Tag: Savanorystė

  • Vilniaus rajonas ieško metų herojų: apdovanojimams siūlomi žmonės ir organizacijos

    Vilniaus rajonas ieško metų herojų: apdovanojimams siūlomi žmonės ir organizacijos

    Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo kandidatūrų teikimą kasmetiniams metų apdovanojimams už nuopelnus Vilniaus kraštui ir jo žmonėms. Gyventojai, bendruomenės ir organizacijos kviečiami pasiūlyti tuos, kurių darbai per pastaruosius metus sukūrė apčiuopiamą naudą rajonui.

    Apdovanojimų tradicija savivaldybėje pradėta 2024 metais, o iniciatyvos tikslas – pastebėti ne tik plačiai žinomus lyderius, bet ir tyliai dirbančius žmones, kurių indėlis keičia kasdienį gyvenimą. Kandidatūros priimamos iki 2026 metų lapkričio 16 dienos imtinai.

    „Norime, kad kiekvienas prasmingas indėlis sulauktų pelnyto įvertinimo. Kviečiu bendruomenę siūlyti kandidatūras ir pasidalinti įkvepiančiomis istorijomis“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Apdovanojimais siekiama įvertinti asmenis, įstaigas ir organizacijas, kurios savo pasiekimais garsino Vilniaus rajoną Lietuvoje ir už jos ribų. Dėmesys skiriamas ne vien rezultatams, bet ir iniciatyvoms, kurios prisideda prie ilgalaikių pokyčių.

    „Ši iniciatyva įrodo, kad turime kuo didžiuotis nuo kultūros ir švietimo iki sveikatos priežiūros bei verslo. Kartu pastebėkime ir padėkokime tiems, kurie suteikia rajonui gyvumo“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Kas gali būti nominuojamas?

    Į apdovanojimus gali pretenduoti fiziniai ir juridiniai asmenys: Vilniaus rajono gyventojai, čia veikiančios įstaigos, organizacijos ar pavieniai žmonės. Svarbu, kad jų veikla būtų susijusi su rajonu ir turėtų aiškiai įvardijamą naudą jo žmonėms.

    Kandidatūros gali būti teikiamos už pasiekimus kultūros, meno, inovacijų, savivaldos, verslo, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, aplinkos apsaugos, turizmo, labdaros, sporto ir kitose srityse. Taip pat numatyta galimybė skirti apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus.

    Kaip vyks atranka ir kiek bus laureatų?

    Pateiktas kandidatūras vertins apdovanojimų komitetas, kurį sudaro 11 narių – įvairių sričių profesionalai ir visuomenininkai. Galutinį sprendimą, gavusi komiteto teikimą, tvirtins Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

    Per metus planuojama įteikti ne daugiau kaip 10 apdovanojimų. Laureatus iškilmingos ceremonijos metu apdovanos Vilniaus rajono savivaldybės meras.

    Ką svarbu pateikti kandidatūroje?

    Teikiant kandidatūrą prašoma aiškiai pristatyti kandidatą ir aprašyti jo nuopelnus per besibaigiančius 2026 metus Vilniaus rajonui bei jo žmonėms. Kuo konkretesni faktai, rezultatai ir poveikis bendruomenei, tuo lengviau komisijai įvertinti kandidatūros svarbą.

    Pasiteirauti dėl teikimo galima Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriuje.

  • Vilkaviškyje startuoja 2026 metų jaunimo apdovanojimai: kas taps ryškiausiais lyderiais?

    Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba skelbia 2026 metų jaunimo apdovanojimų pradžią ir kviečia gyventojus siūlyti aktyviausius, talentingiausius bei labiausiai nusipelniusius jaunuolius ir jaunimo organizacijas.

    Iškilminga apdovanojimų ceremonija numatyta 2026 metų gruodžio 21 dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad nominantų sąrašas priklausys nuo bendruomenės įsitraukimo, todėl laukiama tiek pavienių žmonių, tiek organizacijų pasiūlymų.

