Tag: Šarvuotoji technika

  • Lenkijoje apie 30 K2 tankų laikinai išimti iš rikiuotės: minimos variklių bėdos, reaguoja MON

    Lenkijos žiniasklaida praneša, kad maždaug 30 Pietų Korėjoje pagamintų K2 tankų šiuo metu gali būti laikinai nenaudojami ir laukiantys remonto karinėse dirbtuvėse. Kaip skelbiama, dalis gedimų siejama su jėgos agregatais, tarp minimų problemų yra ir variklių darbas.

    Remiantis pranešimais, technika sutelkta aptarnavimui pirmiausia šiaurinėje Lenkijos dalyje, kur dislokuoti vieni pirmųjų K2 naudotojų. Žiniasklaida taip pat akcentuoja, kad daliai darbų gali reikėti gamintojo specialistų įsitraukimo, o tai prailgina procesus, jei vietinis serviso pajėgumas dar nėra pilnai išplėtotas.

    Į šią informaciją sureagavo Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija (MON). Ji teigia, kad laikinas šarvuotosios technikos išėmimas iš eksploatacijos dėl techninės priežiūros ar remonto yra įprasta praktika, o gedimų lygis, ministerijos vertinimu, neperžengia standartų, būdingų tokios klasės platformoms.

    „Laikini išėmimai iš eksploatacijos yra standartinis reiškinys, taikomas bet kuriam platformų tipui. Tai natūrali proceso dalis, būtina siekiant užtikrinti techninį tinkamumą ir parengtį vykdyti užduotis“, – teigiama MON pozicijoje.

    Ministerija taip pat nurodo, kad gedimai ir garantiniai darbai atliekami kartu su Pietų Korėjos gamintoju, o po garantinio laikotarpio einamuosius remontus ir periodines technines apžiūras vykdo Lenkijos kariuomenės vykdomosios struktūros. Praktikoje tai reiškia, kad dalis kompetencijų palaipsniui perkeliama į nacionalinę sistemą, tačiau pereinamasis laikotarpis gali kelti iššūkių.

    Krašto apsaugos temomis rašantys ekspertai viešai yra atkreipę dėmesį, kad K2 šeimos tankai Lenkijoje eksploatuojami intensyviai, o tai greitai išryškina vadinamuosius ankstyvosios eksploatacijos defektus. Tarp dažniausiai minimų veiksnių yra dar ne iki galo subrendęs techninės priežiūros tinklas šalyje, atsarginių dalių logistikos grandinė ir ribotas specializuotas mokymo bei treniruoklių skaičius.

    K2 pirkimai ir pristatymai

    Lenkija K2 tankus perka etapais. Pirmasis susitarimas dėl 180 vienetų buvo pasirašytas 2022 metais, o viešai skelbta, kad šie tankai jau pristatyti į šalį ir perduodami daliniams.

    Antrojo etapo planuose numatyti dar 180 K2, įskaitant ankstesnės konfigūracijos techniką ir vėlesnę, labiau Lenkijos poreikiams pritaikytą versiją. Šis etapas siejamas ir su technologijų perdavimu bei dalies mašinų gamyba Lenkijoje, kas turėtų sumažinti priklausomybę nuo užsienio serviso ateityje.

    K2 tankai dislokuojami keliuose Lenkijos Sausumos pajėgų daliniuose, įskaitant brigadas šiaurės rytų kryptimi. Būtent ten, atsižvelgiant į regiono operacinę svarbą, technikos parengtis vertinama kaip vienas iš prioritetų, todėl ir laikini technikos išėmimai dėl remonto sulaukia didesnio dėmesio.

  • Lenkijos „Abrams“ gali gauti naują ginklą: pademonstravo dronų paleidimo įrenginį ant bokšto

    Lenkijos „Abrams“ gali gauti naują ginklą: pademonstravo dronų paleidimo įrenginį ant bokšto

    Kas yra PERCH 2.0

    Lenkijos kariuomenės naudojami tankai M1A2 Abrams SEPv3 ateityje gali būti papildyti nauju pajėgumu – ant bokšto montuojamu dronų paleidimo moduliu. JAV pristatytas PERCH 2.0 sprendimas skirtas šarvuotoms platformoms suteikti greitesnę žvalgybą ir tikslesnį ugnies poveikį.

    PERCH pavadinimas reiškia Precision Effects and Reconnaissance, Canister-Housed, tai yra kapsulėse laikomas komplektas, montuojamas ant kovinių mašinų. Antroji versija orientuota į Abrams SEPv3 ir aštuonračius šarvuočius Stryker, todėl aktuali ir šalims, kurios šias platformas jau naudoja.

