CP v2

Tag: Savanorystė

  • Savanorystė kaip karjeros turbo: įgūdžiai, kurie krizių metu gelbsti, o darbe kelia vertę

    Kas sieja verslo sprendimus ir pasirengimą krizėms? Abiem atvejais tenka veikti tada, kai trūksta informacijos, keičiasi aplinkybės, o atsakomybė gula ant kelių žmonių pečių. Lietuvos Raudonasis Kryžius sako, kad savanorystė tokiose situacijose tampa praktine kompetencijų mokykla.

    Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai dažnai atsiduria aplinkoje, kur svarbiausia aiški komunikacija, greita koordinacija ir gebėjimas išlikti ramiam. Šie įgūdžiai vis dažniau vertinami ir darbdavių, ypač įmonėse, kurios stiprina veiklos tęstinumo planus ir rizikų valdymą.

    Kaip savanorystė augina lyderystę

    „Nordec“ verslo vadovas Audrius Bukauskas Lietuvos Raudonajame Kryžiuje savanoriauja nuo karo Ukrainoje pradžios. Iš pradžių jis prisidėjo padėdamas pabėgėlių centre Vilniuje, vėliau įsitraukė į pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų komandą.

    Jo teigimu, projektų ir rizikų valdymo patirtis, sukaupta profesinėje veikloje, savanorystėje praverčia kasdien. Kartu realios situacijos, kuriose sprendimai turi būti priimami greitai, dar labiau sustiprina gebėjimą veikti neapibrėžtumo sąlygomis.

    „Versle nuolat planuojame rizikas, ruošiame planą A, B ir kitus scenarijus. Labai panaši logika veikia ir savanorystėje: reikia planuoti, aiškiai perduoti informaciją ir greitai priimti sprendimus, kai ne viską gali numatyti iš anksto“, – sakė A. Bukauskas.

    „Telia Lietuva“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė savanoriauja ketverius metus, o pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų veiklose dalyvauja daugiau nei dvejus. Ji pabrėžia, kad savanorystė leidžia profesines žinias patikrinti realiose, nenuspėjamose situacijose.

    Pasak J. Markeliūnės, savanorystė ypač augina vidinį užtikrintumą ir drąsą veikti, kai kiti aplinkiniai sustingsta. Tokia patirtis dažnai virsta praktiniu lyderystės įgūdžiu, kuris darbe pasireiškia iniciatyva, sprendimų priėmimu ir atsakomybe.

    „Atsidūrusi eismo įvykio vietoje supratau, kad man suveikė aiškus veiksmų algoritmas. Pradėjau teikti nukentėjusiesiems pirmąją psichologinę pagalbą, kol atvyko medikai“, – sakė J. Markeliūnė.

    Nauda grįžta į organizaciją

    Darbo aplinkoje netikėtų situacijų taip pat netrūksta: sutrikus tiekimo grandinei, kilus reputacinei krizei ar įvykus incidentui, svarbiausia tampa greitas reagavimas ir komandinis darbas. Todėl darbuotojai, gebantys išlikti efektyvūs spaudimo sąlygomis, organizacijose dažnai laikomi stipriais pokyčių dalyviais.

    J. Markeliūnės teigimu, savanorystė ugdo ne tik praktinius įgūdžius, bet ir atsakomybės jausmą, pilietiškumą bei bendruomeniškumą. Tokios savybės kuria papildomą vertę komandose, nes padeda išlaikyti pasitikėjimą, tarpusavio pagalbą ir aiškią komunikaciją.

    A. Bukauskas sako, kad įmonėms savanorystė gali tapti darbuotojų augimo erdve, o ne vien socialinės atsakomybės simboliu. Jo vertinimu, tokia patirtis stiprina lyderystę, problemų sprendimą ir gebėjimą dirbti su skirtingais žmonėmis.

    Verslo vaidmuo ruošiantis krizėms

    Prisidėti prie geresnio pasirengimo krizėms verslas gali keliais būdais: organizuodamas mokymus, dalydamasis ekspertinėmis žiniomis, sudarydamas sąlygas savanoriauti ar remdamas bendruomenių iniciatyvas. Vis dažniau dėmesys krypsta į praktinius mokymus, kurie padeda darbuotojams žinoti, ką daryti pirmosiomis incidento minutėmis.

    J. Markeliūnė pasakoja, kad „Telia Lietuva“ reguliariai vykdo pirmosios pagalbos mokymus ir rengia vadinamąsias stalo pratybas, kai komandos modeliuoja krizes ir tikrina sprendimų grandines. Nuo šių metų rugsėjo darbuotojams krašto gynybai skirtoms savanoriškoms veikloms bus galima skirti iki keturių apmokamų savanorystės dienų per metus.

    Kitoms savanoriškoms veikloms įmonėje išlieka galimybė skirti vieną apmokamą savanorystės dieną per metus. Tokie sprendimai, anot pašnekovų, padeda savanorystę paversti nuoseklia, o ne atsitiktine veikla.

