CP v2

Tag: Seimas

  • Seime pagerbti šeimai draugiškiausi: Molėtų rajono atstovai – tarp renginio dalyvių

    Seime pagerbti šeimai draugiškiausi: Molėtų rajono atstovai – tarp renginio dalyvių

    Gegužės 15 dieną Seime surengtas iškilmingas renginys „Šeimai draugiškiausia savivaldybė“, kuriame pristatytos savivaldybių iniciatyvos, stiprinančios šeimų gerovę ir paslaugų prieinamumą. Renginyje pagerbti tie miestai ir rajonai, kurie, vertinant jų veiksmus ir rezultatus, nuosekliai kuria šeimoms palankesnę aplinką.

    Į apdovanojimų renginį atvyko ir Molėtų rajono savivaldybės atstovės: vicemerė Vaida Saugūnienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Karūžaitė bei Luokesos seniūnijos seniūnė Neringa Šiaulienė. Savivaldybė pabrėžė, kad dalyvavimas tokiuose susitikimuose svarbus ne tik kaip pripažinimas, bet ir kaip galimybė perimti gerąsias praktikas.

    Šeimai draugiškų sprendimų poreikis pastaraisiais metais tik auga, nes savivaldybėms tenka spręsti kelias tarpusavyje susijusias užduotis: mažinti socialinę atskirtį, užtikrinti vaikų priežiūros paslaugas ir gerinti pagalbą pažeidžiamoms šeimoms. Praktikoje tai dažniausiai reiškia ne vienkartines iniciatyvas, o ilgalaikę paslaugų plėtrą ir jų derinimą tarp skirtingų įstaigų.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijoje akcentuojama, kad savivaldybių vaidmuo čia yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu sprendžiama dėl pagalbos šeimai prieinamumo ir konkrečių programų įgyvendinimo. Tokie apdovanojimai tampa proga įvertinti pažangą ir atkreipti dėmesį į veiksmingiausius modelius, kuriuos gali taikyti ir kitos savivaldybės.

    Molėtų rajono savivaldybės atstovų dalyvavimas renginyje rodo siekį išlikti aktyvia nacionalinių iniciatyvų dalimi ir stiprinti bendradarbiavimą su institucijomis bei kitomis savivaldybėmis. Tikimasi, kad aptartos patirtys prisidės prie tolesnių sprendimų, gerinančių paslaugas šeimoms Molėtų rajone.

  • Tauragės rajono savivaldybė Seime įvertinta: nominacija už veiksmingą pagalbą šeimoms

    Tauragės rajono savivaldybė Seime įvertinta: nominacija už veiksmingą pagalbą šeimoms

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Tauragės rajono savivaldybė sulaukė nacionalinio pripažinimo Seime. Pirmą kartą Lietuvoje surengtame apdovanojimų renginyje „Šeimai draugiškiausia savivaldybė“ jai skirta nominacija „Už veiksmingą pagalbą šeimoms“.

    Šis įvertinimas savivaldybei skirtas už nuoseklią lyderystę, ilgalaikę kryptį ir praktinius sprendimus, kurie realiai gerina šeimų kasdienybę. Apdovanojimų idėja – ne tik įvertinti, bet ir paskatinti savivaldybes dalintis veikiančiais modeliais bei stiprinti šeimų gerovės politiką.

    Kas organizavo apdovanojimus?

    Renginį inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Toks formatas pabrėžia, kad šeimų gerovė nėra vienos srities klausimas, ji tiesiogiai susijusi ir su švietimu, sveikata, būstu, bendruomenių stiprinimu bei viešosiomis paslaugomis.

    Praktikoje savivaldybių sprendimai šeimoms dažniausiai matuojami paslaugų prieinamumu ir jų kokybe, nuo socialinės paramos ir pagalbos vaikams iki švietimo bei prevencinių programų. Todėl nominacija už veiksmingą pagalbą signalizuoja, kad pagalba vertinama ne deklaracijomis, o apčiuopiamu rezultatu.

    Ką tai reiškia bendruomenei?

    Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė pabrėžė, kad apdovanojimas yra svarbus visai bendruomenei ir kartu įpareigoja nesustoti. Pasak jos, tai paskatinimas toliau kurti aplinką, kurioje šeimos jaustųsi saugiai, būtų girdimos ir galėtų planuoti ateitį.

