CP v2

Tag: Scottas Bessentas

  • JAV perspėja dėl antrinių sankcijų: Irano oro linijoms gali būti uždaryta pasaulinė aptarnavimo sistema

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad nuo trečiadienio Irano oro linijų bendrovėms gali būti faktiškai nebeįmanoma gauti aptarnavimo daugelyje pasaulio oro uostų. Pasak jo, tam įtakos turi antrinių sankcijų rizika, kuri gali paliesti degalų, antžeminio aptarnavimo ir bilietų platinimo paslaugų tiekėjus.

    Antrinės sankcijos paprastai taikomos ne tik sankcionuotai valstybei ar įmonei, bet ir trečiųjų šalių subjektams, kurie su jais tęsia verslą. Finansų rinkose ir aviacijos sektoriuje tai dažnai reiškia grėsmę netekti prieigos prie atsiskaitymų JAV doleriais bei tarptautinių bankų paslaugų, todėl įmonės neretai pasirenka pasitraukti iš rizikingų sandorių.

    „Jei Irano oro linijų lėktuvas nusileidžia oro uoste, jam negalima tiekti degalų, teikti nusileidimo paslaugų ar pardavinėti bilietų, nes priešingu atveju rizikuojate būti pašalinti iš dolerio sistemos“, – sakė Scottas Bessentas.

    Tokie pareiškimai reiškia, kad realus spaudimas gali persikelti į kasdienę aviacijos infrastruktūrą: nuo degalų tiekimo sutarčių iki antžeminio aptarnavimo, draudimo ir lėktuvų techninės priežiūros. Net jei formaliai skrydžiai nebūtų uždrausti, be šių paslaugų tarptautiniai reisai praktiškai tampa neįgyvendinami.

    DI klausimas JAV ir Kinijos darbotvarkėje

    Be Irano sankcijų temos, JAV iždo sekretorius taip pat aptarė JAV ir Kinijos dialogą dėl dirbtinio intelekto. Jis pranešė Niujorke susitikęs su Kinijos vicepremjeru He Lifengiu ir teigė, kad derybos dėl ekonomikos bei DI buvo konstruktyvios.

    JAV pusė, pasak Bessento, pasiūlė sukurti pranešimų sistemą, kuri leistų abiem šalims greičiau informuoti apie reikšmingus incidentus, susijusius su DI. Jis taip pat nurodė, kad aukšto lygio JAV ir Kinijos pareigūnai maždaug po dviejų mėnesių planuoja susitikti Šendžene, kur ketinama tęsti pokalbį apie DI keliamas rizikas.

    Pastaruoju metu DI tema vis dažniau įtraukiama į tarptautinių santykių darbotvarkę, nes spartus technologijų vystymasis kelia klausimų dėl kritinės infrastruktūros saugumo, informacijos patikimumo ir galimos karinės paskirties. Verslo atstovai ir reguliuotojai vis garsiau kalba apie būtinybę aiškiai apibrėžti atsakomybę už DI sprendimų pasekmes.

    Federalinio rezervo palūkanos ir politinė įtampa

    Interviu metu JAV iždo sekretorius taip pat komentavo Federalinio rezervo sprendimą kelti bazines palūkanų normas. Jis pabrėžė, kad tiek jis, tiek prezidentas Donaldas Trumpas, jo teigimu, tebepasitiki Federalinio rezervo vadovu Kevinu Warshu.

    Federalinis rezervas neseniai padidino palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 3,75–4 proc., o tai buvo pirmas palūkanų kėlimas per trejus metus. JAV prezidentas tuo pat metu viešai ragino palūkanas mažinti ir teigė, kad jos turėtų siekti 1 proc. ar mažiau, taip išryškindamas įtampą tarp pinigų politikos ir politinių lūkesčių.

