kad ekonomika nenukenčia. Karo išlaidos, prarasta infrastruktūra, sumažėjęs užimtumas ir pasikeitę prekybos srautai abiejose pusėse paliko didelę, skaičiais išmatuojamą žalą.

    Ukrainai brangsta kiekviena karo diena

    „Reuters“ duomenimis, Ukrainos karo kaštai auga: prieš dvejus metus viena kovų diena kainavo apie 140 mln. JAV dolerių, o dabar – apie 190 mln. JAV dolerių. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius gynybai šalis išleido daugiau kaip 44 mlrd. JAV dolerių, kai mokesčių pajamos siekė apie 42 mlrd. JAV dolerių.

    Didžiausia našta tenka pačiai Ukrainai – nuo Rusijos antskrydžių nukenčia energetikos infrastruktūra, mokyklos, ligoninės, kiti viešieji pastatai ir gyvenamieji namai. Šie nuostoliai tiesiogiai paliečia civilius gyventojus ir savivaldybių galimybes užtikrinti paslaugas.

    Tekste cituojami „The New Voice of Ukraine“ duomenys rodo ir darbo rinkos susitraukimą: 2021 metais dirbančių ukrainiečių buvo 17,4 mln., o 2026 metais šalies ekonomiką esą kuria mažiau nei 12 mln. žmonių.

    Tuo pat metu šalis perėjo į karo ekonomikos režimą. Jei 2021 metais išlaidos kariuomenei siekė apie 10 proc. BVP, tai 2026 metais gynybai skiriama jau 60 proc. BVP.

    Vienas ryškiausių pokyčių – vietinės karinės gamybos augimas. Kaip liepą teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dabar šalies pramonė pagamina apie 10 mln. dronų per metus, kai 2021–2022 metais didelė jų dalis buvo importuojama.

    Tekste taip pat pažymima, kad bankų sistema Ukrainoje veikia be didesnių sutrikimų net karo sąlygomis, o vienos didesnių finansų institucijų atstovė yra nurodžiusi, jog vos vienas klientas nutraukė bendradarbiavimą dėl karo rizikos.

    Rusijai smogia atakos ir augantis sankcijų svoris

    Rusijos ekonomikai papildomą spaudimą kelia pastaraisiais mėnesiais suintensyvėję Ukrainos smūgiai kuro infrastruktūrai. „Reuters“ nurodo, kad dėl to Rusijos naftos perdirbimo sektoriaus pajėgumai sumažėjo maždaug 30 proc., o per savaitę sutrikdyta devynių iš 35 didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų veikla.

    Dalis Rusijos regionų dėl šių sutrikimų įvedė degalų pardavimo ribojimus. Tekste remiamasi „Novaja Gazeta“ informacija, kad kai kuriose vietovėse „Rosneft“ degalinėse galima įsipilti tik ribotą kiekį – 30 litrų mieste ir 50 litrų kelionėje.

    Didėjant sankcijų poveikiui, išryškėja ir struktūrinės problemos. Tekste cituojamas rusų ekonomikos analitikas Viačeslavas Širajevs teigia, kad importo pakeitimo politika pasirodė nesėkminga, o vienas esminių Rusijos iššūkių – prarasta Europos rinka.

    Pasak jo, Rusijos eksporto stuburą sudaro dujos, nafta, metalurgija, mediena ir anglis, o kai kurios šių sričių jau balansuoja ties bankroto riba. Taip pat pabrėžiama disproporcija dujų prekyboje: Europa anksčiau pirkdavo apie 200 mlrd. kubinių metrų per metus, o į Kiniją esą keliauja ne daugiau kaip 30 mlrd. kubinių metrų per metus.

    Net jei derybos duotų rezultatų, karo metu patirti ekonominiai nuostoliai neatsistatys greitai. Ukrainai tai reiškia ilgą infrastruktūros atstatymo ir biudžeto stabilizavimo kelią, o Rusijai – besikeičiančią eksporto geografiją ir didėjančias sankcijų bei karo veiksmų pasekmes vidaus rinkoje.

  • JAV iždas atkerta „MEXC Global“ nuo sistemos: įtaria 16 mlrd. dolerių sandorius su Iranu, KLDR ir Rusija

    JAV iždas atkerta „MEXC Global“ nuo sistemos: įtaria 16 mlrd. dolerių sandorius su Iranu, KLDR ir Rusija

    JAV iždo departamentas paskelbė nutraukiantis kriptovaliutų biržos „MEXC Global“ prieigą prie Jungtinių Valstijų finansų sistemos. Institucija teigia įtarianti, kad per platformą buvo vykdomos maždaug 16 mlrd. JAV dolerių vertės operacijos, siejamos su Iranu, Šiaurės Korėja ir Rusija.

