CP v2

Tag: Seimas

  • Kadastrinis nekilnojamojo turto mokestis Seime: nuo trečio būsto metinė įmoka šokteltų iki 780 eurų

    Seime atsirado siūlymas įvesti kadastrinį nekilnojamojo turto mokestį, kurio dydis būtų siejamas ne su plotu, o su būsto verte. Projektą pateikę politikai siūlo, kad mokestis būtų skaičiuojamas nuo vadinamosios atkuriamosios vertės, o ne nuo realios rinkos kainos.

    Pagal projekte aptariamą logiką pirmam ir antram gyvenamajam būstui būtų taikomas bazinis tarifas – 0,02 proc. atkuriamosios vertės per metus. Pavyzdžiui, už vidutinį butą didmiestyje metinė įmoka siektų apie 31 eurą, jei prielaidoms tiktų skaičiavimuose minimi dydžiai.

    Kas keistųsi nuo trečio būsto?

    Esminis pokytis prasidėtų nuo trečios gyvenamosios paskirties nuosavybės, nepriklausomai nuo to, ar ji įsigyta perkant, ar paveldėta. Tokiu atveju tarifas, pagal projekto idėją, didėtų 25 kartus – nuo 0,02 proc. iki 0,5 proc. atkuriamosios vertės.

    Jei ta pati skaičiavimo bazė būtų pritaikyta praktikoje, metinis mokestis už trečią būstą galėtų didėti nuo maždaug 31 euro iki maždaug 780 eurų. Tai reikštų, kad didžiausią naštą pajustų tie, kurie laiko kelis būstus investicijai ar nuomai, o taip pat dalis paveldėto turto savininkų.

    Numatoma progresija ir lubos

    Projekte taip pat numatyta, kad už trečią ir vėlesnius būstus tarifas laikui bėgant galėtų dar augti. Aptariama schema remiasi principu, kad kiekvienais kitais metais tarifas didėtų papildomais 0,1 procentinio punkto.

    Pagal siūlymą augimas galėtų tęstis iki dešimtmečio, kol pasiektų 1,5 proc. ribą. Praktikoje tai reikštų, kad ilgesnį laiką turint trečią ar ketvirtą būstą, kasmetinė mokestinė našta galėtų didėti, net jei pats būstas nepasikeistų.

    Diskusijose dėl tokio mokesčio paprastai keliami du pagrindiniai tikslai: mažinti būsto kaupimą investicijai ir didinti savivaldybių biudžetų pajamas. Kritikai dažniausiai akcentuoja rizikas nuomos rinkai ir tai, kad mokesčio logika gali paveikti paveldėto turto savininkus, kurių pajamos nėra didelės.

  • Lenkijos Seimas svarstė vienodą pensinį amžių: 62 metai visiems ir išimtys sunkų darbą dirbantiems

    Lenkijoje vėl į viešą darbotvarkę grįžo pensinio amžiaus suvienodinimo klausimas. Seimą pasiekė peticija, kuria siūloma nustatyti vienodą pensinį amžių moterims ir vyrams – 62 metus, numatant pereinamąjį laikotarpį ir papildomas apsaugos priemones.

    Šiuo metu Lenkijoje pensinis amžius skiriasi pagal lytį: moterys į pensiją paprastai gali išeiti nuo 60 metų, o vyrai – nuo 65. Peticijos autoriai argumentuoja, kad suvienodinimas mažintų skirtumus pensijų dydžiuose ir priartintų realų išmokų gavimo laikotarpį tarp lyčių.

    Kas siūloma peticijoje?

    Peticijoje nurodoma, kad 62 metų riba galėtų būti įgyvendinama palaipsniui, pavyzdžiui, kasmet pensinį amžių keičiant po 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo. Taip siekiama išvengti staigaus pokyčio darbo rinkoje ir socialinėje sistemoje.

    Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti išimtis tiems, kurie dirba ypač sunkų ar sveikatai kenksmingą darbą. Dokumente akcentuojama, kad tokiais atvejais turėtų būti nustatyti skaidrūs kriterijai, konkretesnis profesijų sąrašas ir suprantami pereinamieji laikotarpiai.

