CP v2

Tag: Saulės energetika

  • Karas Persijos įlankoje perbraižo energetiką: kas laimi iš OIE, anglies ir brangių degalų

    Karas Persijos įlankoje ir sutrikęs naftos bei suskystintų gamtinių dujų tiekimas tapo vienu ryškiausių pastarųjų mėnesių sukrėtimų energetikos rinkoms. Dėl įtampos svarbiuose tranzito keliuose brangstant iškastiniam kurui, daugelis valstybių Europoje ir Azijoje spartina sprendimus, kurie mažintų priklausomybę nuo importo.

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pastaraisiais metais nuosekliai fiksuoja augantį atsinaujinančios energetikos pajėgumų plėtrą, o tokie sukrėtimai ją dar labiau pagreitina. Energetikos politika vis dažniau remiasi ne vien klimato tikslais, bet ir saugumo argumentu: kuo daugiau vietinės gamybos, tuo mažiau pažeidžiamumo kainų šuoliams.

    OIE pagreitis ir saulės bumas

    Didžiausias trumpalaikis laimėtojas šiame etape yra atsinaujinantys energijos ištekliai, ypač saulės elektrinės. Stogų fotovoltinės sistemos ir dideli saulės parkai diegiami greičiau nei tradiciniai energijos gamybos projektai, o jų savikaina daugelyje rinkų tapo konkurencinga net be išskirtinių subsidijų.

    Šalyse, kur elektros kainos jautriai priklauso nuo importuojamo kuro, saulės ir vėjo generacija vertinama kaip būdas stabilizuoti sąskaitas ir sumažinti tiekimo rizikas. Kartu auga ir investicijos į tinklų modernizavimą bei energijos kaupimą, nes nepastoviai generacijai reikia lankstesnės sistemos.

    Anglis grįžta kaip saugumo pagalvė

    Vis dėlto rinkos reakcija nėra vien kryptinga. Kai kuriose šalyse, siekiant užtikrinti stabilų elektros tiekimą, trumpuoju laikotarpiu vėl didinamas anglies panaudojimas, nes ji lengviau sandėliuojama, o jos tiekimo grandinės dažnai labiau diversifikuotos.

    Tokia kryptis kelia dilemą: energetinis saugumas trumpam gali nustelbti klimato tikslus, o didesnis anglies deginimas didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Europos Sąjungoje ši tendencija paprastai vertinama kaip laikina, tačiau ji parodo, kad perėjimui prie mažataršės energetikos būtini ir atsarginiai pajėgumai.

    Brangūs degalai stumia elektrifikaciją

    Transportas išlieka didžiausias naftos vartotojas, todėl kainų šuoliai labiausiai matomi degalinėse ir logistikos grandinėse. Dėl brangesnio kuro dalis vartotojų ir verslų greičiau persvarsto pasirinkimus: daugiau dėmesio skiriama elektromobiliams, viešajam transportui, maršrutų optimizavimui ir efektyvesniems automobiliams.

    Didėjanti elektrifikacija siejama ir su gamybos bei eksporto dinamika, ypač Azijoje, kur elektromobilių sektorius išlieka vienu sparčiausiai augančių. Kartu tai didina spaudimą elektros sistemoms: auga paklausa, todėl dar svarbesnės tampa vietinės generacijos investicijos, kaupimo sprendimai ir tinklų pralaidumas.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetikos miksą keisti brangu, o aukštesnės palūkanų normos gali lėtinti didelius infrastruktūros projektus. Dėl to transformacija dažnai vyksta dviem greičiais: greitai plečiamos saulės ir vėjo elektrinės, bet lygiagrečiai kai kur laikinai grįžtama prie anglies ar ilgiau išlaikomi dujiniai pajėgumai.

    „Energetikos sistemos pertvarka reikalauja didelių investicijų, o brangesnis kapitalas didina pradinės plėtros kaštus, todėl kelias į dekarbonizaciją nėra vienakryptis“, – sakė DNV transformacijos perspektyvų vadovas Sverre Alvik.

    Artimiausiu metu daug lems tai, ar išliks sutrikimai strateginiuose tiekimo keliuose ir kiek greitai rinką papildys nauji suskystintų gamtinių dujų pajėgumai. Tačiau jau dabar matyti, kad karinė įtampa tapo papildomu katalizatoriumi: energetikos politika vis dažniau orientuojasi į pigesnius, vietinius ir greitai diegiamus sprendimus.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energetikos aukcionus: didžiausia kvota – vėjui

    Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energetikos aukcionus: didžiausia kvota – vėjui

    850 MW parama naujiems projektams

    Ukraina pradeda 850 megavatų atsinaujinančios energetikos paramos aukcionus, kuriais siekiama pritraukti naujas investicijas į vėjo ir saulės elektrines bei energijos kaupimą. Aukcionus paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o prekyba vyks per „Prozorro.Sale“ elektroninę sistemą.

