CP v2

Tag: Savanorystė

  • Kalvarija renka metų jaunimą: prasidėjo balsavimas už aktyviausius ir kūrybiškiausius krašto žmones

    Kalvarijos savivaldybės administracija kartu su Kalvarijos savivaldybės jaunimo reikalų taryba pradėjo jaunimo apdovanojimus, skirtus pastebėti ir įvertinti labiausiai bendruomenėje išsiskiriančius jaunus žmones. Iniciatyva siekiama viešai padėkoti už veiklumą, idėjas ir darbą, kuris kuria pokyčius Kalvarijos krašte.

    Organizatoriai kviečia gyventojus siūlyti kandidatus, kurie, jų nuomone, verti pripažinimo už iniciatyvumą, pasiekimus ar nuoseklų indėlį į vietos gyvenimą. Tokie apdovanojimai dažnai tampa paskata jaunimui imtis naujų projektų ir į veiklas įtraukti daugiau bendraminčių.

    Renkant nominantus, svarbus ne tik matomas rezultatas, bet ir kasdienis darbas: savanorystė, pagalba bendruomenei, kūrybinės iniciatyvos, renginių organizavimas ar atstovavimas kraštui įvairiose veiklose. Savivaldybės pabrėžia, kad viešas įvertinimas padeda stiprinti pasitikėjimą jaunimo idėjomis ir jų vaidmeniu sprendžiant vietos problemas.

    Balsavimas už kandidatus vyksta iki gegužės 31 dieną. Pasibaigus balsavimui, savivaldybė ir jaunimo reikalų taryba skelbs tolesnę informaciją apie apdovanojimų eigą ir rezultatus.

  • Trečiojo amžiaus universitetas VDU: konferencijoje senjorai dalijosi idėjomis, kaip ilgiau išlikti aktyviems

    Gegužės 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete surengta konferencija Trečiojo amžiaus universitetas: nuo idėjos iki šiandienos subūrė TAU bendruomenes, švietimo ekspertus ir aktyvius senjorus iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginyje aptarta, kaip kinta vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikiai ir kokių sprendimų reikia, kad mokymasis visą gyvenimą būtų prieinamas kuo platesniam ratui.

    Konferencijos dalyvius pasveikinusi Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė akcentavo bendruomeniškumo ir smalsumo svarbą brandžiame amžiuje. Pasak jos, TAU veikla padeda ne tik plėsti akiratį, bet ir kurti ryšius, kurie mažina vienišumo riziką ir stiprina emocinę savijautą.

    „Džiugu matyti aktyvią, kūrybišką ir bendruomenišką senjorų veiklą. Linkiu ir toliau išlikti smalsiems, atviriems ir nesustoti kurti bei bendrauti“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė

    Renginio pranešimuose daug dėmesio skirta ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybei: aptarta fizinio aktyvumo nauda, emocinės sveikatos stiprinimo būdai bei kasdieniai įpročiai, lemiantys geresnę savijautą. Specialistai pabrėžė, kad vyresniame amžiuje ypač svarbu derinti judėjimą, mitybos balansą, miegą ir prasmingą socialinį gyvenimą.

    Pastaraisiais metais Europoje vis ryškesnė kryptis akcentuoti sveiką senėjimą ir prevenciją, o ne vien ligų gydymą, todėl TAU tipo iniciatyvos vertinamos kaip praktinis būdas stiprinti žmonių įsitraukimą ir savarankiškumą. Konferencijoje taip pat kalbėta apie tai, kad mokymasis, kūrybinės veiklos ir nauji socialiniai vaidmenys padeda palaikyti pažintines funkcijas bei pasitikėjimą savimi.

    Diskusijos, kurios įkvepia veikti

    Senjorai aktyviai įsitraukė į temines diskusijas ir pristatė savo patirtis skirtinguose formatuose: Sveikatingumo receptai, Pilietiškumo laboratorija Aš galiu, Inovacijų dirbtuvės ir Laisvalaikio mozaika. Šiose erdvėse dalyviai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip organizuoja fizinio aktyvumo užsiėmimus, savanorystę, kultūrines iniciatyvas ir bendruomeninius projektus.

