Tag: Seimas

  • Nauja apklausa Lenkijoje: susivienijusi dešinė aplenktų Koaliciją 15 X ir laimėtų 46,6 proc.

    Nauja apklausa Lenkijoje rodo ryškų scenarijų: jei dešiniosios partijos į rinkimus eitų kartu po „Zjednoczonos Prawicos“ vėliava, jos surinktų 46,6 proc. balsų. Tuo metu Koalicijos 15 X blokas gautų 41,3 proc.

    Tokius duomenis pateikia „United Surveys by IBRiS“ tyrimas, atliktas „Wirtualna Polska“ užsakymu. Apklausos rezultatai pristatomi kaip galintys reikšmingai pakeisti jėgų balansą parlamente.

    Skirtumas tarp dviejų pagrindinių blokų šiame modelyje siektų 5,3 procentinio punkto. Tai reikštų, kad dešinės susivienijimas galėtų tapti lemiamu veiksniu kovoje dėl pergalės.

    Apklausa taip pat vertina, kaip toks palaikymo pasiskirstymas teoriškai galėtų virsti mandatų skaičiumi Seime. Kitaip tariant, tyrimas bando atsakyti ne tik kas laimėtų balsus, bet ir kokią daugumą tai galėtų suformuoti.

    Ką rodo hipotetinis susivienijimo scenarijus

    Tyrime modeliuojama prielaida, kad dešiniosios jėgos rinkimuose dalyvautų vienu sąrašu. Tokiu atveju jos gerokai sustiprintų savo pozicijas ir surinktų beveik pusę visų balsų.

    Koalicija 15 X šiame variante liktų antra, nors jos rezultatas – 41,3 proc. – taip pat būtų aukštas. Vis dėlto būtent susivienijimo efektas, panašu, leistų dešinei persverti svarstykles savo naudai.

    Tokio tipo apklausos svarbios tuo, kad parodo ne tik esamas rinkėjų nuotaikas, bet ir tai, kaip jas gali pakeisti partijų sprendimai dėl bendrų sąrašų. Lenkijos politikoje tai ypač aktualu, nes mandatų pasiskirstymas priklauso ne vien nuo procentų, bet ir nuo to, kaip balsai pasiskirsto tarp rinkiminių blokų.

    Kol kas tai – hipotetinis modelis, priklausantis nuo to, ar dešinės partijos iš tiesų ryžtųsi bendram startui. Tačiau apklausa signalizuoja, kad toks žingsnis galėtų turėti apčiuopiamą poveikį būsimo Seimo sudėčiai.

  • Lenkija nuo 2027-ųjų griežtina ryczałtą: 43 tūkst. verslininkų neteks lengvatos

    Lenkijos Seimas praėjusią savaitę dar kartą patvirtino sprendimą smarkiai apriboti teisę taikyti ryczałtą – supaprastintą mokesčių formą daliai smulkaus verslo. Pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2027 metų.

    Numatyta, kad bus mažinama pajamų riba, nuo kurios priklauso galimybė mokėti ryczałtą: ji kris nuo 2 mln. eurų iki 250 tūkst. eurų per metus. Tokiu atveju dalis dabar šią schemą taikančiųjų turės pereiti prie kitų apmokestinimo formų.

    Lenkijos Finansų ministerijos vertinimu, teisę naudotis ryczałtu praras apie 43 tūkst. verslininkų. Reforma iš esmės reikštų 2021 metais įvykusių pakeitimų sugrąžinimą atgal.

    Ministerija aiškina, kad tikslas – atkurti pradinę ryczałto idėją: paprastą atsiskaitymo modelį, kuris būtų skirtas pirmiausia mažoms įmonėms, o ne dideles pajamas gaunantiems asmenims.

    Kodėl ryczałtas atsidūrė taikinyje

    Ekonomistų vertinimu, dabartinės taisyklės Lenkijoje sukūrė situaciją, kai savarankiškai dirbantys asmenys gali būti apmokestinami palankiau nei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Dėl to ryczałtas ir kitos supaprastintos formos vis dažniau vertinamos kaip „mokestinio arbitražo“ priemonė.

    Vienas iš argumentų – ryczałtą taikančių mokėtojų skaičius augo itin sparčiai. Kaip „Rzeczpospolita“ komentavo Krokuvos ekonomikos universiteto dėstytojas dr. Michałas Możdżenas, 2020–2024 metais ryczałto mokėtojų skaičius padidėjo apie 60 proc., o 2024 metais viršijo 1 mln. mokesčių mokėtojų.

