CP v2

Tag: SEC

  • „Nasdaq“ ruošia beveik 23 valandų prekybą: ką tai pakeis Europoje ir kodėl SEC dar gali stabdyti

    „Nasdaq“ ruošia beveik 23 valandų prekybą: ką tai pakeis Europoje ir kodėl SEC dar gali stabdyti

    „Nasdaq“ patvirtino planus nuo 2026 metų gruodžio 6 dienos beveik visą parą vykdyti JAV akcijų prekybą. Birža ketina pridėti naują naktinę sesiją, kuri tęstųsi nuo 21 valandos iki 4 valandos rytą JAV Rytų pakrantės laiku, tačiau sprendimas dar priklauso nuo JAV vertybinių popierių priežiūros institucijos SEC.

    Įvedus papildomą sesiją, „Nasdaq“ prekybos diena praktiškai išsitęstų nuo sekmadienio vakaro iki penktadienio vakaro, paliekant tik trumpą technologinę pertrauką. Birža jau dabar turi išplėstą prekybą prieš rinkos atidarymą ir po uždarymo, tačiau ji dažniau būdavo patogesnė instituciniams dalyviams.

    Europos investuotojams naujasis langas reikštų, kad prekyba vyktų anksti ryte, dar prieš didžiųjų Europos finansų centrų startą. Tai gali padidinti galimybes reaguoti į naujienas realiu laiku, tačiau kartu sustiprinti kainų svyravimus mažesnio likvidumo valandomis.

    Kas stumia biržas į naktį

    Pastaraisiais metais tradicinės biržos vis labiau jaučia spaudimą prisitaikyti prie rinkų, kurios niekada neužsidaro. Kriptovaliutų prekyba vyksta visą parą, o investuotojų įpročiai keičiasi: vis daugiau sandorių inicijuojama ne įprastomis Niujorko prekybos valandomis.

    „Nasdaq“ šį pokytį sieja ir su tarptautiniu kapitalu: užsienio investuotojų turimos JAV akcijos per kelerius metus reikšmingai išaugo ir, viešai skelbtais duomenimis, iki 2024 metų vidurio siekė apie 14 600 000 000 000 eurų. Tokį augantį poreikį birža nori aptarnauti tiesiogiai, o ne palikti alternatyvioms platformoms.

    Kuo tai skiriasi nuo įprastos prekybos

    Prieš ir po pagrindinės sesijos vykstanti prekyba tradiciškai pasižymi mažesniu likvidumu ir didesniais kainų skirtumais tarp pirkimo ir pardavimo. Dėl to įvykdymo kaina gali labiau nukrypti nuo matomos kotiruotės, ypač smulkesnėse ar mažiau aktyviai prekiaujamose pozicijose.

    Be to, dalis pavedimų tipų ir rinkos formuotojų aktyvumas gali skirtis nuo pagrindinių valandų, todėl investuotojams svarbu vertinti riziką, o ne vien patogumą. Praktikoje tai reiškia, kad beveik 23 valandų prekyba gali padėti greičiau reaguoti į įvykius, bet ne visada užtikrins tokią pačią sandorio kokybę kaip dienos metu.

    Konkurencija ir SEC vaidmuo

    „Nasdaq“ nėra vienintelė, plečianti prekybos laiką: konkurentai JAV taip pat siekia ilgesnių sesijų, o daliai jų jau yra suteikti reguliaciniai leidimai. Toks lenktyniavimas dėl investuotojų dėmesio rodo, kad biržų darbo laikas tampa konkurenciniu pranašumu.

    Galutinį sprendimą dėl „Nasdaq“ plano dar turės įvertinti SEC, kuri prižiūri, kad prekybos infrastruktūra, rinkos stebėsena ir investuotojų apsauga atitiktų reikalavimus. Jei patvirtinimas bus gautas, 2026 metų pabaigoje JAV akcijų rinka žengtų dar vieną žingsnį link realiai beveik nenutrūkstamos prekybos.

  • „Amazon“ ruošia apie 23 mlrd. eurų obligacijų emisiją: kam bus skirtos lėšos ir ką tai sako apie DI

    JAV technologijų milžinė „Amazon“ pateikė JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) dokumentus dėl planuojamos didelės apimties korporatyvinių obligacijų emisijos. Rinkos dalyviai vertina, kad siūlymo vertė gali siekti apie 23 mlrd. eurų, o sandoris būtų įgyvendintas artimiausiomis savaitėmis.

    Remiantis viešai skelbiama informacija, emisija būtų sudaryta iš kelių dalių: tiek su fiksuotomis, tiek su kintamomis palūkanomis. Numatomi skirtingi išpirkimo terminai apimtų laikotarpį maždaug nuo 3 iki 40 metų, taip leidžiant pritraukti skirtingo rizikos profilio investuotojus.

    Kam „Amazon“ reikalingi pinigai?