    Sprendimas priimtas po Ukrainos Vyriausybės žingsnio didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų. Tai laikoma bandymu greičiau atnaujinti ir sustiprinti šalies energetikos sistemą, kuri karo sąlygomis patiria nuolatinius iššūkius.

    Kainų lubos ir aukcionų grafikas

    Didžiausia siūloma kvota numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų aukcionas planuojamas rugsėjo 30 dieną. Jam nustatytos kainų lubos siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną numatyti dar du aukcionai saulės energetikai: 100 megavatų saulės elektrinėms su energijos kaupimo sistemomis, kurių kainų lubos – 0,12 euro už kilovatvalandę. Tą pačią dieną bus siūloma ir 50 megavatų atskira saulės kvota su 0,08 euro už kilovatvalandę riba.

    Kur galės būti statomi projektai?

    Pagal aukcionų sąlygas, tinkamos vietos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Tuo pačiu aiškiai nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į šią geografiją neįtraukiamos.

    Tokia atranka atspindi praktinę rizikų valdymo logiką: vystytojams svarbus ne tik tarifas, bet ir fizinis saugumas, galimybė prisijungti prie tinklų bei prognozuojamas projekto įgyvendinimo grafikas.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už tai, kad padidino metines kvotas ir atvėrė realias galimybes diegti naujus atsinaujinančios energetikos projektus“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andriy Konechenkov.

    „700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos diegti energijos kaupimo sistemas yra būtent tie sprendimai, kurių Ukrainos elektros sistemai šiandien reikia saugiam ir patikimam darbui“, – sakė jis.

    Rinkai tai siunčia aiškų signalą, kad prioritetas teikiamas ne tik naujai generacijai, bet ir lankstumui, kurį suteikia kaupimo sprendimai. Tokia kombinacija tampa vis svarbesnė sistemoms, kuriose didėja vėjo ir saulės dalis, o balansavimo poreikis auga.

  • Arkansase bandoma plūduriuojanti saulės elektrinė: ar 96 panelės pakeis ančių ir žąsų migraciją?

    JAV Arkanzaso valstijoje viename iš drėgnų teritorijų regionų pradėtas neįprastas bandymas: nedideliame drėkinimo tvenkinyje įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė. Tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip į vandens paviršiuje atsiradusias konstrukcijas reaguos migruojantys vandens paukščiai, ypač antys ir žąsys.

    Projektą sudaro 96 plūduriuojančios saulės panelės, išdėstytos maždaug 40 kvadratinių metrų plote. Pats vandens telkinys yra kur kas didesnis, apie 16 hektarų, ir naudojamas žemės ūkio drėkinimui, todėl bandymas laikomas mažos apimties, bet galinčiu duoti svarbių įžvalgų.

    Tvenkinys yra Arkanzaso upės deltos regione, netoli vieno svarbiausių Šiaurės Amerikos vandens paukščių migracijos koridorių, siejamo su Misisipės slėnio migracijos keliu. Dėl to mokslininkams svarbu įvertinti, ar naujas objektas netaps kliūtimi, ar neskatins paukščių keisti įprastų sustojimo ir maitinimosi vietų.

    Vienas pagrindinių klausimų paprastas: ar paukščiai plūduriuojančių panelių vengs, ar prie jų prisitaikys. Bus stebima, ar antys ir žąsys keičia skrydžių trajektorijas, ar rečiau leidžiasi į tvenkinį, ar priešingai, konstrukciją ignoruoja ir toliau naudojasi vandens telkiniu kaip įprasta.

    Plūduriuojančios saulės elektrinės pasaulyje dažniausiai pristatomos kaip būdas taupyti žemės plotą, ypač ten, kur dideli antžeminiai saulės parkai konkuruoja su žemdirbyste. Tokios sistemos teoriškai gali būti patrauklios ūkiams, nes leidžia gaminti elektrą neaukojant dirbamos žemės ir išnaudojant jau turimą infrastruktūrą, pavyzdžiui, drėkinimo tvenkinius.

