Tag: Saulės elektrinės

  • „Elektrum Lietuva“ pažadas Kupiškyje: šviesa kaimams ir 47 mln. eurų hibridinis parkas

    „Elektrum Lietuva“ Kupiškio rajono Puponių ir Paberžių gyvenvietėse iki metų pabaigos planuoja įrengti pagrindinių gatvių apšvietimą. Bendrovė šiam projektui skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų, o įrengtą infrastruktūrą po darbų neatlygintinai perduos Kupiškio rajono savivaldybei.

    Gyvenvietės yra šalia vystomo hibridinio vėjo ir saulės parko, kurio vertė siekia apie 47 mln. eurų. Tokia kaimynystė dažnai kelia klausimų dėl kasdienio komforto, todėl bendruomenėms aktualūs sprendimai tampa svarbia projekto dalimi.

    „Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus siekiame kurti vertę ne tik šalies energetikos sistemai, bet ir bendruomenėms, šalia kurių dirbame“, – sakė „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.

    Puponių kaime numatyta įrengti 35 LED šviestuvus, pakloti beveik 1,7 kilometro elektros kabelio ir apšviesti apie 1 150 metrų ilgio Juozo Baltušio gatvę. Tai pagrindinė gyvenvietės gatvė, kur apšvietimas tiesiogiai veikia eismo ir pėsčiųjų saugumą tamsiuoju paros metu.

    Paberžių kaime planuojama įrengti 12 LED šviestuvų, pakloti beveik 0,5 kilometro kabelio ir apšviesti apie 340 metrų pagrindinės gatvės. LED technologija dažniausiai pasirenkama dėl mažesnių elektros sąnaudų ir ilgesnio tarnavimo laiko, o tai svarbu vėlesnei infrastruktūros priežiūrai.

    Baigus darbus, apšvietimo infrastruktūrą perėmus savivaldybei, ji bus atsakinga už eksploatavimą ir remontą. Praktikoje tai reiškia, kad bendruomenės gauna naują viešą turtą, o jo išlaikymas tampa įprasta savivaldybės komunalinių paslaugų dalimi.

    Pirmasis hibridinis parkas Kupiškyje

    Kupiškio rajone „Elektrum Lietuva“ vystomas hibridinis parkas apjungs vėjo ir saulės elektrines bei energijos kaupimo sistemą. Projektą sudarys keturios vėjo jėgainės, kurių bendra galia sieks 24 MW, 6 MW galios saulės elektrinė ir 2,4 MW galios energijos kaupimo sistema.

    Planuojama, kad pirmosios parko pagamintos kilovatvalandės pasieks tinklą 2027 metų pradžioje. Bendrovės skaičiavimu, per metus parkas turėtų pagaminti apie 93 GWh elektros energijos, kurios pakaktų maždaug 32 tūkst. vidutinių namų ūkių poreikiui.

    Energetikos rinkoje hibridiniai projektai vertinami kaip būdas geriau išnaudoti skirtingų šaltinių gamybos profilius, o kaupimas padeda lankščiau valdyti pikus. Tai ypač aktualu sparčiai augant atsinaujinančios energetikos daliai ir stiprėjant poreikiui užtikrinti sistemos patikimumą.

    Ką tai reiškia vietos žmonėms?

    Vietos bendruomenėms artimiausias pokytis – apšviestos pagrindinės gatvės, kurios mažina avaringumo riziką ir didina saugumo jausmą. Ilgesnėje perspektyvoje svarbi ir aiški savivaldybės bei investuotojo komunikacija, nes būtent nuo jos priklauso, kaip sklandžiai sprendžiami praktiniai klausimai šalia didelių energetikos objektų.

    Tokie sprendimai kaip gatvių apšvietimas dažnai tampa ir bendruomenių dialogo forma, kai į konkrečius poreikius atsakoma apčiuopiamais darbais. Kartu tai rodo tendenciją, kad atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau siejama ne tik su gamybos pajėgumais, bet ir su vietos infrastruktūros stiprinimu.

  • Kaunas ruošia milžinišką pokytį Vaišvydavoje: mokykla išaugs keliskart, aišku kur vyks pamokos

    Kauno savivaldybė planuoja iš esmės modernizuoti Vaišvydavos mokyklą, kurios pastatui skaičiuojama daugiau kaip 100 metų. Po rekonstrukcijos įstaiga turėtų tapti šiuolaikiška ugdymo erdve, o vietų skaičius, savivaldybės teigimu, padidėtų maždaug tris kartus.