    Renginyje dalyvavę Kauno, Kauno rajono, Marijampolės, Panevėžio, Panevėžio rajono ir Raseinių TAU atstovai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda perimti veikiančius modelius ir drąsiau pradėti naujas veiklas savo miestuose. Konferencijos organizatoriai akcentavo, jog TAU stiprybė yra dalyvių motyvacija ir realus poveikis kasdieniam gyvenimui, kai mokymasis tampa ne pareiga, o bendruomenę vienijančia patirtimi.

    Konferencija VDU dar kartą priminė, kad mokytis ir kurti galima bet kuriame amžiuje, o aktyvus dalyvavimas bendruomenėje tiesiogiai siejasi su geresne gyvenimo kokybe. TAU bendruomenės tikisi, kad tokie renginiai ir toliau skatins savivaldybes investuoti į vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį, o senjorus įkvėps išlikti smalsiems ir fiziškai bei socialiai aktyviems.

  • Vilniaus rajonas atveria paramą jaunimo iniciatyvoms: paraiškos iki gegužės 29 dienos 15.59 val.

    Vilniaus rajonas atveria paramą jaunimo iniciatyvoms: paraiškos iki gegužės 29 dienos 15.59 val.

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė jaunimo užimtumo skatinimo projektų finansavimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas jaunimo organizacijas, su jaunimu dirbančias organizacijas bei neformalias jaunimo grupes. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 14 dienos iki 2026 metų gegužės 29 dienos 15.59 valandos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad finansavimas skirtas iniciatyvoms, kurios padeda jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, ugdyti socialinius įgūdžius, savanoriauti ir prasmingai leisti laisvalaikį. Taip pat laukiami projektai, stiprinantys emocinę sveikatą, asmenines kompetencijas, verslumą ir užimtumą.

    „Jauni žmonės kuria gyvybingą, šiuolaikišką ir bendruomenišką Vilniaus rajoną. Norime skatinti jų iniciatyvas, suteikti daugiau erdvės idėjoms, saviraiškai ir aktyviam dalyvavimui visuomeniniame gyvenime“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Kaip nurodo savivaldybė, pernai konkursui buvo pateiktos 8 paraiškos ir įgyvendinti 8 projektai, o jaunimo iniciatyvoms skirta daugiau kaip 19 000 eurų. Tai rodo augantį vietos bendruomenių ir organizacijų aktyvumą, o kartu ir poreikį turėti aiškias, lengvai pasiekiamas finansavimo priemones jaunimo idėjoms įgyvendinti.

    Kam skiriamas finansavimas

    Finansavimas orientuotas į Vilniaus rajono jaunimą ir veiklas, vykdomas savivaldybės teritorijoje. Prioritetas teikiamas projektams, kurie įtraukia ne mažiau kaip 5 mažiau galimybių turinčius jaunus žmones bei tiems, kurie turi papildomų finansavimo šaltinių.

    Taip pat akcentuojama prevencinė kryptis: palankiau vertinamos iniciatyvos, sprendžiančios jaunimui aktualias problemas ir prisidedančios prie psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos. Savivaldybė tikisi, kad tokie projektai stiprins kasdienius jaunuolių įgūdžius ir kurs saugesnę aplinką.

    Kiek galima gauti ir kas negalioja

    Vienam projektui galima prašyti nuo 300 eurų iki 3 000 eurų. Paraišką teikiantis pareiškėjas gali pateikti vieną paraišką ir joje pasirinkti ne daugiau kaip dvi finansuotinas veiklos sritis.

    Projektų veiklos ir rezultatai turi atitikti neformalaus darbo su jaunimu principus, o projektai turi būti skirti Vilniaus rajono jaunimui. Savivaldybė pažymi, kad sporto varžybos, kultūros ir meno, politiniai ar religiniai renginiai, taip pat akademinių ar profesinių žinių įgijimo renginiai gali būti tik priemonė tikslams pasiekti, bet negali tapti pagrindiniu projekto tikslu ar rezultatu.