    Tyrėjai taip pat vertins galimą poveikį vandens ištekliams. Praktikoje plūduriuojančios panelės dalį vandens uždengia nuo tiesioginių saulės spindulių ir vėjo, todėl kai kuriais atvejais gali mažinti garavimą, o kartu ir vandens praradimus karščio laikotarpiais.

    Kita vertinama kryptis yra kranto būklė. Jei vandens telkinyje sumažėja bangavimas ir vėjo sukelti svyravimai, teoriškai gali mažėti erozija aplink tvenkinio pakraščius, o tai aktualu vietoms, kuriose krantai nuolat ardomi ir reikalauja priežiūros.

    Vis dėlto ekologinis aspektas išlieka svarbiausias, nes net ir nedidelis infrastruktūros pokytis jautriose migracijos teritorijose gali turėti platesnių pasekmių. Dėl to projektas stebimas kaip ekonominių ir aplinkosauginių interesų susikirtimo pavyzdys, o surinkti duomenys gali lemti, ar tokios plūduriuojančios saulės elektrinės bus aktyviau diegiamos panašiuose žemės ūkio regionuose.

    Jei bandymas parodys, kad paukščiai prie konstrukcijų prisitaiko, o papildoma nauda vandeniui ir ūkiams pasiteisina, plūduriuojančios panelės galėtų tapti viena iš alternatyvų, padedančių plėsti atsinaujinančią energetiką mažinant spaudimą žemės ūkiui. Jei paaiškės priešingai, ateities projektams greičiausiai būtų keliami griežtesni vietos parinkimo ir poveikio gamtai reikalavimai.

  • Teismas užbaigė PGE prekės ženklo ginčą: saulės energetikos bendrovė turės keisti pavadinimą

    Varšuvos apeliacinis teismas atmetė bendrovės PGF Polska Grupa Fotowoltaiczna apeliaciją ir pripažino, kad PGE Polska Grupa Energetyczna buvo teisi ginče dėl PGE prekės ženklo apsaugos. Taip užbaigtas nuo 2021 metais besitęsęs konfliktas, kurio teisiniai procesai įsibėgėjo 2023 metais pabaigoje ir 2024 metais pradžioje.

    Teismas nustatė, kad fotovoltinės energetikos įmonė naudojo klaidinančiai panašų pavadinimą, pažeidė PGE priklausančias teises į prekių ženklus ir vykdė nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl numatytos pareigos turi būti vykdomos per teismo nustatytus terminus.

    Ką privalės padaryti PGF

    Pagal teismo sprendimą PGF turės nustoti naudoti pavadinimą „PGF Polska Grupa Fotowoltaiczna SA“ ir trumpinį „PGF SA“ savo veikloje, informacinėje ir reklaminėje medžiagoje bei interneto svetainėje. Taip pat įpareigota nutraukti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pažeidžiami PGE prekių ženklai, kuriuos PGE turi išimtinę teisę naudoti.

    Be to, PGF turės pateikti PGE rašytinį atsiprašymą per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat paskelbti viešą pareiškimą su atsiprašymu. Teismas taip pat priteisė 20 000 zlotų dydžio sumą, kuri, konvertavus apytiksliai, sudaro apie 4 700 eurų, ją bendrovė turės pervesti Kielcų nacionaliniam muziejui.

    Kodėl teismas stojo PGE pusėn

    PGE teigimu, teismas pritarė argumentams dėl PGE ženklo žinomumo ir bendrovės reputacijos rinkoje. Taip pat konstatuota, kad abi įmonės veikia tame pačiame sektoriuje ir savo pasiūlymus gali nukreipti tiems patiems klientams, todėl panašūs pavadinimai kėlė realią riziką suklaidinti vartotojus.

    Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad PGE plačiai veikia kaip įmonių grupė, todėl vidutinis vartotojas galėjo klaidingai manyti, jog PGF yra dar vienas PGE kapitalo grupės subjektas. Tokia aplinkybė, teismo vertinimu, didino tikimybę, kad rinkoje bus painiojami paslaugų teikėjai.

    Kontekstas: prekių ženklai ir konkurencija energetikoje

    Energetikos ir atsinaujinančios energetikos rinkose prekių ženklai tampa ypač svarbūs, nes vartotojai vis dažniau renkasi paslaugas pagal pasitikėjimą tiekėju, jo istoriją ir matomumą. Dėl to panašių pavadinimų naudojimas gali turėti tiesioginį poveikį klientų sprendimams, ypač kai įmonės veikia toje pačioje šalyje ir panašiuose segmentuose.

