CP v2

Tag: Savanorystė

  • Lavoriškių gimnazijoje pristatytos jaunimo programos: kas keičiasi vasaros užimtume ir savanorystėje

    Lavoriškių gimnazijoje pristatytos jaunimo programos: kas keičiasi vasaros užimtume ir savanorystėje

    Gegužės 12 dieną Lavoriškių gimnazijoje su mokiniais susitiko Vilniaus rajono jaunimo reikalų tarybos atstovai. Į gimnaziją atvyko savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernest Stelmach ir Jaunimo reikalų tarybos narė Justyna Belunska.

    Susitikimo metu mokiniams pristatytos savivaldybėje vykdomos jaunimo programos ir pagrindiniai keliai, kaip įsitraukti į veiklas už mokyklos ribų. Aptarta, kokias naudas suteikia aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime ir kaip tokia patirtis praverčia renkantis ateities studijas ar darbą.

    Vasaros užimtumas: kur ieškoti galimybių?

    Daugiausia dėmesio sulaukė vasaros užimtumo programa, kuri mokiniams dažnai tampa pirmu žingsniu į darbo rinką. Susitikime paaiškintos dalyvavimo sąlygos, kaip paprastai vyksta registracija ir kokių įsipareigojimų tikimasi iš jaunų žmonių.

    Akcentuota, kad vasaros užimtumo veiklos padeda ne tik užsidirbti, bet ir ugdyti darbo įpročius, atsakomybę bei bendravimo įgūdžius. Taip pat priminta, kad tokios patirtys vėliau gali tapti svarbiu pranašumu, kai tenka konkuruoti dėl praktikos vietos ar pirmojo darbo.

    Savanorystė ir Jaunimo savanoriška tarnyba

    Kita svarbi susitikimo tema buvo Jaunimo savanoriška tarnyba ir savanorystės nauda. Moksleiviams pristatyta, kaip savanorystė padeda kaupti patirtį, ugdyti lyderystę, planavimo įgūdžius ir geriau suprasti, kokia veikla labiausiai tinka.

    Taip pat aptarta, kad savanorystė neretai tampa realiu karjeros orientavimo įrankiu, nes leidžia išbandyti skirtingas sritis dar prieš renkantis studijų kryptį. Mokiniams priminta, kad savanorystė vertinama ir atrankose, kai svarbi motyvacija, iniciatyva ir gebėjimas dirbti su žmonėmis.

    Susitikimo pabaigoje jaunimo reikalų koordinatorius padėkojo gimnazijos bendruomenei už priėmimą ir aktyvų įsitraukimą. Jis pabrėžė, kad tokie pokalbiai padeda jaunimui aiškiau pamatyti, kokios galimybės yra šalia, ir drąsiau jomis pasinaudoti.

    „Džiugu matyti tokį aktyvų įsitraukimą ir prasmingą diskusiją apie jaunimui skirtas galimybes Vilniaus rajone. Taip pat džiugu matyti jaunus žmones, kurie domisi savo ateitimi, savanoryste bei aktyvia veikla bendruomenėje. Tikiuosi, kad pristatytos programos paskatins dar daugiau jaunimo drąsiai įsitraukti, tobulėti ir išnaudoti jiems suteikiamas galimybes“, – sakė E. Stelmach.

  • Jaunimo laisvalaikio centras atšventė 18-metį: „raudonasis kilimas“ ir nauji planai jaunimui

    Gegužės 8 dieną Jaunimo laisvalaikio centras (JLC) paminėjo 18-ąjį gimtadienį, pasirinkęs pilnametystę simbolizuojančią šventės temą „Raudonasis kilimas: į suaugusių pasaulį“. Organizatorių teigimu, idėja skirta parodyti, kad kiekvienas į centrą užsukantis jaunuolis yra vertas dėmesio, saugios erdvės ir galimybės atsiskleisti.

    Renginį pradėjusi JLC direktorė Daiva Pranskevičienė subūrė centro bendruomenę bendrai nuotraukai, o į šventę susirinko ir svečiai iš kitų miestų bei jaunimo organizacijų. Anot centro atstovų, toks dėmesys dar kartą patvirtino, kad JLC per 18 metų tapo ne tik laisvalaikio vieta, bet ir nuoseklaus jaunimo ugdymo, savanorystės bei bendrystės erdve.