  • JAV perspėja dėl antrinių sankcijų: Irano oro linijoms gali būti užverti oro uostai visame pasaulyje

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad dėl antrinių sankcijų rizikos Irano oro linijoms gali būti nutrauktas aptarnavimas oro uostuose visame pasaulyje. Tai reikštų, jog vežėjams būtų ribojamos pagrindinės paslaugos – nuo degalų tiekimo iki antžeminio aptarnavimo.

    Pasak JAV, antrinės sankcijos gali paliesti ne tik Iraną, bet ir trečiųjų šalių bendroves, kurios suteikia paslaugas Irano vežėjams. Praktikoje tai paprastai reiškia spaudimą įmonėms rinktis tarp verslo su Iranu ir galimybės naudotis JAV finansine infrastruktūra.

    Kaip veikia antrinės sankcijos?

    Antrinės sankcijos taikomos ne tik tiesioginiams sankcionuotų subjektų partneriams, bet ir tiems, kurie, JAV vertinimu, padeda apeiti ribojimus. Aviacijos sektoriuje tai apima degalų tiekėjus, antžeminio aptarnavimo bendroves, oro uostų operatorius, bilietų platinimo grandinę ir kai kuriais atvejais draudikus.

    Ekspertai pažymi, kad tokios priemonės dažnai veikia kaip atgrasymas: net jei vietos teisės aktai tiesiogiai nedraudžia aptarnauti Irano vežėjų, daug kompanijų vengia sandorių, kad nesusidurtų su finansiniais ir reputaciniais padariniais.

    JAV ir Kinijos dialogas dėl DI

    S. Bessentas taip pat komentavo JAV ir Kinijos kontaktus dėl dirbtinio intelekto. Jis nurodė, kad derybose aptartas siūlymas sukurti pranešimų sistemą apie svarbius incidentus, susijusius su DI, kuri galėtų veikti kaip ankstyvo perspėjimo ir rizikų mažinimo priemonė.

    Jo teigimu, aukšto lygio JAV ir Kinijos pareigūnai planuoja susitikti dar kartą maždaug po dviejų mėnesių Šendžene. DI klausimai pastaruoju metu vis dažniau įtraukiami į geopolitinę darbotvarkę, ypač kalbant apie sistemų saugumą, galimą piktnaudžiavimą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Fed palūkanos ir politinis spaudimas

    Kalbėdamas apie JAV ekonomiką, S. Bessentas teigė, kad jis ir prezidentas Donaldas Trumpas išlaiko pasitikėjimą Federalinio rezervo vadovu Kevinu Warshu. Neseniai Fed bazines palūkanas padidino 25 baziniais punktais iki 3,75–4 proc., o tai buvo pirmas kėlimas per trejus metus, siejamas su užsitęsusia infliacija.

    Po sprendimo D. Trumpas viešai ragino mažinti palūkanas, argumentuodamas, kad jos turėtų būti apie 1 proc. ar mažiau. Rinkose tokie pareiškimai vertinami kaip politinio spaudimo signalas centriniam bankui, o investuotojai stebi, kaip tai gali paveikti infliacijos kontrolės ir ekonomikos augimo balansą.

    „Jei Irano oro linijų lėktuvai nusileidžia oro uoste, jiems negali būti tiekiami degalai, negali būti teikiamos nusileidimo paslaugos ir negali būti parduodami bilietai, kitaip būsite pašalinti iš dolerio sistemos“, – sakė Scottas Bessentas.

  • Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 3 proc.: JAV spaudžia kelti palūkanas

    Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 3 proc.: JAV spaudžia kelti palūkanas

    Riba, kurios nebuvo 30 metų

    Japonijos 10 metų trukmės valstybės obligacijų pajamingumas rugsėjo 1 dieną trumpam pasiekė 3 proc. ribą. Tai aukščiausias lygis nuo 1996 metų ir dar vienas ženklas, kad ilgametė itin pigių pinigų era Japonijoje baigiasi.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį ne tik į patį skaičių, bet ir į judėjimo greitį: per maždaug dvejus metus šis pajamingumas daugiau nei patrigubėjo. Kartu aukštumose laikėsi ir trumpesnių terminų Japonijos skolos vertybiniai popieriai, rodantys, kad spaudimas apima visą kreivę.