    Pasiūlymus galima teikti iki 2026 metų lapkričio 8 dienos imtinai. Nurodoma, kad nominantus siūlyti gali visi fiziniai ir juridiniai asmenys, o vienas žmogus ar organizacija anketą gali pildyti vieną kartą.

    Tuo pačiu pažymima, kad vienoje anketoje galima pateikti daugiau nei vieną kandidatą skirtingose kategorijose. Tai leidžia plačiau atspindėti jaunimo iniciatyvas, kurios prisideda prie rajono gyvenimo, savanorystės, bendruomeniškumo ar kūrybiškų projektų.

    Pastaraisiais metais savivaldybėse vis daugiau dėmesio skiriama jaunimo matomumui ir pripažinimui, nes tokie apdovanojimai dažnai tampa paskata tęsti veiklas, pritraukti partnerių ir įkvėpti kitus įsitraukti. Organizatoriai ragina anketoje susipažinti su nominacijų aprašymais ir teikti kandidatus, kurių darbai realiai kuria pokytį Vilkaviškio rajone.

  • Visagino NVO sukvietė skubiam susitikimui: ko tikėtis spalio 29 dieną ir kodėl tai svarbu

    Visagino NVO sukvietė skubiam susitikimui: ko tikėtis spalio 29 dieną ir kodėl tai svarbu

    Visagino savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba kviečia miesto NVO atstovus į susitikimą, kuris vyks 2026 metų spalio 29 dieną Visagino savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje Parko gatvėje. Susitikimas skirtas aptarti NVO veiklos situaciją ir ieškoti sprendimų, kaip stiprinti bendradarbiavimą savivaldybėje.

    Dalyvių registracija numatyta nuo 17.45 valandos, o susitikimo trukmė planuojama iki 19.00 valandos. Organizatoriai ragina atvykti laiku, kadangi darbotvarkėje numatytas ir pačių organizacijų prisistatymas, kuriam skiriamas ribotas laikas.

    Kas numatyta darbotvarkėje?

    Susitikimas prasidės dalyvių prisistatymu, kiekvienai organizacijai skiriant iki 2 minučių. Vėliau planuojamas Visagino savivaldybės NVO tarybos veiklos pristatymas, kad organizacijos aiškiai matytų, kokios iniciatyvos jau įgyvendintos ir kokie artimiausi prioritetai keliami.

    Didžiausia susitikimo dalis bus skirta diskusijai apie Visagino NVO iššūkius, lūkesčius ir bendradarbiavimo perspektyvas. Tokie susitikimai dažniausiai padeda sutarti dėl bendrų veiksmų, geriau išsigryninti finansavimo ir patalpų poreikius, taip pat aptarti savanorystės pritraukimo bei informacijos sklaidos problemas.

    Kam skirtas kvietimas?

    Kviečiami dalyvauti Visagino savivaldybėje registruotų ir arba veiklą vykdančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, nuo vienos organizacijos laukiama 1–2 žmonių. Praktikoje tai leidžia užtikrinti, kad diskusijoje dalyvaus tiek organizacijos vadovai, tiek projektų ar bendruomeninės veiklos koordinatoriai.

    Pastaraisiais metais NVO visoje Lietuvoje vis dažniau įtraukiamos į viešųjų paslaugų papildymą ir bendruomeninių iniciatyvų įgyvendinimą, todėl vietos lygmens koordinavimas tampa vis svarbesnis. Aiškesnis dialogas su savivalda paprastai padeda greičiau derinti bendrus projektus, mažinti administracinę naštą ir didinti pasitikėjimą tarp skirtingų sektorių.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis telefonu +370 601 45250 arba elektroniniu paštu laimonas.abarius@visaginas.lt.