    Scena, kūryba ir bendruomenė

    Šventinėje programoje pasirodė su centru siejami atlikėjai ir grupės, o koncertinė dalis tapo proga prisiminti, kiek daug jaunų žmonių per šiuos metus išbandė save muzikoje, scenoje ir viešame kalbėjime. Renginio metu pabrėžta, kad tokios patirtys jaunimui dažnai tampa pirmuoju žingsniu į platesnes kūrybines ar profesines veiklas.

    Lygiagrečiai koncertams vyko veiklos, skirtos įtraukti dalyvius ne tik kaip žiūrovus, bet ir kaip kūrėjus. Lauko erdvėje buvo kuriamas graffiti piešinys, o viduje veikė improvizuotos pramogų ir reportažų zonos, kur jaunimas galėjo išbandyti komunikaciją, interviu bei įvaizdžio sprendimus.

    Kodėl tokios erdvės svarbios?

    Jaunimo centrų vaidmuo pastaraisiais metais vis dažniau siejamas ne vien su laisvalaikiu, bet ir su prevencija bei įtrauktimi. Neformalus ugdymas, savanorystė, komandinis darbas ir galimybė saugiai leisti laiką po pamokų ar darbo laikomi veiksniais, padedančiais stiprinti jauno žmogaus socialinius įgūdžius ir ryšį su bendruomene.

    JLC atstovai akcentuoja, kad pilnametystė šiuo atveju yra ne tik sukaktis, bet ir įsipareigojimas atsinaujinti: girdėti jaunimo poreikius, kurti patrauklias veiklas ir telkti partnerius. Pasak organizatorių, po šventės centro komanda planuoja tęsti renginių ir užsiėmimų kryptį, kurioje derinamos kūrybinės iniciatyvos, jaunimo įgalinimas ir bendruomeniniai projektai.

    Vakarą užbaigė diskoteka, o renginio dalyviai buvo kviečiami ir toliau aktyviai įsitraukti į JLC veiklas. Centro bendruomenė sako, kad 18 metų sukaktis jiems yra ne finišas, o startas naujam etapui, kuriame svarbiausia išlieka jaunų žmonių iniciatyvos, saugumas ir galimybė augti.

  • Anykščių savivaldybė skelbia kvietimą jaunimo projektams: paraiškos iki 2026 metų birželio 5 dienos

    Anykščių savivaldybė skelbia kvietimą jaunimo projektams: paraiškos iki 2026 metų birželio 5 dienos

    Anykščių rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas jaunimo užimtumo skatinimo projektams finansuoti. Dokumentus galima pateikti iki 2026 metų birželio 5 dienos 23 valandos 59 minutės imtinai.

    Projektų veiklas planuojama pradėti vykdyti nuo 2026 metų liepos mėnesio. Savivaldybė taip pat nurodo, kad veikloms, kurios startuotų nuo 2026 metų spalio mėnesio, atskiras kvietimas bus skelbiamas 2026 metų rugpjūčio mėnesį.

    Kam skirtas konkursas?

    Konkursu siekiama atrinkti ir finansuoti iniciatyvas, skirtas Anykščių miesto bei rajono jaunimui. Pagrindinis akcentas – didesnis jaunų žmonių įsitraukimas į visuomeninę ir savanorišką veiklą bei socialinių įgūdžių stiprinimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad remiami projektai turėtų prisidėti prie jaunimo saviraiškos skatinimo ir suteikti praktinių galimybių įgyti patirties. Tokie konkursai dažnai tampa startu vietos iniciatyvoms, kurios vėliau perauga į ilgalaikes bendruomenines veiklas.

    Prioritetinės veiklų kryptys

    Šio kvietimo rėmuose numatomos kelios prioritetinės sritys, tarp jų – jaunimo emocinės sveikatos stiprinimas ir jaunimo politikos žinomumo didinimas. Taip pat laukiamos iniciatyvos, kurios įgalina jaunus žmones spręsti jiems aktualias problemas ir didina jų užimtumą.

    Finansavimas numatytas ir projektams, skatinantiems jaunimo iniciatyvumą bei savanorišką veiklą Anykščių mieste ar rajone. Atskirai įvardijama ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija, kuri išlieka viena svarbiausių su jaunimu susijusių visuomenės sveikatos krypčių.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiškos priimamos elektroniniu būdu, pateikiant dokumentus viename pdf faile. Juos galima siųsti el. paštu inga.beresneviciute@anyksciai.lt arba teikti per e. pristatymo sistemą, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais.