    „Kiekviena įmonė turėtų įsivertinti, kas nutiktų, jei ją ištiktų krizė. Reikia turėti kelis veiklos tęstinumo scenarijus ir reguliariai juos pasitikrinti praktiškai“, – sakė J. Markeliūnė.

    Pašnekovai pabrėžia, kad pasirengęs darbuotojas yra pasirengusios šeimos ir bendruomenės dalis, nes įgūdžiai išlieka ir už darbo ribų. Tai ypač svarbu ekstremaliųjų situacijų metu, kai pirmosios minutės dažnai nulemia, kaip greitai bus suteikta pagalba.

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teigimu, organizacijoje šiuo metu yra 286 aktyvūs pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai, o daugiau nei 300 yra rezerve. Organizacijos tikslas šiemet suburti bent 500 aktyvių savanorių, kurie prireikus galėtų padėti visoje Lietuvoje.

    Tarptautinis Raudonasis Kryžius Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir kartu su Raudonojo Pusmėnulio judėjimu dirba 191 valstybėje. Organizacija nurodo, kad pasaulyje vienija daugiau nei 97 mln. savanorių, o misija išlieka ta pati: padėti per krizes, nelaimes ir remti pažeidžiamiausius.

  • 10 beveik nemokamų pramogų: nuo pasivaikščiojimų iki naujų įgūdžių – pakeis serialus

    Poilsis nebūtinai turi kainuoti brangiai, o vakarai prie serialų nėra vienintelis būdas atsipalaiduoti. Net ir turint ribotą biudžetą galima rasti veiklų, kurios beveik nieko nekainuoja, padeda keisti rutiną ir palaikyti emocinę savijautą. Svarbiausia pasirinkti tai, kas realiai įgyvendinama jūsų dienotvarkėje ir aplinkoje.

    Vienas paprasčiausių variantų yra pasivaikščiojimas parke ar pažįstamame rajone. Tokia veikla nereikalauja išlaidų, o reguliarus judėjimas lauke siejamas su geresne nuotaika, miego kokybe ir mažesniu streso lygiu. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į saugumo rekomendacijas ir vietos taisykles.

    Jei norisi ramesnio tempo, verta grįžti prie knygų. Namų biblioteka, viešosios bibliotekos ar legalūs nemokami elektroniniai ištekliai dažnai leidžia skaityti be papildomų pirkinių. Skaitymas taip pat lavina dėmesį ir padeda sąmoningai atitrūkti nuo nuolatinių pranešimų srauto.

    Namų treniruotės yra dar vienas būdas praleisti laiką prasmingai be sporto klubo abonemento. Joga, tempimo pratimai ar jėgos treniruotės su savo kūno svoriu gali būti pritaikytos pagal pasirengimą, o nemokami vaizdo įrašai leidžia lengvai susidėlioti programą. Specialistai dažniausiai pabrėžia, kad svarbiausia yra reguliarumas ir saikingas krūvis.

    Ribotas biudžetas gali tapti paskata pagaliau išmokti naują įgūdį. Užsienio kalba, programavimo pagrindai, nuotraukų redagavimas ar maisto gamyba gali būti mokomasi pasitelkiant nemokamas pamokas ir praktines užduotis. Tokia veikla ne tik pramogauja, bet ir ilgainiui duoda apčiuopiamos naudos darbui ar kasdieniams poreikiams.

    Rankdarbiai dažnai prasideda nuo to, kas jau yra namuose. Siuvimas, mezgimas, siuvinėjimas ar kūryba iš nebenaudojamų daiktų leidžia atsipalaiduoti ir matyti rezultatą, o pradžioje nebūtina pirkti brangių rinkinių. Tai ypač patogu, kai norisi veiklos, kuri mažina įtampą ir užima rankas.

    Namų augalai ar žaluma ant palangės gali tapti visaverčiu hobiu. Kambarinių gėlių priežiūra, prieskonių auginimas ar augalų dauginimas iš auginių dažnai nereikalauja didelių išlaidų, tačiau suteikia rutinos ir malonų kasdienį tikslą. Be to, tai būdas pamažu susikurti jaukesnę aplinką.

    Vakaras su žaidimais taip pat gali būti beveik nemokamas. Šachmatai, šaškės, kortos ar kiti klasikiniai stalo žaidimai tinka šeimai ir draugams, o skaitmeninėje erdvėje apstu nemokamų alternatyvų. Tokia veikla ypač vertinga dėl gyvo bendravimo ir bendro laiko.

    Prasminga išeitis yra savanorystė, kai norisi ne tik pramogos, bet ir jausmo, kad darote ką nors svarbaus. Pagalba bendruomenei, gyvūnų globos organizacijoms ar vietos iniciatyvoms dažnai nereikalauja finansinių įnašų, tačiau suteikia ryšį su žmonėmis ir aiškų tikslą. Renkantis veiklą verta įsivertinti savo galimybes ir saugumą.

    Kūrybinis vakaras namuose gali prasidėti nuo elementariausių priemonių. Piešimas, trumpų tekstų rašymas, fotografavimas telefonu ar paprastas vaizdo montavimas leidžia išbandyti naują formatą be didelių investicijų. Ilgainiui tai gali virsti nuolatiniu hobiu ar net papildomu įgūdžiu.

