CP v2

Tag: Saulės elektrinės

  • APVA parama jau įsirengusiems saulės elektrines: paraiškos startuoja birželio 9 dieną

    APVA parama jau įsirengusiems saulės elektrines: paraiškos startuoja birželio 9 dieną

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 9 dieną nuo 8 valandos ryto pradeda priimti paraiškas gyventojams, kurie jau įsirengė saulės elektrines namų ūkiuose. Šiam Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatyta 13 mln. eurų, o paraiškos bus priimamos tol, kol pakaks lėšų.

    APVA nurodo, kad šis kvietimas aktualus tiems, kurie elektrinę jau baigė įsirengti ir yra tapę gaminančiais vartotojais. Tai reiškia, kad teikiant paraišką saulės elektrinė turi būti pilnai įrengta ir paruošta naudojimui.

    Kam skirta parama ir kas keičiasi

    Nuo birželio 9 dienos paraiškas kviečiami teikti tik gyventojai, įsirengę naujas saulės elektrines. Skirtingai nei dalyje ankstesnių kvietimų, nebelieka galimybės gauti dotaciją vien už jau turimos elektrinės įrengtosios galios didinimą.

    Elektrinė gali būti įrengta ir anksčiau, tačiau ne seniau kaip 2022 metų vasario 1 dieną. APVA pabrėžia, kad įrangos įsigijimą ir įrengimą pagrindžiantys dokumentai turi būti išrašyti laikotarpiu nuo šios datos iki paraiškos užregistravimo dienos.

    Gyventojai gali rinktis ir didesnės galios sprendimus, tačiau dotacija bus skaičiuojama ne daugiau kaip už 7 kW įrengtąją galią. Taip pat svarbu, kad parama taikoma tik tiems objektams, kurie anksčiau nėra gavę valstybės kompensacijos už vietoje įrengtą arba nutolusią saulės elektrinę.

    Dotacijos dydis ir įrangos kilmė

    Šiame kvietime numatytos dvi dotacijos „pakopos“, o didesnė suma siejama su įrangos kilme ir efektyvumu. Didesnę paramą galės gauti gyventojai, pateikę dokumentus, patvirtinančius, kad pagrindiniai specifiniai komponentai pagaminti ne Kinijoje, o saulės modulio energinis efektyvumas siekia 23 proc.

    Tokiu atveju parama siekia 220,97 euro už 1 kW įrengtosios galios. Jei bent vienas pagrindinis specifinis komponentas pagamintas Kinijoje arba modulio energinis efektyvumas mažesnis nei 23 proc., dotacija bus 169,96 euro už 1 kW.

    „Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl mūsų tikslas yra užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų išnaudoti saulėtą sezoną“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Kada ir kaip teikti paraišką

    Prašymai paramai gauti bus priimami per APVIS sistemą nuo birželio 9 dienos 8 valandos ryto. APVA ragina iš anksto pasiruošti dokumentus, nes kvietimas paprastai sulaukia didelio gyventojų aktyvumo, o paraiškų priėmimas baigiasi pasibaigus kvietimui numatytai lėšų sumai.

    Gyventojams primenama, kad paraiškos vertinimui gali būti reikalingi įsigijimą ir įrengimą patvirtinantys dokumentai, taip pat papildomi įrodymai, jei siekiama didesnės dotacijos pagal komponentų kilmės ir efektyvumo kriterijus. Prieš teikiant paraišką verta įsitikinti, kad visi dokumentai yra tvarkingi ir išrašyti tinkamu laikotarpiu.

  • Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Šalia Amsterdamo Schiphol oro uosto, vieno judriausių Europoje, įrengtas saulės parkas turėjo tapti pavyzdžiu, kaip nenaudojamas žemes paversti švarios energijos šaltiniu. Tačiau netrukus po veiklos pradžios pilotai ėmė pranešti apie akinančius šviesos blyksnius artėjant tūpimo takams.

    Iš pradžių atrodė, kad tai tik trumpi ir reti atspindžiai, tačiau pranešimai kartojosi. Problema išryškėjo jautriausiu momentu – galutinėje nusileidimo fazėje, kai matomumas ir dėmesio koncentracija yra kritiškai svarbūs skrydžių saugai.

    Kodėl atspindžiai tapo rizika?