    Kaip veikia Switchblade idėja

    Sistema numatyta naudoti su „Switchblade 300“ tipo dronais, kurie gali atlikti žvalgybą ir, prireikus, smogti į pasirinktą taikinį. Toks sprendimas leidžia įgulai greičiau susidaryti vaizdą, kas vyksta už kalvos, pastatų ar medžių linijos, nepriartinant tanko į pavojingą zoną.

    Šiuolaikiniuose konfliktuose dronai tapo vienu svarbiausių žvalgybos ir taikinio nustatymo įrankių, o šarvuotos platformos vis dažniau integruoja organinius, pačios įgulos valdomus sprendimus. Tai mažina priklausomybę nuo išorinių dronų operatorių ir sutrumpina laiką nuo aptikimo iki veiksmų.

    Montavimas be sudėtingų modifikacijų

    Vienas pagrindinių PERCH 2.0 akcentų yra paprastesnis įrengimas ant Abrams bokšto. Teigiama, kad komplektas gali pakeisti šone esančią transportavimo dėžę įkrovėjo pusėje ir pasinaudoti jau esamais tvirtinimo taškais.

    Praktinė reikšmė tokia, kad nereikia suvirinimo ar konstrukcijos pjovimo, o tai paprastai sumažina modernizacijos kainą ir laiką. Kariuomenėms tai svarbu, nes tankų atnaujinimai dažnai konkuruoja su kitomis prioritetinėmis programomis, pavyzdžiui, aktyvios apsaugos ar ryšių modernizavimu.

    Ankstesnėse PERCH versijos demonstracijose buvo minima ir galimybė šalia mažesnių dronų integruoti didesnius „Switchblade 600“, labiau pritaikytus kovai su šarvuota technika. Vis dėlto naujausioje PERCH 2.0 viešoje demonstracijoje daugiausia dėmesio skirta mažesnei amunicijai, o bandymų vaizdais dalintasi socialiniuose tinkluose.

    Pirmieji praktiniai bandymai su Abrams ir PERCH moduliu buvo vykdyti JAV kariuomenės pratybose Fort Hude Teksase 2025 metų spalio 26–30 dienomis. Pranešta, kad per pratybas buvo naudojami skirtingų tipų „Switchblade“ dronai, padėję žvalgyboje ir svarbių taikinių nustatyme.

    „Switchblade“ šeimos dronai kovinėmis sąlygomis naudoti ir Ukrainoje, kur JAV šiuos sprendimus pradėjo tiekti 2022 metais. Tai sustiprino susidomėjimą tankų ir šarvuočių aprūpinimu organiniais dronais, nes mūšio lauke svarbiausia tampa greitas situacijos suvokimas ir gebėjimas veikti už denginių.

    Gamintojai pabrėžia, kad PERCH koncepcija gali būti pritaikoma ir kitoms platformoms, įskaitant lengvesnius šarvuotus automobilius. Tai rodo platesnę tendenciją, kai šarvuotos pajėgos vis labiau pereina prie modulinių, greitai diegiamų sprendimų, jungiančių žvalgybą ir tikslų poveikį viename komplekte.

  • Lenkų Leopard 2A5 atvyko į Latviją: NATO pratybos siunčia aiškų signalą Rusijai

    Lenkų Leopard 2A5 atvyko į Latviją: NATO pratybos siunčia aiškų signalą Rusijai

    Lenkijos kariuomenės tankų kuopa su Leopard 2A5 atvyko į Latviją dalyvauti NATO sąjungininkų pratybose „OAKFIRE“, kurios planuojamos iki 2026 metų spalio 16 dienos. Pratybos vyksta kanadiečių vadovaujamos NATO daugianacionalinės brigados sudėtyje ir sutelkia kelias valstybes, treniruojantis vienoje operacinėje erdvėje.

    Manevruose lenkų pajėgos dirba kartu su Kanados, Ispanijos, Italijos ir Danijos kariais, o pagrindinis dėmesys skiriamas koordinacijai ir tarpusavio suderinamumui. Praktikoje tai reiškia bendrų procedūrų „suklijavimą“ nuo ugnies užduočių iki puolimo veiksmų ir sąveikos su kitais vienetais.

    Kas yra „OAKFIRE“ pratybos

    Pratybų scenarijai orientuoti į šiuolaikinio mūšio daugiadomenę logiką, kai sausumos veiksmai glaudžiai siejami su oro parama, žvalgyba ir ryšiais. NATO rytiniame flange toks mokymas laikomas būtinu, nes realiomis krizėmis sprendimus tektų priimti greitai, veikti mišriose tarptautinėse grupėse.

    Lenkijos kontingento branduolį sudaro 11-osios Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizijos kariai, o kontingentui vadovauja pulkininkas leitenantas Robertas Markievičius. Lenkijai tai dar viena proga praktiškai pasitikrinti, kaip tankų daliniai integruojami į NATO vadovavimo grandinę Baltijos regione.

