CP v2

Tag: Saulės elektrinės

  • Saulės elektrinė ant stogo, o rozetėje vis tiek ne iškart: kur dingsta fotovoltikos elektra?

    Saulės elektrinė ant stogo, o rozetėje vis tiek ne iškart: kur dingsta fotovoltikos elektra?

    Fotovoltika daugeliui atrodo paprasta: saulė šviečia, o elektra iš karto maitina namus. Tačiau didžiojoje dalyje ant stogų įrengtų saulės elektrinių pagaminta energija į rozetes nepatenka tiesiogiai.

    Pagrindinė priežastis yra techniniai elektros tinklo reikalavimai. Saulės moduliai natūraliai gamina nuolatinę srovę, o buitiniai prietaisai ir viešasis tinklas naudoja kintamąją srovę, todėl energija turi būti paversta ir sinchronizuota.

    Kas vyksta nuo stogo iki rozetės

    Saulės moduliai, veikiami šviesos, generuoja nuolatinę srovę, kuri tinkama baterijoms krauti, bet ne standartinei 230 voltų ir 50 hercų namų elektros sistemai. Dėl to tarp modulių ir namų elektros instaliacijos būtinas tarpinis įrenginys.

    Tą darbą atlieka inverteris, dar vadinamas keitikliu: jis nuolatinę srovę paverčia kintamąja ir priderina jos parametrus prie tinklo. Tik po šio etapo elektra gali saugiai maitinti namų prietaisus ir patekti į rozetes.

    Modernūs inverteriai taip pat stebi įtampą, dažnį ir kitus rodiklius, kad sistema atitiktų saugos reikalavimus. Jei tinkle atsiranda sutrikimų, įranga gali automatiškai riboti generaciją arba laikinai sustabdyti tiekimą.

    Ką daryti, kai pagaminama per daug

    Saulėtą dieną elektrinė gali pagaminti daugiau, nei tuo metu sunaudoja namų ūkis. Tuomet perteklius paprastai perduodamas į elektros tinklą, o atsiskaitymas vyksta pagal galiojančią tvarką.

    Tokiose sistemose svarbu suprasti, kad didžiausia finansinė nauda dažniausiai pasiekiama didinant savąjį suvartojimą, tai yra naudojant elektrą tada, kai ji gaminama. Dėl to populiarėja sprendimai, leidžiantys automatizuoti prietaisų darbą ir planuoti vartojimą dienos metu.

    Magistralė į taupymą: baterijos ir išmanus valdymas

    Kitas kelias yra namų energijos kaupikliai, dar vadinami energijos saugyklomis. Jie leidžia dalį dieną pagamintos energijos sukaupti ir panaudoti vakare, naktį ar apniukusiomis valandomis, kai gamyba krenta.

    Praktikoje tai reiškia didesnį savąjį suvartojimą ir mažesnį poreikį pirkti elektrą tada, kai jos kaina didesnė. Vis dažniau diegiami ir energijos valdymo sprendimai, kurie stebi gamybą, vartojimą bei automatiškai parenka palankiausią režimą.

    Rinkoje egzistuoja ir mažos galios sprendimai, vadinami plug and play, kai nedideli moduliai su mikroinverteriais jungiami į rozetę. Vis dėlto prieš renkantis tokį variantą būtina įsitikinti, kad sprendimas atitinka techninius ir saugos reikalavimus bei vietos taisykles.

  • Energija brangsta, bet išeitis yra: iki 70 mln. eurų tvarioms investicijoms su EIF garantija

    Augančios degalų ir šilumos kainos verčia tiek gyventojus, tiek verslą iš naujo skaičiuoti išlaidas ir ieškoti sprendimų, kurie leistų sumažinti priklausomybę nuo brangių energijos išteklių. Energetikos rinkoje kainas toliau veikia importuojamo kuro svyravimai, tinklų paslaugų kaštai ir sezoniškumas, todėl investicijos į efektyvumą daugeliui tampa ne prabanga, o finansine būtinybe.

    Didėjant sąnaudoms, vis dažniau renkamasi atsinaujinančios energetikos projektus, pastatų modernizavimą ar mažiau taršų transportą. Tokie sprendimai paprastai reikalauja pradinių investicijų, tačiau gali stabilizuoti mėnesines išlaidas ilgesniam laikui ir sumažinti kainų šokų riziką šildymo ar transporto sezono piko metu.

    Taupyti skatina ne tik aplinkosauga

    Lietuvos energetikos agentūros užsakymu 2026 metais atlikta gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausa rodo, kad energiją bent kartais taupo 92 proc. respondentų. Pagrindinė motyvacija išlieka finansinė: 88 proc. apklaustųjų nurodo, kad energiją taupo siekdami sumažinti išlaidas.