    „Džiugu, kad Tauragė įvertinta kaip savivaldybė, kurioje gera šeimoms. Tai prasmingas įvertinimas visai bendruomenei ir paskatinimas toliau kurti aplinką, kurioje šeimos jaustųsi saugiai, būtų girdimos ir galėtų augti, kurti bei planuoti savo ateitį“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė.

    Savivaldybė dėkojo prie šeimų gerovės prisidedantiems specialistams ir organizacijoms: socialiniams darbuotojams, pedagogams, sveikatos priežiūros darbuotojams, bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Tokia partnerystė dažnai yra esminė, nes leidžia greičiau atpažinti šeimų poreikius ir pasiūlyti tinkamas paslaugas.

    Tarptautinės šeimos dienos proga savivaldybė taip pat sveikino Tauragės šeimas, akcentuodama tarpusavio supratimo ir bendrystės svarbą. Pasak savivaldybės, būtent šeimų pasitikėjimas ir įsitraukimas kuria tvirtesnę, atsparesnę vietos bendruomenę.

  • Vilkaviškio rajono savivaldybei įteiktas nacionalinis apdovanojimas: kuo išsiskyrė šeimas telkianti kultūra

    Vilkaviškio rajono savivaldybei įteiktas nacionalinis apdovanojimas: kuo išsiskyrė šeimas telkianti kultūra

    Seime surengtame apdovanojimų renginyje Šeimai draugiškiausia savivaldybė pagerbtos šalies savivaldybės, kurios savo sprendimais ir nuosekliu darbu prisideda prie šeimų gerovės. Iniciatyva skirta įvertinti praktikas, stiprinančias bendruomeniškumą, šeimos vertybes ir saugią aplinką kasdieniam gyvenimui.

    Apdovanojimus organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Savivaldybės buvo kviečiamos pretenduoti į dešimt nominacijų, apimančių skirtingas viešosios politikos sritis.

    Įvertinimas už kultūrą šeimai

    Vilkaviškio rajono savivaldybei skirta Kultūros ministerijos įsteigta nominacija Auginanti kultūra: savivaldybė šeimai. Šis įvertinimas siejamas su požiūriu į šeimą kaip bendruomenės pamatą ir su kultūrine veikla, kuri ne tik suburia, bet ir padeda palaikyti ryšius tarp skirtingų kartų.

    Renginyje savivaldybei atstovavo vicemerė Daiva Riklienė ir Savivaldybės tarybos narė Lijana Jančauskienė. Pasak organizatorių, tokie apdovanojimai skirti ne vien simboliškai padėkai, bet ir savivaldybių motyvacijai dalintis veikiančiais sprendimais bei perimti gerąją patirtį.

    Kas lemia šeimai draugišką aplinką?

    Įteikiant apdovanojimą akcentuota, kad kultūra kuriama ne tik didžiuosiuose renginiuose ar scenose, bet ir kasdienėje bendruomenių veikloje. Vertinant Vilkaviškio rajoną, išskirtas bendras skirtingų grandžių darbas, kai kultūrinės iniciatyvos pasiekia ne vien miesto centrą, bet ir mažesnes bendruomenes.

    Prie tokios aplinkos kūrimo prisideda nevyriausybinės organizacijos, muziejai, kultūros darbuotojai, bibliotekos, bendruomenių lyderiai ir įvairios įstaigos. Praktikoje tai reiškia daugiau veiklų šeimoms, didesnį įtraukimą ir galimybes skirtingo amžiaus žmonėms prasmingai leisti laiką kartu.

    „Šis įvertinimas mums yra ne tik didelė garbė, bet ir stiprus įpareigojimas dar atsakingiau dirbti žmonių ir šeimų labui. Vilkaviškio rajone kultūrą suprantame kaip bendrystę, pagarbą žmogui ir rūpestį vieni kitais“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

    Jos teigimu, savivaldybėje siekiama kurti aplinką, kurioje šeimos jaustųsi matomos ir svarbios, o kultūra suprantama plačiau nei renginių kalendorius. Tikimasi, kad apdovanojimai taps tęstine tradicija, skatinančia savivaldybes nuosekliai investuoti į šeimų gerovę ir tarpusavio pasitikėjimą bendruomenėse.

  • Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Įvertinimas Seime

    Seime gegužės 15 dieną pirmą kartą Lietuvos istorijoje apdovanota 10 savivaldybių, išskirtinai daug dėmesio skiriančių šeimų poreikiams. Tarp jų atsidūrė ir Vilniaus rajono savivaldybė, sulaukusi įvertinimo už viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms.

