CP v2

Tag: Savanorystė

  • Savanorystė bibliotekoje, kuri keičia ateitį: po 6 mėnesių – darbas ir 0,25 balo priedas

    Jaunimo savanorystė Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik prasminga veikla, bet ir praktišku tramplinu į profesinį gyvenimą. Tai ypač ryšku kultūros įstaigose, kur jauni žmonės gali išbandyti komunikacijos, organizavimo ir kūrybos įgūdžius realiomis sąlygomis.

    Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje savanoriai prisideda prie kasdienės veiklos ir kartu gauna galimybę augti. Įstaiga per pastaruosius trejus metus priėmė penkis Jaunimo savanoriškos tarnybos dalyvius, kurie savanoriavo po šešis mėnesius.

    Bibliotekos patirtis rodo, kad nuosekli savanorystė gali virsti konkrečiomis karjeros galimybėmis. Viena aktyviausių dalyvių Smiltė Rimkutė tris mėnesius savanorystę atliko bibliotekoje, vėliau tęsė kitoje organizacijoje, o vasarą dėl pademonstruotų gebėjimų buvo įdarbinta bibliotekoje.

    Kita dalyvė Akvilė Liaudanskaitė per pusmetį tapo svarbia bibliotekos komandos dalimi ir įsitraukė į įvairias užduotis. Ji tvarkė knygų fondą, kūrė ir montavo vaizdo įrašus, vedė edukacinius užsiėmimus, prisidėjo prie renginių organizavimo ir iš arčiau pažino bibliotekininko darbo kasdienybę.

    Ryškesni savanorių projektai bibliotekoms padeda atsinaujinti ir pritraukti jaunesnę auditoriją, ypač socialiniuose tinkluose. Akvilės inicijuoti kūrybiniai sprendimai, tarp jų ir vaizdo siužetas „Kolega apie kolegas“, tapo pavyzdžiu, kaip jauno žmogaus idėjos gali įnešti naujos energijos į bendruomenės gyvenimą.

    „Savanorystė bibliotekoje man buvo puiki patirtis. Per šį laiką įgijau daug įgūdžių, tobulinau bendravimą, laiko planavimą ir discipliną, taip pat geriau pažinau save ir darbo aplinką“, – sakė A. Liaudanskaitė.

    Nuo šių metų sausio mėnesio bibliotekoje savanorystę atliko ir Gabriela Šidlauskaitė, kuri daug dėmesio skyrė kūrybiniam turiniui bei renginiams. Ji dalyvavo edukacinėse veiklose, prisidėjo prie miesto šventės ir padėjo įgyvendinti festivalio „Naisių vasara 2026“ edukacinius užsiėmimus.

    „Biblioteką savanorystei pasirinkau siekdama įsitraukti į kūrybines ir kultūrines veiklas. Savanoriaudama kūriau filmukus, dalyvavau edukacijose ir renginiuose, o ši patirtis ugdė atsakomybę, kūrybiškumą ir gebėjimą bendradarbiauti“, – sakė G. Šidlauskaitė.

    Šiuo metu bibliotekos komandoje savanorystę pradėjo Gintarė Mikalauskaitė. Artimiausiais mėnesiais ji planuoja prisidėti prie kultūrinių veiklų, organizuoti Vasaros skaityklos darbą, vesti edukacinius užsiėmimus ir padėti viešinti bibliotekos iniciatyvas.

    Ko suteikia Jaunimo savanoriška tarnyba

    Jaunimo savanoriška tarnyba yra šešių mėnesių programa, skirta 14–29 metų jaunuoliams, siekiantiems ugdyti bendrąsias kompetencijas. Joje didelis dėmesys skiriamas atsakomybei, komandiniam darbui, komunikacijai ir praktinei patirčiai, kuri praverčia tiek moksluose, tiek pirmojo darbo paieškose.

    Programą baigusiems jaunuoliams taikoma ir aiški motyvacinė priemonė stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Sėkmingai įvykdžius tarnybą suteikiamas papildomas 0,25 stojamojo balo priedas.

