Tag: Sausas sūdymas

  • Traški kalakuto oda ir sultinga mėsa: nustokite jį laistyti ir išbandykite šį būdą

    Daugelis kepdami kalakutą vis dar laikosi įpročio jį nuolat laistyti kepimo sultimis, tikėdamiesi sultingesnės mėsos ir traškesnės odelės. Tačiau toks ritualas dažniau atima laiką, o ne pagerina rezultatą.

    Kaip rašo „Serious Eats“, laistymas iš esmės nepadidina mėsos sultingumo, nes įkaitusioje orkaitėje raumenų skaidulos susitraukia ir „užsirakina“ – išorinis skystis į vidų beveik nebeprasiskverbia.

    Be to, atidarinėjant orkaitės dureles kas pusvalandį išleidžiama šiluma, kepimas sulėtėja ir tampa mažiau prognozuojamas. Tai ypač aktualu kepant didesnį paukštį, kai svarbu tiksliai planuoti laiką.

    Dar viena problema – kepimo sultyse yra ne vien riebalai. Jose yra ir vandeningų mėsos sulčių, todėl laistant ant odos užtepama drėgmė, kuri ją vėsina ir trukdo rudavimui bei traškėjimui.

    Kodėl laistymas nepadeda odai traškėti

    Laistant kalakutą ant paviršiaus nusėda riebalai, išsiskyrę baltymai ir aromatinės medžiagos – tai gali kiek sustiprinti paviršinį skonį, bet efektas būna netolygus. Dėl to oda gali ruduoti dėmėmis, o ne gražia, vienoda spalva.

    Traški odelė atsiranda tada, kai jos paviršius išsausėja ir gali vykti intensyvus rudavimas. Kiekvienas papildomas vandeningų sulčių sluoksnis šį procesą pristabdo, nes vietoj džiūvimo oda vėl sudrėkinama.

    Riebalų plėvelė – kita istorija: vienkartinis plonas aliejaus, lydyto sviesto ar paukštienos riebalų sluoksnis prieš kepant gali padėti tolygiau paruduoti. Svarbiausia – tepti vieną kartą, o ne kartoti kas keliasdešimt minučių.

    Sprendimas – sausas sūdymas iš anksto

    Vietoj laistymo siūloma rinktis sausą sūdymą (angl. dry brine), kai paukštis iš anksto įtrinamas druska ir paliekamas laikui. Druska iš pradžių ištraukia drėgmę į paviršių, o ši, ištirpinusi druską, pamažu vėl įsigeria į mėsą.

    Toks procesas ne tik pasūdo kalakutą „iš vidaus“, bet ir padeda mėsai kepant išlaikyti daugiau drėgmės. Kartu, palaikius paukštį šaldytuve neuždengtą maždaug parą, paviršius labiau išdžiūsta – tai geresnės odelės spalvos ir traškumo pagrindas.

    Šis būdas patogus ir tuo, kad nereikia „šlapio“ sūrymo kibiruose ar nuolatinės priežiūros kepimo metu – pakanka pasiruošti iš anksto ir kepant orkaitės nebevarstyti.

    Maža gudrybė odai: įberkite kepimo miltelių

    Norint dar traškesnės odelės, siūloma į druską įmaišyti šiek tiek kepimo miltelių (ne sodos). Kaip nurodoma, orientacinė proporcija – apie 1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių 1 valgomajam šaukštui košerinės druskos visam kalakutui.

    Kepimo milteliai, susijungę su paviršiaus drėgme, gali sudaryti mikroskopinių burbuliukų, kurie kepant prisideda prie plonesnės, trapesnės ir traškesnės plutelės. Taip pat šiek tiek pakitęs paviršiaus pH padeda greičiau paruduoti odai.

    Idealu, jei po įtrynimo druska ir kepimo milteliais kalakutas šaldytuve pastovi 24–48 valandas – per tą laiką paviršius dar labiau išdžiūsta, o kepant lengviau pasiekti norimą traškumą.

    O jei norisi papildomos „draudimo“ priemonės, prieš pat kepimą galima odą labai plonai patepti aliejumi ar lydytu sviestu – vieną kartą. Toliau belieka kepti ramiai ir nebekartoti laistymo.

  • Kuo tepti kalakutą, kad odelė būtų traški: testas parodė, kaip veikia sviestas, aliejus ir majonezas

    Jei norite keptos kalakutienos su giliai auksine, traškia odele, paukštį verta patepti riebalais – tačiau pasirinkimas tarp sviesto, aliejaus ar majonezo, panašu, nėra toks kritiškas, kaip dažnai manoma.

    Tai parodė „Serious Eats“ atliktas bandymas, kuriame buvo palyginta, kaip skirtingos priemonės veikia kepamos kalakutienos odelės apskrudimą ir traškumą.