    Ką gali Leopard 2A5

    Leopard 2A5 Lenkija įsigijo iš Vokietijos pagal 2013 metais pasirašytą susitarimą. Pagal jį Lenkija gavo 105 šios versijos tankus ir 14 senesnių Leopard 2A4, o sandorio vertė siekė apie 180 milijonų eurų; pristatymai buvo užbaigti 2015 metais.

    Leopard 2A5 kovinė masė siekia apie 59,5–60 tonų, įgula sudaryta iš keturių karių. Ginkluotės pagrindas yra 120 milimetrų Rheinmetall Rh-120 L/44 lygiavamzdis pabūklas, o 1 500 arklio galių MTU variklis leidžia pasiekti iki maždaug 68–70 kilometrų per valandą greitį.

    Ši versija buvo ryškus žingsnis pirmyn, palyginti su Leopard 2A4, nes bokštas sustiprintas papildomais pleišto formos šarvų moduliais, padidinusiais atsparumą skirtingų tipų sviediniams. Taip pat įdiegti elektriniai bokšto pavaros sprendimai ir atnaujinta optoelektronika, leidžianti efektyviau veikti režimu medžiotojas–žudikas.

    Karo Ukrainoje pamokos keičia prioritetus

    Vis dėlto karo Ukrainoje patirtis parodė, kad net modernūs tankai tampa pažeidžiami, kai mūšio lauke masiškai naudojami dronai ir klaidžiojanti amunicija. Dėl to NATO šalyse vis dažniau akcentuojama aktyvios apsaugos sistemų, geresnės viršutinės projekcijos apsaugos ir situacinio suvokimo priemonių svarba.

    Šiame kontekste vis dažniau minimas siekis artėti prie Leopard 2A8 standarto, kuris komplektuojamas su aktyvios apsaugos sistema „Trophy“, modernizuota elektronika ir sustiprintu šarvavimu. Nors pilna 2A5 pertvarka į 2A8 nėra paprastas procesas, modernizavimo kryptis vertinama kaip kritiškai svarbi, norint išlaikyti tankų kovinę vertę NATO rytiniame flange.

  • Rusija veža sunkiai suniokotus T-90M: „Uralvagonzavod“ priverstas rinktis tarp remonto ir naujų tankų

    Rusija veža sunkiai suniokotus T-90M: „Uralvagonzavod“ priverstas rinktis tarp remonto ir naujų tankų

    Socialiniuose tinkluose pasirodžiusios nuotraukos, kuriose matyti geležinkeliu gabenami smarkiai apgadinti T-90M, vėl atkreipė analitikų dėmesį į Rusijos šarvuotosios technikos nuostolius. Kadrai siejami su technikos pervežimu į „Uralvagonzavod“ gamyklą Nižnij Tagile, kur koncentruojami tiek gamybos, tiek remonto darbai.

    Karo technikos stebėtojai pabrėžia, kad vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gamintojui tenka perimti funkcijas, kurias anksčiau atlikdavo specializuotas karinių remonto įmonių tinklas. Toks perskirstymas reiškia, kad pajėgumai, skirti naujiems tankams, gali būti nukreipiami į kapitalinį remontą ar gilų modernizavimą.

    Remontas gali kainuoti beveik kaip naujas

    Šarvuotosios technikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kapitalinis T-90M remontas gamyklinėmis sąlygomis gali kainuoti beveik tiek pat, kiek naujo vieneto pagaminimas. Taip atsitinka dėl sudėtingų mazgų keitimo, elektronikos ir optikos atnaujinimo, korpuso bei bokštelio darbų, o taip pat dėl to, kad po rimtų pažeidimų dalis komponentų turi būti keičiami iš esmės.

    Tai sukuria dilemas: kuo daugiau resursų skiriama grąžinti į rikiuotę apgadintus tankus, tuo mažiau jų lieka naujai gamybai. Kartu auga ir logistikos našta, nes reikia nuolat gabenti pažeistą techniką, komplektuojamąsias dalis ir remontui reikalingą įrangą.

    Kodėl sunku suskaičiuoti realią gamybą

    Analitikai, vertinantys tiek nuotraukomis pagrįstus nuostolių duomenis, tiek viešus Rusijos pareiškimus, pažymi dar vieną problemą: remontuota ar modernizuota technika viešojoje komunikacijoje gali būti pateikiama kaip nauja tiekimo partija. Dėl to iš šalies tampa sudėtinga tiksliai atskirti, kiek tankų išties pagaminta nuo nulio, o kiek grąžinta po remonto.

    Tokios painiavos rizika ypač išauga tada, kai į gamyklas patenka smarkiai suniokoti vienetai, o po kelių savaičių ar mėnesių skelbiama apie „naujų“ tankų perdavimą kariuomenei. Praktikoje tai gali reikšti ir visiškai naują techniką, ir kapitališkai atnaujintus, anksčiau eksploatuotus korpusus.