    Kodėl bibliotekoms svarbūs savanoriai

    Bibliotekų vaidmuo keičiasi: jos tampa ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir bendruomenės centru, kuriame vyksta edukacijos, renginiai ir skaitmeninio raštingumo veiklos. Tokiose erdvėse savanoriai gali prisidėti prie modernių formatų, pavyzdžiui, trumpų vaizdo įrašų kūrimo, renginių komunikacijos ir kūrybinių dirbtuvių.

    Biblioteka pabrėžia, kad savanoriai suteikia naujų idėjų ir padeda pasiekti jaunesnę auditoriją, o patys įgyja apčiuopiamų įgūdžių. Tikimasi, kad sėkmingos patirtys paskatins daugiau jaunuolių rinktis savanorystę kaip būdą prasmingai įsitraukti į bendruomenę ir kartu kryptingai pasiruošti ateičiai.

    Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka yra akredituota Jaunimo savanoriškos tarnybos savanorius priimanti organizacija. Tai reiškia, kad jaunuoliai čia gali atlikti programą struktūruotai, su aiškiomis veiklomis ir kompetencijų ugdymu.

    Kristina Ruočienė, Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos Informacijos ir vadybos skyriaus informacijos specialistė

  • Skausminga akimirka: šuo suprato, kad grįžta į prieglaudą – vaizdas sugraudino tūkstančius

    Skausminga akimirka: šuo suprato, kad grįžta į prieglaudą – vaizdas sugraudino tūkstančius

    Savanorė, padedanti benamių gyvūnų prieglaudoje, vieną iš ten gyvenančių šunų išsivedė į visos dienos išvyką. Keturmetė kalytė Gigi tą dieną galėjo bėgioti, uostinėti, žaisti ir net išsirinkti mėgstamą žaislą gyvūnų prekių parduotuvėje.

    Tačiau vakare laukė sunkiausia dalis – grįžimas į prieglaudą. Automobilyje nufilmuota Gigi reakcija, kai ji, panašu, atpažino maršrutą atgal, internete sukėlė didžiulę emocijų bangą ir paskatino diskusijas apie prieglaudų šunų gerovę.

    Kas vyksta su šunimi grįžtant

    Gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad staigūs pokyčiai, ypač po intensyvaus dėmesio ir naujų įspūdžių, gali sukelti stresą. Šunys puikiai mokosi iš pasikartojančių signalų: kelio, kvapų, rutinos, net žmogaus elgesio, todėl „liūdesio“ akimirka automobilyje nebūtinai yra atsitiktinė.

    Tyrimai rodo, kad net trumpas individualus dėmesys prieglaudos šunims gali pastebimai pagerinti jų savijautą ir elgesį. Reguliarūs pasivaikščiojimai ir bendravimas su žmogumi dažnai padeda šunims greičiau atsipalaiduoti, lengviau prisitaikyti ir palankiau pasirodyti potencialiems šeimininkams.

    Savanorystė didina šansus rasti namus

    Daugelyje prieglaudų vis dažniau taikoma praktika, kai savanoriai tampa vadinamaisiais laikinaisiais globėjais arba šuns „ambasadoriais“. Jie ne tik vedžioja gyvūną, bet ir padeda jam kaupti gerą patirtį su žmonėmis, o vėliau dalijasi istorija viešojoje erdvėje, kad šuo būtų labiau pastebėtas.

    Tokios iniciatyvos svarbios ir dėl to, kad prieglaudoje šunys patiria informacijos perteklių: triukšmą, nepažįstamus kvapus, nuolatinį judėjimą, ribotą erdvę. Išvyka į ramesnę aplinką suteikia fizinio krūvio, protinės veiklos ir, svarbiausia, pozityvaus ryšio su žmogumi.

    Vaizdo įrašas sugraudino internautus

    Po įrašu žmonės rašė, kad kalytė, jų akimis, „žinojo, kur grįžta“, o kai kurie prisipažino negalintys sulaikyti ašarų. Komentarai atspindėjo ir dažną jausmą, lydintį gyvūnų gerovės iniciatyvas: norą padėti, bet kartu bejėgiškumą, kai namų suteikti negali.

    Vis dėlto, pasak savanorės, grįžus į prieglaudą Gigi nuotaika gana greitai pasikeitė: ji vėl atsigavo, vizgino uodegą ir reagavo į aplinką. Prieglaudų darbuotojai pabrėžia, kad kasdienės rutinos palaikymas, užimtumas ir nuoseklus bendravimas padeda gyvūnams lengviau ištverti laukimo laikotarpį, kol atsiras nuolatiniai namai.