    PGE Polska Grupa Energetyczna yra viena didžiausių Lenkijos energetikos grupių, listinguojama Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Bendrovė tiekia elektros energiją ir šilumą, o prekių ženklo apsauga jai svarbi tiek dėl reputacijos, tiek dėl aiškios atskirties nuo kitų rinkos dalyvių.

  • Vokietijoje vėjas ir saulė aplenkė iškastinį kurą, tačiau neigiamos elektros kainos niekur nedingo

    Vokietijoje vėjas ir saulė aplenkė iškastinį kurą, tačiau neigiamos elektros kainos niekur nedingo

    Vokietijos energetikos pertvarka pasiekė simbolinį lūžį: vėjo ir saulės elektrinės tapo didesniu elektros šaltiniu nei iškastinis kuras. Naujausi energetikos sektoriaus duomenys rodo, kad 2025 metais šie du atsinaujinantys šaltiniai kartu pagamino 44 proc. šalies elektros, o iškastinis kuras liko maždaug vienu procentiniu punktu žemiau.

    Tai ryškus pokytis, turint omenyje, kad nuo 2000 metais priimto Atsinaujinančios energijos įstatymo vėjo ir saulės dalis Vokietijos gamyboje išaugo apie 42 proc. Tuo pat metu anglis, ilgą laiką laikyta svarbiausiu, bet taršiausiu energijos šaltiniu, nuo daugiau nei pusės gamybos smuko iki maždaug 21 proc.

    Šis poslinkis stiprina lūkesčius, kad anglies atsisakymas gali įvykti anksčiau nei numatyta dabar galiojančiame grafike iki 2038 metų. Vis dėlto Vokietijos atvejį komplikuoja ir tai, kad šalis jau užbaigė branduolinės energetikos etapą, o tai reiškia mažiau stabilios bazinės generacijos sistemoje.

    Neigiamos kainos – augantis galvos skausmas

    Nors atsinaujinantys šaltiniai didina energetinę nepriklausomybę ir mažina emisijas, rinka vis dažniau susiduria su neigiamomis didmeninėmis elektros kainomis. Tai nutinka, kai pasiūla viršija paklausą, o dalis gamintojų už elektrą faktiškai turi primokėti, kad ją priimtų tinklas.

    Vėjo ir saulės gamyba priklauso nuo oro sąlygų, todėl pikinė generacija ne visada sutampa su vartojimu. Dėl to dažnėja gamybos ribojimas, kai elektrinių operatoriai laikinai sumažina galią arba visai išjungia parkus, ypač tais atvejais, kai gaminti tampa ekonomiškai nenaudinga.

    2026 metų pirmąjį pusmetį Vokietijoje komercinis gamybos ribojimas, vertinant pagal elektros kiekį, išaugo apie 20 proc. – nuo 1 216 iki 1 463 GWh. Tuo pat metu neigiamų kainų valandų skaičius mažėjo nuo 389 iki 299, o tai rodo, kad problema siejasi ne tik su kainų epizodais, bet ir su sistemos bei paskatų dizainu.

    Kodėl elektrifikacija stringa?

    Vienas iš būdų mažinti išjunginėjimų poreikį – didinti elektros vartojimą tada, kai jos gausu, tai yra spartinti elektrifikaciją. Tačiau Vokietijoje šią kryptį lydėjo prieštaringi sprendimai: atsisakyta teisėkūros iniciatyvų, kurios būtų spartinusios pastatų šildymo perėjimą prie mažiau taršių technologijų.

    Paradoksalu, kad šilumos siurbliai rinkoje vis tiek stiprėja. 2025 metais jie sudarė beveik pusę visų naujų šildymo sistemų pardavimų – 48 proc., o pardavimai siekė 299 000 vienetų, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo dar 34 proc., palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Kitas silpnas taškas – išmaniųjų skaitiklių diegimas. Skelbiama, kad 2024 metais pažangius išmaniuosius skaitiklius turėjo tik apie 2 proc. namų ūkių, todėl daliai vartotojų sudėtinga pasinaudoti lanksčiais tarifais ir automatiškai perkelti vartojimą į valandas, kai elektra pigesnė arba jos perteklius didžiausias.

    Ekspertai pabrėžia, kad ateinančiais metais Vokietijai teks vienu metu spręsti kelias užduotis: sparčiau plėsti tinklus ir kaupimo pajėgumus, tobulinti rinkos taisykles bei kurti realias paskatas vartotojams ir verslui vartoti elektrą tada, kai ją efektyviausia gaminti. Priešingu atveju atsinaujinančios energetikos sėkmę ir toliau lydės brangiai kainuojantys gamybos ribojimai.