    Sankcijos, darbuotojų trūkumas ir senesnių korpusų naudojimas

    Viešai prieinamos analizės rodo, kad Rusijos šarvuotosios technikos pramonę spaudžia keli veiksniai vienu metu: sankcijų ribojamas komponentų tiekimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir didelis fronto poreikis. Dėl to dalis T-90M gali būti surenkami ne tik iš naujai pagamintų konstrukcijų, bet ir pasitelkiant atnaujintus ankstesnių modifikacijų korpusus.

    Patys gamintojai neneigia, kad be gamybos vykdo ir remontą, o oficialiuose pranešimuose akcentuoja greitą technikos atstatymą net ir po daugybinių pažeidimų. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad realūs pristatymų skaičiai gali būti mažesni, nei leistų spręsti vien iš deklaracijų, nes dalį „naujų“ siuntų gali sudaryti atnaujinti vienetai.

    Bendra tendencija aiški: kuo didesnė remonto našta tenka pagrindiniams gamybos centrams, tuo labiau auga rizika, kad tai atsilieps naujų tankų gamybos tempui. Tokiu atveju T-90M, laikomas vienu moderniausių serijinių Rusijos tankų, gali tapti ir pramonės pajėgumų testu, ir riboto resursų paskirstymo įkaitu.

  • Kinija parodė naujausią tanką „Type 99B“ pratybose: ką tai reiškia pasaulio ginklavimuisi

    Kinija parodė naujausią tanką „Type 99B“ pratybose: ką tai reiškia pasaulio ginklavimuisi

    Tankas iš parado persikėlė į poligoną

    Kinijos valstybinė televizija CCTV paviešino vaizdus, kuriuose matomas pagrindinis kovos tankas „Type 99B“ pratybų metu. Iki šiol šis modelis daugiausia buvo siejamas su demonstravimu parade Pekine, todėl pasirodymas poligone vertinamas kaip signalas apie realesnį įvedimą į kariuomenės kasdienį rengimą.

    Įrašuose matyti keli „Type 99B“ vienetai, veikiantys kaip šarvuotos grupės dalis: tankai manevruoja sudėtingoje vietovėje, įveikia kliūtis ir atlieka šaudymo pratimus. Tokie kadrai paprastai naudojami pabrėžti, kad technika nėra vien prototipas ar reprezentacinis eksponatas.

    Ką parodė pratybos ir kuo tai svarbu

    Remiantis transliacijoje rodytais epizodais, pratybose buvo akcentuojami keli elementai: judėjimas per kliūtis, ugnies atidarymas iš vietos ir judant, taikinių paieška bei įgulos veiksmai bokšte. Nurodytos šaudymo distancijos siekė apie 1 000–1 200 metrų, o scenarijai imitavo kovines sąlygas.

    Viešojoje erdvėje „Type 99B“ pristatomas kaip „Type 99A“ evoliucija, išlaikanti tradicinę trijų karių įgulą ir 125 milimetrų lygiavamzdę patranką su automatiniu užtaisu. Daugiausia dėmesio skiriama ne tiek platformos bazei, kiek ryšiams, jutikliams ir ugnies valdymo sprendimams, leidžiantiems veikti greičiau ir tiksliau.

    Naujas akcentas – karyba tinkle

    Kinijos karinė komunikacija pastaraisiais metais nuosekliai pabrėžia tinklinės karybos principus, kai atskira kovos mašina tampa didesnės sistemos dalimi. Tai reiškia, kad taikinio duomenys gali ateiti iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių, žvalgybos priemonių ar vadavietės, o įgulos užduotis yra kuo greičiau įvykdyti aptikimo ir smūgio ciklą.

    CCTV rodytoje medžiagoje matomas veikimo modelis atitinka šią kryptį: įgulos sprendimų priėmimas vyksta greitai, o užduotys paskirstytos pagal vaidmenis. Šiuolaikiniuose konfliktuose tai tampa kritiška dėl sparčiai plintančių dronų, amunicijos klajoklių ir viršutinio atakavimo grėsmių, kurios verčia šarvuotą techniką veikti ne izoliuotai, o koordinuotai.

    Vis dėlto Kinija nepateikė išsamios „Type 99B“ specifikacijos, todėl nepriklausomai patvirtinti variklio, šarvų ar naudojamos amunicijos parametrų praktiškai neįmanoma. Taip pat nėra aišku, kiek vienetų pagaminta ir kokiu mastu jie perduoti koviniams daliniams.

    Dėl to vieši pratybų kadrai labiau laikytini indikatoriumi apie galimą diegimo tempą, o ne masinio perėjimo prie naujos kartos tankų įrodymu. Vis dėlto pati kryptis aiški: Pekinas demonstruoja siekį turėti šarvuotą techniką, kuri būtų integruota į bendrą informacinį ir ugnies valdymo tinklą.