    Dar viena kryptis – kompensacijos už įmokų pertraukas, susijusias su vaikų ar artimųjų priežiūra. Peticijos logika paprasta: jei žmogus dėl objektyvių priežasčių ilgesnį laiką nedalyvavo darbo rinkoje, tai vėliau neturėtų taip smarkiai mažinti jo pensijos, todėl svarstomos stažo ar įmokų lengvatų korekcijos.

    Seimo komisijos sprendimas ir valdžios pozicija

    Peticiją šiemet nagrinėjo Seimo Peticijų komisija. Per svarstymą Socialinės politikos ir darbo sritį kuruojančios ministerijos atstovai nurodė, kad šiuo metu nemato pakankamų prielaidų pradėti teisėkūros procesą ir keisti taisykles, kurios galioja dabar.

    Komisija galiausiai nusprendė baigti darbą su peticija šiuo formatu ir perduoti ją tolesniam vertinimui Socialinės politikos ir šeimos komisijai. Tai reiškia, kad tema formaliai neuždaroma, tačiau greitų sprendimų artimiausiu metu taip pat nežadama.

    Kodėl diskusija vis grįžta?

    Pensinis amžius Lenkijoje išlieka jautrus klausimas, nes susikerta keli interesai: socialinis teisingumas, viešųjų finansų tvarumas ir darbo rinkos realybė. Skirtingas moterų ir vyrų pensinis amžius dažnai vertinamas kaip istoriškai susiformavusi socialinė norma, tačiau kritikai pabrėžia, kad tai gali gilinti pensijų nelygybę.

    Diskusiją sustiprina ir tai, kad dalis žmonių vis dažniau atideda išėjimą į pensiją net ir pasiekę nustatytą ribą. Praktikoje tam įtakos turi tiek noras padidinti būsimą pensiją, tiek baimė, kad anksčiau pasitraukus iš darbo pajamos sumažės per smarkiai.

    Šiame kontekste 62 metų riba pristatoma kaip kompromisas tarp dabartinių taisyklių ir suvienodinimo idėjos. Vis dėlto bet koks pensijų sistemos pokytis Lenkijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, paprastai vertinamas per ilgalaikio demografinio senėjimo prizmę, todėl politinis sutarimas čia išlieka sudėtingas.

    „Pritariu moterų ir vyrų pensinio amžiaus suvienodinimui. Ar tai turėtų būti daroma mažinant iki žemesnės ribos, ar kitu būdu – jau politinio sprendimo klausimas“, – sakė Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska.

  • Lenkija uždraudė patostreamingą: prezidentas pasirašė įstatymą, gresia laisvės atėmimas

    Lenkija uždraudė patostreamingą: prezidentas pasirašė įstatymą, gresia laisvės atėmimas

    Lenkijoje baigta svarbi teisėkūros procedūra dėl vadinamojo patostreamingo – prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato baudžiamąją atsakomybę už tokio pobūdžio tiesiogines transliacijas internete. Įsigaliojimas numatomas artimiausiu metu, kai teisės aktas bus paskelbtas oficialiame leidinyje.

    Įstatymo priėmimas Seime įvyko praėjusį mėnesį, o dėl jo balsuota beveik vienbalsiai. Naujos nuostatos atsirado sujungus skirtingų politinių jėgų pateiktus siūlymus, todėl reguliavimui parlamente pavyko sutelkti platų palaikymą.

    Kada įsigalios nauja tvarka?

    Pagal įprastą tvarką teisės aktas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jo paskelbimo oficialiame leidinyje. Tai reiškia, kad realus draudimo taikymas praktikoje priklausys nuo paskelbimo datos, tačiau pokyčių tikimasi jau artimiausią mėnesį.

    Patostreamingu Lenkijoje siejama praktika, kai transliacijose sąmoningai demonstruojamas smurtas, žeminimas, pavojingi iššūkiai ar kitas socialiai žalingas turinys, neretai siekiant greitų pajamų iš aukų ar platformų monetizacijos. Pastaraisiais metais ši tema dažnai kėlė diskusijas dėl nepilnamečių apsaugos ir atsakomybės ribų skaitmeninėje erdvėje.

    Prezidentas įžvelgė spragų

    Nors prezidentas pasirašė pataisas, jis viešai atkreipė dėmesį į galimus reguliavimo trūkumus. Tarp jų minėtas nepakankamai aiškus patostreamingo apibrėžimas ir praktiniai klausimai, kaip užtikrinti atsakomybę, jei transliacijos vykdomos už Lenkijos ribų.