    Gyvūnų globos organizacijos primena, kad norint prisidėti nebūtina iškart įsipareigoti įvaikinimui. Savanorystė, laikina globa, parama ar net dalijimasis patikima informacija apie gyvūną gali tapti lemiamu žingsniu, kad prieglaudos šuo būtų pastebėtas ir pagaliau iškeliautų namo.

  • Kas vadovaus Zarasų NVO tarybai? Paaiškėjo nauja pirmininkė ir jos pirmieji darbai

    Kas vadovaus Zarasų NVO tarybai? Paaiškėjo nauja pirmininkė ir jos pirmieji darbai

    Zarasų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai pradeda vadovauti Vija Platačiūtė, vadovaujanti viešajai įstaigai „Inovatorių slėnis“. Savivaldybė skelbia, kad tai žymi naują NVO tarybos veiklos etapą, kuriame akcentuojamas aktyvesnis bendruomenių telkimas ir partnerystės stiprinimas.

    2026 metais liepos pabaigoje Zarasų rajono savivaldybės taryba patvirtino Viją Platačiūtę NVO tarybos nare, o netrukus tarybos nariai jai patikėjo ir pirmininkės pareigas. Pirmininkės pavaduotojos pareigas toliau eis Zarasų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Malakauskė.

    NVO taryba savivaldybėse paprastai veikia kaip konsultacinė platforma, jungianti savivaldybę ir nevyriausybinį sektorių. Tokios tarybos padeda derinti bendrus prioritetus, aptarti finansavimo ir paslaugų organizavimo klausimus bei užtikrinti, kad sprendimai labiau atlieptų vietos bendruomenių poreikius.

    Pirmasis akcentas – bendruomenių sąskrydis

    Vienas artimiausių NVO tarybos darbotvarkės įvykių numatytas rugsėjo 5 dieną, minint Zarasų krašto bendruomenių metus. Tądien Zarasų rajono savivaldybėje planuojamas bendruomenių sąskrydis Didžiosios salos Mažojo slėnio Kupolėje, į kurį kviečiamos rajono bendruomenės.

    Renginio tikslas – ne tik susitikti ir pasidalyti patirtimis, bet ir aptarti, kaip toliau stiprinti žmonių įsitraukimą į vietos iniciatyvas. Savivaldybės praktikoje būtent NVO ir bendruomenių aktyvumas dažnai lemia, ar projektai tampa ilgalaikiais, o paslaugos pasiekia jautriausias grupes.

    Rudenį – bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis

    Dar vienas svarbus rudenio planas – spalio 1 dieną NVO tarybos atstovų vizitas į Kupiškį, kur vyks Lietuvos savivaldybių NVO tarybų susitikimas. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie susitikimai leidžia keistis gerąja praktika ir ieškoti sprendimų dėl bendrų iššūkių.

    Pastaraisiais metais NVO sektoriuje vis didesnis dėmesys skiriamas tvariam finansavimui, savanorystės pritraukimui, projektų administravimo naštos mažinimui ir aiškiems savivaldybių bei organizacijų bendradarbiavimo principams. Tokios temos dažnai tampa pagrindine darbotvarke, kai savivaldybių NVO tarybos tariasi dėl prioritetų ateinantiems metams.

    Ko tikimasi iš naujos vadovės?

    Vija Platačiūtė į NVO tarybos veiklą atsineša nevyriausybinio sektoriaus, projektų įgyvendinimo ir bendruomeninių iniciatyvų telkimo patirtį. Savivaldybė pabrėžia, kad vadovaujant „Inovatorių slėnis“ ji susidūrė su praktiniais vietos iniciatyvų organizavimo ir partnerystės su skirtingais dalyviais klausimais.

    Artimiausiu laikotarpiu NVO tarybos uždavinys bus išlaikyti aktyvų dialogą su bendruomenėmis ir nuosekliai stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Savivaldybės teigimu, naujas etapas turėtų prisidėti prie gyvesnio, aktyvesnio ir stipresnio Zarasų krašto.

