Tag: Saulės elektrinės

  • „Tauron“ derasi dėl 5 įmonių: planuoja vėjo ir saulės projektus iki 366 MW

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ žengia dar vieną žingsnį plėsdama atsinaujinančios energetikos portfelį: bendrovė ketina įsigyti dalį projektų, susijusių su vėjo ir saulės elektrinėmis.

    „Tauron Zielona Energia“ pasirašė ketinimų protokolą su viena didžiausių Lenkijos sektoriaus bendrovių „Onde“ dėl bendros įmonės (joint venture) kūrimo. Numatyta, kad „Tauron“ iš „Onde“ pirktų 50 proc. akcijų penkiose specialios paskirties bendrovėse (SPV), kuriose „Onde“ šiuo metu valdo 100 proc.

    Preliminari tokio sandorio vertė – apie 4,5–5,4 mln. eurų. Kartu planuojama ne tik perimti dalį jau vystomų projektų, bet ir bendrai plėtoti naujus vėjo ir fotovoltinius projektus, kol jie pasieks statybų pradžiai reikalingą pasirengimo etapą.

    „Tauron“ nurodo, kad bendra šių projektų planuojama įrengtoji galia galėtų siekti iki maždaug 366 MW vėjo energetikoje ir apie 33 MW saulės elektrinėse, tačiau galutinis realizuojamų projektų mastas gali keistis dėl leidimų ir pasirengimo stadijos.

    Bendra įmonė ir projektų vystymas

    Pagal planuojamą modelį, bendroji įmonė turėtų užsiimti projektų vystymu SPV struktūroje, o priartėjus prie statybų fazės „Tauron Zielona Energia“ galėtų išpirkti likusias SPV dalis arba projektus parduoti rinkos pirkėjui.

    Tokie susitarimai energetikos sektoriuje dažnai leidžia greičiau sukaupti projektų „vamzdyną“: dalį rizikos ir darbo ankstyvoje stadijoje prisiima vystymo bendrovė, o stambus energetikos žaidėjas įsijungia, kai projektas tampa labiau apibrėžtas.

    Strategijos atnaujinimas – gruodžio 2 dieną

    „Tauron“ taip pat paskelbė, kad gruodžio 2 dieną pristatys atnaujintą veiklos strategiją iki 2035 metų. Joje, kaip nurodoma, turėtų būti didinami tikslai, susiję su energijos kaupimo sprendimais.

    Šiuo metu „Tauron“ valdo 583 MW vėjo elektrinių galios ir 255 MW fotovoltikos galios. Iki 2028 metų grupė planuoja papildomai išvystyti dar 212 MW vėjo parkų ir 352 MW saulės elektrinių.

    Be to, bendrovė vykdo 28 atsinaujinančios energetikos ir energijos kaupimo projektus, kurių bendra galia siekia 1,15 GW. Tarp svarbiausių numatomų projektų minima ir planuojama Rožnov II hidroakumuliacinė elektrinė, kurios galia – 767 MW, o vertė – apie 6,9 mlrd. zlotų.

    Dabartinėje strategijoje „Tauron“ iki 2035 metų yra numačiusi investicijas, siekiančias 100 mlrd. zlotų.

  • „Candi Solar“ pritraukė 44 mln. eurų saulės ir baterijų projektams Indijos verslo centruose

    Šveicarijos švarios energijos bendrovė „Candi Solar“ užsitikrino 44 mln. eurų finansavimo paketą, skirtą saulės elektrinių ir energijos kaupimo sprendimų projektams Indijoje.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, finansavimo partneriu tapo „Pentagreen Capital“, o lėšos bus nukreiptos į stogines, ant žemės montuojamas ir „open-access“ tipo saulės elektrines, kurios bus derinamos su baterijų energijos kaupimo sistemomis (BESS).

    Bendrovė teigia, kad šie projektai kasmet leistų išvengti maždaug 397 000 tonų anglies dioksido emisijų.

    Finansavimo struktūroje minimi ir kiti partneriai bei institucijos, tarp jų – Singapūro pinigų institucijos iniciatyvos FAST-P biuras, „HSBC“, „Temasek“, Tarptautinė finansų korporacija (IFC), Nyderlandų verslumo plėtros bankas FMO ir kiti.