  • „Maisto banko“ akcija sumušė rudens rekordą: paaukota beveik 300 000 produktų už 464 000 eurų

    Per 41-ąją „Maisto banko“ akciją, vykusią savaitgalį visoje Lietuvoje, gyventojai sunkiau gyvenantiems žmonėms paaukojo beveik 298 000 vienetų maisto produktų. Organizacijos skaičiavimu, bendra surinkto maisto vertė siekė apie 464 000 eurų.

    Tai geriausias rudens akcijos rezultatas nuo 2020 metų, rodantis, kad augant pragyvenimo išlaidoms solidarumo iniciatyvos Lietuvoje išlieka reikšmingos. Iš viso užfiksuota 84 664 aukojimo atvejai, o vidutinė vieno paaukoto krepšelio vertė siekė 5,66 euro.

    Gyventojai sureagavo į prašymą

    Prieš prasidedant akcijai „Maisto bankas“ akcentavo, kad formuojant paramos krepšelius ypač trūksta sotesnių, maistingesnių produktų. Žmonių buvo prašoma, esant galimybei, aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus.

    Rezultatai parodė, kad šis prašymas buvo išgirstas: mėsos ir žuvies konservai bei aliejus pateko tarp dažniausiai aukotų produktų. Daugiausia surinkta makaronų, kruopų, mėsos ir žuvies konservų, aliejaus bei cukraus.

    „Šios akcijos rezultatai dar kartą parodė, kokia stipri yra Lietuvos žmonių bendrystė. Ypač džiaugiamės, kad gyventojai išgirdo mūsų prašymą aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Aktyvūs buvo ir mažesni miestai

    Akcija vyko 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių, o prie jos prisidėjo tūkstančiai savanorių bei nevyriausybinių organizacijų. „Maisto bankas“ pabrėžia, kad dosniai aukota ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse.

    Tarp miestų, kurie išsiskyrė surinktų produktų kiekiu, minimi Alytus, Marijampolė, Utena, Mažeikiai, Kėdainiai, Vilkaviškis, Kretinga, Tauragė, Anykščiai ir Plungė. Kai kuriose vietovėse fiksuota ir didesnė vidutinė aukojamo krepšelio vertė nei šalies vidurkis.

    Pagalba reikalinga ištisus metus

    Surinkti produktai bus perduoti nepasiturintiems žmonėms per akcijoje dalyvavusias nevyriausybines organizacijas ir „Maisto banko“ skyrius. Pasak organizacijos, parama pirmiausia pasiekia senjorus, mažas pajamas gaunančias šeimas, darbo netekusius ar kitų sunkumų patiriančius žmones.

    „Maisto bankas“ primena, kad poreikis maisto paramai neišnyksta pasibaigus akcijoms, todėl pagalbos teikimas tęsiamas kasdien. Organizacija taip pat priminė, kad gyventojai gali prisidėti ir piniginėmis aukomis, kurios leidžia efektyviau gelbėti maistą, užtikrinti jo logistiką bei paskirstymą.

  • Nausėda sukvietė „Lietuvos galia“ bendruomenę: beveik 600 iniciatyvų ir naujos konkurso nominacijos

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje subūrė „Lietuvos galia“ bendruomenės atstovus į gerosios praktikos renginį „Poveikio matavimas“. Susitikime aptarta, kaip iniciatyvos gali aiškiau įrodyti kuriamą naudą visuomenei ir efektyviau planuoti darbus.

    Prezidentūra skelbia, kad penkmetį mininti „Lietuvos galia“ bendruomenė šiuo metu vienija beveik 600 iniciatyvų Lietuvoje ir užsienyje. Pasak organizatorių, projektai apima socialines veiklas, savanorystę, inovacijas ir aplinkai palankias idėjas, o pavyzdžiai yra pasklidę per skirtingas savivaldybes.

