Tag: Sausra

  • Kalvarijos savivaldybė renka duomenis apie sausrą: ką turi pateikti nukentėję augalininkystės ūkiai

    Kalvarijos savivaldybė renka duomenis apie sausrą: ką turi pateikti nukentėję augalininkystės ūkiai

    Kalvarijos savivaldybėje fiksuota sausra augalų vegetacijos laikotarpiu, todėl savivaldybės administracija pradėjo rinkti informaciją apie galimai patirtus nuostolius. Duomenys renkami remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių matavimais.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, sausra nuo 2026 metų balandžio 25 dienos iki 2026 metų balandžio 26 dienos buvo užfiksuota Kalvarijos ir Liubavo seniūnijose. Taip pat nurodoma, kad sausra toliau fiksuojama Sangrūdos seniūnijoje.

    Kur kreiptis ir ką pasiruošti?

    Nuo sausros nukentėję savivaldybės augalininkystės ūkiai kviečiami kreiptis į Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyrių. Kartu būtina pateikti įrodymus, pagrindžiančius žalą pasėliams ir nuostolių mastą.

    Savivaldybė akcentuoja, kad pateikiamuose dokumentuose turi būti apskaičiuotos sąnaudos, patirtos iki sėklos įterpimo į dirvą. Tai apima visą grandinę nuo žemės dirbimo darbų iki sėjos, kad nuostoliai būtų įvertinti pagal realiai patirtas išlaidas.

    Taip pat būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę valdyti žemės sklypą, kuriame patirti nuostoliai. Tinka nuosavybės dokumentai arba kitas teisėtas pagrindas valdyti žemę, jei sklypas valdomas ne nuosavybės teise.

    Ką daryti dėl įsipareigojimų?

    Ūkiams, kurie dėl susidariusios situacijos gali neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, rekomenduojama nedelsti ir kuo greičiau raštu informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Tai svarbu tais atvejais, kai įsipareigojimų nevykdymas gali turėti įtakos paramos sąlygoms ar terminams.

    Savivaldybė primena, kad informacijos pateikimas ir laiku atlikti veiksmai padeda tiksliau įvertinti situacijos mastą, o institucijoms leidžia operatyviau spręsti dėl galimų tolesnių sprendimų. Gyventojai ir ūkiai raginami kaupti su patirta žala susijusius dokumentus ir fiksuoti pasėlių būklę.

  • Pamirškite laistymą ir trąšas: šis šliaužiantis kadagys ištveria sausras ir vis tiek puošia kiemą

    Pamirškite laistymą ir trąšas: šis šliaužiantis kadagys ištveria sausras ir vis tiek puošia kiemą

    Šliaužiantis kadagys – ištvermingas kiliminis augalas

    Šliaužiantis kadagys (Juniperus horizontalis) – kiparisinių šeimos visžalis krūmas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Dėl žemo augumo ir plataus išsikerojimo jis dažnai pasirenkamas kaip dirvos danga, ypač ten, kur veja sunkiai prigyja.

    Priklausomai nuo veislės, šis kadagys paprastai užauga maždaug iki 10–50 centimetrų aukščio, o į plotį gali išsiplėsti 1–3 metrus. Dėl tokios formos jis greitai uždengia dirvą, slopina piktžoles ir mažina dirvos išdžiūvimą karščių metu.

    Kodėl jis vadinamas itin atspariu?

    Šliaužiantis kadagys vertinamas dėl gebėjimo pakęsti sausrą, skurdų dirvožemį ir miesto aplinkos taršą. Jis gerai auga saulėtose vietose, ant šlaitų, pakraščiuose ar alpinariumuose, kur kiti augalai dažnai nukenčia nuo karščio ir vėjo.

    Spygliukai smulkūs, dažniausiai žalsvi arba melsvai žalsvi, o kai kurios veislės įgauna plieninį ar net melsvą atspalvį. Rudenį spalva neretai patamsėja, gali atsirasti violetinių tonų, o dekoratyvumą papildo melsvu apnašu pasidengiančios uogos.

    Jo privalumas ir tai, kad krūmas paprastai nekelia daug rūpesčių dėl ligų ar kenkėjų. Vis dėlto atsparumas nereiškia, kad augalui tinka bet kokios priežiūros klaidos, ypač susijusios su drėgmės pertekliumi.

    Kaip sodinti, kad prigytų be vargo?

    Geriausias sodinimo laikas dažniausiai yra pavasaris arba ankstyvas ruduo, kai dirvoje daugiau natūralios drėgmės, bet nebėra ekstremalių temperatūrų. Duobę verta kasti maždaug dvigubai didesnę nei šaknų gumulas, o sunkesnėje dirvoje naudinga įrengti drenažo sluoksnį.

    Tarp augalų paprastai paliekami 50–100 centimetrų tarpai, kad krūmai galėtų laisvai plėstis. Pasodinus būtina gausiai palaistyti, o pirmomis savaitėmis drėgmę palaikyti tolygią, nes svarbiausia, kad augalas gerai įsišaknytų.

    Vėliau, kai krūmas prigyja ir išleidžia naujus ūglius, laistymo poreikis ženkliai sumažėja. Būtent todėl šliaužiantis kadagys dažnai pasirenkamas sodyboms ir sklypams, kuriuose norisi mažiau priežiūros, o vasaromis laistymo galimybės ribotos.

    Priežiūra: mažai darbo, bet svarbios detalės

    Dažniausiai pakanka retkarčiais formuoti krūmą, kad jis neužaugtų ant takelių ar neuždengtų gėlyno kraštų. Intensyvaus vienkartinio karpymo geriau vengti, nes šliaužiantis kadagys gali blogai atsigauti po stipraus pjūvio.

    Tręšimas nėra būtinas, tačiau norint išlaikyti sodrią spalvą ir tankų augimą, kartais naudojamos ilgalaikio poveikio trąšos spygliuočiams, dažniau pavasarį ar vasaros pradžioje. Svarbu nepadauginti, nes per intensyvi priežiūra ne visada duoda geresnį rezultatą.

    Didžiausia rizika – perlaistymas ir užmirkusi dirva, nes tai gali skatinti šaknų ligas, įskaitant fitoftorozę. Ilgų sausrų metu, nors augalas jas pakelia, nusilpę krūmai kartais tampa patrauklesni voratinklinėms erkėms ar amarams, todėl verta stebėti spyglių būklę.

    Senesniuose krūmuose pasitaiko natūralus šakelių džiūvimas krūmo viduje. Tokiu atveju dažnai padeda švelnus sanitarinis genėjimas ir geresnis oro patekimas į lajos vidų, kad augalas išliktų tvarkingas ir dekoratyvus.