    Planuojama finansuoti apie 400 MWp projektų

    „Candi Solar“ nurodo, kad šis sandoris leis finansuoti maždaug 400 MWp saulės ir baterijų projektų portfelį Indijoje.

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus planus, šie pajėgumai per metus galėtų pagaminti apie 560 gigavatvalandžių (GWh) atsinaujinančios energijos.

    Bendrovės teigimu, projektai turėtų prisidėti prie 227 komercinių ir pramoninių klientų dekarbonizacijos, o 78 proc. jų sudarytų mažos ir vidutinės įmonės.

    Modelis: klientai moka tik už pagamintą energiją

    „Candi Solar“ buvo įkurta 2018 metais Ciuriche. Ji finansuoja, stato ir eksploatuoja saulės energijos bei baterijų sprendimus komerciniam ir pramonės sektoriui, ypatingą dėmesį skirdama mažoms ir vidutinėms įmonėms.

    Bendrovė akcentuoja „iki rakto“ (turnkey) modelį: klientai išsaugo savo kapitalą ir moka tik už pagamintą švarią energiją, o techninius sprendimus, statybas bei ilgalaikę eksploataciją prisiima pati įmonė.

    „Candi Solar“ vienas įkūrėjų ir direktorius Fabio Eucalipto teigė, kad Indijos ekonomiką stipriai palaiko mažesnės įmonės, todėl jos turėtų turėti galimybę naudotis švaria ir patikima energija neįsipareigodamos didelėms pradinėms investicijoms.

    Žvilgsnis į kitą etapą: planuojamas kapitalo pritraukimas

    „Candi Solar“ taip pat praneša, kad kartu su papildomais akcininkų įsipareigojimais ir planuojamu nuosavo kapitalo pritraukimu kitų metų pradžioje sieks paspartinti plėtrą.

    Įmonės tikslas – per artimiausius 24 mėnesius įdiegti daugiau nei 1 GW veikiančių saulės elektrinių pajėgumų, taip daugiau nei padvigubinant dabartinę apimtį.

  • Vėjo ir saulės parkų kaimynams – daugiau nei 1 000 000 eurų: kur keliauja pinigai?

    Gyventojų ir bendruomenių kaimynystė su vėjo bei saulės elektrinėmis vis dažniau virsta apčiuopiama finansine nauda. Šiemet vietos projektams numatyta skirti daugiau nei 1 000 000 eurų, o dalis bendruomenių pinigus nukreipia į sprendimus, kurie mažina sąskaitas už elektrą.

    Lėšos surenkamos per gamybos įmoką: didesni elektros gamintojai moka po 1 eurą už kiekvieną pagamintą megavatvalandę. Šis mechanizmas sieja atsinaujinančios energetikos plėtrą su tiesiogine grąža aplinkinėms teritorijoms.

    Pagal galiojančią tvarką 15 proc. surinktų lėšų skiriama namų ūkiams, kurie nuo elektrinės nutolę ne daugiau kaip 1,5 kilometro. Dėl likusios dalies gali varžytis bendruomenės iki 15 kilometrų spinduliu, o finansavimą administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.

    Pirmojo kvietimo metu jau pasirašyta paramos sutarčių už 836 000 eurų. Aktyviausiai galimybe pasinaudojo Šakių ir Vilkaviškio rajonų bendruomenės, kurioms patvirtinta atitinkamai aštuoni ir septyni projektai.

    Dar vienas finansavimo etapas numatytas rudenį: antrajam kvietimui suformuotas beveik 148 000 eurų krepšelis iš nepanaudotų lėšų. Tai reiškia, kad dalis bendruomenių dar turės progą pretenduoti į paramą viešosioms erdvėms, infrastruktūrai ar energetiniams sprendimams.

    Augantis dėmesys saulės elektrinėms

    Finansuojami projektai atspindi skirtingus vietos poreikius: vienur atnaujinamos bendros erdvės, kitur įsigyjama renginiams reikalinga įranga ar tvarkomos bendruomenės patalpos. Vis dėlto ryškėja tendencija, kad vis daugiau pareiškėjų prioritetą teikia investicijoms, kurios ilgainiui mažina išlaidas energijai.