    Pasak jo, tai siejama su Lenkijos „Polski Ład“ reformomis, kurios padidino ryczałto patrauklumą, palyginti su kitomis apmokestinimo formomis, ir kartu atvėrė galimybę šią formą taikyti gerokai daugiau uždirbantiems žmonėms.

    Dar vienas akcentuojamas pokytis – vidutinių ryczałtą taikančiųjų pajamų šuolis: dr. M. Możdżenas teigė, kad 2022 metais, palyginti su 2021 metais, jis siekė 76 proc.

    Dauguma ekonomistų pritaria griežtinimui

    Diskusija Lenkijoje vyksta ne tik politiniu, bet ir akademiniu lygmeniu. Ekonomistų panelėje, kurioje buvo vertinamos tezės apie būtinybę riboti ryczałto ir linijinio mokesčio prieinamumą, dauguma apklaustųjų su tuo sutiko.

    Pateiktais duomenimis, su teiginiu dėl ryczałto ribojimo sutiko 17 iš 22 ekonomistų, o analogiškai dėl linijinio mokesčio – 15 respondentų. Pagrindinis jų argumentas – dabartinė sistema neproporcingai palanki savarankiškai dirbantiems, palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartis.

    Tuo metu Lenkijos valdžios institucijos akcentuoja, kad ryczałtas turėtų likti paprasta mokesčių forma mažam verslui, o ne platus sprendimas vis didesnes pajamas gaunantiems mokesčių mokėtojams.

  • Tuskas ragina Lenkijos prezidentą patvirtinti Seimo išrinktus teisėjus, gilėjant teismo krizei

    Tuskas ragina Lenkijos prezidentą patvirtinti Seimo išrinktus teisėjus, gilėjant teismo krizei

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paragino prezidentą Karolį Nawrockį patvirtinti parlamento išrinktus Konstitucinio Tribunolo teisėjus, šalyje tęsiantis ginčui dėl teismo sudėties ir vadovybės.

    Raginimas pasigirdo po praėjusią savaitę kilusios įtampos prie teismo, kai po Tribunolo pirmininko nušalinimo susidūrė protestuotojai ir riaušių policija. Tai – naujausias epizodas ilgai trunkančiame politiniame konflikte dėl teisėjų skyrimų.

    Pirmadienį socialiniuose tinkluose D. Tuskas teigė, kad konfliktą esą būtų galima išspręsti be Konstitucijos keitimo: prezidentas turėtų pripažinti Seimo teisėtai išrinktus teisėjus, o šie pradėtų eiti pareigas Tribunole.

    Kartu premjeras apkaltino K. Nawrockį „pasirinkus jėgos konfrontaciją“, kuri, anot jo, galėtų Lenkijai brangiai kainuoti.

    Dešimtmetį trunkantis ginčas dėl Tribunolo

    D. Tuskui sugrįžus į valdžią 2023 metais, jis pažadėjo užbaigti konstitucinę krizę, trunkančią ilgiau nei dešimtmetį. Ši krizė siejama su skirtingų politinių jėgų kova dėl Konstitucinio Tribunolo kontrolės.

    Tekste pabrėžiama, kad nacionalistinė opozicija išlaiko įtaką Konstituciniame Teisme, o parlamentui išrinkus naujus teisėjus, ne visi jie galėjo prisiekti prezidentui. Dėl to teisėjų skyrimai tapo itin politizuoti, o dalis stebėtojų kelia klausimą dėl teismo nepriklausomumo.

    Taip pat primenama, jog ankstesnė „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė 2015 metais į teismą paskyrė politiškai angažuotus teisėjus, kurių, kaip rašoma, nepripažįsta nei D. Tuskas, nei Europos Sąjunga.

    Įtampa Varšuvoje ir Europos Komisijos pozicija

    Krizė paaštrėjo penktadienio naktį, kai aplink Tribunalą buvo dislokuota policija, o teisminės ir politinės institucijos ėmėsi sprendimų, paveikusių teismo vadovybę. K. Nawrockis tuo metu sutrumpino kelionę iš Senegalo ir grįžo į Varšuvą.