    Autorius primena ir dar vieną svarbią detalę: norint gražiai apskrudusios odelės, paukščio nereikėtų nuolat laistyti kepimo sultimis. Kiekvieną kartą atidarius orkaitę krenta temperatūra, o ant odelės patekęs skystis (ypač su vandeniu) lėtina skrudinimą.

    Vietoje to siūloma sutelkti dėmesį į pasiruošimą prieš kepimą – ypač į odelės sausumą ir ploną riebalų sluoksnį, kuris padeda paviršiui greičiau įkaisti iki skrudinimui reikalingos temperatūros.

    Kaip vyko testas

    Bandymui buvo naudojamos keturios kalakutienos krūtinėlės puselės su odele, be kaulų. Jos buvo sausai pasūdytos (angl. dry brine) ir 24 valandas laikytos šaldytuve neuždengtos.

    Prieš kepimą kiekvienas gabalas buvo paruoštas skirtingai: vienas paliktas be jokio patepimo (kontrolinis), antras pateptas neutraliu aliejumi, trečias – plonu sluoksniu minkšto nesūdyto sviesto, ketvirtas – lengvu majonezo sluoksniu.

    Visi gabalai kepti ant tos pačios skardos 220 laipsnių temperatūroje, naudojant konvekcinį režimą. Kepant skarda kartą apsukta, o orkaitės durys specialiai neatidarinėtos.

    Kokie buvo rezultatai

    Skirtumai tarp trijų pateptų variantų buvo labai nežymūs: aliejus, sviestas ir majonezas davė beveik identišką rezultatą – gražiai parudavusią, traškią, blizgančią odelę.

    Aiškiausiai išsiskyrė gabalas, kuris nebuvo pateptas niekuo: jo odelė buvo akivaizdžiai mažiau parudavusi, mažiau traški ir šiek tiek kietesnė.

    Majonezu patepta odelė parudo kiek intensyviau nei sviestu ar aliejumi, tačiau skirtumas buvo nedidelis, o traškumas – iš esmės toks pats kaip kitų pateptų variantų.

    Skonio prasme ryškaus skirtumo taip pat nepastebėta, nors autorius svarsto, kad storesnis majonezo sluoksnis teoriškai galėtų suteikti aiškesnį skonio efektą.

    Ką tai reiškia kepant visą kalakutą

    Testas atliktas su krūtinėlės gabalais, kurie iškepa greičiau nei visas paukštis. Dėl ilgesnio kepimo laiko, patepus visą kalakutą, apskrudimas gali būti dar ryškesnis nei matyta bandyme.

    Pagrindinė išvada paprasta: gerą rezultatą dažniausiai lemia ne konkretus produktas, o tolygiai paskirstytas plonas riebalų sluoksnis ant odelės prieš kepimą.

    Autorius taip pat pažymi, kad net jei svieste ar majoneze yra šiek tiek vandens, jis kepant greitai išgaruoja, o apskrudimą skatinantys baltymai ir cukrūs gali kompensuoti pradinį „minusą“.

  • Šis paprastas triukas traškiai vištos odelei: prieskoniai iš anksto ir šaldytuvas

    Traški, apskrudusi vištos odelė ir sultinga mėsa dažnai atrodo kaip sunkiai suderinamas tikslas. Ištraukus vištą iš orkaitės odelė gali atrodyti gražiai parudavusi, bet pjaunant krūtinėlės dalyje ji neretai būna minkšta ar guminė.

    Virtuvės profesionalai pabrėžia, kad sprendimas prasideda gerokai anksčiau nei įjungiamas karštis. Vienas patikimiausių metodų yra vištą pasūdyti iš anksto ir laikyti šaldytuve neuždengtą, kad paviršius spėtų išdžiūti.

    Kodėl veikia šaldytuvas

    Drėgmė yra pagrindinis traškumo priešas, nes prieš odai pradedant ruduoti vanduo nuo paviršiaus turi išgaruoti. Jei višta į orkaitę keliauja drėgna, dalis karščio pirmiausia sunaudojama džiovinimui, o ne apskrudinimui.

    Pasūdžius iš anksto, druska ištraukia dalį drėgmės į paviršių, o vėliau ji tolygiau pasiskirsto mėsoje. Tuo pačiu šaldytuvo cirkuliuojantis oras padeda odelę išsausinti, todėl ji greičiau ir tolygiau apskrunda.

    Kaip džiovinti odelę namuose

    Pirmiausia vištą tolygiai pasūdykite iš visų pusių, nepamirškite vietų prie sparnelių ir šlaunelių. Tada dėkite ją ant grotelių, pastatytų į skardą, kad oras cirkuliuotų ir apačia nesėdėtų susikaupusiame skystyje.