    Jei paraiška teikiama per Elektroninius valdžios vartus, savivaldybė prašo papildomai el. paštu informuoti jaunimo reikalų koordinatorę, kad dokumentai buvo pateikti per sistemą. Su paraiškų teikimu susijusiais klausimais darbo dienomis konsultuoja jaunimo reikalų koordinatorė Inga Beresnevičiūtė telefonu (0 381) 580 81.

    Rengiant paraišką rekomenduojama vadovautis Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2024 metų kovo 1 dieną sprendimu Nr. 1-TS-41 patvirtintu jaunimo užimtumo skatinimo projektų finansavimo tvarkos aprašu. Jame numatyti reikalavimai pareiškėjams, vertinimo principai ir kitos svarbios sąlygos.

  • Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Forumas Seime Pasaulinę NVO dieną

    Vasario 27 dieną, minint Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną, Seimo rūmuose surengtas forumas Nevyriausybinės organizacijos ir valstybė: kur esame ir kur norime eiti. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti NVO ir valstybės partnerystę bei užtikrinti, kad bendradarbiavimas būtų nuoseklus.

    Renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės atstovės: vicemerė Aušra Zongailienė, VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkė Viktorija Ūselienė ir Lumpėnų kaimo bendruomenės bei Pagėgių savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Jūratė Mažutienė. Savivaldybės atstovės pabrėžė, kad regionams svarbu turėti tiesioginį balsą nacionaliniuose sprendimuose.

    Kodėl NVO laikomos strateginiu partneriu

    Forume akcentuota, kad nevyriausybinės organizacijos prisideda prie socialinių paslaugų, švietimo, kultūros, jaunimo, sveikatos, aplinkosaugos ir bendruomenių telkimo. Kai visuomenė susiduria su krizėmis, NVO dažnai greičiau pasiekia pažeidžiamas grupes ir gali lanksčiau reaguoti vietoje.

    Valstybės institucijoms NVO svarbios ir kaip grįžtamojo ryšio kanalas, padedantis įvertinti, ar priemonės veikia realiomis sąlygomis. Tuo pat metu pačioms organizacijoms aktualu, kad partnerystė neapsiribotų vienkartiniais projektais, o remtųsi ilgalaikiu planavimu.

    Ko NVO prašo, o ką žada valstybė

    Diskusijose išryškėjo keli praktiniai klausimai, su kuriais NVO dažniausiai susiduria: nenuspėjamas finansavimas, didelė administracinė našta ir nevienoda savivaldybių praktika. Dalis organizacijų siekia aiškesnių taisyklių, kad jų teikiamos paslaugos ir veiklos būtų vertinamos pagal poveikį, o ne tik pagal ataskaitų apimtį.

    Renginyje pabrėžta, kad tvirta valstybės ir NVO partnerystė reikalinga ne tik paslaugų teikimui, bet ir pilietinei visuomenei stiprinti. Aktyvios bendruomenės, savanoriškos iniciatyvos ir vietos organizacijos dažnai tampa pagrindu, nuo kurio prasideda ilgalaikiai pokyčiai regionuose.

    Pagėgių savivaldybės atstovės akcentavo, kad bendruomeniškumas auga tada, kai iniciatyvūs žmonės turi erdvės veikti, o institucijos mato NVO kaip lygiavertį partnerį. Pasak jų, tokie forumai padeda suderinti lūkesčius ir išgryninti bendrus tikslus.

  • Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena: 15 miestų kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį atspalvį: gyventojai kviečiami ne tik prisiminti humanitarinio judėjimo principus, bet ir stiprinti pasirengimą krizėms.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes šią dieną pažymėti veiksmais ir kartu su bendruomenėmis dalyvauti nemokamose civilinės saugos ekskursijose, kurios organizuojamos 15-oje šalies miestų ir rajonų.

    Ką duoda civilinės saugos ekskursijos?

    Tokiose ekskursijose gyventojai praktiškai susipažįsta su civilinės saugos infrastruktūra ir gauna aiškesnius atsakymus, ką daryti ekstremaliosios situacijos metu. Tai padeda sumažinti informacinę sumaištį, kuri krizėse dažnai tampa papildomu rizikos veiksniu.