    Konservatyvūs demonstrantai bei Lenkijos dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų opozicijos atstovai valdžios veiksmus pavadino „valstybės perversmu“. Tuo metu proeuropietiška valdančioji koalicija teigė, kad tokie žingsniai būtini siekiant apginti teisės viršenybę.

    Šeštadienį prezidentas surengė pokalbius su politiniais lyderiais, tačiau reikšmingų rezultatų jie neatnešė.

    Europos Komisija pranešė atidžiai stebinti situaciją ir nurodė, kad Lenkijos parlamentas turi teisę skirti Konstitucinio Tribunolo teisėjus. Komisijos atstovas taip pat akcentavo, jog Lenkijos institucijų pareiga – užtikrinti, kad Tribunolas veiktų pagal Konstituciją ir laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos.

    Kaip skelbia „Euronews“, Komisija pridūrė, kad aštuonių naujų Konstitucinio Tribunolo narių paskyrimas priklauso Seimo konstituciniams įgaliojimams.

  • Jaunimas iš regionų kelia problemas Seime: štai ko prašo Raseinių rajono moksleiviai

    Seime spalio 28 dieną vyks konferencija apie jaunimo gyvenimą regionuose, kurioje bus pristatytos Raseinių rajono jaunuolių patirtys ir siūlymai sprendimų priėmėjams. Renginys numatytas Seimo III rūmų Konferencijų salėje, jame dalyvaus jaunimo politikos, savivaldos ir parlamento atstovai.

    Konferencijoje bus apžvelgti projekto „Savivaldus Raseinių rajono jaunimas“ rezultatai, sukaupti per metus trukusias veiklas. Projekto metu jauni žmonės dalyvavo mokymuose, diskusijose, stovykloje ir idėjų kūrimo renginiuose, kuriuose įvardijo kasdienes problemas ir siūlė sprendimus.

    Viena ryškiausių išsakytų temų yra emocinė gerovė ir mokyklos mikroklimatas. Jaunuoliai akcentuoja, kad pagalbos poreikis auga, tačiau regionuose ją gauti neretai sunkiau dėl ribotų specialistų pajėgumų ir ilgesnių laukimo eilių.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra jaunimo laisvalaikio ir susibūrimo erdvės, taip pat sporto infrastruktūra. Pasak jaunuolių, kai veiklų pasirinkimas mažas, o alternatyvų po pamokų trūksta, didėja atskirties jausmas ir silpnėja motyvacija likti gyventi gimtajame krašte.

    Praktiniai kasdienybės iššūkiai regionuose dažnai siejami su susisiekimu ir paslaugų pasiekiamumu. Jaunimas pabrėžia viešojo transporto svarbą tarp gyvenviečių, nes nuo maršrutų ir jų dažnio tiesiogiai priklauso galimybės mokytis, dirbti, dalyvauti neformaliame ugdyme ar būreliuose.

    Konferencijoje bus aptarti ir jaunimo pasiūlymai dėl įtraukimo į mokyklų sprendimus, vasaros užimtumo bei darbo galimybių plėtros. Tokie sprendimai siejami su jaunų žmonių savarankiškumu, ankstyva darbo patirtimi ir didesniu pasitikėjimu vietos bendruomene.

    „Jaunimo balsas turi būti girdimas ne tik apklausose ar renginiuose, bet ir priimant sprendimus, kurie keičia kasdienybę mokykloje bei savivaldybėje“, – sakė vienas iš renginio dalyvių.

    Diskusijoje apie tai, kaip jaunuolių įžvalgas paversti konkrečiais sprendimais nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu, dalyvaus Seimo nariai, Jaunimo reikalų agentūros ir Raseinių rajono savivaldybės atstovai. Taip pat bus pristatyti Raseinių rajono planai ruošiantis Lietuvos jaunimo sostinės 2027 metais iniciatyvai.

    Renginio iniciatoriumi įvardijamas Seimo narys Matas Skamarakas, o tarp numatomų dalyvių minimas Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius ir Jaunimo reikalų agentūros direktorė Olga Polevikova. Konferenciją moderuos Nerijus Miginis, o organizacinį įgyvendinimą koordinuoja VšĮ „Ariogalos tėkmė“, bendradarbiaujant su savivaldybės administracija.

    Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ kanale „Atviras Seimas“. Organizatoriai pabrėžia, kad viešumas ir galimybė stebėti renginį nuotoliu padeda įtraukti daugiau regionų jaunimo ir bendruomenių, kurioms aktualūs tie patys klausimai.

    Projektas „Savivaldus Raseinių rajono jaunimas“ finansuojamas iš Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ lėšų. Renginio medžiagoje akcentuojama, kad pateikiamos įžvalgos atspindi projekto dalyvių požiūrį ir nebūtinai sutampa su finansuotojų pozicija.

  • Lenkijoje keičia gyventojų pajamų mokestį: Seimas pakėlė ribas ir įvedė naują tarifą

    Lenkijos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo keičiami gyventojų pajamų mokesčio tarifai ir slenksčiai. Numatyta pakelti pirmąjį pajamų mokesčio slenkstį ir įvesti papildomą tarpinę pakopą, o galutinį sprendimą dar turės priimti Senatas.

    Pagal priimtą projektą pirmasis slenkstis didinamas nuo 120 000 iki 130 000 Lenkijos zlotų per metus, o tarifas šiame lygyje išlieka 12 proc. Perskaičiavus į eurus, riba didėja maždaug nuo 27 000 iki 29 000 eurų, priklausomai nuo valiutų kurso.

    Tarp 130 000 ir 150 000 zlotų įvedamas naujas, 24 proc. tarifas. Pajamoms virš 150 000 zlotų toliau būtų taikomas 32 proc. tarifas, tad sistema tampa labiau laiptuota ir jautresnė pajamų pasiskirstymui.

    Nauja indeksavimo taisyklė

    Seimas taip pat pritarė nuostatai dėl automatinės slenksčių indeksacijos pagal infliacijos rodiklį. Įsigaliojimas numatomas nuo 2028 metų, todėl mechanizmas būtų taikomas vėliau, tačiau ilgainiui galėtų sumažinti vadinamąjį mokesčių slenksčių užšalimą infliacijos aplinkoje.

    Ekonomistai šią praktiką dažnai vertina kaip būdą apsaugoti gyventojus nuo situacijos, kai dėl kainų ir atlyginimų augimo žmonės formaliai patenka į aukštesnius tarifus, nors realioji perkamoji galia stipriai nepasikeičia. Tokios taisyklės taikomos įvairiose valstybėse, ypač po pastarųjų metų infliacijos šoko Europoje.

    Kas keičiasi didžiausias pajamas gaunantiems

    Įstatyme numatytas ir solidarumo įmokos pokytis: didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams, kurių metinės pajamos viršija 1 000 000 zlotų, tarifas didinamas nuo 4 iki 5 proc. Perskaičiavus į eurus, tai atitinka maždaug 225 000 eurų ribą.

    Lenkijos finansų ministerijos duomenimis, 2024 metais solidarumo įmoką mokėjo apie 39 000 žmonių. Tokie pakeitimai paprastai siejami su siekiu išlaikyti biudžeto pajamas, kai daliai mokesčių mokėtojų mažinama našta dėl keliamos pirmosios ribos.

    Ribojamas palankesnis režimas savarankiškai dirbantiems

    Įstatymo pakete numatyti ir ryškūs pakeitimai taikant fiksuoto tarifo apmokestinimą pagal registruotas pajamas. Pajamų riba, leidžianti rinktis šį režimą, mažinama nuo 2 000 000 iki 250 000 eurų, o tai reikštų gerokai siauresnį šio apmokestinimo taikymą.

    Be to, numatoma, kad 17 proc. tarifas būtų taikomas metų eigoje viršijus maždaug 300 000 eurų pajamų ribą. Pakeitimų įsigaliojimas planuojamas 2027 metų sausio 1 dieną.

    Balsavimo metu už įstatymą pasisakė 240 parlamentarų, 58 balsavo prieš, o 135 susilaikė. Toliau dokumentas keliauja į Senatą, kur gali būti siūlomos pataisos, o galutinis įsigaliojimo kelias priklausys nuo viso teisėkūros proceso.

  • CIT iki 22 proc.: Seimo svarstomos taisyklės gali paliesti ir mažesnes įmones po restruktūrizacijų

    Seime svarstomi Pelno mokesčio (CIT) pakeitimai numato didesnį tarifą didžiausioms įmonėms, tačiau specialistai įspėja apie šalutinį efektą: naujos nuostatos gali apimti ir bendroves, kurios pačios nepasiekia didelių pajamų ribos. Dėl to rizika atsiranda ne tik mokesčių planavimo schemoms, bet ir įprastoms verslo reorganizacijoms.