    Kodėl pajamingumai šauna į viršų?

    Pagrindinis veiksnys yra Bank of Japan krypties pasikeitimas: bazinė palūkanų norma Japonijoje šiuo metu siekia 1 proc. ir rinkos laukia tolesnio griežtinimo. Investuotojai obligacijų kainomis iš esmės diskontuoja tikimybę, kad artimiausiame posėdyje palūkanos gali būti didinamos iki 1,25 proc.

    Prie pajamingumų kilimo prisideda ir infliacijos rizikos, ir diskusijos dėl viešųjų finansų tvarumo, ypač kai politikoje girdimi fiskalinės plėtros signalai. Kai investuotojai ima reikalauti didesnės grąžos už riziką, obligacijų kainos krenta, o jų pajamingumas kyla.

    G20 fone – JAV spaudimas Tokijui

    G20 finansų susitikimo metu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai leido suprasti, kad Vašingtonas norėtų greitesnio Japonijos pinigų politikos griežtinimo. Jo teigimu, sprendimai, vedantys į stipresnę jeną, būtų tikėtini, o rinka tai jau įkainoja.

    „Manau, kad rinka tai dabar jau įkainoja“, – sakė Scottas Bessentas, atsakydamas į klausimą, ar turi omenyje didesnes palūkanų normas.

    Japonijos finansų ministrė Satsuki Katayama po susitikimų akcentavo valiutos kurso tvarkos ir stabilumo svarbą, tačiau tvirtino, kad pinigų politika nebuvo aptarinėjama. Tuo pat metu Japonijos pareigūnai pabrėžia, kad Bank of Japan sprendimus priima pagal vidaus ekonomikos sąlygas, o ne pagal užsienio partnerių lūkesčius.

    Valiutos klausimas išlieka jautriausias: jena pastaruoju metu svyravo ties lygiu, kurį rinka neretai laiko riba galimai intervencijai. Silpnesnė jena brangina importą ir gali didinti infliacinį spaudimą, o tai dar labiau stiprina argumentus dėl aukštesnių palūkanų.

    Pasaulinis obligacijų išpardavimas nesibaigia

    Japonijos judėjimas vyksta platesnio suverenių obligacijų išpardavimo kontekste, kai daugelyje šalių pajamingumai kyla dėl užsitęsusios infliacijos rizikų ir griežtesnės centrinių bankų retorikos. Tokiose sąlygose jautriausiai reaguoja ilgo termino skolos vertybiniai popieriai, nes jų kainos labiau priklauso nuo ateities palūkanų normų trajektorijos.

    Rinkoms svarbiausia žinia artimiausiomis savaitėmis bus Bank of Japan sprendimas ir jo komunikacija apie tolimesnį kursą. Nuo jos priklausys ne tik obligacijų pajamingumai, bet ir jenos kryptis bei platesnės rizikos nuotaikos Azijos finansų rinkose.

  • G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    Pirmadienį ir antradienį Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje, renkasi G20 finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai. Susitikimą rengia JAV, tačiau foną temdo dvi priešingos kryptys: Vašingtonas ragina partnerius griežtinti finansinę izoliaciją Iranui, kartu didindamas prekybos įtampą tarifais.

    Oficialioje darbotvarkėje numatyti ekonomikos augimo, pasaulinių disbalansų, suverenių skolų restruktūrizavimo, bankų reguliavimo ir energetinio saugumo klausimai. Vis dėlto daug dėmesio prognozuojama skiriant viešosios skolos tvarumui ir infliacijos rizikoms, kurios gali grįžti į centrinių bankų sprendimų centrą.

