CP v2

Tag: SEC

  • „Ripple“ vadovas perspėja: artimiausios dvi savaitės gali nulemti JAV kriptoturto įstatymą

    „Ripple“ vadovas perspėja: artimiausios dvi savaitės gali nulemti JAV kriptoturto įstatymą

    „Ripple“ generalinis direktorius Bradas Garlinghouse’as teigia, kad artimiausios dvi savaitės gali tapti lemiamos platesniam JAV kriptoturto reguliavimui, nes Senato Bankininkystės komitetas ruošiasi svarbiam posėdžiui po mėnesių strigčių. Pasak jo, jei komitetas šį mėnesį nesiims svarstymo procedūros, tikimybė, kad įstatymas pasieks finišą, smarkiai sumažės.

    Kalbėdamas konferencijoje „Consensus“ Majamyje, Garlinghouse’as pabrėžė, kad įstatymų leidybos langas greitai užsidaro dėl politinio kalendoriaus. Artėjant lapkritį vyksiantiems JAV vidurio kadencijos rinkimams, Kongreso darbotvarkėje tradiciškai daugėja politinių klausimų, o sudėtingiems kompromisams lieka mažiau laiko.

    „Atvirai pasakius, jei tai neįvyks dabar, vėliau tikimybė smuks labai ryškiai, nes artėjant rinkimams tema taps per daug politiškai apkrauta“, – sakė Bradas Garlinghouse’as.

    JAV Kongrese svarstomas platesnis kriptoturto reguliavimo paketas siekia pirmą kartą aiškiau apibrėžti, kuri institucija už ką atsakinga federaliniu lygiu, ypač skirstant priežiūrą tarp Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) ir Prekių ateities sandorių prekybos komisijos (CFTC). Atstovų Rūmai anksčiau pritarė savo versijai, tačiau Senato kelyje procesą lėtino nesutarimai dėl stabilios vertės kriptovaliutų bei su jomis susijusių pajamingumo mechanizmų.

    Pastarosiomis dienomis senatoriai Angela Alsobrooks ir Thom Tillis paskelbė pasiekę kompromisą dėl stabilios vertės kriptovaliutų pajamingumo traktavimo, kuris, rinkos dalyvių vertinimu, galėtų atverti kelią komiteto balsavimui. Vis dėlto išlieka ir kiti ginčai, įskaitant interesų konfliktų rizikas kriptoturto sektoriuje ir politikų keliamus klausimus dėl neteisėtų finansų prevencijos.

    Jei Kongresas nespėtų priimti aiškaus reguliavimo, daugiau svorio ir toliau tektų reguliuotojų aiškinimams bei gairėms. Tačiau tokie dokumentai paprastai nėra tokie stabilūs kaip įstatymas, nes skirtingos administracijos gali keisti kryptį, o tai didina teisinę riziką rinkos dalyviams ir stabdo investicinius sprendimus.

    Garlinghouse’o poziciją formuoja ir ilgametė „Ripple“ teisinė kova su SEC. SEC dar 2020 metais padavė „Ripple“ į teismą, teigdama, kad bendrovė pritraukė apie 1,2 mlrd. eurų parduodama XRP kaip neįregistruotą vertybinį popierių; byla buvo pradėta per pirmąją Donaldo Trumpo administraciją ir tęsėsi vėliau.

    Niujorko teisėja vėliau nusprendė, kad dalis XRP pardavimų biržose, vadinamų programiniais, nepažeidė vertybinių popierių teisės, tačiau kai kurie tiesioginiai pardavimai instituciniams investuotojams buvo pripažinti vertybiniais popieriais. Teismas taip pat pažymėjo, kad pats XRP statusas priklauso nuo to, kaip jis platinamas, o tai, Garlinghouse’o teigimu, išryškina platesnę problemą: aiškumo trūkumą visam sektoriui.