    Numatoma, kad dabartinis 2 221 kv. m pastatas būtų perplanuotas ir išplėstas iki 8 090 kv. m, atskiriant ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo srautus. Projektiniuose sprendiniuose akcentuojamos STEAM erdvės, biblioteka, laisvalaikio zonos, valgykla ir administracinės patalpos.

    Pastatas, energija ir infrastruktūra

    Pagal planus, po atnaujinimo mokykla atitiktų A++ energinio naudingumo klasę, o ant stogo būtų integruota esama saulės elektrinė, kurios galia siekia 55 kW. Toks sprendimas dera su bendra savivaldybių praktika mažinti eksploatacines išlaidas ir energijos sąnaudas viešuosiuose pastatuose.

    Skaičiuojama, kad mokykloje būtų sukurta apie 350 papildomų vietų mokiniams ir darželinukams šalia dabar turimų 169. Savivaldybė pabrėžia, kad plėtra orientuota ne tik į klases, bet ir į bendrą mokymosi aplinką, įskaitant vidinį kiemą su terasa renginiams ir bendruomenės veikloms.

    Projekto vertė siekia 12,84 mln. eurų, finansavimas numatomas iš Europos Sąjungos ir Kauno savivaldybės lėšų. Darbų pradžia planuojama kitų metų antroje pusėje, o tikslūs terminai priklausys nuo rangos procedūrų ir statybos eigos.

    Sporto salė ir saugumo sprendimai

    Rekonstrukcijos apimtyje numatyta ryški sporto infrastruktūros plėtra: sporto salės plotas, kaip skelbiama, augtų nuo 565 iki 1 035 kv. m. Tokia salė leistų patogiau organizuoti pamokas ir treniruotes, pritaikant erdvę skirtingoms sporto šakoms.

    Planuojama atnaujinti ir lauko sporto bei aktyvaus laisvalaikio zonas: bėgimo takelius, universalią futbolo aikštę, taip pat pilnų matmenų krepšinio aikštelę. Mažiesiems numatomos atskiros žaidimų aikštelės ir pavėsinės, kad ikimokyklinukai turėtų saugią, nuo vyresnių mokinių srautų atskirtą erdvę.

    Teritorijoje projektuojamas „Kiss and ride“ privažiavimas ir apie 17 antžeminių stovėjimo vietų, o po pastatu numatoma 20 vietų požeminė aikštelė. Savivaldybė nurodo, kad ši erdvė prireikus galėtų būti naudojama ir kaip priedanga, talpinanti apie 550 žmonių.

    Kur vyks pamokos rekonstrukcijos metu

    Kol vyks statybos, ugdymo proceso stabdyti neplanuojama, todėl mokiniai ir darželinukai laikinai būtų perkelti į kitas miesto švietimo įstaigas. Skaičiuojama, kad laikini pokyčiai palies kiek daugiau kaip pusantro šimto ugdytinių.

    „Ugdymo kokybė yra mūsų prioritetas, todėl ruošiamės iš pagrindų atnaujinti dar vieną mokyklą. Nors rekonstrukcija prasidės tik kitais metais, jau dabar esame numatę laikinas ugdymo vietas ir suderinę sprendimus su kitomis švietimo įstaigomis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Ikimokyklinio ugdymo grupes planuojama perkelti į Kauno lopšelio-darželio „Bitutė“ patalpas, pradinukų ugdymą organizuoti Kauno Motiejaus Valančiaus mokykloje-darželyje, o 5–8 klasių pamokas vykdyti VDU klasikinio ugdymo licėjaus Šančių padalinyje. Savivaldybė nurodo, kad apie sprendimų įgyvendinimą tėvai ir bendruomenė bus informuojami papildomai.

  • Nauji reikalavimai fotovoltikai nuo rugsėjo 20 dienos: ką turės įvertinti stogų ir balkonų savininkai

    Kas keičiasi nuo rugsėjo 20 dienos

    Lenkijoje baigiamos rengti naujos taisyklės, kurios nuo rugsėjo 20 dienos detaliau apibrėš saulės elektrinių įrengimo ir apsaugos reikalavimus. Už pakeitimus atsakinga Plėtros ir technologijų ministerija, o tikslas įvardijamas aiškiai – daugiau priešgaisrinio saugumo ir vienodesnė montavimo praktika.

    Numatoma, kad reikalavimai bus taikomi ne tik ant stogų montuojamoms sistemoms, bet ir vis labiau populiarėjančiai balkonų fotovoltikai. Pastaroji dažnai įrengiama ant turėklų, todėl papildomai atsiranda mechaninio tvirtumo ir saugaus prijungimo klausimų.