  • „Maceva“ tęsia Merkinės žydų kapinių darbus: inventorizacija artėja prie finišo

    „Maceva“ tęsia Merkinės žydų kapinių darbus: inventorizacija artėja prie finišo

    Merkinėje tęsiami senųjų žydų kapinių tvarkymo ir dokumentavimo darbai, kuriuos koordinuoja pelno nesiekianti organizacija „Maceva“. Projekto koordinatorės Mildos Jakulytės teigimu, šių metų svarbiausias tikslas – užbaigti kapinių inventorizaciją ir suvienodinti sukauptus duomenis.

    Talkų metu kiekvienas išlikęs antkapis kruopščiai nuvalomas, įvertinama jo būklė, paminklas fotografuojamas, o užrašai fiksuojami taip, kad vėliau būtų galima juos perkelti į skaitmeninį katalogą. Tokia dokumentacija tampa ypač svarbi, nes dalis akmenų nyksta dėl gamtos poveikio, o informacija ant jų laikui bėgant tampa sunkiai įskaitoma.

    Prie darbų, kaip ir ankstesniais metais, prisideda ir Vokietijos kariuomenės kariai. Organizatoriai pabrėžia, kad tarptautinė parama praktinėse talkose padeda greičiau atlikti fizinį darbą, o kartu skatina platesnį visuomenės dėmesį kultūros paveldui ir istorinei atminčiai.

    „Maceva“ yra 2011 metais įkurta organizacija, kurios veikla orientuota į Lietuvoje išlikusių senųjų žydų kapinių išsaugojimą: nuo teritorijų tvarkymo iki antkapių restauravimo ir duomenų skaitmeninimo. Tokie projektai leidžia ne tik apsaugoti nykstančius paminklus, bet ir atkurti biografines bei genealogines gijas, svarbias čia palaidotų žmonių artimiesiems ir tyrėjams.

    Norintys prisidėti prie darbų Merkinėje kviečiami susisiekti su organizatoriais arba atvykti tiesiai į talkos vietą. Skelbiama, kad darbai kapinėse vyks dar kelias dienas, todėl savanorystei atviras ir trumpas, ir ilgesnis įsitraukimas.

  • Zarasų krašte ieško rūšiavimo čempionų: kas gaus tūkstantines paskatas ir kelionę?

    Zarasų krašte ieško rūšiavimo čempionų: kas gaus tūkstantines paskatas ir kelionę?

    Portalas DELFI kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ tęsia projektą „Išpakuok Lietuvą“, kuriuo siekiama pastebėti žmones ir iniciatyvas, stiprinančias atsakingą atliekų kultūrą. Šįkart dėmesys krypsta į Zarasų kraštą, kur gyventojai kviečiami siūlyti vietos rūšiavimo lyderius.

    Visą rugpjūtį galima nominuoti tiek pavienius žmones, tiek bendruomenes, mokyklas, organizacijas ar įstaigas, kurios savo darbais mažina šiukšlinimą ir skatina tvaresnius įpročius. Tinka ir mažesnės, kasdienės iniciatyvos, jei jos turi aiškų poveikį aplinkai ir įtraukia kitus.

    Projektas orientuotas į realius sprendimus: nuo talkų ir atliekų rinkimo akcijų iki rūšiavimo edukacijų, savanorių telkimo ar patogesnės infrastruktūros kūrimo. Taip pat vertinamos veiklos, skatinančios pakartotinį daiktų naudojimą, nes tai tiesiogiai mažina mišrių atliekų kiekį ir sąvartynų apkrovą.

    Iniciatyvos bus vertinamos penkiose kategorijose, apimančiose tiek edukaciją ir komunikaciją, tiek savanorystę, jaunimo įtraukimą ir platesnio masto pokyčius. Atskirai išskiriami ir bendruomenių lyderiai, kurie asmeniniu pavyzdžiu keičia aplinkinių įpročius ir buria žmones konkretiems darbams.

    Teikiant nominaciją prašoma nurodyti iniciatyvos pavadinimą, trumpai aprašyti veiklą ir jos organizatorius, pridėti nuotraukų ar vaizdo medžiagos. Taip pat svarbu pateikti aiškius rezultatus, pavyzdžiui, kiek žmonių įsitraukė, kiek atliekų surinkta ar išrūšiuota, kiek edukacijų, talkų ar renginių įvyko.