    Vertinant incidentus paaiškėjo, kad blyksniai sutampa su konkrečiomis dienos šviesos sąlygomis, kai saulė yra tam tikrame aukštyje ir kampu. Tai leido suprasti, jog kaltas ne įrangos gedimas, o fizikinis reiškinys – saulės šviesos atspindys nuo panelių paviršiaus.

    Esant „tobulam“ kampų sutapimui, atspindėta šviesa pataikydavo į pilotų regos lauką. Net jei akinančio blyksnio trukmė siekė tik kelias sekundes, tokia situacija artėjant tūpti laikoma pernelyg dideliu pavojumi.

    Priemonės nepadėjo – įsikišo teismas

    Oro uosto ir atsakingų institucijų reakcija ilgainiui griežtėjo, nes išryškėjo pasikartojantis modelis. Tam tikrais laikotarpiais buvo laikinai ribojamas vieno iš pagrindinių tūpimo takų naudojimas, dalis skrydžių nukreipiama kitomis trajektorijomis.

    Vis dėlto tokie sprendimai problemos neišsprendė – atspindžiai išliko, o skrydžių organizavimas tapo sudėtingesnis. Galiausiai Nyderlandų teismas, remdamasis skrydžių saugos argumentais, nurodė pašalinti apie 78 000 saulės panelių.

    Pamoka kitiems projektams

    Šis atvejis parodė, kad atsinaujinančios energetikos projektams nepakanka vien tik tinkamos galios ar prijungimo prie tinklo sprendinių. Planuojant saulės parkus šalia oro uostų svarbus ne tik atstumas, bet ir panelių orientacija, galimas akinimas bei rizikos vertinimas skirtingais metų laikais.

    Saulės elektrinės pačios savaime nebuvo brokuotos – problemą sukūrė vieta ir geometrija, kaip saulės spinduliai sąveikauja su paviršiumi. Todėl ši istorija tampa signalu, kad žaliosios energijos plėtra turi eiti kartu su griežtais saugumo kriterijais, ypač greta kritinės infrastruktūros.

  • Tyrimas JK: saulės elektrinių moduliai klaidina šikšnosparnius, jie juos painioja su vandeniu

    Tyrimas JK: saulės elektrinių moduliai klaidina šikšnosparnius, jie juos painioja su vandeniu

    Didėjant saulės energetikos apimtims, mokslininkai vis dažniau vertina ne tik naudą klimatui, bet ir poveikį biologinei įvairovei. Jungtinėje Karalystėje stebint šikšnosparnius prie saulės elektrinių nustatyta, kad lygūs modulio paviršiai gali keisti jų elgesį.

    Tyrėjai fiksavo situacijas, kai šikšnosparniai prie fotovoltinių modulių elgėsi taip, lyg šalia būtų vandens telkinys. Tai svarbu, nes šie žinduoliai orientuojasi echolokacija, o vanduo jų aplinkoje yra reikšmingas tiek medžiojant vabzdžius, tiek migruojant.

    Kodėl moduliai primena vandenį?

    Tyrimo išvada siejama su vadinamuoju jutiminiu spąstu: kai šikšnosparniai pasiųstą garsą nukreipia į labai lygų paviršių, atspindys gali priminti signalą, būdingą vandens paviršiui. Dėl to gyvūnai gali priskirti vietą neteisingai kategorijai ir priimti jiems nenaudingus sprendimus.

    Mokslinėje literatūroje tokie reiškiniai apibūdinami kaip klaidinančios žmogaus sukurtos struktūros, kurios imituoja gamtinius orientyrus. Panašūs atvejai anksčiau fiksuoti ir kitoms gyvūnų grupėms, kai atspindintys ar blizgūs paviršiai supainiojami su vandeniu.

    Kokios pasekmės šikšnosparniams?

    Stebėjimai rodo, kad dėl klaidinančio signalo gali kisti aktyvumo lygis ir judėjimo maršrutai. Kai kurioms rūšims tai gali reikšti vengimą skristi per įprastus koridorius arba papildomas energijos sąnaudas, jei tenka apylankomis pasiekti maitinimosi vietas.

    Tyrėjai taip pat kelia prielaidą, kad didelės saulės elektrinių teritorijos gali tapti ekologiniu barjeru, ypač jei jos įrengiamos šalia svarbių buveinių ar migracijos kelių. Rizika didėja, kai šalia trūksta natūralių vandens telkinių, o lygūs paviršiai tampa ryškiu orientyru.