  • Naujas lenkų pėstininkų kovos automobilis: premjera dar neįvyko, o dėl pavadinimo – minų laukas

    Naujas BVP be vardo

    Lenkijos valstybinė gynybos pramonės grupė PGZ ir Huta Stalowa Wola pristato naują pėstininkų kovos automobilį, kuris bus didesnis ir geriau apsaugotas nei amfibinis Borsuk. Naujasis modelis kuriamas kaip platforma su didesniu balistinės ir priešmininės apsaugos rezervu, todėl plaukimo reikalavimo jis nebeturi.

    Tačiau dar iki premjeros techninė diskusija persipynė su semantika: kaip vadinti mašiną, kuri aiškiai sunkesnė ir tvirčiau šarvuota, bet kurios nei kariuomenė, nei gamintojas nenori apibrėžti žodžiu sunkus. Dėl to projekto komunikacija, regis, pateko į reputacinį minų lauką.

    Darbinis Ratel ir priverstinis atsitraukimas

    Prieš metus Huta Stalowa Wola viešai rodė būsimojo BVP modelį ir naudojo darbinį pavadinimą Ratel. Pavadinimas turėjo logikos: ratelis yra Afrikoje gyvenantis plėšrus žvėrelis, giminaitis barsukui, o naujasis automobilis laikytas tarsi „išaugusiu“ Borsuk.

    Vėliau PGZ atstovai ėmė tvirtinti, kad Ratel buvo tik neoficialus, vidinis terminas. Vis dėlto viešuose renginiuose pavadinimas buvo matomas, o galiausiai jo atsisakyta aiškinant, kad jis jau anksčiau buvo įregistruotas kito Europos gynybos pramonės gamintojo.

    Papildomai situaciją komplikuoja ir istorinis kontekstas: Ratel vardą anksčiau turėjo Pietų Afrikos ratinis pėstininkų kovos automobilis, gamintas praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais. Tai dar labiau mažina tikimybę, kad toks vardas būtų patogus ilgam ir tarptautinei rinkodarai.

    Sunkus, naujas ar papildomai šarvuotas?

    Neformaliuose pokalbiuose Huta Stalowa Wola darbuotojai neretai vartoja apibūdinimą „sunkus Borsuk“, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra oficialus pavadinimas. Pats apibrėžimas suprantamas: naujasis automobilis vizualiai panašus ir turėtų dalintis dalimi komponentų su Borsuk, bet yra didesnis ir labiau apsaugotas.

    Tuo pat metu PGZ retorikoje ryškėja bandymas keisti akcentą: vietoje sunkus siūlomas apibūdinimas papildomai šarvuotas, pabrėžiant mobilumą. Skelbta, kad variklis, kurio galia viršija 1 000 arklio galių, turėtų leisti važiuoti iki 65 kilometrų per valandą greičiu kietos dangos keliu.

    Kita linija sklinda iš kariuomenės pusės: siūloma vartoti formuluotę naujas pėstininkų kovos automobilis. Pramonė tai vertina dvejopai: viena vertus, tai įprasta karinė terminija, kita vertus, toks pavadinimas palieka daugiau erdvės ateityje spręsti dėl galimų alternatyvų ir pirkimų iš užsienio.

    Užuominos apie „mešką“

    Intrigos dar prideda viešai parodytas vaizdo siužetas, kurio pabaigoje pasirodė meškos galvos logotipas. Tai paskatino spėliones, ar naujasis BVP galėtų gauti su meška susijusį vardą, kuris būtų lengvai įsimenamas ir tiktų lenkiškai ginklų sistemų tradicijai.

    „Mums patinka kryptis, susijusi su meška, tačiau šiandien tai nėra diskusijos objektas“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Pramonės požiūriu, aiškus ir trumpas pavadinimas yra daugiau nei estetika: jis reikalingas viešajai komunikacijai, vidaus dokumentacijai ir eksporto rinkodarai. Kol kas naujasis automobilis lieka be oficialaus vardo, o pati pavadinimo paieška tapo ne mažiau sudėtinga nei techninių kompromisų derinimas.

  • Rusai stiprina tankų „skydą“: „Arena-M“ gali gauti 3 kartus daugiau šovinių – ką tai reiškia Ukrainai

    Rusai stiprina tankų „skydą“: „Arena-M“ gali gauti 3 kartus daugiau šovinių – ką tai reiškia Ukrainai

    Ukrainos fronte užfiksuotuose vaizduose ant dalies rusiškų T-72B3A serijos tankų pastebėta aktyvios apsaugos sistema „Arena-M“. Tai vadinamasis hard kill sprendimas, skirtas perimti prieštankines valdomas raketas, granatsvaidžių šūvius ir vis dažniau pasitaikančius smogiamuosius dronus dar prieš jiems pataikant į šarvuotį.