    Paraiškos pateikimas ir kontaktai

    Paraiška ir privalomi dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, pasirašyti atsakingo asmens ir pateikti elektroniniu formatu vienu elektroniniu laišku. Visi dokumentai turi būti sujungti į vieną PDF failą.

    Dokumentai priimami tik vienu adresu: ernest.stelmach@vrsa.lt. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo, kad darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 valandos galima kreiptis tuo pačiu el. paštu arba telefonu +370 679 24 215.

  • Vilniaus rajono savivaldybėje Jaunimo darbuotojų diena: ko dar trūksta jaunimui ir ką žada savivalda

    Vilniaus rajono savivaldybėje Jaunimo darbuotojų diena: ko dar trūksta jaunimui ir ką žada savivalda

    Gegužės 14 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje surengtas Jaunimo darbuotojų dienai skirtas susitikimas, į kurį susirinko su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai. Renginyje aptarti per metus nuveikti darbai ir tai, kaip savivaldybė bei nevyriausybinis sektorius gali dar efektyviau veikti kartu.

    Susitikime akcentuota, kad Vilniaus rajone stiprėja bendradarbiavimas tarp savivaldos ir jaunimo organizacijų, o sprendimų paieška vis dažniau remiasi realiais jaunų žmonių poreikiais. Pasak savivaldybės, prioritetas išlieka jaunimo užimtumas, savirealizacija ir galimybės įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

    „Vilniaus rajono savivaldybė sparčiai keičiasi ir yra atvira institucija, kuriai rūpi jaunas žmogus, jo užimtumas, savirealizacija bei sėkminga ateitis, todėl siekiame išpildyti jaunimo lūkesčius ir pateisinti jo pasitikėjimą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta jauno žmogaus poreikių analizei: kokių veiklų ir erdvių rajone trūksta, kur jaunuoliai susiduria su didžiausiais iššūkiais, kaip pasiekti tuos, kurie į veiklas neįsitraukia. Dalyviai dalijosi sėkmės istorijomis ir įvardijo kryptis, kurios, jų vertinimu, galėtų sustiprinti jaunimo politikos poveikį kasdienybėje.

    Susitikime dalyvavo su jaunimu dirbančių įstaigų ir organizacijų atstovai, tarp jų VšĮ „Signum Inter“, VšĮ „Ne imti, bet duoti“, VšĮ „DUKU“ ir VšĮ „Vilnius Social Club“, taip pat Nemenčinės kultūros centras. Pabrėžta, kad būtent partnerystės modelis leidžia greičiau reaguoti į vietos poreikius ir kurti tęstines programas.

    Jaunimo darbuotojas yra pilnametis specialistas, dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu ir padedantis ugdyti socialines, asmenines bei pilietines kompetencijas individualiai ar grupėse. Šios profesijos matomumas Lietuvoje auga, o dienos minėjimas siejamas su pastangomis didinti pagarbą specialistams ir atkreipti dėmesį į jų indėlį į jaunų žmonių integraciją bei savarankiškumą.

    Renginio pabaigoje sutarta tęsti dialogą ir praktinį planavimą, kad savivaldybės sprendimai dėl jaunimo infrastruktūros ir paslaugų būtų kuo labiau paremti tuo, ko jaunimas iš tiesų tikisi. Savivaldybė taip pat pabrėžė išliekanti atvira iniciatyvoms, kurios kuria naujas galimybes jaunimui Vilniaus rajone.

  • Telšių rajone startuoja 2026 metų parama NVO: kam skiriama ir iki kada teikti paraiškas

    Skelbiamas kvietimas bendruomenėms

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas 2026 metų finansavimui pagal priemonę, skirtą stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Parama numatyta bendruomenių sutelktumui didinti, pasitikėjimui tarp gyventojų stiprinti ir vietos iniciatyvoms skatinti.

    Priemonė įgyvendinama pagal savivaldybėje patvirtintą aprašą, parengtą remiantis Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2026–2028 metų veiksmų plano 2.1.1 priemone. Savivaldybė pabrėžia, kad finansuojamos veiklos turi atitikti viešąjį interesą ir būti naudingos vietos gyventojams.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti Telšių rajone veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos, turinčios įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat gali kreiptis bendruomenines organizacijas vienijanti organizacija, jeigu ji atitinka tą patį reikalavimą.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką. Jei pateikiama daugiau, vertinama vėliausiai pateikta paraiška, nebent iki termino pabaigos nurodoma, kurią paraišką prašoma vertinti.