    Savivaldybė apdovanota Aplinkos ministerijos nominacijoje, akcentuojant žaliųjų erdvių ir želdynų tinklo plėtrą bei kuriamas saugias, visoms amžiaus grupėms prieinamas viešąsias vietas. Tokie kriterijai dažniausiai siejami ne vien su estetika, bet ir su kasdiene gyvenimo kokybe bei saugumu.

    Kodėl Vilniaus rajonui tai svarbu

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad apdovanojimas atspindi nuoseklų savivaldos darbą ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai augančio rajono infrastruktūros poreikių. Pasak jo, savivalda yra arčiausiai gyventojų, todėl greičiausiai pamato, kur labiausiai trūksta patogių ir saugių sprendimų šeimoms.

    „Savivalda veikia arčiausiai gyventojų, kasdien sprendžia jų problemas ir geriausiai žino, kas žmogui yra aktualiausia“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo, kad žiedinei savivaldybei tenka papildomi iššūkiai: paslaugas ir viešąsias erdves reikia užtikrinti ne viename centre, o dešimtyse skirtingų gyvenviečių. Be to, Vilniaus rajonas išsiskiria jauna gyventojų struktūra, todėl vaikų žaidimų aikštelės, parkai, apšvietimas, saugios pėsčiųjų jungtys ir poilsio zonos tampa ne prabanga, o būtinybe.

    Naujos erdvės ir gyventojų įsitraukimas

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius atkreipė dėmesį į simbolinį sutapimą: tą pačią dieną Kalvelių seniūnijoje atidaryta nauja bendruomenės erdvė. Tai, anot jo, parodo, kad pripažinimas nėra vien formalumas, o siejasi su realiais darbais vietoje.

    „Labai simboliška, kad būtent tą dieną, kai Seime buvome apdovanoti, Kalveliuose oficialiai atvėrėme naują ir jaukų skverą, skirtą visai bendruomenei“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Renginys Šeimai draugiškiausia savivaldybė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, vykdoma kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Šių institucijų įsitraukimas rodo, kad šeimai palanki aplinka apima ne tik socialines paslaugas, bet ir viešąsias erdves, sveikatą, ugdymą, kultūrą bei saugumą.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad viešųjų erdvių modernizavimas vyksta derinant skirtingus poreikius: nuo vaikų žaidimų ir sporto zonų iki ramesnių poilsio vietų senjorams. Svarbi dalis – gyventojų įsitraukimas, kai sprendimai planuojami atsiklausiant bendruomenių ir seniūnijų.

  • Kauno rajonas įvertintas Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė šeimai draugiškiausiųjų dešimtuke

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Seime pirmą kartą surengtas šeimai draugiškiausių Lietuvos savivaldybių pagerbimas. Tarp dešimties apdovanotų savivaldybių pateko ir Kauno rajonas, kuriam skirta nominacija už bendruomeniškumo ir šeimos vertybių puoselėjimą.

    Renginyje akcentuota, kad įvertinimas skiriamas savivaldybėms, nuosekliai įgyvendinančioms šeimai palankią politiką ir kuriančioms aplinką, kurioje lengviau derinti darbą, vaikų auginimą ir kasdienius poreikius. Toks požiūris siejamas su praktiniais sprendimais: nuo paslaugų prieinamumo iki saugių viešųjų erdvių ir bendruomenės įsitraukimo.

    Kas lemia šeimai palankią savivaldybę

    Šeimai draugiškos savivaldybės dažniausiai vertinamos pagal tai, kaip sparčiai jos reaguoja į gyventojų poreikius ir ar paslaugos pasiekiamos skirtingoms amžiaus grupėms. Didžiausią svorį paprastai turi švietimo infrastruktūra, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros pasiekiamumas, viešasis transportas bei saugi, vaikams pritaikyta aplinka.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms vis svarbesnės tampa ir demografinės tendencijos: jaunų šeimų migracija į priemiesčius, augantis darželių ir mokyklų poreikis, būsto plėtros tempai. Todėl įvertinimai dažnai signalizuoja ne tik apie simbolinį pripažinimą, bet ir apie gebėjimą planuoti ilgalaikes investicijas.