    Pagrindinis principas paprastas: tanko jutikliai aptinka artėjančią grėsmę, o sistema paleidžia specialų perėmėją, kuris neutralizuoja taikinį labai trumpu atstumu. Pastaraisiais metais, išaugus FPV dronų vaidmeniui, tokie sprendimai laikomi vienu svarbiausių būdų didinti įgulos išgyvenamumą ir mažinti nuostolius.

    Remiantis kovinio naudojimo įspūdžiais, Rusija svarsto „Arena-M“ modernizaciją, kuri, kaip teigiama, turėtų padidinti perėmėjų skaičių nuo 12 iki 36 vienetų. Skelbiama, kad darbai galėtų būti užbaigti iki 2027 metų pirmojo ketvirčio, tačiau realūs terminai priklausys nuo gamybinių pajėgumų ir techninių kliūčių.

    Ar 36 perėmėjai realu?

    Ukrainos šarvuotosios technikos ekspertas Andrijus Tarasenka akcentuoja, kad toks šuolis vien tik pridedant daugiau paleidiklių gali būti sunkiai įgyvendinamas be esminių konstrukcijos pakeitimų. Didesnis paleidiklių kiekis dažniausiai reiškia daugiau vietos bokšte ar ant korpuso, o tai gali paveikti masę, balansą ir prieigą prie techninės priežiūros zonų.

    Anot jo, papildomos įrangos integracija gali kelti ir praktinių problemų: nuo duomenų perdavimo tarp jutiklių ir paleidiklių iki saugaus perėmėjų panaudojimo, kad jų atatranka ar skeveldros nekeltų rizikos pačiam tankui ir įgulai. Dėl to dalis deklaruojamų patobulinimų gali likti tik planuose arba būti įgyvendinti ribotu mastu.

    Modernizacijos kryptį diktuoja dronai

    Vis dėlto ekspertai neatmeta, kad didesnis „Arena-M“ šaudmenų rezervas galėtų būti pasiektas keičiant perėmėjų tipą. Jei kuriama specializuota, prieš dronus pritaikyta amunicija, jai gali būti keliami kitokie reikalavimai nei klasikiniams perėmėjams, skirtiems itin greitoms prieštankinėms grėsmėms.

    „Renkantis specializuotą prieš dronus skirtą amuniciją, ne visada galioja tie patys reakcijos laiko, montavimo ir matmenų reikalavimai kaip standartinei apsauginei amunicijai, todėl atsargos gali būti padidintos kelis kartus“, – sakė Andrijus Tarasenka.

    Ką tai keičia mūšio lauke

    Aktyvios apsaugos sistemos tampa esminiu atsaku į masiškai naudojamus FPV dronus ir valdomąsias prieštankines priemones. Jei „Arena-M“ būtų įdiegta didesniame skaičiuje rusiškų tankų ir realiai pasiektų deklaruojamą efektyvumą, Ukrainai galėtų tekti skirti daugiau dronų ir koordinuotų atakų tam pačiam tikslui sunaikinti.

    Tačiau praktikoje tokias sistemas riboja keli veiksniai: jų kaina, gamybos mastas, techninis patikimumas ir prisitaikymas prie skirtingų grėsmių profilių. Net ir veiksminga aktyvi apsauga nepadaro tanko nepažeidžiamo, o mūšio lauke svarbūs išlieka taktika, maskuotė, elektroninė kova ir žvalgybos gebėjimai.

  • Austrija parodė modernizuotus Leopard 2A4 ir pėstininkų kovos mašinas Ulan: kas pasikeitė?

    Austrija parodė modernizuotus Leopard 2A4 ir pėstininkų kovos mašinas Ulan: kas pasikeitė?

    Austrijos kariuomenė pristatė pirmuosius modernizuotus pagrindinius kovos tankus Leopard 2A4NV ir pėstininkų kovos mašinas Ulan NV. Atnaujinimai skirti padidinti šarvuotųjų pajėgų kovinį efektyvumą, ypač veiksmams prasto matomumo sąlygomis.

    Pasak Bundesheer, šis etapas yra platesnio gynybos planavimo dalis, susijusi su Krašto apsaugos ministerijos programa „Aufbauplan ÖBH 2032+“. Ja siekiama užtikrinti, kad Austrijos sausumos pajėgos išlaikytų realius pajėgumus ir būtų pritaikytos ateinančių metų grėsmėms.

    Kas atnaujinta tankuose Leopard

    Modernizacija Leopard 2A4NV pirmiausia orientuota į pasenusių komponentų keitimą ir naktinių pajėgumų atkūrimą. Tai reiškia, kad įgulos gali veikti efektyviau riboto matomumo aplinkoje, kur sprendimus lemia sensoriai ir taikymo sistemos.