    Renginyje daug dėmesio skirta socialinio poveikio vertinimui, kuris nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms tampa vis svarbesnis ieškant finansavimo bei partnerių. Praktikoje tai reiškia aiškesnius tikslus, matuojamus rezultatus ir skaidresnį atsiskaitymą, kai vertinami ne tik atlikti darbai, bet ir realūs pokyčiai žmonių gyvenime.

    „Norint, kad geros idėjos augtų, neužtenka vien entuziazmo – reikia ir aiškiai suprasti, kokį poveikį jos sukuria“, – sakė renginyje Prezidentūros atstovai.

    Patirtimi ir pavyzdžiais dalijosi iniciatyvų „Vaikų svajonės“, „Dovanok vyšnią mažai širdelei“, „Solidarumo kava“, „Darom Lietuvą žalią – Kuršių nerijos miškų atsodinimas ir išsaugojimas“ bei Panevėžio socialinių pokyčių centro atstovai. Pranešimus taip pat skaitė Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė Ieva Adomaitytė-Subačienė ir Vilniaus universiteto Geomokslų instituto dėstytojas Erikas Lukas Dvilevičius, prisidedantis prie Nacionalinio savanorystės standarto kūrimo.

    Penkerių metų sukakties proga renginyje pristatytas floristinis kilimas, kurį sukūrė Mitkaičių kaimo bendruomenė, įvardijama kaip viena iš „Lietuvos galios“ konkurso laureačių. Organizatorių teigimu, kūrinys tapo simboliniu bendruomeniškumo ir savanorystės įvertinimu.

    Šiemet taip pat tęsiamas kasmetinis „Lietuvos galios“ konkursas, kuriame vyksta viešas balsavimas. Konkursas papildytas dviem naujomis nominacijomis – „Auganti Lietuva“ ir „Visuomenės balsas“, o po balsavimo ir komisijų vertinimo planuojama išrinkti 14 laureatų.

    Projektas „Lietuvos galia“ apibrėžia keturias kryptis – žalią, stiprią, teisingą ir inovatyvią Lietuvą. Prezidentūra kviečia prie bendruomenės jungtis piliečius, bendruomenes, visuomeninius judėjimus ir nevyriausybines organizacijas, registruojant savo iniciatyvas projekto platformoje.

  • Tik dvi dienos padėti: Visagine startuoja „Maisto bankas“ akcija – kur ir kada aukoti?

    Tik dvi dienos padėti: Visagine startuoja „Maisto bankas“ akcija – kur ir kada aukoti?

    2026 metais spalio 9–10 dienomis Visagine vyks labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ maisto produktų rinkimo akcija. Prisidėti kviečiami visi, norintys paremti sunkiau besiverčiančius žmones ilgai negendančiais produktais.

    Akcija bus rengiama prekybos centre „IKI Domino“, Veteranų g. 2, Visagine. Parduotuvėje pirkėjai galės įsigyti pasirinktų produktų ir juos paaukoti vietoje budintiems savanoriams.

    Savanoriai produktus rinks spalio 9 dieną nuo 15.00 iki 20.00 valandos, o spalio 10 dieną nuo 10.00 iki 19.00 valandos. Organizuojant akciją prašoma atkreipti dėmesį į savanorių nurodymus ir aukoti tik tvarkingai supakuotus, galiojančius produktus.

    Kaip įprasta „Maisto bankas“ akcijose, labiausiai laukiami kruopos, makaronai, ryžiai, miltai, konservai, aliejus, arbata, kava, sausainiai ir kiti ilgai negendantys maisto produktai. Tokia parama ypač svarbi šeimoms, senjorams ir žmonėms, kurie susiduria su pajamų sumažėjimu ar laikinais sunkumais.

    Akcijos tikslas – užtikrinti, kad surinktas maistas pasiektų nepasiturinčius, skurdžiai gyvenančius ir nuo karo nukentėjusius asmenis. Surinkta parama bus perduota socialinių organizacijų atstovams ir išdalinta tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

    Akcijos „Maisto bankas“ vykdytojas Visagine – Visagino socialinių paslaugų centras. Organizatoriai primena, kad net ir nedidelė auka, sudėjus bendromis pastangomis, gali tapti apčiuopiama pagalba daugeliui žmonių.

