CP v2

Tag: Seimas

  • Seime atidaroma ypatinga paroda: Čiobiškio žmonių portretai atskleidžia tai, ko nepamatysite kasdien

    Seime pristatoma paroda „Čiobiškio krašto žmonių portretai“, kurią inicijavo Seimo narė Indrė Kižienė. Joje eksponuojami fotografo ir knygų autoriaus Jono Lučiūno darbai, fiksuojantys gimtojo krašto žmones ir jų kasdienybės akimirkas.

    Paroda kviečia į dokumentinės fotografijos pasakojimą, kuriame svarbiausia ne poza ar dekoracijos, o žmogaus žvilgsnis, laikysena ir aplinka. Tai darbai, kuriuose juntamas ilgas ir nuoseklus santykis su bendruomene, o portretai tampa ir istorijos, ir atminties liudijimu.

    Fotografijos kelias ir įvertinimai

    J. Lučiūnas fotografija susidomėjo dar studijuodamas Odesoje, o vėliau ėmė rengti parodas ir kaupti ilgalaikį fotografijų archyvą. Jo kūryba ne kartą įvertinta vietos bendruomenės ir savivaldybės, pabrėžiant indėlį į kultūros puoselėjimą ir krašto garsinimą.

    Širvintų rajono savivaldybė autoriui yra reiškusi padėkas už kūrybinį bendradarbiavimą ir meninės fotografijos sklaidą. Čiobiškio bendruomenė 2004 metais fotografui suteikė Garbės svečio nominaciją, o 2018 metais jam suteiktas Šimtmečio širvintiškio vardas.

    Kas slypi už portretų?

    Autoriaus pasakojimas rodo, kad portretai gimė iš susitikimų, pokalbių ir kantraus grįžimo pas tuos pačius žmones. Tokia praktika artima vizualinei dokumentikai, kur svarbus ne tik vaizdas, bet ir už jo esanti istorija, išgirsti prisiminimai bei kasdienio gyvenimo pokyčiai.

    „Fotografuoti savo gimtąjį kraštą ir kraštiečius pradėjau 1965 metais. Dažniausiai neieškojau iš anksto sukomponuotų kadrų, fotografavau tai, ką mačiau, kitaip sakant, gaudžiau akimirkas, kai nepozuojama“, – sakė parodos autorius Jonas Lučiūnas.

    Parodos iniciatorė I. Kižienė teigia, kad šie darbai kviečia ne tik žiūrėti, bet ir įsiklausyti į emociją, kuri lieka už kadro. Pasak jos, kiekvienas portretas pasakoja atskirą istoriją apie artumą, trapumą, tylą ir vidinę žmogaus stiprybę.

    „Tegul šios fotografijos tampa tyliais pokalbiais tarp žiūrovo ir žmogaus, įamžinto kadre“, – sakė Seimo narė Indrė Kižienė.

    Kada ir kur pamatyti parodą?

    Paroda eksponuojama Seimo skaitykloje iki spalio 5 dienos. Atidarymas numatytas rugsėjo 23 dieną 13 valandą 30 minučių.

    Renginyje pristatomi darbai aktualūs ne tik kraštiečiams ar fotografijos gerbėjams, bet ir visiems, kuriems svarbi vietos tapatybė bei gyvas pasakojimas apie žmogų. Tokios parodos primena, kad kultūros atmintis kuriama ne vien didžiuosiuose centruose, o ir mažose bendruomenėse, kuriose gimsta ilgaamžės istorijos.

  • Lenkijos prezidentas teikia Seimui įstatymą dėl pigesnių degalų: siūlo riboti maržas ir mokesčius

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama laikinai sumažinti degalų kainas. Projekte numatyta galimybė krizės laikotarpiu riboti degalų įmonių maržas ir taikyti papildomas mokesčių lengvatas, kad mažėjimas pasiektų vairuotojus.

    Pagrindinis siūlomų priemonių tikslas – suteikti Vyriausybei įrankius reaguoti į staigius kainų šuolius rinkoje. Projektas orientuotas į benzino, dyzelino ir biokomponentų kainodarą, kai didesnę galutinės kainos dalį sudaro ne tik žaliavos kaina, bet ir mokesčiai bei prekybos grandinės antkainiai.

    Kada būtų skelbiamas kainų režimas?

    Įstatymo projekte apibrėžiama, kada situacija laikoma „ypatingu sutrikimu“ degalų rinkoje. Vienas iš kriterijų siejamas su „Brent“ rūšies naftos vidutinės atsiskaitymo kainos pokyčiu per 14 prekybos dienų, lyginant su analogišku laikotarpiu prieš metus – jei augimas siektų bent 20 proc.