    „Tai suteikė aiškumo XRP, bet kad pramonė realiai judėtų į priekį JAV, reikia tokio įstatymo, kuris aiškiai pasakytų, kaip vertinti ir kitą skaitmeninį turtą“, – sakė Bradas Garlinghouse’as.

    Kriptoturto bendrovės tikisi, kad aiškesnė jurisdikcijų riba tarp SEC ir CFTC sumažintų neapibrėžtumą, supaprastintų atitikties reikalavimus ir leistų atsakingiau plėtoti produktus JAV rinkoje. Tačiau kol politinės rizikos veiksniai išlieka, artimiausios savaitės gali tapti ne tik dar vienu procedūriniu etapu, bet ir sprendimu, ar Kongresas apskritai pajėgs susitarti dėl vieningo kriptoturto reguliavimo modelio.

  • SEC ir Elonas Muskas užbaigia „Twitter“ bylą: už pavėluotą atskleidimą – 1,3 mln. eurų bauda

    SEC ir Elonas Muskas užbaigia „Twitter“ bylą: už pavėluotą atskleidimą – 1,3 mln. eurų bauda

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) sutiko susitarti su Elonu Musku dėl ieškinio, susijusio su „Twitter“ įsigijimu 2022 metais. Pateiktuose teismo dokumentuose nurodoma, kad susitarimą dar turi patvirtinti bylą nagrinėjantis teisėjas.

    Pagal susitarimo sąlygas Elono Musko atšaukiamas patikos fondas sutiko sumokėti 1,3 mln. eurų civilinę baudą. Tai atitinka maždaug 1,5 mln. JAV dolerių sumą, kuri minima bylos medžiagoje.

    Kas buvo ginčo esmė?

    SEC teigė, kad Muskas pavėlavo laiku atskleisti, jog buvo sukaupęs daugiau nei 5 proc. tuo metu biržoje kotiruotos „Twitter“ akcijų dalį. Pasiekus šią ribą, investuotojas privalo per 10 kalendorinių dienų viešai deklaruoti savo turimą paketą.

    Reguliuotojas savo skunde akcentavo, kad pavėluotas atskleidimas galėjo suteikti galimybę toliau pirkti akcijas rinkoje už, komisijos vertinimu, dirbtinai žemesnę kainą. Tokia situacija, SEC nuomone, galėjo pakenkti kitiems investuotojams, kurie sprendimus priima remdamiesi viešai prieinama informacija.

    Musko pozicija ir platesnis kontekstas

    Elono Musko advokatas Alexas Spiro po pasiekto susitarimo pareiškė, kad rezultatas esą patvirtina jo kliento teisumą ir jog buvo sutarta dėl nedidelės baudos už pavėluotą vieną pateikimą.

    „Patikos fondas sutiko sumokėti nedidelę baudą už tai, kad vienas pateikimas buvo atliktas pavėluotai“, – sakė Alexas Spiro.

    „Twitter“ Muskas įsigijo 2022 metais, o vėliau platformą pervadino į „X“. Pastaraisiais metais Musko verslo imperija ir jos struktūra buvo ne kartą perbraižoma, o jo vieši pareiškimai apie SEC taip pat kėlė įtampą, nes po ankstesnių ginčų jis kritikavo reguliuotoją.

    Ne vieninteliai teisiniai ginčai

    Šis susitarimas vyksta platesniame Musko teisinių ginčų fone. Anksčiau, 2018 metais, SEC jau buvo sudariusi susitarimą su „Tesla“ ir jos vadovu dėl viešų pareiškimų apie galimą bendrovės išbraukimą iš biržos.

    Be to, atskiruose procesuose nagrinėjami ir kiti klausimai, susiję su Musko veiksmais investuotojų atžvilgiu bei jo konfliktais technologijų sektoriuje. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje plačiai aptariamas ir jo teisminis ginčas su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu, kuriame keliami klausimai dėl organizacijos veiklos krypties ir įsipareigojimų.