    Įmonė nurodo, kad pritrauktos lėšos būtų naudojamos kelioms kryptims: artėjančių skolų refinansavimui, bendriems korporatyviniams tikslams ir galimiems įsigijimams. Tokia struktūra būdinga didelėms bendrovėms, kurios siekia išlaikyti lankstumą, kai kapitalo poreikis gali greitai kisti.

    Emisijos organizatoriais įvardijami tarptautiniai investiciniai bankai „Barclays“, „Goldman Sachs“, „JPMorgan“ ir „Morgan Stanley“. Tokia bankų sudėtis paprastai signalizuoja, kad taikomasi į plačią institucinių investuotojų auditoriją JAV ir tarptautinėse rinkose.

    DI bumas keičia finansavimo logiką

    Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės vis dažniau remiasi skolos rinka, nes kapitalo išlaidos sparčiai auga. Vienas svarbiausių veiksnių yra dirbtinio intelekto plėtra, reikalaujanti brangių duomenų centrų, specializuotų lustų, elektros galios ir tinklų infrastruktūros.

    Rinkose vis dažniau akcentuojama, kad DI lenktynės didina ilgalaikius įsipareigojimus: net ir labai pelningoms bendrovėms tampa patrauklu fiksuoti finansavimą ilgesniam laikui, kad būtų galima stabiliau planuoti investicijas. Kartu tai didina jautrumą palūkanų normų svyravimams ir prastesniam ekonomikos scenarijui.

    „Didelių technologijų įmonių skolinimasis pats savaime nėra problema, tačiau rizika išauga, kai investicijų tempas pranoksta pinigų srautų augimą“, – sako rinkos analitikai.

    Ką tai gali reikšti investuotojams?

    Didelė obligacijų emisija gali būti vertinama dvejopai. Viena vertus, tai yra įprastas būdas refinansuoti skolą ir užsitikrinti resursus strateginėms investicijoms, ypač kai kapitalo poreikis dėl DI infrastruktūros išlieka aukštas.

    Kita vertus, augantis skolos finansavimas gali kelti klausimų dėl viso sektoriaus įsiskolinimo trajektorijos ir vertinimų biržoje. Jei investuotojai pradėtų labiau abejoti investicijų grąža arba augtų finansavimo kaina, technologijų bendrovių vertės gali tapti jautresnės rinkos nuotaikoms.

  • Suomių „Oura“ ruošia IPO: išmanusis žiedas gali įvertinimą pakelti iki 9,5 mlrd. eurų

    Suomių „Oura“ ruošia IPO: išmanusis žiedas gali įvertinimą pakelti iki 9,5 mlrd. eurų

    Suomijoje gimusi išmaniojo sveikatos žiedo „Oura“ kūrėja žengia link biržos: bendrovė konfidencialiai pateikė pirminius dokumentus JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC), siekdama surengti pirminį viešą akcijų platinimą. Tai reikštų, kad viena ryškiausių Europos sveikatos technologijų istorijų gali persikelti į Volstritą.

    Kiek akcijų būtų siūloma ir kokiame kainų intervale, kol kas neskelbiama, tačiau ankstesni finansavimo raundai leidžia numanyti ambicijas. 2025 metų rudenį įvykęs investicijų etapas bendrovę, remiantis viešais pranešimais, įvertino maždaug 9,5 mlrd. eurų, kai 2024 metais vertė siekė apie 4,3 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Tomas Hale’as anksčiau yra nurodęs, kad iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigos buvo parduota daugiau kaip 5,5 mln. „Oura“ žiedų. Jo teigimu, pajamos sparčiai augo, o 2026 metais bendrovė tikisi pasiekti apie 1,7 mlrd. eurų metinių pajamų.

    Nuo žiedo prie prenumeratų

    Investuotojams „Oura“ vis dažniau pristatoma ne vien kaip įrenginio gamintoja, o kaip prenumerata paremta sveikatos platforma. Per pastaruosius kelerius metus bendrovė aktyviai plėtė programinės įrangos dalį, mokamas narystes ir analitiką, paremtą DI sprendimais.

    „Oura“ ekosistema orientuojasi į ilgalaikius sveikatos signalus, tokius kaip miegas, pasirengimas dienai, širdies ritmas, stresas ir atsistatymas. Rinkos analitikai šį perėjimą nuo vienkartinio įrenginio pardavimo prie pasikartojančių pajamų vertina kaip vieną svarbiausių argumentų, galinčių lemti didesnį įmonės vertinimą IPO metu.

    Ar Europa praranda čempionus?

    Nors „Oura“ šaknys ir produkto vystymas glaudžiai siejami su Suomija, bendrovė pastaruoju metu pertvarkė struktūrą ir veikia per JAV patronuojančią įmonę „Oura Inc.“, kurios būstinė yra San Fransiske. Toks žingsnis dažnai aiškinamas siekiu lengviau pritraukti kapitalą ir didinti matomumą didžiausioje pasaulio viešųjų rinkų ekosistemoje.