  • Visagine startuoja NVO katalogas: kviečia jungtis „Informaciniai tiltai“ – ko nepamiršti?

    Visagine startuoja NVO katalogas: kviečia jungtis „Informaciniai tiltai“ – ko nepamiršti?

    Visagine pradedamas sudaryti nevyriausybinių organizacijų katalogas, kuris turėtų vienoje vietoje pristatyti savivaldybėje veikiančias iniciatyvas, jų tikslus ir kontaktus. Prie katalogo kviečiamos prisidėti visos Visagine veikiančios NVO, kad informacija būtų kuo išsamesnė ir patogiai pasiekiama gyventojams bei partneriams.

    Katalogą inicijuoja VšĮ „Informaciniai tiltai“, įgyvendinanti projektą, skirtą stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Tokie katalogai paprastai padeda organizacijoms greičiau rasti bendraminčių, lengviau komunikuoti apie paslaugas ir pritraukti savanorius ar rėmėjus.

    Organizacijos, norinčios būti įtrauktos, turi pateikti oficialų pavadinimą, kaip jis nurodytas Registrų centro sistemoje, bei trumpą veiklos aprašą ir pagrindinius tikslus. Taip pat prašoma pateikti kontaktus: el. paštą, interneto svetainę arba socialinių tinklų paskyras.

    Kartu reikia nurodyti vadovo ar kontaktinio asmens vardą ir pavardę bei atsiųsti vizualinę medžiagą, pavyzdžiui, nuotraukas ar logotipą. Tokie duomenys padeda katalogą naudoti ne tik kaip kontaktų sąrašą, bet ir kaip aiškų organizacijų veiklos žemėlapį, patogų bendradarbiavimui.

    Papildoma informacija teikiama per VšĮ „Informaciniai tiltai“ direktorę Jeleną Čerkasovą. Organizatoriai ragina neatidėlioti ir pateikti duomenis kuo anksčiau, kad katalogas atspindėtų realų Visagino NVO lauką ir būtų naudingas tiek bendruomenėms, tiek institucijoms.

  • Savanoriai užplūs 374 parduotuves: „Maisto bankas“ prašo šių produktų – jų labiausiai trūksta

    Šį savaitgalį visoje Lietuvoje vyks 41-oji „Maisto banko“ akcija, kurios metu pirkėjai kviečiami prie savo apsipirkimo krepšelio pridėti bent vieną ilgiau galiojantį maisto produktą. Savanoriai lauks 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių, o surinktas maistas bus perduotas pagalbą teikiančioms organizacijoms toje pačioje ar artimiausioje vietovėje.

    „Maisto bankas“ pabrėžia, kad šį kartą ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus, nes šie produktai paramos krepšeliuose sudėtingiausiai surenkami. Tokie pasirinkimai svarbūs todėl, kad konservai padeda užtikrinti baltymų dalį, o aliejus reikalingas kasdieniam maisto gaminimui ir dažnai tampa vienu brangiausių pirkinių mažas pajamas turintiems žmonėms.

    Akcijoje maistą rinks 199 nevyriausybinės organizacijos, taip pat 40 „Maisto banko“ skyrių ir padalinių. Prie iniciatyvos jungiasi 9 prekybos tinklai, todėl galimybė paaukoti bus prieinama tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse.

    Beveik 7 000 savanorių

    „Maisto banko“ teigimu, ši iniciatyva yra ir viena didžiausių savanorystės akcijų šalyje: šį kartą į ją įsitrauks beveik 7 000 savanorių. Organizacija akcentuoja, kad savanoriai prisidės iš visų savivaldybių, o parduotuvėse žmones pasitiks moksleiviai, studentai, bendruomenių nariai ir įmonių kolektyvai.