    Kauno rajono akcentai ir investicijų kryptys

    Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris atsiimdamas apdovanojimą pabrėžė, kad rajonas išlieka vienas sparčiausiai augančių ir jauniausių Lietuvoje. Dėl to, anot jo, nuosekliai investuojama į švietimą, viešąsias erdves, infrastruktūrą ir socialines paslaugas, kad regione būtų patogu gyventi, dirbti ir auginti vaikus.

    Kauno rajono augimas kelia ir praktinių iššūkių: didėjant gyventojų skaičiui, svarbus tampa paslaugų tinklo tankis ir kokybė, eismo bei susisiekimo sprendimai, naujų kvartalų integracija į esamą infrastruktūrą. Savivaldybės, kurios sugeba šiuos procesus valdyti, dažniau pritraukia jaunas šeimas ir išlaiko aukštesnį pasitenkinimą gyvenamąja aplinka.

    Apdovanojimą organizavusios institucijos

    Šeimai draugiškiausių savivaldybių apdovanojimus organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Organizatoriai pabrėžė, kad savivaldybių vaidmuo čia yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu gyventojai greičiausiai pajunta pokyčius.

    Kauno rajono savivaldybė, dėkodama bendruomenei, akcentavo, kad įvertinimas yra bendrų pastangų rezultatas. Savivaldybės teigimu, kasdieniai gyventojų, įstaigų ir bendruomeninių organizacijų sprendimai prisideda prie to, kad rajonas išliktų gyvas, bendruomeniškas ir patrauklus šeimoms.

    „Bendruomeniškumas prasideda nuo rūpesčio žmogumi“, – sakė Mantas Rikteris.

  • Marijampolės savivaldybė pripažinta šeimai draugiška: Seime įvertintos ilgalaikės investicijos

    Marijampolės savivaldybė pripažinta šeimai draugiška: Seime įvertintos ilgalaikės investicijos

    Seime surengtuose nacionaliniuose apdovanojimuose Šeimai draugiškiausia savivaldybė pirmą kartą pagerbtos savivaldybės, kurios kryptingai stiprina šeimoms palankią aplinką. Renginys subūrė savivaldos, ministerijų ir bendruomenių atstovus, akcentuotas realių sprendimų vaidmuo kasdienėje šeimų gerovėje.

    Tarp apdovanotųjų atsidūrė Marijampolės savivaldybė, pelniusi įvertinimą nominacijoje Už ilgalaikes investicijas į šeimai palankų švietimą. Komisija išskyrė nuoseklų dėmesį kokybiškam ir prieinamam ugdymui, mokymuisi visą gyvenimą ir kompleksinei pagalbai vaikams bei šeimoms.

    Marijampolės savivaldybės vardu apdovanojimą atsiėmė vicemeras Ričardas Bagdanavičius. Pasak savivaldybės atstovų, įvertinimas siejamas su ilgalaikiais sprendimais, kurie padeda šeimoms derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą bei užtikrina stabilesnę paslaugų kokybę skirtingoms amžiaus grupėms.

    Nacionaliniai apdovanojimai surengti bendradarbiaujant kelioms ministerijoms, o pačią iniciatyvą organizatoriai pristato kaip paskatą savivaldybėms dalintis praktika, kuri veikia. Tokie įvertinimai dažniausiai atkreipia dėmesį į ankstyvosios pagalbos šeimai svarbą, įtraukaus ugdymo plėtrą ir paslaugų prieinamumą ne tik didmiesčiuose.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimas yra švietimo bendruomenės ir su šeimomis dirbančių specialistų bendro darbo rezultatas. Savivaldybė tikisi, kad įvertinimas taps papildomu impulsu tęsti pradėtas priemones ir dar labiau stiprinti šeimoms palankias paslaugas visame regione.

  • Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai: paraiškų laukia iki birželio 14 dienos

    Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai: paraiškų laukia iki birželio 14 dienos

    Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai, kurių tikslas – išrinkti Metų medį, vėliau atstovausiantį Lietuvai Europos medžio konkurse, ir atkreipti dėmesį į išskirtinius šalies medžius. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne vien grožiui: vertinama ir medžio istorija, ryšys su vietos bendruomene bei jo reikšmė kraštovaizdžiui.

    Rinkimus pagal nustatytus nuostatus organizuoja viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“. Kandidatus atrinks komisija, kurioje dirbs organizatorių, visuomeninių gamtosauginių bei bendruomeninių organizacijų atstovai ir įvairių sričių specialistai.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas konkursui gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Organizatoriai kviečia siūlyti ne tik senus ar įspūdingus medžius, bet ir tuos, kurie turi aiškią kultūrinę, istorinę ar bendruomeninę vertę ir yra tapę vietos tapatybės dalimi.