    Praktikoje tai reiškia didesnį susidomėjimą sprendimais, kurie leidžia pagaminti dalį energijos patiems, efektyviau ją naudoti arba mažinti nuostolius. Rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija derinti kelias priemones iš karto, pavyzdžiui, saulės elektrinę su energijos kaupikliu ir šilumos siurbliu, kad būtų lengviau išnaudoti pagamintą elektrą ir sumažinti tinklo elektros poreikį.

    Kokia parama ir kam ji skirta?

    Finansavimui tvariems projektams gali būti pasitelkiamas „Kreda“ grupės kredito unijų finansavimas su Europos investicijų fondo „InvestEU“ garantija. Pagal su fondu pasirašytą susitarimą naujiems investiciniams projektams iš viso numatyta iki 70 mln. eurų.

    Gyventojams kredito unijose vienam projektui gali būti suteikiamas iki 50 000 eurų finansavimas, skirtas saulės elektrinėms, šilumos siurbliams, energijos kaupikliams, individualaus namo renovacijai ar elektromobiliui įsigyti. Verslui galimybių spektras platesnis ir apima tiek energijos gamybą, tiek vartojimo mažinimą, pavyzdžiui, gamybos elektrifikavimą, pastatų modernizavimą, šilumos atgavimo sprendimus ar energiją taupančios įrangos diegimą.

    „Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą šiandien turi labai konkretų ekonominį pagrindą, nes jos gali sumažinti kasdienes namų ūkių ir įmonių išlaidas. Siekiame, kad tokios galimybės būtų prieinamos ne tik didelėms bendrovėms, bet ir mažesniam verslui bei regionų gyventojams“, – sakė Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis.

    Kaip veikia EIF garantija?

    Europos investicijų fondo garantija veikia kaip paskolos užtikrinimo priemonė, kuri gali padėti padengti dalį trūkstamo užstato. Tai aktualu tais atvejais, kai projektas ekonomiškai pagrįstas, tačiau paskolos gavėjas neturi pakankamai įkeičiamo turto arba nori jo neįšaldyti ilgam laikui.

    Finansavimas su garantija gali būti prieinamas fiziniams asmenims, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kuriose dirba nuo 250 iki 499 darbuotojų. Garantijos dalis priklauso nuo projekto ir registracijos vietos: fiziniams asmenims gali būti taikoma 30–80 proc. garantija, Vilniuje ir Vilniaus regione veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms – 30–70 proc., o regionuose veikiančioms įmonėms – iki 80 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą dėl investicijų verta įvertinti ne tik įrangos kainą, bet ir visą projekto ekonomiką: prognozuojamą energijos suvartojimą, pastato šilumines savybes, atsiperkamumo laiką bei galimas priežiūros sąnaudas. Dėl to praktikoje vis dažniau pradedama nuo energijos vartojimo audito arba bent jau detalesnio suvartojimo profilio įvertinimo, ypač verslo objektuose.

  • „Polenergia“ pajamos smuko, bet rezultatas apsivertė: po pusmečio – pelnas ir naujos investicijos

    Lenkijos energetikos grupė „Polenergia“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį sumažino pardavimo pajamas, tačiau rezultatas pagerėjo: nuostolį pakeitė pelnas. Bendrovė skelbia, kad finansinius rodiklius veikė prastesnės vėjo sąlygos ir mažiau palankios energijos bei kilmės sertifikatų kainos.

    Konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 409 000 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 542 000 000 eurų. EBITDA sudarė apie 50 000 000 eurų, o grynasis pelnas – maždaug 10 000 000 eurų, kai prieš metus fiksuotas apie 9 000 000 eurų nuostolis.

    „Už mūsų nugaros – pusmetis, kai solidūs rezultatai ėjo kartu su investicijomis, kurių mastas gerokai viršija dabartinius mūsų aktyvus“, – sakė „Polenergia“ vadovas Adamas Purwinas.

    Didžiausias dėmesys – Baltijos jūrai

    Bendrovė pabrėžia, kad didžiausią vaidmenį investicijų programoje šiuo metu atlieka jūrinio vėjo projektai Baltijos jūroje – Baltija 2 ir 3, kurių bendra planuojama galia siekia 1 440 MW. Įmonė prognozuoja, kad pirmoji elektra iš šių parkų turėtų būti pagaminta 2027 metais.