    Daugiau dėmesio laidams ir atjungimui

    Projektuojamose nuostatose daug dėmesio skiriama instaliacijai: laidų parinkimui, jų vedžiojimui ir apsaugai. Akcentuojamas atsparumas aplinkos poveikiui, įskaitant UV spinduliuotę, taip pat sprendimai, mažinantys elektrinio lanko ir perkaitimo riziką.

    Kita svarbi kryptis – aiškiau apibrėžti atjungimo bei apsauginių įrenginių naudojimą tiek nuolatinės, tiek kintamos srovės grandinėse. Praktikoje tai reiškia, kad daliai įrenginių gali prireikti papildomų jungiklių ar kitų apsaugos elementų, o jų vieta ir ženklinimas turės būti suprantami ir avarijos atveju.

    Stogai ir balkonai: kuo skirsis akcentai

    Stogų atveju numatomi reikalavimai, susiję su modulių išdėstymu ir tarpais, kurie aktualūs tiek vėdinimui, tiek gaisro plitimo ribojimui. Taip pat gali būti įtvirtintos aiškesnės nuostatos dėl atstumų nuo pastato kraštų bei priešgaisrinių atskyrimų.

    Balkonų fotovoltikai, be elektrosaugos, išskiriamas konstrukcijos stabilumas ir atsparumas vėjui. Kadangi tokios sistemos dažnai būna mažesnės galios, didžiausios rizikos kyla dėl netinkamo tvirtinimo, pažeistų kabelių ar neprofesionalaus prijungimo prie namų tinklo.

    „Pagrindinis pokytis – siekis suvienodinti montavimo praktiką ir sumažinti gaisro riziką, kurią gali didinti netvarkingai įrengtos instaliacijos“, – sako energetikos rinkos ekspertai, vertinantys rengiamas taisykles.

    Ką turėtų padaryti savininkai ir planuojantys plėtrą

    Jau turintys saulės elektrinę gyventojai pirmiausia turėtų įsivertinti, ar įrengimas atliktas laikantis gerosios praktikos: ar tvarkingai suvesti laidai, ar yra aiškus atjungimas, ar tinkamai įrengtas įžeminimas. Ypač svarbu tai planuojant sistemos plėtrą ar keičiant komponentus, nes būtent tuomet dažniausiai atsiranda „prilipdytų“ sprendimų.

    Numatoma, kad didesnės galios įrenginiams gali būti keliami griežtesni projektavimo ir suderinimo reikalavimai, įskaitant patikrą dėl priešgaisrinės saugos. Mažesnių sistemų savininkams pagrindinė žinutė išlieka paprasta: prieš darbus verta pasikonsultuoti su kvalifikuotu montuotoju ir neignoruoti apsaugos elementų, net jei sistema atrodo „maža“.

  • Lenkijoje liepos elektros gamyba augo, bet daugiau nei pusę vis dar pagamino anglis

    Lenkijoje 2026 metų liepą elektros gamyba pasiekė 13,77 TWh ir buvo 5,31 proc. didesnė nei prieš metus, rodo perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) duomenys. Nors bendra gamyba augo, daugiau nei pusė elektros šalyje ir toliau buvo pagaminta deginant anglį.

    PSE skaičiai taip pat atskleidžia, kad nuo metų pradžios Lenkijoje pagaminta daugiau kaip 102,85 TWh elektros. Tai yra 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tokia dinamika rodo išlikusį didelį sistemos apkrovimą ir gamybos poreikį.

    Vartojimas auga lėčiau

    Elektros vartojimas 2026 metų liepą sudarė 13,47 TWh ir per metus padidėjo 0,77 proc. Nuo metų pradžios suvartojimas siekė 100,57 TWh, arba 4,03 proc. daugiau nei pernai.

    Skirtumas tarp gamybos ir vartojimo rodo, kad sistema turėjo daugiau pagaminamos energijos, tačiau tai nebūtinai reiškia didesnį lankstumą. Esant didesnei vietinei generacijai, ypač kai ji sutelkta tam tikruose regionuose, svarbūs tampa perdavimo tinklo pralaidumai ir balansavimo priemonės.

    Atsinaujinančiai generacijai teko ribojimai

    2026 metų liepą operatorius 276 valandas per 28 dienas taikė ne rinkos pagrindu vykdomą atsinaujinančių išteklių generacijos ribojimą. Tai praktikoje reiškia, kad saulės ir vėjo elektrinių gamyba buvo mažinama sistemos operatoriaus nurodymu, siekiant subalansuoti tinklą.

    Forumo Forum Energii duomenimis, dėl tokių ribojimų liepą nebuvo pagaminta 252,4 GWh elektros. Tokie sprendimai paprastai laikomi kraštine priemone, kai dėl tinklo apribojimų, per didelės momentinės generacijos ar balansavimo trūkumo neįmanoma saugiai priimti visos pagaminamos energijos.

