Tag: SEC

  • „Strategy“ per bitkoino kritimą įsigijo dar 485 BTC už 33 mln. dolerių – bendra atsarga siekia 850 849

    „Strategy“ per bitkoino kritimą įsigijo dar 485 BTC už 33 mln. dolerių – bendra atsarga siekia 850 849

    „Strategy“ pranešė pasinaudojusi bitkoino kritimu ir per savaitę įsigijusi dar 485 BTC už maždaug 33,4 mln. JAV dolerių.

    Kaip nurodoma bendrovės 8-K formoje, pateiktoje JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC), vidutinė pirkimo kaina siekė 68 887 JAV dolerius už vieną bitkoiną.

    Po šio sandorio „Strategy“ bendrai valdo 850 849 BTC – tai sudaro daugiau nei 4 proc. maksimalios galimos bitkoinų pasiūlos.

    Bendrovė teigia, kad jos bitkoinų atsargos buvo sukauptos už maždaug 64,2 mlrd. JAV dolerių, o vidutinė įsigijimo kaina sudaro 75 452 JAV dolerius už BTC.

    Kur rado lėšų pirkiniui

    Naujausias pirkimas finansuotas iš „Strategy“ vykdomos programos, pagal kurią bendrovė rinkoje parduoda A klasės paprastąsias akcijas (MSTR) ir gautas lėšas naudoja kriptovaliutai pirkti.

    Nuo lapkričio 9 iki 15 dienos „Strategy“ pardavė 2 087 040 MSTR akcijų už maždaug 244,7 mln. JAV dolerių. Bendrovė nurodė, kad pagal šią programą dar yra likę apie 18,1 mlrd. JAV dolerių vertės MSTR akcijų, kurias galima parduoti.

    Tuo pačiu laikotarpiu bendrovė dalį lėšų taip pat skyrė savų privilegijuotųjų akcijų STRC supirkimui – atpirko 2 282 510 vienetų už 228,1 mln. JAV dolerių.

    Be to, „Strategy“ pranešė panaudojusi 18,9 mln. JAV dolerių iš USD rezervo dividendams už privilegijuotąsias akcijas padengti.

    Rezervai ir pokyčiai indeksuose

    Formoje taip pat pateikiami duomenys apie turimas grynųjų pozicijas: lapkričio 15 dieną USD rezervo likutis siekė 4,75 mlrd. JAV dolerių, o USD grynųjų ir jų ekvivalentų – 151,2 mln. JAV dolerių.

    Tuo metu indeksų sudarytoja MSCI patvirtino, kad dėl naujų tinkamumo taisyklių „Strategy“ bus pašalinta iš MSCI USA indekso. Taisyklės susijusios su vadinamųjų „neoperacinių bendrovių“ vertinimu, kai atsižvelgiama į operacinius aktyvus ir penkis finansinius rodiklius.

    „Strategy“ vykdomasis pirmininkas Michaelas Sayloras anksčiau tokį vertinimą yra pavadinęs diskriminaciniu.

    Bitkoino kritimas ir rinkos reakcija

    Per praėjusią savaitę bitkoino kaina, kaip teigiama tekste, sumažėjo apie 12,6 proc. ir tęsė kelių savaičių nuosmukį – nuo maždaug 86 000 JAV dolerių piko spalio pradžioje iki mažiau nei 65 000 JAV dolerių savaitgalį.

    Dėl kainos smukimo „Strategy“ fiksuoja apie 9,6 mlrd. JAV dolerių „popierinį“ (nerealizuotą) nuostolį savo bitkoinų portfelyje.

    Nuosmukio metu M. Sayloras socialiniuose tinkluose pasidalijo bendrovės bitkoinų įsigijimų diagrama ir parašė: „This dip could use a little orange“, užsimindamas apie galimą naują pirkimą.

    Praėjusią savaitę krito ir pačios „Strategy“ akcijų kaina: MSTR atpigo 6,5 proc. ir penktadienį užsidarė ties 111,62 JAV dolerio riba – žemiausiai nuo birželio.

  • Trumpui turint „Nvidia“ akcijų už 62 mln. dol., leidimas eksportuoti H200 į Kiniją kelia klausimų

    JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai, susiję su pažangių „Nvidia“ lustų H200 eksportu į Kiniją, atsidūrė dėmesio centre dėl galimo interesų konflikto. Kaip praneša „Washington Post“, būtent jo administracijos sprendimai galėjo prisidėti prie „Nvidia“ akcijų vertės šuolio.