    Sausumoje labiausiai pažengęs „Polenergia“ naujų pajėgumų projektas – 35 MW galios fotovoltinis parkas Rajkovai. Bendrovė nurodo, kad šiam projektui anksčiau buvo užtikrintas kontraktas skirtumui padengti pagal atsinaujinančios energetikos aukciono mechanizmą.

    Gamyba, portfelis ir pardavimų stabilumas

    Šiuo metu „Polenergia“ valdo 13 vėjo ir 7 saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia viršija 640 MW. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį šie aktyvai pagamino 634 GWh elektros, o tai sugeneravo apie 64 000 000 eurų pajamų iš elektros pardavimo.

    Bendrovė taip pat akcentuoja kontraktavimo svarbą: 2027 metams jau yra užfiksuota 83 proc. prognozuojamos gamybos apimtis, o 2028 metams – 63 proc. Įmonė nurodo, kad didesnę portfelio dalį sudaro ne aukcioniniai kontraktai, o kitos priemonės, įskaitant ilgalaikes PPA sutartis.

    „Stabilumo pagrindas išlieka aukštas mūsų pagaminamos energijos kontraktavimo lygis, o reikšmingą dalį sudaro PPA susitarimai“, – teigė finansų vadovas Piotras Sujeckis.

    „Polenergia“ vertinimu, tokia pardavimų struktūra padeda mažinti rinkos svyravimų poveikį ir planuoti tolesnes didelio masto investicijas, ypač atsinaujinančios energetikos segmente. Bendrovė neatmeta, kad artimiausiais metais pagrindiniu augimo varikliu taps jūrinio vėjo projektų įgyvendinimo tempas ir jų prijungimas prie tinklo.

  • Istorinis Nisko geležinkelio stoties pastatas bus modernizuotas: darbai už beveik 2 500 000 eurų

    Lenkijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP pasirašė sutartį dėl istorinės geležinkelio stoties Nisko mieste kapitalinės rekonstrukcijos. Projekto vertė siekia apie 2 500 000 eurų, o statybos darbus planuojama pradėti spalio mėnesį.

    Pagal pateiktą grafiką, atnaujintas pastatas keleiviams turėtų būti atvertas 2028 metų pradžioje. Projektą įgyvendins rangovas iš Žešuvo, o projektavimo dokumentaciją rengė atskira bendrovė.

    Kas bus atnaujinta stotyje

    Rekonstrukcija bus vykdoma išsaugant 1899 metais pastatyto pastato istorinį charakterį. Numatyta pakeisti stogą, perdangas ir grindų konstrukcijas, taip pat įrengti naują laiptinę ir perplanuoti vidaus erdves.

    Pirmajame aukšte turėtų atsirasti atnaujinta laukimo salė su elektroninėmis išvykimų švieslentėmis, nauju apšvietimu, oro kondicionavimu ir vaizdo stebėjimu. Taip pat planuojama įrengti viešuosius tualetus, bilietų kasą ir tris paslaugų patalpas, o antrajame aukšte numatytos biurų erdvės.

    Prieinamumas ir aplinkos sprendimai

    Projekte numatytas pilnas pritaikymas žmonėms su negalia: architektūrinių barjerų šalinimas, vedimo takai, žymėjimai Brailio raštu ir taktiliniai planai. Ant pastato taip pat planuojama sumontuoti saulės elektrinės modulius.

    Aplink stotį ketinama įrengti daugiau nei 30 automobilių stovėjimo vietų, įskaitant Kiss and Ride sustojimo zonas bei elektromobilių įkrovimo taškus. Taip pat numatyta dviračių pastogė, nauji šaligatviai, mažosios architektūros elementai ir želdiniai.

    Susisiekimas ir maršrutai

    Nisko stotis yra prie 68 linijos ir aptarnauja tiek tolimojo, tiek regioninio susisiekimo traukinius. Iš čia užtikrinami tiesioginiai reisai į tokius miestus kaip Varšuva, Krokuva, Liublinas, Žešuvas, Bydgoščius ir Pšemislas.

    Tokie stočių modernizavimo projektai regione vertinami kaip bandymas vienu metu spręsti kelias problemas: gerinti keleivių patirtį, didinti viešojo transporto prieinamumą ir mažinti pastatų eksploatacijos sąnaudas. Atsinaujinanti energetika, pritaikymas žmonėms su negalia ir patogesnės persėdimo zonos tampa vis dažnesniais reikalavimais ir naujuose, ir istoriniuose objektuose.