    Penktadienį JAV Iždo Finansinių nusikaltimų vykdymo tinklas (FinCEN) išleido įsakymą prieš „MEXC Global“ ir nurodė, kad ši birža laikoma pinigų plovimo rizika.

    Sprendimas reiškia, kad JAV finansų įstaigoms ribojama galimybė vykdyti tam tikras operacijas su šia platforma. Tai dalis platesnių veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią sankcijų apėjimui pasitelkiant skaitmeninį turtą.

    Iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškime pabrėžė, kad finansų įstaigos negali vienu metu palaikyti Irano režimo ir tikėtis turėti prieigą prie JAV finansų sistemos. Pasak jo, JAV toliau sieks nutraukti Irano ekonomines „gyvybės linijas“ ir trukdyti bandymams apeiti sankcijas naudojant skaitmeninius aktyvus.

    FinCEN: nustatyti rimti AML kontrolės trūkumai

    JAV iždas teigia, kad nors „MEXC Global“ deklaravo turinti pinigų plovimo prevencijos (AML) mechanizmus ir skelbia blokuojanti naudotojus iš tokių šalių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja, realybėje buvo nustatyta „rimtų“ šių kontrolės priemonių spragų.

    Anot departamento, būtent dėl šių trūkumų ir buvo priimtas sprendimas apriboti platformos sąsajas su JAV finansų sistema. Iždas taip pat nurodė, kad šis žingsnis esą skirtas apsaugoti JAV finansų sektorių nuo reikšmingų neteisėto finansavimo grėsmių.

    Platesnė kampanija prieš sankcijų apėjimą kriptoturtu

    Per pastaruosius metus JAV iždas ėmėsi griežtesnių veiksmų prieš kriptovaliutų platformas, kurios, institucijų teigimu, gali padėti Iranui apeiti sankcijas.

    Birželį JAV sankcionavo didžiausią Irano kriptovaliutų biržą „Nobitex“, teigdamos, kad ši 2025 metais apdorojo daugiau nei pusę Irano kriptoturto įplaukų. Rugsėjį sankcijos pritaikytos ir Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“ dėl įtariamų bitkoinų pervedimų Irano Islamo revoliucijos gvardijai.

    Naujausias sprendimas dėl „MEXC Global“ įsilieja į šią politikos kryptį – JAV siekia mažinti galimybes sankcionuotiems subjektams naudotis kriptoturtu tarptautiniams atsiskaitymams ir finansiniams srautams maskuoti.

  • Putinas perėmė JTI veiklą Rusijoje: 4 gamyklos ir apie 40 proc. cigarečių rinkos

    Putinas perėmė JTI veiklą Rusijoje: 4 gamyklos ir apie 40 proc. cigarečių rinkos

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dekretu perdavė „Japan Tobacco International“ (JTI) veiklą Rusijoje valstybės kontrolei, ją perleidžiant su valstybe siejamai holdingo bendrovei AO „Promyshlennye aktivy“.

    Sprendimas apima keturias JTI gamyklas, veikiančias Sankt Peterburge, Rostove prie Dono, Lipecko srityje ir Leningrado srityje.

    Skelbiama, kad JTI Rusijoje dirba apie 4 000 žmonių, o įmonė užima maždaug 40 proc. šalies cigarečių rinkos, todėl yra didžiausia gamintoja šiame sektoriuje.

    JTI yra įsikūrusi Ženevoje, į Rusijos rinką įžengė 1999 metais, o 2018 metais įsigijo vietos gamintoją „Donskoi Tabak“.

    Kas patenka į perimtą verslą

    JTI produktų portfelyje Rusijoje minimi tarptautiniai prekių ženklai „Winston“, „Glamour“, „Camel“, „LD“ ir „Sobranie“, taip pat vietiniai „Pyotr I“, „Russky Stil“ ir „Donskoi Tabak“.

    Pagal 2025 metų lapkritį atnaujintą įmonės profilį, per daugiau nei 20 metų į Rusijos veiklą JT Group investavo 4,6 mlrd. JAV dolerių.