    Kelios bendruomenės planuoja įsirengti nuosavas saulės elektrines, kad dalį vartojamos elektros pasigamintų pačios. Tokie projektai dažnai vertinami ir kaip žingsnis link platesnio modelio, kai energiją kartu gamina ir ja naudojasi vietos gyventojai.

    „Gamybos įmoka leidžia dalį saulės ir vėjo elektrinių kuriamos naudos skirti vietos bendruomenėms. Šiomis lėšomis jos gali įgyvendinti gyventojų poreikius atitinkančius projektus“, – sakė VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.

    Kas keičiasi nuo lapkričio?

    Nuo lapkričio 1 dienos paprastinamos sąlygos atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms. Jei planuojama įrengti iki 100 kilovatų įrengtosios galios elektrinę ir veikti pagal gaminančių vartotojų parkų modelį, nebereikės leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumų.

    Tikimasi, kad paprastesnė tvarka paskatins daugiau bendruomenių rinktis ilgalaikes investicijas į energijos gamybą. Tokie sprendimai gali duoti finansinę grąžą daug metų ir kartu didinti vietos atsparumą kainų svyravimams elektros rinkoje.

    Pasak D. Tracevičiaus, konkurso sąlygos energetikos projektams yra palankios, nes jiems skiriami papildomi balai. Tai gali tapti pranašumu didėjant konkurencijai dėl paramos ir paskatinti platesnius pokyčius, pavyzdžiui, daugiau gyventojų rinktis šilumos siurblius ar elektromobilius.

  • „Orlen“ dukterinė „Unipetrol“ sudarė 10 metų PPA su CEZ: pirks saulės elektrinės energiją

    Čekijoje veikianti „Orlen“ grupės bendrovė „Orlen Unipetrol“ susitarė su CEZ grupės įmone CEZ ESCO dėl glaudesnio bendradarbiavimo modernios energetikos srityje. Įmonės pasirašė memorandumą, apimantį energijos vartojimo efektyvumo projektus, elektromobilumą ir naujas iniciatyvas atsinaujinančios energijos grandinėje.

    Vienas pirmųjų praktinių žingsnių – ilgalaikė elektros tiekimo sutartis, pagal kurią „Orlen Unipetrol“ pirks energiją iš CEZ saulės elektrinės. Tokios sutartys, dažnai vadinamos PPA, leidžia pramonei užsitikrinti prognozuojamą žaliąją elektros dalį ir mažinti kainų svyravimo riziką.

    10 metų sutartis dėl saulės parko

    „Orlen Unipetrol“ ir CEZ ESCO sudarė 10 metų trukmės susitarimą, kuriuo užsitikrinama visa metinė naujos CEZ saulės elektrinės gamyba. Elektrinė statoma Růžodolio vietovėje netoli Litvínovo, o jos gaminama elektra bus tiekiama tiesiogiai „Orlen Unipetrol“ infrastruktūrai, įskaitant naftos perdirbimo objektus.

    Projektas vystomas pramoninių atliekų sąvartyne – tai sprendimas, dažnai pasirenkamas siekiant panaudoti jau pažeistas teritorijas ir neplėsti užstatymo į žemės ūkiui ar gamtai svarbias vietoves. Skelbiama, kad elektrinės įrengtoji galia sieks 9,65 megavato, o metinė gamyba – apie 10 gigavatvalandžių.

    Platesni planai: įkrovimas ir efektyvumas

    Bendrovės nurodo, kad bendradarbiavimas apims ne tik elektros pirkimą, bet ir energijos vartojimo efektyvumo sprendimus, galimą naujų saulės elektrinių vystymą bei žaliavų tiekimo ir modernizacijos projektus. Taip pat akcentuojama elektromobilumo kryptis – įkrovimo infrastruktūros plėtra ir susijusios paslaugos.

    „Pasirašytas memorandumas atveria galimybes tolesniems bendriems projektams, įskaitant greitąjį elektromobilių įkrovimą. Iki 2030 metų siekiame išplėsti greitojo įkrovimo tinklą iki 600 taškų visoje Čekijoje“, – sakė „Orlen Unipetrol“ valdybos narė Agnieszka Bobrukiewicz.