    „Matau teisėkūros trūkumų, ypač dėl sąvokų tikslumo ir įgyvendinimo galimybių, tačiau visuomenės apsaugai reikalingi sprendimai turi būti priimami“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Prezidentas taip pat paragino tęsti darbą, kad nuostatos būtų patikslintos ir prireikus sustiprintos. Tokia kryptis svarbi, nes skaitmeninis turinys dažnai platinamas per tarptautines platformas, o atsakomybės už turinį užtikrinimas reikalauja aiškių definicijų ir efektyvių įrankių.

    Kokios bausmės numatytos?

    Už pažeidimus numatytos griežtos sankcijos, o sunkiausios pasekmės siejamos su turiniu, kuriame pasirodo nepilnamečiai. Skelbiama, kad už nepilnamečių vaizdavimą tokio pobūdžio medžiagoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų.

    Reguliavimas yra platesnio europinio konteksto dalis, kai vis daugiau dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai internete, platformų atsakomybei ir žalingo turinio mažinimui. Praktinis įstatymo efektyvumas priklausys nuo to, kaip tiksliai bus taikomos naujos normos ir kaip institucijos bendradarbiaus su transliacijų platformomis.

  • Seimas pritarė rezidentūros vietoms su įpareigojimu: jauni gydytojai žada kreiptis į Konstitucinį Teismą

    Seimas pritarė rezidentūros vietoms su įpareigojimu: jauni gydytojai žada kreiptis į Konstitucinį Teismą

    Rezidentūra su penkerių metų įpareigojimu

    Seimas pritarė sprendimui didinti valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičių, siekiant mažinti gydytojų trūkumą regionuose. Tačiau daliai jaunųjų gydytojų tai kelia rimtų abejonių dėl profesinės laisvės ir priemonės veiksmingumo.

    Pagal pakeitimus valstybė apmoka rezidentūros studijas, bet stojantysis pasirašo sutartį, kuri po rezidentūros įpareigoja penkerius metus dirbti regione, kuriame trūksta sveikatos priežiūros specialistų. Kritikai teigia, kad toks modelis labiau primena priverstinį paskirstymą nei tvarų sprendimą.

    Jaunųjų gydytojų atstovai skelbia svarstantys kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jų vertinimu, politika turėtų šalinti priežastis, kodėl medikai nesirenka regionų, o ne nustatyti privalomą darbo vietą po studijų.

    Jaunieji gydytojai: trūksta analizės

    Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacija teigia, kad siūloma priemonė neatsako į esminį klausimą, kodėl gydytojai pasirenka arba nepasirenka darbo mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Pasak jų, nepateikta pakankama poveikio analizė, o penkerių metų įsipareigojimas gali skatinti dalį medikų planuoti karjerą užsienyje.

    „Pasirinkta priemonė yra populistinė“, – sakė Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius.

    Asociacija pabrėžia, kad regionams labiau reikia sistemos, kuri skatintų gydytojus pasilikti ilgam, o ne tik laikinai „atidirbti“ nustatytą laikotarpį. Tarp dažniausiai įvardijamų problemų minima darbo krūvio netolygumas, ribotos profesinio tobulėjimo galimybės ir infrastruktūros skirtumai.

    Iniciatoriai: tai pasirinkimas, o ne prievarta

    Pakeitimų iniciatoriai tvirtina, kad jaunieji gydytojai turės alternatyvą. Pasak socialdemokratės Orintos Leiputės, bus galima rinktis rezidentūros vietą be įsipareigojimo dirbti regione, tačiau tokių vietų skaičius išliks ribotas.

    Numatyta, kad iš 385 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų tik 20 nebus susietos su penkerių metų darbu regionuose. Kita galimybė išlieka mokamos, valstybės nefinansuojamos rezidentūros vietos.

    Sprendimo šalininkai argumentuoja, kad Lietuvoje gydytojų skaičius, vertinant gyventojų skaičių, nėra mažas, tačiau problema yra jų pasiskirstymas. Regionuose susidaro vadinamosios medicinos dykumos, kai paslaugos tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų stokos.