    Po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą bendrovė iš Rusijos nepasitraukė, tačiau sustabdė naujas investicijas į gamybą ir rinkodarą šalyje.

    „Išorinė vadyba“ ir spaudimo priemonės užsienio bendrovėms

    JTI atsidūrė tarp Europos įmonių, kurių turtas Rusijoje perduotas valstybiniam valdymui tuo pačiu mechanizmu – tarp jų minimos „Nestlé“, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir „Metro“.

    Maskva šį procesą aiškina kaip atsaką į sankcijas, įvestas po 2022 metų invazijos į Ukrainą. Tarp priemonių, taikomų „nedraugiškų“ valstybių įmonėms, minimos dividendų išmokėjimo „lubos“, dėl kurių pelnas lieka Rusijoje, ir dideli mokesčiai parduodant verslą.

    Spalio 1 dieną Putinas teigė, kad šis mechanizmas taip pat leidžia ruoštis atsakomosioms priemonėms, jei Rusijos turtas užsienyje būtų nacionalizuotas, o kontrolę buvusiems savininkams esą būtų galima grąžinti, jei „pagerėtų sąlygos“.

    „Išorinė vadyba“ reiškia, kad įmonės Rusijos turtui paskiriami su valstybe siejami administratoriai, kurie perima faktinę kontrolę be užsienio savininko sutikimo ar kompensacijos, net jei formali nuosavybė gali likti nepakitusi.

    Kontekstas: įtampa su Japonija

    Šis sprendimas priimtas praėjus mėnesiui po to, kai Rusija dėl šnipinėjimo kaltinimų sulaikė japonų laikraščio „Hokkaido Shimbun“ žurnalistą Yuki Imai.

    Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltino Tokiją sistemingai naudojant žurnalistus žvalgybinei informacijai rinkti, tačiau Japonija šiuos kaltinimus atmetė.

    Japonija taip pat turi ilgalaikį teritorinį ginčą su Rusija dėl Ramiajame vandenyne esančių Čišimos salų ir yra prisidėjusi prie dalies Vakarų sankcijų dėl karo Ukrainoje.

  • Rusija nuo 2027 metų planuoja rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad paremtų vietos aviacijos pramonę

    Rusija nuo 2027 metų planuoja rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad paremtų vietos aviacijos pramonę

    Rusija nuo 2027 metų planuoja įvesti papildomą rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad surinktų lėšų stringančiai civilinės aviacijos programai finansuoti. Keleiviams vidaus skrydžiuose ji siektų 500 rublių, tarptautiniuose – 1 000 rublių už bilietą.

    Kaip rašo „Euronews“, apie šį planą skelbta remiantis Rusijos Valstybės Dūmos biudžeto ir mokesčių komiteto informacija. Priemonę rengia Pramonės ir prekybos ministerija, nurodoma, kad tai daroma pagal prezidento Vladimiro Putino pavedimą.

    Surinktos lėšos būtų skirtos padengti 258 Rusijoje pagamintų orlaivių nuomos ir eksploatacijos išlaidas pagal Kompleksinę programą, kurios tikslas – didinti lėktuvų gamybą. Tarp minimų modelių – MS-21, Tu-214, SJ-100 ir Il-114-300.

    Ši iniciatyva siejama su sunkumais, kuriuos Rusijos civilinės aviacijos sektoriui sukėlė po 2022 metais pradėto plataus masto karo Ukrainoje įvestos Vakarų sankcijos: jos apribojo galimybes įsigyti ar nuomotis Vakarų gamybos orlaivius, gauti detales bei techninės priežiūros paslaugas.

    Gamyba stringa, planai nukelti

    Straipsnyje teigiama, kad nuo 2022 metų Rusijos civilinės aviacijos pramonė faktiškai nepateikė naujų serijinių orlaivių ir ne kartą neįvykdė gamybos terminų. Tuo pat metu avialinijų poreikiai nemažėja, o senstanti flotilė susiduria su vis didesniais eksploatacijos iššūkiais.

    Nurodoma, kad 2022–2025 metais Rusijos oro bendrovės gavo 13 naujų lėktuvų, nors planuota 120. Dalis jų, kaip teigiama, buvo surinkti iš komponentų, įsigytų dar iki sankcijų.

    Gamybos grafikas peržiūrėtas ne kartą: 2026 metų vasarą masinės gamybos tikslas, kuris anksčiau sietas su 2030 metais, nukeltas į 2035-uosius. Tuo metu MS-21 ir SJ-100 sertifikavimas bei serijinės gamybos startas dabar planuojami 2027 metais.