  • SEC pristabdė 24 prognozių rinkos ETF startą: kodėl reguliuotojai mato didesnę riziką investuotojams

    SEC pristabdė 24 prognozių rinkos ETF startą: kodėl reguliuotojai mato didesnę riziką investuotojams

    Kas įvyko ir ką tai reiškia

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) sustabdė prognozių rinkos ETF, kuriuos buvo planuota pradėti platinti šią savaitę, startą. Apie sprendimą pranešta, kai SEC nusprendė skirti daugiau laiko įvertinti, kaip šie produktai veiktų praktikoje ir kokias rizikas jie keltų investuotojams.

    Laikinas stabdymas palietė 24 fondus, kuriuos siūlė keli emitentai, tarp jų „Bitwise“, „Roundhill“ ir „GraniteShares“. SEC vertina fondų struktūrą, atskleidžiamą riziką, taip pat tai, ar tokie produktai atitinka investuotojų apsaugos standartus.

    Kuo šie ETF skiriasi nuo įprastų

    Skirtingai nei tradiciniai ETF, kurie dažniausiai seka akcijų indeksą ar konkretaus turto kainą, prognozių rinkos ETF remiasi įvykių baigtimis. Investuotojo grąža čia priklauso nuo to, ar įvyks konkretus politinis ar ekonominis scenarijus, pavyzdžiui, tam tikros rinkimų baigties tikimybė ar recesijos scenarijus.

    Dėl tokios konstrukcijos šie fondai savo logika artėja prie dvejetainio rezultato principo, kai galutinė baigtis iš esmės yra taip arba ne. Dalis paraiškų dokumentuose akcentavo, kad nepalankaus scenarijaus atveju investuotojas gali prarasti didžiąją dalį investuotų lėšų.

    Reguliuotojų ginčai ir papildomos rizikos

    Sprendimas priimtas platesniame reguliavimo neapibrėžtumo kontekste: JAV vyksta diskusijos, kam turėtų priklausyti pagrindinė priežiūra, kai kalbama apie įvykių kontraktus ir prognozių rinkas. Viena ginčo ašis yra riba tarp finansinio produkto ir veiklos, kurią dalis valstijų gali traktuoti kaip nelegaliai siūlomą lošimą.

    Kita tema, į kurią vis dažniau krypsta politikų dėmesys, yra viešai neatskleistos informacijos panaudojimo rizika. JAV įstatymų leidėjai viešai svarsto, kaip sumažinti tikimybę, kad prie jautrios informacijos prieigą turintys asmenys galėtų ja pasinaudoti sudarydami sandorius prognozių rinkose.

    Rinkos dalyviai vis dėlto vertina, kad SEC pauzė nebūtinai reiškia galutinį draudimą ar neigiamą sprendimą. Dažniau tai signalas, kad reguliuotojas nori aiškiau apibrėžti produkto veikimo mechaniką, rizikų atskleidimą ir investuotojų apsaugos priemones prieš leidžiant tokiems ETF pasiekti platesnę auditoriją.

  • Strategy STRC akcijos ir bitkoino pirkimai: „Benchmark“ atmeta Ponzi kritiką, bet rizikos lieka

    Strategy STRC akcijos ir bitkoino pirkimai: „Benchmark“ atmeta Ponzi kritiką, bet rizikos lieka

    JAV bendrovės Strategy finansavimo schema, paremta privilegijuotomis STRC akcijomis, šiemet tapo pagrindiniu kanalu bitkoino pirkimams. Tačiau rinkoje daugėja klausimų, ar toks modelis ilgainiui išlieka tvarus ir kiek jis priklausomas nuo bitkoino kainos augimo.

    „Benchmark“ analitikas Markas Palmeris trečiadienį paskelbtoje apžvalgoje atmetė kritiką, kurioje STRC vadinama „cikline“ Ponzi struktūra. Jo teigimu, toks vertinimas iškraipo tai, kaip Strategy pritraukia kapitalą ir jį panaudoja balansui bei kriptovaliutų rezervui didinti.