    Europos patirtis: skatinimas dažnai veikia geriau

    Gydytojų trūkumas ir netolygus pasiskirstymas yra problema daugelyje Europos šalių, todėl taikomos įvairios priemonės. Vienur didinamas rezidentūros vietų skaičius ir perkeliama dalis mokymo bazės arčiau regionų, kitur siūlomos finansinės paskatos, būsto ar persikėlimo kompensacijos, lankstesnis darbo grafikas.

    Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse daugiau dėmesio skiriama slaugytojų ir kitų sveikatos specialistų kompetencijų plėtrai, kad dalis paslaugų būtų suteikiama greičiau, o gydytojų laikas būtų naudojamas sudėtingesniems atvejams. Taip pat taikoma atranka, kai pirmenybė studijoms suteikiama kandidatams, iš anksto įsipareigojantiems dirbti regionuose.

    Lietuvoje naujosios taisyklės, kaip skelbiama, turėtų įsigalioti nuo 2027 metų. Iki tol tikėtina, kad diskusijos tęsis, o galimas kreipimasis į Konstitucinį Teismą gali tapti esminiu šios reformos išbandymu.

  • Vilkaviškio rajonas įsitraukia į pirmąjį garbės ambasadorių suvažiavimą: ką žada diasporos ryšiai?

    Vilkaviškio rajonas įsitraukia į pirmąjį garbės ambasadorių suvažiavimą: ką žada diasporos ryšiai?

    Birželio 4 dieną–6 dieną Lietuvoje vyksta pirmasis savivaldybių paskirtų garbės ambasadorių suvažiavimas, subūręs užsienyje gyvenančius lietuvius, diasporos organizacijų atstovus bei valstybės ir savivaldos institucijas. Renginio ašis – praktiškas savivaldybių ir diasporos bendradarbiavimas, kuris gali virsti investicijomis, partnerystėmis ir ryškesniu regionų matomumu.

    Šiandien Seime vykstančiose diskusijose Vilkaviškio rajono savivaldybei atstovauja vicemerė Daiva Riklienė. Ji pristatė rajono patirtis palaikant ryšį su užsienyje gyvenančiais kraštiečiais ir tais, kurie grįžo į Lietuvą, taip pat pasidalijo iniciatyvomis, skirtomis nuoseklesniam dialogui ir bendriems projektams.

    Garbės ambasadoriai ir regionų tikslai

    Suvažiavime aptariama, kokį vaidmenį garbės ambasadoriai gali atlikti telkiant pasaulio lietuvius ir atveriant duris tarptautinėms partnerystėms. Praktikoje tai apima pagalbą mezgant kontaktus su verslo bendruomenėmis, mokslo įstaigomis ir kultūros organizacijomis, taip pat prisidedant prie investicijų ir talentų pritraukimo.

    Diskusijose taip pat keliama regionų komunikacijos tema: kaip aiškiai pristatyti savivaldybių stiprybes, prioritetinius projektus ir konkrečius pasiūlymus diasporai. Savivaldybėms tai reiškia poreikį turėti parengtus projektų „paketus“, aiškius atsakingus kontaktus ir tęstinį darbą, o ne vienkartines iniciatyvas.

    Akcentas Seime: ryšiai kaip ilgalaikė investicija

    Renginį sveikinęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad garbės ambasadorių tinklas tampa jungtimi tarp Lietuvos regionų ir pasaulio lietuvių. Jo teigimu, tarptautiniai kontaktai, partnerystės ir bendros iniciatyvos ilgainiui stiprina regionų augimą ir jų matomumą.

    „Kiekvienas užmegztas ryšys ar partnerystė prisideda prie regionų matomumo pasaulyje ir naujų galimybių vietos bendruomenėms“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Tikimasi, kad pirmasis suvažiavimas taps periodiniu forumu, padedančiu savivaldybėms ir diasporai susitarti dėl apčiuopiamų darbų. Tęstinumas čia yra esminis: nuo kontaktų užmezgimo pereinama prie bendrų projektų, investicinių planų, grįžtančiųjų integracijos sprendimų ir ilgalaikių partnerystės modelių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių ir diasporos ryšiai svarbūs ne tik ekonomikai ar kultūrai, bet ir platesniam Lietuvos atsparumui. Regionams tai tampa galimybe greičiau pasiekti tarptautines rinkas, pritraukti kompetencijų ir sustiprinti bendruomenių ryšį su išvykusiais kraštiečiais.