    Numatyta, kad tokiu atveju Vyriausybė galėtų įvesti laikinus ribojimus: nustatyti didžiausias leistinas rafinavimo, importo ir pardavimo maržas, taip pat – prireikus – mažmeninę maksimalią degalų kainą. Projekte pabrėžiama, kad maržos būtų apibrėžiamos kaip konkrečios sumos, o ne procentai, siekiant atskirti maržų kontrolę nuo žaliavos kainos svyravimų.

    Maržų ribojimas, ataskaitos ir baudos

    Projektas numato, kad kainų ir maržų reguliavimo režimas galėtų būti įvedamas ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, su galimybe jį pratęsti, tačiau bendra trukmė negalėtų viršyti 12 mėnesių. Taip pat siūloma įtvirtinti atskaitomybę dėl rafinavimo maržų bei administracines sankcijas, jei taikomos maržos viršytų nustatytą ribą.

    Kartu projektu aptariama galimybė krizės metu koreguoti akcizą poįstatyminiu aktu. Tokia konstrukcija reikštų, kad mokesčių ir kainų reguliavimo priemonės būtų derinamos, priklausomai nuo situacijos rinkoje ir politinio sprendimo dėl vartotojų apsaugos.

    Mokesčių lengvatos ir poveikis infliacijai

    Viena ryškiausių projekto nuostatų – laikinas mažmeninės benzino, dyzelino ir biokomponentų prekybos atleidimas nuo mažmeninės prekybos mokesčio. Aiškinamajame rašte teigiama, kad taip siekiama sumažinti viešųjų finansinių naštų „susidėjimą“ galutinėje kainoje ir užtikrinti, kad mokestinės lengvatos realiai atsispindėtų degalinių kainose.

    Projekte pateikiamas ir platesnis ekonominis argumentas: jei degalų litras atpigtų maždaug 2 zlotais, tai dėl degalų svorio vartotojų kainų krepšelyje infliacija galėtų sumažėti apie 1,2 procentinio punkto. Toks efektas, vertinant pagal projekte minimus skaičiavimus, priartintų infliaciją prie Lenkijos centrinio banko tikslo – 2,5 proc.

    Tuo pat metu Lenkijos politinėje darbotvarkėje tęsiamos diskusijos dėl vadinamojo „netikėtų pelnų“ apmokestinimo degalų sektoriuje, kurio lėšos būtų nukreipiamos vartotojų apsaugos programoms. Prezidento pozicija šiuo klausimu anksčiau kėlė ginčų dėl teisėkūros principų, ypač dėl galimo teisės aktų taikymo atgaline data.

  • Seimas pritarė DI komisijos vadovei: Pam. Krzypkowska surinko 271 balsą, laukia Senato

    Seimas balsavimu pritarė Pameli Krzypkowskai, kuri siūloma skirti Komisijos plėtros ir dirbtinio intelekto saugumo komisijos pirmininke. Už kandidatūrą balsavo 271 parlamentaras, prieš buvo 24, o 140 susilaikė.

    Galutiniam paskyrimui dar reikalingas Senato pritarimas. Vis dėlto Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose tai įvardijama kaip formalumas, nes Seimo balsavimas užtikrino reikiamą absoliučią daugumą.

    Kaip skiriamas komisijos vadovas

    Pagal naująją tvarką, DI priežiūrą vykdančios Komisijos plėtros ir dirbtinio intelekto saugumo komisijos pirmininką penkerių metų kadencijai skiria Seimas, gavęs Senato sutikimą. Kandidatūra tvirtinama absoliučia balsų dauguma.

    Prieš balsavimą Senatas surengė viešą kandidatės klausymą, po kurio Seimo komitetas pateikė teigiamą išvadą dėl paskyrimo. Šis procesas atitinka pastaraisiais metais Europoje stiprėjančią tendenciją kurti atskiras institucijas DI rizikoms, atitikčiai ir saugumui prižiūrėti.

    Diskusijos Seime ir politiniai akcentai

    Parlamentinių diskusijų metu dalis politikų pabrėžė, kad DI reguliavimo institucija tampa kritiškai svarbi tiek inovacijoms, tiek nacionaliniam saugumui. Keli pasisakymai akcentavo ir tarptautinį kontekstą, kai didžiosios technologijų bendrovės bei ekspertai ragina stiprinti saugumo ir atsakomybės priemones.

    „Šiandien skiriame labai svarbios institucijos vadovę. Pastaruoju metu technologijų gigantai ragino sulėtinti DI plėtrą, o šis sprendimas yra atsakas į saugumo lūkesčius“, – sakė Seimo narys Grzegorzas Napieralskis.