    Planuojamas listingavimas JAV atgaivina diskusiją, kodėl sparčiai augančios Europos technologijų bendrovės dažnai renkasi Niujorko biržas, o ne Europos prekybos aikšteles. Paprastai akcentuojamas didesnis likvidumas, gilesnės kapitalo rinkos ir platesnė investuotojų patirtis vartotojų technologijų segmente.

    Išmaniųjų žiedų bumas

    IPO taip pat taps investuotojų nuotaikų testu dėvimųjų technologijų rinkoje, kuri pastaraisiais metais išgyveno nevienodą paklausą. Išmanieji žiedai vis dar laikomi ankstyvos stadijos kategorija, tačiau susidomėjimas auga, nes daliai vartotojų žiedas yra mažiau pastebimas ir patogesnis nei išmanusis laikrodis.

    „Oura“ šiame segmente laikoma viena lyderių, konkuruojanti dėvimųjų įrenginių milžinų, tokių kaip „Apple“, „Samsung“ ir „Garmin“, aplinkoje. Jeigu planuojamas viešas debiutas įvyks, jis gali tapti svarbiu etalonu, kaip rinka vertina sveikatos aparatūros, prenumeratų ir DI paslaugų derinį.

  • SEC stabdo išimtį tokenizuotam turtui: nerimaujama dėl trečiųjų šalių žetonų ir teisių

    SEC stabdo išimtį tokenizuotam turtui: nerimaujama dėl trečiųjų šalių žetonų ir teisių

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) atideda planuotą vadinamąją inovacijų išimtį, kuri turėjo aiškiau apibrėžti reguliuotojo požiūrį į tokenizuotą turtą. Apie tai pranešė „Bloomberg Law“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais.

    Pasak jų, SEC darbuotojai buvo parengę siūlomą formuluotę ir jos projektas jau buvo peržiūrėtas, tačiau per pastarąsias dienas vyko papildomos konsultacijos su biržų atstovais ir rinkos dalyviais. Reguliuotojas vertina gautą grįžtamąjį ryšį, o galutiniai sprendimai dėl projekto dar nepriimti.

    Didžiausias nesutarimų taškas siejamas su vadinamaisiais trečiųjų šalių žetonais, kai skaitmeniniai instrumentai būtų leidžiami be susijusių viešųjų bendrovių pritarimo ar tiesioginio užtikrinimo. Būtent tokie modeliai kelia klausimų, ar investuotojui iš tiesų suteikiamos tos pačios teisės, kaip ir įprastų, reguliuojamų vertybinių popierių atveju.

    Keli buvę reguliuotojai pabrėžia, kad kritiška užtikrinti dividendų ir balsavimo teisių perdavimą bei įgyvendinimą. Problema ta, kad žetonams keičiant savininkus blokų grandinės tinkluose, tampa sudėtingiau užtikrinti tikslią akcininkų apskaitą ir pareigų vykdymą taip, kaip tai daroma tradicinėje infrastruktūroje.

    Tuo pat metu rinkoje jau veikia bendrovės, kurios kuria tokenizavimo infrastruktūrą, integruodamos registruoto perleidimo agento funkcijas ir tvarkydamos oficialius akcininkų registrus. Tarp tokių sprendimų kūrėjų minimos „Securitize“, „Ondo“ ir „Superstate“, kurios siekia suderinti blokų grandinės efektyvumą su reguliuojamomis apskaitos procedūromis.

    SEC pirmininkas Paulas Atkinsas anksčiau yra teigęs, kad agentūra artimiausiu metu pristatys siūlomą inovacijų išimtį, kuri galėtų veikti kaip reguliacinė smėlio dėžė daliai su skaitmeniniu turtu susijusių produktų. Vis dėlto šįkart procesas lėtėja, nes reguliuotojui svarbu atskirti modelius, kurie realiai atspindi tą patį pagrindinį vertybinį popierių, nuo sintetinių instrumentų, tik imituojančių jo kainos pokyčius.

    SEC komisarė Hester Peirce yra pažymėjusi, kad tokenizuoti vertybiniai popieriai iš esmės išlieka vertybiniais popieriais, todėl jiems turi galioti esami įstatymai. Ji taip pat yra pabrėžusi, kad išimtis, jos supratimu, turėtų būti siauresnė ir orientuota į skaitmenines to paties vertybinio popieriaus reprezentacijas, o ne į sintetines struktūras.

    „Atminkite: visada tikėjausi, kad ši išimtis bus ribotos apimties ir palengvins prekybą tik skaitmeninėmis to paties vertybinio popieriaus reprezentacijomis, o ne sintetiniais instrumentais“, – sakė Hester Peirce.

    Diskusijų fone dalis institucinių rinkos žaidėjų jau juda į priekį: SEC yra suteikusi leidimus tam tikroms iniciatyvoms, susijusioms su tokenizuotais vertybiniais popieriais ir likvidaus turto skaitmeninimu iš anksto patvirtintose blokų grandinėse. Rinka taip pat stebi Niujorko vertybinių popierių biržos plėtojamą tokenizuotų akcijų platformą, kuri potencialiai galėtų atverti kelią prekybai visą parą.