    Leidimas eksportuoti H200 lustus į Kiniją buvo suteiktas 2025 metų gruodį. Straipsnyje teigiama, kad tai tapo viena iš priemonių, padėjusių kilti bendrovės vertinimui rinkoje.

    Tuo pat metu viešumoje aptariami Trumpo asmeniniai investiciniai interesai. Remiantis rugpjūtį turėtais duomenimis apie jo biržos portfelį, prezidentas buvo sukaupęs „Nvidia“ akcijų paketą, tuo metu vertintą maždaug 62 mln. JAV dolerių, o reali vertė galėjo būti ir didesnė.

    Toks sutapimas, kai politiniai sprendimai gali daryti įtaką įmonės akcijų kainai, o pats sprendimų priėmėjas turi reikšmingą tos įmonės akcijų paketą, vėl kelia diskusijas apie etiką ir galimus tyrimus.

    Senatorės Warren kreipimasis ir SEC klausimas

    „Washington Post“ primena, kad birželį senatorė Elizabeth Warren kreipėsi į JAV iždo departamentą klausdama, ar Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) neturėtų pradėti tyrimo. Senatorę domino pranešimai, jog Trumpas galėjo įsigyti iki milijono „Nvidia“ akcijų likus savaitei iki sprendimo, susijusio su eksporto į Kiniją didinimu.

    Pasak leidinio, šis atvejis patraukė ir federalinių etikos priežiūros institucijų dėmesį, o demokratų gretose vis garsiau kalbama apie galimus papildomus aiškinimusis. Straipsnyje taip pat svarstoma, kad pasikeitus politinėms jėgoms Kongrese gali daugėti iniciatyvų imtis tyrimų.

    Aktyvūs Trumpo sandoriai ir kiti pavyzdžiai

    CNBC anksčiau skelbė, kad vasarą prezidento investicinėje sąskaitoje matėsi didelis aktyvumas, ypač dirbtinio intelekto, technologijų ir gynybos sektoriuose. Pranešta ir apie investicijas energetikos bendrovėse, kurios, anot televizijos, atnešė dideles pajamas po karo su Iranu pradžios.

    Tekste minimas ir kitas pavyzdys: Trumpas esą buvo įsigijęs bendrovės „Axon“ akcijų už 5 mln. JAV dolerių tuo metu, kai JAV imigracijos tarnyba ICE svarstė galimą didelį kontraktą dėl elektrošokų įrenginių.

    CNBC taip pat atkreipė dėmesį į prezidento sandorius su Elono Musko įmonių akcijomis, primindama, kad „SpaceX“ yra reikšmingas tiekėjas Pentagonui ir NASA, todėl tokios investicijos vėl kelia interesų konflikto klausimą.

    Baltųjų rūmų pozicija ir H200 svarba

    Baltieji rūmai laikosi pozicijos, kad Trumpas nevaldo savo investicinio portfelio, o jį administruoja „nepriklausomos finansų institucijos“.

    Tuo metu analitinis centras „Institute for Progress“ po sprendimo dėl H200 eksporto aiškino, kad tai itin galingas DI lustas – beveik šešis kartus našesnis už pažangiausią puslaidininkį, kurį tuo metu dar buvo galima legaliai eksportuoti į Kiniją. Ekspertai vertino, jog tokie lustai galėtų padėti Kinijos DI laboratorijoms kurti superkompiuterius, kurių pajėgumai būtų artimi turimiems JAV.

  • „Tether“ remiama „Twenty One Capital“ trečiąjį ketvirtį uždirbo 1,09 mlrd. dolerių iš bitkoino brangimo

    „Tether“ remiama „Twenty One Capital“ trečiąjį ketvirtį uždirbo 1,09 mlrd. dolerių iš bitkoino brangimo

    „Tether“ remiama bendrovė „Twenty One Capital“ pranešė trečiąjį ketvirtį uždirbusi 1,087 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno – didžiąją jo dalį sudarė bitkoino turto vertės prieaugis.

    Kaip skelbiama JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) pateiktame dokumente, įmonė užfiksavo 1,093 mlrd. dolerių „sąžiningos vertės“ (fair value) pelną iš turimų bitkoinų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad rugsėjo 30 dieną „Twenty One Capital“ turėjo 43 514 BTC, kurie buvo įvertinti maždaug po 83 700 dolerių už vieną bitkoiną. Bendrovė taip pat turėjo 102,8 mln. dolerių grynųjų ir jų ekvivalentų.