    Kokios veiklos finansuojamos ir kiek lėšų skiriama?

    Finansavimas gali būti skirtas veikloms, kurios ugdo pilietiškumą ir lyderystę, skatina savanorystę, gerina bendruomenių dialogą su vietos valdžia, stiprina medijų ir informacinį raštingumą bei atsparumą dezinformacijai. Taip pat tinkamos vaikų ir jaunimo užimtumo veiklos, edukacijos, sporto ir sveikatinimo iniciatyvos, bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimas.

    Paramos lėšomis gali būti remiamos ir aplinkos kokybę gerinančios iniciatyvos, socialinės pagalbos bei psichologinės gerovės stiprinimo veiklos, taip pat civilinės saugos ir gynybos organizavimas bendruomenėje. Įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą tam tikroms veikloms, jam gali būti skiriama ne daugiau kaip 30 proc. projektui numatytų valstybės biudžeto lėšų.

    Telšių rajono savivaldybei 2026 metais priemonei įgyvendinti skirta 31 694 eurai, o po administravimo išlaidų bendruomeninėms organizacijoms planuojama paskirstyti 31 378 eurus. Mažiausia vienam projektui galima skirti suma yra 500 eurų, didžiausia – 3 000 eurų.

    Kaip teikti paraišką ir iki kada?

    Paraiška pildoma lietuvių kalba pagal rekomenduojamą formą, pasirašoma vadovo arba įgalioto asmens ir pateikiama elektroniniu būdu. Savivaldybė nurodo, kad paraiška turi būti pildoma kompiuteriu, o pateikus dokumentus pareiškėjo iniciatyva jų taisyti ar pildyti papildomais dokumentais nebegalima.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų birželio 1 dienos 17.00 valandos. Projektų įgyvendinimo trukmė numatoma iki 2026 metų gruodžio 23 dienos, o veiklos turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje.

    Paraiškas vertins savivaldybės sudaryta vertinimo komisija, o atrinktiems pareiškėjams bus pasirašomos projektų įgyvendinimo sutartys. Vykdytojai turės atsiskaityti už lėšų panaudojimą ketvirčiais ir užtikrinti, kad išlaidos atitiktų rinkos kainas bei racionalaus lėšų naudojimo principą.

    Dėl konsultacijų pareiškėjai gali kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administracijos atsakingus specialistus Strateginio planavimo ir investicijų skyriuje bei Buhalterinės apskaitos skyriuje. Savivaldybė pabrėžia, kad konsultacijos teikiamos iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos.

  • Vilkaviškyje vieši garbės pilietis Heinrich Hollekamp: su meru aptarė socialinę partnerystę

    Vilkaviškyje vieši garbės pilietis Heinrich Hollekamp: su meru aptarė socialinę partnerystę

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė krašto garbės pilietis Heinrich Hollekamp. Kartu atvyko Raudonojo Kryžiaus bei Ahaus miesto atstovai iš Vokietijos.

    Svečius priėmė Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, tarybos posėdžių sekretorė Enrika Kartavičienė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyriaus savanoriai.

    Susitikime daugiausia dėmesio skirta bendradarbiavimui socialinėje srityje, savanorystės vaidmeniui ir bendruomeniškumo stiprinimui. Aptarta, kaip tarptautiniai ryšiai gali prisidėti prie pagalbos žmonėms organizavimo ir vietos iniciatyvų tęstinumo.

    Taip pat prisiminti ilgus metus trunkantys Vilkaviškio rajono ir Ahaus miesto bendruomenių ryšiai. Savivaldybės vadovai svečiams dėkojo už nuoseklų dėmesį kraštui, palaikymą ir prasmingas veiklas, kurios telkia žmones.

