CP v2

Tag: Saugomos teritorijos

  • Už kelias saujas pušų ūglių gali grėsti bauda iki 230 eurų: miškininkai primena taisykles

    Už kelias saujas pušų ūglių gali grėsti bauda iki 230 eurų: miškininkai primena taisykles

    Pavasarį miškuose prasideda trumpas metas, kai pušys išaugina švelnius, sultingus ūglius, dažnai renkamus naminiams sirupams. Tačiau specialistai primena, kad neatsargus rinkimas gali pažeisti medelius ir užtraukti administracinę atsakomybę.

    Miškininkų teigimu, geriausias ūglių rinkimo laikas paprastai būna nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios, bet jis kinta pagal orus ir regioną. Vertingiausi būna šviesiai žali, minkšti maždaug 5–12 centimetrų ilgio ūgliai, o sezonas dažnai trunka tik kelias savaites.

    Kaip rinkti nekenkiant pušims

    Renkant svarbiausia nepažeisti augančio medžio, nes netinkamai nulaužti ūgliai lėtina augimą ir deformuoja lają. Miškininkai pataria nerinkti visų ūglių nuo vieno medelio ir nesikoncentruoti į vieną vietą, kad neatsirastų masiškai suniokotų jaunuolynų.

    Ypač pabrėžiama taisyklė niekada neliesti viršūninio, pagrindinio ūglio, nuo kurio priklauso tolesnis medžio augimas. Jei ūgliai pasiekiami tik laužant šakas ar lipant į medį, geriau rinktis kitą, patogiau pasiekiamą medelį.

    „Rinkime taip, kad neokaluotume medelio, o dėl vietos, kur tai galima daryti, verta pasitarti su miškininku“, – teigiama miškininkų komunikatuose apie miško augalijos tausojimą.

    Kada tai draudžiama ir kokios baudos gresia

    Teisinė taisyklė paprasta: be savininko sutikimo negalima rinkti augalų ar jų dalių svetimame miške, nes tai laikoma miško išteklių paėmimu ir galima žala medžiams. Pušų ūgliai priskiriami jaunoms medžio dalims, todėl jų skynimas gali būti vertinamas kaip augalijos niokojimas.

    Už tokį pažeidimą gali grėsti administracinė bauda, kuri tam tikrais atvejais siekia apie 230 eurų. Dar griežtesnė tvarka galioja saugomose teritorijose, pavyzdžiui, rezervatuose ir nacionaliniuose parkuose, kur bet koks augalijos rinkimas dažnai ribojamas arba leidžiamas tik su atskirais leidimais.

    Specialistai ragina prieš renkant įsitikinti, ar teritorija nėra saugoma, ir ar miškas nėra privatus. Saugiausia praktika yra rinkti saikingai, iš skirtingų medelių, ir tik ten, kur tai aiškiai leidžiama, kad pavasarinis sirupo sezonas nevirstų žala miškui ir bauda.

  • Alytaus mokiniai iškeitė klasę į Žuvintą: gamtos pamokos, kurias prisimena ilgiau

    Alytaus miesto mokiniai šį pavasarį dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose ir išvykose į Žuvinto biosferos rezervatą. Čia jie ne tik susipažįsta su paukščiais ir šlapžemių ekosistemomis, bet ir praktiškai mokosi, kaip veikia saugomos teritorijos bei kodėl jos svarbios biologinei įvairovei.

    Į vieną iš pažintinių kelionių šią savaitę vyko Alytaus Likiškėlių progimnazijos mokiniai. Ekskursijos metu vaikai stebėjo po žiemos sugrįžusius paukščius, klausėsi pasakojimų apie Žuvinto gamtos vertybes ir rezervato raidą, o taip pat grožėjosi ežero panorama nuo apžvalgos vietų.

    Išvykos planuojamos visą balandžio mėnesį ir tęsiasi pirmosiomis gegužės dienomis, todėl galimybę apsilankyti Žuvinte turės daugiau mokinių grupių. Tokia nuosekli programa padeda mokytojams pamokų turinį perkelti į realią aplinką, kur lengviau susieti teoriją su tuo, ką mokiniai mato ir patiria patys.

    Programą koordinuoja Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, kviesdamas miesto mokyklas į aplinkosauginio švietimo veiklas. Ekskursijas Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centre rengia Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, o dalyvauti pakviesti šešiolikos Alytaus švietimo įstaigų mokiniai ir juos lydintys mokytojai.

    Žuvinto biosferos rezervatas laikomas viena svarbiausių Lietuvos paukščių ir šlapžemių buveinių, todėl edukacijos čia ypač aktualios pavasarį, migracijos ir perėjimo laikotarpiu. Specialistai pabrėžia, kad gyvas kontaktas su gamta stiprina mokinių aplinkosauginį raštingumą, skatina atsakingą elgesį ir padeda suprasti, kodėl gamtosaugos taisyklės reikalingos ne „dėl tvarkos“, o dėl ilgalaikio poveikio ekosistemoms.