    „Tai įrodymas, kad tęsiame pradėtus darbus. Kandidatė atėjo iš rinkos dirbti valstybei, ir gerai, kad tokie žmonės skiriami į tokias pareigas“, – sakė Seimo narys Januszas Cieszyńskis.

    Patirtis ir prioritetai

    Pamela Krzypkowska pastaruoju metu dirbo Skaitmenizacijos ministerijoje, kur ėjo su proveržio technologijomis susijusių veiklų vadovės pareigas bei buvo atsakinga už GovTech kryptį. Anksčiau ji vadovavo ministerijos tyrimų ir inovacijų padaliniui, dirbo su tarpsektorinėmis ekspertų grupėmis, apjungiančiomis administraciją, mokslą ir verslą.

    Jos karjeroje yra ir darbas bendrovėje „Microsoft“, kur ji užėmė pareigas, susijusias su debesijos sprendimais, duomenimis ir DI. Taip pat ji dėsto Akademijoje Leono Koźmińskio ir Varšuvos politechnikos universitete, o tai, pasak šalininkų, sustiprina ryšį tarp politikos formavimo ir akademinės kompetencijos.

    Viešuose pasisakymuose kandidatė pabrėžė, kad komisijos veiklą norėtų grįsti keturiais principais: teisiniu aiškumu, parama inovacijas kuriančioms institucijoms, švietimu ir veiksmingu bendradarbiavimu. Tarp įrankių, kurie galėtų padėti suderinti inovacijas ir atitiktį, ji minėjo reguliavimo smėlio dėžes, leidžiančias testuoti sprendimus kontroliuojamomis sąlygomis.

    Kartu ši žinia atskleidė ir konkurencijos elementą: nors oficialiai buvo pateikta tik viena kandidatūra, viešumoje minėta, kad savo kandidatūrą buvo pateikęs ir teisininkas Robertas Kroplewskis. Jis teigė negavęs atsakymo ir nepakviestas į procedūras, o klausimai dėl komunikacijos buvo nukreipti Seimo kanceliarijai.

  • Seime pripažino problemą: savivaldybių auditoriams trūksta žmonių ir nepriklausomumo

    Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Kauno rajono savivaldybėje susitiko su savivaldybių kontrolieriais ir aptarė, kaip veikia savivaldybių išorės kontrolės ir audito sistema. Daugiausia dėmesio skirta tam, kodėl kontrolės ir audito tarnyboms sunkėja vykdyti užduotis ir kokių pokyčių reikia, kad jos išliktų nepriklausomos.

    Susitikime kontrolieriai akcentavo, kad praktikoje daugėja situacijų, kai trūksta aiškumo dėl jų statuso ir darbo organizavimo. Taip pat iškelti klausimai dėl atrankos tvarkos, kadencijų reguliavimo, darbo sąlygų ir atsakomybės apimties, kuri savivaldybėse pastaraisiais metais pastebimai išaugo.

    Komiteto nariai išgirdo argumentus, kad didėjančios darbo apimtys dažnai nesutampa su turimais žmogiškaisiais ištekliais. Kontrolės ir audito tarnyboms tampa sunku pritraukti kvalifikuotus specialistus, o tai tiesiogiai veikia audito planų įgyvendinimą ir galimybes laiku įvertinti viešųjų lėšų naudojimą.

    Atlygis ir patrauklumas

    Diskusijoje daug dėmesio skirta darbo apmokėjimui, nes nuo jo priklauso pareigybės patrauklumas ir institucinis stabilumas. Kontrolieriai teigė, kad atlygio sistema ne visada atspindi kompetencijų lygį ir rizikas, su kuriomis susiduriama vertinant savivaldybių sprendimus bei didelės vertės pirkimus.

    Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič pabrėžė, kad savivaldybių išorės kontrolė yra viena pagrindinių priemonių, padedančių užtikrinti skaidrų ir atsakingą viešųjų lėšų naudojimą. Jo teigimu, siekiant realaus nepriklausomumo, būtina spręsti atlygio nustatymo klausimą ir suderinti jį su pareigybei tenkančia atsakomybe.

    „Svarbu sistemiškai įvertinti savivaldybių kontrolierių veiklos teisinį reguliavimą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti jų nepriklausomumą. Kartu būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nepriklausomumo garantijų ir auditų kokybės bei rekomendacijų įgyvendinimo veiksmingumo“, – sakė J. Narkevič.