  • Londono „Metris Energy“ pritraukė 4,35 mln. eurų: DI platforma žada sujungti atsinaujinančios energijos duomenis

    Londono „Metris Energy“ pritraukė 4,35 mln. eurų: DI platforma žada sujungti atsinaujinančios energijos duomenis

    Londone įsikūrusi bendrovė „Metris Energy“ pritraukė 4,35 mln. eurų pradinės (seed) investicijos etapą ir pristatė naują DI sąsają „Metria“. Įmonė teigia, kad ši sąsaja gali automatizuoti dalį užduočių, kurias iki šiol rankiniu būdu atlikdavo atsinaujinančios energetikos objektų eksploatavimo komandos.

    Investicijai vadovavo PT1 Ventures, taip pat dalyvavo „Octopus Ventures“, AENU ir „Blackfinch Ventures“, prisidėjo „Plug and Play“ bei „Love Ventures“. Anksčiau, 2024 metais, „Metris Energy“ buvo paskelbusi apie 2,3 mln. eurų priešpradinį finansavimą, o dabar bendra pritraukta suma siekia 6,53 mln. eurų.

    Duomenų chaosas energetikoje

    Įmonė savo produktą pozicionuoja kaip vieningą duomenų sluoksnį energetikos portfeliams, kai informacija iš inverterių, skaitiklių, SCADA sistemų, CRM, skaičiuoklių ir finansinių įrankių būna išskaidyta po skirtingas platformas. Pasak „Metris Energy“, praktikoje tai reiškia, kad net dideli elektros gamintojai vis dar remiasi skaičiuoklėmis, o sprendimai priimami turint nepilną ar vėluojančią informaciją.

    Tokio fragmentavimo problema, anot bendrovės, ryškėja decentralizuojantis tinklui ir atsirandant naujiems pajamų šaltiniams: lankstumo paslaugoms, gamybos ribojimo valdymui, bendruomeninei energetikai ir įmonių elektros pirkimo sutartims. Norint šiuos mechanizmus išnaudoti, reikia vienoje vietoje suderinti techninius, komercinius ir rinkos duomenis, tačiau realybėje jie būna „išmėtyti“ per dešimtis sistemų.

    Ką daro DI sąsaja „Metria“?

    „Metris Energy“ teigia kurianti vadinamąją gyvą kiekvieno fizinio turto „kortelę“: nuolat atnaujinamą įrašą, kuriame suvedami duomenys iš turto valdymo sistemų, apskaitos prietaisų, SCADA, GIS ir energijos rinkų. Virš šio pagrindo esą veikia automatizuotos darbo eigos, užklausos natūralia kalba, pajamų valdymo funkcijos ir DI agentai.

    Naujai pristatyta „Metria“ sąsaja, kaip skelbia bendrovė, skirta tam, kad sudėtingos užduotys būtų vykdomos greičiau ir su mažiau rankinio darbo. Praktinis tikslas paprastas: suteikti portfelio valdytojams realiu laiku matomą situaciją ir padėti greičiau apsispręsti, kada ir kaip veikti, kad būtų išlaikytas pajamingumas.

    Plėtra į vėją ir kogeneraciją

    „Metris Energy“ planuoja pritrauktas lėšas skirti produkto DI agentų galimybių plėtrai, taip pat išplėsti sprendimą į vėjo energetikos ir kombinuotos šilumos bei elektros gamybos (CHP) segmentus. Įmonė taip pat siekia augti Europoje, išskirdama Vokietiją kaip vieną svarbiausių krypčių, kur jau yra pritraukusi naujų klientų.

    Bendrovės duomenimis, jos pajamos per metus augo 8 kartus, o platforma padeda valdyti daugiau nei 10 000 saulės elektrinių ir apie 500 megavatų instaliuotos galios portfelį. Augantis mastas ir sudėtingėjantys rinkos modeliai tampa pagrindiniu argumentu, kodėl energetikos įmonės vis dažniau investuoja į duomenų infrastruktūrą, o ne vien į naują generaciją.

    „Metris Energy“ įkūrėja ir vadovė Natasha Jones pabrėžė, kad energetikos pertvarkos laimėtojais taps ne tie, kurie turės daugiausia instaliuotos galios, o tie, kurie geriausiai ją matys, valdys ir monetizuos. Jos teigimu, įmonė siekia užpildyti spragą, kai turto savininkams trūksta vieningos terpės portfeliui suprasti ir veikti greitai.

    „Metris buvo įkurta tikint, kad energetikos pertvarkos laimėtojai bus ne tie, kurie valdys daugiausia kilovatų, o tie, kurie geriausiai gebės juos matyti, kontroliuoti ir monetizuoti“, – sakė Natasha Jones.