    Paraiškos priimamos iki birželio 14 dienos. Kandidatų dokumentai teikiami elektroniniu paštu, o organizatoriai ragina paraišką parengti kuo išsamiau, kad komisija galėtų įvertinti ne tik medžio parametrus, bet ir jo pasakojimą.

    Kokios informacijos reikia?

    Paraiškoje būtina nurodyti medžio rūšį, pavadinimą, jei jis žinomas, tikslią augimo vietą ir koordinates. Taip pat prašoma pateikti amžių, aukštį, kamieno apimtį bei kitus fizinius duomenis, kurie padeda palyginti kandidatus ir pagrįsti jų išskirtinumą.

    Ne mažiau svarbi dalis – motyvacija, kodėl medis siūlomas rinkimams, ir vizualinė medžiaga. Reikia pridėti 1–3 nuotraukas arba iki 3 minučių trukmės vaizdo įrašą, taip pat gali būti pateikiami istoriniai faktai, vietos žmonių pasakojimai, legendos ar kiti patvirtinantys duomenys.

    Kada vyks balsavimas ir kada paaiškės nugalėtojas?

    Komisija atrinks iki 12 medžių, kurie pateks į antrąjį etapą. Už juos visuomenė galės balsuoti internetu nuo rugsėjo 14 dienos iki spalio 4 dienos, o atrinktų kandidatų sąrašas bus skelbiamas organizatorių kanaluose.

    2026 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 21 dieną apdovanojimo ceremonijoje Seime. Nugalėtojas kitąmet atstovaus Lietuvai 2027 metų Europos medžio konkurse.

    Rinkimai siejami ir su platesniu kontekstu: tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje yra įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Organizatoriai pažymi, kad konkursas prisideda prie šios vertybės matomumo ir skatina bendruomenes fiksuoti bei saugoti vietos gamtos paveldą.

    Organizatoriai primena, kad kandidatams svarbus ne tik amžius ar dydis, bet ir gyvybingumas, priežiūros istorija bei aiškiai pagrįstas santykis su vietove. Dėl to siūlant medį verta įtraukti bendruomenės liudijimus ir patikimą informaciją apie jo reikšmę.

  • Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Gegužės 8 dieną Seime surengtoje konferencijoje Visuomenės sveikatos biurai – tiltas į sveikesnį Lietuvos rytojų dėmesys sutelktas į tai, kaip savivaldybėse sustiprinti prevenciją ir paslaugas, kurios gyventojus pasiekia dar iki ligų. Renginyje susitiko nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjai, savivaldos, visuomenės sveikatos ir švietimo atstovai bei ekspertai.

    Diskusijų centre atsidūrė visuomenės sveikatos biurų vaidmuo: nuo sveikos gyvensenos ugdymo ir psichikos sveikatos stiprinimo iki priklausomybių prevencijos bei gyventojų švietimo. Pabrėžta, kad biurai savivaldybėse dažnai tampa pagrindiniu kontaktu bendruomenėms, mokykloms ir šeimoms, kai reikia greitų, praktiškų prevencinių sprendimų.

    Akcentai: jaunimas ir emocinė sveikata

    Renginyje daug dėmesio skirta jaunimo priklausomybių prevencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui, nes būtent šiose srityse savivaldybės vis dažniau susiduria su augančiais iššūkiais. Aptarta, kad ankstyvosios intervencijos mokyklose ir bendruomenėse gali sumažinti rizikas, tačiau tam reikia nuoseklių programų ir stabilaus jų įgyvendinimo.

    Kalbėta ir apie sveikos gyvensenos ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, kai elgsenos įpročiai formuojasi greičiausiai. Pabrėžta, kad prevencija efektyviausia tada, kai ji paremta realiais vietos duomenimis ir pritaikoma konkrečios savivaldybės situacijai, o ne vykdoma formaliai.