    Vištą laikykite šaldytuve neuždengtą bent 12 valandų, o jei patogu, galima palikti ir ilgiau, iki 3 parų. Svarbu, kad žalia mėsa nesiliestų su kitais produktais, taip sumažinama kryžminės taršos rizika.

    Prieš kepimą vištos neplaukite, nes vanduo vėl sudrėkins odelę ir panaikins džiovinimo efektą. Jei matote likusios drėgmės, geriau švelniai nusausinkite popieriniais rankšluosčiais, nors dažniausiai to neprireikia.

    Smulkmenos, kurios sustiprina rezultatą

    Jei traškumo norisi dar daugiau, dalis kulinarų į druską įmaišo truputį kepimo miltelių, nes šarminė terpė padeda odai greičiau ruduoti. Vis dėlto vien laikymas šaldytuve neuždengus daugeliu atvejų duoda ryškų skirtumą net ir be papildomų priemonių.

    Net jei neturite laiko per naktį, kelių valandų džiovinimas šaldytuve taip pat gali pagerinti odelės tekstūrą. Ilgesnis laikas labiau padeda ir skoniui, nes mėsa prieskonius įsisavina tolygiau.

  • Šefas atskleidė restoranų triuką: taip greitai ir tiksliai sūdo lašišą namuose

    Namų sąlygomis sūdyta raudona žuvis gali būti tokia pat švelni ir aromatinga kaip restorane, jei laikomasi kelių esminių principų: tikslių proporcijų, šaldymo režimo ir laiko. Šefai dažniausiai renkasi sausą sūdymą, nes jis leidžia suvaldyti tekstūrą ir skonį be perteklinio skysčio.

    Pagrindinė idėja paprasta: druska ištraukia dalį drėgmės, o cukrus sušvelnina sūrumą ir padeda išryškinti žuvies skonį. Krapai ir citrinos žievelė dažniau naudojami ne dėl rūgšties, o dėl kvapo, kuris ypač tinka lašišai ar upėtakiui.

    Sauso sūdymo proporcijos

    Dažniausiai taikoma restoranuose pasiteisinusi bazė yra 2 dalys stambios jūros druskos ir 1 dalis cukraus. Pavyzdžiui, 200 gramų druskos ir 100 gramų cukraus tinka maždaug 800–1 200 gramų lašišos gabalui, priklausomai nuo norimo sūrumo.

    Į mišinį galima įmaišyti smulkintų krapų ir vienos citrinos tarkuotos žievelės. Svarbu naudoti tik geltoną žievelės dalį, nes baltoji gali suteikti kartumo, kuris žuvyje atsiskleidžia itin greitai.

    Kaip sūdyti kaip restorane

    Druskos ir cukraus mišinį tolygiai paskirstykite ant žuvies iš abiejų pusių, tuomet dėkite į sandarų indą arba sandariai suvyniokite. Žuvį laikykite šaldytuve 12 valandų, o jei gabalas storesnis ir norisi ryškesnio skonio, laiką galima pratęsti iki 18 valandų.

    „Aš iš karto pasūdau pusę žuvies, kad vėliau galėčiau greitai paruošti skirtingus patiekalus. Taip veikia restoranų sistema“, – sakė šefas.

    Pasūdius žuvį verta lengvai nuvalyti nuo mišinio ir nusausinti popieriniu rankšluosčiu, kad paviršius nebūtų per šlapias. Tokia žuvis patogiai pjaustoma plonomis riekelėmis ir tinka sumuštiniams, salotoms ar užkandžiams.

    Kaip saugiai laikyti pasūdytą žuvį

    Pasūdytą raudoną žuvį geriausia laikyti šaldytuve 0–4 laipsnių temperatūroje, sandariame inde arba tvirtai įvyniotą, kad neperdžiūtų ir neprisigertų kvapų. Jei sūdyta sausu būdu, paviršių galima vos patepti rafinuotu aliejumi, kad neapdžiūtų.

    Silpno sūdymo namuose gamintą žuvį rekomenduojama suvalgyti per 3–5 dienas, o sūresnę laikyti iki 7–10 dienų. Ilgesniam saugojimui žuvį galima užšaldyti apie minus 18 laipsnių temperatūroje 1–2 mėnesiams, o atitirpinti tik šaldytuve.

    Žuvies geriau nebevalgyti, jei atsiranda aitrus rūgštus ar amoniaką primenantis kvapas, paviršius tampa lipnus, gleivėtas, pastebimas tamsėjimas ar neįprastas minkštėjimas. Tokiais atvejais rizikuoti neverta, net jei skonis dar atrodo pakenčiamas.