    Galiausiai, bene prieinamiausia pramoga yra bendravimas. Skambutis, vaizdo pokalbis ar bendras žaidimas internetu praktiškai nieko nekainuoja, o ryšys su artimaisiais dažnai padeda greičiau atgauti emocinę pusiausvyrą. Net trumpas pokalbis kartais suteikia daugiau poilsio nei dar viena serija.

  • Jaunimo reikalų koordinatorius atvyko į Paberžę: kokias galimybes moksleiviams siūlo rajonas

    Jaunimo reikalų koordinatorius atvyko į Paberžę: kokias galimybes moksleiviams siūlo rajonas

    Vilniaus rajono savivaldybėje už jaunimo politiką atsakingas koordinatorius Ernestas Stelmach rugsėjo 22 dieną Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos gimnazijoje susitiko su 9–12 klasių mokiniais. Per susitikimą aptartos realios galimybės jauniems žmonėms rajone, kurios gali padėti kaupti patirtį dar mokykloje ir lengviau apsispręsti dėl ateities.

    Didžiausias dėmesys skirtas savanorystei, vasaros užimtumo programoms ir praktinei veiklai, leidžiančiai įgyti darbinių įgūdžių. Moksleiviams akcentuota, kad tokios veiklos dažnai tampa pirmu žingsniu į darbo rinką, o patirtis vėliau praverčia tiek stojant, tiek ieškant pirmojo darbo.

    Susitikime kalbėta ir apie tai, ko šiandien tikisi darbdaviai: atsakomybės, gebėjimo dirbti komandoje, komunikacijos ir iniciatyvumo. Aptarta, kodėl verta pradėti nuo mažų, bet nuoseklių patirčių, pavyzdžiui, savanoriškos veiklos ar trumpalaikio darbo vasarą, ir kaip jos gali padėti geriau suprasti, kokia profesinė kryptis iš tiesų tinka.

    „Svarbu, kad jaunimas apie savo galimybes sužinotų ne tik pats ieškodamas informacijos. Turime patys ateiti pas jaunus žmones ir parodyti, kiek daug galimybių jie gali rasti savo rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Pažymėta, kad tokie susitikimai mokyklose vyksta nuosekliai, nes būtent mokykla leidžia greičiausiai pasiekti didelę dalį jaunuolių ir išgirsti jų klausimus. Gyvas dialogas padeda ne tik pristatyti priemones ir programas, bet ir suprasti, ko jauniems žmonėms trūksta, kokios informacijos jie neranda ir kokios pagalbos tikisi.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia sieksianti, kad jaunimui skirtos galimybės būtų ne tik sukurtos, bet ir aiškiai komunikuojamos bei lengvai pasiekiamos skirtingose rajono gyvenvietėse. Pasak savivaldybės atstovų, informacijos prieinamumas ir ankstyvas įsitraukimas į praktines veiklas yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių jaunam žmogui užtikrinčiau planuoti studijas ir karjerą.

  • Antazavėje trūksta rankų: „Kartų namai“ kviečia savanorius – užtenka ir kelių valandų

    Antazavėje trūksta rankų: „Kartų namai“ kviečia savanorius – užtenka ir kelių valandų

    Antazavės socialinių paslaugų centro „Kartų namai“ kviečia prisidėti prie kasdienės globos ir užimtumo veiklų, skirtų senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia. Įstaiga ieško motyvuotų, atsakingų ir empatiškų savanorių, galinčių skirti tiek daugiau laiko, tiek vos kelias valandas per savaitę.

    Savanorių pagalba reikalinga bendravimui, laisvalaikio praleidimui ir paprastoms veikloms, kurios padeda mažinti vienišumą bei gerina emocinę savijautą. Tokios iniciatyvos ypač svarbios globos įstaigose, kur žmonėms dažnai trūksta artimo ryšio ir kasdienio dėmesio.

    Savanorystė – reali pagalba kasdienybei

    „Kartų namuose“ savanoriai galėtų prisidėti prie užimtumo organizavimo, palydėjimo pasivaikščioti, stalo žaidimų, pokalbių ar kitų prasmingų veiklų. Net ir trumpas apsilankymas gali tapti svarbia dienos dalimi žmogui, kuris gyvena globos namuose ar savarankiško gyvenimo namuose.

    Socialinių paslaugų sektoriuje savanorystė dažnai tampa tiltu tarp bendruomenės ir pažeidžiamiausių jos narių. Praktika rodo, kad reguliariai vykstantis žmogiškas ryšys padeda palaikyti žmonių savivertę, skatina aktyvumą ir mažina socialinę atskirtį.

    Kas gali tapti savanoriu?

    Įstaiga pabrėžia, kad svarbiausia yra noras bendrauti ir gebėjimas atsakingai laikytis susitarimų. Patirtis socialinėje srityje nėra būtina, tačiau vertinamas nuoširdumas, kantrybė ir pagarbus požiūris į kiekvieną žmogų.