    Specialistų rengimas ir savivaldybių pajėgumai

    Konferencijoje iškelta visuomenės sveikatos specialistų rengimo ir jų pritraukimo į regionus tema. Akcentuota, kad paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo programų gausos, bet ir nuo darbuotojų kompetencijų, darbo krūvio bei galimybių bendradarbiauti su mokyklomis, pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Taip pat aptarta, kad visuomenės sveikatos biurų veikla tiesiogiai siejasi su nacionaliniais sveikatos tikslais, tačiau įgyvendinimas realybėje neretai remiasi savivaldybių organizaciniu pajėgumu. Tai reiškia, kad vienodų paslaugų prieinamumas skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl svarbu stiprinti koordinavimą ir gerųjų praktikų perėmimą.

    Konferencijoje dalyvavę atstovai

    Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų ir švietimo įstaigų atstovai. Tarp dalyvių buvo ir Švenčionių rajono savivaldybės delegacija.

    Švenčionių rajonui atstovavo meras Rimantas Klipčius, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Raminta Kiškėnienė bei Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktorė Asta Turskienė. Renginyje aptartos temos aktualios tiek didmiesčiams, tiek regionams, kur prevencinių paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso nuo vietos komandų stiprumo.

  • Demokratijos žinių konkurso finalas Seime: tarp 75 geriausiųjų – Smilgių gimnazijos moksleivis

    Gegužės 9 dieną Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose surengtas penktasis Demokratijos žinių konkurso finalas, į kurį pateko Smilgių gimnazijos I klasės mokinys Lukas Lukoševičius. Į finalinį etapą iš daugiau kaip 12 000 moksleivių buvo atrinkti 75 vyresnių klasių mokiniai iš 60 mokyklų, atvykę iš 45 miestų ir miestelių.

    Finale dalyviai varžėsi spręsdami 32 klausimų testą Kovo 11-osios Akto salėje, o vėliau įsitraukė į praktinę Seimo darbo simuliaciją. Moksleiviai dirbo frakcijose ir komitetuose, teikė siūlymus, diskutavo, formavo pozicijas ir balsuodami priėmė sprendimus Seimo posėdžių salėje.

    Kaip atrodė finalo užduotys

    Organizatoriai finalinę dieną sudėliojo taip, kad jaunimas ne tik pasitikrintų teorines žinias, bet ir pajustų, kaip sprendimai gimsta institucijų viduje. Simuliacijos metu mokiniai svarstė internetinės pilnametystės įstatymo projektą, ieškojo kompromisų ir vertino skirtingų argumentų stiprumą.

    Toks formatas atspindi bendrą pilietinio ugdymo kryptį mokyklose, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne vien faktams, bet ir praktiniams įgūdžiams: kritiniam mąstymui, diskusijų kultūrai, gebėjimui atsirinkti informaciją ir suprasti teisėkūros logiką.

    Seimo vadovų žinutės jaunimui

    Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad konkursas padeda jaunimui giliau suprasti demokratinės valstybės veikimą ir skatina sąmoningiau įsitraukti į visuomenės gyvenimą.

    „Demokratijos žinių konkursas – tai ne tik galimybė pasitikrinti žinias, bet ir kvietimas sąmoningiau įsitraukti į valstybės gyvenimą. Kuo geriau suprantame, kaip veikia demokratija, tuo aktyviau ir atsakingiau galime prisidėti prie Lietuvos kūrimo“, – sakė Juozas Olekas.

    Seimo kancleris Algirdas Stončaitis finalo dalyviams akcentavo, kad valstybės stiprybė tiesiogiai priklauso nuo pilietiškumo ir demokratijos kultūros kasdienybėje, o Seimas, jo teigimu, jaunimui išlieka atviras.

    „Šis konkursas – pirmiausia apie mūsų valstybę. O valstybė – tai esame mes patys. Nuo mūsų pilietiškumo, demokratijos pažinimo ir puoselėjimo priklauso, ar turėsime klestinčią, vakarietišką, demokratišką žmonių valstybę“, – sakė Algirdas Stončaitis.

    Ką reiškia toks pasiekimas mokyklai

    Patekimas į finalą tarp 75 atrinktųjų rodo, kad pilietinių ir istorijos žinių ugdymas mokykloje duoda apčiuopiamų rezultatų, o patirtis Seime tampa papildoma motyvacija domėtis valstybės institucijų darbu. Tokie renginiai taip pat kuria ryšį tarp mokinių ir demokratinių procesų, kurie neretai atrodo nutolę nuo kasdienio gyvenimo.