    „Septyni tūkstančiai žmonių, kurie savo laiką skiria ne sau, o visiškai nepažįstamam žmogui, mums yra labai stiprus bendrystės ženklas“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Organizacija atkreipia dėmesį, kad parama maistu ypač svarbi didėjant kasdienio gyvenimo išlaidoms. Nors aukoti galima įvairius ilgiau galiojančius produktus, labiausiai prašoma rinktis tai, ko paramos krepšeliuose dažniausiai pritrūksta, kad pagalba būtų kuo pilnavertiškesnė.

    Keičiasi aukojimo įpročiai

    „Maisto banko“ duomenimis, gyventojų pasirinkimai pamažu kinta: aliejus jau tapo vienu dažniausiai aukojamų produktų. Per praėjusią akciją paaukota daugiau kaip 8 000 butelių aliejaus, tačiau mėsos ir žuvies konservų vis dar surenkama gerokai mažiau.

    Per ankstesnę akciją mėsos konservų paaukota apie 3 800 pakuočių, o žuvies konservų apie 2 700. Palyginimui, makaronų surinkta daugiau kaip 16 000 vienetų, todėl organizatoriai ragina galinčius rinktis dažniau paaukoti baltymų turinčių produktų.

    „Labai tikimės, kad ilgainiui tokį patį pokytį pamatysime ir su mėsos bei žuvies konservais“, – sakė Simonas Gurevičius.

    Kada vyks akcija ir ką aukoti

    Akcija vyks penktadienį nuo 15 iki 20 valandos, o šeštadienį nuo 10 iki 19 valandos. Savanoriai parduotuvėse kvies aukoti ilgiau galiojančius maisto produktus, kurie vėliau bus išskirstyti paramą gaunantiems žmonėms per vietos organizacijas.

    Gyventojai gali rinktis mėsos ir žuvies konservus, aliejų, makaronus, kruopas, miltus, cukrų ir kitus kasdieniam maistui ruošti reikalingus produktus. „Maisto bankas“ pabrėžia, kad svarbi bet kokia pagalba, tačiau galintiems pasirinkti rekomenduojama prioritetą teikti aliejui ir konservams.

    Praėjusios akcijos metu buvo paaukota 316 426 vienetai ilgiau galiojančių maisto produktų. Jie pasiekė žmones per 231 nevyriausybinę organizaciją ir „Maisto banko“ pagalbos tinklą, o organizatoriai tikisi, kad šį kartą parama bus ne mažesnė.

    Negalintys atvykti į parduotuves taip pat gali prisidėti skirdami piniginę auką telefonu: numeriu 1343 galima paaukoti 5 eurus, numeriu 1413 galima paaukoti 10 eurų.

  • Caritas dalija 20 000 Dosnumo krepšelių: prašo maisto aukų, nes brangsta šildymas

    Caritas dalija 20 000 Dosnumo krepšelių: prašo maisto aukų, nes brangsta šildymas

    Lietuvos Caritas pradeda iniciatyvą Dosnumo krepšelis ir kviečia gyventojus bei kolektyvus prisidėti ilgo galiojimo maisto produktais. Organizacija paruošė 20 000 krepšelių, kuriuos galima pildyti įmonėse, įstaigose, bendruomenėse, šeimose ar individualiai.

    Pripildytus krepšelius Caritas savanoriai perduos vienišiems senjorams, ligą ar negalią patiriantiems žmonėms, taip pat šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais. Pasak organizacijos, šaltuoju sezonu pagalbos poreikis ypač išauga, nes padidėja išlaidos šildymui ir būtiniausioms prekėms.

    „Kylant pragyvenimo lygiui, alkstančių nemažėja. Akivaizdu, kad be pagalbos vieni kitiems neišsiversime: infliacija ir prognozuojamos dar didesnės šildymo kainos kelia iššūkių net dirbančioms šeimoms“, – sako Lietuvos Carito generalinė sekretorė Milita Žičkutė-Lindžienė.