  • Japonijoje nugriaus legendinę Solar Ark: 5 000 saulės panelių simbolis dingsta nuo žemėlapio

    Japonijoje nugriaus legendinę Solar Ark: 5 000 saulės panelių simbolis dingsta nuo žemėlapio

    Ikona, tapusi žaliųjų ambicijų ženklu

    Gifu prefektūroje, Anpači mieste, Japonijoje stūksanti Solar Ark buvo vienas ryškiausių ankstyvosios saulės energetikos simbolių. Neįprastos arkos formos statinys išsiskyrė ne tik architektūra, bet ir tuo metu itin ambicinga idėja – parodyti šalies energetinės transformacijos kryptį.

    315 metrų ilgio ir 37 metrų aukščio konstrukcija buvo baigta 2001 metais, o nuo 2002 metų veikė kaip saulės elektrinė. Fasadas buvo padengtas daugiau nei 5 000 fotovoltinių modulių, todėl objektas savo laikais buvo minimas tarp didžiausių tokio tipo projektų pasaulyje.

    Kiek energijos pagamino ir kodėl sustojo

    Skelbiama, kad 2002–2022 metų laikotarpiu 5 046 paneliai per metus pagamindavo apie 530 000 kilovatvalandžių elektros energijos. Maksimali sistemos galia siekė 630 kilovatų, o dalis apdailos elementų buvo pagaminti iš perdirbtų, anksčiau utilizavimui numatytų komponentų.

    Elektros gamyba buvo nutraukta 2022 metais, o pats objektas vėliau uždarytas. Nors Solar Ark ilgą laiką veikė kaip technologijų demonstracinė erdvė, ilgainiui išlaikymo našta tapo per didelė, ypač pasikeitus pastato paskirčiai ir sumažėjus praktinei infrastruktūros vertei.

    Kas nusprendė griauti ir kada tai įvyks

    Solar Ark iš pradžių pastatė „Sanyo Electric Co.“, o 2011 metais objektas perėjo „Panasonic“ žinion. Vėliau teritorija buvo parduota Osakos nekilnojamojo turto plėtotojui, o viešojoje erdvėje pasirodė pirmieji signalai apie galimą griovimą.

    Nors 2024 metais, po dalinio sklypo perleidimo, buvo kalbama apie galimybes pritaikyti pastatą kitoms reikmėms, naujausi pranešimai rodo aiškią kryptį – objektas bus ardomas. Vietos valdžia patvirtino, kad darbus planuojama pradėti rugsėjį, o visas procesas turėtų užtrukti apie 12 mėnesių.

    Kodėl Solar Ark tapo daugiau nei pastatu

    Solar Ark buvo suprojektuota kaip simbolinė arka, turėjusi įkūnyti kelionę į XXI amžių ir energetikos pokyčius. Konstrukcija buvo pritaikyta Japonijos sąlygoms: skelbta, kad ji atspari iki 34 metrų per sekundę vėjo gūsiams ir gali atlaikyti 7 balų stiprumo drebėjimus pagal japonišką Shindo skalę.

    Pastate veikė „Sanyo“ laboratorija ir Saulės energijos muziejus, vyko edukaciniai renginiai, parodos, mokslinės paskaitos. Ilgus metus objektas buvo lengvai atpažįstamas keliaujantiems Tōkaidō Shinkansen maršrutu tarp Kioto ir Nagojos, todėl tapo ir regiono vizitine kortele.

    Solar Ark griovimas atspindi platesnę tendenciją, kai ankstyvieji atsinaujinančios energetikos demonstraciniai projektai, pasenę technologiškai ar tapę per brangūs eksploatuoti, užleidžia vietą naujai infrastruktūrai. Kartu tai ir priminimas, kad energetikos transformacijoje svarbi ne tik gamyba, bet ir ilgalaikė objektų priežiūra bei prasmingas jų panaudojimas bendruomenei.

  • Saulės tvora vietoj įprastos tvoros: kodėl vertikalūs bifacial moduliai Europoje sparčiai populiarėja

    Saulės tvora vietoj įprastos tvoros: kodėl vertikalūs bifacial moduliai Europoje sparčiai populiarėja

    Vertikaliai įrengtos saulės elektrinės, montuojamos ties sklypo riba kaip tvora, Europoje tampa vis realesne alternatyva stogo moduliams. Tokia sistema ne tik atlieka įprastą tvoros funkciją, bet ir gamina elektrą, o kai kuriais paros laikais gali būti naudingesnė už tradiciškai ant stogo montuojamus sprendimus.