    Pasiūlytas istorijas atrinks specialiai sudaryta komisija, o dalis jų bus pristatytos DELFI skaitytojams. Vėliau įsijungs ir visuomenė, kuri galės balsuoti už labiausiai įkvepiančias iniciatyvas, o nugalėtojai paaiškės rugsėjį.

    Kiekvienos kategorijos laureatų laukia paskatos ir prizai, įskaitant 1 000 ir 2 000 eurų vertės apdovanojimus bei patirtines dovanas. Apie visų penkių kategorijų nugalėtojus taip pat planuojami specialūs DELFI reportažai, kuriuose bus detaliau pristatyta, kaip konkrečios idėjos virsta apčiuopiamais pokyčiais.

  • Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Liepos mėnesį Vilniaus rajone, Rakonių kaime, sodyboje „Šilo pasaka“ vyko Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų projektas „Būkime kartu 2026“, kurį organizavo Valčiūnų kaimo bendruomenė. Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti jaunimo bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis ir įtraukti jaunuolius į pilietinį gyvenimą.

    Organizatorių teigimu, tokio formato mainai padeda ne tik geriau pažinti vieniems kitus, bet ir kuria praktinę vertę bendruomenėms: jaunimas įgyja patirties, kaip inicijuoti veiklas, dirbti komandoje ir spręsti realias vietos problemas. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai Europoje ryškėja poreikis stiprinti visuomenės atsparumą, bendruomeniškumą ir tarpkultūrinį dialogą.

    Projekto dalyviai per kultūrines dienas susipažino su Lietuvos ir Ukrainos tradicijomis, kalba, šokiais, dainomis ir nacionalinių virtuvių patiekalais. Tokia kasdienė patirtis, kai bendros veiklos vyksta ne formalioje auditorijoje, o gyvenant kartu, dažnai tampa svarbiausia tarpkultūrinio pasitikėjimo prielaida.

    Didelė programos dalis buvo skirta tolerancijai ir tarpusavio supratimui: vyko mokymai apie skirtingų kultūrų, tautybių ir religijų atstovų bendravimą. Dalyviai analizavo ir Voltero mintį apie žmogaus netobulumą bei gebėjimą atleisti, siejant ją su šiuolaikiniais bendruomenės santykių iššūkiais.

    Per užsiėmimus „Kaip tapti pilietišku ir bendruomenišku žmogumi“ jaunimas diskutavo, kas yra pilietiškumas ir kaip jis pasireiškia kasdienybėje. Mokymų metu aptarta, kad pilietiškumas dažnai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų: savanorystės, atsakomybės už aplinką, įsitraukimo į vietos iniciatyvas ir gebėjimo konstruktyviai kalbėtis net skirtingai mąstant.

    Kūrybinė dalis taip pat buvo svarbi: vyko edukacija „Mokomės kurti teatrą“, kur jaunuoliai gilinosi į scenos judesį, kalbą ir teatrinės raiškos priemones, padedančias ugdyti socialinius įgūdžius. Kita veikla – „Cianotipijos kūrybinės dirbtuvės“ – supažindino su analoginės fotografijos ištakomis ir fotogramų kūrimu, o praktinis procesas paskatino pasidomėti ir chemijos pagrindais.

    Programoje netrūko ir pažintinių veiklų: surengta viktorina apie Lietuvos ir Ukrainos istoriją, jaunuoliai kūrė simbolines Lietuvos ir Ukrainos ambasadas. Taip pat organizuotos ekskursijos į Kauną ir Trakus, kurios leido geriau suprasti Lietuvos istorijos kontekstą ir kultūrinį paveldą.

    Projekto metu vyko susitikimai su Trakų ir Lentvario bendruomenėmis, taip pat su jaunimo organizacijomis, tarp jų skautais, šauliais ir atviraisiais jaunimo centrais. Tokie susitikimai, anot organizatorių, suteikia jaunuoliams realių pavyzdžių, kaip veikia savanorystė, lyderystė ir bendruomenių telkimas, o patirtį galima pritaikyti grįžus į savo miestus ar kaimus.