    Caritas ragina aukoti ilgo galiojimo produktus, kuriuos patogu sandėliuoti ir saugiai pristatyti: konservus, aliejų, kruopas, miltus, makaronus, cukrų, kavą, arbatą, taip pat saldumynus. Organizacija pabrėžia, kad prieš šventes net ir nedidelė parama gali tapti apčiuopiama pagalba žmonėms, kurių biudžetas įtemptas.

    Pasak Carito savanorių, iniciatyva svarbi ne tik dėl maisto, bet ir dėl žmogiško ryšio. Šaltuoju metu dažniau išryškėja ir kitos problemos, pavyzdžiui, netinkama avalynė, šiltesnių drabužių trūkumas, socialinė atskirtis, o apsilankymas ir pokalbis neretai tampa ne mažiau reikšmingas nei pati parama.

    Caritas atkreipia dėmesį, kad skurdas ir maisto nepriteklius dažnai paliečia ne vien bedarbius ar vienišus senjorus. Augančios būsto išlaidos, energijos kainų svyravimai ir bendras pragyvenimo brangimas vis dažniau spaudžia ir dirbančias šeimas, ypač auginančias vaikus ar gyvenančias regionuose.

    Iniciatyva vykdoma iki Kalėdų, o prisidėti galima perduodant pripildytus krepšelius per Carito savanorius ir padalinius. Organizacija taip pat primena, kad aukos ir savanorystė leidžia pagalbą pasiekti greičiau, kai žmonėms jos labiausiai reikia.

  • Savanorystė kaip karjeros turbo: įgūdžiai, kurie krizių metu gelbsti, o darbe kelia vertę

    Kas sieja verslo sprendimus ir pasirengimą krizėms? Abiem atvejais tenka veikti tada, kai trūksta informacijos, keičiasi aplinkybės, o atsakomybė gula ant kelių žmonių pečių. Lietuvos Raudonasis Kryžius sako, kad savanorystė tokiose situacijose tampa praktine kompetencijų mokykla.

    Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai dažnai atsiduria aplinkoje, kur svarbiausia aiški komunikacija, greita koordinacija ir gebėjimas išlikti ramiam. Šie įgūdžiai vis dažniau vertinami ir darbdavių, ypač įmonėse, kurios stiprina veiklos tęstinumo planus ir rizikų valdymą.

    Kaip savanorystė augina lyderystę

    „Nordec“ verslo vadovas Audrius Bukauskas Lietuvos Raudonajame Kryžiuje savanoriauja nuo karo Ukrainoje pradžios. Iš pradžių jis prisidėjo padėdamas pabėgėlių centre Vilniuje, vėliau įsitraukė į pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų komandą.

    Jo teigimu, projektų ir rizikų valdymo patirtis, sukaupta profesinėje veikloje, savanorystėje praverčia kasdien. Kartu realios situacijos, kuriose sprendimai turi būti priimami greitai, dar labiau sustiprina gebėjimą veikti neapibrėžtumo sąlygomis.

    „Versle nuolat planuojame rizikas, ruošiame planą A, B ir kitus scenarijus. Labai panaši logika veikia ir savanorystėje: reikia planuoti, aiškiai perduoti informaciją ir greitai priimti sprendimus, kai ne viską gali numatyti iš anksto“, – sakė A. Bukauskas.

    „Telia Lietuva“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė savanoriauja ketverius metus, o pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų veiklose dalyvauja daugiau nei dvejus. Ji pabrėžia, kad savanorystė leidžia profesines žinias patikrinti realiose, nenuspėjamose situacijose.

    Pasak J. Markeliūnės, savanorystė ypač augina vidinį užtikrintumą ir drąsą veikti, kai kiti aplinkiniai sustingsta. Tokia patirtis dažnai virsta praktiniu lyderystės įgūdžiu, kuris darbe pasireiškia iniciatyva, sprendimų priėmimu ir atsakomybe.