    CEZ ESCO vadovas Kamil Čermák pabrėžė, kad „Orlen Unipetrol“ yra vienas svarbiausių įmonės energetikos klientų, todėl bendradarbiavimas bus plečiamas kryptingai. „Dėmesį sutelksime į energiją taupančius sprendimus, naujas saulės elektrines ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą“, – sakė jis.

    Kas yra „Orlen Unipetrol“ ir CEZ ESCO?

    „Orlen Unipetrol“ yra didžiausia rafinavimo ir petrochemijos bendrovė Čekijoje, šimtu procentų priklausanti „Orlen“ grupei. Įmonė perdirba naftą, gamina degalus, plastikų žaliavas ir trąšas, o taip pat valdo degalinių tinklą; pagrindiniai gamybiniai objektai veikia Litvínove ir Kralupuose prie Vltavos.

    CEZ ESCO – CEZ grupės įmonė, teikianti energijos efektyvumo auditus ir konsultacijas, diegianti apskaitos ir valdymo sprendimus, vystanti kogeneraciją ir įgyvendinanti saulės elektrinių projektus. CEZ grupę kontroliuoja Čekijos valstybė, todėl dalis strateginių krypčių siejama ir su nacionaliniais energetinio saugumo bei dekarbonizacijos tikslais.

  • Apsimetė saulės elektrinių montuotoju ir įsiveržė į namus: dvi moterys patyrė košmarą

    Lenkijoje prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje Jarosławas K. kaltinamas seksualiniu smurtu prieš dvi Drohičyno savivaldybės gyventojas. Tyrėjų teigimu, vyras prisistatydavo saulės elektrinių montavimo įmonės darbuotoju ir taip patekdavo į moterų namus.

    Ikiteisminio tyrimo duomenimis, patekęs į vidų jis esą naudojo fizinę prievartą, sulaikydavo nukentėjusiąsias ir jas seksualiai lietė. Prokuratūra nurodo, kad nukentėjusiosios patyrė didelį stresą, o nusikaltimo aplinkybės siejamos su apgaule ir pasitikėjimo išnaudojimu.

    Byla perduota nagrinėti Bielsko Podlaskio apylinkės teismui, jo VIII išvažiuojamajam baudžiamųjų bylų skyriui. Vyrui pareikšti kaltinimai pagal Lenkijos baudžiamąjį kodeksą, o už tokią veiką gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų.

    Kaip veikia tokios schemos

    Ekspertai pabrėžia, kad nusikaltėliai dažnai pasirenka „patikimą“ priedangą, susijusią su namų ūkio paslaugomis: energijos taupymu, remontu ar įrangos diegimu. Pastaraisiais metais augant saulės elektrinių ir kitų atsinaujinančios energetikos sprendimų paklausai, daugėja ir žmonių, prisistatančių meistrais ar konsultantais.

    Tokiose situacijose rizika išauga dėl to, kad dalis gyventojų noriai įsileidžia nepažįstamuosius tikėdamiesi gauti pasiūlymą ar paslaugą, o dokumentų patikrinimas neretai atidedamas. Policija ir vartotojų apsaugos institucijos įvairiose Europos šalyse kartoja, kad apgavikai gali naudoti netikras pažymas, uniformas ar iš anksto paruoštas istorijas.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Saugumo specialistai rekomenduoja prieš įsileidžiant tariamus meistrus paprašyti oficialaus pažymėjimo, patikrinti įmonės rekvizitus ir susisiekti su ja oficialiais kontaktais. Jei vizitas nebuvo suderintas iš anksto, patariama susitarti dėl kito laiko ir, jei įmanoma, į namus kviestis tik esant artimiesiems ar kaimynams.

    Teisėsauga pabrėžia, kad įtarus pavojų ar patyrus prievartą būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos, fiksuoti aplinkybes ir, jei įmanoma, įsiminti asmens požymius. Teismas vertins surinktus įrodymus, o galutinį sprendimą dėl kaltės priims tik išnagrinėjęs bylą.