    Il-114-300 modelis, kaip nurodoma, jau yra praėjęs sertifikavimą, o jo pristatymai žadami nuo 2026 metų gruodžio.

    Senstanti flotilė ir detalių problema

    Rusijos avialinijų parkas, pasak publikacijoje pateikiamos informacijos, karo laikotarpiu traukiasi: senesni užsienyje pagaminti orlaiviai nurašomi, o pakeisti jų nėra kuo. Atsarginių dalių trūksta, o jų įsigijimas tampa vis brangesnis.

    Tekste pažymima, kad Rusija ieško alternatyvių kelių papildyti parką, įskaitant bandymus nuomotis orlaivius iš Vietnamo. Tuo pačiu avialinijos, susidūrusios su techninių resursų stygiumi, pradėjo ardyti dalį turimos flotilės, kad gautų komponentų kitiems lėktuvams.

    Be to, Maskva priėmė įstatymą, leidžiantį vietoje perregistruoti daugiau nei 400 užsienio nuomotų Vakarų orlaivių, jų negrąžinant savininkams. Publikacijoje primenama, kad pagal tarptautinę aviacijos teisę dviguba vieno lėktuvo registracija draudžiama, tačiau Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija neturi mechanizmo priverstinai užtikrinti orlaivių grąžinimą.

    Kas dominavo Rusijos rinkoje iki karo

    Prieš plataus masto invaziją į Ukrainą Rusijos komercinėje aviacijoje dominavo Vakarų gamintojai: maždaug 850 iš 900 komercinių orlaivių buvo „Boeing“ arba „Airbus“. Teigiama, kad apie 85 proc. jų buvo išnuomoti iš užsienio bendrovių.

    Nuomotojai, kaip rašoma, pateikė draudimo išmokų reikalavimų maždaug už 8 mlrd. JAV dolerių (apie 7,1 mlrd. eurų), o dalis bylų vis dar nagrinėjama.

    Tuo pat metu pagrindiniai Rusijos aviacijos sektoriaus pajėgumai, anot publikacijos, vis labiau nukreipiami į karinę gamybą. Oficialūs gamybos rodikliai įslaptinti, o apžvalgininkai, cituojami tekste, mini, kad apimtys galėtų siekti kelias dešimtis vienetų per metus.

  • ES sausį svarstys naujas priemones prieš Sakartvelą: Kallas sako, kad „viskas ant stalo“

    ES sausį svarstys naujas priemones prieš Sakartvelą: Kallas sako, kad „viskas ant stalo“

    Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sausį rengia išsamią diskusiją dėl galimų naujų priemonių prieš Sakartvelą, siekiant stabdyti demokratijos standartų smukimą šalyje.

    Apie tai pranešė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, kalbėdama po to, kai Europos Komisija paskelbė metines šalių kandidačių pažangos ataskaitas, rašo „Euronews“.

    Ataskaitoje dėl Sakartvelo nurodoma, kad demokratinis nuosmukis gilėja: minimi nauji pilietinės erdvės suvaržymai ir prastėjanti pagrindinių teisių padėtis.

    K. Kallas teigimu, dabartinė Sakartvelo valdžia yra pasirinkusi konfrontacinį kursą Europos Sąjungos atžvilgiu, o pastarieji sprendimai, anot jos, juda ne ta kryptimi.

    Sankcijos – dar ne sprendimas

    Paklausta, ar ketintų siūlyti naujas sankcijas Sakartvelo vyriausybei, K. Kallas sakė, kad kol kas per anksti tai vertinti, nes sausio diskusijos tikslas – suderinti skirtingas valstybių narių pozicijas.

    ES užsienio politikos vadovė pabrėžė, kad atsakas turi aiškiai parodyti paramą Sakartvelo žmonėms ir jų siekiui būti Europos Sąjungos dalimi, bet kartu siųsti aiškią žinią valdžiai, jog tokios politikos Briuselis neremia.

    „Šiuo metu viskas yra ant stalo“, – sakė K. Kallas.

    Kas jau buvo padaryta ir kokie terminai

    Dar 2024 metais ES diplomatinė tarnyba siūlė taikyti sankcijas pareigūnams, atsakingiems už smurtinį taikių protestų slopinimą, tačiau sprendimą tuomet blokavo Vengrija ir Slovakija.

