Ką parodė avarija Vengrijoje?
Po sunkios avarijos Vengrijoje, kurioje žuvo 12 žmonių, viešojoje erdvėje vėl keliami klausimai apie kelionių autokaru saugumą. Daugiausia dėmesio tenka vairuotojų nuovargiui, naktiniams pervažiavimams, techninei būklei ir tam, ar keleiviai segi saugos diržus.
Transporto ekspertai pabrėžia, kad tokiose nelaimėse dažnai persipina keli veiksniai, o vienareikšmę priežastį nustatyti galima tik atlikus išsamų tyrimą. Vertinant incidentą, paprastai analizuojami vairuotojų darbo ir poilsio duomenys, maršruto eiga bei transporto priemonės techniniai parametrai.
„Pagal avarijos vaizdus neatrodo, kad autokaras buvo prastos būklės, todėl pirmiausia reikia vertinti žmogiškąjį veiksnį ir vairuotojų darbo režimą“, – sakė Lenkijos autobusų vežėjų asociacijos vadovas Rafałas Jańczukas.
Naktiniai reisai: rizika ar įprasta praktika?
Naktinės kelionės autokaru neretai pasirenkamos dėl kainos ir logistikos, ypač turistinėse ar piligriminėse kelionėse, kai taip sutaupoma nakvynei. Vis dėlto vien faktas, kad važiuojama naktį, savaime nereiškia, jog kelionė yra nesaugi.
Vežėjai atkreipia dėmesį, kad naktiniai reisai yra paplitę visoje Europoje, o saugumą pirmiausia lemia planavimas: vairuotojų pamainos, privalomi sustojimai, poilsio vietos ir realus grafiko laikymasis. Ilgesnėms trasoms turi būti numatoma daugiau vairuotojų, kad būtų užtikrintas poilsis ne tik formaliai, bet ir praktiškai.
„Naktiniai reisai nėra kažkoks išskirtinis sprendimas vienai šaliai: autobusai naktimis važiuoja į Londoną, Paryžių, Romą ar Madridą, ir jais keliauja įvairių šalių žmonės“, – sakė Rafałas Jańczukas.
Vairuotojų darbo laikas ir tachografai
Diskusijose po nelaimių dažnai iškyla klausimas, kiek realiai yra kontroliuojamas vairuotojų nuovargis. Tarptautiniuose vežimuose svarbiausias kontrolės instrumentas yra tachografas, kuriame fiksuojamas vairavimo, pertraukų ir poilsio laikas, o taip pat kelionės eiga.
Tokie duomenys leidžia pareigūnams patikrinti, ar buvo laikomasi nustatytų režimų, ir avarijos atveju tampa vienu pagrindinių informacijos šaltinių. Praktikoje tai reiškia, kad po incidento galima atsekti, kiek laiko vairuotojas vairavo, kada stojo, kokiu greičiu ir kokiais kelio etapais judėjo.
„Tachografas yra tarsi juodoji dėžė: po įvykio policija jį paima ir pagal duomenis galima atkurti visą važiavimo eigą“, – sakė Rafałas Jańczukas.
Saugos diržai: pareiga, kurią dažnai nuvertina
Nors daugelyje šiuolaikinių autokarų įrengti saugos diržai, keleivių įpročiai vis dar nevienodi. Specialistai pabrėžia, kad diržai nėra formalumas: avarijų metu jie sumažina sužalojimų riziką, ypač staigaus stabdymo, vertimosi ar nuslydimo nuo kelio atvejais.
Vežėjų praktikoje diržų segėjimas dažnai užtikrinamas priminimais prieš kelionę, tačiau realus laikymasis priklauso ir nuo keleivių disciplinos. Dalis vairuotojų pripažįsta susiduriantys su konfliktais, kai keleiviai atsisako segtis diržus, o išvykimas atidedamas.
„Čia nėra jokių išlygų: jeigu autokare yra saugos diržai, jie turi būti užsegti“, – sakė Rafałas Jańczukas.
Technologijos autokaruose: pagalba, bet ne panacėja
Naujesni autokarai vis dažniau turi vairuotojo pagalbos sistemas, kurios stebi eismo juostą, įspėja apie nukrypimą, aptinka kliūtis ir tam tikrais atvejais inicijuoja avarinį stabdymą. Tai ypač svarbu situacijose, kai pavojus atsiranda staiga, o žmogaus reakcijos laikas gali būti per ilgas.
Vis dėlto technologijos neatstoja pagrindinių saugumo principų: tinkamo vairuotojų poilsio, greičio pasirinkimo pagal sąlygas, atsakingo maršruto planavimo ir keleivių elgesio. Ekspertai pabrėžia, kad saugumas autokaruose yra grandinė, o silpniausia jos grandis dažnai būna ne technika, o žmogiškasis veiksnys.
„Elektroninės sistemos gali stabdyti greičiau, nei tai padarytų žmogus, tačiau jos nepanaikina būtinybės laikytis režimų ir kelionę planuoti taip, kad vairuotojas nebūtų pervargęs“, – sakė Rafałas Jańczukas.
Ką keliautojai gali padaryti patys?
Po didelių nelaimių visuomenė dažnai tikisi vieno sprendimo, tačiau realybėje saugumas prasideda nuo kelių paprastų veiksmų. Keleiviams svarbiausia segėti diržus, nevarginti vairuotojo konfliktais, o kelionių organizatoriams ir vežėjams kritiškai vertinti grafikus, ypač ilguose naktiniuose maršrutuose.
Pasak specialistų, verta atidžiau stebėti, ar organizuojant keliones numatomi realūs sustojimai ir vairuotojų keitimai, o ne vien „popierinis“ planas. Tokie sprendimai mažiau pastebimi nei nauji autobusai, tačiau ilgainiui būtent jie daro didžiausią įtaką rizikos mažinimui.