    Ši situacija pabrėžia dvi lygiagrečias Lenkijos energetikos transformacijos problemas: priklausomybę nuo anglies ir augančios atsinaujinančios generacijos integraciją. Kuo greičiau plečiami vėjo ir saulės pajėgumai, tuo svarbesnės tampa investicijos į tinklų stiprinimą, energijos kaupimą ir lankstesnius balansavimo sprendimus.

  • Minesotos saulės elektrinę nuo piktžolių išgelbėjo 2 000 avių ir asilas: kodėl tai suveikė

    Minesotos valstijoje veikianti saulės elektrinė Sherco Solar susidūrė su netikėta, bet brangiai kainuojančia problema: prerijų žolės ir piktžolės taip suvešėjo, kad ėmė mesti šešėlį ant apatinės saulės modulių eilės. Dėl to krito gamyba, o dalis įrangos dirbo nestabiliai.

    Sprendimas pasirodė esantis ne techninis, o ūkiškas: elektrinės valdytojai į teritoriją atgabeno apie 2 000 avių, kurios nuolat ganosi tarp modulių ir suėda augmeniją. Kartu atsivežtas vienas asilas gavo „apsaugos“ užduotį – jis atbaido plėšrūnus, pirmiausia kojotus.

    Dideliuose saulės parkuose augmenijos kontrolė yra ne tik estetikos klausimas. Per aukšti augalai mažina tiesioginės saulės šviesos patekimą į modulius, o net ir dalinis užtamsinimas gali išbalansuoti grandines, mažinti efektyvumą ir didinti prastovų riziką.

    Mechaninis pjovimas tokio masto teritorijoje reiškia dažną technikos darbą tarp konstrukcijų, dulkių sluoksnį ant modulių ir didesnę atsitiktinių pažeidimų tikimybę. Chemijos naudojimas gali kelti papildomų aplinkosauginių klausimų, ypač jei siekiama išlaikyti vietinių augalų įvairovę ir apsaugoti dirvožemį.

    Avių ganymas saulės parkuose pastaraisiais metais vis dažniau minimas kaip praktiška alternatyva: gyvuliai augalus nugraužia arti žemės, paprastai nepasiekia modulių, o judėdami tarp eilių nesukelia tokios žalos rizikos kaip technika. Be to, jų mėšlas grąžina maistines medžiagas į dirvą ir gali mažinti „vėlimosi“ sluoksnį, kai susikaupia per daug nudžiūvusios žolės.

    Sherco Solar atveju tai tapo dar ir būdu apsaugoti infrastruktūrą nuo problemų, kurios kyla, kai augalų liekanos sulaiko drėgmę prie metalinių atramų ir gali spartinti koroziją. Elektrinės teritorijoje taip pat buvo sodinami vietiniai augalai, kad būtų stiprinamas viršutinis dirvos sluoksnis ir kuriama palankesnė buveinė apdulkintojams.

    Vienas įdomiausių šios istorijos aspektų – asilas, kuris veikia kaip bandos sargas. Ūkiuose asilai kartais naudojami gyvuliams saugoti, nes jie linkę agresyviai reaguoti į laukinius šuninius ir gali ginti bandą nuo užpuolimų.

    Toks sprendimas leidžia mažinti nuostolius be papildomų fizinių barjerų ar nuolatinio žmogaus budėjimo. Didelėse, aptvertose teritorijose tai svarbu ir dėl kaštų, ir dėl to, kad gyvuliai išlieka „darbo jėga“, o ne problema, kurią dar reikia saugoti.

    Sherco Solar istorija atspindi platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos objektai vis dažniau ieško sprendimų, kurie vienu metu mažina priežiūros kaštus ir gerina poveikio aplinkai balansą. Tokie modeliai, kai žemė naudojama ir energijai, ir žemės ūkio veiklai, dažnai vadinami agrofotovoltika.

    Nors kiekvienas parkas turi skirtingas sąlygas, avys čia tampa ne simboliniu, o praktišku įrankiu: jos padeda valdyti šešėliavimo riziką, sumažina technikos poreikį ir leidžia palaikyti tvarkingą, biologiškai aktyvią teritoriją visą sezoną.

  • Saulės elektrinė pakeitė antilopių migraciją JAV: GPS parodė, kaip jos rado naujus kelius

    Didelės saulės elektrinės, užimančios šimtus hektarų ir aptvertos aukštomis tvoromis, gali ne tik keisti kraštovaizdį, bet ir perbraižyti laukinių gyvūnų judėjimo žemėlapį. Naujas stebėjimas JAV Naujosios Meksikos valstijoje parodė, kad vilorogės antilopės, susidūrusios su saulės jėgainių barjeru, nebandė kirsti teritorijos, tačiau rado kitą sprendimą.