    Vis dėlto Briuselis ėmėsi kito žingsnio – sustabdė bevizį režimą Sakartvelo diplomatinių pasų turėtojams. Tam užteko kvalifikuotos daugumos, priešingai nei sankcijoms, kurioms reikalingas vienbalsis pritarimas.

    Šis ribojimas įsigaliojo 2026 metų kovą vieniems metams. Jis gali būti pratęstas dar iki dvejų metų, tačiau tam Europos Komisija turėtų priimti antrinį teisės aktą ne vėliau kaip iki 2027 metų sausio 6 dienos.

    Derybos dėl narystės įšaldytos iki 2028 metų pabaigos

    Primename, kad 2024 metų lapkritį Tbilisis vienašališkai paskelbė nesieksiantis atverti stojimo į ES derybų iki 2028 metų pabaigos. Tai buvo padaryta po Komisijos vertinimo, kuriame fiksuotas rimtas demokratinis nuosmukis – nuo teismų sistemos iki žiniasklaidos laisvės.

    Tuo metu Sakartvelo premjeras Irakli Kobachidzė šią savaitę pareiškė esąs „labai įsipareigojęs“ šalies keliui į Europos Sąjungą, tačiau konkretaus plano, kaip atitirpdyti santykius su Briuseliu, nepateikė.

  • Turto įšaldymas be teismo? Konfederacijos europarlamentarė įspėja dėl valdžios galių

    Lenkijoje įsižiebė diskusija dėl Vyriausybės projekto, kuris reglamentuotų sankcijų taikymą ir leistų administraciniams sprendimams greitai įšaldyti asmenų ar įmonių turtą. Konfederacijos europarlamentarė Ewa Zajączkowska-Hernik teigia, kad nuostatos gali atverti kelią piktnaudžiavimui. Vyriausybė aiškina, jog tikslas yra suvienodinti išsiskaidžiusias taisykles ir stiprinti nacionalinį saugumą.

    Projektas susijęs su nacionalinių ir Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimu, įskaitant sprendimus dėl įtraukimo į sankcionuojamų subjektų sąrašą. Tokiais atvejais gali būti ribojamas disponavimas lėšomis, finansiniais ištekliais ir kitu turtu, taip pat taikomi kiti apribojimai.

    Kas kelia daugiausia ginčų?

    E. Zajączkowska-Hernik kritikuoja idėją, kad turtas galėtų būti įšaldomas administraciniu sprendimu dar prieš teismui įvertinant situaciją. Jos teigimu, plačios formuluotės ir didelė pareigūnų diskrecija didina riziką, kad priemonės būtų pritaikytos pernelyg plačiai.

    „Jeigu įmonei iš karto užkertamas kelias naudotis pinigais, veikla gali sustoti dar nepasiekus teismo sprendimo“, – sakė Ewa Zajączkowska-Hernik, kritikuodama siūlomas nuostatas.

    Politikės keliama problema pirmiausia susijusi su verslo tęstinumu: net laikinas sąskaitų ar turto įšaldymas gali apsunkinti atsiskaitymus su darbuotojais ir tiekėjais, vykdomas sutartis bei kredito įsipareigojimus. Dėl to didėja rizika, kad pasekmės būtų negrįžtamos, net jei vėliau sprendimas būtų panaikintas.

    Ką aiškina Vyriausybė?

    Vyriausybės argumentas yra praktinis: sankcijų režimai ir jų vykdymas ilgą laiką remiasi skirtingais teisės aktais, o institucijų atsakomybės ribos ne visada aiškios. Projektu siekiama apibrėžti, kas ir kokiais pagrindais priima sprendimus, kokios priemonės gali būti taikomos ir kaip jos apskundžiamos.

    Taip pat akcentuojamas nacionalinis saugumas ir poreikis greitai reaguoti į grėsmes, ypač kai kalbama apie priešišką įtaką ar veiksmus, kuriais bandoma apeiti tarptautines sankcijas. Praktikoje daugelyje Europos valstybių sankcijų vykdymo mechanizmai grindžiami tuo, kad sprendimai turi būti efektyvūs ir savalaikiai, tačiau kartu privalo užtikrinti teisę į gynybą ir proporcingumą.

    Atsakomybė ir parlamento procedūros

    Viešojoje erdvėje minima ir griežta baudžiamoji atsakomybė už sankcijų pažeidimus, tačiau tai yra atskira projekto dalis, nukreipta į tyčinį sankcijų apėjimą. Paprastai tokios normos taikomos už veiksmus, susijusius su sankcionuojamų asmenų ar įmonių turto slėpimu, lėšų suteikimu, draudžiamų prekių ar paslaugų tiekimu.