    Esminė stogo saulės elektrinių problema susijusi su gamybos piku dienos viduryje. Daugiausia energijos pagaminama tada, kai daliai vartotojų jos labiausiai nereikia, o tinklams tai gali reikšti didesnį apkrovos svyravimą ir sudėtingesnį balansavimą rytais bei vakarais.

    Kodėl vertikali kryptis svarbi?

    Saulės tvora dažniausiai projektuojama taip, kad moduliai būtų orientuoti rytų ir vakarų kryptimis. Tuomet viena pusė efektyviau surenka ryto saulę, o kita pusė daugiau generuoja vakare, kai namų ūkiuose paprastai auga vartojimas dėl maisto gaminimo, apšvietimo ar įkrovimo įrenginių.

    Vertikalus montavimas turi ir praktinių privalumų: moduliai natūraliai geriau vėdinami, todėl karštomis dienomis lėčiau praranda efektyvumą. Be to, ant jų paprastai kaupiasi mažiau purvo, o žiemą sniegas dažniau nuslysta, užuot ilgesniam laikui uždengęs aktyvų paviršių.

    Bifacial moduliai ir atspindėta šviesa

    Dauguma saulės tvorų remiasi bifacial moduliais, kurie elektrą gamina abiem pusėmis. Tai reiškia, kad energija išgaunama ne tik iš tiesioginės saulės šviesos, bet ir iš nuo žemės paviršiaus atspindėtos spinduliuotės.

    Gamybą gali padidinti skirtingas pagrindas: šviesesnė skalda, betonas ar net sniegas, kuris žiemą dažnai veikia kaip stiprus atspindintis sluoksnis. Tyrimai, vertinantys vertikaliai montuotus bifacial sprendimus, rodo, kad ryto ir vakaro valandomis jie gali generuoti pastebimai daugiau nei įprastai pakreipti moduliai.

    Kaina, ribojimai ir ką įvertinti

    Rinkoje jau siūlomi ir mažesni, moduliniai sprendimai, kurių kaina prasideda maždaug nuo 250 eurų, tačiau galutinė suma dažniausiai priklauso nuo galingumo, montavimo ir elektros instaliacijos paruošimo. Gamintojai taip pat akcentuoja, kad atsipirkimas priklauso nuo elektros kainų, suvartojimo profilio ir vietos sąlygų.

    Prieš įsirengiant saulės tvorą svarbu įvertinti sklypo šešėliavimą, tvoros kryptį ir kliūtis, kurios gali mesti šešėlį ryto ar vakaro metu. Ne mažiau svarbus ir teisinis aspektas: skirtingose savivaldybėse gali galioti skirtingi reikalavimai tvoroms ir ant jų montuojamai įrangai, todėl verta iš anksto pasitikslinti leidimų ir atstumų nuo sklypo ribos taisykles.

    Vis dėlto namams, kurių stogas netinkamas dėl krypties, užtamsinimo ar konstrukcinių apribojimų, saulės tvora tampa praktišku būdu išnaudoti iki šiol „neuždirbantį“ sklypo perimetrą. Tokie sprendimai ypač patrauklūs tiems, kas nori didesnės gamybos rytais ir vakarais bei paprastesnės priežiūros per žiemą.

  • Naujajame Džersyje karvės ganosi tarp saulės modulių: eksperimentas rodo netikėtą naudą ūkiams

    Naujajame Džersyje karvės ganosi tarp saulės modulių: eksperimentas rodo netikėtą naudą ūkiams

    Naujasis Džersis, garsėjantis ūkininkavimo tradicijomis, sparčiai plečia saulės energetiką ir ieško būdų, kaip išvengti konflikto tarp elektrinių ir žemės ūkio. Vietos iniciatyvos vis dažniau remiasi vadinamąja dvigubos paskirties schema, kai ta pati žemė naudojama ir elektros gamybai, ir ūkininkavimui.

    Tokį modelį valstijoje skatina dvigubos paskirties saulės energetikos bandomoji programa, siekianti išlaikyti dirbamą žemę produktyvią. Ūkininkams tai reiškia papildomą, labiau prognozuojamą pajamų šaltinį, o energetikai – galimybę plėstis mažinant įtampą dėl žemės panaudojimo.

    Saulės parkai ir ūkiai vienoje vietoje

    Projektas bandomas per Rutgerso universiteto agrivoltikos programą, kuri valstijoje yra sukūrusi kelių vietų bandymų tinklą. Tyrėjai vertina, kaip saulės modulių išdėstymas veikia pasėlius, pašarus ir ūkių kasdienę veiklą, įskaitant priežiūros darbus ir technikos judėjimą.