    Ašvilis pasirinktas neatsitiktinai. Miestą 2024 metų rugsėjį smarkiai nuniokojo uraganas „Helene“: žuvo daugiau nei 250 žmonių, o ekonominiai nuostoliai, vertinant JAV mastu, siekė apie 69 mlrd. eurų.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas šį foną įvardija kaip simbolinę vietą diskusijoms apie augimą ir atstatymą. Tuo pat metu dalyviams teks spręsti, kaip suderinti fiskalinę drausmę, investicijas į energetinį saugumą ir didėjančias skolų aptarnavimo išlaidas, ypač jei palūkanų normos išliks aukštesnės ilgiau.

    JAV planas dėl Irano

    JAV pusė žada dvišaliuose susitikimuose ieškoti platesnės paramos Teherano finansiniam spaudimui. Pranešta, kad šią savaitę gali būti paskelbtos papildomos priemonės, susijusios su dar vienu banku, tačiau konkretus pavadinimas viešai neįvardytas.

    Vašingtonas taip pat pasiūlė taisyklę, kuri apribotų Egipto banko „Banque Misr“ padalinių Jungtiniuose Arabų Emyratuose prieigą prie JAV finansų sistemos. Tokia priemonė vertinama kaip signalas, kad JAV siekia didinti spaudimą per finansines grandines, bet kartu vengia plataus masto žingsnių, kurie smarkiai paliestų didžiuosius prekybos partnerius.

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad dėl Irano naftos eksporto ir pirkimų grandinių bus svarstomi įvairūs scenarijai, įskaitant griežtesnį požiūrį į valstybes, kurios tęsia sandorius. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką bankams, draudikams ir logistikos grandinėms, nes sankcijų režimai vis dažniau taikomi ne tik tiesioginiams adresatams, bet ir tarpininkams.

    Tarifai ir palūkanų normų šešėlis

    Susitikimą lydi ir prekybos trintis, ypač tarp JAV ir Kanados, kai derybose kilo aklavietė. Tarifų grėsmė kelia papildomą neapibrėžtumą verslui, o kartu didina kainų spaudimo riziką, kuri gali persiduoti į infliacijos rodiklius.

    Papildomą toną nustato ir JAV Federalinio rezervo vadovas Kevinas Warshas, į susitikimą atvykstantis po griežtesnių signalų dėl infliacijos. Rinkoms tai svarbu, nes bet koks užuominas apie palūkanų normų didinimą gali paveikti skolinimosi kainą visame pasaulyje, ypač besivystančiose ekonomikose, kurios jautresnės kapitalo srautų svyravimams.

    Šios diskusijos laikomos įžanga į G20 lyderių susitikimą, numatytą gruodžio 14 ir 15 dienomis Majamyje, „Trump National Doral“ komplekse. Artimiausiomis savaitėmis dėmesį gali papildomai kaitinti ir JAV bei Kinijos aukšto lygio kontaktai, kurie tradiciškai daro įtaką prekybos, valiutų ir žaliavų rinkų lūkesčiams.

    Kas atstovauja Europai

    Europos Sąjungai šiame G20 formate atstovauja Airijos finansų ministras Simonas Harrisas, nes Airija nuo 2026 metų liepos 1 dienos pirmininkauja ES Tarybai. Taip pat dalyvauja Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde ir Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis.

    Europos pusė akcentuoja tarptautinį finansinį stabilumą ir energetinį saugumą, ypač dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose. ES prioritetu laikomas tiekimo atsparumas ir patikimos energijos grandinės, nes kainų šokai energetikoje tiesiogiai veikia infliaciją, pramonės konkurencingumą ir namų ūkių perkamąją galią.

    Susitikime planuojami ir dvišaliai pokalbiai su kitų G20 narių atstovais. Tikėtina, kad pagrindinė įtampa suksis apie tai, kaip suderinti griežtesnį sankcijų režimą Iranui, prekybos politikos priemones ir augimo tikslus, kai pasaulio ekonomika vis dar prisitaiko prie aukštesnių palūkanų normų ir didesnių geopolitinių rizikų.

  • JAV skelbia Iranui ekonominį D dienos ultimatumą: kas laukia naftos ir pasaulio rinkų?