    Pagal svarstomą modelį įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, pelno mokesčio tarifas galėtų būti didinamas nuo 19 iki 22 proc. Mažesnėms įmonėms toliau galiotų lengvatinis tarifas, taikomas atitinkamas sąlygas atitinkantiems mokesčių mokėtojams.

    Kada 22 proc. galiotų plačiau?

    Esminė diskusija kyla dėl nuostatų, susijusių su reorganizacijomis. Projekte numatyta, kad 22 proc. tarifas galėtų būti taikomas bendrovėms, kurios dalyvauja tam tikruose pertvarkymuose, pavyzdžiui, atskiriant veiklą, perduodant organizuotą įmonės dalį ar įnešant reikšmingą turto dalį.

    Praktikoje tai reikštų, kad didesnis tarifas gali paliesti ir perimančią, ir perduodančią bendrovę, jei nustatytas pajamų kriterijus tenkinamas reorganizaciją inicijuojančioje įmonėje. Dėl tokios konstrukcijos į didesnio tarifo zoną gali patekti ir mažesni verslai, jei jie įtraukti į sandorį su stambesne grupe.

    Įspėjimai verslui ir neapibrėžtumas

    Mokesčių ekspertai pabrėžia, kad reorganizacijos dažnai daromos ne dėl mokesčių mažinimo, o dėl verslo logikos: veiklų atskyrimo, investuotojų pritraukimo, rizikų suvaldymo ar grupės struktūros supaprastinimo. Jei taisyklės bus suformuluotos per plačiai, jos gali branginti ir sulėtinti sprendimus, kurie įmonėms yra kasdienė praktika.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į planuojamą pereinamąjį efektą: didesnis tarifas galėtų galioti ne tik reorganizacijos metais, bet ir dar dvejus metus po jos. Tai didina finansinę riziką ir apsunkina ilgalaikį planavimą, ypač įmonėms, kurios restruktūrizacijas vykdo etapais.

    Kada pakeitimai galėtų įsigalioti?

    Numatoma, kad pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2027 metų sausio 1 dienos. Iki tol projektas dar gali keistis, tačiau verslui jau dabar svarbu įvertinti, ar planuojami pertvarkymai, turto įnašai ar padalijimai nepateks į taisyklių taikymo apimtį.

    Įmonėms, kurios artimiausiais metais svarsto reorganizacijas, mokesčių konsultantai rekomenduoja iš anksto modeliuoti scenarijus ir įsivertinti, kaip keistųsi efektyvus pelno mokesčio tarifas skirtingais sandorio metais. Galutinę riziką lems tai, kaip tiksliai bus apibrėžtos reorganizacijų rūšys, turto vertės slenksčiai ir taikymo terminai.

  • Seimo pirmininkas Juozas Olekas atvyksta į Visaginą: susitikimai dėl miesto ateities ir sveikatos

    Seimo pirmininkas Juozas Olekas atvyksta į Visaginą: susitikimai dėl miesto ateities ir sveikatos

    Spalio 21 dieną Visagino savivaldybėje lankysis Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Vizito metu numatyti susitikimai su savivaldybės vadovais ir tarybos nariais, aptariant miestui aktualiausius klausimus.

    Seimo pirmininkas susitiks su vicemere, vykdančia mero įgaliojimus, Aleksandra Grigiene, vicemeru Vitalijumi Besakirsku, administracijos direktoriumi Virginijumi Andriumi Bukausku, jo pavaduotoju Ričardu Petrausku bei savivaldybės tarybos atstovais. Susitikime taip pat dalyvaus Aplinkos ministerijos kancleris Vladislav Kondratovič.

    Darbotvarkėje numatyta aptarti Visagino plėtros prioritetus, bendruomenei svarbias temas ir savivaldybės poreikius, kuriems spręsti reikalingas nacionalinis dėmesys. Tokie vizitai paprastai siejami su savivaldos ir centrinės valdžios dialogu dėl finansavimo, paslaugų prieinamumo bei ilgalaikių investicijų krypties.

    Sveikatos paslaugos regione

    Po susitikimų savivaldybėje Seimo pirmininkas vyks į Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrą ir Visagino ligoninę. Čia planuojama aptarti sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą savivaldybėje ir visame regione.