    PT1 Ventures partneris Fabian Koening teigė, kad bendrovė kuria duomenų infrastruktūrą, kuri leidžia realiu laiku „padaryti energetikos turtą matomą“ ir taip atverti galimybę DI sprendimams keisti sektorių. Jo vertinimu, tai jau dabar padeda mažinti portfelių valdymo kaštus ir lengvinti prieigą prie lankstumo sutarčių.

    „Jų platforma jau mažina portfelių eksploatavimo kaštus ir atveria prieigą prie lankstumo energijos sutarčių“, – sakė Fabian Koening.

  • Visa Kuba be elektros: septintas visos šalies elektros sistemos išsijungimas šiemet kelia nerimą

    Kuboje penktadienį įvyko plataus masto elektros tiekimo sutrikimas – šalyje visiškai išsijungė nacionalinė elektros energetikos sistema, pranešė Kubos energetikos ministerija. Dėl avarijos be elektros liko apie 9 400 000 gyventojų, o energijos tiekimas skirtinguose regionuose pradėtas atkurti palaipsniui.

    Ministerija viešai nurodė, kad įvyko visiškas sistemos atjungimas, tačiau avarijos priežasties nedetalizavo. Tarptautinės žiniasklaidos vertinimu, tai jau septintas tokio masto sutrikimas šiais metais, o nuo 2024 metų – dvyliktas atvejis, kai elektros tiekimas nutrūko itin plačiu mastu.

    Kodėl gedimai kartojasi?

    Kubos elektros gamyba remiasi keliomis didelėmis elektrinėmis, kurių dalis eksploatuojama kelis dešimtmečius ir susiduria su nusidėvėjusia įranga, atsarginių dalių stygiumi bei dažnais remonto sustabdymais. Kai kuriais atvejais gedimai elektrinėse ar perdavimo tinkle sukelia grandininę reakciją ir destabilizuoja visą salos energetikos sistemą.

    Papildomą spaudimą kelia kuro tiekimas, nes šalis didelę dalį elektros pagamina degindama importuojamą kurą, o jo trūkumai iš karto atsispindi elektros gamybos pajėgumuose. Energetikos sektoriuje tai reiškia, kad net trumpalaikiai logistikos ar finansavimo sutrikimai gali virsti ilgomis elektros tiekimo pertraukomis.

    Saulės parkai – išeitis, bet ne greita

    Kubos valdžia pastaraisiais metais deklaruoja siekį mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir plėsti atsinaujinančios energetikos pajėgumus, pirmiausia – saulės elektrines. Skelbiama, kad fotovoltinių parkų plėtra vykdoma ir su užsienio partnerių parama, tačiau tokie projektai paprastai reikalauja laiko, investicijų ir patikimos infrastruktūros.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad vien saulės parkų nepakanka, jei lygiagrečiai neatnaujinamas perdavimo tinklas, nepastatomos balansavimo galios bei nekuriamos energijos kaupimo sistemos. Dėl to, net didėjant atsinaujinančios energijos daliai, trumpuoju laikotarpiu salai išlieka aktuali senų elektrinių patikimumo problema.

    Kas toliau gyventojams ir verslui?

    Pasikartojantys sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui, sveikatos paslaugoms, maisto tiekimo grandinei ir verslo veiklai, ypač turizmo sektoriui. Kuo dažnesni plataus masto išsijungimai, tuo didesnės tampa ir ekonominės sąnaudos, nes stabdomos paslaugos, sutrinka atsiskaitymai, didėja generatorių ir degalų poreikis.

    Artimiausiu metu pagrindinis iššūkis išlieka energetikos sistemos stabilizavimas ir avarijų priežasčių identifikavimas, o vidutiniu laikotarpiu – senstančios generacijos modernizavimas bei diversifikacija. Be sisteminių investicijų ir ilgalaikio plano tokios avarijos Kuboje, tikėtina, ir toliau kartosis.

  • MOL Vengrijoje įjungė 37,4 MW saulės elektrinę ir baterijas: kiek energijos tai duos pramonei

    MOL investicija Vengrijoje

    Vengrijos energetikos ir naftos chemijos grupė MOL pradėjo eksploatuoti naują saulės elektrinę Algyő vietovėje. Jos įrengtoji galia siekia 37,4 MWp, o kartu įdiegtas energijos kaupimo sprendimas – 20 MW galios baterijų sistema, kurios talpa 40 MWh.