    Vis dėlto įmonės veiklos rezultatai be investicinio turto perkainojimo buvo kuklesni: trečiąjį ketvirtį fiksuotas 4,8 mln. dolerių veiklos nuostolis, o palūkanų sąnaudos siekė 1,34 mln. dolerių.

    Skolos užtikrinimas bitkoinais ir devynių mėnesių rezultatas

    Dokumente taip pat pažymima, kad konvertuojamųjų obligacijų pagrindinė suma siekė 486,5 mln. dolerių. Ši skola buvo užtikrinta maždaug 16 116 BTC.

    Tuo metu per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius bendrovė pranešė patyrusi 186,5 mln. dolerių grynąjį nuostolį – jis siejamas su bitkoino kainos kritimu per šį laikotarpį.

    Vadovo žinutė: balansas nėra verslas

    Bendrovės vadovas Rapha Zagury, komentuodamas ketvirčio rezultatus, pabrėžė, kad vien turto vertės kilimas nėra tas pats, kas pajamos iš vykdomos veiklos.

    „Balansas nėra verslas. Tai tik mūsų pradžia“, – akcininkams skirtame laiške rašė R. Zagury, pridurdamas, jog įmonės užduotis – kurti pajamas iš realiai veikiančių verslų.

    Plėtra į kasybą, skolinimą ir galimi akcijų supirkimai

    Pasak vadovo, bendrovė vertina galimybes keliose srityse – nuo bitkoinų kasimo ir skolinimo iki iždo valdymo bei energetikos.

    Taip pat nurodoma, kad įmonė svarstytų akcijų supirkimą, jei jos biržoje būtų prekiaujamos žemiau nei joms tenkanti turto vertė.

    „Twenty One Capital“ buvo įsteigta praėjusių metų balandį, ją rėmė „Tether“, „Bitfinex“ ir „SoftBank“. Šių metų gegužę „Tether“ įsigijo „SoftBank“ turėtą dalį.

  • OKX ir ICE lapkričio 23-ąją JAV startuos su tokenizuotų vertybinių popierių platforma

    OKX ir ICE lapkričio 23-ąją JAV startuos su tokenizuotų vertybinių popierių platforma

    Kriptovaliutų birža OKX ir „NYSE“ savininkė „Intercontinental Exchange“ (ICE) pranešė, kad jų bendra įmonė OKXICE lapkričio 23 dieną JAV planuoja paleisti tokenizuotų vertybinių popierių prekybos platformą.

    Šis startas vyksta pagal JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) penkerių metų „innovacijos išimties“ mechanizmą, kuris leidžia kurti naujus prekybos modelius ir tam tikrais atvejais nevykdyti registracijos taip, kaip tradicinėms biržoms.

    Platformos tikslas – perkelti dalį JAV kapitalo rinkų procesų „į blokų grandinę“ (on-chain), t. y. sudaryti sąlygas vertybinių popierių atitikmenims būti išleidžiamiems ir prekiaujamiems tokenizuota forma.

    Kartu ši iniciatyva kelia ir praktinių klausimų: pagal naują tvarką emitentai gali nuspręsti, kad nenori, jog jų akcijų tokenizuotos versijos būtų prekiaujamos konkrečiose platformose.

    Dešimtys įmonių pasirinko „opt-out“

    OKXICE startas paskelbtas tuo metu, kai vis daugiau bendrovių viešai priešinasi jų akcijų tokenizuotų versijų prekybai šioje platformoje.

    Pagal lapkričio 5 dienos pateikimą, iš viso 67 bendrovės buvo pasirinkusios „opt-out“ (atsisakyti), tarp jų – „Meta Platforms“, „The Home Depot“, „Netflix“, „Tesla“ ir „Costco“.

    Viešai įvardijamos priežastys siejamos su neapibrėžtumu, kaip tokenizavimas galėtų paveikti akcijų kainą, likvidumą ir svyravimus, taip pat su rizika, kad investuotojai gali klaidingai suprasti emitento vaidmenį ar dalyvavimą tokioje prekyboje.

    Kokie aktyvai bus siūlomi startuojant

    OKX ir ICE teigia iki šiol patvirtinusios 70 aktyvų iš emitentų, tarp kurių minimi „Coinbase“, „Circle“ ir „Robinhood“, taip pat 59 biržoje prekiaujami fondai (ETF).