    Praktikoje siekiama, kad saulės modulių konstrukcijos ne „išimtų“ laukų iš apyvartos, o leistų toliau auginti augalus ar naudoti pievas. Tokie sprendimai ypač svarbūs regionuose, kur saugoma žemė turi išlikti žemės ūkio paskirties, o infrastruktūros plėtra susiduria su ribojimais.

    Į saulės parkus įleidžiamos karvės

    Viename bandymų ūkyje šalia saulės modulių ganyklose apsigyveno trys karvės – Blossom, Misty ir Furry. Jos vasarą ganosi žolėje tarp vertikaliai išdėstytų modulių eilių, o karščiausią dienos dalį ilsisi jų metamoje paunksmėje.

    Tyrėjai stebi, ar toks šešėlis mažina karščio stresą ir kaip tai gali paveikti gyvulių elgseną bei produktyvumą. Stebėsenai naudojamos kameros, periodiškai fiksuojančios gyvulių judėjimą, buvimo vietą ir tai, kiek laiko jos praleidžia po modulių danga.

    Ūkiui tai suteikia dvi tiesiogines naudas: gyvuliai natūraliai „nupjauna“ žolę ir mažina teritorijos priežiūros kaštus, o saulės parkas tuo pat metu gamina elektrą. Tokia kombinacija vis dažniau pristatoma kaip realistiškas kelias suderinti klimato tikslus su maisto gamyba, ypač ten, kur laisvos žemės naujiems projektams mažėja.

    Naujajame Džersyje išbandytas modelis atitinka platesnę pasaulinę tendenciją: agrivoltika laikoma vienu perspektyviausių būdų didinti atsinaujinančios energetikos apimtis neatsisakant žemės ūkio. Jei rezultatai pasitvirtins, tokie sprendimai gali tapti įprasti ir kitose JAV valstijose, kur ūkininkai ieško stabilesnių pajamų, o elektros tinklui reikia vis daugiau švarios generacijos.

  • Fotovoltika vėl sumušė rekordą, bet 2026 metais laukia retas lūžis: kas jį lems ir kas toliau

    2025 metais pasaulyje įrengta rekordinė 664 GW saulės elektrinių (PV) galia, tačiau augimo tempas sulėtėjo. Kaip nurodoma SolarPower Europe apžvalgoje, metinis rinkos augimas siekė 12 proc., kai metais anksčiau buvo 32 proc.

    Prognozuojama, kad 2026 metais, pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, naujai įrengiamų PV pajėgumų apimtis sumažės iki maždaug 612 GW. Tai būtų apie 8 proc. mažiau nei 2025 metais ir pirmas toks pasaulinis metinių įrengimų kritimas per daugiau nei 20 metų.

    Rinka itin priklauso nuo kelių šalių

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pasaulinė saulės energetikos plėtra išlieka stipriai koncentruota. Skaičiuojama, jog 10 šalių 2025 metais sudarė apie 82 proc. visų naujai įrengtų PV pajėgumų.

    Didžiausia rinka išliko Kinija, kur įrengta 382 GW, tai sudarė apie 57 proc. pasaulio įrengimų. Antroje vietoje buvo Indija su 45,7 GW, o trečioje – Jungtinės Valstijos su 43,2 GW, nors jų rezultatas buvo mažesnis nei metais anksčiau.

    Kodėl prognozuojamas kritimas 2026 metais?

    Pagrindinė numatomo lėtėjimo priežastis siejama su pokyčiais Kinijoje, kur politikos ir rinkos reguliavimo korekcijos gali reikšmingai sumažinti naujų projektų apimtis. Kadangi Kinija sudaro daugiau nei pusę pasaulinės paklausos, jos svyravimai greitai persiduoda visai rinkai.

    Kita tendencija, kurią akcentuoja analitikai, yra vis dažniau pasitaikančios neigiamos elektros kainos brandesnėse rinkose. Tokie epizodai signalizuoja, kad vien tik naujų saulės elektrinių statyba ne visada reiškia didesnes pajamas, todėl investuotojai labiau vertina tinklų pralaidumą, kaupimo sprendimus ir vartojimo lankstumą.

    „Saulės energetikos mastelio didinimas nebėra vien tik įrengiamos galios didinimas. Esminis klausimas yra tai, kaip gerai šią galią integruojame į energetikos sistemą“, – sakė SolarPower Europe vadovė Walburga Hemetsberger.