    Ką tai reiškia saulės parkų plėtrai?

    Pats faktas, kad saulės energetika mažina iškastinio kuro poreikį, nereiškia, jog infrastruktūra automatiškai neutrali ekosistemoms. Dėl to vis dažniau akcentuojamas planavimo etapas: vietos parinkimas, poveikio aplinkai vertinimas ir sprendiniai, mažinantys trikdymą.

    Praktikoje tai gali reikšti atsargesnį saulės parkų projektavimą šalia vandens telkinių, miškų pakraščių ir kitų šikšnosparniams svarbių teritorijų, taip pat papildomus tyrimus prieš statybas ir po jų. Energetikos transformacija, anot mokslininkų, turi vykti kartu su priemonėmis, kurios padeda apsaugoti rūšis, nuo kurių priklauso ekosistemų pusiausvyra.

  • Rezerviniame sąraše esantiems gyventojams – dar 6,9 mln. eurų saulės elektrinėms ir kaupikliams

    Rezerviniame sąraše esantiems gyventojams – dar 6,9 mln. eurų saulės elektrinėms ir kaupikliams

    Energetikos ministerijos inicijuota parama gyventojų energetinei nepriklausomybei didinti šiemet sulaukė itin didelio susidomėjimo. Priemonė skirta namų ūkiams, kurie dėl ESO tinklo apribojimų gali į tinklą atiduoti ne daugiau kaip 1 kW galios, todėl jiems aktualūs sprendimai su saulės elektrine ir elektros energijos kaupikliu.

    Priemonę administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nurodo, kad šiam pilotiniam kvietimui finansavimas jau buvo padidintas iki 15,43 mln. eurų. Iš pradžių kvietimui buvo numatyta 5,3 mln. eurų, o vėliau papildomai skirta 10,13 mln. eurų, tačiau paraiškų srautas greitai pasiekė numatytą apimtį.

    Kai finansavimo riba buvo pasiekta, nuo balandžio 28 dienos pradėtas formuoti rezervinis paraiškų sąrašas. Jo vertė šiuo metu siekia apie 6,8 mln. eurų, tad dalis gyventojų, pateikusių paraiškas vėliau, iki šiol laukė sprendimų dėl paramos.

    Siekdama, kad parama pasiektų ir rezerviniame sąraše esančius pareiškėjus, Energetikos ministerija skiria papildomus 6,9 mln. eurų. Šios lėšos bus nukreiptos gyventojams, kurie jau yra įsirengę saulės elektrines ir elektros energijos kaupimo įrenginius bei pateikę paraiškas kompensacijai gauti.

    APVA praneša, kad rezervinio sąrašo formavimas bus stabdomas birželio 5 dieną 16 valandą. Atsižvelgiant į tai, kad rezerviniame sąraše esančių paraiškų finansavimo poreikis beveik atitinka skiriamą sumą, nuo šio laiko bus sustabdyta ir galimybė teikti paraiškas finansavimui gauti pagal šią priemonę.

    „Gyventojų aktyvumas rodo, kad ši priemonė tikrai yra naudinga – saulės elektrinių ir kaupiklių sprendimai tampa vis aktualesni namų ūkiams, susiduriantiems su ESO tinklo ribojimais. Papildomos lėšos užtikrins, kad rezerviniame sąraše esantys gyventojai gautų paramą“, – sako energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Ministerija taip pat nurodo, kad bus ieškoma galimybių priemonę tęsti ir ateityje. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad kaupikliai vis dažniau vertinami ne tik kaip būdas didinti savarankišką vartojimą, bet ir kaip praktinis sprendimas ten, kur tinklo pralaidumas riboja saulės elektrinių plėtrą.

  • 40 avių prie saulės elektrinės pakeitė žaidimo taisykles: ką apie agrivoltiką rodo „Westmill“ patirtis

    40 avių prie saulės elektrinės pakeitė žaidimo taisykles: ką apie agrivoltiką rodo „Westmill“ patirtis

    Saulės elektrinės vis dažniau tampa ne tik energijos gamybos, bet ir žemės naudojimo diskusijų centru: ar jos konkuruoja su maisto gamyba, ar gali derėti su ūkininkavimu. Pietų Anglijoje esantis „Westmill“ saulės parkas pasirinko antrą kelią ir į ganyklas prie modulių įleido 40 avių.

    Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip paprastas priežiūros sprendimas, tačiau praktika parodė platesnį efektą. Gyvuliai padėjo valdyti augmeniją, o kartu paskatino keisti pačios saulės elektrinės infrastruktūros sprendinius, kad ji būtų pritaikyta gyvūnams ir lengviau prižiūrima.

    Kaip veikia agrivoltika

    Avių ganymas saulės elektrinių teritorijose yra agrivoltikos pavyzdys, kai ta pati žemė naudojama ir elektros gamybai, ir žemės ūkiui. Tokiu būdu mažėja poreikis žolę pjauti technika, o teritorija išlaikoma tvarkinga mažesnėmis sąnaudomis.

    „Westmill“ atveju gyvulių ganymas buvo derinamas su biologinės įvairovės tikslais, siekiant, kad plotuose tarp modulių neįsivyrautų vien agresyvios piktžolės. Ganymas leidžia palaikyti mišresnę augaliją, o tai svarbu vabzdžiams apdulkintojams ir dirvožemio būklei.

    Kas pasikeitė elektrinėje

    Didžiausias praktinis iššūkis buvo suderinti gyvulius ir technologiškai jautrią infrastruktūrą, kad ji išliktų saugi ir patikima. Tam prireikė keisti dalį konstrukcinių sprendimų, ypač susijusių su modulių aukščiu nuo žemės ir laikiklių tvirtumu.

    Pakeltas modulių prošvaisos aukštis ir sustiprintos tvirtinimo konstrukcijos padėjo sumažinti riziką, kad gyvuliai pažeis komponentus, o technikams palengvino patekimą prie įrangos. Tokie sprendimai dažnai vertinami ir kaip papildoma nauda atsparumui, nes tvirtesnės konstrukcijos geriau atlaiko vėją bei ekstremalesnes oro sąlygas.

    Gyvūnams saulės modulių eilės taip pat tapo praktiška priedanga nuo vėjo ir kritulių. Ši detalė svarbi ne tik gerovei, bet ir ūkininkavimo rezultatams, nes priedanga gali mažinti stresą ir padėti palaikyti stabilesnes laikymo sąlygas.

    Kodėl tai svarbu energetikai

    Agrivoltika vis dažniau minima kaip būdas mažinti įtampą dėl žemės naudojimo, ypač kai atsinaujinančios energetikos plėtra spartėja. Jungtinėje Karalystėje viešose diskusijose nuolat keliama tema, kiek žemės turėtų būti skiriama saulės elektrinėms, o tokie pavyzdžiai rodo, kad dalis plotų gali išlikti funkcionalūs ūkiui.

    Praktinis ganymo modelis leidžia mažinti herbicidų ar intensyvios šienavimo technikos poreikį, kas svarbu dirvožemiui ir aplinkosauginiams tikslams. Kartu tai skatina projektuotojus iš anksto numatyti, kaip elektrinės teritorijoje judės gyvuliai, technika ir žmonės, kad sprendiniai būtų saugūs ir ilgalaikiai.

    „Westmill“ patirtis rodo, kad energijos gamyba nebūtinai turi būti atskirta nuo kraštovaizdžio ir ūkininkavimo. Kai infrastruktūra projektuojama atsižvelgiant į biologiją, ji dažnai tampa ne tik draugiškesnė aplinkai, bet ir praktiškesnė eksploatacijai.

  • Atakamos dykumoje – milžiniška saulės ir baterijų jėgainė: investicija siekia 460 mln. eurų

    Atakamos dykumoje – milžiniška saulės ir baterijų jėgainė: investicija siekia 460 mln. eurų

    Čilės Atakamos dykuma, laikoma vienu sausiausių ir atšiauriausių regionų Žemėje, tampa strategine vieta atsinaujinančiai energetikai. Čia plėtojami didelio masto saulės energijos ir baterijų projektai, kurie leidžia elektrą tiekti ne tik dieną, bet ir sutemus.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – bendrovės „ContourGlobal“ vystomas hibridinis projektas, kurio bendra investicijų vertė siekia apie 460 mln. eurų. Projekto esmė – saulės elektrinės derinamos su didelės talpos energijos kaupimo sistemomis, kad elektros tiekimas būtų stabilesnis.