    „Strategy neperdirba kapitalo vakuume“, – rašė M. Palmeris.

    Analitiko vertinimu, STRC yra apgalvotos strategijos dalis, kurios tikslas yra investuotojų pajamingumo paklausą paversti ilgalaike bitkoino ekspozicija. Paprastai tariant, įmonė pritraukia lėšas per privilegijuotas akcijas, o gautas pajamas nukreipia į bitkoino pirkimus ir taip augina turto dalį balanse.

    STRC apibūdinama kaip kintamos palūkanų normos neterminuota privilegijuota akcija, mokanti maždaug 11,5 proc. metinių dividendų. Instrumentas sukonstruotas taip, kad jo kaina rinkoje būtų arti 100 JAV dolerių, o dividendų norma būtų koreguojama siekiant išlaikyti šį lygį.

    Pagal įmonės pateiktą 8-K informaciją JAV vertybinių popierių priežiūros institucijai SEC, per pirmąsias tris balandžio savaites Strategy pritraukė apie 3,5 mlrd. JAV dolerių, didžioji dalis šios sumos buvo gauta per STRC. Perskaičiavus, tai sudaro apie 3,2 mlrd. eurų.

    Šios lėšos buvo panaudotos trims iš eilės savaitiniams pirkimams, per kuriuos iš viso įsigyti 51 364 bitkoinai. Pranešime nurodoma, kad pagal tuometines kainas jų vertė viršijo 3,9 mlrd. JAV dolerių, arba apie 3,6 mlrd. eurų.

    Po šių sandorių Strategy bitkoino portfelis išaugo iki 818 334 bitkoinų, kurių vertė vertinama maždaug 62,5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 57,5 mlrd. eurų. Taip pat minima, kad įmonė grįžo į nerealizuotą pelną, siekiantį apie 700 mln. JAV dolerių, arba apie 640 mln. eurų, po laikotarpio, kai turto vertė buvo kritusi žemiau įsigijimo savikainos.

    „Benchmark“ akcentuoja, kad modelis teoriškai nėra priklausomas nuo nuolatinio naujų emisijų ciklo vien tam, kad „išgyventų“. Pasak M. Palmerio, jei prireiktų, bendrovė galėtų padengti privilegijuotų akcijų dividendus parduodama dalį turimo bitkoino.

    Vis dėlto rinkoje šis argumentas vertinamas nevienareikšmiškai. Kritikai pažymi, kad net ir nedidelis didžiausio pasaulyje korporatyvinio bitkoino turėtojo pardavimas galėtų būti suprastas kaip neigiamas signalas ir paskatinti platesnę išpardavimo bangą, ypač jei rinka tai susietų su finansavimo įtampa.

    Ne visi analitikai sutinka su „Benchmark“ pozicija. „Grayscale“ atstovas Zachas Pandlas ketvirtadienį paskelbtoje pastaboje pabrėžė, kad tokie instrumentai kaip STRC iš esmės yra kryptinis statymas už bitkoino kainos kryptį, o išmokų tvarumas ilgainiui priklauso nuo to, ar turtas brangs.

    Jo vertinimu, rizikos profilis gali priminti didelio pajamingumo įmonių skolą, o paprasčiausias ir skaidriausias būdas gauti bitkoino ekspoziciją investuotojams dažnai išlieka tiesioginis pirkimas arba biržoje prekiaujami fondai, susieti su neatidėliotina bitkoino kaina.

    Diskusija dėl Strategy modelio išryškina platesnę tendenciją kriptoturto rinkoje: didėjant instituciniam dalyvavimui, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik pačio turto kainai, bet ir finansavimo konstrukcijoms, kurios leidžia agresyviai didinti pozicijas. Tokiose schemose investuotojai vertina dividendų patrauklumą, tačiau kartu prisiima riziką, susijusią su bitkoino kainos svyravimais ir rinkos nuotaikų kaita.