    Ekskursijų metu aiškinama, kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip veikia evakavimo punktai, ką reiškia perspėjimo signalai ir kokie pirmieji žingsniai svarbiausi išgirdus oficialius nurodymus.

    Taip pat aptariama, kokių atsargų verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl naudinga iš anksto susitarti dėl šeimos plano, jei ryšys sutriktų arba tektų skubiai keisti buvimo vietą.

    Kur vyks ekskursijos?

    Gegužės 8 dieną nemokamos civilinės saugos ekskursijos numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose.

    Elektrėnuose ekskursija planuojama gegužės 9 dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių įsitraukimas ir aiški komunikacija vietos kanalais gali lemti didesnį gyventojų aktyvumą ir geresnį bendruomenės pasirengimą.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems. Todėl kviečiame savivaldybes ir bendruomenes jungtis prie civilinės saugos ekskursijų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną gimė Henry Dunant, laikomas Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininku. 1859 metais po Solferino mūšio jis inicijavo pagalbą sužeistiesiems, nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje šie kovojo.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo svarbiu atspirties tašku tarptautinei humanitarinei teisei ir civilių bei sužeistųjų apsaugai ginkluotuose konfliktuose.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Šiandien ji, remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo ir kitais judėjimo principais, telkia savanorius ir padeda bendruomenėms stiprinti praktinius įgūdžius, kurie praverčia nelaimių ir krizių metu.

  • Socialinė-pilietinė veikla už mokyklos ribų: atnaujintas patikimų organizacijų sąrašas moksleiviams

    Socialinė-pilietinė veikla už mokyklos ribų: atnaujintas patikimų organizacijų sąrašas moksleiviams

    Socialinė-pilietinė veikla yra ugdymo dalis, kurią mokiniai atlieka laisvu nuo pamokų metu. Ji pasirenkama atsižvelgiant į prasmingumą, asmeninį tobulėjimą, socialinį teisingumą ir aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

    Savivaldybės ir mokyklos vis dažniau skatina šias veiklas vykdyti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, viešosiomis įstaigomis ar bendruomenių iniciatyvomis. Toks modelis leidžia mokiniams patirti realias situacijas ir aiškiau suprasti, kaip veikia pagalbos, savanorystės ir pilietinio įsitraukimo mechanizmai.

    Praktikoje socialinė-pilietinė veikla gali apimti pagalbą jautrioms visuomenės grupėms, tokioms kaip senjorai, vaikai ar asmenys su negalia. Taip pat dažnos veiklos yra prisidėjimas prie renginių organizavimo, dalyvių registracijos, renginių viešinimo, socialinių akcijų ir projektų įgyvendinimo, aplinkos tvarkymo bei bendruomeninių iniciatyvų koordinavimo.

    Atnaujintas organizacijų sąrašas

    Kad mokiniams būtų paprasčiau rasti tinkamas ir patikimas vietas veiklai atlikti, patikslintas ir papildytas organizacijų sąrašas, dažnai vadinamas socialinių-pilietinių veiklų meniu. Šis sąrašas padeda greičiau pasirinkti veiklą pagal interesus, laiką, vietą ir norimus ugdyti gebėjimus.

    Toks informacijos suvienodinimas svarbus ir mokykloms, nes mažina riziką, kad mokiniai rinksis neaiškios veiklos ar nepakankamai apibrėžtas veiklas. Aiškūs kontaktai, veiklų aprašymai ir atsakomybės ribos palengvina tiek veiklos suderinimą, tiek pasiekimų fiksavimą.

    Ką ugdo socialinė-pilietinė veikla?

    Pagrindinis socialinės-pilietinės veiklos tikslas yra skatinti mokinius aktyviu dalyvavimu prisidėti sprendžiant aktualias socialines problemas. Kartu ugdomos pilietiškumo, socialinė ir emocinė kompetencijos, taip pat atsakomybės jausmas ir sveikos gyvensenos nuostatos.

    Ne mažiau svarbu, kad mokiniai mokytųsi reflektuoti patirtį: įsivertinti savo sprendimų pagrįstumą, pastebėti, kokią pridėtinę vertę jų veikla suteikė jiems patiems ir bendruomenei. Šis gebėjimas ypač praverčia planuojant tolesnį mokymosi kelią, renkantis savanorystės kryptį ar net būsimą profesiją.