    „Atsidūrusi eismo įvykio vietoje supratau, kad man suveikė aiškus veiksmų algoritmas. Pradėjau teikti nukentėjusiesiems pirmąją psichologinę pagalbą, kol atvyko medikai“, – sakė J. Markeliūnė.

    Nauda grįžta į organizaciją

    Darbo aplinkoje netikėtų situacijų taip pat netrūksta: sutrikus tiekimo grandinei, kilus reputacinei krizei ar įvykus incidentui, svarbiausia tampa greitas reagavimas ir komandinis darbas. Todėl darbuotojai, gebantys išlikti efektyvūs spaudimo sąlygomis, organizacijose dažnai laikomi stipriais pokyčių dalyviais.

    J. Markeliūnės teigimu, savanorystė ugdo ne tik praktinius įgūdžius, bet ir atsakomybės jausmą, pilietiškumą bei bendruomeniškumą. Tokios savybės kuria papildomą vertę komandose, nes padeda išlaikyti pasitikėjimą, tarpusavio pagalbą ir aiškią komunikaciją.

    A. Bukauskas sako, kad įmonėms savanorystė gali tapti darbuotojų augimo erdve, o ne vien socialinės atsakomybės simboliu. Jo vertinimu, tokia patirtis stiprina lyderystę, problemų sprendimą ir gebėjimą dirbti su skirtingais žmonėmis.

    Verslo vaidmuo ruošiantis krizėms

    Prisidėti prie geresnio pasirengimo krizėms verslas gali keliais būdais: organizuodamas mokymus, dalydamasis ekspertinėmis žiniomis, sudarydamas sąlygas savanoriauti ar remdamas bendruomenių iniciatyvas. Vis dažniau dėmesys krypsta į praktinius mokymus, kurie padeda darbuotojams žinoti, ką daryti pirmosiomis incidento minutėmis.

    J. Markeliūnė pasakoja, kad „Telia Lietuva“ reguliariai vykdo pirmosios pagalbos mokymus ir rengia vadinamąsias stalo pratybas, kai komandos modeliuoja krizes ir tikrina sprendimų grandines. Nuo šių metų rugsėjo darbuotojams krašto gynybai skirtoms savanoriškoms veikloms bus galima skirti iki keturių apmokamų savanorystės dienų per metus.

    Kitoms savanoriškoms veikloms įmonėje išlieka galimybė skirti vieną apmokamą savanorystės dieną per metus. Tokie sprendimai, anot pašnekovų, padeda savanorystę paversti nuoseklia, o ne atsitiktine veikla.

    „Kiekviena įmonė turėtų įsivertinti, kas nutiktų, jei ją ištiktų krizė. Reikia turėti kelis veiklos tęstinumo scenarijus ir reguliariai juos pasitikrinti praktiškai“, – sakė J. Markeliūnė.

    Pašnekovai pabrėžia, kad pasirengęs darbuotojas yra pasirengusios šeimos ir bendruomenės dalis, nes įgūdžiai išlieka ir už darbo ribų. Tai ypač svarbu ekstremaliųjų situacijų metu, kai pirmosios minutės dažnai nulemia, kaip greitai bus suteikta pagalba.

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teigimu, organizacijoje šiuo metu yra 286 aktyvūs pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai, o daugiau nei 300 yra rezerve. Organizacijos tikslas šiemet suburti bent 500 aktyvių savanorių, kurie prireikus galėtų padėti visoje Lietuvoje.

    Tarptautinis Raudonasis Kryžius Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir kartu su Raudonojo Pusmėnulio judėjimu dirba 191 valstybėje. Organizacija nurodo, kad pasaulyje vienija daugiau nei 97 mln. savanorių, o misija išlieka ta pati: padėti per krizes, nelaimes ir remti pažeidžiamiausius.