    Ši situacija rodo, kad tokenizacija finansų rinkose pereina iš idėjos į praktinį įgyvendinimą, tačiau reguliavimo aiškumas ir investuotojų teisių apsauga išlieka pagrindiniai kriterijai. Artimiausi SEC sprendimai lems, ar inovacijų išimtis taps postūmiu teisėtai onchain vertybinių popierių rinkai, ar bus pasirinktas griežtesnis, etapinis kelias.

  • „Strategy“ vadovas Sayloras: tokenizacija leis investuotojams „apsipirkti“ pajamingumą

    „Strategy“ vadovas Sayloras: tokenizacija leis investuotojams „apsipirkti“ pajamingumą

    „Strategy“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Michaelas Sayloras teigia, kad finansinių aktyvų tokenizacija iš esmės gali pakeisti, kaip ekonomikoje nustatomos kredito sąlygos ir pajamingumas. Jo vertinimu, šis pokytis ilgainiui mestų tiesioginį iššūkį tradiciniams bankams ir tarpininkams.

    Kalbėdamas CNBC laidoje „Squawk Box“, Sayloras aiškino, kad tokenizacija gali sukurti laisvesnę kreditų formavimo rinką, kurioje aktyvų savininkai galėtų lyginti skirtingas sąlygas. Tai, pasak jo, reikštų, kad investuotojai galėtų rinktis geriausią kainą už kapitalą ir didžiausią grąžą, o ne pasikliauti vienu banku ar brokeriu.

    „Tikroji tokenizacijos galia yra ta, kad ji sukuria laisvą kreditų formavimo ir pajamingumo rinką aktyvų savininkams“, – sakė Michaelas Sayloras.

    Jo teigimu, tradicinėje sistemoje bankai dažnai lemia, ar klientas apskritai gaus kreditą, ir kokiomis sąlygomis, o pasirinkimo galimybės būna ribotos. Tokenizuota infrastruktūra, pasak Saylorio, galėtų didinti kapitalo apyvartos greitį, tačiau kartu atneštų ir didesnį kainų svyravimą.

    Kas yra tokenizacija ir kodėl ji svarbi

    Tokenizacija paprastai reiškia realaus pasaulio aktyvų ar finansinių instrumentų, pavyzdžiui, akcijų, obligacijų, fondų ar privataus kredito, skaitmeninį atvaizdavimą blokų grandinėje. Rinkos šalininkai pabrėžia greitesnį atsiskaitymą, prekybą beveik visą parą, didesnį likvidumą ir platesnę prieigą mažmeniniams investuotojams.

    Pastaraisiais metais didesnio dėmesio sulaukė ir idėja tokenizuoti privačių bendrovių akcijas ar fondų vienetus, nes tai galėtų supaprastinti perleidimą ir mažinti sandorių kaštus. Vis dėlto praktikoje svarbiausiu barjeru išlieka teisinis aiškumas ir tai, kaip tokie instrumentai būtų prižiūrimi.

    Reguliavimo fonas ir rinka jau dabar

    Kontekstas JAV šiuo metu itin svarbus: kriptovaliutų rinkos dalyviai laukia tolesnio vadinamojo Clarity Act judėjimo Kongrese, nes šis iniciatyvų paketas siejamas su aiškesne skaitmeninio turto rinkos struktūra. Jei būtų priimtas, jis galėtų sudaryti prielaidas platesniam realaus pasaulio aktyvų perkėlimui į blokų grandinę, tačiau galutinės apimtys priklausytų nuo konkrečių nuostatų.

    Tuo pat metu JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija yra signalizavusi, kad tokenizuoti vertybiniai popieriai gali tapti labiau įprasta finansų rinkų dalimi, tačiau jiems tikėtina ir toliau būtų taikomi tradiciniai vertybinių popierių įstatymai. Tai reiškia, kad vien technologinis formatas neišvengtų tokių reikalavimų kaip atskleidimas, investuotojų apsauga ir priežiūra.

    Rinkoje tokenizuotos prekybos užuomazgos jau matomos: „Coinbase“, „Robinhood“ ir „Gemini“ tam tikrose jurisdikcijose ar klientų segmentuose siūlo tokenizuotų akcijų prekybą. Vis dėlto šių sprendimų mastas ir prieinamumas priklauso nuo vietos taisyklių, licencijų bei to, kaip tiksliai struktūruojamas pats produktas.

  • „Paramount Skydance“ tikisi užbaigti WBD įsigijimą iki liepos 15 dienos: dar laukia reguliuotojų sprendimų

    „Paramount Skydance“ siekia užbaigti „Warner Bros. Discovery“ (WBD) įsigijimo sandorį iki liepos 15 dienos, skelbia žiniasklaidos industrijos naujienlaiškis „Status“. Viešai įmonė yra nurodžiusi kitą orientyrą – sandorio užbaigimą iki trečiojo šių metų ketvirčio pabaigos.