    Platforma bus prieinama JAV klientams, turintiems „CeDeFi Wallet“ ir atlikusiems registracijos bei patikros (onboarding) procesą.

    Diskusijos dėl rinkos skaidrumo ir fragmentacijos

    Tokenizacijos kryptimi dirba ir kiti rinkos dalyviai – pavyzdžiui, „Nasdaq“ taip pat vysto tokenizacijos projektus ir bendradarbiauja su kriptobirža „Kraken“.

    Vis dėlto „Nasdaq“ viešai išsakė kritiškesnį požiūrį į SEC „innovacijos išimtį“: bendrovės teigimu, didesnė rizika yra ta, kad tokenizuoti vertybiniai popieriai gali būti perkelti už vyriausybės reguliuojamos Nacionalinės rinkos sistemos ribų.

    Anot „Nasdaq“ atstovų, tai gali reikšti prekybos fragmentaciją ir silpnesnį bendrą rinkos duomenų, atskaitomybės bei skaidrumo režimą, kuriuo šiandien remiasi akcijų prekyba JAV.

  • DI milžinė „Anthropic“ ruošiasi IPO: siekia iki 1,4 trln. dolerių vertinimo

    DI milžinė „Anthropic“ ruošiasi IPO: siekia iki 1,4 trln. dolerių vertinimo

    Dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ ruošiasi vienam didžiausių istorijoje akcijų platinimų: per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) ji planuoja pritraukti iki 64 mlrd. JAV dolerių, o įmonės vertė gali siekti iki 1,4 trln. JAV dolerių.

    Kaip skelbia „Euronews“, tokie skaičiai pateikiami bendrovės dokumentuose, pateiktuose JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC). „Anthropic“ yra DI modelių „Claude“ kūrėja.

    Numatoma parduoti 825 mln. akcijų po 70–78 JAV dolerius už vienetą, o biržoje jos turėtų būti žymimos trumpiniu „ANT“. Tai būtų pirmasis vienos iš pagrindinių DI modelių kūrėjų debiutas akcijų rinkoje.

    Rinkos dalyviai šį IPO vertina kaip svarbų „termometrą“, parodysiantį, kiek dar gali tęstis su DI susijusių investicijų bumas ir kaip lengvai rinka finansuos itin brangią skaičiavimo infrastruktūrą.

    Kas dar dalyvaus sandoryje

    Dokumentuose taip pat nurodoma, kad septynios technologijų bendrovės, tarp jų „Google“, „Nvidia“, AMD ir „Microsoft“, sutiko atskirai įsigyti 26 mlrd. JAV dolerių vertės balsavimo teisės nesuteikiančių akcijų per privatų platinimą IPO kaina.

    Šios įmonės yra „Anthropic“ investuotojos arba svarbios jos skaičiavimo pajėgumų tiekėjos – tai parodo, kiek glaudžiai DI plėtra susijusi su lustų ir debesijos infrastruktūros rinka.

    Anksčiau rinkoje buvo kalbama, kad „Anthropic“ galėtų pritraukti iki 100 mlrd. JAV dolerių, kas būtų tapę rekordiniu IPO. Vis dėlto dabar nurodoma suma mažesnė.

    Net ir siūlomai kainai pasiekus viršutinę ribą, IPO, kaip teigiama, būtų mažesnis už rekordą, kurį šiemet birželį pasiekė Elono Musko „SpaceX“ akcijų platinimas.

    Planuojamos datos ir politinis fonas

    „Anthropic“ siekia į biržą žengti lapkričio 16-osios savaitę, o pranešimuose minima, kad prekyba akcijomis galėtų prasidėti lapkričio 19 dieną.

    IPO aplinka JAV šiuo metu įtempta – Volstritas vertina JAV vidurio kadencijos rinkimų pasekmes. Straipsnyje pažymima, kad demokratai, atsargiau žiūrintys į DI, laimėjo abiejų Kongreso rūmų kontrolę ir žada stabdyti prezidento Donaldo Trumpo darbotvarkę.

    Šis fonas prisideda prie didesnio svyravimo DI bumo įkvėptose akcijose, o dėmesio centre atsidūrė ir lustų gamintojai.

    Pajamos, išlaidos ir įspėjimai apie DI rizikas

    Pagal pateiktus duomenis, „Anthropic“ pajamos trečiąjį ketvirtį pasiekė 17 mlrd. JAV dolerių – tai gerokai daugiau nei 1,4 mlrd. JAV dolerių prieš metus.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad spalio 31 dieną metinis pajamų „run-rate“ rodiklis siekė apie 81 mlrd. JAV dolerių ir per mėnesį ūgtelėjo dar 10 mlrd. JAV dolerių. Toks rodiklis apibūdina metinį tempą, remiantis tuo, kiek pajamų gaunama dabar.