    Pasak bendrovės, šis derinys leidžia stabiliau naudoti pačios pasigamintą elektrą ir mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tokios investicijos pramonėje dažniausiai siejamos su elektros kainų svyravimų rizikos mažinimu ir veiklos kaštų optimizavimu.

    Ką reiškia 37,4 MWp ir 40 MWh?

    MOL skaičiuoja, kad metinė šios elektrinės generacija prilygsta maždaug 22 500 namų ūkių metiniam elektros suvartojimui regiono mastu. Praktikoje pramonei svarbiausia ne tik bendra pagaminama energija, bet ir tai, kiek jos galima sunaudoti vietoje, sumažinant pirkimą iš tinklo.

    40 MWh talpos baterijos leidžia sukaupti dalį dieną pagamintos energijos ir ją panaudoti vėliau, kai gamyba sumažėja arba kai elektros kaina rinkoje yra aukštesnė. 20 MW galia rodo, kokiu greičiu energija gali būti įkraunama ir iškraunama, tai ypač svarbu pikinėms apkrovoms ir momentiniams poreikiams.

    Platesnis saulės elektrinių ir baterijų portfelis

    MOL nurodo, kad šiuo metu Vengrijoje eksploatuoja 9 saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia siekia 405 MW. Taip pat valdoma 80 MWh bendros talpos energijos kaupimo infrastruktūra.

    Iki 2030 metų bendrovė planuoja Vengrijoje išplėsti energijos kaupimą iki 500 MWh. Toks tikslas atitinka visame regione matomą tendenciją, kai saulės ir vėjo generacija vis dažniau papildoma baterijomis, kad būtų galima efektyviau valdyti gamybos nepastovumą ir vartojimo pikus.

    Be Vengrijos, MOL vykdo saulės energetikos projektus Kroatijoje, kur šiuo metu veikia 10 MW bendros galios elektrinės, o planuojama plėtra turėtų didinti portfelį iki 23 MW. Įmonė skelbia, kad bendras grupės fotovoltinių įrenginių pajėgumas regione jau pasiekė 415 MWp.

    Grupė taip pat veikia Lenkijoje – ten valdo apie 460 degalinių. MOL viešai deklaruoja siekį spartinti augimą, o energetikos projektai tampa viena iš priemonių didinti atsparumą kainų šuoliams ir stiprinti savarankiškumą energijos srityje.

  • Fotovoltikai – griežtas „pabaiga savivalei“: naujos taisyklės palies stogus ir balkonų modulius

    Fotovoltikai – griežtas „pabaiga savivalei“: naujos taisyklės palies stogus ir balkonų modulius

    Lenkijos Plėtros ir technologijų ministerija baigia rengti naują reglamentą, kuris suvienodintų saulės elektrinių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus pastatuose. Pakeitimai apimtų ne tik stogines sistemas, bet ir mikroinstaliacijas balkonuose, lodžijose bei terasose.

    Numatoma, kad nuostatos galėtų įsigalioti 2026 metų rugsėjo 20 dieną, tačiau kol kas tai yra projektas, todėl data dar gali kisti. Ministerijos tikslas – uždaryti teisines spragas, dėl kurių rinka vystėsi greičiau nei saugos ir techniniai standartai.

    Rinka augo greičiau nei taisyklės

    Per pastaruosius metus fotovoltikos sektorius Lenkijoje išaugo iki daugiau nei 1 600 000 prosumerių, o bendra įrengtų saulės elektrinių galia viršijo 27 GW. Toks šuolis iškėlė naują problemą: vieningos techninės tvarkos nebuvimas lėmė skirtingas praktikas projektuojant ir montuojant sistemas.

    Dėl to atsirado skirtingų interpretacijų, kaip turi būti vedžiojami kabeliai, kur leidžiama montuoti įrangą ir kaip užtikrinti gelbėtojų saugą incidentų metu. Projektu siekiama sumažinti gaisrų riziką ir palengvinti tarnybų darbą, kai pastate ar ant stogo yra įrengta saulės elektrinė.

    Daugiausia dėmesio – saugai

    Projekte numatomas reikalavimas įrengti avarinį fotovoltikos išjungiklį, kad kilus pavojui būtų galima greitai atjungti nuolatinę srovę. Taip pat planuojami reikalavimai dėl trumpųjų jungimų aptikimo, izoliacijos būklės stebėsenos ir autonominių dūmų jutiklių patalpose, kur įrengiami inverteriai ar skydai.

    Vienas iš griežčiausių punktų – draudimas fotovoltikos laidus tiesti naudojamuose dūmtraukiuose, išmetamųjų dujų ar ventiliacijos kanaluose. Numatyta, kad nuolatinės srovės trasos pirmiausia turėtų būti išorinėje pastato dalyje, o jei kabeliai vis dėlto eina per vidų, privalomos aiškios apsaugos priemonės.