    Pasak savivaldybės atstovų, tokie vizitai primena, kad reali partnerystė remiasi ne vien oficialiais susitarimais, bet ir asmeniniais ryšiais, pasitikėjimu bei bendru noru padėti vieni kitiems.

  • Lavoriškių gimnazijoje pristatytos jaunimo programos: kas keičiasi vasaros užimtume ir savanorystėje

    Lavoriškių gimnazijoje pristatytos jaunimo programos: kas keičiasi vasaros užimtume ir savanorystėje

    Gegužės 12 dieną Lavoriškių gimnazijoje su mokiniais susitiko Vilniaus rajono jaunimo reikalų tarybos atstovai. Į gimnaziją atvyko savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernest Stelmach ir Jaunimo reikalų tarybos narė Justyna Belunska.

    Susitikimo metu mokiniams pristatytos savivaldybėje vykdomos jaunimo programos ir pagrindiniai keliai, kaip įsitraukti į veiklas už mokyklos ribų. Aptarta, kokias naudas suteikia aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime ir kaip tokia patirtis praverčia renkantis ateities studijas ar darbą.

    Vasaros užimtumas: kur ieškoti galimybių?

    Daugiausia dėmesio sulaukė vasaros užimtumo programa, kuri mokiniams dažnai tampa pirmu žingsniu į darbo rinką. Susitikime paaiškintos dalyvavimo sąlygos, kaip paprastai vyksta registracija ir kokių įsipareigojimų tikimasi iš jaunų žmonių.

    Akcentuota, kad vasaros užimtumo veiklos padeda ne tik užsidirbti, bet ir ugdyti darbo įpročius, atsakomybę bei bendravimo įgūdžius. Taip pat priminta, kad tokios patirtys vėliau gali tapti svarbiu pranašumu, kai tenka konkuruoti dėl praktikos vietos ar pirmojo darbo.

    Savanorystė ir Jaunimo savanoriška tarnyba

    Kita svarbi susitikimo tema buvo Jaunimo savanoriška tarnyba ir savanorystės nauda. Moksleiviams pristatyta, kaip savanorystė padeda kaupti patirtį, ugdyti lyderystę, planavimo įgūdžius ir geriau suprasti, kokia veikla labiausiai tinka.

    Taip pat aptarta, kad savanorystė neretai tampa realiu karjeros orientavimo įrankiu, nes leidžia išbandyti skirtingas sritis dar prieš renkantis studijų kryptį. Mokiniams priminta, kad savanorystė vertinama ir atrankose, kai svarbi motyvacija, iniciatyva ir gebėjimas dirbti su žmonėmis.

    Susitikimo pabaigoje jaunimo reikalų koordinatorius padėkojo gimnazijos bendruomenei už priėmimą ir aktyvų įsitraukimą. Jis pabrėžė, kad tokie pokalbiai padeda jaunimui aiškiau pamatyti, kokios galimybės yra šalia, ir drąsiau jomis pasinaudoti.

    „Džiugu matyti tokį aktyvų įsitraukimą ir prasmingą diskusiją apie jaunimui skirtas galimybes Vilniaus rajone. Taip pat džiugu matyti jaunus žmones, kurie domisi savo ateitimi, savanoryste bei aktyvia veikla bendruomenėje. Tikiuosi, kad pristatytos programos paskatins dar daugiau jaunimo drąsiai įsitraukti, tobulėti ir išnaudoti jiems suteikiamas galimybes“, – sakė E. Stelmach.

  • Jaunimo laisvalaikio centras atšventė 18-metį: „raudonasis kilimas“ ir nauji planai jaunimui

    Gegužės 8 dieną Jaunimo laisvalaikio centras (JLC) paminėjo 18-ąjį gimtadienį, pasirinkęs pilnametystę simbolizuojančią šventės temą „Raudonasis kilimas: į suaugusių pasaulį“. Organizatorių teigimu, idėja skirta parodyti, kad kiekvienas į centrą užsukantis jaunuolis yra vertas dėmesio, saugios erdvės ir galimybės atsiskleisti.

