Tag: Saugomi augalai

  • Mokslininkus nustebino kapinės Ukrainos pietuose ir Černobylio zonoje: čia klesti šimtai augalų rūšių

    Senos kapinės Ukrainos pietuose ir Černobylio atskirties zonoje mokslininkams atsivėrė kaip netikėti biologinės įvairovės „salynai“ – jose rasta šimtai augalų rūšių, įskaitant retas ir saugomas.

    Kaip skelbia „Ukrinform“, tyrimus vykdantys Biosferos rezervato „Askanija-Nova“ mokslininkai ir Ukrainos gamtosaugos grupė kapines vertina kaip savotiškas ekologines prieglobsčio vietas, kur gamta išsilaiko net ir stipriai žmogaus pakeistame kraštovaizdyje.

    Pietų Ukrainoje kapinės ypač svarbios todėl, kad didelė dalis aplinkinių teritorijų yra suarta, o natūralioms stepėms lieka vis mažiau erdvės. Dėl to nedidelės, mažiau paliestos vietos tampa reikšmingos stepinei augalijai išlikti.

    Tyrėjai pabrėžia ir praktinę pusę: kapinių būklę bei jose taikomą priežiūrą galima laikyti vienu iš veiksnių, lemiančių, ar retos rūšys išliks, ar bus išstumtos.

    Kapinės pietuose tapo stepės prieglobsčiu

    Filosofijos daktarė Nadežda Skobel pasakojo, kad mokslininkai apžiūrėjo 50 kapinių Dešiniojo kranto varpinių žolių stepėje. Jose užfiksuota daugiau kaip 700 augalų rūšių.

    Daugiau nei 60 iš jų turi saugomą statusą. Tarp minimų rūšių – plunksnagrūdė (kovylas), pavasarinis adonis (goricvet) ir plonalapis bijūnas.

    Pasak tyrėjų, viena didžiausių grėsmių augalijai – ne tik pakartotiniai laidojimai ar svetimžemių rūšių plitimas, bet ir pernelyg intensyvi kapų priežiūra.

    Pastebėta, kad apleistuose kapaviečių plotuose stepinė augalija neretai atsikuria geriau nei ten, kur nuolat judinama žemė ir sodinami dekoratyviniai augalai.

    Černobylio zonoje – gamtos atsigavimo laboratorija

    Ne mažiau įdomūs pasirodė Černobylio atskirties zonos kapinių tyrimai. Po gyventojų evakuacijos dalis jų faktiškai nustojo įprastai „funkcionuoti“, todėl mokslininkai gali stebėti gamtos atsikūrimą esant minimaliam žmogaus įsikišimui.

    Biologijos mokslų daktaras Ivanas Moisijenko atkreipė dėmesį, kad Černobylio kapinių išskirtinumas – staigus įprasto naudojimo nutrūkimas, sukūręs retą situaciją ilgalaikiams stebėjimams.

    Šiuo metu tyrėjai yra apžiūrėję 24 kapines atskirties zonoje. Jose užfiksuota daugiau kaip 400 augalų rūšių ir daug senų medžių.

    Minima, kad vieno gyvo ąžuolo kamieno apimtis siekia 446 centimetrus, o mirusio – 510 centimetrų. Taip pat aptikta senų pušų, kriaušių ir kelių saugomų augalų rūšių.

    Tyrimus planuojama tęsti – kiekvienas kapines ketinama tirti tris kartus per metus, kad būtų užfiksuoti skirtingais sezonais pasirodantys ar žydintys augalai.

    Ne tik gamta, bet ir istorijos pėdsakai

    Černobylio kapinėse, pasak tyrėjų, išlikę ir kultūros bei istorijos ženklų. Vienose kapinėse aptikta dešimt nedidelių pilkapių, kurie, I. Moisijenko prielaida, gali būti siejami su Kijevo Rusios laikais.

    Taip pat minimi seni mediniai statiniai prie sentikių kapaviečių, liudijantys apie vietos bendruomenių istoriją ir laidojimo tradicijas.

  • Prie Černobylio pastebėta reta orchidėja „lubka“: legendos apie galią ir mokslininkų perspėjimas

    Rezervato darbuotojai pranešė apie vadinamąją lubką – liaudišku pavadinimu apibūdinamą gegužraibinių (orchidėjų) genties augalą, kuris vasaros pradžioje žydi smulkiais, šviesiais žiedais. Pasak biologų, iš tolo ji gali pasirodyti kukli, tačiau natūraliose buveinėse išsiskiria grakščia žiedyno forma ir, ypač sutemus, ryškiu kvapu.

    „Tarp sodrios miško žalumos vietomis sužimba trapūs balti žiedai, o jų aromatas naktį pasklinda toli, pritraukdamas vabzdžius“, – sakė rezervato atstovai.

    Su lubka siejamos ir senosios legendos: kai kuriose tradicijose jai priskiriama „pritraukimo“ ir „atstūmimo“ galia. Tokie pasakojimai dažniausiai aiškinami augalo sandara, nes po žeme jis turi du gumbus, kurie skirtingais sezonais kinta, o tai žmonėms nuo seno atrodė paslaptinga.

    Mokslininkai pabrėžia, kad folklorinės interpretacijos neturėtų būti painiojamos su įrodytais poveikiais, tačiau lubka iš tiesų yra biologiškai įdomi. Kai kurios giminingos orchidėjos turi istorinį panaudojimą liaudies medicinoje, tačiau šiandien daug svarbiau tai, kad rūšys yra jautrios buveinių pokyčiams, o jų populiacijas mažina miškų fragmentacija, intensyvesnė ūkinė veikla ir neteisėtas rinkimas.

    Rezervatas perspėja, kad lubka beveik neįsitvirtina persodinta į sodą ar vazoną. Orchidėjoms dažnai būtinas specifinis ryšys su dirvožemio grybais, be kurių sėklos ir šaknys tinkamai nesivysto, todėl, iškasta iš miško, gėlė paprastai neprigyja net ir kruopščiai prižiūrima.

    Černobylio rezervato teritorijoje aptinkamos bent dvi lubkos rūšys, kurios įtrauktos į Ukrainos saugomų rūšių sąrašus. Specialistai ragina grožėtis jomis gamtoje, fotografuoti atsakingai ir neardyti augimviečių, nes net nedidelis poveikis dirvožemiui gali turėti pasekmių jautrioms populiacijoms.

    Po Černobylio avarijos dalis teritorijų ilgą laiką buvo beveik nepaliestos intensyvios žmogaus veiklos, todėl čia susiformavo sąlygos atsikurti įvairioms buveinėms. Tai nereiškia, kad zona tapo „idealia“ gamtai, tačiau ji dažnai naudojama ilgalaikiams ekologiniams tyrimams, leidžiantiems stebėti, kaip ekosistemos kinta, kai žmogaus spaudimas sumažėja.

    Retų augalų žydėjimo fiksavimas padeda vertinti buveinių būklę ir planuoti apsaugos priemones. Tokie stebėjimai ypač aktualūs šylant klimatui, kai keičiasi žydėjimo laikas, drėgmės režimas ir vabzdžių, nuo kurių priklauso apdulkinimas, aktyvumas.