    Saulė dieną, elektra naktį

    Hibridinė elektrinė „Victor Jara“ sujungia apie 231 megavatų saulės generaciją su maždaug 1,3 gigavatvalandės baterijų talpa. Tai leidžia po saulėlydžio tiekti iki maždaug 200 megavatų elektros energijos iki maždaug 6,2 valandos.

    Kita projekto dalis Antofagastos regione – „Quillagua“ – turi apie 221 megavatų saulės generaciją ir maždaug 1,2 gigavatvalandės kaupimo talpą. Bendrai šie objektai sudaro apie 452 megavatų saulės generacijos ir apie 2,5 gigavatvalandės energijos kaupimo pajėgumus.

    Toks modelis sprendžia vieną svarbiausių saulės energetikos ribojimų: gamyba didžiausia tada, kai paklausa ne visada atitinka, o tinklų pralaidumas kai kuriose vietovėse dieną tampa ribotas. Energijos kaupimas leidžia perkelti dalį dieną pagamintos elektros į vakarinius ir naktinius valandas, kai jos dažnai reikia daugiau.

    Kodėl būtent Atakama?

    Atakama išsiskiria itin dideliu saulės spinduliuotės lygiu, todėl saulės elektrinių efektyvumas čia ypač aukštas. Dykumos klimatas taip pat reiškia mažiau debesuotų dienų, o tai leidžia patikimiau prognozuoti generaciją ir geriau išnaudoti baterijų sistemas.

    Dar vienas svarbus veiksnys – Čilės pramonės struktūra. Šalyje itin išplėtota kasyba, o didelė dalis objektų dirba visą parą ir reikalauja stabilaus elektros tiekimo. Dėl to sparčiai auga interesas suderinti atsinaujinančią generaciją su kaupimu, kad būtų mažinamos iškastinio kuro sąnaudos ir emisijos.

    Augantis baterijų vaidmuo energetikoje

    Čilė pastaraisiais metais aktyviai didina energijos kaupimo apimtis, o baterijos vis dažniau tampa ne atskiru technologiniu priedu, bet būtina elektros sistemos dalimi. Tokių projektų plėtra paprastai siejama su tinklų stabilumu, pikinių kainų mažinimu ir galimybe integruoti daugiau saulės bei vėjo elektrinių.

    Rinkos tendencijos rodo, kad didelio masto baterijų parkai sparčiai populiarėja ir kitose šalyse, ypač ten, kur atsinaujinančios energetikos dalis tinkle auga greitai. Atakamos projektai šį virsmą iliustruoja aiškiai: saulės energija čia tampa ne tik dienos, bet ir nakties elektros šaltiniu.

  • Saulės elektrinė Anglijoje apkaltinta dėl įstrigusių elnių, bet paaiškėjo visai kita problema

    Saulės elektrinė Anglijoje apkaltinta dėl įstrigusių elnių, bet paaiškėjo visai kita problema

    Didelėje saulės elektrinėje Anglijoje darbuotojai iš pradžių manė, kad teritorija apsaugota tinkamai: tvora saugo įrangą, o laukiniai gyvūnai laikosi atokiau. Tačiau netrukus pasirodė pranešimų, kad į aptvertą zoną patekę elniai neberanda kelio lauk.

    Liudininkai fiksavo gyvūnus, ilgai klaidžiojančius palei perimetrą ir kartojančius tuos pačius bandymus ištrūkti. Vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose paskatino diskusiją, ar saulės parkai netampa papildoma kliūtimi laukinei faunai.

    Iš pradžių dalis kritikos buvo nukreipta į pačią saulės elektrinę ir jos įrangą, tarsi būtent ji būtų pagrindinė bėda. Vis dėlto gyvūnų gerovės ir gamtosaugos atstovai, įvertinę situaciją, pabrėžė, kad elnių nesužalojo moduliai ar konstrukcijos.

    Ką parodė tyrimas vietoje

    Vertinant teritoriją paaiškėjo, kad pagrindinis veiksnys – tvoros ir vidinių užtvarų išdėstymas. Aukšta perimetro tvora kartu su siaurais koridoriais tarp vidinių barjerų ir infrastruktūros sudarė erdvę, kurioje išsigandę gyvūnai lengvai praranda orientaciją.