    Įmonių pateikiamuose dokumentuose JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) minima rugsėjo 30 diena. Jei iki šios datos susijungimas neįvyktų, WBD akcininkams numatyta kompensacija už kiekvieną vėlavimo ketvirtį, siejama su konkrečia suma už akciją.

    Sandorio finansiniai parametrai išlieka vieni didžiausių pastarųjų metų žiniasklaidos sektoriuje. Remiantis viešai cituojamais skaičiavimais, bendra sandorio vertė prilygsta maždaug 102 mlrd. eurų, o sutarta WBD akcijos kaina – apie 29 eurus.

    Reguliuotojų patikra – esminis etapas

    Nors WBD akcininkai sandorį jau yra patvirtinę per specialų susirinkimą, galutinis užbaigimas priklauso nuo reguliuotojų sprendimų rinkose, kuriose veikia abi grupės. Jungtinėje Karalystėje procesą vertina Konkurencijos ir rinkų institucija (CMA), kuri analizuoja, ar susijungimas nepakenks konkurencijai.

    JAV sandoriui taip pat reikalingi Federalinės ryšių komisijos (FCC) sprendimai, susiję su užsienio investicijų patvirtinimu. Viešojoje erdvėje aptariama, kad po sandorio reikšminga kapitalo dalis galėtų būti susijusi su investuotojais iš už JAV ribų, todėl reguliacinė dalis tampa ypač jautri.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia Kalifornijos valstijos pradėtas tyrimas. Kalifornijos generalinis prokuroras Robas Bonta yra nurodęs, kad vertinant sandorį gali būti keliami klausimai dėl konkurencijos mažėjimo ir poveikio rinkai.

    Kodėl ši data svarbi rinkai

    Liepos 15 diena, minima kaip vidinis tikslas, rinkoje vertinama kaip signalas, kad įmonė siekia išvengti ilgo proceso ir galimų papildomų įsipareigojimų dėl vėlavimo. Kuo ilgiau užsitęstų patikros, tuo didesnė rizika, kad keisis finansavimo sąlygos ir investuotojų lūkesčiai.

    Žiniasklaidos sektoriuje tokie susijungimai paprastai atsiduria po padidinamuoju stiklu dėl turinio platinimo, reklamos rinkos ir platformų galios koncentracijos. Dėl to galutinis terminas išlieka priklausomas ne tik nuo įmonių pasirengimo, bet ir nuo reguliuotojų tempo bei galimų papildomų sąlygų.

  • JAV kriptovaliutų politika keičiasi: nauji signalai iš Vašingtono ir ko tikėtis rinkai 2026 metais

    JAV kriptovaliutų politika keičiasi: nauji signalai iš Vašingtono ir ko tikėtis rinkai 2026 metais

    Vašingtone ryškėja naujas tonas kriptovaliutų atžvilgiu: po kelerių metų griežtesnės priežiūros signalų politikai vis dažniau kalba apie aiškesnes taisykles ir rinkos stabilumą. Tai svarbu ne tik JAV investuotojams, bet ir Europai, nes JAV reguliavimo kryptis dažnai tampa etalonu pasaulinei kriptovaliutų rinkai.

    Pastaraisiais metais pagrindinė įtampa kilo dėl to, kaip klasifikuoti kriptoturtą: ar dalis jo turi būti laikoma vertybiniais popieriais, ar labiau primena prekes, kurioms taikomos kitos priežiūros taisyklės. Nuo šios ribos priklauso, kokie reikalavimai bus taikomi biržoms, tarpininkams, projektų kūrėjams ir investuotojų apsaugai.

    Rinkai ypač svarbi priežiūros institucijų taktika: ar bus remiamasi iš anksto aiškiomis taisyklėmis, ar dažniau bus taikomi precedentais paremti sprendimai po pažeidimų nustatymo. Kuo daugiau nuspėjamumo, tuo lengviau į rinką ateina institucionalūs dalyviai, o tai paprastai didina likvidumą ir mažina staigių svyravimų riziką.

    Lygiagrečiai didėja dėmesys kriptovaliutų infrastruktūrai, įskaitant rezervų skaidrumą, klientų lėšų atskyrimą ir rizikos valdymą biržose. Po ankstesnių sektoriaus sukrėtimų politikai ir reguliuotojai dažniau akcentuoja, kad vartotojų apsauga turi eiti kartu su inovacijų skatinimu, ypač kai į rinką ateina platesnė visuomenė.

    2026 metais rinkos dalyviai labiausiai tikėsis dviejų dalykų: aiškesnių žaidimo taisyklių ir nuoseklaus jų taikymo. Jei JAV pavyks suderinti inovacijas ir priežiūrą, tai gali sustiprinti kriptovaliutų sektoriaus brandą ir sumažinti teisinę riziką, kuri iki šiol buvo vienas didžiausių stabdžių stambiam kapitalui.