    „Nesvarbu, ar savanorystei galite skirti daugiau laiko, ar vos kelias valandas – jūsų pagalba ir nuoširdus dėmesys yra labai reikalingi“, – teigiama Antazavės socialinių paslaugų centro „Kartų namai“ pranešime.

    Dėl savanorystės galimybių ir detalesnės informacijos galima kreiptis į direktoriaus pavaduotoją socialiniam darbui Marytę Šileikienę telefonu 0 613 37 981.

  • Apklausa išryškino spragą: kas trečias moksleivis nežino, kur slėptis krizės metu

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atlikta moksleivių apklausa parodė, kad daliai jaunimo vis dar trūksta praktinių civilinės saugos įgūdžių. Vidutinėje 30 mokinių klasėje 9 mokiniai nėra tikri, ką susidėti į išvykimo kuprinę, o 11 nežinotų, kur yra artimiausia priedanga.

    Tyrimas rodo ir kitą tendenciją: motyvacijos mokytis netrūksta. Toje pačioje klasėje 21 mokinys norėtų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sužinoti daugiau, o tai, pasak organizatorių, atveria galimybę stiprinti įgūdžius per praktines veiklas.

    Teorija ne visada virsta veiksmais

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Jaunimo programos vadovė Karolina Pinkevičiūtė pabrėžia, kad nemaža dalis jaunuolių yra girdėję pagrindinius patarimus, tačiau realioje situacijoje vis tiek pasimeta. Didžiausias iššūkis, anot jos, yra perkelti žinias į kasdienį įprotį.

    „Savanoriai mokosi pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos pagrindų, o kartu įgyja patirties dirbdami su žmonėmis bei vesdami edukacijas“, – sakė K. Pinkevičiūtė.

    Organizacijos teigimu, tokie mokymai ugdo ne tik pasirengimą krizei, bet ir bendruosius gebėjimus, kurių dažnai prireikia tiek studijose, tiek darbo rinkoje. Tarp jų minimi viešasis kalbėjimas, komandinio darbo įgūdžiai, lyderystė, atsakomybė ir planavimas.

    Nuo stebėtojo iki pagalbos teikėjo

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus skyriaus savanoris Leonids Kopcovs pasakoja, kad sprendimą savanoriauti paskatino asmeninė patirtis, kai jis, dirbdamas žurnalistu, susidūrė su krizinės situacijos realybe. Pasak jo, tada ypač aiškiai pasimatė, kokią reikšmę turi greita ir koordinuota pagalba.

    „Iš arti pamačiau, kokia svarbi yra organizuota, greita ir profesionali pagalba krizės ištiktiems žmonėms. Tada supratau, kad noriu ne tik stebėti, bet ir prisidėti“, – sakė L. Kopcovs.

    Jo teigimu, savanorystė pakeitė požiūrį į pasirengimą: krizės nebeatrodo tolimos ar mažai tikėtinos, o konkretūs veiksmai, tokie kaip šeimos planas ar paruošta kuprinė, suteikia daugiau ramybės. Savanoris pabrėžia, kad pradžioje nereikia mokėti visko, nes įgūdžiai ugdomi nuosekliai.

    Kaip veikia jaunimo savanorystė

    Pasak organizatorių, jaunimo savanoriai pradeda nuo įvadinių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymų, o vėliau dalyvauja gyvuose pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos užsiėmimuose. Taip pat jie supažindinami su edukacijų turiniu ir metodika, kad galėtų žinias perduoti kitiems.

    Jaunuolius veiklos pradžioje lydi pilnamečiai mentoriai, padedantys įsilieti į komandą ir pasirengti praktinėms situacijoms. Šiuo metu Jaunimo programoje veikia 124 savanorių ir mentorių bendruomenė, tačiau organizacija siekia augimo įvairiuose miestuose.

    Didesnio savanorių poreikio nurodoma Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Mažeikiuose, Vilniuje ir Vilniaus rajone, taip pat Trakuose, Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Klaipėdoje, Gargžduose, Tauragėje ir Šilalėje. Poreikis numatomas ir Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose, Alytuje bei Vilkaviškyje.

    Apklausoje dalyvavo 2 271 moksleivis iš visos Lietuvos. Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad organizacija Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir priklauso tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus judėjimui, kuris krizėse remiasi savanorių tinklu ir greita pagalba pažeidžiamiems žmonėms.

  • Vilkaviškis pradeda 2026 metų jaunimo apdovanojimus: kviečia siūlyti nominacijas iki rugsėjo 18 dienos

    Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba pradeda pirmąjį 2026 metų jaunimo apdovanojimų organizavimo etapą ir kviečia gyventojus bei su jaunimu dirbančias organizacijas siūlyti nominacijas. Savivaldybėje pabrėžiama, kad šis etapas svarbus tam, kad apdovanojimai atspindėtų realius jaunimo pasiekimus ir vietos bendruomenės lūkesčius.

    Pasiūlymus dėl galimų nominacijų prašoma pateikti iki 2026 metų rugsėjo 18 dienos imtinai. Nominacijas siūlyti raginami tiek individualūs gyventojai, tiek jaunimo organizacijos, neformalios iniciatyvos, mokyklų bendruomenės ir kitos su jaunimu dirbančios institucijos.