    Austrijos kariuomenė taip pat patvirtino, kad ankstesnė hidraulinė bokštelio pavara pakeista elektrine. Toks sprendimas paprastai siejamas su didesniu patikimumu, tikslesniu valdymu ir paprastesne eksploatacija, ypač intensyvaus naudojimo metu.

    Nors technika jau pademonstruota viešai, modernizacijos procesas dar nėra pilnai užbaigtas. Bundesheer nurodo, kad transporto priemonės bus perduotos Armijos logistikos centrui galutiniams pritaikymo darbams prieš užbaigiant šį programos etapą.

    Ulan modernizacija: optika, elektronika ir važiuoklė

    Pėstininkų kovos mašinose Ulan NV daugiausia dėmesio skiriama optikos ir elektronikos atnaujinimui, elektros sistemų modernizavimui bei dalies važiuoklės komponentų keitimui. Tokie darbai didina patikimumą ir mažina prastovų riziką, kai technika naudojama nuolat.

    Bundesheer pabrėžia, kad Ulan išlieka svarbus mechanizuotų padalinių elementas, derinantis mobilumą, apsaugą ir ugnies galią. Šios platformos paskirtis taip pat apima sąveiką su tankais, kad šarvuoti vienetai galėtų veikti kaip vientisa kovos sistema.

    Kodėl modernizacijos tampa būtinybe

    Austrija modernizavimo programą pradėjo 2023 metais: planuojama atnaujinti 58 Leopard 2A4 ir 112 Ulan vienetų. Šiuolaikinėje karyboje net ir patikimos, bet senesnės platformos be sensorių, naktinių pajėgumų ir atnaujintų sistemų greitai praranda praktinę vertę.

    Leopard 2A4 yra trečiosios kartos vokiečių pagrindinis kovos tankas, gamintas 1985–1992 metais, o šios modifikacijos mašinų daugelyje šalių modernizuojamos pagal nacionalinius poreikius. Praktika rodo, kad atnaujinimai leidžia prailginti platformų tarnybos laiką ir išlaikyti kovinius pajėgumus, kol įsigyjami naujesni sprendimai.

  • Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos parodė, kaip Latvijoje, Ādaži poligone netoli Rygos, treniruojasi jų tankai „Leopard 2“. Ši veikla yra NATO sustiprinto buvimo dalis Baltijos šalyse, skirta atgrasyti galimą Rusijos agresiją ir užtikrinti greitą sąjungininkų reagavimą.

    Lenkijos kontingentas Latvijoje dislokuojamas nuo 2017 metais, o nuo 2024 metų birželio rotaciją ten vykdo 11-oji Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizija. Lenkai veikia daugianacionalinėje NATO brigadoje Latvijoje, kuri 2024 metais paskelbė pasiekusi kovinę parengtį.

    Ādaži bazėje ir pratybose kartu su lenkais dalyvauja ir kitų valstybių kariai, tarp jų Kanada, Italija, Čekija, Danija, Švedija, Ispanija bei kiti sąjungininkai. Toks formatas leidžia treniruotis realistiškomis sąlygomis, suderinti ryšio, logistikos ir ugnies paramos procedūras.

    Lenkijos kariuomenė šiuo metu naudoja apie 230 „Leopard“ tankų keliose versijose, įskaitant maždaug 28 „Leopard 2A4“, apie 105 „Leopard 2A5“ ir apie 100 modernizuotų „Leopard 2PL“ bei „2PL/M1“. Visoms šioms versijoms būdinga keturių karių įgula ir 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas, o mobilumą užtikrina galingas dyzelinis variklis.

    „Leopard 2A4“ buvo kuriamas kaip atsakas į Sovietų Sąjungos šarvuotąją techniką ir tapo vienu ryškiausių Šaltojo karo pabaigos Vakarų tankų konstrukcijos pavyzdžių. Įvedimo metu šis modelis išsiskyrė pažangesniais to meto skaitmeniniais sprendimais, pagerinusiais taiklumą ir šaudymo valdymą.

    „Leopard 2A5“ atsirado jau po Šaltojo karo, o svarbiausias jo pokytis buvo sustiprinta bokštelio priekinė apsauga su papildomais šarvų moduliais. Taip pat buvo modernizuota vidinė apsauga nuo skeveldrų, atnaujintos kai kurios valdymo ir optoelektronikos dalys, o būtent šios versijos tankai dažnai matomi pratybų kadruose iš Latvijos.

    Lenkijoje įgyvendinta „Leopard 2PL“ modernizacija orientuota į geresnę apsaugą ir elektroniką, o dalis technikos toliau keliama iki „2PL/M1“ standarto. Modernizuoti tankai gauna papildomą bokštelio šarvavimą, pažangesnes termovizines sistemas ir sprendimus, didinančius patikimumą bei įgulų darbo sąlygas ilgesnėse operacijose.