    Sveikatos sektoriaus klausimai savivaldybėms išlieka vieni jautriausių, nes gyventojams svarbus tiek šeimos gydytojų ir slaugos paslaugų prieinamumas, tiek skubi pagalba ir specialistų paslaugos. Praktikoje daug dėmesio skiriama ir personalo pritraukimui bei paslaugų tęstinumui.

    Atviras susitikimas su gyventojais

    Vėliau numatytas Seimo pirmininko susitikimas su Visagino gyventojais, kuriame bus galima tiesiogiai kelti miestui ir bendruomenei aktualius klausimus. Tokie susitikimai leidžia aptarti temas nuo kasdienės infrastruktūros ir viešųjų paslaugų iki ilgalaikių sprendimų, susijusių su investicijomis ir darbo vietomis.

    Susitikimas su gyventojais vyks Visagino savivaldybėje, Parko gatvėje 14, nuo 16.30 iki 18.00 valandos. Savivaldybė kviečia gyventojus dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į diskusiją.

  • Seimo pirmininko vizitas Visagine: susitikimai su valdžia ir medikais atskleidė opiausias bėdas

    Seimo pirmininko vizitas Visagine: susitikimai su valdžia ir medikais atskleidė opiausias bėdas

    Spalio 21 dieną Visagine lankėsi Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Vizito metu jis susitiko su savivaldybės vadovais, tarybos nariais ir Aplinkos ministerijos kancleriu Vladislavu Kondratovič, aptarta miesto situacija ir gyventojams aktualūs klausimai.

    Darbinėje darbotvarkėje didelė dalis dėmesio skirta sveikatos apsaugai. Kartu su savivaldybės atstovais Seimo pirmininkas lankėsi VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre ir VšĮ Visagino ligoninėje, kur bendravo su įstaigų vadovais bei specialistais.

    Susitikimuose medikai kėlė kasdienėje veikloje išryškėjančius iššūkius ir diskutavo apie paslaugų prieinamumą. Daug dėmesio skirta žmogiškųjų išteklių klausimams, pacientų srautams ir tam, kaip užtikrinti stabilų paslaugų teikimą mažesnėse savivaldybėse.

    Demografija ir paslaugų prieinamumas

    Susitikimuose su savivaldos atstovais Juozas Olekas akcentavo demografinių pokyčių įtaką regionams. Pasak jo, mažėjantis gyventojų skaičius ir visuomenės senėjimas tiesiogiai veikia tiek darbo rinką, tiek viešųjų paslaugų tinklą, ypač sveikatos priežiūroje.

    Aptarta ir gimstamumo skatinimo tema bei šeimoms palankios aplinkos kūrimas. Tokios priemonės savivaldybėms svarbios ne tik dėl socialinės gerovės, bet ir dėl ilgalaikio paslaugų planavimo, kai reikia išlaikyti švietimo, sveikatos ir socialinės paramos infrastruktūrą.

    Gyvas dialogas su gyventojais

    Vizito pabaigoje Seimo pirmininkas susitiko su Visagino gyventojais. Žmonės turėjo galimybę tiesiogiai užduoti klausimus, išsakyti lūkesčius ir įvardyti problemas, kurios, jų teigimu, labiausiai jaučiamos kasdienybėje.

    Tokie susitikimai leidžia sprendimų priėmėjams geriau įvertinti vietos situaciją ir patikrinti, kaip nacionaliniu lygmeniu priimami sprendimai atsispindi konkrečiose savivaldybėse. Savivaldybė pabrėžė, kad vizitas buvo proga išryškinti Visaginui aktualiausias temas ir ieškoti praktinių sprendimų.

  • Milleris viešai sutriuškino Czarzasty: dėl elgesio su prezidentu pratrūko ir nebesitvardė

    Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Leszekas Milleris viešai sukritikavo Seimo maršalą Włodzimierzą Czarzasty dėl jo retorikos ir laikysenos prezidento Karolio Nawrockio atžvilgiu. Interviu laidoje „Poranny ring“ politikas teigė, kad maršalas esą peržengia savo pareigoms priskirtas ribas ir į viešą komunikaciją įneša nereikalingos konfrontacijos.