    Toks ankstyvas pasirengimo etapas leidžia iš anksto sutarti dėl aiškių kriterijų ir užtikrinti, kad vėliau, prasidėjus kandidatų teikimui, vertinimas būtų skaidrus ir palyginamas. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad nominacijos formuluojamos taip, jog būtų galima įvertinti tiek ilgalaikį darbą, tiek konkrečius praėjusių metų rezultatus.

    Jaunimo apdovanojimai savivaldybėse įprastai skirti pastebėti savanorystę, pilietines iniciatyvas, kūrybinius ir sporto pasiekimus, bendruomeniškumą bei lyderystę. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojamos ir iniciatyvos, susijusios su emocinės sveikatos stiprinimu, įtrauktimi, taip pat su DI ir skaitmeninių įgūdžių panaudojimu sprendžiant vietos problemas.

    Gyventojai ir organizacijos, teikdami pasiūlymus, turėtų įvardyti, kokius pasiekimus ar veiklas nominacija skatintų, ir kodėl ji aktuali Vilkaviškio rajonui. Tikimasi, kad tai padės sukurti apdovanojimų struktūrą, kuri ne tik pagerbtų aktyviausius jaunuolius, bet ir motyvuotų platesnį jaunimo įsitraukimą.

    Pasiūlymai priimami elektroniniu paštu: jaunimas@vilkaviskis.lt. Savivaldybė nurodo, kad laukiama kuo įvairesnių idėjų, kurios leistų apdovanojimams atspindėti skirtingas jaunimo veiklų sritis.

  • Raudonasis Kryžius ruošia savanorius ligoninėms: štai kodėl krizės metu prireiks jūsų pagalbos

    Didelio masto nelaimės, ekstremaliosios situacijos ar karas akimirksniu išaugina pagalbos poreikį, o viena jautriausių vietų tokiais momentais tampa ligoninės. Kai pacientų srautai šokteli, medicinos personalui reikia ne tik papildomų rankų, bet ir žmonių, kurie supranta, kaip veikia skubios pagalbos grandinė.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus jungtis prie Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo savanorių. Organizacija pabrėžia, kad vien gerų ketinimų neužtenka: krizėje svarbiausia greitis, aiškus vaidmuo ir gebėjimas dirbti pagal ligoninės tvarką.

    Praktiniai įgūdžiai ugdomi dar iki krizių, savanoriaujant skubiosios pagalbos skyriuose ir mokantis veikti kartu su medikais. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse savanoriauja apie 120 žmonių, o bendradarbiavimas įtvirtintas sutartimis su septyniomis gydymo įstaigų grupėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

    Ligoninėje savanorystė dažnai reiškia nematomą, bet kritiškai svarbią pagalbą: pacientų palydėjimą, registracijos procesų palengvinimą, tyrimų pristatymą, pagalbą pasiruošiant procedūroms. Ne mažiau svarbi ir emocinė parama, ypač kai žmonės atvyksta išsigandę, sutrikę ar nežinantys, kas jų laukia.

    „Ekstremaliosios situacijos metu papildomų rankų reikia iš karto, todėl geriausia, ką dabar galime padaryti, yra stiprinti žinias ir turėti aiškią savo vietą veikimo nelaimės atveju algoritme“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Organizacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 286 aktyvūs šios krypties savanoriai, o dar daugiau nei 300 žmonių galėtų prisijungti prireikus. Tikslas yra sutelkti bent 500 aktyvių savanorių, kad pagalba būtų pasiekiama visoje šalyje, nepriklausomai nuo to, ar krizė ištinka didmiestį, ar mažesnę bendruomenę.

    Viena iš savanorių, Laura Reklaitienė, prie veiklos prisijungė prasidėjus karui Ukrainoje, kai noras padėti virto poreikiu pačiai išmokti nepasimesti krizinėse situacijose. Pasak jos, savanorystė suteikė pirmosios pagalbos, psichologinės paramos ir krizių valdymo žinių, kurios vėliau praverčia ir kasdienybėje.

    „Norėjau žinoti, kaip elgtis, o ne panikuoti. Žinojimas, kad galiu būti naudinga žmonėms ir medikams sunkiomis akimirkomis, suteikia pasitikėjimo ir ramybės“, – sakė L. Reklaitienė.

    Ramojų Skirsgilą į savanorystę atvedė COVID-19 pandemija, kai trūko žmogiškųjų resursų ir bet koks operatyvus palaikymas gydymo įstaigose tapo itin svarbus. Jis sako, kad skubios pagalbos skyriuje kiekviena pamaina skiriasi, o labiausiai įsimena momentai, kai žmogui prireikia ne tiek procedūrinės, kiek paprastos žmogiškos atramos.

    „Geriausias būdas įveikti blogas nuojautas yra kažką veikti. Taip ir užsikrėčiau savanoryste“, – sakė R. Skirsgila.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad savanoriui nereikia ateiti jau viską mokant. Parengimas vyksta nuosekliai, dirbama komandoje, o užduotys skiriamos pagal pasirengimą, kad žmonės nebūtų paliekami vieni su per sudėtingomis situacijomis.