    Renginio akimirkos fiksuojamos Užsienio reikalų ministerijos nuotraukose.

  • Mirė buvęs olimpinis prizininkas ir Seimo narys Jevgenijus Šuklinas: kur ir kada vyks atsisveikinimas

    Mirė buvęs olimpinis prizininkas ir Seimo narys Jevgenijus Šuklinas: kur ir kada vyks atsisveikinimas

    Mirė žinomas Lietuvos sportininkas, buvęs kanojininkas, Seimo narys ir Visagino garbės pilietis Jevgenijus Šuklinas. Apie netektį pranešta Visagino savivaldybės informacijoje, pabrėžiant jo indėlį tiek sporte, tiek viešajame gyvenime.

    Jevgenijus Šuklinas gimė 1985 metų lapkričio 23 dieną. Jis išgarsėjo kaip aukščiausio lygio kanojų sporto atstovas, atnešęs Lietuvai pergales tarptautinėse varžybose ir pelnęs pripažinimą sporto bendruomenėje.

    Svarbiausiu jo sportinės karjeros pasiekimu laikomas pasirodymas 2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse. Per karjerą jis taip pat ne kartą tapo Europos ir pasaulio čempionatų prizininku, o kolegos jį apibūdino kaip sportininką, kurio rezultatai buvo paremti disciplina ir nuosekliu darbu.

    Po sporto – darbas politikoje

    Baigęs profesionalaus sportininko karjerą, Jevgenijus Šuklinas pasuko į visuomeninę ir politinę veiklą. 2015 metais jis tapo Visagino savivaldybės tarybos nariu, o 2024 metais pradėjo darbą Seime.

    Jį pažinoję žmonės akcentuoja jo energiją, iniciatyvumą ir norą prisidėti prie miesto bei regiono sprendimų. Savivaldybė pranešime išreiškė užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir sporto bendruomenei.

    Atsisveikinimas vyks Visagine

    Atsisveikinimas su Jevgenijumi Šuklinu vyks Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus bažnyčios ritualinėje salėje, Santarvės gatvėje 1. Gegužės 30 dieną atsisveikinti bus galima nuo 14.00 valandos iki 20.00 valandos, o gegužės 31 dieną – nuo 10.00 valandos iki 14.00 valandos.

    Šv. Mišios už velionį bus aukojamos Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus bažnyčioje gegužės 31 dieną 12.00 valandą. Urna išnešama gegužės 31 dieną 14.00 valandą, laidotuvės vyks senose Visagino kapinėse.

    Informaciją apie atsisveikinimą pateikė Visagino savivaldybės administracija.

  • Lenkijoje bręsta didžiausia mokesčių reforma per 60 metų: kritikai įspėja dėl silpstančios teisės gintis

    Lenkijoje tęsiamos diskusijos dėl plataus pakeitimų paketo Mokesčių ordino ir Baudžiamojo fiskalinio kodekso nuostatose. Įstatymų projektas jau priimtas Seime ir dabar svarstomas Senate, o valdžia jį vadina viena didžiausių reformų nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio.

    Finansų ministerija aiškina, kad pakeitimai skirti efektyviau kovoti su organizuotomis mokesčių sukčiavimo schemomis ir vadinamosiomis PVM karuselėmis. Tačiau kritikai perspėja, kad dalis siūlomų nuostatų gali didinti piliečių teisinį neapibrėžtumą ir plėsti fiskuso galias net ir praėjus daug metų po to, kai mokestinės prievolės įprastai būtų laikomos pasibaigusiomis.

    Kas keistųsi dėl senaties?

    Didžiausią įtampą kelia siūlymai, susiję su mokestinių prievolių senaties taikymu ir baudžiamųjų fiskalinių procesų poveikiu šiam terminui. Finansų viceministras Jarosławas Nenemanas viešai pripažino, kad pastaraisiais metais pasitaikė praktika, kai baudžiamieji fiskaliniai tyrimai būdavo pradedami vien tam, kad būtų sustabdytas senaties terminas.

    Valdžia siekia, kad bendra taisyklė išliktų aiški: mokesčiai, kaip įprasta, pasentų po penkerių metų. Kartu norima atskirti mokestinę senatį nuo galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn už rimtus fiskalinius nusikaltimus, kai, institucijų teigimu, kalbama apie didelės vertės žalą valstybei.