    Tyrėjai dar iki saulės elektrinių įrengimo daliai bandos uždėjo GPS antkaklius ir vėliau palygino judėjimo duomenis prieš statybas ir po jų. Iš viso buvo stebimos 75 vilorogės antilopės, laikomos vienomis greičiausių Šiaurės Amerikos žinduolių.

    GPS duomenys atskleidė gana nuoseklią elgseną: gyvūnai prie saulės elektrinių nesiveržė per panelių laukus ir nešoko per tvoras. Vietoj to antilopės koregavo maršrutus ir suformavo naujus takus aplink jėgainių teritorijas, taip išlaikydamos migracijos logiką, nors kelionė tapo labiau apylankinė.

    Didelė dalis pramoninių saulės elektrinių dėl saugumo ir turto apsaugos aptveriamos maždaug 2 metrų aukščio tvoromis. Nors kai kuriose atkarpose pasitaiko tarpai ar techniniai praėjimai, jie dažnai būna įrengti pagal infrastruktūros poreikius, o ne pagal natūralius gyvūnų judėjimo koridorius.

    Dėl to laukiniai gyvūnai, net jei ir randa spragas, ne visada jas aptinka ten, kur būtų natūraliausia kirsti teritoriją. Šiuo atveju fiksuota, kad antilopės rinkosi patikimesnę strategiją ir laikėsi atstumo, stabiliai apeidamos kliūtį.

    Tokie rezultatai primena, kad žaliosios energetikos plėtra nebūtinai automatiškai reiškia mažesnį poveikį gamtai konkrečiose vietovėse. Net ir švari energija reikalauja didelių plotų, o infrastruktūros elementai, tokie kaip tvoros ir aptarnavimo keliai, gali fragmentuoti buveines ir migracijos maršrutus.

    Kartu šis atvejis rodo ir kitą pusę: gyvūnai geba prisitaikyti, jei kliūtis nėra mirtina ar visiškai neįveikiama. Praktikoje tai stiprina argumentą, kad planuojant saulės elektrines galima suderinti energijos gamybą ir biologinės įvairovės apsaugą, jei iš anksto įvertinami migracijos keliai ir pritaikomi sprendimai, pavyzdžiui, kryptingi praėjimai ar gyvūnams draugiškesnės tvoros.

    Panašūs prisitaikymo signalai fiksuojami ir kituose JAV projektuose. Pavyzdžiui, dykumų vėžliai kai kuriose teritorijose pradėjo naudoti saulės panelių metamus šešėlius kaip priedangą nuo kaitros, nes pavėsis jiems yra vienas svarbiausių būdų išvengti perkaitimo.

    Šie pavyzdžiai pabrėžia bendrą tendenciją: didėjant saulės energetikos mastui, vis svarbiau tampa ne tik kiek pagaminama elektros, bet ir kaip infrastruktūra integruojama į kraštovaizdį. Tai ypač aktualu regionuose, kur laukinių gyvūnų migracija yra sezoninė ir priklausoma nuo tradicinių, dešimtmečiais susiformavusių koridorių.

    Stebėjimas su GPS antkakliais suteikia retą galimybę pokyčius įvertinti ne spėlionėmis, o realiais judėjimo duomenimis. Tyrėjų išvada aiški: saulės elektrinė tapo kliūtimi, tačiau vilorogės antilopės pasirinko ne sustojimą, o maršruto perplanavimą.

  • „Fabryka Bezpieczeństwa“ ir Lodzės politechnika kuria DI, kuris įspės apie saulės elektrinių gaisrus

    „Fabryka Bezpieczeństwa“ ir Lodzės politechnika kuria DI, kuris įspės apie saulės elektrinių gaisrus

    Lenkijoje startuoja projektas, kuriuo siekiama sukurti skaitmeninę sistemą, galinčią iš anksto perspėti apie gaisro riziką saulės elektrinėse ir energijos kaupikliuose. Prie sprendimo dirba „Fabryka Bezpieczeństwa“ kartu su Lodzės politechnika.

    Idėja paprasta, bet ambicinga: vietoje vien reakcijos į jau įvykusį gedimą kuriamas modelis, kuris riziką aptiktų dar iki matomų požymių. Tai ypač aktualu augant saulės elektrinių ir kaupiklių skaičiui, kai vienas incidentas gali reikšti ne tik finansinius nuostolius, bet ir grėsmes saugai.

    Kaip veiktų ankstyvas perspėjimas?