    Pastatai taip pat būtų ženklinami informacinėmis lentelėmis, kad ugniagesiai iš anksto žinotų apie mikroinstaliacijos buvimą. Tai aktualu, nes net ir atjungus objektą nuo elektros tinklo, saulės moduliai apšviesti toliau generuoja įtampą, o tai didina riziką ant stogo dirbančioms tarnyboms.

    Balkonų moduliai, aukšti pastatai ir energijos kaupikliai

    Atskirai aprašomi reikalavimai balkonams, lodžijoms ir terasoms, kur tvirtinimo būdas turėtų mažinti ugnies plitimo tarp aukštų riziką. Taip pat būtų apibrėžti atstumai nuo langų ir durų bei stogų skirstymas į priešgaisrines zonas, nors daliai vienbučių ir poilsinių pastatų numatomos išimtys.

    Investuotojai būtų skatinami iš anksto suplanuoti kabelių maršrutus, inverterio ir energijos kaupiklio vietą dar prieš montavimo darbus. Tai turėtų palengvinti vėlesnę plėtrą, pavyzdžiui, didinant saulės elektrinės galią ar įrengiant namų akumuliatorių.

    Projektas apima ir akumuliatorinius energijos kaupiklius, keliant reikalavimus jų korpusui, vėdinimui, įrengimo vietai ir avariniam išjungimui. Akcentuojama, kad talpa turėtų būti parenkama pagal realų vartojimą, kad būtų išvengta techninių ir eksploatacinių problemų.

    Esamiems mikroįrenginiams numatoma palankesnė taisyklė: jų nereikėtų perdaryti vien dėl naujo reglamento įsigaliojimo, jei įrengimas atitiko tuo metu galiojusius reikalavimus. Tačiau planuojant plėtrą ar pridedant naujų modulių tektų taikyti naujausius standartus.

    Rinkos ekspertai teigiamai vertina bandymą suvienodinti taisykles, tačiau įžvelgia ir rizikų dėl ne iki galo aiškių formuluočių. Tarp dažniausiai minimų klausimų – kaip bus vertinamos senesnės sistemos, kurios po naujų nuostatų įsigaliojimo yra plečiamos, ir kas tikrins mažesnių namų ūkių mikroinstaliacijų atitiktį.

    Projektas numato, kad didesnės nei 6,5 kW galios elektrinėms reikėtų priešgaisrinės saugos specialisto išvados. Vis dėlto mažesniems įrenginiams kol kas ne iki galo aišku, kokia institucija ar subjektas turėtų formaliai patvirtinti atitiktį, kad praktikoje neliktų erdvės chaosui.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energijos paramos aukcionus: ką siūlo vėjui ir saugykloms

    Ukrainoje pradedami nauji atsinaujinančios energijos paramos aukcionai, kuriuose bendra kvota siekia 850 megavatų. Juos paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o dalyviai varžysis dėl teisės gauti valstybės paramą naujiems projektams.

    Aukcionai vyks per elektroninę prekybos sistemą „Prozorro.Sale“ ir numatyti rugsėjį. Sprendimas skelbti šiuos konkursus siejamas su Vyriausybės žingsniu didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų, taip siunčiant signalą investuotojams dėl didesnio projektų portfelio.

    Atskiri konkursai vėjui ir saulės elektrinėms

    Didžiausia dalis numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų kvota bus aukcionuojama rugsėjo 30 dieną. Šiam konkursui nustatyta maksimali kaina siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną planuojamas atskiras 100 megavatų konkursas saulės elektrinėms, kurios būtų įgyvendinamos kartu su energijos kaupimo sprendimais. Šio aukciono kainos lubos siekia 0,12 euro už kilovatvalandę.

    Tą pačią dieną taip pat numatytas 50 megavatų saulės elektrinių konkursas be kaupimo, kuriam taikoma 0,08 euro už kilovatvalandę maksimali kaina. Toks skaidymas leidžia atskirai įvertinti skirtingų technologijų kaštus ir sistemos naudą.

    Kur galima vystyti projektus?

    Tinkamos teritorijos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Kartu nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į atranką neįtraukiamos, siekiant mažinti projektų įgyvendinimo riziką.

    Rinkos dalyviai šį paketą vertina kaip bandymą spartinti generacijos plėtrą ir kartu stiprinti sistemos lankstumą. Energijos kaupimas šiuo atveju tampa svarbiu elementu, nes padeda išlyginti gamybos svyravus ir efektyviau integruoti saulės bei vėjo elektrines į tinklą.