    Gamtosaugininkai atkreipė dėmesį, kad elniai gali patekti į teritoriją per tam tikras angas ar ne iki galo uždarytas vietas, bet išėjimą rasti jiems gerokai sunkiau. Panikos būsenoje gyvūnai linkę bėgti palei kliūtį ir kartoti maršrutą, o tai didina išsekimo riziką.

    „Tai ne saulės moduliai tapo spąstais, o netinkamai suplanuotas aptvėrimas, kuris gyvūnams virsta klaidžiu koridoriumi“, – sakė gamtosaugos iniciatyvos atstovas.

    Kokių sprendimų imasi operatorius

    Po viešumo ir kontaktų su gyvūnų gerovės organizacijomis saulės parko operatorius sutiko keisti sprendinius, kad elniai galėtų saugiau palikti teritoriją. Tarp priemonių minimi papildomi išėjimo taškai ir aptvėrimo korekcijos, leidžiančios laukiniams gyvūnams neįstrigti vidinėse zonose.

    Tokie pakeitimai praktikoje dažniausiai reiškia specialias angas ar kryptingas „vienkrypčio“ tipo išeigas, kurios neprastina apsaugos nuo žmonių patekimo, bet sudaro galimybę gyvūnams pasišalinti. Taip pat peržiūrimas vidinių užtvarų išdėstymas, kad neliktų akligatvių.

    Ko ši istorija išmoko apie saulės parkus

    Šis atvejis tapo priminimu, kad atsinaujinančios energetikos infrastruktūra, nors ir naudinga klimato tikslams, gali netikėtai paveikti vietos ekosistemas. Didžiausios rizikos dažnai kyla ne dėl pačios technologijos, o dėl teritorijos planavimo: aptvėrimų, priežiūros kelių ir gyvūnų judėjimo „koridorių“.

    Kartu istorija parodė, kad konfliktai gali būti sprendžiami greitai, kai operatoriai bendradarbiauja su gamtosaugininkais ir pritaiko sprendimus realioms sąlygoms. Tikslas – kad saulės elektrinės būtų saugios tiek infrastruktūrai, tiek šalia gyvenančiai laukinei faunai.

  • Pilotai pranešė apie žalius ir geltonus blyksnius kylant: tyrimas juos susiejo su saulės elektrinėmis

    Pilotai pranešė apie žalius ir geltonus blyksnius kylant: tyrimas juos susiejo su saulės elektrinėmis

    Pilotų pranešimuose vis dažniau kartojosi keistas reiškinys: kylant ar leidžiantis per kabinos langus akimirkai perskriedavo ryškūs žali ir geltoni blyksniai. Nors tokie blyksniai trukdavo trumpai, jie fiksuoti kritiškiausiose skrydžio fazėse, kai svarbi kiekviena sekundė.

    Aviacijos saugos specialistai, analizuodami incidentus, pastebėjo bendrą detalę: daugelis atvejų užfiksuoti šalia didelių saulės elektrinių, įrengtų netoli oro uostų ir skrydžių trajektorijų. Tyrėjai padarė išvadą, kad dalį blyksnių sukelia nuo fotovoltinių modulių atsispindinti saulės šviesa, pasiekianti pilotų matymo lauką.

    Kodėl saulės parkai atrodė idealūs?

    Oro uostai dažnai valdo didelius žemės plotus, kurie netinka gyvenamajai statybai ar intensyviai pramonei dėl triukšmo zonų ir saugumo reikalavimų. Dėl to saulės elektrinės ilgą laiką buvo laikomos praktišku sprendimu: infrastruktūra šalia, ribota pašalinių prieiga, o pagaminta elektra gali mažinti veiklos sąnaudas.

    Ankstesniuose vertinimuose daug dėmesio skirta fizinėms kliūtims ir objektų aukščiui, tačiau atspindžiai ne visada buvo laikomi reikšmingu rizikos veiksniu. Situaciją pakeitė pilotų pastebėjimai, kad tam tikromis valandomis ir sezonais šviesos blyksniai pasikartoja, nors kitomis dienomis jų visai nebūna.

    Kas sukelia žalius ir geltonus blyksnius?