    „Būdavo pradedami procesai vien tam, kad mokestis nepasentų“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Ministerija argumentuoja, kad vien senaties suėjimas neturėtų tapti skydas tiems, kurie, kaip teigiama, sąmoningai organizuoja sudėtingas sukčiavimo schemas. Valdžios pozicija paprasta: net jei po penkerių metų nebegalima nustatyti mokesčio dydžio įprastu administraciniu keliu, nusikalstamos veikos tyrimas tam tikrais atvejais turėtų išlikti įmanomas.

    Senato teisininkai: rizika Konstitucijai

    Senato Teisėkūros biuras projektą įvertino kritiškai ir įspėjo, kad kai kurios nuostatos gali konfliktuoti su konstituciniais teisinės valstybės principais. Pasak teisininkų, valstybė negali savo institucinių silpnybių kompensuoti taip, kad mokesčių mokėtojai ilgus metus būtų laikomi nežinioje dėl galimų pasekmių.

    Ypatingas dėmesys skiriamas situacijoms, kai po ilgo laiko žmonėms gali tekti gintis neturint dokumentų ar įrodymų, nes pagal įprastą praktiką ir taisykles dokumentai saugomi ribotą laiką. Kritikai pabrėžia, kad tokiu atveju teisė į veiksmingą gynybą tampa labiau teorinė nei reali.

    „Valstybės institucinė silpnybė negali pateisinti perteklinio senaties terminų ilginimo“, – sakė Senato teisininkas.

    Verslui svarbus ir liudytojų klausimas

    Diskusijose taip pat keliamas klausimas, ar mokesčių administravimo procedūrose pakankamai apsaugomos liudytojų teisės. Viešojoje erdvėje aptarti atvejai, kai liudytojui apklausos metu faktiškai nesudaromos sąlygos dalyvauti kartu su profesionaliu atstovu, nors tokie parodymai vėliau gali turėti reikšmės ir baudžiamajame procese.

    Rizika, apie kurią kalba kritikai, ta, kad žmogus, pakviestas kaip liudytojas, gali pateikti informaciją, kuri vėliau bus panaudota prieš jį patį, o tuo metu jis neturės pakankamų procesinių garantijų. Finansų ministerija yra užsiminusi, kad problemą mato ir svarsto, ar ateityje reikėtų aiškesnio reguliavimo dėl liudytojo atstovavimo.

    Kodėl reforma vadinama lūžiu?

    Šalininkai pabrėžia, kad valstybė turi turėti veiksmingus įrankius kovai su didelio masto sukčiavimu, ypač kai bylos sudėtingos ir trunka ilgai. Kritikai atsako, kad net ir geras tikslas neturi sukurti sistemos, kurioje mokestinė senatis formaliai egzistuoja, bet reali rizika žmogui ar įmonei išlieka gerokai ilgiau.

    Senate projektas toliau nagrinėjamas, o komitetai paprašė papildomos informacijos apie tai, kiek realiai yra bylų, kuriose rimtų fiskalinių nusikaltimų tyrimai neišsitenka į penkerių metų senaties logiką. Nuo šių atsakymų gali priklausyti, ar nuostatos bus koreguojamos prieš galutinį sprendimą.

  • Gegužės 21 dieną minima Tautinių bendrijų diena: kuo išskirtinis Visaginas ir jo bendruomenės

    Gegužės 21 dieną minima Tautinių bendrijų diena: kuo išskirtinis Visaginas ir jo bendruomenės

    Gegužės 21 dieną Lietuvoje minima Tautinių bendrijų diena. Ši data skirta priminti, kad šalyje gyvenančios tautinės bendrijos prisideda prie valstybės kultūrinės įvairovės, bendruomeniškumo ir tarpusavio pagarbos.

    Seimas 2013 metais gegužės 21-ąją paskelbė Tautinių bendrijų diena, pabrėždamas siekį saugoti Lietuvoje gyvenančių tautų savitumą, laisvę ir bendradarbiavimą. Ši proga dažnai minima savivaldybėse, kuriose tautinė įvairovė yra ryškiausia.