    Pagal parlamento procedūrą projektas dar nėra galiojantis teisės aktas: po svarstymo jis gali būti koreguojamas, o dėl ginčytinų nuostatų gali būti ieškoma kompromisų. Galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar įstatymų leidėjai ras pusiausvyrą tarp greito sankcijų įgyvendinimo ir aiškių saugiklių nuo nepagrįsto turto įšaldymo.

  • Ukraina prabilo: Rusijos raketas gamina užsienio staklės – įvardijo Kinijos ir Vokietijos techniką

    Ukraina prabilo: Rusijos raketas gamina užsienio staklės – įvardijo Kinijos ir Vokietijos techniką

    Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) platformoje War&Sanctions paskelbta informacija rodo, kad Rusijos gynybos pramonė, nepaisant pastangų keisti importą vietiniais analogais, tebėra priklausoma nuo užsienio technologijų. Skelbiama, kad tai apima precizines metalo apdirbimo stakles ir matavimo įrangą, reikalingą raketų komponentams gaminti.

    Pasak HUR, viena iš identifikuotų sistemų yra penkiaašis apdirbimo centras GX-650, siejamas su Kinijos gamintoju „Hyper Machine Tool“. Teigiama, kad tokio tipo įranga naudojama Votkinsko gamykloje, kuri gamina balistines raketas 9M723 Iskander-M ir komponentus orlaiviais leidžiamoms raketoms Ch-47M2 Kindžal.

    Žvalgybos vertinimu, penkiaašės CNC staklės yra kritiškai svarbios, kai reikia itin tiksliai apdirbti sudėtingos geometrijos detales. Ginkluotės gamyboje tokio tikslumo stoka gali turėti tiesioginę įtaką patikimumui ir deklaruojamiems parametrams.

    War&Sanctions medžiagoje taip pat minimi Kinijos prekės ženklo Shtral tekinimo ir frezavimo centrai, kurie, HUR teigimu, naudojami įmonės PEMZ Molot gamybos procesuose. Skelbiama, kad šis fabrikas susijęs su elektroninių mazgų, skirtų Iskander-M raketoms, tiekimu.

    HUR atkreipia dėmesį, kad užsienio kilmės įranga, anot jų, pasitelkiama ne tik mechaninių dalių apdirbime, bet ir platesnėje tiekimo grandinėje, apimančioje elektronikos gamybą. Tokia praktika, pasak žvalgybos, rodo, kad sankcijų apėjimas gali vykti per tarpininkus, distributorius ir reeksporto kanalus.

    Ukrainos žvalgyba taip pat mini Vokietijos gamintojo „Rohde & Schwarz“ matavimo įrangą, kuri, kaip teigiama, įdiegta konstravimo biure UPKB Detal. HUR nurodo, kad ši įmonė siejama su aukščiametriais, naudojamais hipergarsinėse raketose 3M22 Zircon, kurių gamybai esą reikalinga specializuota testavimo ir matavimo bazė.

    HUR pabrėžia, kad galutinės staklės kilmės šalis nebūtinai sutampa su visų komponentų kilme. Žvalgybos vertinimu, net ir Kinijoje surinktos staklės gali turėti dalių iš Europos, Japonijos ar Taivano, įskaitant CNC valdymo sistemas, servopavaras, precizinius velenus, guolius, matavimo sistemas ir linijines kreipiančiąsias.

    Pasak HUR, ši situacija parodo, jog vien sankcijų nepakanka, jei jų nepapildo griežtesnė galutinių naudotojų kontrolė ir realaus įrangos panaudojimo tikrinimas. Žvalgyba siūlo tikrinti, ar įranga įrengiama deklaruotais adresais, kruopščiau vertinti tarpininkus ir sekti reeksporto atvejus.

    Skelbiama, kad kontrolė, HUR vertinimu, turėtų apimti ne tik pačias stakles ar prietaisus, bet ir atsargines dalis, eksploatacines medžiagas, programinę įrangą, atnaujinimus bei servisą. Taip pat keliama idėja riboti CNC sistemų ir kitų kritinių komponentų tiekimą tiems gamintojams, kurių įranga, anot Ukrainos institucijų, patenka į Rusijos gynybos sektorių.