    Rinkos reakcija ir platesnis kontekstas

    Iniciatyvą palankiai įvertino Ukrainos vėjo energetikos asociacija. Organizacija pabrėžia, kad didesnės metinės kvotos ir atskiros paskatos kaupimo sprendimams yra tiesiogiai susijusios su elektros sistemos patikimumu.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už metinių kvotų didinimą ir realių galimybių atvėrimą naujiems atsinaujinančių išteklių projektams“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andrijus Konečenkovas.

    Jo teigimu, 700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos energijos kaupimo sistemoms yra būtent tokie sprendimai, kurių šiuo metu reikia Ukrainos elektros sistemai saugiam ir patikimam darbui. Aukcionų rezultatai taps svarbiu indikatoriumi, kiek sparčiai šalis gali pritraukti kapitalą į naują generaciją esant padidintai rizikai ir tinklo iššūkiams.

  • ERPB skiria iki 120 mln. eurų „Econergy“ Părău 2: 342 MW saulės parkas su baterijomis Rumunijoje

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikia iki 120 milijonų eurų finansavimą „Econergy“ vystomam Părău 2 projektui Rumunijoje. Tai 342 megavatų saulės fotovoltinė elektrinė su greta įrengiama 150 megavatų galios ir 300 megavatvalandžių talpos baterijų energijos kaupimo sistema Brašovo regione.

    Finansavimo paketas sudarytas iš ERPB vadinamosios A paskolos iki 57 milijonų eurų ir B paskolos iki 63 milijonų eurų, prie kurios prisideda komerciniai bankai. Į B dalį taip pat įtrauktas 3,6 milijono eurų skolos aptarnavimo rezervo mechanizmas, skirtas sumažinti mokėjimų riziką.

    Projektą bendrai finansuoja ir kiti kreditoriai, o visa skolinto kapitalo suma gali siekti iki 229 milijonų eurų. Papildomai „Intesa Sanpaolo“ ir „Exim Banca Românească“ numato iki 25 milijonų eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) finansavimo liniją bei 9,5 milijono eurų akredityvo (letter of credit) priemonę, reikalingą pagal paramos schemos reikalavimus.

    Kas svarbu dėl InvestEU

    Europos Sąjunga sustiprina ERPB A ir B paskolų struktūrą per InvestEU programą, suteikdama pirmojo nuostolio garantiją. Ji gali dengti iki 115 milijonų eurų ir taip mažina rizikas, susijusias su dalies elektros pardavimu rinkos kainomis.

    Tokia garantija ypač aktuali projektams, kurie dalį pajamų gauna ne pagal fiksuotą tarifą, o iš vadinamųjų prekybinių pajamų, priklausančių nuo elektros kainų svyravimų. Pastaraisiais metais energijos rinkose Europoje išaugęs nepastovumas skatina bankus ieškoti papildomų rizikos mažinimo priemonių.

    Contract for Difference: ką reiškia skaičiai

    Părău 2 projektas remiasi Rumunijos Contract for Difference schema, kuri, ERPB vertinimu, turėtų padėti sparčiau plėtoti atsinaujinančią energetiką. Schema siekia atverti kelią iki 5 gigavatų saulės ir sausumos vėjo elektrinių pajėgumų.

    Pirmame aukcione saulės elektrinė užsitikrino 125 megavatų pajėgumą su 49,4 euro už megavatvalandę orientacine kaina 15 metų laikotarpiui. Likusi gamybos dalis bus realizuojama rinkoje, todėl baterijų kaupiklis čia tampa svarbus įrankis valdyti kainų pikus, balansavimo poreikius ir tinklo apribojimų riziką.

    Hibridiniai projektai Rumunijoje

    ERPB pabrėžia, kad tai pirmasis atvejis, kai bankas Rumunijoje finansuoja hibridinį atsinaujinančios energetikos projektą, jungiantį saulės generaciją ir baterijų kaupimą vienoje vietoje. Tokie projektai Europoje vis dažniau laikomi nauju standartu, nes leidžia efektyviau integruoti nepastovią generaciją į tinklą.

    Augant saulės elektrinių daliai, tinklams tampa svarbu turėti greitai reaguojančius balansavimo pajėgumus, o baterijos gali padėti sumažinti generacijos ribojimus ir didinti sistemos patikimumą. Investuotojams tai taip pat reiškia papildomas pajamas iš lankstumo paslaugų ir didesnį projekto atsparumą kainų ciklams.