    Kuriama platforma remsis nuolatiniu daugiataškiu stebėjimu ir DI analize, kuri ieškos net menkų anomalijų. Numatyta sujungti temperatūros, elektrinių parametrų ir elektromagnetinio lauko matavimus, o tuomet iš jų sudaryti rizikos vertinimo modelius.

    Projekto kūrėjai akcentuoja, kad dabartinės apsaugos priemonės dažnai suveikia tik tada, kai jau fiksuojamas staigus temperatūros šuolis, trumpasis jungimas ar realus užsidegimas. Predikcinė diagnostika turėtų leisti operatoriams anksčiau atjungti probleminį modulį, suvaldyti apkrovas ar pakeisti dėvimą komponentą.

    „Naujos kartos predikcinė platforma sujungs jutiklių duomenis su hibridiniais dirbtinio intelekto modeliais, kad būtų parengtas prototipas bandymams realiomis sąlygomis“, – sakė Lodzės politechnikos atstovė dr. hab. inž. Ewa Raj.

    Kiek kainuoja projektas ir kas finansuoja?

    Bendra projekto vertė siekia apie 1 580 000 eurų. Didžioji dalis, maždaug 1 340 000 eurų, skiriama iš Europos Sąjungos lėšų, o likusi suma tenka partnerių indėliui.

    Projektas įgyvendinamas pagal programą Fundusze Europejskie dla Nowoczesnej Gospodarki 2021–2027. Skelbiama, kad kuriamas prototipas būtų universalaus pritaikymo ir po bandymų galėtų būti diegiamas ne tik Lenkijos rinkoje, bet ir užsienyje.

    Kodėl ši tema aktuali visam sektoriui?

    Saulės energetikos plėtra Europoje reiškia ir didesnę atsakomybę už eksploatacinę riziką, ypač kai vis dažniau šalia modulių diegiami baterijų kaupikliai. Praktikoje incidentų priežastys neretai siejamos su įrangos degradacija, netinkamais sujungimais, perkaitimu ar izoliacijos pažeidimais.

    Kūrėjų teigimu, DI padėtų atskirti triukšmą matavimuose nuo realių anomalijų, kurios signalizuoja apie artėjantį gedimą. Jei prototipas pasiteisins, tokios sistemos galėtų tapti papildomu saugos sluoksniu tiek namų mikroinstaliacijoms, tiek komerciniams saulės parkams.

  • „TotalEnergies“ perima „Shell“ žaliąjį portfelį Europoje: sandoris už šimtus milijonų eurų

    „TotalEnergies“ perima „Shell“ žaliąjį portfelį Europoje: sandoris už šimtus milijonų eurų

    Sandoris, stiprinantis pozicijas Europoje

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė pasirašiusi susitarimą su „Shell“ dėl šios įmonės Europos sausumos atsinaujinančios energetikos verslų įsigijimo. Sandorio suma oficialiai neatskleidžiama, tačiau su transakcija susijęs šaltinis ją vertino kaip siekiančią kelis šimtus milijonų eurų.

    Įsigijimas apima tiek jau veikiančius, tiek statomus saulės ir vėjo projektus, taip pat vystomą projektų portfelį keliuose svarbiausiuose Europos rinkose. Tokie aktyvai energetikos bendrovėms leidžia greičiau didinti žaliosios elektros gamybą, nelaukiant ilgų naujų leidimų ir plėtros ciklų.

    Ką „TotalEnergies“ perka iš „Shell“

    „TotalEnergies“ skelbia įsigysianti apie 4 gigavatų elektros gamybos pajėgumų portfelį, daugiausia saulės ir vėjo elektrinių, kurios jau veikia arba yra statomos Italijoje ir Nyderlanduose. Be to, į sandorį įtraukti saulės, vėjo ir baterijų kaupimo projektai Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje.

    Rinkoje tokie portfeliai paprastai vertinami kaip ypač patrauklūs dėl prognozuojamų pinigų srautų, ypač kai dalis projektų jau veikia ar yra arti komercinės eksploatacijos pradžios. Baterijų kaupimo projektai taip pat svarbūs, nes padeda mažinti vėjo ir saulės generacijos nepastovumą bei stabilizuoja tinklą.

    Lygiagrečiai – dalies turto pardavimas „KKR“

    Kartu „TotalEnergies“ pranešė sudariusi dar vieną sandorį: 50 proc. dalį vėjo ir saulės aktyvų portfelyje Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje ji parduos JAV investicijų bendrovei „KKR“. Šis sandoris visą portfelį įvertina maždaug 1,8 milijardo eurų.