    Visaginas – daugiakultūris miestas

    Visaginas išsiskiria kaip vienas daugiakultūriškiausių Lietuvos miestų, kuriame susitelkusios skirtingų tautybių ir tradicijų bendruomenės. Miesto tapatybę formuoja įvairiakalbė aplinka, skirtingos kultūrinės patirtys ir aktyvus bendruomeninis gyvenimas.

    Ši įvairovė atsispindi kasdienybėje: nuo kultūrinių renginių ir švenčių iki švietimo, nevyriausybinių organizacijų veiklos ir tarpusavio pagalbos iniciatyvų. Savivaldybė pabrėžia, kad skirtingos bendruomenės stiprina miesto atsparumą ir socialinį ryšį.

    Sveikinimas bendruomenei

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz Tautinių bendrijų dienos proga sveikino tautinių bendrijų ir mažumų atstovus, puoselėjančius savo tradicijas. Pasak jo, miesto stiprybė yra gebėjimas sujungti skirtingas tapatybes į bendrą, pagarba grįstą visumą.

    „Nuoširdžiai sveikinu kiekvieną tautinių bendrijų ir mažumų atstovą, puoselėjantį savo tradicijas ir turtinantį Visaginą savo išskirtiniu tapatumu“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Jo teigimu, vienybė ir tarpusavio pasitikėjimas yra pamatas, leidžiantis bendromis jėgomis kurti pažangų miestą ir užtikrinti gerovę bei saugumą visiems gyventojams. Tautinių bendrijų diena tampa proga ne tik pasveikinti, bet ir iš naujo įvertinti bendruomenių indėlį į miesto gyvenimą.

  • Druskininkai įvertinti Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė tarp šeimai draugiškiausių Lietuvoje

    Druskininkai įvertinti Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė tarp šeimai draugiškiausių Lietuvoje

    Apdovanojimas už šeimų iniciatyvas

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Seime pirmą kartą pagerbtos šeimai draugiškiausios Lietuvos savivaldybės. Tarp apdovanotųjų atsidūrė ir Druskininkų savivaldybė, pelniusi įvertinimą už šeimų gerovei skirtų iniciatyvų plėtrą.

    Renginio organizatoriai akcentavo, kad šeimos politika savivaldybėse vis dažniau vertinama ne kaip pavienės socialinės paramos priemonės, o kaip platesnė sistema. Ji apima paslaugų prieinamumą, švietimo ir sveikatos infrastruktūrą, bendruomeniškumą bei sprendimus, padedančius derinti darbą ir šeimos gyvenimą.

    Kuo išsiskyrė Druskininkai

    Skiriant apdovanojimą Druskininkams pabrėžtas kryptingas ir nuoseklus darbas, orientuotas į šeimų gerovę ir palankią aplinką įsikurti savivaldybėje. Taip pat išskirtas inovatyvių sprendimų taikymas ir aktyvus savivaldybės Šeimos komisijos vaidmuo formuojant prioritetus.

    Ši komisija telkia savivaldybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bei bendruomenių atstovus. Toks modelis svarbus tuo, kad šeimų poreikiai dažnai yra kompleksiniai, todėl sprendimai efektyviausi, kai juos derina socialinių paslaugų, švietimo, kultūros ir sveikatos sričių partneriai.

    Vicemerės žinutė bendruomenei

    Apdovanojimą atsiėmusi Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pabrėžė, kad įvertinimas priklauso ne vien savivaldybės administracijai. Pasak jos, jis atspindi visos bendruomenės kasdienį indėlį į miestą, kuriame auginami vaikai ir kuriami namai.

    „Druskininkai daugeliui yra gražus kurortas, tačiau mums tai yra namai, kuriuose gyvename ir auginame vaikus. Šis apdovanojimas skirtas bendruomenei ir kiekvienam druskininkiečiui, kuris pasirinko Druskininkus savo namais“, – sakė D. Brown.

    Platesnis kontekstas Seime

    Iškilmingame renginyje Seime pagerbtos dešimt savivaldybių, kurios, organizatorių vertinimu, reikšmingai prisideda prie šeimų gerovės kūrimo. Tokie apdovanojimai Lietuvoje surengti pirmą kartą, siekiant išryškinti savivaldybių praktikas ir paskatinti jų sklaidą.

    Prie iniciatyvos prisijungė šešios ministerijos, taip pabrėždamos, kad šeimų gerovė nėra vienos srities klausimas. Savivaldybėms tai reiškia didesnį poreikį suderinti paslaugas ir investicijas, kad gyventojams sprendimai būtų prieinami vienoje vietoje ir veiktų kaip nuosekli sistema.