    Kodėl verta išeiti už mokyklos ribų?

    Veiklos už mokyklos ribų dažnai padeda mokiniams išeiti iš įprastos aplinkos ir praplėsti akiratį. Įsitraukimas į realius bendruomenės procesus suteikia progą užmegzti naujų pažinčių, geriau pažinti vietos organizacijas ir pamatyti, kaip sprendžiamos kasdienės socialinės problemos.

    Kad socialinė-pilietinė veikla būtų sklandi, svarbu ją iš anksto suderinti su mokyklos kuruojančiu asmeniu. Taip aiškiai susitariama dėl veiklos turinio, trukmės, atsakomybių ir to, kaip bus fiksuojami rezultatai.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Lietuvos Raudonasis Kryžius Kėdainiuose rengia civilinės saugos ekskursiją: ką išmoksite per valandą

    Lietuvos Raudonasis Kryžius Kėdainiuose rengia civilinės saugos ekskursiją: ką išmoksite per valandą

    Gegužės 8 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena. Šia proga Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus į nemokamą civilinės saugos ekskursiją Kėdainiuose, kurios tikslas – praktiškai ir aiškiai aptarti, kaip elgtis krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

    Organizacija pabrėžia, kad pasirengimas krizėms šiandien tampa kasdieniu įgūdžiu, o ne išimtine tema. Dažnėjant ekstremaliems orų reiškiniams, sutrikus ryšiui ar elektrai, kilus evakuacijos ar kitokio reagavimo poreikiui, daugiausia lemia ne vien institucijų veiksmai, bet ir tai, kiek pasiruošusi yra kiekviena šeima.

    Ekskursijos turinį ves Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai, dirbantys bendruomenėse ir padedantys žmonėms stiprinti civilinės saugos įgūdžius. Dalyviams numatoma pateikti pagrindinius žingsnius, kaip susiplanuoti veiksmus namuose, ką pasiruošti pirmosioms valandoms ir kaip priimti sprendimus, kai informacijos trūksta arba ji prieštaringa.

    Tokio formato susitikimai skirti ne tik teorijai, bet ir praktiniams klausimams, su kuriais žmonės susiduria realiose situacijose: kaip susitarti dėl šeimos ryšio plano, kur susitikti, jei neveikia telefonai, kokius daiktus verta turėti išvykimo krepšyje ir kaip pasirūpinti vaikais, senjorais ar augintiniais. Organizatoriai akcentuoja, kad pasirengimas neturi būti sudėtingas ar brangus – svarbiausia yra aiškus planas ir keli baziniai sprendimai.

    Renginys Kėdainiuose vyks 2026 metų gegužės 8 dieną 15 valandą Lietuvos sporto universiteto Kėdainių Aušros progimnazijoje. Organizatoriai nurodo, kad būtina išankstinė registracija, nes vietų skaičius gali būti ribotas.

    „Kviečiame susiburti ir stiprinti pasirengimą veikti krizės metu – žinios ir paprasti įgūdžiai gali padėti išvengti chaoso, kai situacija pasikeičia netikėtai“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai.

  • Atverta registracija į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio vietas: svarbiausi terminai

    Atverta registracija į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio vietas: svarbiausi terminai

    Jaunimo reikalų agentūra pradėjo registraciją į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio programos vietas. Programa skirta 14–29 metų jaunuoliams, norintiems įgyti praktinės patirties, stiprinti kompetencijas ir prasmingai įsitraukti į bendruomenės veiklas.

    Jaunimo savanoriška tarnyba yra intensyvi šešių mėnesių savanorystės programa, kurioje dalyviai vidutiniškai savanoriauja po 40 valandų per mėnesį. Savanorystė atliekama akredituotose savanorius priimančiose organizacijose, o dalyviai taip pat reguliariai susitinka su koordinuojančios organizacijos paskirtu mentoriumi.

    Registracijos terminai ir atranka

    Registracija vyksta nuo gegužės 4 dienos iki birželio 4 dienos 23.59 valandos ir yra atvira visų savivaldybių jaunimui. Vietų skaičius ribotas, todėl kvietimai dalyvauti paprastai siunčiami atsižvelgiant į registracijos datą ir laiką.