    Parduodamas portfelis sudaro apie 1,2 gigavato elektros gamybos pajėgumų. Tokia struktūra leidžia energetikos grupei iš dalies susigrąžinti kapitalą ir finansuoti naujus projektus, kartu išlaikant dalyvavimą ir būsimą grąžą iš veikiančių aktyvų.

    „Šie du sandoriai leidžia mums optimizuoti kapitalo paskirstymą atsinaujinančioje energetikoje, tuo pat metu tęsiant integruotos elektros strategijos įgyvendinimą“, – sakė „TotalEnergies“ dujų, atsinaujinančios energetikos ir elektros padalinio vadovas Stephane Michel.

    Platesnė tendencija: naftos milžinės persitvarko

    „TotalEnergies“ teigia, kad sandoris su „Shell“ sustiprins jos atsinaujinančios energetikos veiklą Europoje. Bendrovės vertinimu, regione ji jau turi beveik 10 gigavatų pastatytų arba vystomų gamybos pajėgumų, o dar apie 27 gigavatus yra plėtros stadijoje.

    Pastaraisiais metais Europos energetikos rinkoje ryškėja tendencija, kai didžiosios naftos ir dujų bendrovės peržiūri atsinaujinančios energetikos portfelius, siekdamos didesnio efektyvumo, mažesnės rizikos ir aiškesnės grąžos. Dalis grupių renkasi aktyvų rotaciją: įsigyja brandesnius projektus, o dalį veikiančių portfelių parduoda finansiniams investuotojams.

    Tokia dinamika ypač suaktyvėja dėl Europoje augančių tinklo pajėgumų, spartėjančios elektrifikacijos ir didėjančio poreikio lanksčioms sistemoms, kurias papildo energijos kaupimas. Dėl to atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau vertinami ne kaip pavienės elektrinės, o kaip integruoti portfeliai, leidžiantys stabiliai tiekti elektrą skirtingomis rinkos sąlygomis.

  • Tenesyje saulės elektrinę „išmokė“ trauktis nuo karvių: realiu laiku keičia panelių kampą

    Saulės elektrinėse žolės priežiūra dažnai patikima avims, nes jos pakankamai mažos ir paprastai nekelia grėsmės įrangai. Tačiau galvijai yra visai kitas iššūkis: suaugusi karvė, atsitrenkusi į modulį ar atramas, gali išjudinti konstrukcijas, pažeisti laidus ir sukelti rimtus gedimus.

    Toks scenarijus tapo aktualus JAV Tenesio valstijoje, kur saulės elektrinės vystytojai ieškojo būdo suderinti ganyklas ir fotovoltines sistemas. Užuot atsisakę gyvulių ganymo ar statę sudėtingas apsaugas, jie pasirinko techninį sprendimą, leidžiantį panelėms prisitaikyti prie judančios bandos.

    Saulės modulių konstrukcijos projektuojamos taip, kad atlaikytų vėją, sniegą ir ilgalaikes apkrovas, bet jos nėra pritaikytos atsitiktiniams smūgiams iš šono. Net ir vienas stipresnis stumtelėjimas gali pakeisti modulių padėtį, ištempti jungtis ar sukelti mikroįtrūkimus, kurie vėliau mažina gamybą.

    Viena iš teorinių išeičių yra kelti modulius aukščiau, kad galvijai galėtų laisvai vaikščioti po jais. Vis dėlto didesnis aukštis reiškia daugiau metalo konstrukcijoms, didesnes sąnaudas ir didesnį pažeidžiamumą stipriam vėjui, todėl toks kelias ne visada ekonomiškai pagrįstas.

    Tenesyje veikianti bendrovė „Silicon Ranch“ pristatė sistemą „CattleTracker“, turinčią vadinamąjį ganymo režimą. Jos esmė paprasta: priartėjus galvijams, saulės panelių eilės automatiškai pakeičia kampą ir pasislenka į tokią padėtį, kad sumažėtų atsitrenkimo tikimybė.

    Pranešama, kad artėjant bandai moduliai pakreipiami beveik vertikalia kryptimi, o apatinė briauna nusileidžia taip, kad galvijai galėtų praeiti, o infrastruktūra būtų geriau apsaugota. Tokiu būdu siekiama išlaikyti ganymą kaip žolės kontrolės priemonę ir kartu sumažinti remonto riziką.

    Žemės panaudojimo klausimas atsinaujinančios energetikos projektuose pastaraisiais metais aštrėja, todėl populiarėja agrivoltikos kryptis, kai ta pati teritorija naudojama ir elektros gamybai, ir žemės ūkiui. Ganymas po moduliais gali sumažinti šienavimo poreikį, o tai reiškia mažiau degalų, mažiau technikos darbo ir mažesnę eksploatacijos kainą.