    NATO rytiniame flange tokios pratybos turi ir praktinę, ir politinę reikšmę: jos demonstruoja sąjungininkų gebėjimą greitai telkti pajėgas, veikti kartu ir palaikyti nuolatinę parengtį. Kuo daugiau realių treniruočių prie Baltijos regiono, tuo aiškesnis signalas, kad bet koks bandymas eskaluoti situaciją susidurtų su koordinuotu atsaku.

  • Lenkija greitina K2 tankų pristatymą: „Hyundai Rotem“ žada pirmą siuntą jau kitą savaitę

    Pietų Korėjos gamintojas „Hyundai Rotem“ praneša, kad pirmoji 28 pagrindinių kovos tankų K2GF partija į Lenkiją turėtų iškeliauti jūrų transportu jau kitą savaitę. Pasak bendrovės atstovų, tiekimas vyksta sparčiau, nei numatyta sutartyje, o paskutiniai K2GF, pagaminti Pietų Korėjoje, turėtų būti pristatyti iki 2027 metų.

    Ši siunta yra dalis vykdomojo kontrakto, pagal kurį Lenkijos kariuomenė artimiausiais mėnesiais turėtų gauti visą K2GF batalioną. „Hyundai Rotem“ nurodo, kad po pirmųjų 28 tankų dar 30 vienetų planuojama išsiųsti liepos ir rugpjūčio mėnesiais, todėl iki rudens pradžios Lenkijoje turėtų būti 58 K2GF.

    Kas yra K2GF ir kodėl jie svarbūs?

    K2GF yra pereinamoji K2 tankų versija, skirta greitai užpildyti Lenkijos šarvuotosios technikos spragas. Šie tankai pristatomi tokios konfigūracijos, kokią naudoja Pietų Korėjos ginkluotosios pajėgos, todėl jų įvedimas į rikiuotę yra greitesnis nei dar kuriamų, pilnai nacionaliniams reikalavimams pritaikytų variantų.

    Lenkija tapo pirmąja ir kol kas pagrindine K2 eksporto naudotoja Europoje, o tankų įsigijimo tempą paskatino regiono saugumo situacija ir poreikis atkurti pajėgumus po dalies technikos perdavimo Ukrainai. K2 programą Varšuva vertina kaip būdą trumpuoju laikotarpiu sustiprinti šarvuotąsias pajėgas ir kartu pasirengti vietinei gamybai bei aptarnavimui.

    Grafikas: batalionas iki rudens, tolesnės siuntos iki 2027 metų

    Pagal gamintojo pateiktą planą, 58 K2GF tankai turėtų sudaryti pilną bataliono komplektą, kuris Lenkiją pasiektų iki ankstyvo rudens. Dar 58 K2GF, kaip skelbiama, planuojama pristatyti iki 2027 metų vidurio, taip užbaigiant šios pereinamosios versijos tiekimą.

    Gamintojas pabrėžia, kad pristatymai vykdomi su tam tikru grafiko aplenkimu, lyginant su sutartiniu laikotarpiu, kuriame K2GF tiekimas buvo numatytas 2026–2027 metais. Tai Lenkijai leidžia greičiau planuoti personalo parengimą, logistiką ir techninį aptarnavimą, nes didesnis vienetų skaičius pasiekia dalinius anksčiau.

    Kitas etapas – K2PL ir dalis darbų Lenkijoje

    Lenkijos tankų programa numato perėjimą prie K2PL varianto, kuris turėtų būti pritaikytas nacionaliniams reikalavimams. Skelbiama, kad dalis šių tankų turėtų būti montuojama Lenkijoje, stiprinant vietinę pramonę ir sudarant prielaidas ilgalaikiam aptarnavimui bei modernizacijoms šalies viduje.

    Be pačių tankų, vykdomuosiuose susitarimuose numatomi ir vadinamieji pagalbiniai šarvuočiai bei inžinerinės platformos, kurių paskirtis – užtikrinti tankų dalinių mobilumą, remontą ir išgyvenamumą. Tokios priemonės dažnai tampa kritiniu veiksniu realiose operacijose, nes vien tankų skaičius neatskleidžia viso brigados ar divizijos kovinio pajėgumo.

    „Pristatymus vykdome sparčiau, nei buvo numatyta grafike, o K2GF etapas turėtų būti užbaigtas iki 2027 metų“, – teigė „Hyundai Rotem“ atstovai.

    Artimiausi mėnesiai parodys, kaip greitai naujieji K2GF bus integruoti į Lenkijos dalinius ir kaip sklandžiai vyks perėjimas prie K2PL varianto. Europos gynybos planuotojams tai tampa svarbiu signalu, kaip greitai galima sustiprinti šarvuotąsias pajėgas remiantis tarptautine gamyba ir vėliau perkeliant dalį pajėgumų į vietinę pramonę.