    Pasak projekto rengėjų, dalyviai ugdė komunikavimo, komandinio darbo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo kompetencijas, o kartu patyrė saugią, palaikančią aplinką, kurioje lengviau kurti tarpusavio ryšius. Tokie mainai dažnai tampa ilgalaikių bendrų iniciatyvų pradžia, kai ryšiai išlaikomi ir pasibaigus stovyklai.

    Finansavimas projektui skirtas konkurso būdu, kurį skelbia Jaunimo reikalų agentūra, o lėšas numato Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad stabilus institucinis palaikymas leidžia planuoti tęstines veiklas ir užtikrinti, jog jaunimo mainai būtų ne vienkartinis renginys, o nuoseklus bendradarbiavimo procesas.

  • Vilkaviškio rajone startavo NVO finansavimo kvietimas: paraiškas priims iki birželio 26 dienos

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 5 dienos iki 2026 metų birželio 26 dienos 15.45 valandos.

    Paraiškas galima pateikti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje (S. Nėries g. 1, Vilkaviškis) arba elektroniniu paštu. Teikiant popierinę paraišką nurodoma, kad dokumentai turi būti pateikti užklijuotame voke, o pati paraiška pildoma kompiuteriu ir surašoma valstybine kalba.

    Paraiška turi būti pasirašyta organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens, nurodant vardą, pavardę ir pareigų pavadinimą. Jei organizacija privalo turėti antspaudą, dokumentai tvirtinami antspaudu, o turint galimybę galima pasirašyti ir elektroniniu parašu.

    Skelbiama, kad vienas pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką ir joje turi aiškiai įvardyti, kurias finansuotinas veiklas planuoja įgyvendinti. Taip pat pabrėžiama, kad pateikus paraišką savivaldybei jos nebus galima taisyti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva, todėl prieš pateikiant svarbu atidžiai patikrinti duomenis ir priedus.

    Į kvietimą gali pretenduoti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, turinčios įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Nurodoma, kad tam tikrais atvejais, kai savivaldybėje nėra registruotų bendruomeninių organizacijų arba skelbiamas pakartotinis konkursas, pareiškėjais gali būti ir kitos nevyriausybinės organizacijos bei religinės bendruomenės ar bendrijos, jeigu jos atitinka nustatytas sąlygas ir turi reikiamą žymą.

    Finansuojamos veiklos orientuotos į viešąjį interesą ir vietos gyventojų poreikius: nuo pilietiškumo, lyderystės, savanorystės ir medijų raštingumo stiprinimo iki vaikų ir jaunimo užimtumo, kultūrinių ir sporto iniciatyvų, bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimo. Kvietimas apima ir viešųjų erdvių tvarkymo iniciatyvas, socialines ir emocinės gerovės veiklas, taip pat pasirengimą socialiniam verslui ar viešųjų paslaugų teikimui.

    Numatytos ir veiklos, susijusios su civiline sauga bei gynybos organizavimu bendruomenėje, įskaitant mokymus ir reikalingų priemonių įsigijimą. Jei projektas susijęs su materialiuoju turtu, primenama, kad daliai veiklų ilgalaikiam turtui galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Konkursui numatyta skirti 31 748 eurus valstybės biudžeto lėšų. Mažiausia vienam projektui galima skirti suma yra 1 000 eurų, o didžiausia – 5 000 eurų.

    Kartu su paraiška reikia pateikti privalomus dokumentus: organizacijos įstatus, jeigu jie neprieinami Juridinių asmenų registre, atstovavimo dokumentus, jei paraišką teikia ne vadovas, ir kitus reikiamus priedus. Taip pat nurodoma, kad sąmatą pagrindžiančių dokumentų reikia tuomet, kai numatomų prekių ar paslaugų vertė viršija 5 000 eurų.

    Pareiškėjams konsultacijas konkursui aktualiais klausimais darbo dienomis teikia savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus atstovai. Savivaldybė ragina pareiškėjus nelaukti paskutinių dienų, kad būtų laiko pasitikslinti reikalavimus ir tinkamai parengti dokumentus.

  • Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose praėjusį savaitgalį aplinkosaugos festivalis „Darom prie ežerų“ buvo sujungtas su kurortinio sezono atidarymu „Nerk į Zarasus“. Organizatorių teigimu, renginys sutelkė bendruomenę ne tik pramogoms, bet ir konkrečiam tikslui: švarinti pakrantes bei vandenį.