    Kita vertus, didesni gyvuliai reikalauja papildomų saugumo sprendimų, todėl automatizuotos, realiu laiku prisitaikančios sistemos tampa logiška evoliucija. Tokie projektai dažniausiai remiasi jutikliais, valdikliais ir programine įranga, o ateityje vis dažniau gali būti pasitelkiamas ir DI, kad reakcijos būtų tikslesnės ir greitesnės.

  • Kinija iki 2030 metų didins vėjo ir saulės galią: planas su baterijomis, hidroakumuliacija ir vandeniliu

    Kinija paskelbė naują energetikos planą iki 2030 metų, kuriuo siekia sparčiai didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir padaryti vėjo bei saulės elektrą patikimesnę, ypač piko metu. Plane pirmą kartą įtvirtinami privalomi tikslai žaliajai energijai, o tai signalizuoja griežtesnį politinį įsipareigojimą.

    Pagal planą bendra atsinaujinančios energijos gamyba turėtų augti nuo maždaug 1,18 mlrd. tonų anglies ekvivalento iki 1,8 mlrd. tonų anglies ekvivalento 2030 metais. Toks augimas reikštų, kad vėjas, saulė, hidroenergija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai dar labiau stumtų į šalį iškastinio kuro generaciją.

    Patikimumo testas piko metu

    Didžiausias planų akcentas – ne vien naujų pajėgumų statyba, bet ir jų naudingumas tada, kai elektros labiausiai reikia. Numatyta, kad iki 2030 metų vėjo ir saulės elektrinės, paremtos energijos kaupimu, turėtų galėti piko laikotarpiais tiekti apie 8 proc. savo instaliuotos galios ir padengti apie 20 proc. pikinio vartojimo.

    Tai reiškia, kad Kinija atsinaujinančius išteklius vis labiau vertina kaip sisteminį sprendimą, o ne tik papildomą generaciją geru oru. Praktikoje tam reikės baterijų parkų, tinklo modernizavimo, paklausos valdymo ir lankstesnių balansavimo pajėgumų.

    Plane taip pat numatyta iki 2030 metų pridėti daugiau nei 300 gigavatų vadinamosios pikinės atsinaujinančios galios, kuri gali būti panaudota didesnio poreikio metu. Ši formuluotė rodo kryptį į projektus, kurių gamyba yra labiau valdoma arba kuriuos galima paremti kaupimu ir greitu dispečerizavimu.

    Vandenilis, šildymas ir pramonė

    Kinija planuoja didinti vėjo ir saulės energijos panaudojimą ne tik elektros sektoriuje. Iki 2030 metų numatoma apie 150 mln. tonų anglies ekvivalento atsinaujinančios energijos nukreipti į šildymo ir vėsinimo sprendimus bei pramonę.

    Atskirai įvardijama ir žaliojo vandenilio gamyba, kuri, pagal planą, turėtų pasiekti apie 2 mln. tonų per metus 2030 metais. Tokia apimtis vandenilį paverstų vienu iš įrankių mažinant emisijas sektoriuose, kuriuos elektrifikuoti sunkiausia, pavyzdžiui, dalyje chemijos ar metalurgijos procesų.

    Hidroenergija ir jūrinis vėjas

    Hidroenergetikai plane numatomi ambicingi tikslai: iki 2030 metų bendri pajėgumai turėtų pasiekti apie 570 gigavatų, palyginti su 450 gigavatų tikslu 2025 metams. Ypatingas dėmesys skiriamas hidroakumuliacinėms elektrinėms, kurių galia iki 2030 metų turėtų augti iki maždaug 160 gigavatų.

    Hidroakumuliacija yra vienas efektyviausių būdų kaupti energiją dideliu mastu, todėl ji tiesiogiai susijusi su siekiu sustiprinti tiekimo patikimumą piko metu. Kuo daugiau kintamos generacijos, tuo vertingesnės tampa greitai reaguojančios balansavimo priemonės.

    Plane minimos ir giliavandenės jūrinio vėjo bazės, leidžiančios vystymą perkelti į tolesnes jūrines zonas, kur vėjo sąlygos stabilesnės. Taip pat numatoma idėja integruoti jūrinį vėją su povandeniniais duomenų centrais, o tai atspindi augantį elektros poreikį skaitmeninei infrastruktūrai.

    Be to, Pekinas planuoja bandomuosius projektus, kai didelės atsinaujinančios energijos bazės perduotų šimtaprocentę žalią elektros energiją. Tokie sprendimai gali tapti svarbūs tiek pramonei, tiek regionams, norintiems mažinti emisijas ir tuo pačiu stabilizuoti tiekimą.