  • Saulės elektrinių bumas Nigerijoje po kuro subsidijų pabaigos: panelės tapo net vestuvių dovana

    Nigerijoje sparčiai daugėja saulės elektrinių, o fotovoltiniai moduliai tapo kasdienio gyvenimo dalimi ten, kur ilgus metus dominavo nafta ir benzininiai generatoriai. Pokytį labiausiai paskatino valdžios sprendimas 2023 metais nutraukti kuro subsidijas, dėl kurio išaugo degalų kainos ir generatorių eksploatacija tapo gerokai brangesnė.

    Šalies gyventojai, nuolat susiduriantys su elektros tiekimo sutrikimais ir nepakankamai pajėgiu tinklu, vis dažniau renkasi nuosavą elektros gamybą iš saulės. Fotovoltika čia vertinama ne tik kaip ekologiškesnė alternatyva, bet ir kaip praktiškas sprendimas, leidžiantis sumažinti priklausomybę nuo brangaus kuro ir triukšmingų agregatų.

    Kas išjudino paklausą?

    Kuro subsidijų pabaiga pakeitė ekonomiką namų ūkių lygmeniu: tai, kas anksčiau atrodė pigu, staiga tapo didele mėnesio išlaida. Dėl to saulės moduliai ir ypač baterijos, leidžiančios kaupti energiją vakarui, ėmė konkuruoti su generatoriais jau ne vien patogumu, bet ir bendra kaina per laiką.

    Didelę reikšmę turėjo ir importas iš Kinijos, kuris į Nigerijos rinką atnešė pigesnių saulės modulių, inverterių ir kitų komponentų. Prekybininkai pasakoja, kad kai kuriose Lagos prekyvietėse saulės energetikos įranga nustūmė į šalį generatorių prekybą, o pirkėjų srautai perorientavo visą asortimentą.

    Kiek kainuoja ir kada atsiperka?

    Vertinama, kad saulės elektrinės komplektas su energijos kaupikliu, tinkantis trijų asmenų šeimai, gali kainuoti apie 4 200 eurų. Tai vis dar daug didesnė vienkartinė suma nei paprastesnis benzininis generatorius, tačiau skirtumą mažina augančios degalų išlaidos ir tai, kad sistema leidžia dalį elektros vartojimo perkelti nuo kuro prie saulės.

    Skaičiuojama, kad esant dabartinei situacijai investicija į fotovoltiką su baterija gali atsipirkti maždaug per 16 mėnesių, nors realus terminas priklauso nuo įrangos kokybės, baterijos talpos, namų ūkio vartojimo ir to, kiek dažnai anksčiau buvo naudojamas generatorius. Kartu su paklausa auga ir baterijų svarba, nes be jų saulės elektrinė ne visada gali pakeisti generatorių vakarais ar dingus tinklo elektrai.

    Fotovoltikos populiarumas įgavo ir kultūrinį atspalvį: pasakojama, kad saulės moduliai kai kur jau įtraukiami į vestuvių dovanų sąrašus. Tai signalas, jog technologija Nigerijoje tampa nebe nišine, o praktišku, statusą ir stabilumą simbolizuojančiu pirkiniu.

  • 54 MW saulės elektrinė Lenkijoje: „Respect Energy“ perima balansavimą ir sistemos paslaugas

    Lenkijos energetikos bendrovė „Respect Energy“ ir Danijos vystytoja „European Energy“ pratęsė bendradarbiavimą, susijusį su 54 MW galios saulės elektrine Dębnica Kaszubska. Pagal naują susitarimą „Respect Energy“ ne tik supirks pagamintą elektrą, bet ir užtikrins komercinį balansavimą bei teiks sistemos balansavimo paslaugas.

    Projektas Dębnica Kaszubska įvardijamas kaip didžiausias „European Energy“ saulės energetikos objektas Lenkijoje. Elektrinė prie tinklo prijungta 2024 metų pabaigoje, o jos integravimas į balansavimo mechanizmus reiškia aktyvesnį dalyvavimą elektros sistemos valdyme, o ne vien gamybą pagal oro sąlygas.

    Kas keičiasi rinkoje?

    Susitarime numatyta, kad „Respect Energy“ atliks Balansavimo atsakingo subjekto funkciją ir veiks kaip balansavimo paslaugų teikėja. Praktikoje tai reiškia, kad saulės elektrinės gamyba bus tiksliau suderinama su faktiniu vartojimu ir rinkos grafiku, o nukrypimai bus valdomi per balansavimo rinką.