    Millerio vertinimu, Seimo maršalo vaidmuo pirmiausia siejamas su parlamento darbo organizavimu ir parlamentine vykdomosios valdžios kontrole. Jis akcentavo, kad tokia kontrolė Konstitucijoje siejama su Vyriausybe, o ne su prezidento institucija, todėl vieši išpuoliai prieš valstybės vadovą, anot jo, kertasi su pareigų logika.

    Ginčas dėl institucijų ribų

    Laidoje aptarta ir paties Czarzasty pozicija apie prezidento vaidmenį valstybės valdyme. Seimo maršalas yra teigęs, kad prezidento funkcija daugiausia reprezentacinė, o realų valdymą vykdo Vyriausybė, o įstatymus priima Seimas, todėl, jo manymu, prezidentas neturėtų kelti įtampos politiniame procese.

    Milleris su tokiu tonusu nesutiko ir pabrėžė, kad santykiai tarp svarbiausių valdžios grandžių turėtų būti grindžiami tarpusavio pagarba ir aiškiu kompetencijų atribojimu. Jo teigimu, net ir esant politiniams nesutarimams, maršalo pareigos reikalauja santūresnės ir institucijų prestižą saugančios laikysenos.

    Aštriausia kritika dėl retorikos

    Buvęs premjeras Czarzasty priekaištavo ne tik dėl turinio, bet ir dėl kalbėjimo manieros. Pasak Millerio, maršalas pernelyg dažnai renkasi konfliktinę komunikaciją, kuri esą menkina posto svorį ir kursto papildomą įtampą politinėje darbotvarkėje.

    „Jis turėtų kontroliuoti Vyriausybę, o ne prezidentą, ir bent truputį elgtis rimtai, nes kalba ir elgiasi taip, lyg būtų gatvės mušeika“, – sakė Leszekas Milleris.

    Politinis fonas ir pasekmės

    Lenkijos politinėje sistemoje Seimo maršalas laikomas viena svarbiausių valstybės pareigybių, atsakinga už parlamento darbo tvarką, darbotvarkės formavimą ir procedūrų laikymąsi. Tuo pat metu prezidentas turi apibrėžtas konstitucines galias, įskaitant įstatymų pasirašymą ar veto, todėl vieši aukščiausių pareigūnų konfliktai dažnai tampa platesnės politinės kovos dalimi.

    Tokie aštrūs vieši pareiškimai paprastai stiprina poliarizaciją ir kelia klausimą, ar institucijų vadovai geba palaikyti darbinį dialogą net ir esant nesutarimams. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad politinė retorika daro tiesioginę įtaką visuomenės pasitikėjimui valdžia ir institucijų autoritetui.

  • CBOS apklausa: Karol Nawrocki lenkia parlamentą, Seimas ir Senatas sulaukė kritikos

    Lenkijoje paskelbta CBOS apklausa rodo ryškų kontrastą tarp visuomenės vertinimų: Karolo Nawrockio darbą teigiamai įvertino 51 proc. respondentų, o neigiamai – 39 proc. Tuo metu parlamentas, Seimas ir Senatas, vertinamas gerokai prasčiau.

    CBOS duomenimis, abiejose parlamento rūmuose vyrauja nepalankios nuomonės. Apklausoje pabrėžiama, kad daugiau nei pusė gyventojų prastai vertina parlamentarų veiklą, o tai signalizuoja apie išliekantį nepasitikėjimą politinėmis institucijomis.

    Tokie rezultatai atspindi platesnę tendenciją, būdingą daugeliui Europos valstybių, kai atskiri pareigūnai ar institucijų vadovai vertinami palankiau nei pats parlamentas. Dažnai tai siejama su matomesne komunikacija, aiškesnėmis atsakomybėmis ir labiau personalizuota politika.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad institucijų reitingus paprastai veikia keli veiksniai: politiniai konfliktai, ekonominės nuotaikos ir rezonansiniai sprendimai. Parlamento atveju papildomą įtaką daro nuolatiniai partiniai ginčai ir sudėtingi kompromisai, kuriuos visuomenei ne visuomet lengva priimti.

    CBOS apklausos taip pat primena, kad vertinimai gali greitai keistis, ypač artėjant svarbiems politiniams sprendimams ar rinkimams. Dėl to politiniai lyderiai ir institucijos dažnai siekia stiprinti pasitikėjimą skaidrumu, aiškesniu sprendimų pagrindimu ir aktyvesniu dialogu su visuomene.