    Ką prognozuoja po 2026 metų?

    Nors 2026 metais gali būti fiksuojamas atsitraukimas, prognozėse numatomas sugrįžimas į augimo kelią 2027 metais. Vidutinis scenarijus rodo, kad rinka galėtų atsigauti iki 689 GW 2027 metais ir toliau augti iki 864 GW 2030 metais.

    Šis perėjimas rodo platesnį saulės energetikos brandos etapą, kai lemiamais veiksniais tampa ne vien modulių kaina ar projektų skaičius, bet ir prisijungimo prie tinklo sąlygos, balansavimo kaštai bei investicijos į kaupimą. Kitaip tariant, 2026 metų „pauzė“ gali tapti signalu, kad sektorius pereina nuo kiekybės prie kokybiškesnės integracijos.

  • Šveicarija ant Muttsee užtvankos Alpėse sumontavo 5 000 saulės modulių: žiemą jie gamina 3 kartus daugiau

    Šveicarija ant Muttsee užtvankos Alpėse sumontavo 5 000 saulės modulių: žiemą jie gamina 3 kartus daugiau

    Šveicarijos Alpėse, maždaug 2 500 metrų aukštyje, ant Muttsee užtvankos sienos įrengta apie 5 000 saulės modulių elektrinė parodė rezultatą, kuris ilgai atrodė mažai tikėtinas. Objektas, vadinamas „AlpinSolar“, veikia nuo 2022 metų ir dalį skeptikų privertė peržiūrėti požiūrį į saulės energetiką kalnuose.

    Iki šiol vyravo nuostata, kad saulės elektrinėms geriausios sąlygos yra žemumose, arti infrastruktūros ir šiltesniame klimate. Tačiau Šveicarijoje problema dažniausiai yra ne vasara, o žiema, kai didėja elektros poreikis, o vietinės gamybos dalis tampa mažiau prognozuojama.

    Elektrinė ant užtvankos sienos

    Muttsee rezervuaras yra vienas aukščiausių Europoje, o pati užtvanka išsiskiria ilga betonine siena, kurioje ir pritvirtinti moduliai. Dėl sudėtingo privažiavimo įrangą ir dalį konstrukcijų teko gabenti oru, todėl projektas tapo ir inžineriniu iššūkiu.

    Operatorius skelbia, kad elektrinė per metus pagamina apie 3,3 milijono kilovatvalandžių elektros. Tai prilyginama maždaug 700 namų ūkių metiniam poreikiui, nors realus poveikis priklauso nuo vartojimo įpročių ir tinklo sąlygų.

    Kodėl kalnai padeda žiemą

    Pagrindinis šio projekto argumentas – žiemos gamyba. Žemumose saulės moduliai šaltuoju sezonu dažnai nukenčia nuo ilgai užsilaikančio rūko ir trumpų dienų, todėl didelė metinės generacijos dalis susitelkia šiltuoju metų laiku.

    Tuo metu aukštikalnėse elektrinė dažniau atsiduria virš rūko sluoksnio, kur saulės spinduliuotė stabilesnė. Prie to prisideda ir tai, kad šaltesnė temperatūra paprastai gerina modulių efektyvumą, o sniegas, atspindėdamas šviesą, gali padidinti į modulius patenkančios spinduliuotės kiekį.

    Rezultatas, kurio tikėjosi ne visi

    „AlpinSolar“ atvejis dažniausiai apibūdinamas vienu skaičiumi: žiemos mėnesiais elektrinė, lyginant su panašaus dydžio projektais slėniuose, gali pagaminti apie 3 kartus daugiau elektros. Skelbiama, kad maždaug pusė metinės gamybos tenka būtent žiemai, kai Šveicarijai elektra yra kritiškiausia.

    Projekto komercinį gyvybingumą stiprina ilgalaikiai pirkimo susitarimai: viešai nurodoma, kad dalis gamybos parduodama pagal 20 metų trukmės sutartį. Toks modelis leidžia lengviau planuoti investicijų grąžą, nors pačios statybos kalnuose išlieka brangios.

    Šis pavyzdys įsilieja į platesnę Šveicarijos kryptį ieškoti daugiau vietinės žiemos generacijos, ypač mažėjant branduolinės energetikos vaidmeniui ir siekiant mažinti importo poreikį. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama dideliems saulės projektams Alpėse, kurie, nors ir kelia aplinkosauginių bei kraštovaizdžio klausimų, siūlo retą pranašumą – elektros gamybą tada, kai jos labiausiai trūksta.