    Renginį pradėjusi JLC direktorė Daiva Pranskevičienė subūrė centro bendruomenę bendrai nuotraukai, o į šventę susirinko ir svečiai iš kitų miestų bei jaunimo organizacijų. Anot centro atstovų, toks dėmesys dar kartą patvirtino, kad JLC per 18 metų tapo ne tik laisvalaikio vieta, bet ir nuoseklaus jaunimo ugdymo, savanorystės bei bendrystės erdve.

    Scena, kūryba ir bendruomenė

    Šventinėje programoje pasirodė su centru siejami atlikėjai ir grupės, o koncertinė dalis tapo proga prisiminti, kiek daug jaunų žmonių per šiuos metus išbandė save muzikoje, scenoje ir viešame kalbėjime. Renginio metu pabrėžta, kad tokios patirtys jaunimui dažnai tampa pirmuoju žingsniu į platesnes kūrybines ar profesines veiklas.

    Lygiagrečiai koncertams vyko veiklos, skirtos įtraukti dalyvius ne tik kaip žiūrovus, bet ir kaip kūrėjus. Lauko erdvėje buvo kuriamas graffiti piešinys, o viduje veikė improvizuotos pramogų ir reportažų zonos, kur jaunimas galėjo išbandyti komunikaciją, interviu bei įvaizdžio sprendimus.

    Kodėl tokios erdvės svarbios?

    Jaunimo centrų vaidmuo pastaraisiais metais vis dažniau siejamas ne vien su laisvalaikiu, bet ir su prevencija bei įtrauktimi. Neformalus ugdymas, savanorystė, komandinis darbas ir galimybė saugiai leisti laiką po pamokų ar darbo laikomi veiksniais, padedančiais stiprinti jauno žmogaus socialinius įgūdžius ir ryšį su bendruomene.

    JLC atstovai akcentuoja, kad pilnametystė šiuo atveju yra ne tik sukaktis, bet ir įsipareigojimas atsinaujinti: girdėti jaunimo poreikius, kurti patrauklias veiklas ir telkti partnerius. Pasak organizatorių, po šventės centro komanda planuoja tęsti renginių ir užsiėmimų kryptį, kurioje derinamos kūrybinės iniciatyvos, jaunimo įgalinimas ir bendruomeniniai projektai.

    Vakarą užbaigė diskoteka, o renginio dalyviai buvo kviečiami ir toliau aktyviai įsitraukti į JLC veiklas. Centro bendruomenė sako, kad 18 metų sukaktis jiems yra ne finišas, o startas naujam etapui, kuriame svarbiausia išlieka jaunų žmonių iniciatyvos, saugumas ir galimybė augti.

  • Anykščių savivaldybė skelbia kvietimą jaunimo projektams: paraiškos iki 2026 metų birželio 5 dienos

    Anykščių savivaldybė skelbia kvietimą jaunimo projektams: paraiškos iki 2026 metų birželio 5 dienos

    Anykščių rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas jaunimo užimtumo skatinimo projektams finansuoti. Dokumentus galima pateikti iki 2026 metų birželio 5 dienos 23 valandos 59 minutės imtinai.

    Projektų veiklas planuojama pradėti vykdyti nuo 2026 metų liepos mėnesio. Savivaldybė taip pat nurodo, kad veikloms, kurios startuotų nuo 2026 metų spalio mėnesio, atskiras kvietimas bus skelbiamas 2026 metų rugpjūčio mėnesį.

    Kam skirtas konkursas?

    Konkursu siekiama atrinkti ir finansuoti iniciatyvas, skirtas Anykščių miesto bei rajono jaunimui. Pagrindinis akcentas – didesnis jaunų žmonių įsitraukimas į visuomeninę ir savanorišką veiklą bei socialinių įgūdžių stiprinimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad remiami projektai turėtų prisidėti prie jaunimo saviraiškos skatinimo ir suteikti praktinių galimybių įgyti patirties. Tokie konkursai dažnai tampa startu vietos iniciatyvoms, kurios vėliau perauga į ilgalaikes bendruomenines veiklas.

    Prioritetinės veiklų kryptys

    Šio kvietimo rėmuose numatomos kelios prioritetinės sritys, tarp jų – jaunimo emocinės sveikatos stiprinimas ir jaunimo politikos žinomumo didinimas. Taip pat laukiamos iniciatyvos, kurios įgalina jaunus žmones spręsti jiems aktualias problemas ir didina jų užimtumą.