    JAV skelbia Iranui ekonominį D dienos ultimatumą: kas laukia naftos ir pasaulio rinkų?

    JAV stiprina ekonominį spaudimą Iranui po to, kai iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė pradedantis vadinamąją ekonominę D dieną. Pasak jo, tai esą didžiausias iki šiol finansinis puolimas, nukreiptas prieš priešininką, o konkrečios priemonės turėtų būti pristatytos artimiausiu metu.

    Viešuose pareiškimuose Bessentas teigė, kad Vašingtonas siekia „nutraukti visas ekonomines gyvybės linijas“, kurios, JAV vertinimu, palaiko Teherano režimą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau taip pat kalbėjo apie ypač griežtą ekonominę operaciją, tačiau iki šiol nebuvo detalizuota, kokie tiksliai apribojimai bus įgyvendinti.

    Pagal iš anksto nubrėžtą kryptį sankcijų paketas gali remtis vadinamosiomis antrinėmis sankcijomis. Jos paprastai taikomos ne tik tiesioginiams sankcionuojamiems subjektams, bet ir trečiųjų šalių bendrovėms bei finansų tarpininkams, kurie padeda apeiti ribojimus ar palaiko prekybą, pavyzdžiui, nafta, draudimu, laivyba ar atsiskaitymais.

    JAV iždo sekretorius perspėjo valstybes ir įmones, kurios toliau perka ar gabena Irano naftą, užtikrina finansinius srautus per valiutų keityklas ar laisvąsias ekonomines zonas, tvarko laivų registrus arba padeda vykdyti degalų perkrovimą jūroje. Anot jo, bet kokie likę ryšiai gali paspartinti ir pačių tarpininkų izoliaciją tarptautinėse rinkose.

    Naftos kainos kol kas krenta

    Nepaisant aštrėjančios retorikos, pirmadienio rytą naftos kainos smuko. „Brent“ rūšies nafta siekė apie 78 eurus už barelį ir buvo maždaug 2 proc. žemiau nei penktadienį, o „West Texas Intermediate“ – apie 73 eurus už barelį, maždaug 1,5 proc. žemiau nei savaitės pabaigoje.

    Rinkos dalyviai tokį judėjimą dažnai aiškina pelnų fiksavimu po ankstesnių šuolių ir atsargesniais vertinimais, kol nėra paskelbtos konkrečios sankcijų detalės. Kainoms įtaką daro ir logistinės naujienos apie tanklaivių srautus Hormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis.

    Remiantis laivybos duomenimis, vieną naktį pietiniu kanalu praplaukė apie 40 tanklaivių, gabenusių maždaug 16 000 000 barelių naftos. Vis dėlto bendri srautai, vertinant ilgesnį laikotarpį, tebėra mažesni nei prieš suintensyvėjus regioninei įtampai.

    Ko gali tikėtis investuotojai

    Kol kas rinkose vyrauja laukimo režimas: JAV akcijų indeksų ateities sandoriai fiksavo neigiamą kryptį, o Europos biržose reikšmingų pokyčių nebuvo. Investuotojams svarbiausia ne deklaracijos, o tai, ar sankcijos bus nukreiptos į pirkėjus, draudikus, bankus ir laivybos grandinę, nes būtent čia gali atsirasti didžiausi trikdžiai.

    Jeigu antrinės sankcijos bus pritaikytos plačiai, padidėtų rizika energijos tiekimo grandinėms ir atsiskaitymams, o tai paprastai kelia nepastovumą naftos ir akcijų rinkose. Kita vertus, jei priemonės bus labiau tikslinės ar įgyvendinamos etapais, kainų reakcija gali išlikti ribota, ypač jei fiziniai srautai per Hormūzo sąsiaurį nesutriks.

    JAV iždo sekretorius žadėjo artimiausiu metu paskelbti konkrečias priemones ir jų taikymo apimtį. Būtent šios detalės nulems, ar ekonominė D diena taps trumpalaike rinkos baime, ar pradės naują griežtesnių ribojimų etapą, galintį paveikti energijos kainas ir prekybos maršrutus.