    Pasirengimas neapsiriboja tik ligoninėmis: savanoriai dalyvauja pratybose su institucijomis ir partneriais, mokosi pirmosios ir psichologinės pagalbos, incidentų valdymo, prisideda prie dingusių žmonių paieškos ir padeda bendruomenėms stiprinti atsparumą. Organizacija kviečia registruotis per „redcross.lt“ ir pradėti pasirengimą dar dabar, nelaukiant, kol ištiks krizė.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metais, o tarptautinis judėjimas vienija organizacijas 191 valstybėje. Pagrindinė misija išlieka ta pati: padėti žmonėms ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei remti pažeidžiamiausius, kai jiems labiausiai reikia pagalbos.

  • Socialinės valandos trumpėja iki 40: kur mokiniai randa tikrą prasmę, o ne tik parašą?

    Nuo šių mokslo metų vyresniųjų gimnazijos klasių mokiniams keičiasi socialinės-pilietinės veiklos tvarka: privalomų valandų skaičius mažinamas nuo 70 iki 40 per dvejus mokslo metus. Pokytis reiškia ne tik mažesnę administracinę naštą, bet ir progą iš naujo įvertinti, kaip šias valandas paversti prasminga patirtimi.

    Socialinių paslaugų įstaigose savanorystė dažnai tampa daugiau nei užduotis, kurią reikia pažymėti dokumentuose. Čia jaunas žmogus realiai susitinka su kitokia kasdienybe ir mokosi empatijos, pagarbos bei atsakomybės ne teorijoje, o gyvame ryšyje.

    Kai „kitas“ tampa žmogumi

    Apie senatvę, negalią ar socialinius sunkumus mokiniai dažnai girdi per pamokas ar socialiniuose tinkluose, tačiau pažinti žmogų reiškia visai ką kita. Socialinių paslaugų įstaigoje atsiranda galimybė pasikalbėti su senjoru, kartu išgerti arbatos, pažaisti stalo žaidimą ar tiesiog pabūti šalia.

    Dienos centre „Šviesa“ dirbanti vyresnioji socialinė darbuotoja Daiva Ivanauskaitė pastebi, kad pirmasis apsilankymas dažniausiai būna nedrąsus. Paaugliai patenka į erdvę, kurioje dalis žmonių bendrauja kitaip, kalba mažai arba visai nekalba, todėl pradžioje svarbiausia leisti sau stebėti ir priprasti.

    „Pirmą kartą atvykusiam geriausia pradžia yra tiesiog būti ir stebėti, kaip darbuotojai bendrauja, kaip kuria santykį ir atpažįsta individualius poreikius“, – sakė D. Ivanauskaitė.

    Pasak jos, po kelių apsilankymų ryšys atsiranda natūraliai: mokiniai ima drąsiau kalbinti, įsitraukia į veiklas, atranda bendrus pomėgius. Tai, kas pradžioje atrodė neįprasta, pamažu tampa pažįstama, o kartu mažėja ir baimė suklysti.

    Ryšys tarp kartų ir bendruomenės

    Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorė ir socialinė darbuotoja Anželika Žolnerukaitė sako, kad mokiniai vietą socialinėms valandoms dažnai renkasi pagal gyvenamąją vietą, o ne pagal veiklos turinį. Todėl pirmasis kontaktas su įstaiga paprastai pradedamas nuo aiškaus supažindinimo su aplinka, žmonėmis ir taisyklėmis.

    Ilgainiui privaloma veikla neretai virsta abipusiais mainais: mokiniai padeda buityje, prisideda prie aplinkos gražinimo, organizuoja užsiėmimus, kartu vyksta į renginius ar net surengia šaškių turnyrą. Tokiose situacijose atsiranda tikras bendruomeniškumas, o dalis mokinių grįžta ir pasibaigus privalomoms valandoms.

    „Mokiniai išmoksta kažko iš senjorų, o senjorai iš mokinių. Vyksta abipusiai mainai, o gražiausia, kad dalis jaunuolių sugrįžta pas tuos, su kuriais jau užmezgė ryšį“, – sakė A. Žolnerukaitė.

    Kodėl socialinis darbuotojas čia būtinas

    Pirmą kartą atėjus į socialinių paslaugų įstaigą kyla natūralių klausimų: kaip pradėti pokalbį, ko geriau neklausti, kaip reaguoti į neįprastą elgesį. Socialinis darbuotojas padeda jaunuoliui suprasti situacijas, paaiškina ribas ir parodo, kaip bendrauti pagarbiai, neperžengiant kito žmogaus orumo.

    Specialistai pabrėžia, kad mokinys ateina ne gelbėti, o susitikti ir pažinti. Tokia nuostata padeda atskirti empatiją nuo gailesčio ir suprasti, kad pagalba prasideda nuo klausimo, ko žmogui iš tiesų reikia, o ne nuo skubaus sprendimų siūlymo.