    Įdomu tai, kad IPO dokumentuose daug vietos skiriama ir technologijos rizikoms – įskaitant perspėjimą, jog pažangios DI sistemos, jei nebus kuriamos ir diegiamos atsakingai, gali kelti „katastrofišką ar egzistencinę“ grėsmę visuomenei.

    Bendrovė taip pat įspėja, kad jos viešos pozicijos dėl DI saugumo ir reguliavimo gali sukelti politinį atoveiksmį ar neproporcingus reguliacinius veiksmus. Dokumentuose minima ir įtampa su Trumpo Baltųjų rūmų administracija bei Pentagono požiūris į bendrovę.

    Dar vienas svarbus akcentas – didžiulės sąnaudos. „Anthropic“ teigia įsipareigojusi skirti šimtus milijardų JAV dolerių skaičiavimo pajėgumams, o dalį mokėjimų turėtų atlikti net ir tada, jei paklausa neatitiktų lūkesčių.

    Valdymo struktūra sukonstruota taip, kad po IPO septyni bendrakūrėjai, vadovaujami vadovo Dario Amodei ir prezidentės Danielos Amodei, išlaikytų kiek daugiau nei pusę balsų – tai reikštų, kad išoriniai investuotojai jų neperbalsuotų.

  • DI bendrovė „Anthropic“ ruošiasi IPO: akcijos kaina 70–78 doleriai, siekiama 90,4 mlrd.

    Amerikiečių technologijų bendrovė „Anthropic“ žengia į biržą: JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) ji pateikė prospektą, susijusį su artėjančiu pirminiu viešu akcijų siūlymu (IPO).

    Dokumentuose nurodoma, kad investuotojams bus siūloma 825 mln. akcijų, o vienos akcijos kaina numatyta 70–78 dolerių intervale.

    Įmonė planuoja per IPO pritraukti 90,4 mlrd. dolerių. Akcijų platinimas bus padalintas į tris dalis, kiekvienoje jų taikant skirtingas akcijų paskirstymo sąlygas.

    Kartu tai laikoma svarbiu testu rinkoms, kurios pastaruoju metu atsargiau vertina investicijas į dirbtinį intelektą, debesijos sprendimus ir duomenų centrų infrastruktūrą.

    Kaip bus paskirstytas akcijų paketas

    Dideli akcijų paketai numatyti ir esamiems akcininkams, kurie anksčiau dalyvavo kapitalo didinimo procedūrose. Šiai grupei skiriama akcijų už 26 mlrd. dolerių.

    Tarp minimų dabartinių akcininkų – „Microsoft“, „Broadcom“, „Google“ (Alphabet), AMD, „Micron“, „Nvidia“, TSMC ir kelios kitos bendrovės.

    Taip pat dalis institucinių ir individualių akcininkų planuoja parduoti 23,65 mln. jiems priklausančių akcijų – tai, kaip skaičiuojama, turėtų atnešti apie 1,83 mlrd. dolerių.

    Be to, pati „Anthropic“ ketina išleisti 801,35 mln. naujų akcijų, o gautas lėšas skirti plėtrai ir naujų DI projektų finansavimui.

    Vertinimas ir rinkų fonas

    Nustatytas 70–78 dolerių kainos intervalas reikštų įmonės vertinimą kiek daugiau nei 1 trln. dolerių. Tekste pabrėžiama, kad tai mažiau, nei tikėtasi rugsėjo pradžioje, kai buvo kalbama apie 1,2 trln. dolerių vertę.

    Platesniame kontekste ši emisija vyksta tuo metu, kai dalies technologijų sektoriaus lyderių vertinimai yra sumažėję šimtais milijardų dolerių. Tai atvėsino investuotojų, fondų ir bankų nuotaikas, kurios kelis pastaruosius ketvirčius buvo palankios technologijų bendrovėms.

    Dėl to „Anthropic“ debiutas biržoje gali tapti vienu ryškesnių signalų, kaip rinka šiuo metu vertina didelės apimties DI projektus ir jų finansavimo perspektyvas.