    Kas gali keistis toliau

    Komitetas nurodė, kad susitikime išsakytos įžvalgos bus vertinamos svarstant galimas teisėkūros iniciatyvas. Tarp krypčių minimas aiškesnis kadencijų ir atrankos modelis, stipresnės nepriklausomumo garantijos bei tokia apmokėjimo sistema, kuri leistų išlaikyti profesionalus ir mažintų kaitą.

    Parlamentarai pabrėžė, kad stipri savivaldybių kontrolės ir audito grandis yra būtina gero viešojo valdymo dalis. Nuo jos priklauso ne tik finansinė drausmė, bet ir gyventojų pasitikėjimas savivaldybių sprendimais, ypač tais atvejais, kai kalbama apie didelius projektus ir viešuosius pirkimus.

  • Lenkijoje DI priežiūros vadove siūloma P. Krzypkowska: įvardijo 4 prioritetus ir pirmąsias rizikas

    Lenkijoje žengiamas dar vienas žingsnis kuriant dirbtinio intelekto priežiūros sistemą: Seimo skaitmeninimo, inovacijų ir moderniųjų technologijų komisija pritarė kandidaturei į Komisijos, atsakingos už DI plėtros ir saugumo priežiūrą, vadovės pareigas. Kandidatė – Pamela Krzypkowska, kol kas vienintelė oficialiai pateikta pretendentė.

    Pagal naują Lenkijos teisės aktą, reglamentuojantį DI sistemų taikymą, šios komisijos vadovą penkerių metų kadencijai skiria Seimas, gavęs Senato pritarimą. Prieš balsavimus Senate surengtas viešas kandidatės klausymas, kurio skaidrumo siekė ir dalis nevyriausybinių organizacijų bei verslo atstovų.

    Kas yra kandidatė?

    P. Krzypkowska pastaruoju metu dirbo Lenkijos Skaitmeninimo ministerijoje, kur ėjo GovTech padalinio vadovės pavaduotojos pareigas ir koordinavo darbą su ekspertais iš administracijos, mokslo bei verslo. Anksčiau ji vadovavo ministerijos Tyrimų ir inovacijų departamentui, o dar prieš tai dirbo „Microsoft“ – su debesijos sprendimais ir duomenų bei DI architektūra.

    Viešai pristatant kandidatūrą akcentuota jos patirtis tiek technologijų diegime, tiek viešosios politikos formavime. Taip pat nurodyta, kad ji dirbo su nacionaliniais projektais, apimančiais kalbos modelių kūrimą, DI infrastruktūros iniciatyvas ir DI taikymą viešosiose paslaugose.

    Keturi prioritetai ir pirmasis kontrolės planas

    Per klausymą kandidatė pabrėžė, kad DI reguliavime būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp inovacijų skatinimo ir saugumo. Jos teigimu, kertiniai krypties taškai yra teisinis aiškumas, parama institucijoms ir organizacijoms, kurios diegia inovacijas, švietimas bei efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

    „Turime rasti metodus ir būdus, kurie suteiktų saugumą ir piliečiams, ir įmonėms, diegiančioms dirbtinio intelekto sprendimus“, – sakė Pamela Krzypkowska.

    Vienu svarbiausių praktinių įrankių ji įvardijo reguliacines smėliadėžes – saugias aplinkas testuoti DI sprendimus su priežiūros ir ekspertine pagalba. Kandidatė taip pat kalbėjo apie kibernetinį saugumą, asmens duomenų apsaugą ir rizikų mažinimą mažoms bei vidutinėms įmonėms, kurioms dažnai trūksta techninių kompetencijų.

    Kalbėdama apie pirmuosius priežiūros veiksmus, ji išskyrė planą prioritetą teikti draudžiamų sistemų kontrolei, įskaitant emocijų vertinimo sprendimus darbo vietoje. Taip pat pabrėžta būtinybė stiprinti apsaugą nuo tam tikrų vaizdų klastojimo priemonių, kurios gali būti naudojamos žalai internete, ypač nukreiptai prieš moteris ir vaikus.

    Skaidrumas, dezinformacija ir DI administracijoje

    Diskusijose nemažai dėmesio skirta ir skaidrumo klausimui: kandidatė teigė palaikanti atviro susitikimų kalendoriaus idėją, kad būtų aišku, su kuo susitinka komisijos nariai ir vadovybė. Tai vertinama kaip priemonė mažinti interesų konfliktų rizikas ir stiprinti pasitikėjimą priežiūros institucija.

    Ji taip pat akcentavo, kad DI vis dažniau pasitelkiamas dezinformacijai, todėl priežiūros darbotvarkėje turi atsirasti ir turinio žymėjimo bei manipuliacinių sistemų identifikavimo klausimai. Kandidatės teigimu, DI sistemų kūrimas viešajai nuomonei manipuliuoti turėtų būti laikomas draudžiama praktika.