    Per akciją iš įvairių teritorijų ir Zaraso ežero surinkta daugiau nei 1 000 kilogramų atliekų. Dalis šiukšlių buvo aptikta vietose, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė tvarkingos, tačiau žygeiviai grįžo su pilnais maišais.

    Žygis su tikslu

    Diena prasidėjo žygiu, kuriame dalyviai rinkosi 10, 15 arba 25 kilometrų maršrutus. Kartu vyko rėmėjo „Satchel“ kampanija „Iš gamtos – ne tuščiomis“, kvietusi į žygį pasiimti ne tik gertuvę, bet ir šiukšlių maišą.

    Organizatoriai pabrėžė, kad atliekų netrūko net ir po to, kai maršrutais praėjo pirmosios grupės. Tai, pasak jų, parodė, jog vienkartinė akcija svarbi, bet dar svarbiau, kad žmonės pradėtų pastebėti taršą kasdienėse išvykose.

    „Mus labiausiai džiugino matyti, kiek žmonių nuoširdžiai įsitraukė į iniciatyvą. Ne vienam dalyviui iš pradžių atrodė, kad rinkti tiesiog nebus ko, tačiau vos atidžiau apsidairius paaiškėdavo, jog gamtoje vis dar netrūksta to, kam ten ne vieta“, – sakė „Satchel“ socialinių projektų vadovas.

    Atliekos ežero dugne

    Vėliau veiksmas persikėlė prie Zaraso ežero, kur dirbo profesionalūs narai, o krante talkino savanoriai ir Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Per maždaug pusantros valandos iš ežero dugno iškelta daugiau nei 1 000 kilogramų įvairių atliekų.

    Tarp dažniausių radinių buvo automobilių ir sunkvežimių padangos, stiklo taros atliekos, kibirai ir metalo laužas. Savanorius nustebino ir nestandartiniai „laimikiai“: sena kriauklė, šalmas, daug batų bei, organizatorių teigimu, dar veikianti meškerė.

    „Nors ežero paviršius atrodo gražiai, dugnas slepia visai kitą istoriją. Dėl tamsaus vandens ir prasto matomumo rinkti šiukšles nebuvo lengva, o darbo ežero dugne, jei norėtume surinkti viską iki paskutinio butelio, užtektų ilgam“, – sakė vienas akcijoje dalyvavusių narų.

    Rūšiavimas ir tęstiniai planai

    Festivalyje didelis dėmesys skirtas ir rūšiavimui bei tvarumo edukacijoms: dalyviai buvo skatinami ne tik surinkti, bet ir atskirti atliekas pagal rūšis. Organizatoriai akcentavo, kad tinkamas rūšiavimas didina perdirbimo galimybes ir mažina mišrių atliekų kiekį.

    Renginio metu pristatyta ir tęstinė iniciatyva vasarai: bendruomenės, įmonės ir organizacijos kviečiamos prisijungti prie paviršinių vandenų tvarkymo skirtingose Lietuvos vietose. Organizatorių teigimu, surinktų šiukšlių rezultatai bus apibendrinti baigiamajame festivalyje „Darom prie jūros 2026“, kuris planuojamas rugpjūčio 21–23 dienomis.

    Zarasų atvejis priminė ir platesnę tendenciją: vis dažniau aplinkosauginės akcijos jungiamos su miestų šventėmis, kad tvarūs įpročiai būtų matomi ne kaip pareiga, o kaip natūrali bendruomenės gyvenimo dalis. Tokiu formatu lengviau pasiekti šeimas, jaunimą ir atsitiktinius lankytojus, kurie į savanorystę galbūt įsitrauktų tik kartą, bet vėliau ją kartotų.

  • Panevėžyje šį savaitgalį startuoja „River Cleanup Lietuva“: kviečia švarinti Nevėžio pakrantes

    Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad šį savaitgalį, birželio 5–6 dienomis, mieste vyks tarptautinė iniciatyva „River Cleanup Lietuva“. Gyventojai, bendruomenės, įmonės ir įstaigos kviečiami prisidėti prie upių ir jų pakrančių švarinimo.

    Akcijos metu Panevėžyje planuojama tvarkyti Nevėžio, Šermuto ir Žagienio upių ruožus. Organizatoriai ragina rinktis artimiausią ar labiausiai užterštą atkarpą ir jungtis kartu su šeima, draugais ar kolektyvu.