  • JAV Senato bankininkystės komitetas pritarė kriptoturto reguliavimo įstatymui: kas keisis rinkai?

    JAV Senato bankininkystės komitetas pritarė kriptoturto reguliavimo įstatymui: kas keisis rinkai?

    JAV Senato bankininkystės komitetas nubalsavo už kriptoturto rinkos struktūros įstatymo projekto tolesnį svarstymą. Komitetas sprendimą priėmė po kelių mėnesių derybų, o už projektą balsavo ir dalis demokratų.

    Įstatymo projektas, viešojoje erdvėje vadinamas „Clarity Act“, komitete sulaukė 15 balsų už ir 9 prieš. Jį parėmė demokratų senatoriai Ruben Gallego ir Angela Alsobrooks, tačiau kartu įspėjo, kad be aiškių etikos nuostatų galutiniame balsavime parama gali išnykti.

    „Jei interesų konflikto prevencijos kalba nebus sutvarkyta, vėliau balsuosiu prieš, kai projektas pasieks Senato salę“, – sakė R. Gallego.

    Šis balsavimas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant pirmą kartą JAV federaliniu lygmeniu įtvirtinti platesnę kriptoturto sektoriaus reguliavimo sistemą. Pagrindinė idėja yra aiškiau atskirti priežiūros ribas tarp Vertybinių popierių ir biržos komisijos ir Prekių ateities sandorių prekybos komisijos, kad rinkos dalyviams būtų paprasčiau suprasti, kokios taisyklės taikomos skirtingoms skaitmeninio turto rūšims.

    Kelias iki balsavimo komitete buvo komplikuotas: derybose dalyvavo Baltieji rūmai, įstatymų leidėjai, kriptoturto industrijos atstovai ir bankų sektoriaus interesų grupės. Anksčiau Atstovų Rūmai jau buvo patvirtinę savo versiją, o Senato Žemės ūkio komitetas metų pradžioje pažengė su projektu be demokratų palaikymo, tačiau bankininkystės komitete procesas strigo.

    Vienas iš trinties taškų buvo su stabiliosiomis kriptovaliutomis susijusios nuostatos, įskaitant atlygio ar paskatų mechanizmus, kurie, kritikų teigimu, gali sukurti rizikingas paskatas vartotojams ir rinkai. Dėl šių formuluočių anksčiau buvo kilę nesutarimų ir su didžiųjų biržų pozicija, todėl dalis svarstymų buvo atidėta.

    Per svarstymus taip pat išryškėjo klausimai dėl decentralizuotų finansų ir vadinamųjų nekastodinių kūrėjų. Kriptoturto industrija siekia, kad programuotojai, kurie nevaldo klientų lėšų ir teikia tik programinį kodą, nebūtų automatiškai prilyginami pinigų perlaidų paslaugų teikėjams, tačiau teisėsaugos atstovai įspėja, kad pernelyg plati išimtis gali apsunkinti kovą su pinigų plovimu.

    Šiai dilemai spręsti į atnaujintą tekstą įtraukta nuostata, kad nekastodinis kūrėjas vis tiek gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei nustatomas konkretus ketinimas perkelti lėšas ir žinojimas, kad jos bus naudojamos nusikalstamiems tikslams. Tai kompromisinė formuluotė, kuria siekiama išlaikyti inovacijų erdvę, bet nepanaikinti atsakomybės tyčinių nusikalstamų schemų atvejais.

    Diskusijas pakurstė ir etikos klausimai, susiję su aukščiausių pareigūnų interesų konflikto prevencija skaitmeninio turto rinkoje. Dalis demokratų reikalauja aiškios užkardos, kuri ribotų prezidento, viceprezidento, Kongreso narių ir kitų federalinių pareigūnų galimybes turėti ar reklamuoti skaitmeninį turtą, kai jie gali daryti įtaką reguliavimui.

    Senatorius Chris Van Hollen pateikė pataisą, kuria siekta uždrausti prezidentui, viceprezidentui ir kitiems federaliniams pareigūnams bei jų šeimoms turėti ar reklamuoti skaitmeninį turtą. Vis dėlto ši pataisa nebuvo priimta, o tai didina riziką, kad vėlesniuose etapuose dalis demokratų balsų gali būti prarasta.

    „Ši pataisa labai paprasta: visuomenei pasakome, kad neleisime prezidentui, Atstovų Rūmų ir Senato nariams bei kitiems pareigūnams naudotis įtaka asmeninei naudai“, – sakė C. Van Hollen.

    Rinkos dalyviai šį balsavimą vertina kaip signalą, kad reguliavimo aiškumas JAV artėja, tačiau galutinis rezultatas dar nėra garantuotas. Toliau projektas turės keliauti į balsavimą visame Senate, kur įtakos turės ne tik turinio pataisos, bet ir politinis kalendorius, įskaitant artėjančius rinkimų ciklus ir skirtingų frakcijų požiūrį į kriptoturto rizikas.