  • „Strategy“ už 82 mln. dolerių įsigijo dar 1 036 bitkoinus – rezervas perkopė 850 tūkst. BTC

    „Strategy“ už 82 mln. dolerių įsigijo dar 1 036 bitkoinus – rezervas perkopė 850 tūkst. BTC

    Bendrovė „Strategy“ (buvusi „MicroStrategy“) pranešė papildžiusi savo bitkoinų rezervą dar 1 036 BTC, už kuriuos sumokėjo apie 81,9 mln. JAV dolerių. Vidutinė pirkimo kaina siekė 79 012 dolerių už vieną bitkoiną.

    Apie šį sandorį bendrovė nurodė pirmadienį pateiktoje ataskaitoje JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC). Pirkimai vyko laikotarpiu nuo lapkričio 2 iki lapkričio 8 dienos.

    Po šio įsigijimo „Strategy“ valdomas bitkoinų kiekis išaugo iki 850 364 BTC. Straipsnyje pažymima, kad tai sudaro daugiau nei 4 proc. viso maksimaliai galimo bitkoinų kiekio.

    Bendrovė teigia, jog iš viso jos turimas BTC portfelis buvo sukauptas už maždaug 64,2 mlrd. JAV dolerių, o vidutinė įsigijimo kaina (įskaičiuojant mokesčius ir išlaidas) siekė 75 456 dolerius už bitkoiną.

    Kaip finansuotas naujas pirkimas

    Naujausiems įsigijimams „Strategy“ naudojo lėšas, gautas per „at-the-market“ (ATM) programą, kai rinkoje parduodamos A klasės paprastosios akcijos MSTR. Bendrovė nurodė, kad praėjusią savaitę pardavė 2 051 348 MSTR akcijas ir taip surinko apie 283,8 mln. JAV dolerių.

    Pagal tą pačią programą dar liko apie 18,34 mlrd. JAV dolerių vertės MSTR akcijų, kurias bendrovė galėtų išleisti ir parduoti ateityje.

    Rezervo lėšos ir privilegijuotųjų akcijų išpirkimas

    Be to, įmonė pasitelkė ir savo vadinamąjį USD rezervą: per tą patį laikotarpį ji išpirko 1 887 464 privilegijuotąsias STRC akcijas už maždaug 188,3 mln. JAV dolerių.

    Dar apie 2,1 mln. JAV dolerių iš rezervo buvo panaudota dividendams už privilegijuotąsias akcijas finansuoti. Bendrovė taip pat nurodė, kad lapkričio 8 dieną jos USD rezervo ir grynųjų pinigų likučiai siekė atitinkamai 4,77 mlrd. ir 146,2 mln. JAV dolerių.

    Didžiausia bitkoinų „iždo“ bendrovė tarp viešųjų įmonių

    „Strategy“ išlieka didžiausia iš beveik 200 viešųjų bendrovių, pasirinkusių vadinamąjį bitkoinų iždo (treasury) modelį. Tarp kitų didžiausių rinkos dalyvių minimi „Metaplanet“, „Twenty One“, „Strive“ ir „MARA“.

    Bendrovės vienas įkūrėjų ir vykdomasis valdybos pirmininkas Michaelas Sayloras dar sekmadienį socialiniame tinkle pasidalijo bendrovės bitkoinų įsigijimų grafiku su užrašu „Connecting the dots“, užsimindamas apie būsimą pranešimą.

    Tuo metu rinkoje praėjusią savaitę MSTR akcijos kaina smuko 2,1 proc. ir penktadienį užsidarė ties 128,93 dolerio riba, o bitkoino kaina per tą patį laikotarpį krito 3,2 proc.

  • „Strategy“ už 65,5 mln. dolerių nupirko dar 811 bitkoinų – valdo jau 849 327 BTC

    „Strategy“ už 65,5 mln. dolerių nupirko dar 811 bitkoinų – valdo jau 849 327 BTC

    Bitkoinų kaupimu garsėjanti bendrovė „Strategy“ per savaitę įsigijo dar 811 BTC už maždaug 65,5 mln. dolerių.

    Pirkimai atlikti spalio 26–lapkričio 1 dienomis, o vidutinė vieno bitkoino kaina siekė 80 846 JAV dolerius, nurodoma JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) pateiktoje 8-K ataskaitoje.

    Po šio sandorio „Strategy“ bendras turimas kiekis išaugo iki 849 327 BTC, kurių vertė tekste minimais skaičiavimais siekia apie 65,9 mlrd. dolerių.