    Atskira tema tapo DI diegimas valstybės institucijose. Kandidatė išskyrė technologinį iššūkį užtikrinti žmogaus kontrolę ir kompetencinį iššūkį, kai darbuotojai pernelyg pasitiki automatiniais sprendimais. Jos vertinimu, dalyje procesų pirmiausia verta rinktis paprastesnius, paaiškinamus sprendimus, o ne iš karto didžiuosius kalbos modelius.

  • Važiavai per raudoną? Lenkijoje ruošia taisykles, po kurių teisės gali dingti 3 mėnesiams

    Važiavai per raudoną? Lenkijoje ruošia taisykles, po kurių teisės gali dingti 3 mėnesiams

    Kas siūloma keisti

    Lenkijos Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam kelių eismo taisyklių pakeitimų projektui, kuriuo griežtinama atsakomybė už pavojingus pažeidimus. Apie sprendimą viešai pranešė infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak, pabrėžęs, kad projektas jau įtrauktas į oficialų teisėkūros darbų planą.

    Pagrindinis siūlymas susijęs su griežtesniu vairuotojo pažymėjimo atėmimu: už važiavimą per draudžiamą šviesoforo signalą numatoma galimybė netekti teisės vairuoti 3 mėnesiams. Tokia priemonė Lenkijoje būtų taikoma kaip greita ir atgrasianti sankcija, skirta mažinti avarijų riziką miestuose.

    Daug dėmesio geležinkelio pervažoms

    Projektas taip pat numato privalomą vairuotojo pažymėjimo netekimą tais atvejais, kai eismo įvykis įvyksta geležinkelio pervažoje. Siūloma, kad teismas tokiose situacijose automatiškai skirtų teisės vairuoti atėmimą mažiausiai 3 metams, jeigu nustatoma atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą.

    Svarbi detalė ta, kad privaloma sankcija būtų siejama ne vien su traukinio dalyvavimu ar susidūrimu su riedmenimis, o su pačia vieta. Kitaip tariant, sprendimą dėl privalomo draudimo vairuoti lemtų faktas, kad eismo įvykis, pavyzdžiui, automobilio susidūrimas su pėsčiuoju ar dviratininku, įvyko būtent pervažoje.

    Kada tai gali įsigalioti

    Dar viena kryptis yra privalomas draudimas vairuoti už elgesį, kuris pervažoje sukelia tiesioginę grėsmę didelės avarijos ar katastrofos rizikai, pavyzdžiui, kai transporto priemonė užblokuoja bėgius. Tokiais atvejais būtų vertinama ne tik pasekmė, bet ir pats pavojingas veiksmas, galintis sukelti itin sunkias pasekmes.

    Vyriausybės pritarimas nereiškia, kad taisyklės įsigalioja iš karto. Projektui dar teks parlamentinė procedūra, svarstymai komitetuose, balsavimai Seime ir Senate bei prezidento parašas, tačiau dėl spartaus rengimo tempo Lenkijoje viešai svarstoma, kad nauja tvarka galėtų startuoti nuo 2027 metų pradžios.

  • Seime vėl judina Žemės ūkio rūmų įstatymo naikinimą: jaunieji ūkininkai kelia 4 klausimus

    Seimui vėl teikiamas projektas XVP-327, kuriuo siūloma panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tarp iniciatyvos autorių nurodomi Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika ir kiti parlamentarai.

    Į politikus kreipėsi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, ragindama prieš balsavimą aiškiai atsakyti, kas pakeistų dabartinę žemdirbių atstovavimo sistemą. Organizacijos teigimu, pirmiausia būtina pateikti veikiantį modelį, o tik tada spręsti, ką naikinti ar perkurti.

    Diskusija grįžta ir dėl to, kad ankstesniais metais jau būta bandymų mažinti Žemės ūkio rūmų vaidmenį, daugiau galių suteikiant pavienėms interesų grupėms. Dabar siūloma žengti dar toliau ir panaikinti visą teisinį pagrindą, kuriuo grindžiamas bendras skirtingų žemdirbių organizacijų atstovavimas.

    Kas liktų be balso?

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad realiose politinėse derybose svarbios ne tik formalios teisės, bet ir resursai. Stambesnės bendrovės bei jų asociacijos dažniau turi galimybių samdyti teisininkus, viešųjų ryšių specialistus ir nuolat dirbti su sprendimų priėmėjais.

    Tuo metu šeimos ūkiuose tas pats žmogus neretai vienu metu atlieka ir vadovo, ir technikos operatoriaus, ir ūkio darbų organizatoriaus, ir buhalterio funkcijas. Dėl to mažesniems ūkiams sunkiau sekti teisėkūros procesą ir reguliariai dalyvauti svarstymuose Vilniuje.