    Nors saulės moduliai sukurti taip, kad sugertų kuo daugiau šviesos, dalis spinduliuotės vis tiek atsispindi, ypač kai saulė yra žemiau horizonte. Jei modulių pasvirimo kampas, lėktuvo aukštis ir kryptis sutampa, atspindys gali būti nukreiptas į orlaivį ir matytis kaip ryškus blyksnis.

    Spalviniai atspalviai, apie kuriuos kalba įgulos, siejami su tuo, kaip šviesa sklaidosi ir lūžta kabinos stikle bei dangose. Tokiais atvejais trumpas akinimas gali apsunkinti takų ir ženklinimo matomumą, o tai ypač nepageidautina kylant ir leidžiantis.

    Ką keičia oro uostai ir reguliuotojai?

    Dėl tokių atvejų kai kuriose šalyse sugriežtintas saulės elektrinių projektų vertinimas šalia aerodromų: vis dažniau reikalaujama iš anksto atlikti atspindžių modeliavimą skirtingiems paros ir metų laikams. Skaičiavimais siekiama nustatyti, ar atspindžių zona gali pataikyti į standartines kilimo ir tūpimo trajektorijas.

    Praktiniai sprendimai gali būti skirtingi: modulių orientacijos korekcijos, ekranavimo priemonės, didesni atstumai iki jautrių zonų ar projektų perplanavimas. Aviacijos sektorius pabrėžia, kad atsinaujinančios energijos plėtra gali vykti, tačiau ji turi būti derinama su skrydžių sauga ir realiomis šviesos elgsenos sąlygomis ore.

    „Net trumpas akinimas žemame aukštyje gali turėti reikšmės, todėl saulės projektus šalia oro uostų reikia vertinti pagal tai, kaip šviesa pasieks pilotą kabinoje“, – teigė aviacijos saugos ekspertai.

  • Saulės elektrinę niokojo piktžolės, bet ūkininko sprendimas su kiaulėmis pakeitė viską

    Saulės elektrinę niokojo piktžolės, bet ūkininko sprendimas su kiaulėmis pakeitė viską

    Didelėje saulės elektrinėje Australijoje sparčiai augančios piktžolės ėmė kelti vis didesnę problemą: tanki augmenija plito po moduliais ir mažino saulės šviesos patekimą iki panelių. Tokie želdynai ne tik menkina elektrinės našumą, bet ir didina priežiūros kaštus, ypač kai reikia nuolat pasiekti sunkiai prieinamas vietas.

    Įprasti sprendimai, tokie kaip mechaninis šienavimas ar herbicidų naudojimas, šalia trapios įrangos turi ribų. Technika gali pažeisti laidus ar konstrukcijas, o chemikalai kelia aplinkosauginių ir darbo saugos klausimų, todėl operatoriai ieško alternatyvų, kurios būtų ir saugios, ir ekonomiškos.

    Tuomet vietos ūkininkas pasiūlė netikėtą, bet praktišką idėją: vietoj mašinų ir chemijos pasitelkti gyvulius. Iš pradžių teritorijoje buvo ganomos avys, tačiau jos ne visada susidorojo su kietesniais ir tankesniais sąžalynais po žemai esančiais moduliais.

    Lūžis įvyko, kai į elektrinę atvežta 10 ramesnės veislės, mažesnių kiaulių. Per kelias savaites jos ne tik išardė tankius piktžolių kupstus, bet ir išjudino suslėgtą dirvos paviršių, taip natūraliai apsunkindamos greitą piktžolių atžėlimą.

    Kiaulių elgsena pasirodė ypač naudinga ten, kur prieiga sudėtingiausia: tarp atramų, po konstrukcijomis ir vietose, kur technika turi didžiausią riziką užkabinti įrangą. Gyvuliai judėjo mažais plotais, buvo rotuojami tarp zonų ir tapo tarsi gyva priežiūros komanda, padedanti palaikyti švarią aplinką aplink modulius.

    Toks sprendimas įsilieja į platesnę tendenciją, vadinamą agrivoltaika, kai energijos gamyba derinama su žemės ūkio veikla. Daugelyje šalių saulės parkai vis dažniau pritaikomi ganymui ar biologinės įvairovės didinimui, nes tai gali sumažinti šienavimo poreikį, triukšmą, degalų sąnaudas ir emisijas.