    Toks modelis leidžia atsinaujinančios energetikos objektui tiesiogiai reaguoti į tinklo operatoriaus poreikius ir prisidėti prie sistemos stabilumo. Augant saulės generacijai regione, balansavimas tampa vis svarbesnis, nes didėja gamybos svyravimai ir poreikis greitai kompensuoti netikslumus.

    „European Energy“ portfelis ir kryptis

    „European Energy“ skelbia Lenkijoje turinti daugiau kaip 202 MW veikiančių atsinaujinančios energetikos pajėgumų. Be to, įmonės projektų portfelis įvairiose vystymo stadijose viršija 3,5 GW, o tai rodo nuoseklią plėtrą ir didėjančią konkurenciją dėl prijungimo galių bei ilgalaikių elektros realizavimo sprendimų.

    „Respect Energy“ tuo metu pabrėžia patirtį diegiant saulės elektrines į balansavimo rinką. Bendrovė, be elektros prekybos ir investicijų į nuosavą generaciją, stiprina agregavimo ir lankstumo paslaugas, kurios tampa viena svarbiausių krypčių sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai.

    Kodėl tai svarbu vartotojams?

    Nors susitarimas tiesiogiai nekeičia buitinių vartotojų sąskaitų per vieną dieną, rinkai tai signalas, kad atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau bus vertinami ne tik pagal instaliuotą galią, bet ir pagal gebėjimą patikimai veikti sistemoje. Kuo daugiau generacijos dalyvių prisideda prie balansavimo, tuo mažesnė našta lieka tinklo operatoriui ir kitoms rinkos pusėms.

    Ilgainiui tai gali padėti efektyviau integruoti saulės ir vėjo elektrines, mažinti disbalanso kaštus ir gerinti sistemos valdymą, ypač tais laikotarpiais, kai gamyba labai priklauso nuo oro sąlygų. Energetikos rinkoje vis labiau ryškėja tendencija, kad vien tik pagaminti elektrą nepakanka, svarbu ir atsakingai ją „atnešti“ į tinklą.

  • 50 metų Rudausiuose: kaip Nemenčinės darželio „100 spalvų“ skyrius tapo visos bendruomenės traukos centru

    50 metų Rudausiuose: kaip Nemenčinės darželio „100 spalvų“ skyrius tapo visos bendruomenės traukos centru

    Rudausiuose paminėtas Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ skyriaus 50 metų jubiliejus. Į šventę „50 metų – iš kartos į kartą“ susirinko vietos bendruomenė, tėvai, buvę ir esami darbuotojai, seniūnijos atstovai bei kaimyninių švietimo įstaigų vadovai.

    Renginio metu skambėjo sveikinimai ir prisiminimai, o pagrindine šventės dalimi tapo mažųjų ugdytinių dainų ir šokių pasirodymai. Organizatoriai pabrėžė, kad sukaktis yra proga prisiminti įstaigos kelią ir žmones, kurie kūrė jos tradicijas.

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič sveikindamas darželio bendruomenę akcentavo, kad Rudausiai yra viena didesnių Nemenčinės seniūnijos gyvenviečių. Pasak jo, darželio veiklos tęstinumas svarbus tam, kad šeimos turėtų galimybes ugdymą rinktis arčiau namų.

    „Penkių dešimtmečių įstaigos sukaktis – tai brandos ir užsitarnauto pasitikėjimo ženklas. Investuodami į vaikus, investuojame į stiprią rytdienos bendruomenę“, – sakė Robert Duchnevič.

    Šventės metu už ilgametį darbą ir indėlį į vaikų ugdymą įstaigos darbuotojams įteikti padėkos raštai. Bendruomenės nariai pažymėjo, kad stabilus kolektyvas ir tęstinės tradicijos yra vienas svarbiausių darželio stiprybės veiksnių.

    Rudausių darželis duris atvėrė 1976 metais, vėliau veikė kaip darželis-mokykla, o 2015 metais tapo daugiafunkciu centru. Nuo 2020 metų jis veikia kaip Vilniaus rajono Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ skyrius.