    „Valstybė turėtų ieškoti ne kaip susilpninti ūkininkų organizacijas, o kaip sustiprinti tuos, kurie patys neturi pinigų profesionaliam atstovavimui“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Interesų konfliktų šešėlis

    Organizacija atkreipia dėmesį į politinės darbotvarkės sutapimus: 2025 metais balandžio 11 dieną Lietuvos žemės ūkio taryba rezoliucijoje siūlė atsisakyti Žemės ūkio rūmų įstatymo, o po kelių dienų Seime buvo įregistruotas projektas XVP-327. Jaunieji ūkininkai sako, kad visuomenei būtina aiškiai suprasti, kas formavo iniciatyvos turinį ir argumentus.

    Papildomo svorio šiai temai suteikia ir 2025 metais lapkričio 25 dieną skelbtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vertinimas, kuriame konstatuota, kad Lietuvos žemės ūkio taryba, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. Tarp institucijoms teiktų pasiūlymų buvo minimas ir siekis panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą.

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad tokios aplinkybės turėtų būti įvertintos prieš priimant sprendimus, galinčius keisti visos šakos atstovavimo architektūrą. Pasak jų, klausimas yra ne tik teisinis, bet ir apie tai, kieno balsas ilgainiui bus girdimas žemės ūkio politikoje.

    Žemės koncentracijos klausimas

    Viešojoje erdvėje tuo pat metu vėl aštrėja diskusijos apie žemės koncentraciją ir realią kontrolę per įmonių grupes. Kaip pavyzdys minimas planuojamas Estijos bendrovės „Infortar“ sprendimas įsigyti 100 proc. Lietuvos žemės ūkio grupės „Litagra“ akcijų, o kartu ir reikšmingą dirbamos žemės portfelį.

    Jaunieji ūkininkai akcentuoja, kad vien formaliai taikomi ribojimai ne visada parodo realią situaciją, jei žemė valdoma per susijusias įmones ar grupes. Jų teigimu, būtent tokiose diskusijose reikalinga platforma, kurioje dalyvautų skirtingos šakos ir ūkio dydžiai, o ne tik labiausiai finansiškai pajėgūs rinkos dalyviai.

    „Jeigu įstatyme turime 500 hektarų ribą, o verslo grupių ūkiuose matome dešimtis tūkstančių hektarų, valstybė turi tikrinti, ar įstatymo tikslas realiai veikia“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad žemė yra ribotas išteklius, todėl sprendimai dėl atstovavimo sistemos susiję ir su ilgalaike kaimo ateitimi. Organizacijos vertinimu, jei didėtų koncentracija, jaunam žmogui ateityje būtų vis sunkiau įsigyti žemės ir pradėti ūkininkauti.

    Seimo nariams pateiktame kreipimesi prašoma prieš balsavimą atsakyti į keturis klausimus: kas atstovaus skirtingiems ūkiams vienoje sistemoje, kaip bus ribojama pinigais grindžiama politinė įtaka, kas padės mažesniems ūkiams ir kodėl pirmiausia neteikiamas naujas savivaldos modelis. Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad keisti sistemą galima, tačiau naikinimas be aiškios alternatyvos gali turėti ilgalaikių pasekmių.

  • Seimas atvėrė kelią 250 mln. investicijoms: stambūs projektai gaus žemę greičiau ir pigiau

    Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama greičiau pritraukti stambius, aukštos pridėtinės vertės projektus. Pagrindinė naujovė – lankstesnės valstybinės žemės suteikimo sąlygos investuotojams ir aiškesnės lengvatų taisyklės.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, kad tikslas yra didesnę investicijų dalį nukreipti į regionus ir kurti geriau apmokamas darbo vietas.

    „Siekiame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus, o stambūs projektai kurtų aukštą pridėtinę vertę ir gerai apmokamas darbo vietas“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Pagal priimtus pakeitimus, stambiam investuotojui galės būti taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, o tam tikrais atvejais valstybinę žemę bus galima ir įsigyti, jei tai neprieštarauja kitiems teisės aktams. Ministerija akcentuoja, kad tokie sprendimai turėtų sutrumpinti pasirengimo investicijoms laiką ir sumažinti biurokratinių procedūrų naštą.

    Lengvatos bus taikomos tik projektams, kurie atitinka griežtus investicijų masto, darbo vietų ir darbo užmokesčio kriterijus. Numatyta, kad investicijos turi siekti mažiausiai 250 mln. eurų, o Lietuvos regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybes, kartelė mažinama iki 20 mln. eurų.