    Elektrinės operatorius po bandymo nusprendė išlaikyti šį modelį ir plėsti praktiką, nes rezultatai buvo apčiuopiami. Be efektyvesnės augmenijos kontrolės, buvo pastebėta ir papildoma nauda: mažesnė gaisrų rizika sausringu laikotarpiu bei geresnė dirvožemio būklė vietose, kur anksčiau žolė sudarydavo storą, sunkiai suvaldoma sluoksnį.

    Nors toks metodas tinka ne kiekvienai vietovei ir reikalauja atsakingo gyvūnų gerovės bei biosaugos planavimo, Australijos pavyzdys rodo, kad kartais efektyviausi sprendimai būna paprasti. Ten, kur tradicinė priežiūra brangi ar rizikinga, gyvuliai gali tapti patikimu būdu išlaikyti saulės elektrinę efektyviai veikiančią.

  • „Volkswagen“ saulės parke Tenesyje 33 600 panelių saugo asilas: kodėl tai pasiteisino

    „Volkswagen“ saulės parke Tenesyje 33 600 panelių saugo asilas: kodėl tai pasiteisino

    Asilas tarp saulės modulių

    Tenesyje, Čatanugoje, „Volkswagen“ gamyklą aptarnaujantis saulės energijos parkas netikėtai turi ir keturkojį „darbuotoją“ – išgelbėtą asilą Burrito. Jis prižiūri teritoriją, kurioje veikia 33 600 saulės modulių, ir saugo šalia ganomas avis.

    Tokie sprendimai iš pirmo žvilgsnio gali skambėti kaip egzotika, tačiau tai yra praktiškas bandymas spręsti dvi problemas vienu metu: augmenijos kontrolę ir gyvulių apsaugą. Praktika siejama su agrivoltaika, kai elektros gamyba derinama su žemės ūkio veikla.

    Avys šienapjūtę pakeitė ganymu

    Dideliuose saulės parkuose žolė ir krūmynai gali mažinti modulių efektyvumą, trukdyti priežiūrai ir didinti gaisrų riziką sausuoju laikotarpiu. Įprasta mechaninė žolės priežiūra kainuoja, reikalauja technikos, o šalia kabelių ir įrangos didėja ir netyčinių pažeidimų tikimybė.

    Parką valdanti „Silicon Ranch“ pasirinko avininkystę kaip natūralesnę alternatyvą: avys nuėda augmeniją po moduliais, mažiau suslegia dirvą nei sunkioji technika ir leidžia palaikyti tvarkingą teritoriją be nuolatinio pjovimo. Tokia praktika plačiau taikoma ir kituose saulės ūkiuose, siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą teritorijų priežiūrai.

    Kodėl prireikė Burrito

    Vis dėlto avis tenka saugoti: atvirose, aptvertose teritorijose joms grėsmę gali kelti plėšrūnai, o nuostoliai kyla ne tik ūkininkams, bet ir projekto operatoriams. Čia ir atsirado Burrito vaidmuo – jis laikosi arti bandos, vaikšto palei tvoras ir reaguoja į įtartinus judesius.

    Asilai nuo seno naudojami kaip bandų sargai, nes instinktyviai gina teritoriją ir dažnai drąsiai stoja prieš šunis ar kitus plėšrūnus. Saulės parke tai tapo paprastu, bet veiksmingu saugumo sluoksniu, leidžiančiu sumažinti riziką be papildomos infrastruktūros.

    „Jo darbas paprastas: avys gano, o Burrito užtikrina, kad jos ramiai grįžtų atgal“, – sakė projekto atstovai.

    Šis modelis taip pat parodo platesnę kryptį, kuria juda atsinaujinančios energetikos projektai: ieškoma sprendimų, kurie vienu metu mažintų eksploatacijos kaštus, gerintų teritorijų valdymą ir leistų infrastruktūrai „gyventi“ kartu su gamta. Dėl to gyvūnų ganymas po saulės moduliais vis dažniau vertinamas ne kaip laikinas eksperimentas, o kaip ilgalaikės priežiūros strategija.

    Čatanugos atvejis išsiskiria tuo, kad čia sujungti abu elementai: avys pakeičia dalį technikos darbo, o asilas sumažina praradimus ir stresą bandoje. Dėl to Burrito iš gelbėto gyvūno tapo svarbia, nors ir neįprasta, saulės parko ekosistemos dalimi.