    Finansavimas numatytas ir projektams, skatinantiems jaunimo iniciatyvumą bei savanorišką veiklą Anykščių mieste ar rajone. Atskirai įvardijama ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija, kuri išlieka viena svarbiausių su jaunimu susijusių visuomenės sveikatos krypčių.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiškos priimamos elektroniniu būdu, pateikiant dokumentus viename pdf faile. Juos galima siųsti el. paštu inga.beresneviciute@anyksciai.lt arba teikti per e. pristatymo sistemą, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais.

    Jei paraiška teikiama per Elektroninius valdžios vartus, savivaldybė prašo papildomai el. paštu informuoti jaunimo reikalų koordinatorę, kad dokumentai buvo pateikti per sistemą. Su paraiškų teikimu susijusiais klausimais darbo dienomis konsultuoja jaunimo reikalų koordinatorė Inga Beresnevičiūtė telefonu (0 381) 580 81.

    Rengiant paraišką rekomenduojama vadovautis Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2024 metų kovo 1 dieną sprendimu Nr. 1-TS-41 patvirtintu jaunimo užimtumo skatinimo projektų finansavimo tvarkos aprašu. Jame numatyti reikalavimai pareiškėjams, vertinimo principai ir kitos svarbios sąlygos.

  • Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Forumas Seime Pasaulinę NVO dieną

    Vasario 27 dieną, minint Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną, Seimo rūmuose surengtas forumas Nevyriausybinės organizacijos ir valstybė: kur esame ir kur norime eiti. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti NVO ir valstybės partnerystę bei užtikrinti, kad bendradarbiavimas būtų nuoseklus.

    Renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės atstovės: vicemerė Aušra Zongailienė, VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkė Viktorija Ūselienė ir Lumpėnų kaimo bendruomenės bei Pagėgių savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Jūratė Mažutienė. Savivaldybės atstovės pabrėžė, kad regionams svarbu turėti tiesioginį balsą nacionaliniuose sprendimuose.

    Kodėl NVO laikomos strateginiu partneriu

    Forume akcentuota, kad nevyriausybinės organizacijos prisideda prie socialinių paslaugų, švietimo, kultūros, jaunimo, sveikatos, aplinkosaugos ir bendruomenių telkimo. Kai visuomenė susiduria su krizėmis, NVO dažnai greičiau pasiekia pažeidžiamas grupes ir gali lanksčiau reaguoti vietoje.

    Valstybės institucijoms NVO svarbios ir kaip grįžtamojo ryšio kanalas, padedantis įvertinti, ar priemonės veikia realiomis sąlygomis. Tuo pat metu pačioms organizacijoms aktualu, kad partnerystė neapsiribotų vienkartiniais projektais, o remtųsi ilgalaikiu planavimu.

    Ko NVO prašo, o ką žada valstybė

    Diskusijose išryškėjo keli praktiniai klausimai, su kuriais NVO dažniausiai susiduria: nenuspėjamas finansavimas, didelė administracinė našta ir nevienoda savivaldybių praktika. Dalis organizacijų siekia aiškesnių taisyklių, kad jų teikiamos paslaugos ir veiklos būtų vertinamos pagal poveikį, o ne tik pagal ataskaitų apimtį.

    Renginyje pabrėžta, kad tvirta valstybės ir NVO partnerystė reikalinga ne tik paslaugų teikimui, bet ir pilietinei visuomenei stiprinti. Aktyvios bendruomenės, savanoriškos iniciatyvos ir vietos organizacijos dažnai tampa pagrindu, nuo kurio prasideda ilgalaikiai pokyčiai regionuose.

    Pagėgių savivaldybės atstovės akcentavo, kad bendruomeniškumas auga tada, kai iniciatyvūs žmonės turi erdvės veikti, o institucijos mato NVO kaip lygiavertį partnerį. Pasak jų, tokie forumai padeda suderinti lūkesčius ir išgryninti bendrus tikslus.