  • Varėnoje atverta paroda apie XIV Dalai Lamos vizitus Lietuvoje: akimirkos ir istoriniai ryšiai

    Varėnoje atverta paroda apie XIV Dalai Lamos vizitus Lietuvoje: akimirkos ir istoriniai ryšiai

    Varėnoje pristatyta fotografijų paroda apie Jo Šventenybės XIV Tibeto Dalai Lamos vizitus Lietuvoje. Ekspozicija kviečia prisiminti ne tik viešnagių akimirkas, bet ir platesnį Lietuvos ryšį su Tibeto laisvės idėja.

    Parodoje rodomi skirtingų metų vizitų kadrai, tarp jų ir Varėnos fotografo Nikolajaus Lysenkovo nuotraukos iš 2013 metais vykusio apsilankymo. Organizatoriai pabrėžia, kad tai dokumentas apie visuomenės laikyseną žmogaus teisių ir laisvės klausimais.

    2013 metais XIV Tibeto Dalai Lama į Lietuvą atvyko tuometės Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės pirmininkės Dalios Kuodytės kvietimu. Prie vizito organizavimo prisidėjo ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

    „Ši paroda yra priminimas, kad laisvė, žmogaus teisės ir tautų teisė išsaugoti tapatybę nėra savaime suprantami dalykai“, – sakė A. Kašėta.

    Renginyje taip pat akcentuotas Dalios Kuodytės indėlis ir jos atminimas. Ji buvo viena nuosekliausių Tibeto rėmimo iniciatyvų Lietuvoje dalyvių ir ilgą laiką dirbo Varėnos rajono savivaldybėje.

    Ryšiai nuo nepriklausomybės pradžios

    Organizatoriai primena, kad XIV Tibeto Dalai Lama Lietuvai svarbus ir istoriniu požiūriu. Po nepriklausomybės atkūrimo jis buvo tarp pirmųjų pasaulio lyderių, pasveikinusių Lietuvą, telegramą Vytautui Landsbergiui išsiuntęs 1990 metais balandžio 3 dieną.

    1991 metais Dalai Lama pirmą kartą oficialiai lankėsi Lietuvoje ir kreipėsi į žmones iš Seimo tribūnos. Šie vizitai tapo atspirties tašku visuomeninėms Tibeto rėmimo iniciatyvoms, kurios Lietuvoje aktyvėjo ir vėlesniais metais.

    Primenama ir visuomeninių lyderių įtaka, tarp jų rašytojos Jurgos Ivanauskaitės, kuri ilgą laiką buvo siejama su Tibeto kultūros sklaida ir solidarumo idėjomis. Pasak parodos rengėjų, šis kontekstas padeda geriau suprasti, kodėl paroda aktuali ne vien kaip fotografijų rinkinys.

    Aktualus kontekstas: Tibeto padėtis ir simbolinės datos

    Parodos autoriai atkreipia dėmesį, kad Tibeto situacija tarptautinėje darbotvarkėje išlieka jautri. Žmogaus teisių organizacijos pastaraisiais metais kritikuoja priemones, kurios, jų vertinimu, silpnina tibetiečių kalbos ir kultūros tęstinumą, o diskusijos dažnai kyla dėl internatinių mokyklų sistemos.

    Gegužės 17 dieną pasaulyje minima XI Tibeto Pančen Lamos pagrobimo metinė. 1995 metais jis buvo pagrobtas būdamas šešerių, o jo likimas iki šiol nežinomas, todėl šis atvejis dažnai įvardijamas kaip vienas ilgiausiai trunkančių dingimų šiuolaikinėje žmogaus teisių darbotvarkėje.

    „Simboliška, kad paroda jubiliejinius metus užbaigs Dzūkijoje, krašte, kuris gerai supranta laisvės kainą ir atminties svarbą“, – sakė A. Kašėta.

    Parodą Varėnoje parengė Tibeto laisvės judėjimas, fondas „Už Tibetą“, VšĮ „Tibeto namai“ ir Varėnos rajono savivaldybė. Skelbiama, kad ekspozicija Varėnoje veiks iki 2026 metais liepos 6 dienos.