    Bendrovė teigia, kad visos šios pozicijos buvo sukauptos už maždaug 64,1 mlrd. dolerių, o vidutinė įsigijimo kaina – 75 451 JAV doleris už BTC. Tai sudaro daugiau nei 4 proc. visos bitkoino pasiūlos ribos.

    Akcijų pardavimai ir atpirkimai

    Naujausi bitkoinų pirkimai finansuoti iš „Strategy“ A klasės paprastųjų akcijų (MSTR) pardavimų pagal at-the-market (ATM) programą.

    Per minėtą laikotarpį bendrovė pardavė 1 178 552 MSTR akcijas už maždaug 164 mln. dolerių. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad pagal šią programą dar liko galimybė išleisti ir parduoti MSTR akcijų už 18,62 mlrd. dolerių.

    Be to, bendrovė pranešė atpirkusi beveik 2,1 mln. privilegijuotųjų STRC akcijų už maždaug 208,2 mln. dolerių, pasitelkusi savo grynųjų pinigų rezervą.

    Dar 43,4 mln. dolerių iš USD rezervo skirta privilegijuotųjų akcijų dividendams finansuoti.

    Rezervai, rezultatai ir vadovybės pokyčiai

    Skelbiama, kad lapkričio 1 dieną „Strategy“ USD rezervas siekė 4,79 mlrd. dolerių, o grynųjų pinigų (USD Cash) likutis – 132,7 mln. dolerių.

    Bendrovė taip pat paskelbė apie 19,5 mlrd. dolerių grynąjį pelną trečiąjį ketvirtį (palyginti su 2,79 mlrd. dolerių tuo pačiu laikotarpiu prieš metus). Nurodoma, kad kylanti turimų bitkoinų vertė sugeneravo 20,9 mlrd. dolerių prieaugį.

    „Strategy“ vykdomasis pirmininkas Michaelas Sayloras tvirtino, kad prasideda kitos bitkoino bulių rinkos etapas, o bankai vis labiau priima šį turtą.

    Tuo metu bendrovė informavo apie vadovybės pokyčius: finansų direktorius Andrew Kang pasitrauks lapkričio 5 dieną, o dabartinis COO Reza Virasteh šias pareigas perims sausį.

    Rinkos reakcija

    Praėjusią savaitę „Strategy“ akcijos krito 9,6 proc. ir penktadienį užsidarė ties 130,51 JAV dolerio kaina.

    Per tą patį laikotarpį bitkoinas smuko 3,6 proc., o rinkoje dėmesį traukė pranešimai apie rekordinio masto „Binance“ įsilaužimą, kurio nuostoliai įvardijami kaip 6,3 mlrd. dolerių.

  • „Datavault AI“ akcijos krito beveik 50 proc.: įstrigo bitkoinai iš 150 mln. eurų vertės sandorio

    „Datavault AI“ akcijos krito beveik 50 proc.: įstrigo bitkoinai iš 150 mln. eurų vertės sandorio

    „Datavault AI“ akcijos antradienį smuko beveik 50 proc., kai bendrovė pranešė negalinti atsiimti reikšmingo kiekio bitkoinų, laikomų trečiosios šalies piniginėje. Rinka į žinią sureagavo staigiai: prekybos apimtys šoktelėjo kelis kartus, o investuotojai ėmė vertinti ir platesnę finansinės atskaitomybės riziką.

    Bendrovė nurodė, kad problema susijusi su sandoriu su Scilex, pagal kurį pastaroji sutiko įsigyti „Datavault AI“ akcijų paketą, už kurį turėjo būti atsiskaityta bitkoinais. Viešai skelbiama, kad sutarties vertė siekė 150 mln. JAV dolerių, kas pagal šiandienos apytikrį kursą atitinka apie 140 mln. eurų.

    Reguliuotojui pateiktame dokumente bendrovė taip pat įspėjo, kad daugiau nei vienų metų finansinėmis ataskaitomis negalima pasikliauti dėl apskaitos klaidos, susijusios su dideliu nuosavybės sandoriu, kuriame figūravo bitkoinai. Tai reiškia, kad „Datavault AI“ ketina perskaičiuoti (perteikti iš naujo) dalį finansinių ataskaitų, tačiau tikslaus grafiko kol kas nenurodė.