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, vienas stambus investicinis projektas vidutiniškai gali sukurti daugiau nei 270 darbo vietų, kurių vidutinis darbo užmokestis gali siekti apie 3 000 eurų. Taip pat vertinama, kad vidutinė stambaus projekto investicija į ilgalaikį turtą sudaro daugiau nei 88 mln. eurų, o pridėtinės vertės augimo indėlis gali siekti apie 18,9 mln. eurų per metus.

    Ministerija nurodo, kad per pirmuosius 10 veiklos metų vidutinis stambus projektas valstybei gali atnešti apie 27 mln. eurų darbo santykių mokesčių. Šie rodikliai tampa vienu iš argumentų, kodėl konkuruojant dėl tarptautinių investuotojų svarbu turėti greitas ir prognozuojamas žemės suteikimo procedūras.

    Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2027 metų liepos 1 dienos. Iki tol numatomas pereinamasis laikotarpis, per kurį turėtų būti parengti įgyvendinamieji sprendimai, kad nauja tvarka veiktų vienodai visose savivaldybėse.

  • Debata Seime apie klimato krizę: ekspertai įspėja dėl nuostolių ir siūlo konkrečius sprendimus

    Seime surengta Nacionalinė diskusija apie klimato saugumą parodė, kad klimato kaita vis labiau laikoma ne vien aplinkosaugos, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Ekspertai akcentavo energetinį, maisto ir sveikatos saugumą, nes ekstremalūs orai tiesiogiai veikia elektros gamybą, derlių, vandens išteklius ir visuomenės sveikatą.

    Diskusijoje pabrėžta, kad klimato krizės komunikacijoje svarbus balansas tarp realios rizikos ir aiškių sprendimų. Seimo vadovybė ragino vengti gąsdinimo, nes visuomenės nuovargis ir nepasitikėjimas gali stabdyti reformas, o tai didintų ilgalaikes ekonomines sąnaudas.

    Ekspertų rekomendacijos valdžiai

    Mokslo bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pristatė rekomendacijas, kurios apimtų tiek emisijų mažinimą, tiek prisitaikymą prie jau vykstančių pokyčių. Tarp siūlymų minėtas klimato įstatymas, kuris nustatytų ilgalaikius tikslus, aiškią emisijų mažinimo trajektoriją ir suderintų valstybės paramą.

    Taip pat akcentuota būtinybė griežtinti teritorijų planavimą ir riboti naujas statybas didelės potvynių rizikos zonose. Kitas dažnai kartotas akcentas buvo pramonės elektrifikacija, nes mažai elektrifikuota ekonomika yra labiau priklausoma nuo iškastinio kuro ir pažeidžiamesnė energijos kainų bei tiekimo svyravimams.

    Diskusijoje nuskambėjo ir siūlymas gamtą traktuoti kaip strateginę valstybės infrastruktūrą, ypač kalbant apie vandens režimo atkūrimą ir durpynų bei šlapynių atgaivinimą. Tokios priemonės mažina sausros ir potvynių padarinius, kaupia anglį dirvožemyje ir stiprina ekosistemų atsparumą.

    Nuostoliai jau matomi ekonomikoje

    Ekspertai pateikė argumentų, kad klimato kaita jau dabar kainuoja brangiai: nuo dažnėjančių sausrų iki karščio bangų, kurios mažina darbo našumą ir didina sveikatos sistemos apkrovą. Žemės ūkio sektoriuje įvardytos metinės su sausromis siejamos žalos siekia apie 1 500 000 000 eurų, o prognozėse iki 2050 metų minimas apie 12 proc. galimas žemės ūkio produkcijos kritimas.

    Energetikoje akcentuotas iššūkis elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui: karščiai ir žemas upių lygis gali riboti gamybos apimtis. Toks poveikis didina sistemos pažeidžiamumą piko metu, kai dėl karščio auga elektros poreikis, o dalies generacijos galimybės mažėja.

    Pramonės atstovai ir tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tiek žemės ūkis, tiek pramonė dar nėra pakankamai pasirengę prisitaikymui. Viena iš esminių krypčių įvardyta infrastruktūros modernizacija, elektros tinklų plėtra ir investicijų stabilumas, kad verslas galėtų planuoti ilgalaikius pokyčius.

    Kodėl svarbios ugnies gesinimo priemonės?

    Diskusijoje išskirtas ir draudimo sektorius, kuris laikomas jautriu klimato rizikos barometru, nes išmokos už audrų, potvynių ir sausrų sukeltas žalas auga. Ekstremalių reiškinių dažnėjimas didina draudimo kainas ir riziką, kad dalis turto taps sunkiai apdraudžiama, o tai dar labiau kelia finansinį nesaugumą namų ūkiams.