    Jei įstatymas būtų priimtas, jis galėtų iš esmės pakeisti kriptoturto įmonių veiklos planavimą JAV: nuo registracijos ir atskaitomybės reikalavimų iki aiškesnių taisyklių dėl prekybos platformų, žetonų klasifikavimo ir priežiūros institucijų kompetencijų. Tačiau kol kas pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar pavyks suderinti inovacijų skatinimą su griežtesniais saugikliais dėl finansinių nusikaltimų ir interesų konfliktų.

  • Prognozių rinkų ETF startas vėl atidedamas: JAV SEC nori dar kartą patikrinti rizikas investuotojams

    Prognozių rinkų ETF startas vėl atidedamas: JAV SEC nori dar kartą patikrinti rizikas investuotojams

    JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) dar kartą atidėjo prognozių rinkomis paremtais ETF turėjusią prasidėti prekybą, teigia „Bloomberg Intelligence“ ETF analitikas Ericas Balchunas. Šie fondai investuotojams žadėjo naują, biržoje prekiaujamą būdą susieti grąžą su politinių ir ekonominių įvykių baigtimis.

    Pasak analitiko, sprendimas nėra signalas, kad produktai bus sustabdyti galutinai. Tačiau SEC, jo vertinimu, nori dar kartą peržiūrėti dokumentuose pateikiamus atskleidimus ir įsitikinti, kad investuotojams aiškiai paaiškinta, kaip fondai veiks bei kokios specifinės rizikos jiems būdingos.

    Kas yra prognozių rinkų ETF?

    Prognozių rinkos leidžia statyti dėl įvykių baigties, pavyzdžiui, rinkimų rezultatų ar ekonominių rodiklių pokyčių, o kainos dažnai interpretuojamos kaip tikimybės signalas. Iki šiol tokios platformos daugeliui investuotojų buvo labiau nišinė alternatyva, o ETF idėja siekia perkelti panašią logiką į reguliuojamą, plačiai prieinamą biržos instrumentų formatą.

    Reguliuotojams tokie produktai yra jautrūs dėl kelių priežasčių: jie gali supainioti investavimą su lažybomis, kelti klausimų dėl galimo rinkos manipuliavimo, o taip pat dėl to, ar smulkiesiems investuotojams pakankamai aiškiai pateikiama, nuo ko iš tikrųjų priklauso galutinė grąža.

    Atidėjimas paliečia daugiau nei 20 fondų

    Viešojoje erdvėje minėta, kad atidėjimas apima daugiau nei 20 ETF, susietų su politiniais ir ekonominiais scenarijais. Tarp rinkos dalyvių, kuriems sprendimas aktualus, įvardijami emitentai „Bitwise“, „Roundhill“ ir „GraniteShares“.

    Pranešama, kad panašus atidėjimas buvo įvykęs ir prieš savaitę, kai SEC paprašė papildomo laiko įvertinti, kaip tokie fondai funkcionuotų praktikoje ir kokias rizikas jie sukurtų investuotojams. Tai rodo, kad reguliuotojas šiai kategorijai taiko itin atsargų vertinimo standartą.

    Kodėl reguliuotojas neskuba?

    Erico Balchuno teigimu, precedento efektas čia ypač svarbus: kai tokia ETF kategorija startuoja, rinkai atsiveria kelias panašiems produktams. Dėl to SEC gali siekti užtikrinti, kad prospektuose ir rizikų aprašymuose nebūtų pilkųjų zonų, kurios vėliau taptų ginčų ar investuotojų skundų pagrindu.

    Tuo pat metu prognozių rinkų platformų aktyvumas didėja, o augant apimtims auga ir reguliuotojų dėmesys. ETF formatas galėtų ženkliai išplėsti auditoriją, nes būtų pasiekiamas per įprastas brokerines sąskaitas, todėl SEC sprendimuose svarbi ir vartotojų apsaugos dimensija.

    Kol kas nėra paskelbta tiksli nauja starto data. Rinkos dalyviai tikisi, kad sprendimas paaiškės po papildomos SEC peržiūros, kai bus įvertinti atskleidimų tikslumas, produktų mechanika ir investuotojams pateikiamos rizikų formuluotės.

  • Duke universiteto teisininkas: su Trumpu siejamas „World Liberty Financial“ galėjo platinti vertybinį popierių

    Duke universiteto teisininkas: su Trumpu siejamas „World Liberty Financial“ galėjo platinti vertybinį popierių

    Duke universiteto teisės dėstytojas Lee Reiners teigia, kad su Donaldo Trumpo šeima siejamas decentralizuotų finansų ir stabiliosios vertės monetų projektas „World Liberty Financial“ galėjo išleisti neregistruotą vertybinį popierių. Tokia pozicija išdėstyta jo komentare, kuriame vertinamas WLFI žetono statusas JAV rinkos priežiūros požiūriu.