    Pagal bendrovės paaiškinimą, bitkoinai buvo įskaityti į skaitmeninę piniginę per ne biržos grandinėje vykusį pervedimą, susietą su Biconomy Pte. Ltd. valdoma infrastruktūra. Vėliau „Datavault AI“ dalį įskaitytų bitkoinų pardavė atgal Scilex, už tai gaudama grynųjų, tačiau 2026 metų birželį, bandydama likusius bitkoinus persivesti į išorinę sąskaitą, susidūrė su kliūtimis.

    „Datavault AI“ teigimu, su Scilex sandoriu siejami bitkoinai neatitiko reikalavimų, kad būtų pripažinti bendrovės skaitmeniniu turtu. Pasak įmonės, tokie dydžiai turėjo būti apskaityti kaip gautina suma už akcijų emisiją, mažinant nuosavą kapitalą, o ne rodant kaip likvidumo šaltinį balanse.

    Šis vertinimo pokytis turi ir praktinių pasekmių: vadovybė iš naujo peržiūri įmonės veiklos tęstinumo prielaidas, nes anksčiau bitkoinų likučiai buvo traktuojami kaip likvidumo rezervas. Įmonė taip pat pripažino, kad lėšų iš Scilex surinkimas išlieka neapibrėžtas, o tai didina ne tik apskaitos, bet ir pinigų srautų riziką.

    Dokumentuose taip pat nurodyta, kad planuojami ataskaitų patikslinimai turėtų sumažinti bendrovės turto sumas skirtingomis datomis. Rinkose tokios naujienos dažnai vertinamos itin jautriai, nes finansinių rezultatų perskaičiavimas gali lemti griežtesnį auditorių ir priežiūros institucijų dėmesį, brangesnį finansavimą bei didesnį investuotojų nepasitikėjimą.

  • „Meta“ ruošia iki 55 mlrd. eurų akcijų emisiją: lėšos nukeliaus į DI ir duomenų centrus

    JAV technologijų grupė „Meta“ vertina galimybę pradėti papildomą akcijų emisijos programą, kurios vertė galėtų siekti apie 55 mlrd. eurų. Tokia informacija pateikiama dokumentuose, kuriuos bendrovė pateikė JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC).

    Pagrindinis tikslas – pritrauktas lėšas nukreipti į dirbtinio intelekto plėtrą ir infrastruktūrą, ypač duomenų centrus. Bendrovė yra viešai kotiruojama nuo 2012 metais, o toks kapitalo didinimas būtų vienas reikšmingiausių žingsnių per ilgą laiką.

    Kas nurodoma SEC dokumentuose?

    Dokumentuose teigiama, kad „Meta“ planuoja 35 mlrd. dolerių, tai yra apie 32 mlrd. eurų, gautų iš kapitalo didinimo, skirti DI projektams. Ši suma signalizuoja, kad lenktynės dėl skaičiavimo galios ir pažangių modelių tampa tokio masto, kad vien veiklos pinigų srautų gali nepakakti.

    Taip pat numatoma platesnė akcijų emisijos programa, kurios vertė galėtų siekti 60 mlrd. dolerių, arba apie 55 mlrd. eurų. Įvardijama, kad ji galėtų startuoti vėliau, nors tiksli data dokumentuose nėra aiškiai apibrėžta.

    DI bumas kelia kartelę investicijoms

    Pastaraisiais metais didžiausios technologijų bendrovės, įskaitant „Meta“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Google“, DI infrastruktūrai skiria vis daugiau lėšų. Didžiausia šių investicijų dalis tenka duomenų centrams, serveriams, tinklų pajėgumams ir specializuotiems lustams, kurie reikalingi modeliams treniruoti ir aptarnauti.

    „Meta“ anksčiau yra pasitelkusi ir skolos finansavimą, įskaitant obligacijų emisijas, tačiau dabartinis planas rodo norą didinti finansinį lankstumą ir greitį. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip signalas, kad investicijų ciklas taps ilgesnis, o kapitalo poreikis išliks aukštas.

    Remiantis bendrovės vertinimais, 2026 metais kapitalo investicijos, daugiausia susijusios su duomenų centrais, galėtų sudaryti 135–145 mlrd. dolerių, tai yra apie 124–133 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių planuojamų infrastruktūros biudžetų visoje technologijų rinkoje.

    SEC dokumentuose taip pat minima, kad dalimi naujai leidžiamų akcijų yra susidomėję lustų gamintojai „Nvidia“, AMD ir „Broadcom“. Nurodoma, kad jų susidomėjimas galėtų apimti iki 5 mlrd. dolerių, arba apie 4,6 mlrd. eurų, vertės akcijų paketą.