    Dirbant su demenciją patiriančiais senjorais, mokinius svarbu iš anksto supažindinti su ligos ypatumais ir galimomis situacijomis. Pavyzdžiui, senjoras gali jaunuolį palaikyti artimu žmogumi, norėti paliesti ar ilgiau kalbėtis, todėl būtina mokėti mandagiai nusibrėžti ribas.

    „Paprastas, žmogiškas, pagarba grįstas bendravimas yra geriausia dovana senjorams“, – sakė A. Žolnerukaitė.

    Socialinė-pilietinė veikla gali vykti įvairiose vietose, nuo bibliotekų ar kultūros įstaigų iki gyvūnų globos organizacijų, tačiau socialinių paslaugų įstaigose mokiniai dažnai greičiausiai pamato, kad prasmė slypi ne valandų skaičiuje. Kartais didžiausia pagalba yra skirti laiko, išklausyti ir būti kartu.

  • Senjorai rado būdą neiškristi iš gyvenimo: „Senjorų pasaulis“ jungia mokslą ir savanorystę

    Socialinės inovacijos ne visada prasideda nuo technologijų ar brangių projektų. Vis dažniau jos gimsta iš paprasto poreikio: kaip žmogui po aktyvaus profesinio gyvenimo išlikti reikalingam, išlaikyti ryšius ir prasmingai leisti laiką. Tokį modelį Lietuvoje nuosekliai kuria organizacija „Senjorų pasaulis“.

    Organizacija užsiima neformaliuoju vyresnio amžiaus žmonių švietimu ir bendruomenės telkimu. Kas mėnesį rengiamos atviros paskaitos tapo pradžia, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad daliai dalyvių reikia ne vien žinių, bet ir reguliaraus gyvo ryšio bei veiklos.

    Taip susiformavo „Senjorų pasaulio“ klubas, kurio nariai ne tik mokosi, bet ir savanoriauja. Jie įsitraukia į veiklas darželiuose, globos įstaigose, muziejuose, kultūros renginiuose, o veiklos kryptys dažniausiai gimsta įsiklausant į pačių senjorų poreikius.

    „Nuotolinės paskaitos yra atviros visiems, tačiau žmonėms prireikė daugiau bendruomenės ir prasmingo užimtumo, todėl ėmėme ieškoti vietų savanorystei“, – sakė „Senjorų pasaulio“ steigėja Vida Greičiuvienė.

    Viena matomiausių iniciatyvų – senjorų apsilankymai darželiuose, kur jie skaito pasakas vaikams. Iš pirmo žvilgsnio paprasta veikla padeda kurti ryšį tarp kartų, o kartu mažina vienišumo jausmą tiems, kurių artimieji gyvena toli ar kuriems trūksta kasdienio bendravimo.

    Kita kryptis – bendravimas su vyresnio amžiaus žmonėmis globos įstaigose. Savanoriai dalyvauja renginiuose, mini šventes, atveža knygų, skaito ar tiesiog skiria laiko pokalbiui, kuris dažnai tampa svarbiausia parama žmogui, stokojančiam dėmesio.

    „Mes nesame medikai, bet žmonėms dažnai labiausiai reikia paprasto pokalbio ir jausmo, kad jie nėra pamiršti“, – sakė V. Greičiuvienė.

    Organizacija pabrėžia lankstų savanorystės modelį: vieni renkasi nuolatinę veiklą, kiti prisideda epizodiškai, kai gali skirti kelias valandas. Toks principas leidžia įsitraukti daugiau žmonių, nes ne kiekvienas gali įsipareigoti konkrečiai savaitės dienai, tačiau daugelis gali rasti laiko tada, kai jiems patogu.

    Švietimo dalis taip pat išlieka esminė. Senjorams siūlomos užsienio kalbos, sveikos gyvensenos ir kultūros temos, o ypač svarbus informacinis raštingumas, padedantis naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, bendrauti su artimaisiais ir spręsti kasdienius klausimus neišeinant iš namų.

    „Senjorų pasaulio“ bendruomenė veikia ne viename mieste: narių yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kitur. Toks išsiplėtimas rodo, kad panašaus formato veiklų poreikis yra platus, o vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas dažnai priklauso nuo to, ar jiems pasiūlomas aiškus, prieinamas kelias į bendruomenę.

    Socialinių inovacijų kryptis Lietuvoje stiprinama ir finansinėmis priemonėmis. Socialinių inovacijų kūrimui bei išbandymui numatyta beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, siekiant gerinti socialinių paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Tokios investicijos aktualios ne tik didelėms institucijoms, bet ir organizacijoms, kurios kasdien mato konkrečias problemas ir gali pasiūlyti praktiškus sprendimus. „Senjorų pasaulio“ pavyzdys rodo, kad pokytis neretai prasideda nuo paprastos idėjos ir nuoseklaus darbo su bendruomene.

    Socialinių inovacijų tema bus aptariama ir diskusijų festivalyje „Būtent“, kuriame Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Centrine projektų valdymo agentūra planuoja diskusijas apie idėjos gimimą, finansavimą, partnerystę ir poveikio vertinimą.