    Šiandien įstaigoje veikia dvi mišrios grupės 1–6 metų vaikams, ugdymas vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Tokia praktika atliepia Vilniaus rajonui būdingą daugiakalbę aplinką ir padeda vaikams sklandžiau pasirengti priešmokykliniam ugdymui.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skirta aplinkos atnaujinimui: atnaujintos vidaus patalpos, anksčiau atliktas pastato išorės remontas, įrengtos saulės baterijos ir sutvarkyta žaidimų aikštelė. Įstaigos atstovai pabrėžia, kad moderni ir saugi aplinka yra ne tik komforto klausimas, bet ir tiesiogiai susijusi su ugdymo kokybe.

    Ankstyvasis ugdymas Lietuvoje pastaruoju metu siejamas ne vien su priežiūra, bet ir su socialinių, kalbinių bei emocinių įgūdžių stiprinimu. Dėl to savivaldybės vis dažniau investuoja į darželių infrastruktūrą, energinį efektyvumą ir priemones, kurios leidžia ugdymą organizuoti šiuolaikiškai.

    Rudausių daugiafunkcio centro bendruomenė jubiliejų įvardijo kaip patvirtinimą, kad įstaiga išlieka svarbia vietos gyvenimo dalimi. Pasak šventės dalyvių, darželis yra ne tik ugdymo erdvė vaikams, bet ir bendruomenę telkianti vieta, kur susitinka skirtingos kartos.

  • „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų: plės energijos valdymo platformą ir DI sprendimus

    „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų: plės energijos valdymo platformą ir DI sprendimus

    Ispanijoje veikiantis energetikos technologijų startuolis „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų investiciją, kurią vedė Klima Energy Transition Fund, priklausantis „Alantra“ energetikos transformacijos fondui. Prie finansavimo etapo prisidėjo ir esamas akcininkas GoHub Ventures.

    Bendrovė kuria išmanią energijos valdymo sistemą SIGE, kuri, pasitelkdama nuotolinio skaitiklių nuskaitymo technologiją, leidžia įmonėms stebėti ir analizuoti suvartojimą. Tikslas – suteikti daugiau aiškumo, kur ir kada „dingsta“ energija, bei padėti priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus.

    Platforma klientams padeda sujungti suvartojimo duomenis, skaitmeninti ir tikrinti sąskaitas, vertinti tiekimo sutarčių sąlygas bei gauti įspėjimus apie nukrypimus. Tokie įrankiai ypač aktualūs, kai kainos svyruoja, o sutarčių ir reguliavimo reikalavimai tampa vis sudėtingesni.

    Greta programinės įrangos „Linkener“ vykdo ir energijos taupymo projektus: įmonė skelbia įgyvendinusi daugiau nei 400 saulės elektrinių ir baterijų kaupiklių diegimų Ispanijoje. Pasak bendrovės, ji aptarnauja daugiau kaip 2 000 klientų ir valdo apie 10 000 energijos tiekimo taškų, apimančių 1,7 TWh metinį suvartojimą.

    Kas keisis po investicijos

    „Linkener“ teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas produkto plėtrai ir DI taikymui energijos duomenų valdyme. Įmonė planuoja automatizuoti energijos informacijos ir sąskaitų apdorojimą, greičiau aptikti anomalijas bei identifikuoti sąnaudų optimizavimo galimybes.

    „Šis finansavimo etapas leis mums paspartinti labai suskaidyto sektoriaus transformaciją, kuriame energijos valdymas vis dar remiasi prieš 40 metų įprastomis praktikomis“, – sakė „Linkener“ vadovas José Ignacio Ruiz.

    „Norime, kad įmonės turėtų patikimus duomenis ir technologijas, padedančias suprasti, kiek jos išleidžia energijai, numatyti kaštus ir priimti geresnius sprendimus“, – pridūrė jis.

    Rinka, kurią stumia kainos ir skaitmenizacija

    Bendrovė mato didžiausią potencialą paslaugų sektoriuje, kur suvartojimo stebėsena ir kontrolė, jos vertinimu, gali generuoti iki 20 proc. sutaupymą. Praktikoje tai dažnai reiškia greitesnį nuokrypių pastebėjimą, tiksliau parinktą tarifą ir mažesnius nuostolius dėl neefektyvių procesų.