    „Klimato saugumas yra nacionalinio saugumo dalis“, – teigta diskusijoje pristatytų išvadų kontekste.

    Tarp svarbių krypčių įvardyta ir kova su dezinformacija, nes klaidingos naratyvų bangos gali stabdyti tiek prisitaikymo projektus, tiek energetikos pertvarką. Ekspertai pabrėžė, kad pasitikėjimas institucijomis ir aiškus, pamatuotas paaiškinimas, kodėl priemonės reikalingos, yra būtina sąlyga ilgalaikiams sprendimams.

  • Šiaulių siūlymas gali apversti statybų pirkimus: atskleidė, kiek milijonų jau sutaupė

    Šiauliuose vykusiame Regionų plėtros tarybų administracijų atstovų susitikime daugiausia dėmesio skirta vienai praktinei bėdai: statybos rangos viešuosiuose pirkimuose tiekėjų pasiūlymai neretai viršija projektavimo metu apskaičiuotas sąmatas. Tokiose situacijose savivaldybės priverstos ieškoti papildomo finansavimo arba nutraukti pirkimą ir jį kartoti, o tai didina ir kainą, ir terminus.

    Susitikime dalyvavo Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Telšių, Vilniaus, Tauragės, Klaipėdos ir Marijampolės regionų atstovai. Jiems pristatytas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma aiškiau apibrėžti finansinę ribą statybos darbų pirkimuose, kai projekte jau būna nustatyta skaičiuojamoji statybos kaina.

    Siūloma iš anksto skelbti ribą

    Šiaulių miesto savivaldybės teigimu, sprendimas galėtų būti paprastas: prieš pirkimą nustatyti konkrečiam pirkimui skirtų lėšų sumą ir ją skelbti kartu su pirkimo dokumentais. Taip verslas iš anksto žinotų, kokia yra viršutinė riba, o perkančioji organizacija turėtų aiškesnį biudžeto valdymo įrankį.

    Idėja remiasi praktika, kad skaičiuojamoji statybos kaina daugeliu atvejų apskaičiuojama dar rengiant statinio projektą. Siūlomame modelyje prieš skelbiant pirkimą ši kaina būtų atnaujinama pagal pasikeitusias statybos kainas, o pirkimui tenkanti jos dalis taptų aiškia finansine riba, žinoma visiems konkurso dalyviams.

    „Kai pasiūlyta darbų kaina viršija projektavimo metu apskaičiuotą sumą, savivaldybės susiduria su dilema – ieškoti papildomų lėšų ar nutraukti pirkimą. Tai ne tik apsunkina projektų įgyvendinimą, bet ir didina administracinę naštą“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    Šiauliai skaičiuoja sutaupytus milijonus

    Šiaulių miesto savivaldybė teigia šį principą jau taikanti praktikoje: pirkimams iš anksto nustatoma lėšų suma ir ji įrašoma kaip viršutinė finansinė riba. Savivaldybės vertinimu, toks aiškumas leidžia geriau planuoti, mažina riziką įklimpti į pakartotines procedūras ir riboja situacijas, kai, gavus pasiūlymus, staiga prireikia papildomų didelių sumų.

    Remiantis pateiktais šešių pirkimų pavyzdžiais, nurodoma, kad sutaupytų lėšų suma su pridėtinės vertės mokesčiu siekė 18 713 000 eurų. Tai sudarė 24,58 proc. nuo sąmatiniais skaičiavimais nustatytos bendros šių pirkimų vertės.

    „Pagrindinis pirkimo tikslas yra greitai nupirkti kokybiškus darbus ar daiktus už tai nesumokant daugiau, nei jų kaina rinkoje. Reikia tik nedidelės įstatymo korekcijos – įteisinti, kad pirkimo metu neturėtų būti viršyta statybos skaičiuojamoji kaina“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    Projektas jau Seime

    Įstatymo pakeitimo projektas Seime įregistruotas 2026 metais birželio 11 dieną. Nurodoma, kad jį pateikė Seimo nariai Algirdas Sysas ir Juozas Olekas, o iniciatoriais įvardijami Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Kupiškio rajono meras Algirdas Raslanas.

    2026 metais liepos 7 dieną projektui pritarta po pateikimo, todėl jis toliau svarstomas 2026 metų rudens Seimo sesijoje. Šiaulių miesto savivaldybė taip pat kreipėsi į Seimo laikinąją Šiaulių krašto bičiulių grupę, prašydama palaikymo tolimesniame svarstymo etape.