  • Savanorystė bibliotekoje, kuri keičia ateitį: po 6 mėnesių – darbas ir 0,25 balo priedas

    Jaunimo savanorystė Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik prasminga veikla, bet ir praktišku tramplinu į profesinį gyvenimą. Tai ypač ryšku kultūros įstaigose, kur jauni žmonės gali išbandyti komunikacijos, organizavimo ir kūrybos įgūdžius realiomis sąlygomis.

    Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje savanoriai prisideda prie kasdienės veiklos ir kartu gauna galimybę augti. Įstaiga per pastaruosius trejus metus priėmė penkis Jaunimo savanoriškos tarnybos dalyvius, kurie savanoriavo po šešis mėnesius.

    Bibliotekos patirtis rodo, kad nuosekli savanorystė gali virsti konkrečiomis karjeros galimybėmis. Viena aktyviausių dalyvių Smiltė Rimkutė tris mėnesius savanorystę atliko bibliotekoje, vėliau tęsė kitoje organizacijoje, o vasarą dėl pademonstruotų gebėjimų buvo įdarbinta bibliotekoje.

    Kita dalyvė Akvilė Liaudanskaitė per pusmetį tapo svarbia bibliotekos komandos dalimi ir įsitraukė į įvairias užduotis. Ji tvarkė knygų fondą, kūrė ir montavo vaizdo įrašus, vedė edukacinius užsiėmimus, prisidėjo prie renginių organizavimo ir iš arčiau pažino bibliotekininko darbo kasdienybę.

    Ryškesni savanorių projektai bibliotekoms padeda atsinaujinti ir pritraukti jaunesnę auditoriją, ypač socialiniuose tinkluose. Akvilės inicijuoti kūrybiniai sprendimai, tarp jų ir vaizdo siužetas „Kolega apie kolegas“, tapo pavyzdžiu, kaip jauno žmogaus idėjos gali įnešti naujos energijos į bendruomenės gyvenimą.

    „Savanorystė bibliotekoje man buvo puiki patirtis. Per šį laiką įgijau daug įgūdžių, tobulinau bendravimą, laiko planavimą ir discipliną, taip pat geriau pažinau save ir darbo aplinką“, – sakė A. Liaudanskaitė.

    Nuo šių metų sausio mėnesio bibliotekoje savanorystę atliko ir Gabriela Šidlauskaitė, kuri daug dėmesio skyrė kūrybiniam turiniui bei renginiams. Ji dalyvavo edukacinėse veiklose, prisidėjo prie miesto šventės ir padėjo įgyvendinti festivalio „Naisių vasara 2026“ edukacinius užsiėmimus.

    „Biblioteką savanorystei pasirinkau siekdama įsitraukti į kūrybines ir kultūrines veiklas. Savanoriaudama kūriau filmukus, dalyvavau edukacijose ir renginiuose, o ši patirtis ugdė atsakomybę, kūrybiškumą ir gebėjimą bendradarbiauti“, – sakė G. Šidlauskaitė.

    Šiuo metu bibliotekos komandoje savanorystę pradėjo Gintarė Mikalauskaitė. Artimiausiais mėnesiais ji planuoja prisidėti prie kultūrinių veiklų, organizuoti Vasaros skaityklos darbą, vesti edukacinius užsiėmimus ir padėti viešinti bibliotekos iniciatyvas.

    Ko suteikia Jaunimo savanoriška tarnyba

    Jaunimo savanoriška tarnyba yra šešių mėnesių programa, skirta 14–29 metų jaunuoliams, siekiantiems ugdyti bendrąsias kompetencijas. Joje didelis dėmesys skiriamas atsakomybei, komandiniam darbui, komunikacijai ir praktinei patirčiai, kuri praverčia tiek moksluose, tiek pirmojo darbo paieškose.

    Programą baigusiems jaunuoliams taikoma ir aiški motyvacinė priemonė stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Sėkmingai įvykdžius tarnybą suteikiamas papildomas 0,25 stojamojo balo priedas.

    Kodėl bibliotekoms svarbūs savanoriai

    Bibliotekų vaidmuo keičiasi: jos tampa ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir bendruomenės centru, kuriame vyksta edukacijos, renginiai ir skaitmeninio raštingumo veiklos. Tokiose erdvėse savanoriai gali prisidėti prie modernių formatų, pavyzdžiui, trumpų vaizdo įrašų kūrimo, renginių komunikacijos ir kūrybinių dirbtuvių.

    Biblioteka pabrėžia, kad savanoriai suteikia naujų idėjų ir padeda pasiekti jaunesnę auditoriją, o patys įgyja apčiuopiamų įgūdžių. Tikimasi, kad sėkmingos patirtys paskatins daugiau jaunuolių rinktis savanorystę kaip būdą prasmingai įsitraukti į bendruomenę ir kartu kryptingai pasiruošti ateičiai.

    Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka yra akredituota Jaunimo savanoriškos tarnybos savanorius priimanti organizacija. Tai reiškia, kad jaunuoliai čia gali atlikti programą struktūruotai, su aiškiomis veiklomis ir kompetencijų ugdymu.

    Kristina Ruočienė, Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos Informacijos ir vadybos skyriaus informacijos specialistė