    Autorius remiasi JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) viešai aptariama žetonų klasifikavimo logika ir pabrėžia, kad WLFI nebūtinai atitinka „skaitmeninės žaliavos“ apibrėžimą. Nors projekto komanda WLFI pristato kaip valdymo žetoną, teisininkas kelia klausimą, ar tai nepatenka į vertybinių popierių reguliavimo sritį.

    Kas lemia, ar žetonas yra vertybinis popierius?

    JAV praktikoje tokie ginčai dažnai sukasi apie vadinamąjį Howey testą, kuriuo vertinama, ar pirkėjai investavo lėšas tikėdamiesi pelno iš kitų asmenų pastangų. Reiners argumentuoja, kad WLFI platinimas galėjo sukurti būtent tokį lūkestį, ypač jei komunikacijoje buvo akcentuojamas projekto vystymas, augimas ir būsima nauda.

    Pasak jo, svarbi ne vien formali žetono etikėtė, bet ir realus platinimo kontekstas: rinkodara, „whitepaper“ tipo dokumentai bei pažadai sukurti veikiančią sistemą. Teisininkas pabrėžia, kad reguliuotojai vertina, ar investuotojai pagrįstai gali tikėtis, kad žetono vertė kils dėl emitento ar artimos komandos veiksmų.

    Projektas startavo 2024 metų spalį, o WLFI buvo pristatytas kaip balsavimo priemonė planuojamam skolinimo protokolui. Viešai skelbta, kad WLFI neturėtų suteikti teisių į įmonės nuosavybę, dividendus ar pelno dalį, taip siekiant jį atitolinti nuo vertybinio popieriaus požymių.

    Vis dėlto, anot Reiners, reikšminga tai, kad priešpardavimų metu buvo parduota apie 25 mlrd. WLFI žetonų iš 100 mlrd. bendros pasiūlos, kai pati sistema dar buvo ankstyvoje stadijoje. Jo vertinimu, tokiose situacijose pirkėjų sprendimą gali lemti ne tik valdymo funkcija, bet ir tikėjimas būsima ekonomine grąža.

    Centralizacijos ir interesų konfliktų klausimai

    Reiners taip pat ginčija, ar projektas iš tiesų yra pakankamai decentralizuotas. Jo teigimu, jei kontrolė, sprendimų priėmimas ar esminiai svertai išlieka sutelkti siauroje grupėje, žetono „bendruomeninio valdymo“ idėja gali tapti labiau deklaracija nei praktika.

    Kaip vieną pavyzdžių jis mini sandorį su skolinimo protokolu „Dolomite“, kai, viešai skelbta, buvo siekta pasiskolinti apie 75 mln. JAV dolerių vertės stabiliosios vertės monetų, užstatui naudojant 5 mlrd. WLFI. Perskaičiavus apytiksliu kursu, tai sudaro apie 70 mln. eurų, nors galutinė suma eurais priklausytų nuo sandorio dienos kurso.

    Teisininkas atkreipia dėmesį, kad „Dolomite“ bendraįkūrėjas Corey Caplan yra „World Liberty Financial“ patarėjas, o dalis pasiskolintų aktyvų buvo USD1 stabilioji moneta, kurią taip pat sieja projektas. Tokios sąsajos, jo manymu, kelia klausimų dėl sandorių nepriklausomumo ir galimo savanaudiško interesų derinimo.

    Dar vienas akcentas yra verslininko Justino Suno pareikšti kaltinimai, esą projektas galėjo įšaldyti jo žetonus ir apriboti valdymo teises. Nors tai yra teisinio ginčo dalis ir kaltinimai dar turėtų būti vertinami teisme, Reiners teigia, kad tokios aplinkybės, jei pasitvirtintų, rodytų reikšmingą vienpusę projekto kontrolę.

    Reguliavimo fonas ir politinis jautrumas

    SEC šiuo metu vadovauja pirmininkas Paulas Atkinsas, kurį į pareigas paskyrė prezidentas Donaldas Trumpas. Reiners savo komentare kelia platesnį klausimą, ar reguliuotojas turės pakankamai nepriklausomumo, jei reikėtų tirti projektą, kuriame prezidentas ar jo aplinka galėtų turėti finansinį interesą.

    Pastaraisiais metais JAV Kongrese ne kartą buvo keliamos etikos rizikos dėl politikų ir aukšto profilio asmenų ryšių su kriptoturto iniciatyvomis. „World Liberty Financial“ atvejis, anot stebėtojų, gali tapti testu, kiek nuosekliai JAV institucijos taikys taisykles, kai kriptoturto rinka persipina su politika.

    Pats projektas anksčiau yra atmetęs dalį kritikos, pabrėždamas WLFI valdymo paskirtį ir teigdamas, kad žetonas nesuteikia finansinių teisių į pelną. Tačiau teisiniai vertinimai dažnai priklauso nuo faktinių aplinkybių, o ne vien deklaracijų, todėl ginčas dėl WLFI statuso gali persikelti į reguliuotojų ir teismų lygmenį.