    Organizatoriai nurodo, kad su užsiregistravusiais kandidatais dažniausiai susisiekiama vidutiniškai per dvi savaites po registracijos pabaigos. Atrankos metu kandidatams gali būti pateikiami patikslinantys klausimai dėl motyvacijos, galimų veiklų ar tinkamiausios vietos savanorystei.

    Ką suteikia Jaunimo savanoriška tarnyba?

    Dalyviai programoje mokosi planuoti tikslus, reflektuoti patirtį, įveikti iššūkius ir kryptingai ugdyti asmenines bei socialines kompetencijas. Mentoriaus susitikimai padeda įsivardinti stipriąsias puses, aptarti praktines situacijas organizacijoje ir susidėlioti tolesnius žingsnius.

    Programa ypač aktuali jaunuoliams, kurie nori išbandyti skirtingas veiklos sritis, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir susikurti aiškesnį karjeros ar mokymosi krypties vaizdą. Savanorystės patirtis dažnai vertinama ir stojant, ir ieškant pirmojo darbo, nes parodo iniciatyvumą bei atsakomybę.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Kilus klausimams rekomenduojama kreiptis į Jaunimo savanoriškos tarnybos koordinuojančias organizacijas arba rašyti el. paštu jst@jra.lt. Taip pat galima pasitikrinti organizacijų, kuriose galima savanoriauti, sąrašą ir aktualius dažniausiai užduodamus klausimus.

    Pakruojo rajono savivaldybėje programą koordinuoja akredituota organizacija Asociacija „Švietimas visiems“. Dėl konsultacijų galima kreiptis į savanorystės mentorę Gertą Jasiūnienę.

  • Ignalinoje startuoja 24 mėnesių kartų bendrystės projektas: nemokamos veiklos senjorams ir šeimoms

    Ignalinoje startuoja 24 mėnesių kartų bendrystės projektas: nemokamos veiklos senjorams ir šeimoms

    Kas inicijuoja projektą Ignalinoje

    Ignalinoje pradedamas 24 mėnesius truksiantis projektas EIK, VEIK, SVEIK – kartų bendrystėje, kurį inicijuoja Ignalinos Kolpingo šeima. Iniciatyvos esmė – sutelkti skirtingo amžiaus žmones bendroms veikloms, kurios vienu metu stiprina ryšius ir skatina aktyvesnį, sveikesnį laisvalaikį.

    Projektas orientuotas į senjorus, šeimas ir paauglius, todėl veiklos suplanuotos taip, kad dalyviai galėtų įsitraukti pagal amžių, galimybes ir poreikius. Organizatoriai akcentuoja, kad bendras dalyvavimas padeda kurti tvaresnę bendruomenę ir mažinti vienišumo riziką.

    Tikslas ir kam tai aktualu

    Pagrindinis projekto tikslas – mažinti Ignalinos mieste gyvenančių senjorų, tėvų ir vaikų socialinę atskirtį, stiprinant emocinę ir fizinę sveikatą. Taip pat siekiama didinti žmonių įsitraukimą į bendruomeninį gyvenimą ir skatinti kartų dialogą per sveikatinimo bei sociokultūrines veiklas.

    Organizatorių teigimu, vietos bendruomenėje dalis senjorų gyvena vieni, o socialinę riziką patiriančioms šeimoms dažnai trūksta lengvai pasiekiamų, finansinės naštos nereikalaujančių užsiėmimų. Tokiose situacijose bendros veiklos ir savanorystė tampa praktiniu būdu stiprinti socialinius ryšius bei emocinį saugumą.

    Kokios veiklos planuojamos

    Per dvejus metus planuojama įtraukti ne mažiau kaip 80 dalyvių ir pasiūlyti įvairias, skirtingiems amžiaus tarpsniams pritaikytas veiklas. Numatyti savanorių mokymai, baseino užsiėmimai, važiavimai dviračiais, teminiai žygiai, vaikų stovykla ir suaugusiųjų sveikatinimo savaitgalis.

    Taip pat planuojami psichologo mokymai, skirti socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimui, bei savęs pažinimo seminarų ciklas paaugliams ir senjorams. Į programą įtrauktos ir edukacinės pažintinės išvykos į Druskininkus bei Šiaulius, kurios turėtų stiprinti bendrystę ir praplėsti dalyvių patirtis.