  • JAV pratęsė rusiškos naftos sankcijų pauzę iki birželio: sprendimas netikėtai nustebino G7 partnerius

    JAV pratęsė rusiškos naftos sankcijų pauzę iki birželio: sprendimas netikėtai nustebino G7 partnerius

    Jungtinės Valstijos iki birželio vidurio pratęsė laikiną išimtį, leidžiančią tęsti kai kuriuos sandorius, susijusius su rusiškos naftos eksportu. Apie tai Paryžiuje vykusiame G7 finansų ministrų susitikime pranešė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Sprendimas netikėtai užklupo dalį Europos partnerių ir sukėlė nusivylimą Ukrainoje, kuri siekia griežtesnio spaudimo Rusijos biudžetui. Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais ragino Vašingtoną grįžti prie sankcijų griežtinimo, kad būtų mažinamos Maskvos galimybės finansuoti karą.

    Kodėl Vašingtonas renkasi pauzę?

    JAV argumentas grindžiamas pasaulinės naftos rinkos stabilumo siekiu, kai pasiūla tampa jautresnė geopolitiniams sukrėtimams. Nors JAV iš Rusijos importuoja labai mažai naftos, sprendimas netiesiogiai palengvina padėtį didiesiems pirkėjams, tokiems kaip Kinija ir Indija.

    „Ši bendroji licencija padės stabilizuoti fizinę naftos rinką ir užtikrinti, kad nafta pasiektų labiausiai energetiškai pažeidžiamas šalis“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pasak jo, priemonė taip pat turėtų padėti nukreipti esamus srautus ten, kur jų labiausiai reikia, ir kartu riboti galimybes sukaupti daugiau pigesnės naftos atsargų. Platesnis Vašingtono tikslas išlieka aiškus: didesnė pasaulinė pasiūla turėtų slopinti kainas, kurios tiesiogiai veikia namų ūkių ir įmonių sąnaudas.

    Įtampa su Europa ir signalas rinkoms

    Šis pranešimas ypač jautrus todėl, kad dalis Europos G7 atstovų tikėjosi priešingo sprendimo po anksčiau išsakytų signalų, jog laikinas režimas gali būti nutrauktas pasibaigus galiojimo terminui gegužės viduryje. Dabar pauzės pratęsimas reiškia, kad sankcijų poveikis Rusijos naftos eksportui artimiausiu metu bus švelnesnis.

    Tuo pat metu rinkos akys krypsta į pasiūlos ir atsargų dinamiką. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis Paryžiuje įspėjo, kad komercinės atsargos sparčiai mažėja, o tai didina kainų šuolių riziką.

    G7 šalys anksčiau jau koordinavo strateginių naftos atsargų išleidimą, siekdamos sušvelninti kainų šoką. Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure nurodė, kad birželio viduryje vyksiančiame G7 viršūnių susitikime papildomas atsargų atlaisvinimas kol kas neplanuojamas, tačiau artimiausiais mėnesiais prie šio klausimo gali tekti grįžti.

    Ką tai reiškia Ukrainai ir sankcijų politikai?

    Ukrainai ir ją remiančioms Europos institucijoms sankcijos rusiškai naftai yra viena svarbiausių priemonių mažinti Rusijos pajamas, kurios reikšmingai priklauso nuo energijos išteklių eksporto. Pauzės pratęsimas siunčia signalą, kad Vašingtonas šiuo metu prioritetą teikia kainų stabilumui ir tiekimo užtikrinimui, net jei tai trumpuoju laikotarpiu susilpnina spaudimą Maskvai.

    Artėjant birželio viduriui, dėmesys sutelks į tai, ar JAV pasirinks grįžti prie griežtesnio sankcijų taikymo, ar ir toliau taikys lankstesnį režimą, atsižvelgdamos į naftos kainų dinamiką, atsargų lygį ir geopolitinę riziką.