    Investicija taip pat skirta augimui per įsigijimus: „Linkener“ planuoja įsigyti ir integruoti papildančius verslus, produktus ar kompetencijas. Taip įmonė sieks praplėsti sprendimų portfelį ir sustiprinti technologinę bei komercinę plėtrą.

  • Valensijos „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų: DI žada įmonėms aiškesnes sąskaitas ir taupymą

    Valensijos „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų: DI žada įmonėms aiškesnes sąskaitas ir taupymą

    Valensijoje įsikūręs energetikos technologijų startuolis „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti energijos valdymo skaitmeninimui ir DI sprendimų plėtrai verslo klientams. Finansavimo etapui vadovavo „Klima Energy Transition Fund“, priklausantis investicijų grupei „Alantra“, o „GoHub Ventures“ liko akcininku.

    „Linkener“ kuria platformą, kuri apjungia vartojimo apskaitą, duomenų analitiką ir DI, kad įmonės galėtų tiksliau suprasti energijos sąnaudas, greičiau pastebėti nukrypimus ir planuoti būsimus kaštus. Bendrovės teigimu, rinka išlieka fragmentuota, o dalis energijos valdymo procesų įmonėse vis dar remiasi pasenusiais sprendimais.

    Skaitmeninis energijos valdymas

    Bendrovė įkurta 2011 metais ir vysto išmanią energijos valdymo sistemą, paremtą nuosava nuotolinio matavimo technologija. Ji leidžia matuoti vartojimą pagal pačios organizacijos duomenis, skaitmeninti ir tikrinti sąskaitas, analizuoti tiekimo sąlygas bei gauti įspėjimus ir rekomendacijas.

    Įmonė taip pat turi inžinerijos komandą, kuri identifikuotas taupymo galimybes paverčia praktiniais projektais. „Linkener“ nurodo per laiką įgyvendinusi daugiau nei 400 saulės elektrinių ir baterijų kaupimo projektų Ispanijoje.

    2 000 klientų ir 10 000 taškų

    Pasak startuolio, jis aptarnauja daugiau nei 2 000 klientų, nuo savarankiškai dirbančių specialistų iki didelių bendrovių. „Linkener“ taip pat valdo apie 10 000 energijos tiekimo taškų ir per metus administruoja 1,7 TWh energijos apimtį.

    Bendrovė skaičiuoja, kad paslaugų sektoriuje, kur vartojimo stebėsena dažnai nėra pakankamai detali, skaitmeninis energijos valdymas gali padėti sutaupyti iki 20 proc. ir supaprastinti sąnaudų kontrolę.

    DI planai ir įsigijimai

    Startuolis investiciją ketina naudoti technologijų spartinimui ir nuosavų DI modelių kūrimui, orientuotam į energijos duomenų ir sąskaitų apdorojimo automatizavimą. Tikimasi, kad DI padės greičiau aptikti anomalijas, sumažinti klaidų riziką ir pasiūlyti labiau pagrįstas optimizavimo priemones.

    „Šis finansavimo etapas leis mums paspartinti labai fragmentuoto sektoriaus transformaciją, kuriame energijos valdymas vis dar dažnai paremtas prieš 40 metų taikyta praktika. Norime, kad įmonės turėtų patikimus duomenis ir technologijas, leidžiančias suprasti, kiek jos išleidžia energijai, numatyti kaštus ir priimti geresnius sprendimus“, – sakė „Linkener“ vadovas José Ignacio Ruiz.

    Be organinės plėtros, „Linkener“ planuoja augti per įsigijimus, prisijungiant papildomus produktus ar komandas, kurios sustiprintų technologinius ir komercinius gebėjimus. Investuotojai pabrėžia, kad energijos valdymo skaitmeninimas įmonėms tampa ne tik kaštų mažinimo, bet ir rizikų valdymo priemone, ypač esant svyruojančioms energijos kainoms.

    „Įmonių ir organizacijų energijos valdymas išlieka fragmentuota rinka, turinti didelį skaitmeninimo potencialą. „Linkener“ derina nuosavą technologiją, nepriklausomus energijos duomenis ir tiesioginius ryšius su tūkstančiais klientų, o tai sudaro tvirtą pagrindą tolesnei plėtrai“, – sakė „Klima Energy Transition Fund“ partneris Iñigo Echaniz.