    Kaip prisijungti prie akcijos?

    Norintieji dalyvauti turi iš anksto pasirinkti pageidaujamą tvarkyti upės ruožą ir užsiregistruoti organizatorių anketoje. Užsiregistravę dalyviai bus aprūpinti pagrindinėmis priemonėmis, reikalingomis švarinimui, pavyzdžiui, šiukšlių maišais ir pirštinėmis.

    Surinktų atliekų išvežimą organizuos Panevėžio miesto savivaldybė. Gyventojai, turintys klausimų dėl atliekų surinkimo ar kitų organizacinių detalių, kviečiami kreiptis į Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrių.

    Kodėl upių švarinimas svarbus?

    „River Cleanup“ iniciatyva vyksta įvairiose šalyse, o jos tikslas – mažinti taršą vandens telkiniuose ir pakrantėse. Didelis dėmesys skiriamas plastiko atliekoms, kurios upėmis gali patekti į didesnius vandens telkinius ir ilgainiui kenkia ekosistemoms.

    Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad tokios akcijos svarbios ne tik dėl surenkamų šiukšlių kiekio. Jos taip pat stiprina įprotį atsakingiau vartoti, primena apie tinkamą atliekų rūšiavimą ir skatina pastebėti taršos židinius, kurie dažnai kartojasi tose pačiose vietose.

    Savivaldybė ragina panevėžiečius aktyviai įsitraukti ir prisidėti prie švaresnių upių bei patrauklesnių pakrančių. Pasak organizatorių, net ir kelių valandų darbas bendruomenėje gali turėti apčiuopiamą rezultatą, ypač prieš vasaros sezoną.

  • Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgių savivaldybėje šiemet veiklą vykdys keturios jaunimo politikos ambasadorės, patvirtintos Jaunimo reikalų agentūros. Jų užduotis – stiprinti jaunuolių atstovavimą ir padėti jaunimo balsui aiškiau pasiekti sprendimų priėmėjus.

    Jaunimo politikos ambasadorių iniciatyva įgyvendinama visose Lietuvos savivaldybėse, o atrenkami pilietiški, iniciatyvūs jauni žmonės. Jie domisi savivaldybės sprendimais, vertina jaunimui aktualias galimybes ir teikia pasiūlymus vietos bei nacionaliniu lygmeniu.

    Pagėgiuose darbą tęsia praėjusių metų ambasadorė Smiltė Černiavskytė, prie kurios prisijungė trys naujos komandos narės: Emilija Bernotaitė, Ugnė Gecevičiūtė ir Justina Ežerskytė. Tikimasi, kad tęstinumas leis greičiau pereiti nuo idėjų prie konkrečių veiklų bendruomenėje.

    Ambasadorės stebės, kaip savivaldybėje įgyvendinama jaunimo politika, ir bendradarbiaus su vietos institucijomis bei organizacijomis. Praktikoje tai reiškia dialogą su savivaldybės atstovais, jaunimo darbuotojais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybiniu sektoriumi.

    Kita svarbi kryptis – pačių ambasadorių inicijuojamos veiklos, skirtos įtraukti bendraamžius į visuomeninį gyvenimą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima susitikimus su sprendimų priėmėjais, jaunimo apklausas, diskusijas apie savanorystę, psichikos sveikatą, karjeros galimybes ar laisvalaikio infrastruktūrą.

    Ambasadorių veikla taip pat siejama su kompetencijų stiprinimu: dalyvaujama mokymuose, komandiniuose užsiėmimuose, dalijamasi patirtimi su kitų savivaldybių atstovais. Tai padeda ne tik geriau suprasti jaunimo politikos procesus, bet ir ugdyti argumentavimo, lyderystės bei viešojo kalbėjimo įgūdžius.

    Ilgalaikis tokio modelio tikslas – kad jaunimo poreikiai savivaldybėje būtų identifikuojami ne formaliai, o remiantis realiomis situacijomis ir pačių jaunuolių įžvalgomis. Pagėgių komandos darbas šiemet turėtų tapti papildomu kanalu, padedančiu greičiau pastebėti problemas ir kartu ieškoti sprendimų.