  • JAV dar mėnesiui pratęsė išimtį rusiškai naftai: siekia stabilizuoti kainas ir rinką

    Jungtinių Valstijų Iždo departamentas dar vienam mėnesiui pratęsė išimtį, leidžiančią parduoti rusišką žaliavinę naftą, kuri jau buvo pakrauta tanklaiviuose ir yra kelyje. Apie sprendimą pranešė iždo sekretorius Scottas Bessentas, pabrėždamas, kad tikslas – išlaikyti didesnę pasiūlą pasaulinėje rinkoje.

    Sprendimas priimtas tuo metu, kai dėl Irano karo pasekmių išlieka sutrikęs gabenimas per Hormūzo sąsiaurį, o tai didina įtampą energijos rinkose. Dalis rinkos dalyvių tokią išimtį vertina kaip priemonę amortizuoti kainų šuolius ir sumažinti spaudimą šalims, kurios yra jautriausios energijos trūkumui.

    Kas yra ši išimtis?

    Išimtis įforminta kaip bendroji licencija, kurią administruoja Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras. Ji leidžia bet kuriai šaliai ribotą laiką pirkti rusišką naftą, jei ji jau yra pakrauta ir gabenama, taip sumažinant staigių tiekimo nutrūkimų riziką.

    Tai jau trečias nuoseklus laikotarpis, kai tokia sankcijų taikymo išimtis pratęsiama: ji pirmą kartą buvo suteikta kovą, vėliau pratęsta balandį, o dabar pratęsta dar kartą. Pasak S. Bessento, priemonė skirta fizinei naftos rinkai stabilizuoti ir užtikrinti, kad žaliava pasiektų labiausiai pažeidžiamas valstybes.

    Kritika ir politinis spaudimas

    Kritikai teigia, kad pratęsimas leidžia Rusijai pasinaudoti pakilusiomis kainomis ir netiesiogiai stiprina Maskvos karo ekonomiką. JAV politikoje tai taip pat tapo ginčo objektu: dalis Senato demokratų ragino atsisakyti išimties ir grįžti prie griežtesnio sankcijų taikymo.

    Ukraina viešai skeptiškai vertino sankcijų švelninimą, argumentuodama, kad bet kokios spragos mažina spaudimą Rusijai. Tuo pačiu JAV administracija akcentuoja, kad pasaulinės pasiūlos sumažėjimas galėtų dar labiau pakelti kainas, o tai smogtų ir vartotojams, ir labiausiai priklausomoms nuo importo valstybėms.

    „Ši bendroji licencija padės stabilizuoti fizinę naftos rinką ir užtikrinti, kad nafta pasiektų labiausiai energiškai pažeidžiamas šalis“, – sakė Scottas Bessentas.

    Naftos kainos ir platesnis sankcijų fonas

    Pranešimo dieną JAV etaloninės naftos kaina buvo pakilusi maždaug 2 proc. ir siekė apie 90 eurų už barelį, perskaičiavus iš maždaug 103 JAV dolerių. Analitikai pažymi, kad ilgiau trunkant gabenimo trikdžiams ir išliekant geopolitinei rizikai, kainų svyravimai gali išlikti dideli.

    Ši tema susijusi ir su platesne JAV sankcijų politika: anksčiau leista atskira su Iranu susijusi išimtis buvo nutraukta, o Vašingtonas skelbė apie papildomas priemones, nukreiptas į Irano naftos tiekimo grandines. Tuo pat metu administracija signalizuoja, kad vertina ir antrinius poveikius rinkai, ypač Azijoje, kur dalis valstybių yra ypač priklausomos nuo importuojamos energijos.

    Rinkos dalyviai dabar stebės, ar po dar vieno pratęsimo bus pereita prie griežtesnio sankcijų režimo, ar išimčių mechanizmas išliks ilgiau. Daug kas priklausys nuo situacijos Hormūzo sąsiauryje, atsargų lygio ir to, kaip greitai rinkos prisitaikys prie sutrikusios logistikos.