    Smilgių gimnazija padėkojo Lukui Lukoševičiui ir jį konkursui ruošusiam istorijos mokytojui Nerijui Gritėnui, prisidėjusiems prie šio pasiekimo. Mokyklos bendruomenei tai tampa ne tik asmeniniu laimėjimu, bet ir paskata kitais metais siekti dar platesnio dalyvavimo.

  • Lenkija po 30 metų grąžina nacionalinę vėliavą prekybiniams laivams: ruošia mokesčių reformą

    Lenkija po 30 metų grąžina nacionalinę vėliavą prekybiniams laivams: ruošia mokesčių reformą

    Lenkijos Vyriausybė balandžio pabaigoje pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama sustiprinti laivybos bendroves ir sudaryti sąlygas daugiau komercinių laivų registruoti su Lenkijos vėliava. Tai būtų reikšmingas pokytis po kelių dešimtmečių, kai dalis laivų buvo registruojami užsienio jurisdikcijose dėl palankesnių sąnaudų ir mokesčių.

    Infrastruktūros viceministras Arkadiusz Marchewka teigė, kad projektas artimiausiu metu turėtų pasiekti Seimą, o pagrindinės mokestinės nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Pasak jo, be konkurencingų taisyklių Lenkijos laivybos įmonėms sudėtinga varžytis su rinkomis, kuriose galioja patrauklesni režimai, pavyzdžiui, Maltoje ar Kipre.

    „Po 30 metų Lenkijos vėliava vėl galės sugrįžti į Lenkijos prekybinius laivus“, – sakė Arkadiusz Marchewka.

    Trys pagrindiniai pokyčiai

    Projekte numatytos trys kryptys: įprastą pelno mokestį įmonėms keisti tonažiniu mokesčiu, kuris priklauso nuo laivo dydžio, taip pat mažinti darbo apmokestinimą. Tonažinis mokestis daugelyje Europos šalių taikomas kaip laivybai pritaikytas modelis, leidžiantis prognozuoti mokestinę naštą ir mažinti paskatas registruotis vadinamosiose patogios vėliavos valstybėse.

    Antrasis elementas – jūrininkų pajamų apmokestinimo pakeitimai, kad jų padėtis būtų panašesnė į dirbančiųjų su kitų valstybių vėliavomis. Trečiasis – bendras darbo kaštų mažinimas, įskaitant socialinio draudimo įmokų lengvatas, kurios turėtų padėti išlaikyti įgulas ir didinti šalies patrauklumą laivybos darbdaviams.

    Registravimas ir skaitmenizavimas

    Kartu su mokestiniais pakeitimais žadama pertvarkyti ir administracinę dalį, kad laivų registravimo procedūros būtų greitesnės ir aiškesnės. Ministerijos vertinimu, procesai turi persikelti į skaitmeninę erdvę ir tapti panašūs į modernių jūrinių registrų praktiką, kur sprendimai priimami operatyviai, o dokumentų tvarkymas nėra paremtas rankiniu darbu.

    Viceministras pabrėžė, kad XXI amžiaus laivyba remiasi skaitmeninėmis sistemomis ir greitu reagavimu, todėl registrų ir leidimų tvarka turi ne atsilikti, o padėti verslui. Šis aspektas svarbus ne tik savininkams, bet ir finansuotojams bei draudikams, kuriems reikalingas teisinis aiškumas ir greitai patikrinami duomenys.

    Kada įsigalios naujos taisyklės?

    Numatoma, kad naujos nuostatos pradėtų galioti nuo naujo mokestinio laikotarpio, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo procedūrų eigos. Kai kurios mokestinės lengvatos gali būti siejamos su Europos Komisijos pritarimu valstybės pagalbos suderinamumui, nes laivybos apmokestinimo režimai ES dažnai vertinami per konkurencijos taisyklių prizmę.

    Projektu taip pat siūloma išplėsti tonažinio mokesčio taikymą ne tik laivų savininkams, bet ir laivų valdytojams. Be to, numatoma suderinti taisykles su naujausiais jūrininkų darbo standartų pakeitimais, įskaitant praktinius reikalavimus dėl gerovės laivuose.

    Tarp planuojamų pataisų – ir su laivų aprūpinimu susiję klausimai, pavyzdžiui, aiškesnis mechanizmas laivų vaistinėlėms ir vaistams įsigyti, kad neliktų kliūčių, kylančių dėl bendrųjų farmacijos taisyklių. Taip pat numatomos nuostatos dėl finansinių garantijų jūrininkams, kai jie laikinai netenka darbingumo.