    Veiklų organizavime ir informacijos sklaidoje dalyvaus 6 savanoriai, o užsiėmimai planuojami mažesnėse, mišriose grupėse. Organizatoriai pabrėžia, kad visos veiklos bus nemokamos, taip didinant prieinamumą ir mažinant socialinės atskirties barjerus.

    Kas įgyvendina ir kaip finansuojama

    Projektą įgyvendina trys organizacijos: Ignalinos Kolpingo šeima, Ignalinos neįgaliųjų draugija ir sporto klubas „Vikingas“. Teigiama, kad partneriai turi patirties dirbant su socialinę atskirtį patiriančiomis grupėmis ir organizuojant bendruomenines veiklas.

    Numatomi rezultatai apima dažnesnį skirtingų kartų bendravimą, didesnį bendruomenės įsitraukimą, geresnę fizinę ir emocinę savijautą bei aktyvesnį senjorų dalyvavimą viešajame gyvenime. Taip pat tikimasi, kad veiklos paskatins tęstines iniciatyvas ir sustiprins savanorystės įgūdžius.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 87 545 eurus.

    „Kviečiame įsitraukti ir veikti kartu, kad Ignalinoje atsirastų daugiau progų susitikti, judėti, mokytis ir palaikyti vieniems kitus“, – teigiama projekto pristatyme.

  • Biržų rajone dar liko 6 000 eurų jaunimo veikloms: paraiškų laukia iki birželio 4 dienos

    Biržų rajone dar liko 6 000 eurų jaunimo veikloms: paraiškų laukia iki birželio 4 dienos

    Biržų rajono savivaldybė skelbia pakartotinį kvietimą jaunimo, su jaunimu dirbančioms organizacijoms ir neformalioms jaunimo grupėms teikti paraiškas veiklų finansavimui. Parama skiriama pagal Savivaldybės jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų ir neformalių jaunimo grupių veiklos rėmimo programą.

    2026 metais programai numatyta 10 000 eurų, tačiau dalis lėšų dar nepaskirstyta: likutis siekia 6 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad, priklausomai nuo poreikio, finansavimas gali būti papildytas.

    Paraiškas galima teikti iki 2026 metų birželio 4 dienos 16.00 valandos. Dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, užpildyti kompiuteriu ir pateikti PDF formatu.

    Kam skiriamas finansavimas?

    Šiuo kvietimu siekiama stiprinti jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklą, didinti jaunų žmonių įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą ir skatinti jų užimtumą. Savivaldybės programose tokie kvietimai dažniausiai orientuoti į konkrečius, aiškiai pamatuojamus rezultatus vietos bendruomenėje.

    Numatoma remti iniciatyvas, kurios padeda jaunimui įgyti daugiau kompetencijų, skatina savanorystę ir pilietinį aktyvumą. Taip pat akcentuojamas inovatyvių idėjų bei lyderystės ugdymas, kas pastaraisiais metais savivaldybių jaunimo politikoje tampa vis dažnesniu prioritetu.

    Kokios sritys laikomos prioritetinėmis?

    Paraiškose išskiriamos kelios prioritetinės kryptys: tvarumo skatinimas, verslumo ir finansinio raštingumo didinimas, pilietiškumo stiprinimas. Taip pat dėmesys skiriamas emocinei ir psichinei sveikatai bei mažiau galimybių turinčių jaunuolių įtraukimui.

    Be to, numatyta jaunimo lyderystės ugdymo kryptis ir jaunuolių švietimas lyčių lygybės bei lygių galimybių temomis. Savivaldybė pabrėžia, kad vienas projektas gali apimti kelis prioritetus, todėl pareiškėjai gali planuoti veiklas kompleksiškai.

    Kiek galima gauti ir kaip teikti?

    Jaunimo ar su jaunimu dirbančios organizacijos vienam projektui gali prašyti iki 2 000 eurų. Neformali jaunimo grupė gali pretenduoti į iki 400 eurų finansavimą.

    Kiekvienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką. Ji turi būti pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens, o jei pareiškėjas naudoja antspaudą ar elektroninį parašą, dokumentai turi būti patvirtinti atitinkamai.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu paštu, o registravimas patvirtinamas pareiškėjo nurodytu el. paštu. Dėl paraiškų rengimo ir pateikimo konsultuoja Biržų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Vesta Strelcova.